European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija

C/2026/4817

2026 10 8

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2025 finansinių metų Europos plėtros fondo metinės ataskaitos

(C/2026/4817)

TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS 2
EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA 3
EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS 7
EPF FINANSINĖS ATASKAITOS 9
ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ ir ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS 48
2025 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS 49
2025 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS 56
EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS 64
EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA 68

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

Europos plėtros fondo 2025 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento X antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų pastabose nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už Europos plėtros fondo metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 18 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino ir kuri būtina norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondo finansinė būklė.

Niall Bohan

Apskaitos pareigūnas

2026 m. birželio 22 d.

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos Sąjunga (toliau – ES) palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius su daugeliu besivystančių šalių. Šiais santykiais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. Tuo tikslu ES drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius šioms strategijoms įgyvendinti. Šie vystomajam bendradarbiavimui skirti ES ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

—

iš ES biudžeto;

—

Europos plėtros fondo (EPF) ir

—

Europos investicijų banko (EIB).

EPF nefinansuojamas iš ES biudžeto. Jį vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai Taryboje, o valdo specialus komitetas. Europos Komisija (toliau – Komisija) yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. EIB valdo investicinę priemonę.

EPF yra sudarytas iš atskirų EPF, kurių kiekvienas sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui ir jam taikomas atskiras finansinis reglamentas. Pagal jį reikalaujama parengti kiekvieno EPF finansines ataskaitas. Be to, šios finansinės ataskaitos pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Komisija, finansinė padėtis.

Iki 2021 m., kai buvo pasiektas 11-ojo EPF galutinis etapas, nes laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d., EPF buvo pagrindinė pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (toliau – UŠT). Tačiau nuo 2021 m. ES bendradarbiavimas su AKR valstybėmis ir UŠT finansuojamas ES biudžeto lėšomis.

Remiantis AKR ir ES partnerystės susitarimu buvo sukurta investicinė priemonė, valdoma EIB ir skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Investicinė priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės Komisija nevaldo, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos, kurias rengia EIB, į EPF metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (II dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

2.   KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (1), kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į ES biudžetą, bet bus toliau finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

Kitaip nei ES biudžetas, EPF yra fondas, veikiantis daugiamečiu pagrindu. Kiekvienam EPF nustatomas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Tai, kad biudžetai yra sudaromi ne vieniems metams, o kelerių metų laikotarpiui, pabrėžiama biudžeto vykdymo ataskaitose, kuriose EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros.

Komisija valdo EPF laikydamasi ES vystomojo bendradarbiavimo politikos. Kadangi savo vystymosi ir pagalbos politiką valstybės narės vykdo lygiagrečiai su ES lygmens politika, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą.

Be įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3.   EPF VEIKLA PO 2020 M. GRUODŽIO 31 D.

Šiuo metu Komisija siekia užbaigti veiklą 9-ojo EPF (kuris veikė 2000–2007 m.), į kurį buvo perkelti likę iš 8-ojo EPF (kuris veikė 1995–2000 m.) pervesti likučiai pagal 9-ajam EPF taikomo finansinio reglamento (2) 3 dalies nuostatas. Vis dar vykdomos 4 sutartys, kurios finansuojamos 9-ojo EPF lėšomis ir bus užbaigtos per nustatytą laikotarpį, taip prisidedant prie veiklos ir projektų, susijusių su 9-uoju EPF, užbaigimo. Visiškas 9-ojo EPF veiklos užbaigimas galimas tik nustojus galioti visoms sutartims ir užbaigus jų vertinimus bei auditus.

10-ojo EPF (kuris veikė 2008–2013 m.) veiklos užbaigimas vykdomas sėkmingai – baigta vykdyti 97,97 % jo sutarčių. Tačiau likusių sutarčių veiklos ir finansavimo užbaigimas šiek tiek užtruks. Finansavimo užbaigimui reikia pradėti ir užbaigti visus būtinus vertinimus, auditus ir susigrąžinimus.

Pasiektas 11-ojo EPF (kuris veikė 2014–2020 m.) galutinis etapas, nes laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d. Šia sąlyga nustatoma įsipareigojimų galutinė data, o tai reiškia, kad nuo 2021 m. nebegalima priimti jokių kitų finansavimo sprendimų pagal 11-ąjį EPF. Tačiau veiksmai, dėl kurių jau įsipareigota, įgyvendinami ir po šios datos. Turint omenyje ilgą tam tikrų projektų trukmę, numatoma, kad kelios sutartys galios iki 2035 m., o kai kuriais atvejais net iki 2040 m. Be to, jei būtų priimtas sprendimas pakartotinai panaudoti lėšas, kurių įsipareigojimai panaikinti, bendra EPF veiklos pabaigos data galėtų būti dar pratęsta. Todėl 11-ojo EPF veiklos užbaigimas negali būti siejamas su fiksuota data. Tai priklausys nuo visiško visų vykdomų operacijų įgyvendinimo, taip pat nuo vėlesnių auditų, vertinimų ir visų sąskaitų finansinio patvirtinimo užbaigimo.

Pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ES bendradarbiavimas su AKR valstybėmis įtrauktas į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“. Analogiškai bendradarbiavimas su UŠT dabar įtrauktas į Užjūrio asociacijos sprendimą. Tai reiškia, kad nors iki 2021 m. EPF programos buvo finansuojamos savanoriškais ES valstybių narių įnašais, nuo 2021 m. vystymosi programos bus finansuojamos iš ES biudžeto. Tai taip pat reiškia, kad vystymosi programų finansavimui reikia Europos Parlamento leidimo ir kad operacijos turi atitikti ES finansinius reglamentus taip pat, kaip ir kitos ES finansuojamos programos.

4.   ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

4.1.   METINĖS ATASKAITOS

Pagal EPF finansinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį EPF finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos taiko Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Šios ES apskaitos taisyklės taip pat taikomos EPF, atsižvelgiant į specifinį jo veiklos pobūdį.

EPF metinių ataskaitų rengimas pavestas Komisijos apskaitos pareigūnui, kuris yra EPF apskaitos pareigūnas ir užtikrina, kad EPF metinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė būklė.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

I dalis. Komisijos valdomos lėšos

i)

EPF finansinės ataskaitos, įskaitant aiškinamąsias pastabas ir kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Į šias ataskaitas taip pat įtraukti įnašai į ES patikos fondą „Bêkou“ ir ES patikos fondą Afrikai.

ii)

Už ES patikos fondo „Bêkou“ ir ES patikos fondo Afrikai finansinių ataskaitų parengimą atsakingas Komisijos apskaitos pareigūnas, o jų išorės auditą atlieka privatus auditorius.

iii)

EPF ir ES patikos fondų konsoliduotosios finansinės ataskaitos

iv)

EPF finansinio vykdymo ataskaita

II dalis. EIB valdomos lėšos. Metinė įgyvendinimo ataskaita

i)

Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

EPF metines ataskaitas Komisija turi patvirtinti ne vėliau kaip iki po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos einančių metų liepos 31 d. ir pateikti jas Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

5.   AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

5.1.   AUDITAS

EPF metines ataskaitas audituoja jo išorės auditorius – Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai), kurie parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.2.   BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas – atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinio įvykdymo galutinė kontrolė. Atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Europos Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti atitinkamų finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos klausimus ir prašymus pateikti papildomos informacijos.

FINANSINIO VYKDYMO 2025 M. SVARBIAUSI ASPEKTAI

Image 1

*

 Grynoji suma, tik 10-asis ir 11-asis EPF.

Biudžeto vykdymas

2025 m. pagal 10-ąjį ir 11-ąjį EPF buvo atlikta 893 mln. EUR vertės grynųjų mokėjimų. Bendra 2025 m. EPF bendrųjų mokėjimų suma sudarė 949,98 mln. EUR, t. y. 95 % tikslinės 1 000 mln. EUR sumos, apie kurią pranešta valstybėms narėms.

2022 m. Taryba vieningai nusprendė pakartotinai panaudoti 600 mln. EUR 10-ojo ir 11-ojo EPF lėšų siekiant finansuoti veiksmus, kuriais sprendžiami klausimai, susiję su aprūpinimo maistu saugumo krize ir ekonominiu sukrėtimu AKR šalyse Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą. Komisija įsipareigojo skirti šiuos 600 mln. EUR 2022 m. ir iki 2025 m. išmokėjo 450 mln. EUR.

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—

išankstinio finansavimo (žr. 2.2 pastabą): 219 mln. EUR sumažėjimas daugiausia dėl laipsniško EPF veiklos užbaigimo ir dėl to sumažėjusio naujų sutarčių skaičiaus. 2025 m. pasirašyta tik 21 sutartis, palyginti su 181 sutartimi 2024 m.;

—

pinigų ir pinigų ekvivalentų (žr. 2.5 pastabą): 125 mln. EUR sumažėjimas pirmiausia siejamas su mažesniais paramos teikėjų įnašais; jie sumažėjo nuo 1 200 mln. EUR 2024 m. iki 800 mln. EUR 2025 m.;

—

sukauptų sąnaudų (žr. 2.8 pastabą): 79 mln. EUR sumažėjimas, atspindintis metų pabaigoje sumažėjusį vykdomų sutarčių, kurių prašymai padengti išlaidas dar nepatvirtinti, skaičių; ir

—

pagalbos priemonių (žr. 3.4 pastabą): bendras 193 mln. EUR sumažėjimas daugiausia dėl sumažėjusių išlaidų pagal 11-ąjį EPF (nuo 1 145 mln. EUR 2024 m. iki 953 mln. EUR 2025 m.). Ši tendencija atspindi mažėjantį nuo 2021 m. pasirašytų naujų sutarčių kiekį.

I DALIS

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

TURINYS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS 9
EPF BALANSAS 10
EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 10
EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 11
EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA 12
EPF BALANSAS 12
EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 14
EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA 15
EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS 17
ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ ir ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS 48
2025 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS 49
BALANSAS 53
FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 54
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 54
2025 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS 56
BALANSAS 61
FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 62
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 62
EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS 64
KONSOLIDUOTASIS BALANSAS 65
KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA 65
KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 66
KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA 67
EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA 68

I.1 DALIS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS  (3)

EPF BALANSAS

mln. EUR

 

Pastaba

2025 12 31

2024 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

 

Finansinis turtas

2.1

116

128

Išankstinis finansavimas

2.2

492

500

Patikos fondų įnašai

2.3

87

188

Iš prekybos gautinos sumos

2.4

5

5

 

 

700

821

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

 

Finansinis turtas

2.1

1

5

Išankstinis finansavimas

2.2

532

742

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.4

37

37

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.5

286

411

 

 

856

1 194

IŠ VISO TURTO

 

1 556

2 016

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai

2.6

(1 )

(1 )

 

 

(1 )

(1 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Atidėjiniai

2.6

–

(2 )

Mokėtinos sumos

2.7

(187 )

(256 )

Sukauptos sąnaudos

2.8

(695 )

(774 )

 

 

(882 )

(1 032 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

 

(883 )

(1 032 )

GRYNASIS TURTAS

 

673

983

FONDAI IR REZERVAI

 

 

 

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

2.9

56 488

55 704

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2.9

2 252

2 252

Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

 

(56 973 )

(55 733 )

Ekonominis metų rezultatas

 

(1 094 )

(1 240 )

GRYNASIS TURTAS

 

673

983

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

 

Pastaba

2025

2024

PAJAMOS

 

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

 

Susigrąžinimo veikla

3.1

12

41

 

 

12

41

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

 

Finansinės pajamos

3.2

8

19

Kitos pajamos

3.2

20

71

 

 

28

90

Iš viso pajamų

 

40

131

IŠLAIDOS

 

 

 

Patirtos kitų subjektų

3.3

(4 )

(4 )

Pagalbos priemonės

3.4

(1 043 )

(1 237 )

Bendro finansavimo išlaidos

3.5

(1 )

(17 )

Finansinės išlaidos

3.6

(40 )

(3 )

Kitos išlaidos

3.7

(46 )

(110 )

Iš viso išlaidų

 

(1 133 )

(1 371 )

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

 

(1 094 )

(1 240 )

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

Pastaba

2025

2024

Ekonominis metų rezultatas

 

(1 094 )

(1 240 )

Pagrindinė veikla

 

 

 

Kapitalo padidėjimas – įnašai (grynąja verte)

 

784

1 138

Patikos fondų įnašų (padidėjimas) / sumažėjimas

 

101

28

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

 

219

287

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

 

(0 )

(12 )

Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

 

(2 )

(0 )

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

 

0

(2 )

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

 

(68 )

(136 )

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

 

(79 )

(210 )

Investicinė veikla

 

 

 

Tikrąja verte vertinamo neišvestinio finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas*

 

15

(42 )

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

 

(125 )

(190 )

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

 

(125 )

(190 )

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

2.5

411

601

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

2.5

286

411

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)

LIKUTIS 2023 12 31

60 607

6 040

54 566

(55 732 )

2 252

1 086

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(62 )

(1 200 )

1 138

–

–

1 138

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 240 )

–

(1 240 )

LIKUTIS 2024 12 31

60 544

4 840

55 704

(56 973 )

2 252

983

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(16 )

(800 )

784

–

–

784

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 094 )

–

(1 094 )

LIKUTIS 2025 12 31

60 528

4 040

56 488

(58 066 )

2 252

673

EPF BALANSAS

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas

2.1

–

12

104

116

–

14

114

128

Išankstinis finansavimas

2.2

–

382

110

492

–

418

82

500

Patikos fondų įnašai

2.3

31

9

47

87

31

9

148

188

Iš prekybos gautinos sumos

 

–

–

5

5

–

–

5

5

 

 

31

403

266

700

31

441

349

821

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas

 

–

–

1

1

–

–

5

5

Išankstinis finansavimas

2.2

–

50

481

532

6

81

655

742

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.4

–

15

23

37

–

21

16

37

EPF jungiamosios sąskaitos

 

(207 )

168

39

–

(207 )

227

(20 )

–

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.5

–

–

286

286

–

–

411

411

 

 

(207 )

233

830

856

(201 )

329

1 067

1 194

IŠ VISO TURTO

 

(176 )

636

1 096

1 556

(170 )

770

1 415

2 016

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai

2.6

–

–

(1 )

(1 )

–

–

(1 )

(1 )

 

 

–

–

(1 )

(1 )

–

–

(1 )

(1 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

–

 

 

 

 

Atidėjiniai

2.6

–

–

–

–

–

–

(2 )

(2 )

Mokėtinos sumos

2.7

–

(16 )

(171 )

(187 )

(0 )

(25 )

(230 )

(256 )

Sukauptos sąnaudos

2.8

–

(34 )

(661 )

(695 )

(0 )

(71 )

(703 )

(774 )

 

 

–

(50 )

(832 )

(882 )

(0 )

(96 )

(935 )

(1 032 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

 

–

(50 )

(832 )

(883 )

(0 )

(96 )

(936 )

(1 032 )

 

 

 

 

 

–

 

 

 

 

GRYNASIS TURTAS

 

(176 )

586

263

673

(170 )

674

479

983

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

2.9

10 434

20 816

25 237

56 488

10 435

20 819

24 449

55 704

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2.9

2 252

–

–

2 252

2 252

–

–

2 252

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

2.9

(510 )

(187 )

696

–

(510 )

(187 )

696

–

Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

 

(12 348 )

(19 959 )

(24 666 )

(56 973 )

(12 348 )

(19 887 )

(23 497 )

(55 733 )

Ekonominis metų rezultatas

 

(5 )

(85 )

(1 004 )

(1 094 )

–

(72 )

(1 169 )

(1 240 )

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GRYNASIS TURTAS

 

(176 )

586

263

673

(170 )

674

479

983

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

 

 

2025

2024

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

PAJAMOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susigrąžinimo veikla

3.1

1

5

5

12

1

28

12

41

 

 

1

5

5

12

1

28

12

41

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansinės pajamos

3.2

–

–

8

8

–

1

18

19

Kitos pajamos

3.2

–

1

19

20

2

4

65

71

 

 

–

2

26

28

2

5

83

90

Iš viso pajamų

 

2

6

32

40

3

33

95

131

IŠLAIDOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patirtos kitų subjektų

3.3

–

–

(4 )

(4 )

–

–

(4 )

(4 )

Pagalbos priemonės

3.4

(8 )

(83 )

(953 )

(1 043 )

(2 )

(90 )

(1 145 )

(1 237 )

Bendro finansavimo išlaidos

3.5

–

(1 )

–

(1 )

–

(12 )

(5 )

(17 )

Finansinės išlaidos

3.6

2

(3 )

(39 )

(40 )

–

5

(9 )

(3 )

Kitos išlaidos

3.7

(1 )

(5 )

(40 )

(46 )

(2 )

(7 )

(101 )

(110 )

Iš viso išlaidų

 

(6 )

(91 )

(1 036 )

(1 133 )

(3 )

(104 )

(1 264 )

(1 371 )

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

 

(5 )

(85 )

(1 004 )

(1 094 )

–

(72 )

(1 169 )

(1 240 )

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

9-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2023 12 31

10 442

–

10 442

(12 348 )

2 252

(509 )

(163 )

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

–

–

–

–

–

–

–

Perkėlimas į 10-ąjį ir 11-ąjį EPF ir iš jų

–

–

–

–

–

(1 )

(1 )

Kompensacijos valstybėms narėms

(6 )

–

(6 )

–

–

–

(6 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

0

–

–

0

LIKUTIS 2024 12 31

10 435

1

10 435

(12 348 )

2 252

(510 )

(170 )

Kapitalo padidėjimas – įnašai

–

–

–

–

–

–

–

Perkėlimas į 10-ąjį ir 11-ąjį EPF ir iš jų

–

–

–

–

–

–

–

Kompensacijos valstybėms narėms

(1 )

–

(1 )

–

–

–

(1 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(5 )

–

–

(5 )

LIKUTIS 2025 12 31

10 434

–

10 434

(12 353 )

2 252

(510 )

(176 )


mln. EUR

10-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2023 12 31

20 834

–

20 834

(19 886 )

–

(120 )

827

Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

–

–

–

–

–

1

1

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

–

–

–

–

(68 )

(68 )

Kompensacijos valstybėms narėms

(15 )

–

(15 )

–

–

–

(15 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(72 )

–

–

(72 )

LIKUTIS 2024 12 31

20 819

–

20 819

(19 959 )

–

(187 )

674

Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

–

–

–

 

–

–

–

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

–

–

 

–

–

–

Kompensacijos valstybėms narėms

(3 )

–

(3 )

 

–

–

(3 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(85 )

–

–

(85 )

LIKUTIS 2025 12 31

20 816

–

20 816

(20 044 )

–

(187 )

586


mln. EUR

11-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2023 12 31

29 331

6 040

23 290

(23 498 )

–

628

422

Kapitalo padidėjimas – įnašai

–

(1 200 )

1 200

–

–

68

1 268

Kompensacijos valstybėms narėms

(41 )

–

(41 )

–

–

–

(41 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 169 )

 

–

(1 169 )

LIKUTIS 2024 12 31

29 290

4 840

24 449

(24 667 )

–

696

479

Kapitalo padidėjimas – įnašai

–

(800 )

800

–

–

–

800

Kompensacijos valstybėms narėms

(12 )

–

(12 )

–

–

–

(12 )

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 004 )

–

–

(1 004 )

LIKUTIS 2025 12 31

29 278

4 040

25 237

(25 671 )

–

696

263

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS  (4)

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam naudotojų ratui naudingos informacijos apie suinteresuotųjų subjektų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir lyginamosios informacijos. Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

1.2.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.2.1.   Ataskaitinis laikotarpis

Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir gruodžio 31 d.

1.2.2.   Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

ES funkcinė valiuta yra euro, todėl metinių ataskaitų duomenys nurodomi eurais. Sandoriai užsienio valiuta yra perskaičiuojami eurais taikant sandorio atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant sandorius užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą. Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu Europos Centrinio Banko (ECB) valiutos kursu.

Euro kursas

Valiuta

2025 12 31

2024 12 31

Valiuta

2025 12 31

2024 12 31

BGN

1,9558

1,9558

PLN

4,221

4,275

CZK

24,237

25,185

RON

5,0968

4,9743

DKK

7,4689

7,4578

SEK

10,8215

11,459

GBP

0,8726

0,82918

CHF

0,9314

0,9412

NOK

11,843

11,795

JPY

184,09

163,06

HUF

385,15

411,35

USD

1,175

1,0389

1.2.3.   Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, su gautinomis sumomis susijusią finansinę riziką ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas, amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto ir finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimų atidėjinius, sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės sumažėjimo laipsnį, atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių.

Pagrįsti įverčiai yra esminė finansinių atskaitų rengimo dalis ir netrukdo jų patikimumui. Įvertį gali tekti peržiūrėti iš naujo, jeigu pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks įvertis, ar jeigu atsiranda naujos informacijos arba daugiau patirties. Įverčio peržiūrėjimas dėl paties jo pobūdžio nėra siejamas su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra klaidos taisymas. Apskaitos įverčio pokyčio poveikis pripažįstamas nurodant perteklių ar deficitą tais laikotarpiais, kai jis tapo žinomas.

1.2.4.   Naujų ir iš dalies pakeistų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau

2025 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas priėmė tikslinį Europos apskaitos taisyklės Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ pakeitimą. Pakeitimu, kuris taikomas 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams, padaryti segmentų ataskaitos gairių pakeitimai. Kadangi EPF neprivalo rengti ir nerengia segmentų ataskaitos, pakeitimas šioms metinėms ataskaitoms poveikio neturi.

Naujos priimtos, bet 2025 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios Europos Sąjungos apskaitos taisyklės

ES apskaitos taisyklė Nr. 8 (persvarstyta 2025 m.)

2025 m. balandžio 15 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino persvarstytą ES apskaitos taisyklę Nr. 8 „Nuoma“, ji galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau. Persvarstyta ES apskaitos taisyklė Nr. 8 buvo atnaujinta pagal 43-ąjį TVSAS „Nuoma“ (įskaitant pakeitimą „Lengvatinė nuoma ir kiti susitarimai, kuriais perduodamos teisės į turtą“). Pagrindinis pokytis, palyginti su dabartine ES apskaitos taisykle Nr. 8, yra naudojimo teisės pripažinimo ir vertinimo modelio, pagal kurį reikalaujama, kad nuomininkai visas nuomos sutartis, įskaitant lengvatinę nuomą, pripažintų balanse, įvedimas. EPF nesitiki, kad jam turės įtakos pirmą kartą taikoma persvarstyta ES apskaitos taisyklė Nr. 8, nes jis nėra sudaręs nuomos sutarčių ar kitų atitinkamų susitarimų.

ES apskaitos taisyklė Nr. 1 (persvarstyta 2025 m.)

2025 m. balandžio 15 d. Europos Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino iš dalies pakeistą ES apskaitos taisyklę Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir ji galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2027 m. sausio 1 d. arba vėliau. Tuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad būtų nuosekliai klasifikuojamos visos lėšos, pasiskolintos vykdant finansinę veiklą, įskaitant veiklą, susijusią su nuoma, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimu ir kompensacinėmis operacijomis, kuri visa šiuo metu priskiriama pagrindinei veiklai. EPF nesitiki, kad jam turės įtakos pirmą kartą taikoma persvarstyta ES apskaitos taisyklė Nr. 1, nes jis nevykdo atitinkamos finansinės veiklos.

1.3.   BALANSAS

1.3.1.   Finansinis turtas

Klasifikavimas pirminio pripažinimo metu

Finansinių priemonių klasifikavimas nustatomas pirminio pripažinimo metu. Remiantis valdymo modeliu ir turto sutartinių pinigų srautų charakteristikomis, finansinį turtą galima suskirstyti į tris kategorijas: amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą, tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip grynąjį turtą / nuosavą kapitalą ir tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių arba deficitą.

i)   Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, atitinkantis dvi sąlygas: 1) subjektas jį laiko siekdamas surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; 2) nustatytomis dienomis generuojami sutartiniai pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų už negrąžintą pagrindinės sumos dalį mokėjimai.

Šiai kategorijai priskiriami:

—

pinigai ir pinigų ekvivalentai;

—

paskolos (įskaitant terminuotuosius indėlius, kurių pradinis terminas ilgesnis nei trys mėnesiai);

—

Iš prekybos gautinos sumos

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas priskiriamas trumpalaikiam turtui, išskyrus turtą, kurio terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo datos.

ii)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip grynasis turtas / nuosavas kapitalas

Šis neišvestinis finansinis turtas turi sutartinius pinigų srautus, kuriuos sudaro tik pagrindinė suma ir palūkanos už negrąžintą pagrindinės sumos dalį. Be to, pagal valdymo modelį finansinis turtas laikomas tiek siekiant surinkti sutartinius pinigų srautus, tiek parduoti finansinį turtą.

Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

2025 m. gruodžio 31 d. subjektas tokio turto neturėjo.

iii)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Subjektas išvestines finansines priemones ir investicijas į nuosavybės vertybinius popierius priskiria tikrąja verte vertinamam finansiniam turtui kaip pertekliui arba deficitui, nes sutartiniai pinigų srautai nėra tik pagrindinė suma ir palūkanos už pagrindinę sumą.

Be to, subjektas turimus skolos vertybinius popierius priskiria tikrąja verte vertinamam finansiniam turtui kaip pertekliui arba deficitui, nes skolos vertybinių popierių portfeliai valdomi ir vertinami pagal portfelio tikrąją vertę.

Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pirkimas pripažįstamas prekybos dieną, t. y. tą dieną, kai subjektas įsipareigoja pirkti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai deponuojami finansų įstaigoje arba avansu pervedami skolininkams.

Finansinis turtas iš pradžių vertinamas tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, išlaidos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Sandorių, susijusių su finansiniu turtu, kuris apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina, išskyrus atvejus, kai sandoris sudaromas ne rinkos sąlygomis, t. y. be atlygio arba už nominalų atlygį viešosios politikos tikslais. Tokiu atveju finansinės priemonės tikrosios vertės ir sandorio kainos skirtumas yra neprekybinis komponentas, kuris finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažįstamas sąnaudomis. Šiuo atveju finansinio turto tikroji vertė nustatoma pagal dabartinius tiesiogiai lygiavertės priemonės rinkos sandorius. Jei aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė nustatoma taikant vertinimo metodą, kuriam naudojami turimi duomenys iš stebimų rinkų.

Vėlesnis vertinimas

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau vertinamas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau vertinamas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant atsiradusius dėl valiutos keitimo ir uždirbtų palūkanų), įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą jų atsiradimo laikotarpiu.

Tikrosios vertės nustatymas atliekant vėlesnį vertinimą

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

ES pripažįsta ir įvertina tikėtinus kredito nuostolius dėl finansinio turto, kuris vertinamas amortizuota savikaina ir tikrąja verte kaip grynasis turtas / nuosavas kapitalas, vertės sumažėjimo.

Tikėtini kredito nuostoliai yra sutartinių pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos ES tikisi gauti, skirtumo dabartinė vertė. Apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius atsižvelgiama į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri yra prieinama be nepagrįstų sąnaudų ar pastangų ataskaitinę datą.

Turto, vertinamo amortizuota savikaina, balansinė vertė mažinama vertės sumažėjimo nuostolio suma, kuri pripažįstama finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje. Jei vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas finansinės veiklos rezultatų ataskaitoje.

a)   Gautinos sumos

Subjektas įvertina vertės sumažėjimo nuostolį viso laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių suma, naudodamas praktinius metodus (pvz., atidėjinių matricą).

b)   Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Subjektas pinigus ir pinigų ekvivalentus laiko einamosiose banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose iki trijų mėnesių. Pinigai laikomi bankuose, turinčiuose labai aukštus kredito reitingus, todėl jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra labai maža. Atsižvelgiant į trumpą trukmę ir mažą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, tikėtini kredito nuostoliai dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų yra nereikšmingi. Todėl pinigų ekvivalentų vertės sumažėjimas nepripažįstamas.

c)   Paskolos

Tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant trijų etapų modelį, kai atsižvelgiama tikėtino kredito nuostolio tikimybės svertinį vidurkį per finansinio turto gyvavimo laikotarpį ir kredito rizikos raidą nuo finansinio turto atsiradimo. Paskolų atveju pradžia yra neatšaukiamo įsipareigojimo suteikti paskolą data.

Jeigu nuo paskolos suteikimo kredito rizika reikšmingai nepadidėjo (1 etapas), vertės sumažėjimo nuostolis yra tikėtinas kredito nuostolis dėl galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per ateinančius 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo datos (12 mėnesių tikėtinas kredito nuostolis). Jeigu nuo paskolos sudarymo kredito rizika reikšmingai padidėjo (2 etapas) arba yra objektyvių kredito vertės sumažėjimo įrodymų (3 etapas), vertės sumažėjimo nuostolis yra lygus tikėtinam kredito nuostoliui dėl galimų įsipareigojimų nevykdymo įvykių per visą finansinio turto gyvavimo laikotarpį (tikėtinas kredito nuostolis per visą gyvavimo laikotarpį).

Pripažinimo panaikinimas

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba subjektas perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį kitai šaliai. Finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pardavimas pripažįstamas prekybos dieną.

1.3.2.   Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjai nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jie privalo išankstinį finansavimą grąžinti subjektui. Taigi, suma pripažįstama kaip turtas, kadangi subjektas išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį.

Išankstinis finansavimas pirmą kartą pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Vėlesniais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

1.3.3.   Gautinos ir susigrąžintinos sumos

Pagal ES apskaitos taisykles reikalaujama prekybos ir neprekybines operacijas pateikti atskirai. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautina suma“ taikomas tik prekybos operacijoms, o neprekybinėms operacijoms, t. y. kai ES gauna vertę iš kito subjekto, mainais tiesiogiai nesuteikdama maždaug vienodos vertės, vartojamas terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį. Subjektas jas priskyrė finansiniam turtui, vertinamam amortizuota savikaina, ir atitinkamai jas įvertino.

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą, atėmus vertės sumažėjimą. Vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad subjektas negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje.

1.3.4.   Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.3.5.   Mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos apima sumas, susijusias ir su prekybos operacijomis, kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu, ir su neprekybinėmis operacijomis, pvz., su dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais padengti išlaidas arba gautu išankstiniu finansavimu (žr. 1.4.1 pastabą).

Kai gavėjams skiriamos dotacijos ar kitoks finansavimas, prašymai padengti išlaidas įrašomi kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, tuo metu, kai gaunamas prašymas padengti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir pripažinus finansuoti tinkamas išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą faktūrą. Susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai subjektas jas priima.

1.3.6.   Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina, finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas ir finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimus.

Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, įskaitant patirtas sandorio sąnaudas, o vėliau yra apskaitomi amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Jų pripažinimas finansinės būklės ataskaitoje panaikinamas tada ir tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, jo atsisakoma, jis panaikinamas arba pasibaigia jo galiojimo laikotarpis.

Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas apima išvestines finansines priemones, kai tikroji vertė yra neigiama. Jeigu pagal garantijos sutartį reikalaujama, kad subjektas atliktų mokėjimus reaguodamas į finansinių priemonių kainų arba užsienio valiutos kurso pokyčius, garantijos sutartis yra išvestinė finansinė priemonė. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito.

Subjektas pripažįsta finansinės garantijos sutarties įsipareigojimą, kai sudaro sutartį, pagal kurią jis turi atlikti nurodytus mokėjimus, kad atlygintų garantijos turėtojo nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku neatlieka mokėjimo pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas. Finansinių garantijų sutartys iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte.

Vėlesnis vertinimas priklauso nuo kredito rizikos, susijusios su finansine garantija, pokyčių. Jei kredito rizika reikšmingai nepadidėja (1 etapas), finansinių garantijų įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių suma ir pirminio pripažinimo suma, atėmus, jei reikia, sukauptą amortizaciją. Jei kredito rizika reikšmingai padidėja (2 etapas), finansinių garantijų įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių suma ir pirminio pripažinimo suma, atėmus, jei reikia, sukauptą amortizaciją.

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Finansinių garantijų sutartys priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai subjektas turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne trumpesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui po finansinių ataskaitų sudarymo datos.

1.3.7.   Sukauptos ir būsimojo laikotarpio pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta arba subjektas pristatė prekes, arba yra sudarytas sutartimi įformintas susitarimas (pavyzdžiui, yra nuoroda į sutartį), bet sąskaita faktūra dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Sąnaudos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukauptos sąnaudos pripažįstamos remiantis įvertinta to laikotarpio pervedimo įsipareigojimo suma. Sukauptos sąnaudos apskaičiuojamos laikantis apskaitos pareigūno parengtų išsamių veiklos ir praktinių gairių. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų teisingai pateikti ekonominiai ir kiti reiškiniai, kuriuos jos turi atspindėti. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.4.   FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.4.1.   Pajamos

Pajamos apima subjekto gautas ir gautinas bendrosios ekonominės naudos įplaukas ar naudojimo galimybes, kurios lemia grynojo turto padidėjimą (kai šis padidėjimas atsiranda ne dėl savininkų įnašų).

Priklausomai nuo pagrindinių operacijų pobūdžio finansinės veiklos ataskaitoje, pajamos gali būti skirstomos į pajamas iš neprekybinių operacijų arba pajamas iš prekybos operacijų.

Pajamos iš neprekybinių operacijų

Pajamos iš neprekybinių operacijų susijusios su tokiomis operacijomis kaip mokesčiai ir pervedimai, kai perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių. Pervedimai – tai kitos nei mokesčiai, su neprekybinėmis operacijomis susijusios ateityje gautinos ekonominės naudos įplaukos arba naudojimo galimybės. ES subjektų atveju pervedimus daugiausia sudaro iš Komisijos gautos lėšos (pvz., subalansavimo subsidija tradicinėms agentūroms ar veiklos subsidija pagal susitarimus dėl įnašo).

Subjektas pervestą turtą pripažįsta tada, kai dėl praeities įvykio (pervedimo) jis kontroliuoja išteklius ir tikisi iš jų gauti būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybių, ir kai galima patikimai nustatyti tikrąją vertę. Iš neprekybinės operacijos gaunami ištekliai, pripažinti kaip turtas (pvz., pinigai), taip pat pripažįstami kaip pajamos, išskyrus atvejus, kai subjektas turi dabartinį įsipareigojimą to pervedimo atžvilgiu, t. y. jam taikoma sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad pajamas būtų galima pripažinti. Kol sąlyga neįvykdoma, pajamos atidedamos ir pripažįstamos kaip įsipareigojimas.

Pajamos iš prekybos operacijų

Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

a)   Palūkanų pajamos ir sąnaudos

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, apskaitomų amortizuota savikaina, palūkanų pajamos ir palūkanų sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų sąnaudoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti.

b)   Pajamos iš dividendų

Pajamos iš dividendų ir panašių paskirstomųjų išmokų pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

c)   Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito pajamos ir sąnaudos

Tai yra šio finansinio turto tikrosios vertės prieaugis (pajamos) ir tikrosios vertės nuostoliai (sąnaudos), įskaitant prieaugį ar nuostolius, atsiradusius dėl užsienio valiutos keitimo. Palūkanas uždirbančio finansinio turto atveju tai taip pat apima palūkanas.

d)   Pajamos iš finansinių garantijų sutarčių

Pajamos iš finansinių garantijų sutarčių (garantijos įmoka) pripažįstamos visą tą laiką, kurį subjektas yra pasirengęs kompensuoti finansinių garantijų sutarties turėtojui galimus kredito nuostolius.

1.4.2.   Išlaidos

Išlaidos yra ekonominės naudos arba naudojimo galimybių sumažėjimas ataskaitiniu laikotarpiu dėl turto netekimo ar panaudojimo arba prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių sumažėja grynasis turtas. Išlaidos apima tiek prekybos, tiek neprekybinių operacijų sąnaudas.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir subjektas jas priima. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną sąnaudos, susijusios su per laikotarpį suteikta paslauga, už kurią sąskaita faktūra dar negauta arba nepriimta, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Neprekybinių operacijų išlaidos yra susijusios su pervedimais gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos. Pervedimai pripažįstami sąnaudomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal reglamentą arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas padengti išlaidas, jie pripažįstami sąnaudomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos sąnaudos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

1.5.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.5.1.   Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.5.2.   Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – arba galimas įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba dabartinis įsipareigojimas, kai nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai.

Retais atvejais neapibrėžtasis įsipareigojimas taip pat atsiranda, kai esamas įsipareigojimas egzistuoja, tačiau jo negalima pakankamai patikimai įvertinti.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai sąskaitose nepripažįstami. Jie atskleidžiami, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

1.6.   FONDO KAPITALAS

EPF valstybės narės teikia įnašus į fondą EPF programoms įgyvendinti, kaip nustatyta kiekvieno EPF vidaus susitarime. Remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, reikalavimai įmokėti lėšas, t. y. prašymai dėl finansavimo konkrečiais N metais, priimami Tarybos sprendimu N – 1 metais, o gautinos lėšos aiškiai priskiriamos konkretiems būsimiems laikotarpiams.

Įnašai atitinka savininkų įnašo kriterijus (Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 1), todėl jie EPF finansinėse ataskaitose laikomi fondo kapitalu. Fondo kapitalą sudaro bendra įnašų, gautinų iš EPF valstybių narių, suma. Kadangi nepareikalautasis fondo kapitalas yra atvirai atskaitomas iš viso fondo kapitalo (žr. Grynojo turto pokyčių ataskaitą), balanse pripažįstamas tik pareikalautasis fondo kapitalas.

Kadangi sutarti įnašai priskiriami konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams, EPF teisiniai reikalavimai EPF valstybėms narėms atsiranda tik šiais laikotarpiais, todėl visos iš anksto gautos sumos pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai mokėtinų sumų eilutėje, o ne kaip pareikalautasis kapitalas.

1.7.   BENDRAS FINANSAVIMAS

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir yra parodyti kaip valstybėms narėms, ne valstybėms narėms ir kitiems subjektams mokėtinos sumos. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti, o jei to nedaro – turi grąžinti turtą (gautus įnašus). Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gauti bendro finansavimo įnašai, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui tai nedaro jokio poveikio.

Su bendro finansavimo projektais susijusios sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai patiriamos. Atitinkama įnašų suma pripažįstama kaip veiklos pajamos ir ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

2.   BALANSO PASTABOS

TURTAS

2.1.   FINANSINIS TURTAS

Finansinis turtas – bet kuris turtas, kuris yra:

a)

pinigai;

b)

kito subjekto nuosavybės priemonė;

c)

sutartinė teisė: gauti grynųjų pinigų arba kito finansinio turto iš kito subjekto arba pasikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais su kitu subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai palankios šiam subjektui, arba

d)

sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties subjekto nuosavybės priemonėmis.

Finansinis turtas skirstomas į šias kategorijas: amortizuota savikaina vertinamą finansinį turtą, tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip perteklių arba deficitą ir tikrąja verte vertinamą finansinį turtą kaip grynąjį turtą / nuosavą kapitalą. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

EPF finansinį turtą sudaro tokio dydžio tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas ir paskolos:

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Ilgalaikis

 

 

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

92

112

Paskolos

24

16

 

116

128

Trumpalaikis

 

 

Paskolos

1

5

 

1

5

Iš viso

117

132

92 mln. EUR tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito suma yra susijusi su investicijomis į nuosavą kapitalą šiose srityse:

—

atsinaujinančiųjų tvarių energijos išteklių per „Climate Investor One“, „ElectriFI“ ir Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą (GEEREF);

—

įtraukiojo smulkiųjų ūkininkų ir kaimo vietovių MVĮ finansavimo skatinimo per ABC fondą;

—

finansinės įtraukties Ugandoje per „aBi Finance“ ir

—

darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo Afrikoje per iniciatyvą „Boost Africa“.

24 mln. EUR ilgalaikės paskolos ir 1 mln. EUR trumpalaikės paskolos skirtos dviem pagrindinėms sritims: tvaraus žemės ūkio per „AgriFI“ ir elektros energijos prieinamumo ir gamybos iš tvariųjų energijos šaltinių per investicinę priemonę „ElectriFI“.

2.2.   IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse pateiktame mokėjimų tvarkaraštyje numatoma mokėjimus atlikti atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis, ar kaip ilgalaikis.- Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, panaudotinos per dvylika mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas.- Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais turėtų būti galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.-

mln. EUR

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Ilgalaikis išankstinis finansavimas

2.2.1

–

382

110

492

500

Trumpalaikis išankstinis finansavimas

2.2.2

–

50

481

532

742

Iš viso

 

–

432

591

1 023

1 242

Bendro išankstinio finansavimo sumažėjimas 219 mln. EUR daugiausia paaiškinamas išankstinio finansavimo, išmokėto gavėjams pagal 11-ąjį EPF, sumažėjimu nuo 737 mln. EUR 2024 m. iki 591 mln. EUR 2025 m. Šis pokytis atspindi 11-ojo EPF terminą ir dėl to sumažėjusį vykdomų sutarčių skaičių.

2020 m. pabaigoje įsigaliojus laikino galiojimo sąlygai, nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 11-ąjį EPF negali būti sudaromi jokie nauji finansavimo susitarimai. Tačiau konkrečios sutartys, grindžiamos esamais finansavimo susitarimais, vis dar gali būti pasirašomos. Todėl naujai pasirašytų sutarčių skaičius palaipsniui mažėjo – nuo 452 sutarčių 2023 m. iki 181 sutarties 2024 m. ir 21 sutarties 2025 m.

Išankstinis finansavimas, susijęs su 10-uoju EPF, sumažėjo nuo 560 mln. EUR 2024 m. iki 432 mln. EUR 2025 m. Šis sumažėjimas atitinka įprastą EPF įgyvendinimo ciklą ir atspindi laipsnišką programų užbaigimą.

373 mln. EUR ilgalaikio išankstinio finansavimo suma (2024 m. – 393 mln. EUR) yra susijusi su atviru išankstiniu finansavimu pagal dvi ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo (AITF) sutartis. Šio patikos fondo tikslas – teikti finansinę paramą skiriant dotacijas infrastruktūros projektams kartu su ilgalaikiu finansavimu, kurį teikia projektų finansuotojai. Tokių dotacijų lėšų suteikimas skatina dalyvaujančias finansų įstaigas teikti ilgalaikį finansavimą. Tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys, buvo laikoma, kad susitarimas tinkamai apima patikos fondo veiksmus (šablono finansinėms priemonėms dar nebuvo ir reglamente šios rūšies priemonė nebuvo paminėta). Todėl pagal šiuos susitarimus atlikti mokėjimai buvo užregistruoti kaip išankstinis finansavimas, o ne kaip finansinės priemonės komponentas. Dėl ilgalaikio patikos fondo vykdomų operacijų pobūdžio metinė ankstesnio AITF išankstinio finansavimo tarpuskaita yra labai ribota ir išdėstoma per kelerius metus. Todėl, siekiant geriau atspindėti projekto sąlygas, 373 mln. EUR atviras išankstinis finansavimas buvo perklasifikuotas į ilgalaikį, o 54 mln. EUR atitinka metų pabaigoje sukauptas išlaidas.

2.2.1.   Ilgalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Tiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

Komisija

19

–

ES vykdomosios įstaigos

–

1

ES delegacijos

1

2

 

20

3

Netiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

EIB ir EIF

388

402

Tarptautinės organizacijos

67

65

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

5

7

Viešosios teisės įstaigos

12

13

Trečiosios šalys

–

10

 

472

497

Iš viso

492

500

2.2.2.   Trumpalaikis išankstinis finansavimas

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Išankstinis finansavimas (bendra suma)

3

313

2 649

2 965

3 763

Patvirtinta atliekant atskyrimą

(3 )

(263 )

(2 168 )

(2 433 )

(3 022 )

Iš viso

–

50

481

532

742

2.2.3.   Trumpalaikis išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Tiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

Komisija

40

37

ES vykdomosios įstaigos

–

2

ES delegacijos

21

47

 

61

86

Netiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

EIB ir EIF

62

62

Tarptautinės organizacijos

248

388

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

50

71

Viešosios teisės įstaigos

79

77

Trečiosios šalys

29

56

ES įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

2

1

 

470

655

Iš viso

532

742

2.2.4.   Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma.

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Išankstinio finansavimo garantijos

13

19

13 mln. EUR sudaro garantijos, kuriomis siekiama užtikrinti išankstinį finansavimą, išmokamą pagal tiesioginį valdymą, o garantijos gavėjas yra EPF (žr. 4.1 pastabą). Tačiau didžioji dalis išankstinio finansavimo išmokama pagal netiesioginį valdymą, kai garantijos gavėjas yra ne EPF, o perkančioji organizacija. 2025 m. bendra tokių garantijų vertė sudarė 309 mln. EUR.

2.3.   PATIKOS FONDO ĮNAŠAI

Šioje kategorijoje nurodyta suma, sumokėta kaip įnašai į ES patikos fondą Afrikai ir ES patikos fondą „Bêkou“. Įnašai neapima išlaidų, kurias patyrė patikos fondai ir kurios priskirtinos EPF.

Patikos fondo įnašus EPF naudoja laikydamasis tiesioginio valdymo principo.

mln. EUR

 

Grynasis įnašas 2024 12 31

2025 m. sumokėti įnašai

Patikos fondų grynųjų išlaidų priskyrimas 2025 m.

Grynasis įnašas 2025 12 31

Afrika

165

–

(91 )

74

„Bêkou“

23

–

(10 )

13

Iš viso

188

–

(101 )

87

Sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, rodo, kad 2025 m. papildomų įnašų nebuvo. Todėl likutį lėmė tik esamų įnašų panaudojimas per metus patirtoms išlaidoms padengti.

Šis pokytis dera su abiejų patikos fondų, kurių įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., veiklos nutraukimu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. prasidėjo patikos fondų likvidavimo etapas, per kurį nevykdoma jokia nauja operacinė veikla, o išlaidos apsiriboja galutinių ataskaitų patvirtinimu, nesumokėtų sumų padengimu ir sumų susigrąžinimu iš paramos gavėjų.

2.4.   IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

Prekybos operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna turtą ar paslaugas arba panaikina įsipareigojimus ir mainais tiesiogiai suteikia kitai šaliai maždaug vienodą vertę (visų pirma prekių, paslaugų ar turto naudojimo pavidalu). Neprekybinės operacijos – tai operacijos, kuriomis subjektas gauna vertę iš kito subjekto, tiesiogiai neperleisdamas maždaug vienodos vertės mainais, arba suteikia vertę kitam subjektui tiesiogiai negaudamas maždaug vienodos vertės mainais.

2.4.1.   Ilgalaikės iš prekybos gautinos sumos

2025 m. gruodžio 31 d. EPF turėjo 5 mln. EUR ilgalaikių iš prekybos gautinų sumų, kurias daugiausia sudarė atidėtieji mokesčiai, atsiradę dėl kelių finansinių priemonių.

2.4.2.   Trumpalaikės neprekybinės susigrąžintinos sumos ir iš prekybos gautinos sumos

mln. EUR

 

Pastaba

2025 12 31

2024 12 31

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.4.2.1

27

24

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.4.2.2

10

12

Iš viso

 

37

37

2.4.2.1.   Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Klientai

1

45

16

62

52

Viešosios įstaigos

3

15

6

23

19

Trečiosios valstybės

–

2

4

6

16

Vertės sumažinimas

(4 )

(51 )

(9 )

(64 )

(63 )

Iš viso

–

11

16

27

24

2.4.2.2.   Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Sukauptos pajamos

–

–

1

2

2

EPF jungiamosios sąskaitos

(207 )

168

39

–

–

Kita

–

4

5

9

11

Iš viso

(207 )

172

45

10

12

Siekiant padidinti veiksmingumą, 11-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas; taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose EPF jungiamosiose sąskaitose.

Kategorijoje „kita“ daugiausia nurodomos iš finansinių priemonių gautinos sumos. Iš 9 mln. EUR kitų gautinų sumų 4 mln. EUR suma yra iš Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo gautina suma, o 5 mln. EUR – iš „Climate Investor One“ gautina suma.

2.5.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI (5)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės amortizuota savikaina, jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius (pavyzdžiui, einamąsias sąskaitas ir taupomąsias sąskaitas) ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Specialiosios sąskaitos

 

 

 

 

 

Centriniai bankai

–

–

98

98

285

 

–

–

98

98

285

Einamosios sąskaitos

 

 

 

 

 

Komerciniai bankai

–

–

105

105

49

Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

–

–

82

82

77

 

–

–

187

187

126

Iš viso

–

–

286

286

411

Pinigų ir pinigų ekvivalentų sumažėjimą 125 mln. EUR daugiausia lėmė sumažėjusios centriniuose bankuose laikomos pinigų atsargos. Šis grynųjų pinigų pozicijos sumažėjimas daugiausia susijęs su tuo, kad mokėjimai išlaidoms padengti ir avansai viršijo per metus gautus įnašus. Visų pirma, pareikalautasis kapitalas sumažėjo nuo 1 200 mln. EUR 2024 m. iki 800 mln. EUR 2025 m. Be to, valstybėms narėms buvo grąžinta 6,3 mln. EUR suma iš 9-ojo EPF už pirmąją 2025 m. įnašo dalį, o JK paprašė, kad jos 2025 m. antrosios dalies įnašai, sudarantys 15 mln. EUR, būtų kompensuoti iš jų likusios dalies 10-ajame ir 11-ajame EPF (žr. 2.9.1 pastabą).

ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6.   FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansinis įsipareigojimas – bet kuris įsipareigojimas, kuris yra:

a)

sutartinė pareiga: perleisti pinigus ar kitą finansinį turtą kitam subjektui; pasikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais su kitu subjektu tokiomis sąlygomis, kurios yra potencialiai nepalankios šiam subjektui, arba

b)

sutartis, pagal kurią bus arba gali būti atsiskaitoma paties subjekto nuosavybės priemonėmis.

Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į šias kategorijas: finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, kitus finansinius įsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina arba finansinių garantijų sutarčių įsipareigojimus.

mln. EUR

 

Pastaba

2025 12 31

2024 12 31

Ilgalaikiai

 

 

 

Finansinių garantijų įsipareigojimas

2.6.1

1

1

Trumpalaikiai

 

 

 

Finansiniai atidėjiniai

2.6.2

–

2

Iš viso

 

1

3

2.6.1.   Finansinių garantijų įsipareigojimas

Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, kai įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet EPF sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi EPF finansinė rizika yra apribota ir palaipsniui yra kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Finansinių garantijų įsipareigojimas

–

–

1

1

1

1 mln. EUR suma yra apskaičiuotas nuostolis, susijęs su garantija, suteikta pagal finansinę priemonę „Euritz“ (žr. 4.2.1 pastabą).

2.6.2.   Atidėjiniai

Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl paskolų, suteiktų pagal įvairias finansines priemones. Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, kai įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet EPF sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi EPF finansinė rizika yra apribota ir palaipsniui yra kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Trumpalaikiai finansiniai atidėjiniai

–

–

–

–

2

2.7.   MOKĖTINOS SUMOS

Mokėtinos sumos yra įsipareigojimai sumokėti už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, už kurias – kitaip nei sukauptų sąnaudų atveju – jau išrašytos sąskaitos ar tiesiogiai susitarta su tiekėju. Mokėtinos sumos gali būti susijusios ir su prekybos operacijomis (kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu), ir su neprekybinėmis operacijomis (pvz., dotacijų, išankstinio finansavimo ar kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais padengti išlaidas).

mln. EUR

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Trumpalaikės mokėtinos sumos

2.7.1

–

10

93

104

150

Įvairios mokėtinos sumos

2.7.2

–

6

78

83

105

Iš viso

 

–

16

171

187

256

2.7.1.   Trumpalaikės mokėtinos sumos

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Tiekėjai

–

7

64

71

56

Trečiosios valstybės

–

(1 )

8

7

29

Viešosios įstaigos

–

4

20

24

66

Institucijos ir agentūros

–

–

2

2

–

Iš viso

–

10

93

104

150

Mokėtinos sumos didele dalimi apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su gavėjams skiriamomis dotacijomis. Jos įrašomos tuo metu, kai gaunama išlaidų ataskaita, ir įrašoma visa išlaidų ataskaitoje nurodyta suma. Atlikus tinkamumo patikrą gavėjams išmokamos tik reikalavimus atitinkančios sumos. Metų pabaigoje analizuojami nepatenkinti prašymai padengti išlaidas ir su tais prašymais susijusios numatomos reikalavimus atitinkančios sumos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos nurodomos kaip kitos trumpalaikės mokėtinos sumos.

Mokėtinų sumų sumažėjimą lėmė mažesnis gautų sąskaitų faktūrų, kurios metų pabaigoje dar buvo neapmokėtos, skaičius.

2.7.2.   Įvairios mokėtinos sumos

mln. EUR

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Bendro finansavimo mokėtinos sumos

2.7.2.1

–

6

22

27

28

Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai

2.7.2.2

–

–

51

51

64

Kitos įvairios mokėtinos sumos

 

–

–

5

5

12

Iš viso

 

–

6

77

83

105

2.7.2.1.   Bendro finansavimo mokėtinos sumos

Bendro finansavimo mokėtinos sumos yra pagal bendro finansavimo susitarimus EPF gautos lėšos. EPF turi naudoti šiuos įnašus sutartoms paslaugoms teikti trečiosioms šalims, o nepanaudotas lėšas grąžinti įnašų mokėtojams. Nuo bendro finansavimo sumų panaudojimo laiko priklauso, ar jos parodomos kaip trumpalaikės, ar kaip ilgalaikės.

Metų pabaigoje įvertinama kiekviena bendro finansavimo mokėtina suma, o visos sumos, kurios greičiausiai nebus panaudotos per ateinančius 12 mėnesių, laikomos ilgalaikėmis.

mln. EUR

 

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos

–

–

6

22

27

28

2.7.2.2.   Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai

1,2 mln. EUR būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašų suma yra susijusi su kompensacija valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei iš 9-ojo EPF projektų lėšų, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, arba kurios nebuvo nepanaudotos (žr. 2.9.1 pastabą). Valstybės narės susitarė, kad lėšų grąžinimas turi būti kompensuojamas įnašais iš 11-ojo EPF per pirmąjį kvietimą mokėti įnašus 2026 m.

Be grąžintinos sumos, 49 mln. EUR suma yra Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Vengrijos ir Estijos iš anksto sumokėta 2026 m. pirmoji įmoka. Iš šios sumos 44 mln. EUR yra susiję tik su Jungtinės Karalystės įnašu. Pagal Susitarimo dėl išstojimo 152 straipsnį Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki 11-ojo EPF ir visų ankstesnių veiklos neužbaigusių EPF veiklos užbaigimo ir šiuo atžvilgiu prisiima tokius pačius įsipareigojimus kaip ir valstybės narės (žr. 2.9.1 pastabą).

2.8.   SUKAUPTOS SĄNAUDOS

Sukauptos sumos yra įsipareigojimai sumokėti už gautas prekes ar suteiktas paslaugas, už kurias – kitaip nei mokėtinų sumų atveju – jau išrašytos sąskaitos ar tiesiogiai susitarta su tiekėju. Sukauptos sumos apskaičiuojamos remiantis metų pabaigoje esama biudžetinių įsipareigojimų suma. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašyta kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Sukauptos sąnaudos

–

34

661

695

774

Sukauptos sąnaudos apima numatomas veiklos sąnaudas pagal vykdomas arba įvykdytas sutartis be patvirtintų prašymų padengti išlaidas, kai finansuoti tinkamos lėšų gavėjų patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis išsamiausia finansinių ataskaitų rengimo metu turėta informacija. Pažymima, kad į informaciją, atsirandančią vykdant įprastą veiklą, pvz., sutarčių pratęsimus, pasirašytus po ataskaitinės datos, nėra sistemingai atsižvelgiama ir galimo šios veiklos poveikio sukauptoms sąnaudoms negalima patikimai įvertinti. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašyta kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas (žr. 2.2 pastabą).

Sukauptų sąnaudų sumažėjimą 79 mln. EUR galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo sutarčių, kurių sąnaudos turėjo būti apskaičiuotos ir sukauptos, skaičius. Šis sumažėjimas atitinka EPF gyvavimo ciklą ir pagal šiuos EPF vykdomų sutarčių skaičių.

GRYNASIS TURTAS

2.9.   FONDO KAPITALAS

EPF valstybės narės teikia įnašus į fondą EPF programoms įgyvendinti, kaip nustatyta kiekvieno EPF vidaus susitarime. Remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, reikalavimai įmokėti lėšas, t. y. prašymai dėl finansavimo konkrečiais N metais, priimami Tarybos sprendimu N – 1 metais, o gautinos lėšos aiškiai priskiriamos konkretiems būsimiems laikotarpiams.

Įnašai atitinka savininkų įnašo kriterijus (Europos Sąjungos apskaitos taisyklė Nr. 1), todėl jie EPF finansinėse ataskaitose laikomi fondo kapitalu. Fondo kapitalą sudaro bendra įnašų, gautinų iš EPF valstybių narių, suma. Kadangi nepareikalautasis fondo kapitalas yra atskaitomas iš viso fondo kapitalo (žr. Grynojo turto pokyčių ataskaitą), balanse pripažįstamas tik pareikalautasis fondo kapitalas.

Kadangi sutarti įnašai priskiriami konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams, EPF teisiniai reikalavimai EPF valstybėms narėms atsiranda tik šiais laikotarpiais, todėl visos iš anksto gautos sumos pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai mokėtinų sumų eilutėje, o ne kaip pareikalautasis kapitalas.

2.9.1.   Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

Fondo kapitalas

10 435

20 819

29 290

60 544

Nepareikalautasis fondo kapitalas

–

–

(4 840 )

(4 840 )

Pareikalautasis fondo kapitalas 2024 12 31

10 435

20 819

24 449

55 704

Fondo kapitalas

10 434

20 816

29 278

60 528

Nepareikalautasis fondo kapitalas

–

–

(4 040 )

(4 040 )

Pareikalautasis fondo kapitalas 2025 12 31

10 434

20 816

25 237

56 488

Nepareikalautosios lėšos – sumos, kurių iš valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti. Pareikalautasis fondo kapitalas – įnašai, kuriuos EPF pareikalavo sumokėti ir kuriuos valstybės narės pervedė į iždo sąskaitas (žr. 2.9.2 pastabą).

Tarybos sprendimu (ES) 2025/2324 (6) vidaus susitarimuose dėl 9-ojo EPF nustatyti valstybių narių įnašai buvo sumažinti 1,2 mln. EUR nepanaudotų šio EPF lėšų suma. Grąžinamosios išmokos, susidariusios dėl šio sumažinimo, buvo kompensuotos pateikus papildomus prašymus skirti lėšų pagal 11-ąjį EPF. Iš tiesų grąžinamosios išmokos bus panaudotos pirmajai 2026 m. įmokai (žr. 2.7.2 pastabą).

Nors Jungtinė Karalystė išlieka EPF šalimi iki visų programų užbaigimo, remiantis Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsniu, jos 9-ojo ir 10-ojo EPF lėšų, kurios nebuvo skirtos arba kurių įsipareigojimai panaikinti, dalis negali būti pakartotinai panaudota. 2025 m. JK paprašė, kad antroji įmoka už metus būtų kompensuojama panaudojant likusią 10-ojo ir 11-ojo EPF rezervo dalį. Todėl 10-ojo ir 11-ojo EPF kapitalas buvo sumažintas 15 mln. EUR.

2.9.2.   Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares ir Jungtinę Karalystę

mln. EUR

Įnašai į 11-ąjį EPF

%

Nepareikalautasis fondo kapitalas 2024 12 31

2025 m. pareikalautasis fondo kapitalas

Nepareikalautasis fondo kapitalas 2025 12 31

Austrija

2,40

116

(19 )

97

Belgija

3,25

157

(26 )

131

Bulgarija

0,22

11

(2 )

9

Kroatija

0,23

11

(2 )

9

Kipras

0,11

5

(1 )

5

Čekijos Respublika

0,80

39

(6 )

32

Danija

1,98

96

(16 )

80

Estija

0,09

4

(1 )

3

Suomija

1,51

73

(12 )

61

Prancūzija

17,81

862

(143 )

720

Vokietija

20,58

996

(165 )

831

Graikija

1,51

73

(12 )

61

Vengrija

0,61

30

(5 )

25

Airija

0,94

46

(8 )

38

Italija

12,53

606

(100 )

506

Latvija

0,12

6

(1 )

5

Lietuva

0,18

9

(1 )

7

Liuksemburgas

0,26

12

(2 )

10

Malta

0,04

2

(0 )

2

Nyderlandai

4,78

231

(38 )

193

Lenkija

2,01

97

(16 )

81

Portugalija

1,20

58

(10 )

48

Rumunija

0,72

35

(6 )

29

Slovakija

0,38

18

(3 )

15

Slovėnija

0,22

11

(2 )

9

Ispanija

7,93

384

(63 )

320

Švedija

2,94

142

(24 )

119

Jungtinė Karalystė

14,68

710

(117 )

593

Iš viso

100,00

4 840

(800 )

4 040

Kadangi 9-ojo ir 10-ojo EPF kapitalas buvo pareikalautas ir visas gautas ankstesniais metais, 2025 m. buvo pareikalauta 800 mln. EUR suma, susijusi tik su 11-uoju EPF. Pareikalautasis kapitalas sumažėjo nuo 1 200 mln. EUR 2024 m. iki 800 mln. EUR 2025 m.

2.9.3.   Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

Likutis 2023 12 31

(509 )

(120 )

628

–

Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

(1 )

1

–

–

Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

–

(68 )

68

–

Likutis 2024 12 31

(510 )

(187 )

696

–

Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

–

–

–

–

Sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

–

–

–

–

Likutis 2025 12 31

(510 )

(187 )

696

–

Į šią kategoriją įtraukti tarp aktyvių EPF pervesti ištekliai.

Įsigaliojus Kotonu susitarimui, visos ankstesniuose aktyviuose EPF nepanaudotos lėšos pervedamos į naujausią įsigaliojusį EPF po įsipareigojimų panaikinimo. Iš kitų EPF pervestais ištekliais padidinami gaunančiojo fondo asignavimai ir sumažinami fondo, kuriam lėšos buvo skirtos iš pradžių, asignavimai. Į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos rezervą pervestos lėšos gali būti naudojamos tik laikantis vidaus susitarimuose nustatytų specialių sąlygų.

3.   FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

PAJAMOS

mln. EUR

 

Pastaba

2025

2024

Pajamos iš neprekybinių operacijų

3.1

12

41

Pajamos iš prekybos operacijų

3.2

28

90

Iš viso

 

40

131

3.1.   PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ.

Pajamos iš neprekybinių operacijų susijusios su operacijomis, kai perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių. Šią kategoriją daugiausia sudaro per metus iš Komisijos gautos sumos ir veiklos išlaidų susigrąžinimas.

mln. EUR

 

Pastaba

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Išlaidų susigrąžinimas

 

1

4

5

11

24

Bendro finansavimo pajamos

3.1.1

–

1

–

1

17

Iš viso

 

1

5

5

12

41

Pajamas iš neprekybinių operacijų galima suskirstyti pagal valdymo metodą:

mln. EUR

 

2025

2024

Tiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

Komisija

1

1

Vykdomosios įstaigos

1

2

ES delegacijos

4

4

 

6

7

Netiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

Trečiosios šalys

4

31

Tarptautinės organizacijos

1

3

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

1

–

 

6

34

Iš viso

12

41

3.1.1.   Bendro finansavimo pajamos

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir neturėtų turėti poveikio finansinės veiklos ataskaitai.- Įnašai nurodomi prie įsipareigojimų (žr. 2.7.2.1 pastabą), kol neįvykdomos su skirtomis lėšomis susijusios sąlygos, t. y. nepatiriama finansuoti tinkamų išlaidų (žr. 3.5 pastabą). Tuomet atitinkama suma finansinės veiklos ataskaitoje pripažįstama bendro finansavimo pajamomis iš neprekybinių operacijų.- Todėl ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

3.2.   PAJAMOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Finansinės pajamos

–

–

8

8

19

Kitos pajamos

–

1

19

20

71

Iš viso

–

2

26

28

90

8 mln. EUR finansinių pajamų kategorijoje daugiausia sudaro sukauptos palūkanos už neapmokėtus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti, išankstinio finansavimo palūkanos, palūkanos už centriniuose ir komerciniuose bankuose laikomus likučius ir pajamos iš finansinių priemonių.

Kitos pajamos yra daugiausia susijusios su užsienio valiutos keitimo pelnu. Atitinkami užsienio valiutos keitimo nuostoliai įrašomi kaip kitos išlaidos (žr. 3.7 pastabą).

IŠLAIDOS

3.3.   KITŲ SUBJEKTŲ PATIRTOS IŠLAIDOS

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Techninės pagalbos išlaidos

–

–

4

4

4

4 mln. EUR suma susijusi su techninės pagalbos išlaidomis, patirtomis dėl kelių finansinių priemonių.

3.4.   PAGALBOS PRIEMONĖS

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Programuojama pagalba

2

6

459

467

630

AKR vidaus projektai

–

85

331

416

497

Neatidėliotina pagalba

–

1

48

50

(13 )

Kitos pagalbos programos

5

–

–

5

–

Institucinė parama

–

(9 )

14

4

4

Įnašai į patikos fondus

–

–

101

101

118

Iš viso

8

83

953

1 043

1 237

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo to, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

2025 m. veiklos išlaidos sumažėjo 194 mln. EUR, visų pirma dėl sumažėjusių išlaidų pagal 11-ąjį EPF, kurios sumenko nuo 1 145 mln. EUR 2024 m. iki 953 mln. EUR 2025 m. Šis sumažėjimas atspindi EPF gyvavimo ciklą palaipsniui artėjant prie veiklos užbaigimo. 11-asis EPF pasiekė galutinį etapą 2020 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus laikino galiojimo sąlygai, kuria nustatytas terminas, iki kada galima prisiimti naujus įsipareigojimus. Nors naujų finansavimo sprendimų priimti negalima, vykdomi projektai toliau įgyvendinami iki jų užbaigimo, todėl išlaidos palaipsniui mažėja.

10-ojo EPF išlaidos irgi atspindi pažengusį įgyvendinimo etapą ir laipsnišką programų užbaigimą. 10-ojo EPF veiklos užbaigimas vyksta sklandžiai: dauguma sutarčių jau užbaigtos, o pagal likusias sutartis vykdomi galutiniai veiklos ir finansinio užbaigimo etapai, įskaitant vertinimus, auditą ir lėšų susigrąžinimą. Su institucine parama susijusios neigiamos 10-ojo EPF sumos susidaro dėl 2024 m. sukauptų sumų, viršijusių faktines 2025 m. patirtas išlaidas, panaikinimo. Jos susijusios su sutartimi dėl institucinės paramos AKR sekretoriatui, kurią iš pradžių buvo numatyta užbaigti 2024 m. gruodžio mėn., o tada ji buvo pratęsta iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Dėl vėlavimų, susijusių su AKR rūmų renovacija ir pardavimu, planuota veikla negalėjo būti visiškai įgyvendinta, todėl 10,7 mln. EUR įsipareigojimų buvo panaikinta.

2025 m. AKR vidaus projektų išlaidoms įtakos turėjo 23 mln. EUR pelnas, gautas panaikinus 2024 m. sukauptas sumas, susijusias su vienu projektu, atsižvelgus į atnaujintą įgyvendinimo informaciją, gautą iš įgyvendinančiojo partnerio.

Šiuo metu vykdomas galutinis 9-ojo EPF veiklos užbaigimo etapas ir tik kelios sutartys dar tebevykdomos.

Iš viso 2025 m. vasario mėn. – 2026 m. sausio mėn. per visus tris atvirus EPF buvo užbaigtos 578 sutartys, ir tai prisidėjo prie veiklos išlaidų mažinimo.

3.5.   BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Bendras finansavimas

–

1

–

1

17

Šioje išlaidų kategorijoje nurodytos su bendro finansavimo projektais susijusios 2025 m. patirtos išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad patirtos išlaidos apima apskaičiuotąsias sumas, susijusias su ataskaitinių laikotarpių atskyrimu (ir atitinkamai su praėjusiais metais susijusių apskaičiuotųjų sumų atkūrimu).

Pagal bendro finansavimo apskaitos taisykles patirtos sąnaudos EPF metų rezultatui poveikio neturėjo, nes jos buvo pripažintos tiek bendro finansavimo išlaidomis, tiek bendro finansavimo pajamomis (taip pat žr. 3.1.1 pastaba).

Pagalbos priemonės ir bendro finansavimo išlaidos pagal valdymo metodą

mln. EUR

 

2025

2024

Tiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

Komisija

32

17

ES vykdomosios įstaigos

2

3

Patikos fondai

–

118

ES delegacijos

103

148

 

137

286

Netiesioginis valdymas

 

 

Vykdo:

 

 

EIB ir EIF

130

84

Tarptautinės organizacijos

354

287

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

88

156

Viešosios teisės įstaigos

55

126

Trečiosios šalys

278

314

ES įstaigos su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis

1

–

 

906

967

Iš viso

1 044

1 254

3.6.   FINANSINĖS IŠLAIDOS

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Grynieji paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

(2 )

1

4

3

(1 )

Nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto ar įsipareigojimų kaip pertekliaus arba deficito

–

2

31

33

3

Mokesčio subsidija

–

–

4

4

2

Iš viso

(2 )

3

39

40

3

Paskolų ir gautinų sumų grynieji vertės sumažėjimo nuostoliai apima finansinių priemonių vertės sumažėjimo nuostolius ir apskaičiuotas neatgautinų sumų išlaidas, atsirandančias dėl senstančių vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti (virš 2 metų), bankrotų ir įsipareigojimų atidėjimo.

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito 33 mln. EUR dydžio finansines išlaidas daugiausia lėmė valiutų kursų skirtumai, palūkanos ir kelių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai.

Kategorijos „Mokesčių subsidija“ 4 mln. EUR suma yra susijusi su išlaidomis, patirtomis pagal finansinę priemonę „Kulima“.

3.7.   KITOS IŠLAIDOS

Šiai kategorijai priskiriamos administracinio pobūdžio išlaidos, pavyzdžiui, išorinės ne IT paslaugos, ryšiai ir leidiniai, mokymo išlaidos ir pan.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025

2024

Administracinės ir IT išlaidos

–

1

7

8

43

Realizuoti nuostoliai, susiję su pirkėjų įsiskolinimu

1

–

–

1

4

Nuostoliai dėl valiutų kurso

–

3

31

34

63

Finansinių priemonių nuostoliai dėl valiutų kurso

–

–

3

3

1

Iš viso

1

5

40

46

110

Į kategoriją „Administracinės ir IT išlaidos“ įtrauktos sumos, pagrįstos EPF vidaus susitarimu, skirtos Komisijai tiek būstinės, tiek delegacijų patiriamoms administracinėms išlaidoms, susijusioms su EPF programų valdymu, padengti.

2025 m. administracinėms išlaidoms įtakos turėjo 2024 m. sukauptos sumos, susijusios su EGF finansuojamomis personalo išlaidomis, panaikinimas. Todėl nurodyta personalo išlaidų suma yra 1,3 mln. EUR, o ne 36 mln. EUR 2025 m. faktiškai patirtų išlaidų.

4.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

4.1.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Išankstinio finansavimo garantijos

–

–

13

13

19

Išankstinio finansavimo garantijų tam tikrais atvejais reikalaujama iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą).

2025 m. išankstinio finansavimo garantijų suma buvo 13 mln. EUR, palyginti su 19 mln. EUR 2024 m. Tai atitinka EPF veiklos nutraukimą ir laipsnišką sutarčių užbaigimą.

Netiesioginiu būdu valdomų sutarčių atveju garantijos priklauso kitai nei EPF perkančiajai organizacijai, todėl EPF jų neatskleidžia.

4.2.   NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

Neapibrėžtieji įsipareigojimai – dėl praeities įvykių galintys atsirasti įsipareigojimai, kurių buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai subjekto kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esami įsipareigojimai, atsiradę dėl praeities įvykių, kai išteklių panaudojimas nėra tikėtinas arba jų suma negali būti patikimai įvertinta.

4.2.1.   Suteiktos garantijos

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Suteiktos garantijos

–

–

29

29

26

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodomas EPF pozicijos, susijusios su galimais būsimais mokėjimais, susietais su EIB grupei arba kitoms finansų įstaigoms suteiktomis garantijomis, dydis. Sumos pateikiamos atėmus toms programoms pripažintus finansinius atidėjinius arba finansinius įsipareigojimus.

29 mln. EUR suma susijusi su garantijomis pagal šias finansines priemones: 8 mln. EUR pagal finansinę priemonę EURITZ, 10 mln. EUR pagal KULIMA fondą ir dar 11 mln. EUR pagal žemės ūkio vertės grandinės priemonę ZAMBIA.

4.2.2.   Neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su teismo bylomis

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Nagrinėjamos teismo bylos

–

9

7

16

7

2025 m. pabaigoje buvo tik dvi neišnagrinėtos bylos, kurių bendra vertė – 16 mln. EUR.

4.3.   KITA REIKŠMINGA ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

4.3.1.   Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

Toliau nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas (pranc. Reste à Liquider), atėmus susijusias sumas, kurios finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė.

mln. EUR

 

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2025 12 31

2024 12 31

Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

16

106

1 533

1 654

2 701

RAL sumažėjimą iš esmės lėmė dar neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų sumažėjimas, kuris 2025 m. pabaigoje siekė 2 697 mln. EUR (2024 m. – 3 812 mln. EUR). Tai atitinka EPF gyvavimo ciklą ir taip pat yra susiję su vykdomų sutarčių skaičiaus pokyčiais (žr. 2.2 pastabą).

5.   FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau atskleidžiama informacija apie EPF finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias EPF vardu atlieka Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

5.1.   RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

Iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti 11-ojo EPF finansiniame reglamente ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

a)

EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turės būti atlikti EPF mokėjimai.

b)

EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis.

c)

EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija EPF vardu yra atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

5.2.   VALIUTOS RIZIKA

Metų pabaigoje EPF tenkanti valiutos rizika – grynoji pozicija

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

 

USD

EUR

Kita

Iš viso

USD

EUR

Kita

Iš viso

Finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas

15

5

5

25

10

4

7

21

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

37

54

1

92

42

61

9

112

Gautinos sumos

5

4

 

9

6

5

–

11

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

6

280

–

286

11

400

–

411

 

63

343

6

412

69

470

16

555

Finansiniai įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai atidėjiniai ir garantijos įsipareigojimas

–

(5 )

–

(5 )

–

(3 )

–

(3 )

 

–

(5 )

–

(5 )

–

(3 )

–

(3 )

Iš viso

63

338

6

407

69

467

16

552

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai jų prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika nekyla.

5.3.   PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Palūkanos kaupiamos už įvairiose banko sąskaitose laikomas fondo lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Siekiant sumažinti neigiamo atlyginimo riziką, kuri egzistavo prieš porą metų, taikomos grynųjų pinigų valdymo procedūros, kuriomis siekiama sumažinti atitinkamose sąskaitose laikomus likučius. Be to, remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2016/888 (7), bet kokį neigiamą atlyginimą už tas sąskaitas dengia susijusi valstybė narė.

Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su rinkos orientacine palūkanų norma ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus galėtų būti atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

5.4.   KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Didžiausia kredito rizikos pozicija

Pateiktos finansinio turto sumos yra grynosios balansinės vertės ir atspindi EPF patiriamą kredito riziką ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Finansinis turtas

 

 

Paskolos

25

21

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

286

411

Iš prekybos gautinos sumos  (*1)

9

11

Suteiktos garantijos

 

 

Finansinių garantijų sutartys

13

12

Iš viso 2025 12 31

333

454

(*1)  Neįskaitant būsimojo laikotarpio išlaidų

Finansinės priemonės. Paskolos. Kredito kokybė

mln. EUR

 

2025 12 31

 

1 etapas

2 etapas

3 etapas

Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolos

Iš viso

Kredito reitingas

 

 

 

 

 

Aukščiausio ir aukšto lygio

–

–

–

–

–

Aukštesnio vidutinio lygio

–

–

–

–

–

Žemesnio vidutinio lygio

–

–

–

–

–

Neinvesticinis reitingas ir įsipareigojimų nevykdymo reitingas

23

4

7

–

33

Bendroji balansinė vertė

23

4

7

–

33

Atėmus atidėjinius nuostoliams

2

1

5

–

8

Grynoji balansinė vertė

21

3

2

–

25

Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Kredito kokybė

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

Kredito reitingas

 

 

Aukščiausio ir aukšto lygio

266

314

Aukštesnio vidutinio lygio

15

91

Žemesnio vidutinio lygio

5

6

Neinvesticinis reitingas ir įsipareigojimų nevykdymo reitingas

–

–

Bendroji balansinė vertė

286

411

Atėmus atidėjinius nuostoliams

–

–

Grynoji balansinė vertė

286

411

Gautinos sumos. Kredito kokybė

mln. EUR

 

2025 12 31

 

Terminas nesuėjęs

Pradelsta

Pradelsta

Pradelsta

Pradelsta

Iš viso

 

0–30 dienų

31–90 dienų

91 diena – 1 metai

> 1 metai

Bendroji balansinė vertė

9

–

–

–

–

9

Atėmus atidėjinius nuostoliams

–

–

–

–

–

–

Grynoji balansinė vertė

9

–

–

–

–

9

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas. Kredito kokybė

2025 m. į šias finansines ataskaitas įtrauktas tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas yra susijęs su investicijomis į nuosavą kapitalą, kurioms nekyla kredito rizika (žr. 2.1 pastabą).

5.5.   LIKVIDUMO RIZIKA

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

Finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos šioje kategorijoje nurodyti balansine verte.

mln. EUR

 

< kaip 1 metai

1–5 metai

> 5 metai

Iš viso

Finansiniai įsipareigojimai 2025 12 31

187

0

–

187

Finansiniai įsipareigojimai 2024 12 31

256

0

–

256

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad biudžeto laikotarpiui skirtų bendrų pinigų išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendra valstybių narių įnašų suma atitinka bendrą atitinkamo biudžeto laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybės narės įnašus EPF moka tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo išteklių visada užtektų mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant EPF iždo operacijas automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas kasdien būtų pakankamas.

6.   SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

Susijusios EPF šalys yra ES patikos fondas „Bêkou“ ir ES patikos fondas Afrikai bei Europos Komisija. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta EPF operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai.

EPF neturi jokios atskiros vadovybės, nes jį valdo Komisija. ES aukščiausiojo rango vadovų, be kita ko, ir Komisijos, teisės į gautinas sumas paskelbtos Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 7.2 antraštinėje dalyje „Aukščiausiojo rango vadovų teisės į gautinas sumas“.

7.   ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS

Šių ataskaitų pasirašymo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

8.   EKONOMINIO REZULTATO IR BIUDŽETO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominis metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių susijusių veiklos operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į pajamų ir išlaidų punktus. Lentelės pastabose pateikiama papildoma informacija apie svarbiausių derinamų punktų pobūdį.

mln. EUR

 

2025

2024

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

(1 094 )

(1 240 )

Pajamos

 

 

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui

(5 )

(25 )

Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos

(10 )

(4 )

Ankstesniais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais

13

18

Pajamas mažinantis vartojimas

44

38

Sukauptos pajamos (grynosios)

(25 )

(98 )

Kita

–

–

Išlaidos

 

 

Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos

10

65

Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos

(48 )

(176 )

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis

730

1 147

Sukauptos išlaidos (grynosios)

(509 )

(1 070 )

Kita

 

 

METINIS BIUDŽETO REZULTATAS

(893 )

(1 345 )

8.1.   DERINAMI PUNKTAI. PAJAMOS

Finansinių metų biudžeto pajamos yra pajamos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui, įtraukiamos į ekonominį rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti pajamomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Einamaisiais metais nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto pajamų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises į gautinas sumas suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – išankstinio finansavimo ir iš gavėjų susigrąžintų sumų tarpuskaita. Šios piniginės įplaukos yra biudžeto pajamos, tačiau jos neturi poveikio ekonominiam rezultatui, todėl jas reikia pridėti suderinimo tikslais.

Grynąsias sukauptas pajamas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas pajamas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų pajamas.

8.2.   DERINAMI PUNKTAI. IŠLAIDOS

Dar neapmokėtos einamųjų metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominį rezultatą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominiam rezultatui, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos pataisos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominiam rezultatui, tačiau daro poveikį biudžeto rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniais metais priėmus finansuoti tinkamas išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas sąnaudas daugiausia sudaro sukauptos sumos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. finansuoti tinkamos išlaidos, kurias patyrė EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas sąnaudas, atėmus atkurtas sukauptas ankstesnių metų sąnaudas.

I.2 DALIS

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ IR ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS

2025 M. ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS  (8)

BENDROJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Įsteigimas

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) (9) 238 ir 239 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) (10) 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

Sąjungos patikos fondus priimdama sprendimą steigia Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba arba gavusi jų pritarimą. Šis sprendimas apima steigiamąjį susitarimą su kitais paramos teikėjais.

Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

—

Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

—

Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

—

Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

—

Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

Dabartiniai ES patikos fondai

Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

—

ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

—

ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

—

ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

—

ES patikos fondas „COLOMBIA“ skirtas padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

Misija

ES patikos fondas „Bêkou“ įsteigtas siekiant remti Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) stabilizavimą ir rekonstrukciją. Kaip nustatyta jo steigiamajame susitarime, jo pagrindinis tikslas – „teikti nuoseklią tikslinę pagalbą, skirtą pažeidžiamų grupių atsparumui didinti, ir teikti paramą bet kuriems veiklos aspektams, padedantiems įveikti krizę Centrinės Afrikos Respublikoje ir ją atkurti, koordinuoti veiksmus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir padėti kaimyninėms šalims pašalinti krizės pasekmes“.

Pagrindinė veikla

Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius programoms finansuoti remiantis sutartais tikslais. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo 2014 m. liepos mėn. šis fondas priėmė 22 programų ir jo parama pasiekė daugiau kaip 2,5 mln. paramos gavėjų. Programos skirtos padėti Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. Konkrečiau, ES patikos fondas „Bêkou“ siekia užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą, skatinti socialinę sanglaudą ir susitaikymą.

Valdymas

ES patikos fondo „Bêkou“ valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos komiteto – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo „Bêkou“ valdybą ir Veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų, Komisijos, Europos Parlamento atstovai, Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijų atstovas ir stebėtojai. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

Pagrindinė valdybos užduotis – nustatyti ir peržiūrėti bendrą patikos fondo strategiją. Einamosios veiklos valdyba yra atsakinga už fondo finansuojamų veiksmų atranką ir prižiūri jų įgyvendinimą. Ji taip pat tvirtina metines ataskaitas ir metines patikos fondo finansuojamos veiklos ataskaitas.

Finansavimo šaltiniai

ES patikos fondas „Bêkou“ finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

Metinės ataskaitos

Ataskaitų rengimo pagrindas

Metinių ataskaitų parengimo teisinis pagrindas ir terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos patikos fondas Centrinės Afrikos Respublikai (ES patikos fondas „Bêkou“), ir jo vidaus taisyklėse (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Apskaitos pareigūnas

Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas atsakingas už visiems Sąjungos patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą. Komisijos vidaus auditorius, OLAF ir Audito Rūmai turi tokius pačius įgaliojimus Sąjungos patikos fondo atžvilgiu, kaip ir kitų veiksmų, kuriuos vykdo Komisija, atžvilgiu. Sąjungos patikos fondus taip pat kasmet tikrina nepriklausomas išorės auditorius.

Metinių ataskaitų sudėtis

Metinės ataskaitos apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., jas sudaro finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Nors finansinės ataskaitos ir papildomi aiškinamieji raštai rengiami kaupimo principu, biudžeto vykdymo ataskaitos visų pirma grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu.

Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Atliekamas nepriklausomas metinių ataskaitų išorės auditas. Apskaitos pareigūno parengtos preliminariosios metinės ataskaitos iki kitų metų vasario 15 d. perduodamos Veiklos komitetui, kuris jas vėliau perduoda audito įmonei, kurią subjektas atrinko konkurso tvarka. Po audito, apskaitos pareigūnas parengia galutines metines ataskaitas ir pateikia jas Veiklos komitetui tvirtinti (8.3.4 straipsnio c punktas).

ES patikos fondo „Bêkou“ metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse ataskaitose.

Pagrindinės veiklos kryptys

Pagrindiniai metų laimėjimai

2014 m. liepos mėn. ES įsteigė pirmąjį patikos fondą, pavadintą „Bêkou“ (tai reiškia viltį sango kalba), kad padėtų Centrinės Afrikos Respublikai ir jos gyventojams po 2013 m. krizės. ES patikos fondo „Bêkou“ tikslas – užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis (daugiausia sveikatos, vandens ir sanitarijos), remti kaimo plėtrą ir ekonomikos atsigavimą, taip pat skatinti susitaikymą. Nuo ES patikos fondo „Bêkou“ įsteigimo šis fondas finansavo 22 programas, apimančias 125 projektus, ir jo parama pasiekė daugiau kaip pusę šalies gyventojų.

Centrinės Afrikos Respublika tebėra pažeidžiama valstybė daugeliu požiūrių, visų pirma valdymo ir vietos pajėgumų požiūriu.

Saugumo padėtis palaipsniui gerėjo. Tačiau paregionį vis dar veikia nestabilumas, kurį sukėlė konfliktai Sudane, Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) ir Čade. Dėl šios padėties į CAR plūsta pabėgėliai ir didėja maisto stygius.

2025 m. Centrinės Afrikos ekonomikai buvo būdinga didelė infliacija ir nepriteklius. Tačiau remiantis 2024–2028 m. nacionaliniu plėtros planu, kuris yra CAR socialinės ir ekonominės pertvarkos veiksmų gairės, padėtis šalyje palaipsniui gerėja. Šis planas palaipsniui įgyvendinamas. Tai rodo 2025 m. rugsėjo mėn. Kasablankoje surengto paramos teikėjų apskritojo stalo sėkmė.

2025 m. gruodžio mėn. taip pat įvyko bendri visuotiniai rinkimai (prezidento, savivaldybių, regionų ir parlamento), kuriems buvo teikiama MINUSCA (Mission Multidimensionnelle intégrée des Nations Unies pour la Stabilisation en République Centrafricaine) logistinė parama ir ES finansinė parama (rinkėjų sąrašas, Nacionalinė rinkimų agentūra). Santykiai su ES išlieka draugiški ir stabilūs.

Baigus įgyvendinti paskutinius projektus prasideda fondo veiklos užbaigimo etapas, kuriam būdingas programų užbaigimas ir įsipareigojimų panaikinimas, taip pat auditai ir vertinimai, kurie bus vykdomi iki 2026 m. Reikėtų pabrėžti, kad veiksmų tęstinumas (visų pirma sveikatos ir švietimo srityse) bus išlaikytas, kiek įmanoma, įgyvendinant KVTBP projektus, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant fondą, konsultuojantis su vyriausybe ir techniniais bei finansiniais partneriais, kaip numatyta nacionaliniame plėtros plane.

Pagrindiniai laimėjimai konkrečiose prioritetinėse srityse

Toliau pristatomi pagrindiniai 2025 m. laimėjimai atspindi pagrindinius konkrečius patikos fondo tikslus / intervencijos sritis.

Prieigos prie paslaugų srityje buvo rekonstruotas 21 gręžinys, ir taip 2025 m. dar 10 500 žmonių suteikta geresnė prieiga prie vandens, higienos ir sanitarijos paslaugų, taigi nuo Fondo veiklos pradžios paramos gavėjų skaičius pasiekė 1 197 087.

Socialinės sanglaudos srityje ekonominio įgalėjimo veikla padėjo 1 450 moterų ir mergaičių (visa veikla buvo vykdoma pagal 2025 m. „Enabel“ įgyvendintą projektą DEVRUR II). Iš jų 865 sudalyvavo finansų valdymo mokymuose, 575 – mokymuose darbui gauti, o 10-čiai buvo suteikta parama pajamų duodančiai veiklai pradėti. Taigi per visą Fondo veiklos laikotarpį socialinio ir ekonominio įgalėjimo veikloje iš viso sudalyvavo 174 850 moterų ir mergaičių.

Kalbant apie paramą ekonomikos ir gamybos sektorių atsigavimui, techniniu ir profesiniu mokymu pasinaudojo 3 770 žmonių – visi pagal projektą DEVRUR II įsteigtuose „Agropoliuose“, taigi bendras žmonių, pasinaudojusių įgūdžių ugdymo veikla, finansuojama fondo „Bêkou“, skaičius pasiekė 121 900. Be to, 32 žmonės rado darbą, 23 pradėjo verslo projektus, o 17 žmonių, pasinaudoję projekto DEVRUR parama, 2025 m. pradėjo pajamų duodančią veiklą.

Be to, 2025 m. „Enabel“ taip pat sukūrė 4 114 THIMO (pranc. Travaux à Haute Intensité de Main-d'œuvre) darbo vietų, todėl buvo galima užbaigti paskutinius „Agropolių“ statybos darbus ir parengti paskutinius 58 darbuotojus (administracinius ir techninius darbuotojus bei instruktorius), taigi bendras administracinių darbuotojų ar paslaugų teikėjų, kurių pajėgumai buvo sustiprinti fondo lėšomis, skaičius pasiekė 20 675.

Biudžetas ir biudžeto vykdymas

2025 m. pabaigoje įnašai į ES patikos fondą „Bêkou“ sudarė daugiau kaip 310 mln. EUR, kaip ir praėjusiais 2024 m. Be šios sumos, 2,3 mln. EUR sudarė kitos pajamos (palūkanos ir sumos, gautos apmokėjus vykdomuosius raštus sumoms susigražinti). 2021 m. gruodžio 31 d. patikos fondas baigė prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis dėl visų gautų įnašų, išskyrus lėšas, skirtas stebėsenai, vertinimui, auditui ir komunikacijai, dėl kurių dar galima sudaryti sutartis po šios datos.

2025 m. buvo vykdomos 5 sutartys, kurių bendras biudžetas – apie 43,9 mln. EUR, įskaitant 3 veiklos projektus („DEVRUR II Enabel“, „PAPEUR Rural“ ir „WASH PEPEV“).

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—

išankstinio finansavimo: sumažėjo 2 183 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir vykdomų projektų užbaigimo 2025 m. Kadangi patikos fondo įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., visos veiklos sutartys baigė galioti, todėl buvo patvirtinta daugiau išankstinio finansavimo likučių. Nepatvirtintas likutis susijęs su projektais, kurių galutinės finansinės ataskaitos metų pabaigoje dar nebuvo gautos;

—

finansinių įsipareigojimų: jie sumažėjo 10 676 tūkst. EUR, daugiausia dėl per metus negautų įnašų grynaisiais pinigais;

—

veiklos išlaidų: padidėjo 3 914 tūkst. EUR, daugiausia dėl didesnių faktinių ir sukauptų išlaidų, pripažintų užbaigiant projektus, aukštesnio patikos fondo įgyvendinimo ir tinkamumo finansuoti lygio taikymo ir kelių projektų užbaigimo pasibaigus patikos fondo įgyvendinimo laikotarpiui.

BALANSAS

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

Išankstinis finansavimas

–

–

 

–

–

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

Išankstinis finansavimas

436

2 619

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

1 496

2 267

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

14 498

23 465

 

16 430

28 350

IŠ VISO TURTO

16 430

28 350

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Finansiniai įsipareigojimai

(13 431 )

(24 108 )

 

(13 431 )

(24 108 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Mokėtinos sumos

(1 927 )

(2 536 )

Sukauptos sąnaudos

(1 072 )

(1 707 )

 

(2 998 )

(4 243 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

(16 430 )

(28 350 )

GRYNASIS TURTAS

–

–

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(tūkst. EUR)

 

2025

2024

PAJAMOS

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

Pajamos iš paramos teikėjų

10 676

6 894

Išlaidų susigrąžinimas

448

183

 

11 125

7 076

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

Finansinės pajamos

400

884

 

400

884

Iš viso pajamų

11 525

7 961

IŠLAIDOS

 

 

Veiklos išlaidos

(10 224 )

(6 310 )

Finansinės išlaidos

(2 )

(166 )

Kitos išlaidos

(1 300 )

(1 485 )

Iš viso išlaidų

(11 525 )

(7 961 )

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

–

–

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

 

2025

2024

Ekonominis metų rezultatas

–

–

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

2 183

1 126

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

771

1 196

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

(10 676 )

(6 894 )

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

(609 )

2 536

Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)

(635 )

(2 919 )

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(8 967 )

(4 955 )

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

(8 967 )

(4 955 )

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

23 465

28 420

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

14 498

23 465

2025 M. ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS ATASKAITOS  (11)

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Įsteigimas

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) (12) 238 ir 239 straipsniais ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) (13) 35 straipsniu, Europos Komisijai leidžiama įsteigti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti (toliau – ES patikos fondai). Sąjungos patikos fondai įsteigiami pagal susitarimus su kitais paramos teikėjais siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju ir veiksmus po ekstremaliųjų situacijų, kurių reikia norint reaguoti į krizę, arba teminius veiksmus.

Sąjungos patikos fondus priimdama sprendimą steigia Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba arba gavusi jų pritarimą. Šis sprendimas apima steigiamąjį susitarimą su kitais paramos teikėjais.

Sąjungos patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma, tik kai tenkinamos šios sąlygos:

—

Sąjungos intervencija turi pridėtinę vertę: Sąjungos patikos fondų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, ir kai esamų finansinių priemonių naudojimo nepakaktų Sąjungos politikos tikslams pasiekti,

—

Sąjungos patikos fondų veikla užtikrinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos vykdoma rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas,

—

Sąjungos patikos fondai nesidubliuoja su kitais esamais finansavimo kanalais ar panašiomis priemonėmis neteikdami papildomos naudos,

—

Sąjungos patikos fondų tikslai atitinka Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, kurių lėšomis jie finansuojami, tikslus.

Dabartiniai ES patikos fondai

Iki šiol Komisija įsteigė keturis ES patikos fondus:

—

ES patikos fondas „BÊKOU“, kurio tikslas – visais atžvilgiais padėti Centrinės Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą. Įsteigtas 2014 m. liepos 15 d.

—

ES patikos fondas „MADAD“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje. Įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d.

—

ES patikos fondas „AFRICA“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti. Įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.

—

ES patikos fondas „COLOMBIA“ skirtas padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto. Įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d.

Misija

Pagrindinis ES patikos fondo Afrikai tikslas – remti visus stabilumo aspektus ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo, taip pat prie pagrindinių destabilizavimo, prievartinio perkėlimo ir nelegalios migracijos priežasčių šalinimo, visų pirma propaguojant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą bei vystymąsi ir sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus.

Pagrindinė veikla

Sąjungos patikos fondas sutelkia įvairių paramos teikėjų išteklius veiksmui finansuoti remiantis sutartais tikslais. ES patikos fondas Afrikai veikia trijose pagrindinėse geografinėse teritorijose: Sahelio regione ir Čado ežero regione, Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje. Patikos fondo projektais atskirais atvejais gali pasinaudoti ir reikalavimus atitinkančių šalių kaimyninės šalys. Patikos fondas įsteigtas ribotam laikotarpiui, jo paskirtis – trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu reaguoti į regionuose kylančias problemas.

Valdymas

ES patikos fondo Afrikai valdymą užtikrina Europos Komisija: ji taip pat atlieka fondo dviejų valdymo organų – patikos fondo valdybos ir einamosios veiklos komiteto – sekretoriato funkcijas. ES patikos fondo Afrikai valdybą ir Veiklos komitetą sudaro paramos teikėjų bei Komisijos atstovai, taip pat įnašų nemokančių ES valstybių narių, reikalavimus atitinkančių šalių institucijų ir regioninių organizacijų atstovai stebėtojų teisėmis. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Sąjungos patikos fondo steigiamajame susitarime.

Pagrindinė valdybos užduotis – nustatyti ir peržiūrėti bendrą patikos fondo strategiją. Einamosios veiklos valdyba yra atsakinga už fondo finansuojamų veiksmų atranką ir prižiūri jų įgyvendinimą. Ji taip pat tvirtina metines ataskaitas ir metines patikos fondo finansuojamos veiklos ataskaitas.

Finansavimo šaltiniai

ES patikos fondas Afrikai finansuojamas paramos teikėjų įnašais.

Ataskaitų rengimo pagrindas

Metinių ataskaitų parengimo teisinis pagrindas ir terminai nustatyti Susitarime, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (toliau – steigiamasis susitarimas). Pagal šį steigiamąjį susitarimą metinės ataskaitos rengiamos pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles (ES apskaitos taisyklės), kurios grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Apskaitos pareigūnas

Remiantis steigiamuoju susitarimu, Komisijos apskaitos pareigūnas veikia kaip patikos fondo apskaitos pareigūnas.

Metinių ataskaitų sudėtis

Metinės ataskaitos apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., jas sudaro finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Nors finansinės ataskaitos ir papildomi aiškinamieji raštai rengiami kaupimo principu, biudžeto vykdymo ataskaitos visų pirma grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu.

Procesas nuo preliminariųjų ataskaitų iki biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Atliekamas nepriklausomas metinių ataskaitų išorės auditas. Apskaitos pareigūno parengtos preliminariosios metinės ataskaitos iki kitų metų vasario 15 d. perduodamos Veiklos komitetui, kuris jas vėliau perduoda audito įmonei, kurią subjektas atrinko konkurso tvarka. Po audito, apskaitos pareigūnas parengia galutines metines ataskaitas ir pateikia jas Veiklos komitetui tvirtinti.

ES patikos fondo Afrikai metinės ataskaitos konsoliduojamos Europos plėtros fondo metinėse finansinėse ataskaitose.

Pagrindinės veiklos kryptys

Pagrindiniai metų laimėjimai

Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi sutarčių galiojimas, nuo 2022 m. sausio mėn. ES patikos fondo Afrikai lėšomis jokie nauji finansiniai įsipareigojimai ar papildomos išmokos iš biudžeto nebuvo finansuojami. Sutartys buvo sudarytos tik dėl finansinių įsipareigojimų, susijusių su administracine veikla, pavyzdžiui, auditu, vertinimu, stebėsena ir komunikacijos veikla. ES patikos fondo Afrikai programos buvo įgyvendinamos iki 2025 m. pabaigos. ES patikos fondo veiklos užbaigimo etapas prasidės 2026 m. sausio 1 d.

Per visus 2025 m. ES patikos fondas Afrikai dar kartą įrodė, kad yra lanksti ir veiksminga įgyvendinimo priemonė, palengvinanti politinį dialogą su Afrikos šalimis partnerėmis, taikanti novatoriškus metodus ir duodanti apčiuopiamų rezultatų visuose trijuose regionuose (Sahelio ir Čado ežero, Afrikos Kyšulio ir Šiaurės Afrikos).

2025 m. Somalio pusiasalio regionas tebėra viena iš labiausiai paveiktų vietovių pasaulyje, kovojanti su sudėtiniu didelio masto ginkluotų konfliktų, nuolatinės sausros dėl klimato kaitos, masinio gyventojų perkėlimo ir gilėjančios ekstremaliosios humanitarinės situacijos poveikiu.

Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis regione ES patikos fondas ir toliau darė reikšmingą poveikį, išreikštą per keturis strateginius tikslus. Nors paskutiniais įgyvendinimo metais aktyvių projektų ir rodiklių skaičius natūraliai sumažėjo, ES patikos fondas toliau vykdė tikslinius veiksmus šiems konkretiems uždaviniams spręsti.

Įgyvendindamas tokias iniciatyvas kaip ILED Somalyje, ES patikos fondas išplėtė ekonomines ir užimtumo galimybes (pagal 1 strateginį tikslą), remdamas pajamų duodančią veiklą, įgūdžių ugdymą ir darbo vietų kūrimą, taip prisidėdamas prie platesnio masto pastangų pragyvenimui užtikrinti.

Sudėtingomis Sudano aplinkybėmis įgyvendinant tokius projektus kaip STARS MDTE ir RDPP SD toliau buvo teikiamos pagrindinės socialinės paslaugos švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kartu teikiant pagalbą aprūpinimo maistu srityje, taip stiprinant bendruomenės atsparumą (pagal 2 strateginį tikslą).

Vykdant projektą PROTECT Sudane sustiprintas migracijos valdymas (3 strateginis tikslas): apsaugomi nuo konfliktų bėgantys žmonės, teikiama pagalba tranzitu vykstantiems migrantams, pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, esantiems prieglaudose, aprūpinant juos maistu ir kitais produktais. Projektas taip pat sustiprino pilietinės visuomenės organizacijų ir prieglaudos darbuotojų gebėjimus remti asmenis, išgyvenusius smurtą dėl lyties ir prekybą žmonėmis, ir užkirsti kelią seksualiniam išnaudojimui ir prievartai.

Valdymo ir konfliktų prevencijos srityje (4 strateginis tikslas) įgyvendinant projektą STABILITY Tigrėjaus regione buvo remiamas bendruomenės atkūrimas mokant religinius lyderius padėti bendruomenėms atsigauti po neseniai įvykusio karo traumos.

Užbaigus ES patikos fondo veiklą, Somalio pusiasalio regione vykdytos programos per pastaruosius 10 metų davė reikšmingų bendrų rezultatų. Per visą portfelio gyvavimo laikotarpį ES patikos fondo finansuojamomis intervencinėmis priemonėmis sukurta arba paremta daugiau kaip 150 000 darbo vietų (ES patikos fondo 1.1 rodiklis) ir maždaug 750 000 asmenų padėta imtis pajamų duodančios veiklos (ES patikos fondo 1.3 rodiklis), taip pat suteikta didelė parama pabėgėliams. Sukurta arba paremta 15 000 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (ES patikos fondo 1.2 rodiklis). Sveikatos sektoriuje pagal ES patikos fondo programas suteikta daugiau kaip 11 mln. su sveikata susijusių paslaugų (ES patikos fondo 2.2 rodiklis) ir pagerintos 3,7 mln. žmonių galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (ES patikos fondo 2.9 rodiklis). Pagalba mitybos srityje pasiekė 3 mln. asmenų (ES patikos fondo 2.3 rodiklis), o gerinant migracijos valdymą beveik 195 000 migrantų ir perkeltųjų asmenų gavo itin reikalingą pagalbą ir apsaugą. Įgyvendinant taikos stiprinimo iniciatyvas daugiau kaip 1,39 mln. dalyvių įsitraukė į konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių srities veiklą. Šie rezultatai rodo tiek ES patikos fondo veiklos rezultatų mastą, tiek tai, kad tokios intervencinės priemonės tebėra aktualios tokiomis aplinkybėmis, kai poreikiai tebėra dideli ir yra neišspręstų struktūrinių problemų.

2025 m. Sahelio ir Čado ežero regione ir toliau vyravo didelis nestabilumas dėl nesibaigiančio ginkluoto konflikto, didėjančio politinio susiskaidymo, klimato sukrėtimų ir gilėjančios humanitarinės krizės.

Kadangi didžioji dalis veiklos pagal ES patikos fondo projektus Sahelio ir Čado ežero regione buvo užbaigta iki 2024 m. pabaigos, 2025 m. pasiekimai buvo minimalūs.

Kalbant apie 1 strateginį tikslą (didesnės ekonominės ir užimtumo galimybės), pagal programą „I&P Accélération au Sahel“ toliau buvo remiamos Vakarų Afrikos verslininkų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti ilgalaikį finansavimą. Įgyvendinant projektą buvo pasiekti jo tikslai, susiję su sukurtų darbo vietų skaičiumi, remiamų verslininkų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių skaičiumi.

Pagal 4 strateginį tikslą (geresnis valdymas ir konfliktų prevencija) įgyvendinant projektą „Programme d’appui au renforcement du système d’information de l’état civil au Sénégal“, kuriuo siekiama remti civilinės registracijos informacinės sistemos stiprinimą ir nacionalinės biometrinės tapatybės bylos konsolidavimą Senegale, 2025 m. pasiekta tam tikrų rezultatų: atkurta vyriausybinė infrastruktūra, remiama siekiant stiprinti valdymą, ir dvi savivaldybės aprūpintos įranga infrastruktūrai, siekiant stiprinti valdymą.

Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, taikant ES patikos fondo finansuojamas intervencines priemones, daugiau kaip 839 927 asmenys gavo paramą, kuri padėjo sukurti pajamų duodančią veiklą (ES patikos fondo 1.3 rodiklis) – didelė dalis Ganoje (programa „GrEEn“ (14)) ir daug asmenų Malyje, Nigeryje, Čade ir Burkina Fase; pagal beveik 50 programų, įskaitant „Développer l’Emploi au Sénégal“ (15), INTEGRA (16) Ganoje, ARCHIPELAGO (17) arba „GrEEn“ (18), visose Sahelio ir Čado ežero regiono šalyse buvo suteikta techninio ir profesinio rengimo ir mokymo ir įgūdžių ugdymo paslaugų daugiau kaip 240 000 paramos gavėjų (1.4 ES patikos fondo rodiklis).

Taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos veikloje dalyvavo 7,1 mln. dalyvių (ES patikos fondo 4.3 rodiklis), visų pirma Burkina Fase (dėl PEV (19) ir PDU (20)), taip pat Nigeryje (PDU, PAIERA (21) ir SHIMODU (22)), 21 000 asmenų dalyvavo mokymuose migracijos valdymo ir apsaugos klausimais visose regiono šalyse (ES patikos fondo 3.7 rodiklis). Su aprūpinimu maistu susijusi pagalba pasiekė 3,6 mln. žmonių (ES patikos fondo 2.4 rodiklis), visų pirma Burkina Fase, Malyje, Nigerijoje ir Čade, o pagalba mitybos srityje pasinaudojo 2,8 mln. asmenų Burkina Fase, Senegale, Malyje, Kamerūne ir Nigeryje (ES patikos fondo 2.3 rodiklis). Šie laimėjimai yra svarbus indėlis į atsparumą ir stabilumą visame regione, net jei humanitarinės aplinkybės tebėra itin sudėtingos, o poreikis tęsti tarptautinį bendradarbiavimą tampa vis svarbesnis.

Šiaurės Afrikos regione tebebuvo persipynusių geopolitinių, socioekonominių ir aplinkosaugos problemų, kurios toliau darė įtaką migracijos dinamikai. Šiaurės Afrikos šalys tebėra svarbios migrantų kilmės, tranzito ir paskirties šalys, o kelios iš jų taip pat priėmė daug pabėgėlių.

2025 m. gegužės mėn. (23) duomenimis, iš 4,94 mlrd. EUR, kuriuos ES patikos fondas įsipareigojo skirti Afrikai, Šiaurės Afrikos regionui skirta 905 mln. EUR suma, paskirstyta pagal 118 sutarčių (90 veiklos ir 28 techninės paramos). Nuo 2017 m. iki 2025 m. gegužės mėn. šios intervencinės priemonės padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų Šiaurės Afrikoje. Atsižvelgiant į ES patikos fondo strateginius tikslus, Šiaurės Afrikos regione daugiausia dėmesio skiriama 3 konkrečiam tikslui „Geresnis migracijos valdymas kilmės, tranzito ir paskirties šalyse“ pagal keturis strateginius prioritetus. Pagal 1 strateginį prioritetą (Pažeidžiamų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsauga) ES patikos fondo intervencinėmis priemonėmis išplėsta apsauga ir bendruomenės stabilizavimas, įgyvendinant 64 sutartis, kuriomis atkurta arba pastatyta beveik 1 600 infrastruktūros objektų. Pagal 3 strateginį prioritetą (Parama darbo jėgos migracijai) 35 mln. EUR vertės finansavimu buvo remiamas darbo jėgos migracijos valdymas stiprinant 23 institucijas, parengiant 19 nacionalinių strategijų ir sudarant sąlygas teisėtam daugiau kaip 7 000 asmenų judumui visame Šiaurės Afrikos regione.

Apskritai, nepaisant sudėtingos aplinkos, mūsų ES patikos fondo partneriai pranešė, kad pagerino 5,49 mln. asmenų galimybes gauti pagrindines socialines paslaugas, suteikė 2,78 mln. pagrindinių socialinių paslaugų ir 4 510 grįžtančių migrantų suteikė pagalbą po grįžimo. Be to, toliau buvo dedamos pastangos didinti informuotumą: 10,4 mln. potencialių migrantų dalyvavo atsparumo ir pagrindinių teisių kampanijose, o 27 688 paramos gavėjų dalyvavo profesiniuose mokymuose.

Biudžetas ir biudžeto vykdymas

2025 m. (24) nė viename iš trijų ES patikos fondo Afrikai regionų nebuvo jokių naujų programų ar papildomų išmokų iš biudžeto, nes 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi sutarčių galiojimas. Nuo ES patikos fondo Afrikai veiklos pradžios veiklos ir administracinėms išlaidoms įsipareigota skirti suma iš viso sudaro 5 053,56 mln. EUR. Nuo ES patikos fondo Afrikai veiklos pradžios patvirtintų veiksmų programų suma siekia 1 810 mln. EUR Somalio pusiasalio regionui, 2 217,8 mln. EUR Sahelio ir Čado ežero regionui ir 907,3 mln. EUR Šiaurės Afrikos regionui.

2025 m. sudarytos 37 naujos sutartys, kurių vertė – 139 562 266 EUR, atsižvelgiant į grynąją įsipareigotą sumą ir panaikintų įsipareigojimų nebuvimą. Šios sutartys buvo susijusios tik su administracine veikla (auditu, vertinimu, komunikacija ir stebėsena), nes nuo 2021 m. gruodžio 31 d. veiksmų programų ar veiklos finansuoti nebegalima.

2025 m. mokėjimai siekė 84,32 mln. EUR, t. y. buvo 78,68 mln. EUR mažesni nei 2024 m. 2025 m. mokėjimai buvo mažesni dėl to, kad baigėsi kelių projektų įgyvendinimo laikotarpis.

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

Finansinėse ataskaitose pirmiau minėtos veiklos poveikis yra akivaizdžiausias šiose srityse:

—

išankstinio finansavimo: sumažėjo 107 330 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir vykdomų projektų užbaigimo 2025 m. Kadangi patikos fondo įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., visos veiklos sutartys baigė galioti, todėl buvo patvirtinta daugiau išankstinio finansavimo likučių. Nepatvirtintas likutis susijęs su projektais, kurių galutinės finansinės ataskaitos metų pabaigoje dar nebuvo gautos;

—

finansinių įsipareigojimų: jie sumažėjo 138 236 tūkst. EUR daugiausia dėl per metus negautų įnašų grynaisiais pinigais;

—

veiklos išlaidų: jos sumažėjo 38 674 tūkst. EUR dėl patikos fondo veiklos nutraukimo ir dėl to sumažėjusio vykdomų sutarčių skaičiaus ir dėl mažesnių išlaidų.

BALANSAS

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

Finansinis turtas

3 014

3 950

Išankstinis finansavimas

123

–

 

3 137

3 950

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

Išankstinis finansavimas

24 436

131 889

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

16 651

24 314

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

120 097

187 539

 

161 185

343 742

IŠ VISO TURTO

164 322

347 691

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Finansiniai įsipareigojimai

(113 103 )

(251 339 )

 

(113 103 )

(251 339 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Mokėtinos sumos

(14 500 )

(13 774 )

Sukauptos sąnaudos

(36 719 )

(82 578 )

 

(51 219 )

(96 352 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

(164 322 )

(347 691 )

GRYNASIS TURTAS

–

–

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(tūkst. EUR)

 

2025

2024

PAJAMOS

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

Pajamos iš paramos teikėjų

138 236

169 603

Išlaidų susigrąžinimas

532

245

 

138 768

169 848

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

Finansinės pajamos

3 087

6 690

Kitos pajamos iš prekybos operacijų

10 546

13 551

 

13 634

20 240

Iš viso pajamų

152 402

190 089

IŠLAIDOS

 

 

Veiklos išlaidos

(123 195 )

(161 869 )

Finansinės išlaidos

(971 )

(28 )

Kitos išlaidos

(28 235 )

(28 191 )

Iš viso išlaidų

(152 402 )

(190 089 )

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

–

–

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)

 

2025

2024

Ekonominis metų rezultatas

–

–

Pagrindinė veikla

 

 

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

107 329

64 732

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

7 662

(1 917 )

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

(138 236 )

(13 216 )

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

726

(486 )

Sukauptų sąnaudų padidėjimas / (sumažėjimas)

(45 859 )

(39 126 )

Investicinė veikla

 

 

Tikrąja verte vertinamo neišvestinio finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas

936

(0 )

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(67 442 )

9 986

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

(67 442 )

9 986

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

187 539

177 553

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

120 097

187 539

I.3 DALIS

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS  (25)

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

mln. EUR

 

2025 12 31

2024 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

 

 

Finansinis turtas

119

131

Išankstinis finansavimas

492

500

Iš prekybos gautinos sumos

5

5

 

616

637

TRUMPALAIKIS TURTAS

 

 

Finansinis turtas

1

5

Išankstinis finansavimas

556

876

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

56

63

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

420

622

 

1 034

1 566

IŠ VISO TURTO

1 649

2 203

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Finansiniai įsipareigojimai

(40 )

(88 )

 

(40 )

(88 )

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

Atidėjiniai

(0 )

(2 )

Mokėtinos sumos

(204 )

(272 )

Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos

(733 )

(858 )

 

(936 )

(1 132 )

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ

(976 )

(1 220 )

GRYNASIS TURTAS

673

983

FONDAI IR REZERVAI

 

 

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

56 488

55 704

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2 252

2 252

Iš ankstesnių metų perkeltas ekonominis rezultatas

(56 973 )

(55 733 )

Ekonominis metų rezultatas

(1 094 )

(1 240 )

GRYNASIS TURTAS

673

983

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

 

2025

2024

PAJAMOS

 

 

Pajamos iš neprekybinių operacijų

 

 

Susigrąžinimo veikla

13

42

Pajamos iš patikos fondų paramos teikėjų

48

59

 

60

100

Pajamos iš prekybos operacijų

 

 

Finansinės pajamos

11

26

Kitos pajamos

31

85

 

42

111

Iš viso pajamų

102

211

IŠLAIDOS

 

 

Pagalbos priemonės

(942 )

(1 119 )

Kitų subjektų patirtos išlaidos

(4 )

(4 )

Patikos fondų patirtos išlaidos

(133 )

(168 )

Bendro finansavimo išlaidos

(1 )

(17 )

Finansinės išlaidos

(41 )

(3 )

Kitos išlaidos

(75 )

(140 )

Iš viso išlaidų

(1 196 )

(1 451 )

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

(1 094 )

(1 240 )

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

2025

2024

Ekonominis metų rezultatas

(1 094 )

(1 240 )

Pagrindinė veikla

 

 

Kapitalo padidėjimas – įnašai

784

1 138

Patikos fondų įnašų (padidėjimas) / sumažėjimas

–

–

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

328

352

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

8

(13 )

Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

(2 )

2

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

(48 )

3

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

(68 )

(134 )

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

(126 )

(252 )

Kiti nepiniginiai pokyčiai

–

–

Investicinė veikla

 

 

Tikrąja verte vertinamo neišvestinio finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas

16

(42 )

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(201 )

(185 )

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

(201 )

(185 )

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

622

807

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

420

622

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

 

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš veiklą užbaigusių EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2023 12 31

60 607

6 040

54 566

(55 733 )

2 252

1 086

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(62 )

(1 200 )

1 138

–

–

1 138

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 240 )

–

(1 240 )

LIKUTIS 2024 12 31

60 544

4 840

55 704

(56 973 )

2 252

983

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(16 )

(800 )

784

–

–

784

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(1 094 )

–

(1 094 )

LIKUTIS 2025 12 31

60 528

4 040

56 488

(58 067 )

2 252

673

I.4 DALIS

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

TURINYS

1.

 PAGRINDINIAI FAKTAI 70
ANKSTESNI EPF 70
10-asis IR 11-asis EPF 71

2.

 FINANSINIS VYKDYMAS 72
FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAS 72
IŠTEKLIAI 79
VEIKLOS IŠLAIDOS IR SPECIALIOSIOS PROGRAMOS 79

3.

 ŽODYNĖLIS 89

1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

EPF pradėjo veiklą 1959 m. ir yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). Pagrindinis šio susitarimo tikslas – mažinti ir ilgainiui visai panaikinti skurdą.

EPF vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai, o valdo specialus komitetas. EPF ištekliai yra ad hoc įnašai iš ES valstybių narių, kurios sprendžia dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui (per penkerius metus). Be šių įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. EIB valdo investicinę priemonę.

EPF yra fondas, veikiantis daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas. Vidaus susitarimas, kuriuo įsteigiamas paskutinis EPF, 11-asis EPF (2014–2020 m.), įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Nuo 2021 m. bendradarbiavimas su AKR šalimis yra įtrauktas į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Tačiau jau vykdomi projektai, finansuojami iš EPF, bus toliau įgyvendinami pagal atitinkamą EPF teisinį pagrindą.

Ši ataskaita parengta pagal 11-ojo EPF finansinio reglamento (26) 39 straipsnį. Joje pateikiama informacija apie EPF pajamas ir išlaidų operacijas, daugiausia dėmesio skiriant svarbiems įvykiams, turėjusiems didelį poveikį 2025 m. finansiniam vykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ankstesnius EPF (27) nevykdomos jokios operacijos, šioje ataskaitoje pateikiami tik 10-ojo ir 11-ojo EPF duomenys.

ANKSTESNI EPF

6-asis ir 7-asis EPF

6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF – 2008 m.

Pagal 9-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies b punktą, ankstesnių EPF likučiai ir panaikinti įsipareigojimai perkelti į 9-ąjį EPF.

8-asis ir 9-asis EPF

2021 m. finansiniu ir veiklos požiūriu užbaigtas 8-asis EPF, kurio bendra išlaidų suma sudarė 10 374 mln. EUR. Apie aštuntojo EPF užbaigimą Komisija valstybėms narėms pranešė komunikate, kuris Tarybai buvo pateiktas 2021 m. spalio mėn.

Visa aštuntojo EPF veikla jau yra baigta ir atlikti visi patikrinimai ir kontrolė. Visos sutartys ir finansiniai sprendimai EPF sąskaitose taip pat yra įvykdyti. Visi vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, kurie po veiklos nutraukimo vis dar galiojo, buvo įvykdyti arba jų atsisakyta, išskyrus keturis vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti, kuriuos stebi Komisijos Teisės tarnyba. Vadovaujantis Komisijos sprendimu C(2003)19044, šie vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti buvo perduoti devintajam EPF.

Devintojo EPF užbaigimas vyksta sėkmingai. Dar nebaigtos vykdyti 4 sutartys, iš kurių 2 yra susijusios su auditu ir vertinimais Pietų Sudane (Tarybos sprendimas 2011/315/ES). Sprendimai dėl šių veiksmų buvo priimti po 9-ojo EPF laikino galiojimo sąlygos ir jie bus užbaigti per nustatytą laikotarpį, taip prisidedant prie veiklos ir projektų, susijusių su 9-uoju EPF, užbaigimo. Visiškas 9-ojo EPF veiklos užbaigimas galimas tik nustojus galioti visoms sutartims ir užbaigus jų vertinimus bei auditus.

Nuo 2015 m. iki 2025 m. Komisija atliko septynis 8-ojo ir 9-ojo EPF kreditų grąžinimus, kurių bendra suma siekė 1 925,19 mln. EUR (28). 1,2 mln. EUR likutis grąžintas 2026 m. sausio mėn. (29) sumokant pirmąją valstybių narių 2026 m. įnašų į EPF dalį.

10-asis IR 11-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Kotonu Europos bendrijos valstybės narės ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės pasirašė AKR ir EB partnerystės susitarimą (taip pat vadinamą Kotonu susitarimu). Jis įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. (juo įsteigiamas 9-asis EPF). Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 10-asis EPF), o antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu (kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF).

2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (30) įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Tarybos sprendimas 2007/249/EB (31)).

2013 m. rugpjūčio mėn. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2015 m. kovo mėn.

Pagal Kotonu susitarimą (antrajam laikotarpiui, 2008–2013 m.) 10-ajam EPF numatytas bendras biudžetas buvo 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos:

—

21 966 mln. EUR buvo skirta AKR šalims;

—

286 mln. EUR – UŠT ir

—

430 mln. EUR Komisijai kaip paramos išlaidos EPF programavimui ir veiklos vykdymui.

AKR šalims skirta suma išskaidyta taip:

—

17 766 mln. EUR skirta nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms;

—

2 700 mln. EUR – AKR vidaus ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir

—

1 500 mln. EUR – investicinėms priemonėms.

Visų pirma didesnė biudžeto dalis buvo skirta regioninėms programoms, tokiu būdu pabrėžiant regioninės ekonominės integracijos, kaip nacionalinio ir vietos vystymosi pagrindo, svarbą. 10-ojo EPF naujovė buvo vadinamųjų skatinamųjų lėšų kiekvienai šaliai sukūrimas.

Remiantis Kotonu susitarimu, trečiasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2014–2020 m.) finansuojamas iš 11-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 30 506 mln. EUR, iš jų:

—

29 089 mln. EUR skirta AKR šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 2 straipsnio d punktu, iš jų 27 955 mln. EUR valdė Europos Komisija;

—

364,5 mln. EUR skirta UŠT šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 3 straipsnio 1 dalimi, iš jų 359,5 mln. EUR valdė Europos Komisija; ir

—

1 052,5 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 11-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu.

2.   FINANSINIS VYKDYMAS

FINANSINĖS VEIKLOS REZULTATAS

10-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

10-asis EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2025 12 31 ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)

PRIEMONĖ

PRADINIS ASIGNAVIMAS

SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2024 m. gruodžio 31 d.

IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2025 M.

Pastabos

DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS

 

Bendras finansavimas

0

202

(9 )

 

193

AKR

Įprasti VN įnašai

21 326

(710 )

(86 )

 

20 530

TARPINĖ SUMA. AKR

21 326

(508 )

(95 )

 

20 723

 

 

 

 

 

 

 

UŠT

Įprasti VN įnašai

0

236

(1 )

 

236

TARPINĖ SUMA. UŠT

0

236

(1 )

 

236

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO, 10-asis EPF

21 326

(272 )

(95 )

 

20 959

11-OJO EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI

11-asis EPF ASIGNAVIMŲ POKYČIAI 2025 12 31 ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)

PRIEMONĖ

PRADINIS ASIGNAVIMAS

SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS / SUMAŽĖJIMAS 2024 m. gruodžio 31 d.

IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2025 M.

Pastabos

DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS

 

Bendras finansavimas

0

91

 

 

91

AKR

EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

0

1

 

 

1

Įprasti VN įnašai

30 060

(855 )

74

 

29 279

 

TARPINĖ SUMA. AKR

30 060

(763 )

 

 

29 372

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras finansavimas

0

0

 

 

0

UŠT

EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

0

0

 

 

0

Įprasti VN įnašai

0

354

1

 

354

 

TARPINĖ SUMA. UŠT

0

354

 

 

354

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO, 11-asis EPF

30 060

(409 )

75

 

29 726

10-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2025 M. GRUODŽIO 31 D. PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 10-asis EPF

(mln. EUR)

 

ASIGNA-VIMAI

SPRENDIMAI

ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

MOKĖJIMAI

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

(1)

(2)

 

(2) : (1)

(3)

 

(3) : (2)

(4)

 

(4) : (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įprasti VN įnašai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

12 247

12 245

(23)

100  %

12 231

(24)

100  %

12 204

3

100  %

TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

1 960

1 960

0

100  %

1 960

0

100  %

1 960

0

100  %

TARPINĖ SUMA. APSIRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS

341

481

(0 )

141  %

471

(12)

98  %

407

52

87  %

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

526

526

 

100  %

526

0

100  %

522

 

99  %

TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

3 550

3 538

(42 )

100  %

3 535

(26)

100  %

3 492

0

99  %

TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

1 905

1 760

(3 )

92  %

1 755

(0)

100  %

1 704

9

97  %

Bendras finansavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

178

175

(0 )

99  %

175

(0)

100  %

175

0

100  %

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

5

5

 

110  %

5

 

100  %

5

 

100  %

TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

11

11

 

100  %

11

 

100  %

11

 

100  %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įprasti VN įnašai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

182

181

(1)

100  %

180

0

99  %

172

 

96  %

TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

14

14

 

100  %

14

 

100  %

14

 

100  %

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

5

5

 

100  %

5

 

100  %

5

 

100  %

TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

34

34

0

100  %

34

0

99  %

34

 

100  %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)

20 959

20 937

(69)

100  %

20 902

(62)

100  %

20 705

65

99  %

11-OJO EPF ĮSIPAREIGOJIMŲ, ASIGNUOTŲJŲ LĖŠŲ IR MOKĖJIMŲ POKYČIAI

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2025 M. GRUODŽIO 31 D. PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 11-asis EPF

(mln. EUR)

 

ASIGNA-VIMAI

SPRENDIMAI

ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

MOKĖJIMAI

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

(1)

(2)

 

(2) : (1)

(3)

 

(3) : (2)

(4)

 

(4) : (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įprasti VN įnašai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

14 977

14 915

(217)

100  %

14 696

(107)

99  %

13 280

452

90  %

TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

1 053

1 053

(2)

100  %

1 052

0

100  %

1 027

4

98  %

TARPINĖ SUMA. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ

0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. APSIRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS

112

112

0

100  %

112

0

100  %

50

7

44  %

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

1 076

1 062

(2)

99  %

1 059

(1)

100  %

1 008

41

95  %

TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

3 938

3 846

(13)

98  %

3 910

(24)

102  %

3 635

120

93  %

TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

7 135

7 114

(54)

100  %

7 051

(31)

99  %

6 415

196

91  %

Bendras finansavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

46

45

(0)

98  %

45

(0)

100  %

43

 

97  %

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

4

4

 

100  %

4

 

100  %

4

 

100  %

TARPINĖ SUMA. AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI

33

33

0

100  %

33

0

100  %

32

3

100  %

TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

10

10

4

100  %

10

4

100  %

9

3

95  %

Nemobilizuojamas rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rezervai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. 10-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

287

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. 11-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

699

 

 

 

 

 

 

 

 

 

EK vidaus susitarimai dėl paslaugų lygio

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rezervai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

1

1

 

52  %

1

 

100  %

1

 

100  %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įprasti VN įnašai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Asignavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

211

210

(1)

100  %

193

(0)

92  %

193

 

100  %

TARPINĖ SUMA. B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI

12

12

0

100  %

12

0

100  %

12

 

100  %

TARPINĖ SUMA. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ

0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

7

7

0

100  %

6

0

95  %

6

0

98  %

TARPINĖ SUMA. REGIONINIAI ASIGNAVIMAI

102

102

0

100  %

102

0

99  %

85

1

83  %

Nemobilizuojamas rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rezervai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. 10-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPINĖ SUMA. 11-ojo EPF NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)

29 726

28 525

(285)

96  %

28 284

(160)

99  %

25 800

828

91  %

IŠTEKLIAI

Pajamų pobūdis

Pagrindiniai EPF ištekliai yra valstybių narių įnašai. Tris kartus per metus Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pareikalauja valstybių narių sumokėti įnašą į EPF. Kiekvienais metais pareikalautų įnašų suma atitinka per metus padengtiną mokėjimų sumą.

Valstybių narių įnašų apžvalga

Image 2

VEIKLOS IŠLAIDOS IR SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

Išlaidų pobūdis

Pagal daugiametę finansinę programą Komisijai kaip paramos išlaidas galima skirti 3 % sumą, o 97 % suma skiriama EPF projektų įgyvendinimui. Sumos nustatomos kiekviename vidaus susitarime ir gali būti padidintos savanoriškais įnašais ir pajamomis, gautomis iš operacijų.

Įsipareigotų, sutartyse numatytų ir išmokėtų sumų pasiskirstymas pagal išlaidų pobūdį

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ

(10-asis ir 11-asis EPF) 2025 m.

 

 

 

ASIGNAVIMAI

SPRENDIMAI

ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS

MOKĖJIMAI

 

 

 

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

SUVEST.

PER METUS

%

 

 

 

(1)

(2)

 

(2) : (1)

(3)

 

(3) : (2)

(4)

 

(4) : (3)

ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ. 10-asis ir 11-asis EPF

1 622

1 608

(2)

99,1 %

1 605

(1)

99,8 %

1 550

41

96,6 %

PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS (A+B) 10-asis ir 11-asis EPF

50 685

49 461

(353)

97,6 %

49 186

(222)

99,4 %

46 506

893

84,6 %

Image 3

Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal regioną ir šalį

EPF SUJUNGTOS SĄSKAITOS 2025 m. gruodžio 31 d. PAGAL VALSTYBES, ASIGN. %

 

10-asis ir 11-asis EPF

IŠ VISO. 10-asis ir 11-asis EPF (mln. EUR)

Sumavimas 2025 m.

Asignavimai

Sprendimai

Asign. %

Asignuotosios lėšos

Asign. %

Mokėjimai

Asign. %

AKR

Bendra / administracinis paketas / palūkanos

1 629

1 610

99  %

1 612

99  %

1 547

95  %

Rezervas / Nepaskirstyta pagal šalis

3 540

2 553

72  %

2 553

72  %

2 553

72  %

Visos AKR valstybės

5 169

4 163

81  %

4 165

81  %

4 100

79  %

Angola

346

345

100  %

344

99  %

330

95  %

Beninas

732

731

100  %

730

100  %

702

96  %

Botsvana

126

126

100  %

126

100  %

126

100  %

Burkina Fasas

1 277

1 277

100  %

1 274

100  %

1 264

99  %

Burundis

564

564

100  %

562

100  %

550

97  %

Kamerūnas

520

520

100  %

519

100  %

492

95  %

Žaliasis Kyšulys

144

144

100  %

144

100  %

144

100  %

Komorai

77

77

100  %

76

98  %

75

97  %

Kongas (Brazavilis)

163

163

100  %

161

99  %

156

96  %

Kongo Demokratinė Respublika

1 401

1 399

100  %

1 385

99  %

1 317

94  %

Dramblio Kaulo Krantas

702

702

100  %

700

100  %

690

98  %

Džibutis

175

175

100  %

173

99  %

165

94  %

Eritrėja

195

195

100  %

195

100  %

165

85  %

Etiopija

1 596

1 596

100  %

1 592

100  %

1 425

89  %

Gabonas

33

31

95  %

31

94  %

31

94  %

Gambija

302

302

100  %

300

99  %

291

96  %

Gana

784

784

100  %

781

100  %

741

94  %

Bisau Gvinėja

184

184

100  %

182

99  %

180

98  %

Gvinėja (Konakris)

500

500

100  %

495

99  %

444

89  %

Mauricijus

82

82

100  %

82

100  %

82

100  %

Kenija

853

840

98  %

839

98  %

784

92  %

Lesotas

247

246

100  %

246

99  %

215

87  %

Liberija

485

485

100  %

483

99  %

456

94  %

Madagaskaras

774

774

100  %

754

97  %

685

89  %

Malavis

1 018

1 015

100  %

1 007

99  %

932

92  %

Malis

1 295

1 295

100  %

1 291

100  %

1 257

97  %

Mauritanija

343

341

100  %

340

99  %

333

97  %

Mozambikas

1 431

1 424

100  %

1 413

99  %

1 240

87  %

Namibija

187

186

100  %

185

99  %

177

95  %

Nigeris

1 261

1 256

100  %

1 254

99  %

1 251

99  %

Nigerija

1 085

1 085

100  %

1 085

100  %

1 050

97  %

Uganda

928

912

98  %

905

98  %

851

92  %

Centrinės Afrikos Respublika

609

609

100  %

608

100  %

595

98  %

Ruanda

831

831

100  %

831

100  %

828

100  %

San Tomė ir Prinsipė

55

55

100  %

53

98  %

51

93  %

Senegalas

662

662

100  %

659

100  %

637

96  %

Seišeliai

22

22

100  %

22

100  %

22

100  %

Siera Leonė

652

652

100  %

650

100  %

634

97  %

Somalis

896

895

100  %

893

100  %

892

100  %

Sudanas

298

298

100  %

298

100  %

298

100  %

Pietų Sudanas

91

91

100  %

91

100  %

91

100  %

Esvatinis (Svazilandas)

121

121

100  %

121

100  %

115

95  %

Tanzanija

1 171

1 171

100  %

1 160

99  %

1 102

94  %

Čadas

930

926

99  %

910

98  %

841

90  %

Togas

373

373

100  %

373

100  %

370

99  %

Zambija

825

825

100  %

814

99  %

734

89  %

Zimbabvė

461

461

100  %

459

100  %

457

99  %

* Iš viso Afrikos šalims

27 809

27 748

100  %

27 598

99  %

26 268

94  %

Antigva ir Barbuda

15

15

100  %

15

100  %

15

98  %

Barbadosas

22

22

100  %

22

100  %

21

98  %

Belizas

42

42

100  %

41

96  %

37

87  %

Dominika

40

40

100  %

40

100  %

40

100  %

Grenada

20

20

100  %

20

100  %

20

100  %

Gajana

79

79

100  %

78

99  %

77

98  %

Haitis

995

991

100  %

923

93  %

822

83  %

Jamaika

235

235

100  %

233

99  %

226

96  %

Dominikos Respublika

281

281

100  %

279

99  %

279

99  %

Sent Lusija

32

32

100  %

32

100  %

32

100  %

Sent Kitsas ir Nevis

6

6

100  %

6

99  %

6

99  %

Sent Vinsentas ir Grenadinai

26

26

99  %

26

99  %

24

92  %

Surinamas

27

26

96  %

26

96  %

26

96  %

Trinidadas ir Tobagas

28

28

100  %

28

99  %

28

99  %

* Iš viso Karibų šalims

1 850

1 845

100  %

1 769

96  %

1 653

89  %

Fidžis

48

48

100  %

48

100  %

48

100  %

Kuko Salos

5

5

100  %

5

100  %

5

100  %

Saliamono Salos

66

66

100  %

66

100  %

66

100  %

Kiribatis

42

42

99  %

41

98  %

41

97  %

Maršalo Salos

17

17

100  %

17

100  %

17

100  %

Mikronezija

23

22

97  %

22

97  %

18

78  %

Nauru

4

4

100  %

4

100  %

4

100  %

Niujė

3

3

100  %

3

100  %

3

100  %

Palau

4

4

100  %

4

100  %

4

100  %

Papua Naujoji Gvinėja

239

239

100  %

233

98  %

227

95  %

Vakarų Samoa

67

66

99  %

66

99  %

66

99  %

Rytų Timoras

166

166

100  %

166

100  %

161

97  %

Tonga

28

28

100  %

28

100  %

28

100  %

Tuvalu

13

13

100  %

13

100  %

13

100  %

Vanuatu

55

55

100  %

54

99  %

53

97  %

* Iš viso Ramiojo vandenyno šalims

779

777

100  %

770

99  %

752

97  %

AKR vidaus asignavimai

7 967

7 862

99  %

7 908

99  %

7 473

94  %

Portugališkai kalbančios Afrikos valstybės

59

59

100  %

58

99  %

58

98  %

Pietų Afrikos regionas FED 10

129

129

100  %

129

100  %

127

98  %

Centrinės Afrikos regionas

546

543

100  %

539

99  %

451

83  %

Rytų Afrikos regionas ir Australija

2 989

2 981

100  %

2 960

99  %

2 650

89  %

Vakarų Afrikos regionas

1 919

1 918

100  %

1 901

99  %

1 737

91  %

Karibų jūros regionas

533

527

99  %

522

98  %

439

82  %

Ramiojo vandenyno regionas

322

318

99  %

298

93  %

259

81  %

* Iš viso regioniniam AKR bendradarbiavimui

14 464

14 338

99  %

14 316

99  %

13 195

91  %

AKR

50 070,99

48 871,60

98  %

48 617,47

97  %

45 968,94

92  %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠT

Rezervas / nepaskirstyta pagal šalį / teritoriją

34

12

34  %

11

33  %

11

33  %

Visos UŠT valstybės

34

12

34  %

11

33  %

11

33  %

Angilija

27

27

100  %

27

100  %

27

100  %

Folklando Salos

10

10

100  %

10

100  %

10

100  %

Pitkerno Salos

5

5

100  %

5

100  %

5

100  %

Terkso ir Kaikoso Salos

32

32

100  %

32

100  %

32

100  %

Didžiosios Britanijos Mergelių Salos

2

2

100  %

2

100  %

2

100  %

Montseratas

33

33

100  %

33

100  %

33

100  %

Šventosios Elenos sala

38

38

100  %

38

100  %

38

100  %

* Iš viso Britanijos UŠT

146

146

100  %

146

100  %

146

100  %

Nyderlandų Antilai

38

37

98  %

20

54  %

20

54  %

Olandijos Antilai – Boneras

4

4

98  %

4

98  %

4

98  %

Olandijos Antilai – Saba

3

3

100  %

3

100  %

3

100  %

Olandijos Antilai – Sint Eustatijus

2

2

100  %

2

100  %

2

100  %

Aruba

21

21

98  %

21

98  %

21

98  %

Sint Martenas

14

14

100  %

13

95  %

5

39  %

* Iš viso Nyderlandų UŠT

83

82

99  %

64

77  %

56

68  %

Volisas ir Futūna

39

38

99  %

37

95  %

29

76  %

Majotas

29

29

100  %

29

100  %

29

100  %

Naujoji Kaledonija

50

50

100  %

50

100  %

50

100  %

Prancūzijos Polinezija

49

49

100  %

49

100  %

49

100  %

Sen Pjeras ir Mikelonas

47

47

100  %

47

100  %

47

100  %

* Iš viso Prancūzijos UŠT

214

213

100  %

212

99  %

204

96  %

regionas

137

137

100  %

136

99  %

119

87  %

* Iš viso regioniniam UŠT bendradarbiavimui

137

137

100  %

136

99  %

119

87  %

UŠT

613,69

589,78

96  %

569,00

93  %

536,59

87  %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO: AKR + UŠT

 

50 684,68

49 461,38

98  %

49 186,47

97  %

46 505,53

92  %

Įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis

11-ojo EPF įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pasiskirstymas pagal išlaidų sritis (DAC sektorių kodai)

(mln. EUR)

Sektorius

Įsipareigota

Sutartyse numatyta

Išmokėta

Socialinė infrastruktūra ir paslaugos

 

 

 

110 – Švietimas

1 177,56

1 162,86

1 067,50

120 – Sveikata

2 125,44

2 519,13

2 370,49

130 – Demografinė politika / programos ir reprodukcinė sveikata

352,44

49,94

43,95

140 – Vanduo ir sanitarija

785,55

861,63

632,91

150 – Vyriausybė ir pilietinė visuomenė

5 700,30

5 940,90

5 772,26

160 – Kita socialinė infrastruktūra ir paslaugos

964,74

1 403,10

1 643,11

Socialinė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO

11 106,04

11 937,55

11 530,22

Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos

 

 

 

210 – Transportas ir sandėliavimas

1 401,54

2 091,05

1 378,12

220 – Ryšio priemonės

140,58

147,05

137,97

230 – Energetika

2 011,97

2 049,24

1 474,99

240 – Bankininkystės ir finansinės paslaugos

484,68

533,73

503,53

250 – Verslo ir kitos paslaugos

339,92

329,60

288,28

Ekonominė infrastruktūra ir paslaugos, IŠ VISO

4 378,70

5 150,66

3 782,88

Gamybos sektoriai

 

 

 

310 – Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

3 317,10

3 144,49

2 649,43

320 – Pramonė, mineraliniai ištekliai ir kasyba, statyba

632,36

525,39

384,77

330 – Prekyba ir turizmas

502,26

434,74

338,86

Gamybos sektoriai, IŠ VISO

4 451,72

4 104,61

3 373,06

Daugiasektoriniai / kompleksiniai klausimai

 

 

 

410 – Bendroji aplinkos apsauga

984,89

843,66

756,56

430 – Kiti daugiasektoriniai klausimai

3 881,80

2 617,61

1 947,95

Daugiasektoriniai / kompleksiniai klausimai, IŠ VISO

4 866,68

3 461,26

2 704,51

Pagalba prekėmis ir bendroji programinė pagalba

 

 

 

510 – Bendroji parama biudžetui

3 113,40

3 176,31

2 531,91

520 – Vystomoji pagalba maisto srityje

611,90

390,58

365,68

Pagalba prekėmis ir bendroji programinė pagalba, IŠ VISO

3 725,30

3 566,89

2 897,59

Su skola susiję veiksmai

 

 

 

600 – Su skola susiję veiksmai

183,00

183,00

183,00

Su skola susiję veiksmai, IŠ VISO

183,00

183,00

183,00

Humanitarinė pagalba

 

 

 

720 – Reagavimas į ekstremaliąsias situacijas

743,62

452,44

447,63

730 – Rekonstrukcijos ir reabilitacijos pagalba

137,53

65,06

42,39

740 – Pasirengimas nelaimėms

72,49

110,12

101,07

Humanitarinė pagalba, IŠ VISO

953,63

627,61

591,09

Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta

 

 

 

910 – Administracinės paramos teikėjų išlaidos

993,19

948,32

896,03

998 – Nepaskirta / nenurodyta

183,74

41,61

27,23

Nėra duomenų

245,98

1,57

1,15

Administracinės paramos teikėjų išlaidos / nepaskirta / nenurodyta, IŠ VISO

1 422,91

991,50

924,42

11-OJO EPF BENDRA SUMA

31 087,97

30 023,09

25 986,75

Sukauptos įsipareigotos, sutartyse numatytos ir išmokėtos sumos pagal 11-ojo EPF išlaidų sritis pokyčiai

Image 4

Image 5

Image 6

3.   ŽODYNĖLIS

Administraciniai asignavimai

Administraciniai asignavimai apima institucijų ir subjektų einamąsias išlaidas (darbuotojų, pastatų, biuro įrangos).

Asignavimai

Biudžeto finansavimas.

Biudžete prognozuojami tiek įsipareigojimai (teisiniai įsipareigojimai teikti finansavimą), tiek mokėjimai (mokėjimai gavėjams tiek pinigais, tiek banko pavedimu). Asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams dažnai skiriasi (diferencijuotieji asignavimai), nes lėšas daugiametėms programoms ir projektams paprastai įsipareigojama skirti tais metais, kai priimamas sprendimas, bet jos išmokamos per tuos metus, per kuriuos programos ir projektai įgyvendinami.

Asignavimų panaikinimas

Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami.

Asignavimų perkėlimas į kitus metus

Metinio periodiškumo principo taikymo išimtis, pagal kurią asignavimai, kurie negalėjo būti panaudoti konkrečiais biudžetiniais metais, griežtomis sąlygomis išimties tvarka gali būti perkelti, kad juos būtų galima panaudoti kitais metais.

Asignuotosios pajamos

Gautos pajamos, skirtos konkretiems išlaidų punktams finansuoti.

Biudžetinis įsipareigojimas

Operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atideda biudžeto asignavimus, būtinus vėlesniems mokėjimams padengti, kad būtų įvykdyti teisiniai įsipareigojimai.

Biudžeto punktas / Biudžeto eilutė / Biudžeto pozicija

Pajamos ir išlaidos biudžete parodytos pagal privalomą nomenklatūrą, kuri atspindi kiekvieno punkto pobūdį ir tikslą, nustatytus biudžeto valdymo institucijos. Atskiros antraštės (antraštinė dalis, skyrius, straipsnis arba punktas) sudaro formalų nomenklatūros aprašą.

Biudžeto rezultatas

Gautų pajamų ir išmokėtų sumų, įskaitant patikslinimus dėl perkėlimų, panaikinimų ir valiutos kurso skirtumų, skirtumas.-

Agentūrų atveju gauta suma turės būti grąžinta finansavimo institucijai.

Biudžeto vykdymas

Biudžeto panaudojimas vykdant išlaidų ir pajamų operacijas.

Diferencijuotieji asignavimai

Diferencijuotieji asignavimai naudojami daugiametėms operacijoms finansuoti; einamaisiais finansiniais metais jie apima visas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų dėl operacijų, kurių įgyvendinimas trunka daugiau kaip vienus finansinius metus, išlaidas.

Dotacijos

Tiesioginiai finansiniai įnašai iš biudžeto trečiosioms šalims paramos gavėjoms, vykdančioms veiklą, kuria prisidedama prie Sąjungos politikos.

Ekonominis rezultatas

Išlaidų ir pajamų poveikis balansui, pagrįstas kaupiamosios apskaitos taisyklėmis.

Išlaidos

Terminas, vartojamas biudžeto išlaidoms iš visų rūšių finansavimo šaltinių apibūdinti.

Įsipareigojimų asignavimai

Įsipareigojimų asignavimai apima bendrą teisinių įsipareigojimų (sutarčių, susitarimų ar sprendimų dėl dotacijų), kurie galėtų būti pasirašyti einamaisiais finansiniais metais, vertę.

Įsipareigojimų panaikinimas

Veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies anuliuoja pagal biudžetinį įsipareigojimą anksčiau rezervuotus asignavimus.

Mokėjimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai apima einamaisiais metais privalomas padengti išlaidas pagal teisinius įsipareigojimus, prisiimtus einamaisiais ir (arba) ankstesniais metais.

Nebegaliojantys asignavimai

Nepanaudoti asignavimai, kurie finansinių metų pabaigoje turi būti panaikinami. Nebegaliojimas reiškia viso leidimo (asignavimo) patirti išlaidas ir (arba) prisiimti įsipareigojimus arba jo dalies panaikinimas.

Tik bendrųjų įmonių nepanaudoti asignavimai gali būti įrašyti į kitų ne daugiau kaip trejų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatą (vadinamoji „N + 3“ taisyklė), kaip nurodyta jų finansinėse taisyklėse. Todėl nebegaliojantys BĮ asignavimai galėtų būti vėl panaudoti iki „N + 3“ finansinių metų.

Nediferencijuotieji asignavimai

Asignavimai, skirti metiniams poreikiams tenkinti, todėl turi būti panaudoti tais biudžetiniais metais. Kitais metais galima išmokėti tik tas sumas, kurioms taikomas automatinis perkėlimas. Nediferencijuotieji asignavimai, kurie nebuvo panaudoti, iki metų pabaigos, panaikinami (išskyrus išimtinius atvejus, kai Komisijos sprendimu suteikiamas leidimas neautomatiniam perkėlimui). Nediferencijuotieji asignavimai taikomi administracinėms išlaidoms, o įsipareigojimų asignavimai yra lygūs mokėjimų asignavimams.

Neįvykdyti įsipareigojimai

Neįvykdyti įsipareigojimai (arba RAL, pranc. reste à liquider) apibrėžiami kaip įsipareigota skirti, bet dar nesumokėta asignavimų suma. Jie tiesiogiai susiję su daugiamečių programų egzistavimu ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų atsiskyrimu.

Patvirtintas biudžetas

Biudžeto projektas tampa patvirtintu biudžetu, kai jį patvirtina biudžeto valdymo institucija.

Perkėlimai (iš vienos biudžeto eilutės į kitą)

Perkėlimai reiškia asignavimų perkėlimą iš vienos biudžeto eilutės į kitą per finansinius metus, todėl jie yra laikomi biudžeto konkretumo principo išimtimi.

Perteklius

Teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas, kuris turi būti grąžintas finansavimo institucijai. Plg. Biudžeto rezultatas.

RAL (Reste à liquider)

Konkrečiu momentu dar likusi nesumokėta biudžetinio įsipareigojimo suma. Plg. Neįvykdyti įsipareigojimai.

Taisomasis biudžetas

Sprendimas, priimtas per biudžetinius metus iš dalies pakeisti (padidinti, sumažinti, perkelti) tų metų patvirtinto biudžeto aspektus.

Teisės į gautinas sumas

Teisė susigrąžinti pajamas iš skolininko, pripažįstama išduodant vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti.

Teisinis įsipareigojimas

Aktas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima įsipareigojimą trečiosioms šalims, dėl kurio atsiranda Sąjungos biudžeto išlaidos.

Įprastos teisinių įsipareigojimų formos yra sutartys viešojo pirkimo atveju, dotacijos susitarimai ir sprendimai dėl dotacijų.

Teisinis pagrindas / pagrindinis teisės aktas

Teisėkūros institucijos (paprastai Tarybos ir Europos Parlamento) priimtas teisės aktas, kuriame nurodomas Sąjungos išlaidų programos tikslas, asignavimų paskirtis, intervencijos taisyklės, galiojimo pabaigos data ir atitinkamos finansinės taisyklės, naudojamas kaip išlaidų programos įgyvendinimo teisinis pagrindas.

Valiutos kurso skirtumas

Skirtumas, susidarantis dėl valiutos keitimo kursų, taikomų sandoriams su euro zonai nepriklausančiomis šalimis, arba dėl turto ir įsipareigojimų perkainojimo užsienio valiuta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Veiklos asignavimai

Iš veiklos asignavimų finansuojamos įvairios politikos sritys, daugiausia dotacijų arba viešųjų pirkimų forma.

II DALIS

METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

DIREKTORIŲ VALDYBA

INVESTICINĖS PRIEMONĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS

2025 M. GRUODŽIO 31 D.

(1)

Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

(2)

Finansinės būklės ataskaita

(3)

Pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

(4)

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

(5)

Pinigų srautų ataskaita

(6)

Finansinių ataskaitų pastabos

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2025 M. GRUODŽIO 31 D.

(tūkst. EUR)

 

Pastabos

2025 12 31

2024 12 31

TURTAS

 

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5

1 665 129

1 638 604

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

9 / 16

–

7 482

Iždo finansinis turtas

10

–

–

Išvestinės finansinės priemonės

6

7 819

783

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

7.1

1 063 511

1 498 048

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

8

745 934

834 621

Kitas turtas

11

36 833

–

Iš viso turto

 

3 519 226

3 979 538

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

6

411

39 210

Būsimojo laikotarpio pajamos

12

44 845

47 725

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

13

17 585

18 320

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

14

658 146

566 083

Kiti įsipareigojimai

15

3 044

3 289

Iš viso įsipareigojimų

 

724 031

674 627

Įnašų mokėtojų ištekliai

16 / 17

2 795 195

3 304 911

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių

 

3 519 226

3 979 538

PELNO ARBA NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 2025 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)

 

Pastabos

Nuo 2025 01 01

iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01

iki 2024 12 31

Palūkanos ir panašios pajamos (*2)

19

116 470

156 601

Palūkanos ir panašios išlaidos

19

–1 700

–1 805

Grynosios palūkanos ir panašios pajamos

 

114 770

154 796

Mokesčių ir komisinių pajamos

20

4 103

20

Mokesčių ir komisinių išlaidos

20

–88

– 212

Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos

 

4 015

– 192

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis

6

45 836

–94 192

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

21

24 877

–34 096

Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas

7.1

–6 948

–5 436

Grynasis užsienio valiutos keitimo rezultatas

22

–90 703

81 907

Grynasis finansinių operacijų rezultatas

 

–26 938

–51 817

Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

7.2

8 915

12 145

Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams pokytis, atėmus atkūrimą

13

735

718

Bendrosios administracinės išlaidos

23

–19 942

–24 794

Metų pelnas

 

81 555

90 856

Visos bendrosios pajamos per metus

 

81 555

90 856

(*2)  2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais palūkanos ir panašios pajamos sudarė 109,7 mln. EUR (2024 m. – 144,3 mln. EUR), apskaičiuotus pagal turtą amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA 2025 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)

 

Pastabos

Pareikalautasis įnašas

Turimos grįžtamosios lėšos

Nepaskirstytasis pelnas

Iš viso

2025 m. sausio 1 d.

 

3 721 695

– 897 690

480 906

3 304 911

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

16

–

–

–

–

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2024 m.

17

–

– 591 271

–

– 591 271

2025 m. pelnas

 

–

–

81 555

81 555

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

 

–

– 591 271

81 555

– 509 716

2025 m. gruodžio 31 d.

 

3 721 695

–1 488 961

562 461

2 795 195

 

 

Pareikalautasis įnašas

Turimos grįžtamosios lėšos

Nepaskirstytasis pelnas

Iš viso

2024 m. sausio 1 d.

 

3 721 695

– 587 913

390 050

3 523 832

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

16

–

–

–

–

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2023 m.

17

–

– 309 777

–

– 309 777

2024 m. pelnas

 

–

–

90 856

90 856

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

 

–

– 309 777

90 856

– 218 921

2024 m. gruodžio 31 d.

 

3 721 695

– 897 690

480 906

3 304 911

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 2025 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGĘ METAI

(tūkst. EUR)

 

Pastabos

Nuo 2025 1 1 iki 2025 12 31

Nuo 2024 1 1 iki 2024 12 31

PAGRINDINĖ VEIKLA

 

 

 

Metų pelnas  (*3)

 

81 555

90 856

Padaryti patikslinimai:

 

 

 

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

 

–5 176

52 265

Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

7.2

–8 915

–12 145

Paskolų ir išankstinių mokėjimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, grynasis rezultatas

7

6 948

5 436

Paskolų ir išankstinių mokėjimų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis

 

–3 776

–2 229

Atidėjinių kreditavimo įsipareigojimams grynasis pokytis, atėmus atkūrimą

 

– 735

– 718

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai

13

–45 836

94 192

Būsimojo laikotarpio pajamų pokytis

12

–2 880

– 790

Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms

 

95 552

–78 744

Valiutos kurso pokyčio poveikis akcijoms ir kitiems kintamo pelningumo vertybiniams popieriams

 

58 444

–23 199

Valiutos kurso pokyčio poveikis turimiems gryniesiems pinigams

 

11 405

–5 282

Pagrindinės veiklos pelnas / (nuostoliai) iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių

 

186 586

119 642

Išmokėtos paskolos

7

– 106 653

– 101 394

Grąžintos paskolos

7

398 998

371 568

Sukauptų palūkanų už grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus pokytis

5

–2 331

– 646

Akcijos ir kiti išmokėti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

8

–51 701

–69 392

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynosios pajamos

 

90 480

23 033

Gauti dividendai

21

18 573

16 548

Kito turto sumažėjimas

 

–

616

Kitų įsipareigojimų (sumažėjimas)

 

– 245

–49

Europos investicijų bankui mokėtinų sumų (sumažėjimas)

 

–44 913

– 985

Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai

 

488 794

358 941

FINANSAVIMO VEIKLA

 

 

 

Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

 

7 482

286 800

Valstybių narių vardu sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

 

– 108 597

–68 256

Įnašai, sumokėti valstybių narių vardu

 

– 347 418

– 309 777

Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai

 

– 448 533

–91 233

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas

 

40 261

267 708

Pinigų srautų suvestinė ataskaita

 

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje

 

1 633 830

1 371 404

Grynieji pinigų srautai

 

 

 

Pagrindinė veikla

 

488 794

358 941

Finansinė veikla

 

– 448 533

–91 233

Valiutos kurso pokyčių poveikis pinigams ir pinigų ekvivalentams

 

–11 405

–5 282

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje

 

1 662 686

1 633 830

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

 

 

 

Grynieji pinigai kasoje

5

146 087

212 466

Terminuotieji indėliai (neskaitant sukauptų palūkanų)

5

556 329

304 538

Komerciniai vekseliai

5

960 270

1 116 826

 

 

1 662 686

1 633 830

(*3)  Metų pelnas apima gautas palūkanas, kurios sudarė 109,8 mln. EUR (2024 m. – 149,1 mln. EUR), o sumokėtos palūkanos sudarė 1,8 mln. EUR (2024 m. – 1,9 mln. EUR).

2025 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pastabos

1   Bendroji informacija

Investicinė priemonė (toliau – Priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), dėl kurio 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 22 d. 2023 m. lapkričio 15 d. pasirašytas ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Samoa susitarimas, kuris pakeitė Kotonu susitarimą ir tapo nauju Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) bendradarbiavimo pagrindu (2023 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/2862). Jis pakeičia Kotonu susitarimą, kuriuo nuo 2000 m. buvo reglamentuojami ES ir AKR valstybių santykiai. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu užtikrinamas partnerystės tęstinumas, kartu sprendžiant šiuolaikines pasaulines problemas.

Priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB arba Bankas) administruoja įnašus valstybių narių (paramos teikėjų) vardu pagal susitarimo sąlygas ir veikia kaip Priemonės administratorius.

Priemonė yra neterminuota. Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF tebegalioja (atsižvelgiant į jo 14 straipsnio 3 dalį) tiek, kiek reikia visoms pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą, Užjūrio asociacijos sprendimą ir daugiametę finansinę programą finansuojamoms operacijoms visiškai atlikti.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas teikiamas iš ES valstybių narių biudžetų. ES valstybės narės moka įnašus, kurie skiriami finansuoti IP ir palūkanų subsidijoms finansuoti skirtoms dotacijoms, kaip numatyta pagal daugiametes finansines programas (2000–2007 m. laikotarpį apimantį Pirmąjį finansinį protokolą, vadinamą 9-uoju Europos plėtros fondu (EPF), 2008–2013 m. laikotarpį apimantį Antrąjį finansinį protokolą, vadinamą 10-uoju EPF, ir 2014–2020 m. laikotarpį apimantį Trečiąjį finansinį protokolą, vadinamą 11-uoju EPF). EIB pavesta valdyti:

i)

Priemonę, 3 685,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR valstybėse skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (toliau – UŠT šalys),

ii)

palūkanų subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė ne didesnė kaip 1 220,85 mln. EUR AKR valstybėms ir ne didesnė kaip 8,5 mln. EUR UŠT šalims. Iki 15 % šių subsidijų gali būti panaudota su projektais susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

2020 m. gruodžio 23 d. Taryba nusprendė pratęsti investicinės priemonės įsipareigojimų laikotarpį bent šešiems mėnesiams. Po šio pratęsimo Bankas pagal savo įgaliojimą patvirtino operacijas iki 2021 m. birželio 30 d. (2020 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimas 2020/2233 dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, skyrimo (32)).

ES ir AKR šalys susitarė iš dalies pakeisti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, kad AKR ir ES partnerystės susitarimo nuostatų taikymas būtų pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba iki naujojo susitarimo įsigaliojimo ar laikino naujojo susitarimo taikymo Sąjungoje ir AKR valstybėse, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį, kuris vėliau iš dalies pakeistas 2021 m. lapkričio 26 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimu Nr. 3/2021 (33), 2022 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/970 (34) ir 2023 m. spalio 25 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2023 (35)).

2021 m. birželio 14 d. įsigaliojęs KVTBP „Globalios Europos“ reglamentas (2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947 (36)) yra pagrindinis ES paramos teikimo už ES ribų 2021–2027 m. teisinis pagrindas ir reglamentuoja naujus Banko institucinius įgaliojimus, susijusius su operacijomis už Europos Sąjungos ribų, įskaitant AKR regioną. Tai apima dabartinio nebiudžetinio EPF įtraukimą į ES biudžetą. KVTBP reglamentas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galės ateityje suteikti ES įgaliojimus EIB vykdyti veiklą už ES ribų. Jame taip pat bus nustatyta išorės investicijų sistema, kad Sąjunga galėtų bendradarbiauti su institucijomis partnerėmis teikdama dotacijas arba garantijas iš ES biudžeto.

Ateityje grįžtamosios lėšos iš IP bus naudojamos pagal KVTBP sistemą, derinant specialią AKR privačiojo sektoriaus liniją pagal Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF+) ir patikos fondą. 2023 m. vasario 15 d. buvo pasirašytas EIB ir Europos Komisijos perdavimo susitarimas (toliau – perdavimo susitarimas). Šio susitarimo tikslas – perduoti lėšas, gautas iš grįžtamųjų lėšų pagal Priemonę, kai jos tampa prieinamos, pagal Sprendimą (ES) 2020/2233 (grįžtamosios lėšos iš AKR IP) ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 (37) (grįžtamosios lėšos iš UŠT IP, o kartu su grįžtamosiomis lėšomis iš AKR IP – grįžtamosios lėšos). Daugiau informacijos rasite 2.4.6 ir 17 pastabose.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Valdymo komiteto siūlymu 2026 m. kovo 25 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2026 m. balandžio 24 d.

2   Svarbiausi apskaitos politikos principai

2.1    Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu, pagal kurį daroma prielaida, kad taikant Priemonę bus galima padengti visas pagal bet kokias operacijas artimiausioje ateityje mokėtinas sumas, vadovaujantis Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) paskelbtais ir Europos Sąjungos priimtais tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau – TFAS apskaitos standartai). 2025 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos apima finansinės būklės ataskaitą, pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą, įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą.

2.2    Svarbūs apskaitos sprendimai, prielaidos ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas reikia apskaičiuoti įverčius ir padaryti prielaidas, darančius poveikį pateiktoms pajamoms, sąnaudoms, turtui, įsipareigojimams ir neapibrėžtojo turto bei įsipareigojimų atskleidimui. Rengiant įverčius būtina naudotis turima informacija ir remtis sveika nuovoka. Faktiniai rezultatai ateityje gali skirtis nuo tokių įverčių, o skirtumai gali būti reikšmingi finansinėms ataskaitoms. Įverčiai ir pagrindinės prielaidos nuolat peržiūrimi. Įverčių pataisos pripažįstamos perspektyviai.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

—   Finansinių priemonių tikroji vertė

Jei į balansą įtrauktų finansinių priemonių tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Vertinimai skirstomi į įvairius tikrosios vertės hierarchijoje remiantis duomenimis, naudojamais taikant vertinimo metodus, kaip aprašyta ir atskleista

2.4.2 ir 4 pastabose.

—   Nuostoliai dėl paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo

Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti reikia, kad vadovybė taikytų svarbius sprendimus, visų pirma įvertintų reikšmingą kredito rizikos padidėjimą nuo pirminio pripažinimo, įtrauktų į ateitį orientuotą informaciją ir toliau apskaičiuotų būsimų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių verčių sumą ir laiką, kai nustatomi vertės sumažėjimo nuostoliai. Šiuos įverčius lemia įvairūs veiksniai, dėl kurių gali labai keistis galimų pripažintinų kredito nuostolių laikas ir suma (2.4.2 pastaba). Atitinkamos prielaidos dėl bendro netikrumo ir neramumų, kurie prasidėjo 2024 m. ir tęsėsi 2025 m., poveikio vertės sumažėjimui išsamiai aprašytos 2.4.2.2 pastaboje ir 3.2.3.7 pastaboje.

—   Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas

Investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

—

naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių,

—

kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte,

—

tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms,

—

patikslintos grynosios vertės metodu arba

—

kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti investicijų į nekotiruojamus nuosavybės vertybinius popierius pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Taikant Priemonę periodiškai tikrinami vertinimo metodai bei jų galiojimas, taikant stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimais rinkos duomenimis.

—   Subjektų, kuriuose Priemonė turi dalių, konsolidavimas

EIB priėmė sprendimus, kad subjektai, kuriuose jis turi dalių, nebūtų kontroliuojami Priemonės. Taip yra dėl to, kad visuose tokiuose subjektuose arba bendrasis partneris, arba fondo valdytojas ar valdyba yra vieninteliai atsakingi už partnerystės reikalų ir veiklos valdymą ir kontrolę ir yra įgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pasiektų partnerystės tikslą ir įvykdytų uždavinius, laikydamiesi investavimo ir politikos gairių.

2.3    Apskaitos standartų pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pokyčius, pagal Priemonę visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiais buvo nuosekliai taikoma 2.4 pastaboje nustatyta politika. Taikant Priemonę priimti toliau nurodomi nauji standartai ir standartų pataisos.

Priemonei taikomi nauji ir pataisyti standartai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Priemonės finansinėms ataskaitoms taikomos toliau nurodytos esamų standartų pataisos:

—

21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ pataisos – valiutos nekeičiamumas.

Pirmiau išvardytų pataisų taikymas neturėjo reikšmingo poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms.

Priemonei dar netaikomi nauji standartai, pataisos ir aiškinimai

2025 m. gruodžio 31 d. buvo paskelbtos esamų standartų pataisos, kurios nebuvo privalomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, pasibaigusiems 2025 m. gruodžio 31 d.

Esamų standartų pataisos, kurias patvirtino ES ir kurios galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2026 m. sausio 1 d. arba vėliau:

—

Finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo pataisos (1-ojo TFAS, 7-ojo TFAS, 9-ojo TFAS ir 7-ojo TAS pataisos);

—

Metiniai patobulinimai, 11 tomas;

—

Sutartys, susietos su elektros energija, kurios gamyba priklauso nuo gamtos sąlygų. 9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos.

Nauji standartai ir esamų standartų, kurių ES dar nepatvirtino, pataisos:

—

18-asis TFAS „Pateikimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose“;

—

19-asis TFAS „Viešai neatskaitingos patronuojamosios įmonės. Atskleidimas“.

Finansinių ataskaitų patvirtinimo dieną nė vienas iš pirmiau išvardytų standartų ar esamų standartų pataisų nebuvo pradėti anksčiau taikyti Priemonei, taip pat nebuvo paskelbta jokių aiškinimų, kurie būtų taikomi ir į kuriuos reikėtų atsižvelgti kurią nors iš Priemonės ataskaitinių datų. Vadovybė tikisi, kad visi atitinkami paskelbti standartai bus taikomi pirmam laikotarpiui, prasidėsiančiam jų įsigaliojimo dieną arba vėliau, ir kad jie neturės reikšmingo poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms.

2.4    Pagrindinių apskaitos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.4.1   Užsienio valiutos perskaičiavimas

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), kurie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos taikant operacijos atlikimo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostoliai įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo savikaina užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

2.4.2   Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Neišvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos atsiskaitymo dieną.

Klasifikavimas ir vertinimas

Finansinis turtas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas klasifikuojamas kaip finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, o finansinis įsipareigojimas – kaip finansinis įsipareigojimas, vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Pagal 9-ąjį TFAS klasifikavimas pradedamas nustatant, ar finansinis turtas laikomas skolos ar nuosavo kapitalo priemone. 9-ajame TFAS pateikiamos nuorodos į 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ apibrėžtis.

Skolos priemonės – priemonės, kurios sandorio šalies požiūriu atitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžtį, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant struktūrizuotų ūkio subjektų, valdžios sektoriaus ar bendrovių išleistas obligacijas, vekselius ar sertifikatus.

Skolos priemonė klasifikuojama amortizuota savikaina, jeigu ji atitinka abi toliau nurodomas sąlygas ir nėra nurodyta tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais:

—

turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, ir

—

dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai (toliau – SPPI kriterijai).

Pirmiau nurodyti reikalavimai turėtų būti taikomi visam finansiniam turtui, net jei jis apima įterptąją išvestinę finansinę priemonę.

Nuosavybės priemonės yra priemonės, kurios atitinka nuosavybės apibrėžtį emitento požiūriu; t. y. priemonės, kuriose nėra sutartinių įsipareigojimų mokėti ir kurios įrodo likutinę emitento grynojo turto dalį. Nuosavybės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Investicijų į nuosavą kapitalą, kurios nėra skirtos parduoti, pirminio pripažinimo metu pagal Priemonę gali būti neatšaukiamai nuspręsta pateikti vėlesnius kitų bendrųjų pajamų pokyčius. Ši galimybė pasirenkama vertinant konkrečią investiciją.

Visas kitas finansinis turtas klasifikuojamas vertinant tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Verslo modelio vertinimas

Verslo modelio vertinimas EIB, kaip Priemonės valdytojas, įvertina verslo modelio, pagal kurį skolos priemonė laikoma portfelio lygmeniu, tikslą, nes tai geriausiai atspindi tai, kaip valdoma įmonė ir informacija teikiama vadovybei. Ta informaciją apima:

—

portfelio politiką bei tikslus ir tos politikos praktinį veikimą. Visų pirma, ar vadovybės strategijoje dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtų gaunamos sutartinės pajamos iš palūkanų, išlaikomas tam tikras palūkanų normos profilis, finansinio turto trukmė atitiktų įsipareigojimų, kuriais finansuojamas tas turtas, trukmę arba parduodant turtą būtų realizuojami pinigų srautai,

—

būdą, kaip įvertinami portfelio veiklos rezultatai ir apie juos pranešama Priemonės vadovybei,

—

riziką, kuri turi įtakos verslo modelio veikimui (ir pagal tą verslo modelį laikomam finansiniam turtui), ir kaip ta rizika valdoma ir

—

ankstesnių laikotarpių pardavimų dažnumą, apimtį ir laiką, tokio pardavimo priežastis ir jos lūkesčius, susijusius su būsima pardavimo veikla.

Tačiau informacija apie pardavimo veiklą vertinama ne atskirai, o bendrai vertinant, kaip yra pasiektas paskelbtas Priemonės finansinio turto valdymo tikslas ir kaip panaudojami pinigų srautai.

Poveikio finansavimo priemonių paketo tiesioginių skolinimo operacijų verslo modelis aprašytas ir atskleistas 25 pastaboje.

Tik pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo (SPPI) kriterijai

Šiame vertinime terminas „pagrindinis“ apibrėžiamas kaip skolos priemonės tikroji vertė pirminio pripažinimo metu. Terminas „palūkanos“ apibrėžiamas kaip atlygis už pinigų laiko vertę ir už kredito riziką, susijusią su per tam tikrą laikotarpį nepadengta pagrindine suma, ir už kitą pagrindinę skolinimo riziką ir išlaidas (pvz., likvidumo riziką ir administracines išlaidas), taip pat kaip pelno marža.

Vertinant, ar sutartyje numatyti pinigų srautai yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai, atsižvelgiama į Priemonės sutarties sąlygas. Tai apima vertinimą, ar į finansinį turtą įtraukta sutarties sąlyga, dėl kurios galėtų pakisti sutartyje numatytų pinigų srautų laikas ar suma taip, kad jis neatitiktų šios sąlygos.

Pripažinimo panaikinimas

Priemonei taikyti finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, kai nustoja galioti sutartyje numatytos teisės į finansinio turto pinigų srautus arba teisės gauti sutartyje numatytus pinigų srautus yra perduodamos atliekant operaciją, per kurią taikant Priemonę perduodama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba iš esmės išlaikoma visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda, bet neišlaikoma finansinio turto kontrolė.

Kai panaikinamas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo pripažinimas (2.4.4 pastaba), skirtumas tarp turto arba įsipareigojimo balansinės vertės (arba balansinės vertės, priskiriamos turto ar įsipareigojimo, kurio pripažinimas panaikintas, daliai) ir i) gauto ar sumokėto atlygio ir ii) bet kokio sukaupto pelno ar nuostolių, pripažintų kitomis bendrosiomis pajamomis, sumos yra pripažįstamas pelno arba nuostolių ataskaitoje, išskyrus sukauptą pelną arba nuostolius, pripažintus kitomis bendrosiomis pajamomis iš investicijų į nuosavą kapitalą, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, kurios pervedamos į rezervo fondą, o ne perleidžiamu pelnu arba nuostoliais.

Vykdant IBOR reformą, Priemonės vertinimas, ar amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės pokytis yra esminis, atliekamas pritaikius IBOR reformos 2 etape nustatytą praktinę priemonę. Pagal TASV paskelbtas pataisas Priemonė nenutraukia finansinės priemonės, kurios sutartiniai pinigų srautai keičiasi kaip tiesioginė reformos pasekmė, pripažinimo, o pokytis yra ekonomiškai lygiavertis ankstesniam sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindui (t. y. pagrindui prieš pat pokytį).

Perklasifikavimas

Finansinis turtas nėra perklasifikuojamas po jo pirminio pripažinimo, išskyrus laikotarpį, kai Priemonė pakeičia finansinio turto verslo valdymo modelį.

Pakeitimas

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas laikomas pakeistu, kai jo sutartyje numatyti pinigų srautai persvarstomi arba kitaip pakeičiami. Dėl persvarstymo arba pakeitimo gali būti panaikintas senosios finansinės priemonės pripažinimas ir pripažinta nauja finansinė priemonė, bet gali ir nebūti.

Esminis sutartyje numatytas finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, pinigų srautų pakeitimas, dėl kurio panaikinamas finansinio turto pripažinimas, reiškia, kad naujas finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte, o pakeitimo poveikis pelnui arba nuostoliams įrašomas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip finansinių operacijų rezultatas.

Sutarties pakeitimas laikomas esminiu, jei diskontuota pinigų srautų dabartinė vertė pagal peržiūrėtas sąlygas (diskontuota taikant pradinę faktinių palūkanų normą) bent 10 % skiriasi nuo pradinio finansinio turto likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Taip pat atsižvelgiama į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, valiutos, kuria denominuotas finansinis turtas, pokytį ir perskaičiavimo požymius.

Vykdant IBOR reformą, Priemonės vertinimas, ar amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės pokytis yra esminis, atliekamas pritaikius IBOR reformos 2 etape nustatytą praktinę priemonę. Priemonė atnaujina faktinę palūkanų normą, nekeisdama finansinės priemonės balansinės vertės, jei finansinės priemonės, vertinamos amortizuota savikaina, sutartinių pinigų srautų nustatymo pagrindas keičiasi kaip tiesioginė reformos pasekmė ir jei pokytis yra ekonomiškai lygiavertis ankstesniam pagrindui (t. y. pagrindui prieš pat pokytį).

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių pagrindinėje, o jos nesant – palankiausioje rinkoje, prie kurios Priemonė tuo metu turi prieigą.

Kai taikoma, Priemonės vardu EIB apskaičiuoja priemonės tikrąją vertę, remdamasis tos priemonės aktyviojoje rinkoje kotiruojama kaina. Rinka laikoma aktyviąja rinka, jei sandoriai dėl turto arba įsipareigojimo sudaromi gana dažnai ir jų apimtis yra gana didelė, kad būtų galima nuolat gauti informacijos apie kainų nustatymą.

Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviosiose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasirinktas vertinimo metodas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai nustatydami sandorio kainą.

Šie vertinimo metodai gali apimti grynosios dabartinės vertės ir diskontuotų pinigų srautų modelius, palyginimą su panašiomis priemonėmis, kurių stebimos rinkos kainos jau egzistuoja, Black-Scholes ir polinominius pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo modelius. Vertinimo metodams naudojamos prielaidos ir duomenys apima nerizikingas palūkanų normas ir palūkanų normų lyginamuosius indeksus, kredito maržas, naudojamas apskaičiuojant diskonto normas, obligacijų ir akcijų kainas, užsienio valiutos keitimo kursus, akcijų ir akcijų indeksų kainas ir tikėtinus kainų svyravimus ir koreliacijas.

Vertinimo metodų tikslas – nustatyti tikrąją vertę, kuri yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Bankas naudoja plačiai pripažintus vertinimo modelius įprastų ir nesudėtingų finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos ir valiutos apsikeitimo sandoriai, tikrajai vertei nustatyti; šie modeliai remiasi tik stebimais rinkos duomenimis ir nereikalauja ypatingo ekspertų vertinimo ir skaičiavimų. Stebimas kainas ir modelių duomenis paprastai galima gauti oficialiojo sąrašo skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, biržinių išvestinių finansinių priemonių ir paprastų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, rinkose. Stebimų rinkos kainų ir modelių duomenų prieinamumas sumažina ekspertų vertinimo ir skaičiavimų poreikį, taip pat sumažina netikrumą, susijusį su tikrosios vertės nustatymu. Stebimų rinkos kainų ir duomenų prieinamumas skiriasi: priklauso nuo produktų ir rinkų, ir yra linkęs kisti dėl konkrečių įvykių ir bendrų finansų rinkų sąlygų.

Sudėtingesnėms priemonėms Bankas naudoja savo paties vertinimo modelius, sukurtus pagal pripažintus vertinimo modelius. Kai kurių arba visų svarbių duomenų, naudojamų šiuose modeliuose, gali nebūti rinkoje; jie yra išvesti iš rinkos kainų arba normų arba apskaičiuoti remiantis prielaidomis. Priemonių, susijusių su svarbiais rinkoje negaunamais duomenimis, pavyzdžiai apima tam tikras paskolas ir garantijas, kurių aktyvioji rinka neegzistuoja. Vertinimo modeliai, kuriems naudojami svarbūs rinkoje negaunami duomenys, reikalauja aukštesnio lygio vadovybės vertinimo ir skaičiavimų nustatant tikrąją vertę. Vadovybės vertinimo ir skaičiavimų paprastai reikia renkantis tinkamą vertinimo modelį, kuris bus naudojamas, nustatant vertinamos finansinės priemonės tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, nustatant sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių mokėjimų tikimybę ir pasirenkant tinkamas diskonto normas.

Priemonė apskaičiuoja tikrąją vertę, naudodamasi tokia tikrosios vertės hierarchija, atspindinčia apskaičiavimams naudotų duomenų svarbą:

—

1 lygis – duomenys, kurie yra identiškų priemonių netikslintos kotiruojamos rinkos kainos aktyviosiose rinkose, prie kurių Priemonė turi prieigą.

—

2 lygis – kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų). Šiai kategorijai priklauso priemonės, vertinamos naudojantis panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis aktyviosiose rinkose, identiškų arba panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis rinkose, kurios laikomos ne tokiomis aktyviomis, arba taikant kitus vertinimo metodus, kai visi reikšmingi duomenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi iš rinkos duomenų.

—

3 lygis – duomenys, kurie nėra stebimi. Šiai kategorijai priklauso visos priemonės, kurių vertinimo metodas remiasi duomenimis, nepagrįstais stebimais duomenimis, o rinkoje negaunami duomenys turi didelį poveikį priemonės vertinimui. Šiai kategorijai priklauso priemonės, kurios vertinamos remiantis panašių priemonių kotiruojamomis kainomis, kai siekiant atspindėti priemonių skirtumus reikia atlikti svarbius patikslinimus arba daryti prielaidas, remiantis rinkoje negaunamais duomenimis.

Pagal Priemonę perkėlimai tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių pripažįstami ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyko pokytis, pabaigoje.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

9-asis TFAS grindžiamas į ateitį orientuotu tikėtinų kredito nuostolių modeliu. EIB nustatė numatomų kredito nuostolių apskaičiavimo sistemą, kuri priklauso nuo makroekonomikos būklės. Tai apima laiko momento (PIT) kredito rizikos parametrų (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo) nustatymą remiantis sisteminiu veiksniu (kredito ciklu), kurį lemia makroekonomika ir kuris prognozuojamas makroekonominėse prognozėse arba scenarijuose. Galutinis tikėtinas kredito nuostolis yra atitinkamo makroekonominio scenarijaus tikėtino kredito nuostolio tikimybės svertinis vidurkis. Šis į ateitį orientuotas vertės sumažėjimo modelis taikomas finansiniam turtui, kuris vertinamas amortizuota savikaina, finansinių garantijų sutartims, taip pat nebalansiniams įsipareigojimams.

Vadovaujantis 9-uoju TFAS, atidėjiniai nuostoliams vertinami remiantis vienu iš toliau nurodytų pagrindų:

—

tikėtinais kredito nuostoliais 12-os mėnesių laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, ir

—

tikėtinais kredito nuostoliais visu finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

9-ajame TFAS nustatytas trijų etapų vertės sumažėjimo modelis, pagrįstas kredito kokybės pokyčiais nuo pirminio pripažinimo. Finansinės priemonės klasifikuojamos 1 etape, išskyrus tas priemones, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo. Tai apima tiek kiekybinę, tiek kokybinę informaciją ir analizę, pagrįstą Banko ekspertinėmis žiniomis, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.

Nusipirktas arba suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas yra finansinis turtas, kuris nuo pirminio pripažinimo momento priskiriamas 3 etapui. Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto atveju sukaupti tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai nuo pradinio pripažinimo yra pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje.

Banko atliktas etapų vertinimas pagal 9-ąjį TFAS pagrįstas nuosekliu metodu, kurį taikant naudojama informacija apie sandorio šalį arba priemonę ir kuris atitinka ankstyvojo perspėjimo signalų, neveiksnių pozicijų ir restruktūrizavimo vidaus gaires ir procedūras.

EIB mano, kad dabartinis į ateitį orientuotas tikėtino kredito nuostolio modelis yra pakankamai patikimas, kad būtų atsižvelgta į ekstremalius ekonominius įvykius, kurie tiesiogiai numatyti makroekonominėse prognozėse ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės sąlygų struktūrose.

Jei kredito rizika reikšmingai padidėjo, finansinė priemonė perkeliama į 2 etapą, tačiau dar nelaikoma, kad jos vertė sumažėjo dėl kredito rizikos. Jei finansinės priemonės vertė sumažėjo dėl kredito rizikos, finansinė priemonė perkeliama į 3 etapą.

Siekdamas nustatyti 3 etapo rizikos poziciją, Bankas nustato, ar yra objektyvių su neveiksnia pozicija susijusių įrodymų. Laikoma, kad su finansiniu turtu susiję įsipareigojimai nevykdomi, kai mažai tikėtina, kad skolininkas įvykdys visus su Priemone susijusius savo kreditinius įsipareigojimus, Priemonei neturint atgręžtinio reikalavimo teisės, arba kai skolininkas pradelsia bet kokio reikšmingo kreditinio įsipareigojimo Priemonei vykdymą daugiau kaip 90 dienų.

Šiuo atveju laikoma, kad finansinis turtas nuvertėjo, kai nustatoma, jog yra tikėtina, kad Priemonė negalės surinkti visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal pradines sutarties sąlygas, arba lygiavertę vertę. Atskiros kredito pozicijos vertinamos pagal skolininko savybes, bendrą finansinę padėtį, išteklius ir ankstesnius mokėjimus, paramos iš bet kokių finansiškai atsakingų garantų perspektyvas ir, kai taikoma, bet kokio įkaito realizavimo vertę.

Visi su vertės sumažėjimu susiję reikalavimai peržiūrimi ir analizuojami bent kas pusmetį. Bet kokie vėlesni tikėtinų būsimų pinigų srautų sumų ir laiko pokyčiai, palyginti su ankstesnėmis sąmatomis, lems atidėjinių kredito nuostoliams pokytį ir bus įtraukti arba įskaityti į pajamų ataskaitą. Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo panaikinamas tik tada, kai kredito kokybė pagerėja tiek, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, jog pagal reikalavimų susitarimo pradines sutarties sąlygas bus laiku surinkta pagrindinė suma ir palūkanos. Nurašymas atliekamas tada, kai laikoma, kad viso reikalavimo arba jo dalies nepavyks atgauti arba jo nebebus reikalaujama. Nurašytos sumos išskaičiuojamos iš anksčiau nustatytų vertės sumažėjimo sumų arba tiesiogiai pajamų ataskaitoje ir jomis sumažinama pagrindinė reikalavimo suma. Iš dalies arba visiškai susigrąžintos anksčiau nurašytos sumos įtraukiamos į pajamų ataskaitą. Kad būtų laikomasi Banko nustatytų mokėtinų sumų susigrąžinimo procedūrų, vykdymo užtikrinimo veiksmai gali būti taikomi ir nurašyto finansinio turto atžvilgiu.

Tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimas. Duomenys, prielaidos ir metodai

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 2 ir 3 etapų turtui, o tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu apskaičiavimas taikomas 1 etapo turtui.

Tikėtini kredito nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis šiais kintamaisiais:

—

kredito reitingu ir PIT įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe,

—

PIT nuostoliu dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

—

pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui.

Sandorio šalies kredito reitingas nustatomas tam tikrą dieną, naudojant vertinimo rezultatų suvestinės modelius, pritaikytus įvairioms sandorio šalių ir pozicijų kategorijoms.

Kiekvienas kredito reitingas atspindi įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, t. y. tikimybę, kad sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų per artimiausius 12 mėnesių arba per likusį įsipareigojimo galiojimo laikotarpį. Taigi, reitingai – pagrindiniai duomenys, naudojami nustatant PIT pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūrą pagal terminą. EIB surenka su Priemonės kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją apie veiklos rezultatus ir įsipareigojimų neįvykdymą. Surinkti duomenys suskirstomi pagal pramonės rūšį ir regiono tipą. Skirtingos pramonės šakos ir regionai, kurie vienodai reaguoja į kredito ciklus, analizuojami kartu.

EIB taiko statistinius modelius, kad išanalizuotų surinktus duomenis ir sugeneruotų likusio pozicijų galiojimo laikotarpio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčius ir kaip jie turėtų keistis laikui bėgant ir atsižvelgiant į konkrečius makroekonominius scenarijus.

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo reiškia EIB numatomą pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir neįvykdytų įsipareigojimų sumos santykį. Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo taip pat gali būti apibrėžiamas kaip „1. Susigrąžinimo norma“. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai daugiausia nustatomi pagal sandorio šalies pobūdį ir tipą, nurodant penkias pagrindines pozicijų klases: valstybės, valstybės institucijų, finansų įstaigų, bendrovių ir projektų finansų. Nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertės gali būti toliau tikslinamos pagal pozicijos produkto ir sutarties specifines savybes.

EIB į savo vertinimą įtraukia PIT ir į ateitį orientuotą informaciją apie tai, ar priemonės kredito rizika nuo pirminio jos pripažinimo ir tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo reikšmingai padidėjo.

Vertindamas tikėtiną kredito nuostolį, EIB parengė sąlyginį modeliavimo metodą – PIT PD modelį – įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės struktūroms pagal terminą apskaičiuoti, įskaitant:

—

ekonomiškai pagrįstos ryšio funkcijos tarp kredito ciklo ir makroekonominių kintamųjų apibrėžimą ir

—

trijų makroekonominių scenarijų rinkinį (vienas pagrindinis scenarijus ir du scenarijai, atspindintys ekonomikos nuosmukį ir pakilimą), pagal kurį numatomas daugiametis potencialus BVP realizavimas ir su juo susijusios tikimybės.

Makroekonominiams scenarijams rengti EIB naudoja pasaulio ekonomikos pusiau struktūrinį daugiašalį ir daugialypį modelį su konkrečiais šaliai būdingais blokais. Pagrindinis scenarijus parengtas taip, kad atitiktų naujausias Europos Komisijos prognozes. Teigiami ir neigiami scenarijai parengti atsižvelgiant į pagrindinį scenarijų, naudojant daugiašalį ir (arba) daugialypį modelį. Scenarijai yra išvedami dėl sukrėtimų poveikio BVP, kuris yra pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis. Poveikį realiajam BVP turintys sukrėtimai kalibruojami taip, kad atkartotų ankstesnį kintamojo kintamumą. Be to, siekiant patikslinti BVP sukrėtimų dydį ir pastovumą, prireikus taikomas ekspertų vertinimas. Todėl sukrėtimai nustatomi kartu su smukimo funkcija siekiant nustatyti sukrėtimų poveikį laikui bėgant. Su kiekvienu scenarijumi susijusios tikimybės apibrėžiamos atsižvelgiant į rinkos (svyravimo) rodiklius ir viduje parengtus rodiklius / sekiklius, laikui bėgant nuosekliai naudojamus neapibrėžtumui nustatyti.

EIB PIT PD ir PIT LGD modeliuose naudojamos tos pačios prognozuojamos kredito ciklo vertės, kurios yra pagrindiniai įvesties duomenys pagal skirtingus makroekonominius scenarijus. Kredito ciklas apskaičiuojamas pagal išorės reitingų agentūros reitingų mažėjimo ir realiojo BVP metinio augimo bei ilgalaikių ir trumpalaikių palūkanų normų skirtumo projekcijas.

Pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia tikėtiną poziciją įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir yra pagrįsta dabartine pozicija sandorio šalies atžvilgiu ir galimais pagal sutartį leidžiamos dabartinės sumos pokyčiais, įskaitant amortizaciją. Finansinio turto pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui yra jo bendra balansinė vertė. Skolinimo įsipareigojimų ir finansinių garantijų atveju į poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui įtraukiama panaudota suma.

2.4.2.1   Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Priemonė pinigus ir pinigų ekvivalentus apibrėžia kaip einamąsias sąskaitas, trumpalaikius indėlius arba komercinius vekselius, kurių terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje pateikiami amortizuota savikaina.

2.4.2.2   Iždo finansinis turtas

Iždo finansinį turtą sudaro kotiruojamos ir nekotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino, ir komerciniai vekseliai, kurių terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, ir jis galiausiai klasifikuojamas amortizuota savikaina.

Šios obligacijos ir komerciniai vekseliai iš pradžių vertinami kaina, kuri parodo tikrąją vertę kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio išlaidomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.

2.4.2.3   Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelį gali sudaryti skolos priemonės, pavyzdžiui, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, įskaitant obligacijas, vekselius ar sertifikatus, kuriuos išleido struktūrizuoti ūkio subjektai, ketindami laikyti juos iki išpirkimo termino ir surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus.

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai apima:

—

paskolas ir išankstinius mokėjimus, įvertintus amortizuota savikaina,

—

paskolas ir išankstinius mokėjimus, privalomai įvertintus tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

Priemonės paskolos pripažįstamos Priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Neišmokėtos paskolos dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Paskolos, kurioms taikomas SPPI testas, iš pradžių įrašomos savikaina (jų grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias sandorio išlaidas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą

Skolos vertybiniai popieriai pripažįstami Priemonės turtu, kai pinigai iš anksto sumokami emitentui ir gali būti sutartimi susieta arba vieno segmento skolos priemonė. Neišmokėtos skolos vertybinių popierių dalys įrašomos į nebalansinius straipsnius jų nominaliąja verte. Skolos vertybiniai popieriai iš pradžių vertinami savikaina, t. y. tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau vertinami amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas taikant faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės galiojimo laikotarpį.

Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo politika aprašyta 2.4.2 pastaboje.

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai, neatitinkantys verslo modelio arba SPPI kriterijaus, privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Tikrosios vertės nustatymo metodas yra pagrįstas diskontuotų pinigų srautų metodu arba likvidacine verte.

Daugiau informacijos apie IBOR reformos poveikį paskolų ir išankstinių mokėjimų pakartotiniam vertinimui amortizuota savikaina pateikta specialiose 2.4.2 pastabos „Klasifikavimas ir vertinimas / keitimas“ pastraipose.

2.4.2.4   Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Priemonės investicijos į nuosavą kapitalą yra dviejų rūšių: i) tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą ir ii) investicijos į rizikos kapitalo fondus. Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai pirmą kartą pripažįstami tikrąja verte, pridėjus sandorių išlaidas. Vėliau tikrosios vertės pokyčiai, įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius, pripažįstami pelno arba nuostolių ataskaitoje, o kitos bendrosios pajamos – pagal grynąjį akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių rezultatą.

Nepanaudota, bet įsipareigota šių investicijų dalis įrašoma kaip konsoliduoti nebalansiniai įsipareigojimai nominaliąja verte.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Tikroji vertė nustatoma taikant suminės grynosios turto vertės metodą (taip darant prielaidą, kad, nepaisant to, jog nėra lengvai nustatomos rinkos vertės, grynoji turto vertė yra geriausias tikrosios vertės įvertis). Nekotiruojamų investicijų atveju, kai tikrosios vertės negalima gauti iš aktyvių rinkų, tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (4.2.1 pastaba).

Taikytina grynoji turto vertė koreguojama atsižvelgiant į įvykius nuo paskutinio gauto grynosios turto vertės vertinimo iki balanso sudarymo dienos, jei Valdymo komitetas mano, kad toks koregavimas yra reikšmingas. Reikšmingi koregavimai keičiami iki tol, kol Direktorių valdyba patvirtina tų metų finansines ataskaitas. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgdamas į bendrą netikrumą, įvairią riziką, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir stebimą veiklos rezultatų kintamumą, Bankas patobulino savo vertinimo metodus, kad įvertintų bet kokius investicijų į nuosavą kapitalą tikrosios vertės koregavimus dėl fondų valdytojų nepateiktų grynosios turto vertės dydžių priemonės finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

Konkrečių investicijų, kurių grynosios turto vertės negalima lengvai nustatyti, atveju gali būti taikomos kitos gairės, pavyzdžiui, IPEV valdybos paskelbtos Tarptautinės privataus ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (angl. International Private Equity and Venture Capital Valuation, IPEV); taip pat reikės atlikti išsamesnę jų stebėseną ir peržiūrą. Pagal šį metodą banke fondai skirstomi į tris kategorijas:

—

I kategorija – fondai, kuriems yra pritaikyti tikrosios vertės reikalavimai pagal 13-ąjį TFAS arba IPEV gaires, ir kurių atžvilgiu atliekama speciali peržiūra siekiant užtikrinti, kad grynoji turto vertė būtų patikimas tikrosios vertės įvertis;

—

II kategorija –- fondai, kuriems taikomos kitos vertinimo gairės (pavyzdžiui, ankstesnės 2001 m. EVCA) arba standartai, kurie gali būti laikomi atitinkančiais 13-ąjį TFAS, ir kuriems galima apskaičiuoti lygiavertę grynąją turto vertę, ir

—

III kategorija — fondai, kuriems nėra pritaikyti tikrosios vertės reikalavimai pagal 13-ąjį TFAS arba kitos 13-ąjį TFAS atitinkančios vertinimo gairės.

Reikšmingo poveikio vertinimas

Priemonės įsigytos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės sektoriaus praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nė vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios daryti įtakos kasdienėms fondo operacijoms. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei įsipareigojimų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės sektoriaus praktika, užtikrinant, kad Priemonė nekontroliuotų nė vienos iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju Priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms Priemonė nedarytų jokios didelės įtakos, kaip nurodyta 10-ajame TFAS ir 28-ajame TAS.

2.4.3   Finansinės garantijos

Finansinių garantijų sutartys – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad Priemonė sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtų įmokų pagal skolos priemonės sąlygas.

Finansinės garantijos apskaitomos pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ kaip išvestinės finansinės priemonės arba kaip finansinės garantijos, priklausomai nuo jų savybių ir ypatybių, kaip apibrėžta 9-ajame TFAS.

Išvestinių finansinių priemonių apskaitos politika išdėstyta 2.4.5 pastaboje.

Finansinės garantijos pirmą kartą pripažįstamos finansinės būklės ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjiniai suteiktoms garantijoms“ tikrąja verte, pridėjus sandorio išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinių garantijų suteikimui. Įpareigojimas sumokėti pirminio pripažinimo metu parodomas tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų arba pradinių tikėtinų nuostolių grynąją dabartinę vertę.

Po pirminio pripažinimo finansinės garantijos vertinamos didesniąja iš šių verčių:

—

atidėjinių nuostoliams suma, kaip nustatyta pagal 9-ąjį TFAS, ir

—

pirmą kartą pripažintu priedu, atėmus pajamas, pripažintas pagal 15-ojo TFAS principus.

Bet koks grynosios įsipareigojimų sumos padidėjimas arba sumažėjimas (vertinamas pagal 9-ąjį TFAS), susijęs su finansinėms garantijoms, išskyrus reikalavimus dėl garantijos išmokėjimo, pripažįstamas pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos antraštinėje dalyje „Atidėjinių garantijoms pokytis“.

Gauti priedai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje parodomi kaip mokesčių ir komisinės pajamos, remiantis 15-ajame TFAS nustatytu amortizacijos grafiku, taikomu visą finansinės garantijos galiojimo laikotarpį.

2.4.4   Finansiniai įsipareigojimai, išskyrus išvestines finansines priemones

Klasifikavimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinis įsipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, išskyrus finansinius įsipareigojimus, kurie:

—

yra privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais (pvz., išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai); ir

—

priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Priemonė nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai sutartiniai įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami arba pasibaigia jų galiojimo laikotarpis.

2.4.5   Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius.

Išvestinės finansinės priemonės pirmą kartą pripažįstamos naudojantis prekybos data.

Vykdant įprastinę veiklą pagal Priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstinius valiutos sandorius kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

Visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės finansinės priemonės įrašomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai parodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos dalyje „Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis“.

Pagal 9-ąjį TFAS finansiniam turtui arba finansiniams įsipareigojimams taikytini reikalavimai dėl įterptųjų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo buvo panaikinti, todėl į mišriąją sutartį apskritai atsižvelgiama atitinkamai klasifikuojant finansinį turtą arba finansinį įsipareigojimą.

2.4.6   Įnašai

Valstybių narių įnašai finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos pripažįstami Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini Priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

—

kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl Priemonės grynojo turto panaudojimo Priemonės likvidavimo atveju,

—

jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes,

—

visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes,

—

priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų, ir

—

bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laikotarpį, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba Priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laikotarpį.

Finansinėse ataskaitose įnašai klasifikuojami ir vertinami amortizuota savikaina.

Valstybių narių sumokėti įnašai yra turimos grįžtamosios lėšos, sumokėtos EK ir Jungtinei Karalystei. Pagal perdavimo susitarimą 2024 m. ir iki 2027 m. gruodžio 31 d., ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d., EIB raštu praneša apie turimų grįžtamųjų lėšų iš AKR IP sumą ir turimų grįžtamųjų lėšų iš UŠT IP sumą, kuri buvo sukaupta atitinkamai praėjusių metų gruodžio 31 d. (toliau – ataskaita apie turimas grįžtamąsias lėšas). Ataskaitoje apie turimas grįžtamąsias lėšas atskiriami Komisijai perduotinos grįžtamosios lėšos (grįžtamosios lėšos iš AKR ir UŠT) ir grįžtamosios lėšos, kurios turi būti perduotos Jungtinei Karalystei (toliau – JK). Turimos grįžtamosios lėšos pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai Priemonei išsiunčiamas atitinkamas mokėjimo prašymas.

2.4.7   Palūkanos ir panašios pajamos

Priemonės paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja balansine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai balansinei vertei.

Nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto paskolų palūkanos įrašomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir išankstiniai mokėjimai“) pagal kaupiamąjį principą, per visą paskolos galiojimo laikotarpį taikant pagal kreditą patikslintą faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos amortizuota savikaina.

Palūkanų subsidijos, gautos už Priemonės išteklius, yra atidedamos ir pripažįstamos kaip faktinio pelningumo koregavimas, įtraukiamos į pajamų ataskaitos straipsnį „Palūkanos ir panašios pajamos“ laikotarpiu nuo subsidijuojamos paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimojo laikotarpio pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinių palūkanų metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra nurodomi prie palūkanų ir panašių pajamų.

2.4.8   Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš Priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai mokėti, dalis nepriskiriama Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Priemonė atlieka mokėjimus galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip Priemonei skirti įnašai.

2.4.9   Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų

Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pripažįstamos Priemonės pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

2.4.10   Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gauti mokesčiai pripažįstami pajamomis paslaugų suteikimo momentu, o mokesčiai, gauti vykdant svarbią veiklą, pripažįstami pajamomis, kai užbaigiama svarbi veikla. Šie mokesčiai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie mokesčių ir komisinių pajamų.

Dividendai, susiję su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais, pripažįstami tada, kai deklaruojami, ir pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodomi prie grynojo realizuoto pelno iš akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių.

2.4.11   Mokesčių sistema

Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3   Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie Priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Tai:

—

kredito rizika – nuostolių rizika, kylanti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką (38),

—

likvidumo rizika – rizika, kad subjektas negalės finansuoti turto padidėjimo ir suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimų, nepatirdamas nepriimtinų nuostolių,

—

rinkos rizika – rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba turimų finansinių priemonių vertei.

3.1    Rizikos valdymo organizavimas

EIB nuolat pritaiko IP rizikos valdymo sistemą.

EIB grupės rizikos ir atitikties direktoratas nepriklausomai nustato, įvertina, stebi ir praneša apie Priemonei kylančią riziką. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, departamentas vykdo veiklą nepriklausomai nuo veiklos padalinių ir pateikia antrą nuomonę dėl visų veiklos padalinių pasiūlymų, turinčių įtakos rizikai.

EIB lygmeniu grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas apie grupės riziką atsiskaito EIB valdymo komitetui prižiūrint už riziką atsakingam valdymo komiteto nariui. Grupės vyriausiasis rizikos valdymo pareigūnas turi tiesioginę prieigą prie Rizikos politikos komiteto ir gali tiesiogiai kreiptis į EIB direktorių valdybą ir su ja bendrauti visais savo kompetencijos srities klausimais.

3.2    Kredito rizika

Kredito rizika – potencialūs nuostoliai, kurie gali būti patirti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1   Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką ir tikėtinus nuostolius, siekdamas kiekybiškai išreikšti riziką ir ją įkainoti. EIB parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą su savo kreditais susijusių sandorio šalių (skolininkų ar garantų) vidaus reitingams nustatyti. Metodika parengta specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., bendrovėms, finansų įstaigoms ir kt.). Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką, taikomą EIB, ir Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Atlikus išsamią sandorio šalies verslo ir finansinės rizikos profilio analizę ir jos valstybės rizikos analizę, kiekvienai sandorio šaliai priskiriamas vidaus reitingas, kuris atspindi jo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę. Prireikus ekspertai atlieka koregavimus atsižvelgiant į juridinių asmenų kontroliuojančiosios įstaigos ar vyriausybės paramą, o galutinis reitingas leidžia neatsižvelgti į informaciją (pvz., rinkos kainodarą), į kurią neatsižvelgta modelyje.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti su skola susijusius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip bendrovių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas. Galiausiai ne ES valstybių narių vyriausybes pagal statistinį modelį reitinguoja Ekonomikos departamentas.

Visi vidaus reitingai paskolos laikotarpiu stebimi ir reguliariai atnaujinami.

Siekdamas sumažinti kredito riziką EIB, kai tinkama ir atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, naudoja įvairias kredito vertės didinimo priemones, įskaitant, be kita ko, su sandorio šalimi arba projektu susijusias užtikrinimo priemones, garantijas ir sutarčių sąlygas, priklausomai nuo skolininko pobūdžio ir operacijos rūšies.

Taikant Priemonę nesinaudojama jokiomis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kredito rizikai sumažinti.

3.2.2   Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines finansines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

(tūkst. EUR)

Didžiausia rizika

2025 12 31

2024 12 31

TURTAS

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

1 665 129

1 638 604

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

–

7 482

Išvestinės finansinės priemonės

7 819

783

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

1 063 511

1 498 048

Kitas turtas

36 833

–

Iš viso

2 773 292

3 144 917

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

–17 585

–18 320

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

 

 

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

 

 

—

Išduotos garantijos

–

–

Įsipareigojimai

 

 

—

Neišmokėtos paskolos

354 187

676 229

—

Neišduotos garantijos

2 500

2 500

Nebalansiniai straipsniai, iš viso

356 687

678 729

Kredito rizika, iš viso

3 112 394

3 805 326

3.2.3   Paskolų ir išankstinių mokėjimų kredito rizika

3.2.3.1   Paskolų ir išankstinių mokėjimų kredito rizikos nustatymas

Pagal Priemonę prisiimtų paskolų ir avansų arba garantijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis tikėtinų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama klasifikuojant paskolas. Pagal IFE vykdomoms operacijoms (apibūdintoms 25 pastaboje), išskyrus per tarpininkus teikiamas paskolas, taikomi bendrojo įgaliojimo rizikos principai, kaip numatyta EIB kredito ir nuosavo kapitalo rizikos gairėse. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantijos rūšimi ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis tikėtinų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų „tikėtinų nuostolių“, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių skolininkų įsipareigojimų nevykdymo tikimybę, poziciją esant įsipareigojimų nevykdymui ir nuostolių dydį įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

—

ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką,

—

ji yra kredito rizikos pokyčių rodiklis siekiant nustatyti stebėsenos pastangų prioritetus,

—

ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu, ir

—

ji yra vienas iš rodiklių priimant rizikos įvertinimo sprendimus.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

i)

skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo padalinys nepriklausomai atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis III“ vidaus reitingais pagrįstu metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

ii)

Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu gali kilti finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė (prastesnė) paskolos klasifikacija.

iii)

Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

iv)

Taikytina susigrąžinimo norma – suma, kurią numatoma susigrąžinti po to, kai atitinkama sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų, išreikšta atitinkamos paskolos pozicijos procentine dalimi.

v)

Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos klasifikaciją.

vi)

Paskolos trukmė arba, bendrai paėmus, paskolos pinigų srautai. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Tikėtini paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirmiau nurodytų šešių elementų derinį. Atsižvelgiant į tikėtinų nuostolių dydį, paskola priskiriama vienai iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

„A“

aukščiausios kokybės paskolos:

„A0“

apima visą ES valstybinę „riziką“, t. y. paskolas, kurias visiškai, aiškiai ir besąlygiškai garantavo valstybės narės, kai nenumatoma jokių paskolos grąžinimo sunkumų, t. y. jų tikėtinas nuostolis yra 0 % (remiantis Banko pageidaujamo kreditoriaus statusu ir įstatymu nustatyta apsauga, kurie laikomi užtikrinančiais visišką Banko turto susigrąžinimą suėjus terminui), taip pat paskolas, kurioms suteikta bendroji ES arba valstybės narės garantija.

„A+“

tai kitiems nei ES valstybės narės subjektams suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, kurių kokybės pablogėjimo nenumatoma arba numatomas nedidelis pablogėjimas jų trukmės metu.

„B“

aukštos kokybės paskolos: tai Bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

„C“

geros kokybės paskolos: jų pavyzdys galėtų būti „vieno parašo“ (be garantijos) paskolos patikimoms bendrovėms (pvz., lygiavertis vidaus reitingas Baa1 / BBB+), kurioms taikomas pagrįstas terminas ir tinkamos apsaugos sąlygos.

„D“

ši reitingo klasė (be paskolų, iš pradžių patvirtintų šiuo lygmeniu) yra ribinė pozicija, kurios rizikos profilis Bankui yra priimtinas. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis.

„E“

ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

„F“

„F“ (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių Priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2   Skolinimo kredito rizikos analizė

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma didžiausia pasirašytų (išmokėtų ir neišmokėtų) paskolų kredito rizika (grynąja balansine verte) pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas.

(tūkst. EUR)

2025 m. gruodžio 31 d.

Su garantija

Be garantijos

Iš viso

Iš viso išmokėta %

Finansų įstaigos

37 020

590 941

627 961

59  %

Bendrovės

117 547

125 812

243 359

23  %

Valstybės institucijos

–

–

–

0  %

Valstybės

–

192 191

192 191

18  %

Iš viso išmokėta

154 567

908 944

1 063 511

100  %

Neišmokėta

19 023

317 579

336 602

 

Iš viso išmokėta ir neišmokėta

173 590

1 226 523

1 400 113

 


(tūkst. EUR)

2024 m. gruodžio 31 d.

Su garantija

Be garantijos

Iš viso

Iš viso išmokėta %

Finansų įstaigos

45 015

879 963

924 978

62  %

Bendrovės

164 680

193 836

358 516

24  %

Valstybės institucijos

–

–

–

0  %

Valstybės

–

214 554

214 554

14  %

Iš viso išmokėta

209 695

1 288 353

1 498 048

100  %

Neišmokėta

42 259

615 650

657 909

 

Iš viso išmokėta ir neišmokėta

251 954

1 904 003

2 155 957

 

Portfelio valdymo ir stebėsenos direktoratas yra atsakingas už skolininkų ir garantų stebėjimą, taip pat su projektais susijusią finansinę ir sutarčių priežiūrą. Todėl Priemonės paskolų, skolininkų ir garantų kreditingumas yra nuolat stebimas, tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau dažniau – pagal poreikį ir įvykus kredito įvykiui. Portfelio valdymo ir stebėsenos direktoratas visų pirma peržiūri, ar laikomasi sutartyse numatytų teisių, o jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai, imasi taisomųjų veiksmų. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

3.2.3.3   Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikiama 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

(tūkst. EUR)

2025 m. gruodžio 31 d.

 

Aukštas reitingas

Standartinis reitingas

Mažiausia priimtina rizika

Didelė rizika

Be reitingo (*4)

Iš viso

Viso biudžeto %

 

 

Nuo A iki B-

C

D+

D- ir žemesnis

 

 

 

Skolininkas

Finansų įstaigos

327 807

10 542

90 260

250 875

–

679 484

48  %

 

Bendrovės

32 538

1 696

–

131 661

109 628

275 523

20  %

 

Valstybės institucijos

–

–

–

–

–

–

0  %

 

Valstybės

–

948

14 223

429 935

–

445 106

32  %

Iš viso

 

360 345

13 186

104 483

812 471

109 628

1 400 113

100  %

(*4)  Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.


(tūkst. EUR)

2024 m. gruodžio 31 d.

 

Aukštas reitingas

Standartinis reitingas

Mažiausia priimtina rizika

Didelė rizika

Be reitingo (*5)

Iš viso

Viso biudžeto %

 

 

Nuo A iki B-

C

D+

D- ir žemesnis

 

 

 

Skolininkas

Finansų įstaigos

234 681

299 526

218 172

387 621

–

1 140 000

53  %

 

Bendrovės

41 934

3 318

–

189 403

195 031

429 686

20  %

 

Valstybės institucijos

–

–

–

–

–

–

0  %

 

Valstybės

51 820

2 929

22 375

509 147

–

586 271

27  %

Iš viso

 

328 435

305 773

240 547

1 086 171

195 031

2 155 957

100  %

(*5)  Skolinimo operacijos, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

3.2.3.4   Paskolų ir išankstinių mokėjimų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1    Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, Priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus (tūkst. EUR).

Skolininko šalis

2025 12 31

2024 12 31

Kenija

170 406

246 455

Egiptas

146 658

224 074

Barbadosas

111 951

67 426

Etiopija

109 593

117 954

Zambija

76 553

84 336

Nigerija

70 645

119 847

Mauricijus

62 459

86 850

Kamerūnas

48 915

58 577

Ruanda

43 013

67 061

Uganda

28 936

37 062

Zimbabvė

24 124

35 885

AKR regionas

24 317

75 060

Togas

22 566

91 324

Senegalas

17 710

18 052

Kongo Demokratinė Respublika

16 513

23 820

Naujoji Kaledonija

15 760

21 166

Tanzanija

9 462

16 233

Beninas

8 702

16 208

Mauritanija

6 123

8 717

Gvinėja

6 076

10 337

Dramblio Kaulo Krantas

4 934

7 440

Dominikos Respublika

4 850

11 006

Madagaskaras

4 815

9 122

Seišeliai

4 731

5 018

Esvatinis

4 660

5 673

Sent Lusija

4 253

4 864

Malis

3 730

5 707

Kaimanų Salos

2 983

5 588

Malavis

2 255

3 586

Žaliasis Kyšulys

1 696

3 318

Mikronezija

1 536

2 062

Mozambikas

1 048

3 126

Burkina Fasas

887

2 348

Prancūzijos Polinezija

590

1 193

Samoa

61

198

Gana

–

1 304

Haitis

–

51

Iš viso

1 063 511

1 498 048

3.2.3.4.2    Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje Priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kai paskolos prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos eilutėje „Tretinės paslaugos ir kt.“ (tūkst. EUR).

Skolininko pramonės sektorius

2025 12 31

2024 12 31

Finansinės paslaugos

627 960

924 947

Viešasis administravimas

192 191

214 554

Elektros energija

137 746

170 632

Cheminės medžiagos

54 806

81 046

Reguliuojami tinklai

14 571

5 441

Verslo paslaugos, IT ir žiniasklaida

10 920

33 926

Vaistai ir medicinos reikmenys

8 305

13 227

Investicinės prekės

6 057

7 244

Metalai ir kasyba

5 175

7 157

Vartojimo prekės ir mažmeninė prekyba

3 499

–

Atliekų perdirbimas ir antrinis perdirbimas

2 281

3 041

Sveikatos priežiūra

–

36 833

Iš viso

1 063 511

1 498 048

3.2.3.5   Kiekvieno vidaus rizikos reitingo kredito rizikos pozicija

EIB naudoja vidaus reitingo metodiką, atitinkančią vidaus reitingais grindžiamą metodą pagal sistemą „Bazelis III“. Daugumai Priemonės sandorio šalių pagal šią metodiką buvo suteiktas vidaus reitingas. Toliau pateikiamoje lentelėje parodytas Priemonės paskolų portfelio pasiskirstymas pagal geresnius skolininko arba garanto vidaus reitingus, jei tokių yra. Tais atvejais, kai vidaus reitingo nėra, atliekant šią analizę buvo naudojamas išorės reitingas.

Lentelėje parodomos ir pasirašytos (išmokėtos ir neišmokėtos) pozicijos, ir pagal riziką įvertintos pozicijos, pagrįstos vidaus metodika, kuri taikant Priemonę naudojama riboms valdyti.

(tūkst. EUR)

 

 

2025

 

„Moody’s“ reitingo ekvivalentas

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

Iš viso

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika

Aaa

–

30 258

–

–

30 258

Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

Aa1–Aa3

111 954

–

–

–

111 954

Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

A1–A3

8 704

–

–

–

8 704

Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

Baa1–Baa3

163 126

–

2 281

–

165 407

Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

Ba1–Ba3

42 793

4 794

–

–

47 587

Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

B1–B3

319 758

54 209

–

–

373 967

Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

mažesnis nei Caa1

38 565

216 042

–

–

254 607

Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

–

–

15 553

–

15 553

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

–

–

–

148 669

148 669

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

–7 186

–13 764

–2 471

–69 774

–93 195

Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė

 

677 714

291 539

15 363

78 895

1 063 511

Kreditavimo įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

Aa1–Aa3

24 971

–

–

–

24 971

Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

Baa1–Baa3

–

–

–

–

–

Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

Ba1–Ba3

–

–

–

–

–

Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

B1–B3

11 397

254 999

–

–

266 396

Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

mažesnis nei Caa1

12 500

19 582

–

–

32 082

Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

–

–

–

–

–

Vidaus reitingo nėra (*6)

 

–

–

–

–

–

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

–

–

–

30 738

30 738

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

– 566

–17 019

–

–

–17 585

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

48 302

257 562

–

30 738

336 602

(*6)  Atstovavimo susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.


(tūkst. EUR)

 

 

2024

 

„Moody’s“ reitingo ekvivalentas

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

Iš viso

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingas Nr. 1 – Minimali kredito rizika

Aaa

–

38 896

–

–

38 896

Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

Aa1–Aa3

67 436

–

–

–

67 436

Vidaus reitingas Nr. 3 – Maža kredito rizika

A1–A3

10 501

–

–

–

10 501

Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

Baa1–Baa3

246 650

–

3 041

–

249 691

Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

Ba1–Ba3

66 050

–

–

–

66 050

Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

B1–B3

588 657

29 996

16 233

–

634 886

Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

mažesnis nei Caa1

74 924

229 726

–

–

304 650

Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

–

–

22 307

–

22 307

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

–

–

–

200 677

200 677

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

–9 675

–12 576

–12 431

–62 364

–97 046

Paskolų ir išankstinių mokėjimų bendra balansinė vertė

 

1 044 543

286 042

29 150

138 313

1 498 048

Kreditavimo įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingas Nr. 2 – Labai maža kredito rizika

Aa1–Aa3

86 796

–

–

–

86 796

Vidaus reitingas Nr. 4 – Vidutinė kredito rizika

Baa1–Baa3

10 000

–

–

–

10 000

Vidaus reitingas Nr. 5 – Finansiškai silpna sandorio šalis

Ba1–Ba3

81 500

–

–

–

81 500

Vidaus reitingas Nr. 6 – Didelė kredito rizika

B1–B3

20 000

270 990

–

–

290 990

Vidaus reitingas Nr. 7 – Labai didelė kredito rizika

mažesnis nei Caa1

12 500

11 329

–

–

23 829

Vidaus reitingas Nr. 8 – Įsipareigojimų nevykdanti sandorio šalis

mažesnis nei Caa1, bet įsipareigojimai nevykdomi

–

–

111 000

–

111 000

Vidaus reitingo nėra (*7)

 

15 445

–

–

–

15 445

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

–

–

–

56 669

56 669

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

–1 491

–16 829

–

–

–18 320

Atidėjinys nuostoliams ir tikrosios vertės koregavimas

 

224 750

265 490

111 000

56 669

657 909

EIB toliau stebi įvykius, turinčius įtakos jos skolininkams ir garantams. Visų pirma, EIB kiekvienu konkrečiu atveju vertina sutartyje numatytas teises, jei reitingas pablogėja ir siekiama imtis rizikos mažinimo priemonių. Be to, atidžiai stebimos atnaujinamos banko garantijos, kurios suteikiamos už jo išduotas paskolas, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pakeistos arba prireikus būtų laiku imamasi veiksmų.

(*7)  Atstovavimo susitarimai, kuriuose finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra pagrindinių sandorio šalių.

3.2.3.6   Įsiskolinimai už paskolas ir vertės sumažėjimas

Įsiskolinimų sumos yra nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama laikantis procedūrų, nustatytų Banko dokumente „Finansų stebėsenos gairės ir procedūros“. Šios procedūros atitinka geriausią bankininkystės praktiką ir yra taikomos visoms EIB valdomoms paskoloms.

Stebėsenos proceso struktūra tokia, kad būtų užtikrinta, kad i) per kuo trumpesnį laiką būtų nustatyti įsiskolinimai ir apie juos pranešta atsakingoms tarnyboms; ii) kritiniai atvejai būtų skubiai perduodami spręsti tinkamu operaciniu ir sprendimų priėmimų lygmeniu; iii) būtų reguliariai teikiama informacija Priemonės vadovybei apie bendrą būklę.

Paskolų ir išankstinių mokėjimų įsiskolinimus ir vertės sumažėjimą galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

2025 12 31

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

2024 12 31

Balansinė vertė

1 063 511

1 498 048

 

 

 

Finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu tikėtini kredito nuostoliai, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

 

 

Bendra suma

15 553

22 307

Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams

–2 471

–12 431

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, balansinė vertė

13 082

9 876

Pradelsta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

 

 

Laiku nesumokėta:

 

 

0–30 dienų

201

229

30–90 dienų

–

26

90–180 dienų

–

–

daugiau kaip 180 dienų

–

25

Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo

201

280

Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė dėl kredito rizikos nesumažėjo

1 050 228

1 487 892

Visa paskolų ir išankstinių sumų balansinė vertė

1 063 511

1 498 048

3.2.3.7   Tikėtino kredito nuostolio jautrumas būsimoms ekonominėms sąlygoms (tūkst. EUR)

Tikėtino kredito nuostolis priklauso nuo sprendimų ir prielaidų, susijusių su į ateitį orientuotų scenarijų formulavimu. EIB atlieka reikšmingų savo turto klasių pripažįstamo tikėtino kredito nuostolio jautrumo analizę.

Būsimų ekonominių sąlygų prognozės (pagal makroekonominius scenarijus) yra naudojamos prognozės modeliui, pagal kurį gaunami sąlyginiai rizikos parametrai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant atidėjinius nuostoliams.

Scenarijai yra išvedami dėl sukrėtimų poveikio BVP, kuris yra pagrindinis ekonominės veiklos rodiklis. Poveikį realiajam BVP turintys sukrėtimai kalibruojami taip, kad atkartotų ankstesnį kintamojo kintamumą. Be to, siekiant patikslinti BVP sukrėtimų dydį ir pastovumą, prireikus taikomas ekspertų vertinimas. Todėl sukrėtimai nustatomi kartu su smukimo funkcija siekiant nustatyti sukrėtimų poveikį laikui bėgant. Su kiekvienu scenarijumi susijusios tikimybės apibrėžiamos atsižvelgiant į rinkos (svyravimo) rodiklius ir viduje parengtus rodiklius / sekiklius, laikui bėgant nuosekliai naudojamus neapibrėžtumui nustatyti. Teigiamų ir neigiamų sukrėtimų koeficientas priklauso nuo rizikos ekonomikoje pusiausvyros, vidutiniškai neigiami ir teigiami sukrėtimai, kurių tikimybė atitinkamai yra 40 % ir 5 %, buvo taikyti ankstesnėse ketvirčio projekcijose.

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytas 1 ir 2 etapų paskolų ir išankstinių mokėjimų atidėjinys nuostoliams. Kiekvienam perspektyviniam scenarijui (pvz., pagrindiniam, teigiamam ir neigiamam) buvo taikomas 100 % koeficientas, o ne scenarijaus tikimybės koeficientai visuose trijuose scenarijuose.

(tūkst. EUR)

 

2025

 

Teigiami

Pagrindiniai

Neigiami

Bendroji pozicija

1 306 210

1 306 210

1 306 210

Atidėjiniai nuostoliams

29 944

31 693

33 605


(tūkst. EUR)

 

2024

 

Teigiami

Pagrindiniai

Neigiami

Bendroji pozicija

1 851 153

1 851 153

1 851 153

Atidėjiniai nuostoliams

28 883

30 301

31 819

3.2.3.8   Paskolų sąlygų pakeitimas ir restruktūrizavimo priemonės

EIB paskolas laiko restruktūrizuotomis paskolomis (t. y. paskolomis, skolos vertybiniais popieriais ir paskolų įsipareigojimais), kurioms buvo taikomos restruktūrizavimo priemonės. Restruktūrizavimo priemones sudaro nuolaidos, kurias EIB nusprendžia suteikti skolininkui, kuris dėl savo finansinių sunkumų laikomas negalinčiu laikytis sutartyje numatytų su skola susijusių įsipareigojimų ir sąlygų, kad skolininkas galėtų laikytis su skola susijusių įsipareigojimų arba visiškai ar iš dalies refinansuoti sutartį. Pozicijos laikomos restruktūrizuotomis, jei buvo suteikta nuolaida, neatsižvelgiant į tai, ar kokia nors suma yra pradelsta, ar pozicija klasifikuojama kaip pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pozicijos nelaikomos restruktūrizuotomis, jeigu skolininkas neturi finansinių sunkumų.

Įprastomis veiklos sąlygomis atitinkamų paskolų suprastėjimas būtų nustatytas taikant Banko gairių ir procedūrų nuostatas ir prieš peržiūrint sąlygas jos būtų stebimos. Peržiūrėjus sąlygas, EIB ir toliau atidžiai stebėtų šias paskolas. Jei finansinės priemonės kredito vertė sumažėtų, ji būtų perkelta į 3 etapą. Paskola bus reguliariai stebima vadovaujantis Banko sistema.

Restruktūrizavimo priemonės ir veiksmai, kurių per ataskaitinį laikotarpį ėmėsi EIB vykdydamas restruktūrizavimo veiklą, apima terminų pratęsimą, pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimą, esminių sąlygų taikymo atsisakymą ir pradelstų skolų kapitalizavimą, bet tuo neapsiriboja.

Operacijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodytos kaip tokios toliau pateikiamoje lentelėje:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

 

Veiksnios

Neveiksnios

Veiksnios

Neveiksnios

Sutarčių, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, skaičius

1

9

3

7

Balansinė vertė (įskaitant palūkanas ir įsiskolinimų sumas)

9 569

71 509

60 223

35 718

Pripažintas tikėtinų kredito nuostolių sumažinimas

106

45 760

622

11 156

Pajamos iš restruktūrizuotų sutarčių palūkanų

687

1 601

3 353

1 717


(tūkst. EUR)

 

 

 

Restruktūrizavimo priemonės

 

 

 

 

2024 12 31

Išpirkimo terminų pratęsimas

Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas

Esminių finansinių sąlygų pažeidimas

Kita

Grąžinimas, nutraukimas ir (arba) nurašymas pagal sutartį

2025 12 31

Finansų įstaigos

22 382

–

–

–9 643

–

–1 460

11 279

Bendrovės

73 559

13 767

6 580

4 154

–

–28 261

69 799

Iš viso

95 941

13 767

6 580

–5 489

–

–29 721

81 078

3.2.4   Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis Priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių, indėlių sertifikatų ir komercinių vekselių pavidalu.

Įgaliotieji subjektai turi reitingą, kuris yra panašus į trumpalaikius ir ilgalaikius reitingus, kurių reikalaujama paties EIB iždo investicijoms. Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui šiuo metu siekia 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Taisyklės išimtis padaryta bankui „Societe Generale S. A.“, kuriame yra Priemonės grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitos. 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. „Societe Generale S. A.“ trumpalaikio kredito riba siekė 110 000 000 EUR (šimtą dešimt milijonų eurų). Padidinta riba taikoma grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitoje laikomai pinigų sumai ir priemonėms, kurias išleido ši sandorio šalis ir kurios laikomos iždo portfelyje.

Visos investicijos padarytos į įgaliotuosius subjektus ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo įskaitymo datos. Apie visus kredito rizikos pažeidimus pranešama įgaliojimus suteikiančioms institucijoms. 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. visų terminuotųjų indėlių, komercinių vekselių ir grynųjų pinigų kasoje, laikomų Priemonės iždo portfelyje, reitingas atsiskaitymo dieną buvo ne mažesnis kaip P-2 („Moody's“ ekvivalentas).

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikiama pinigų ir pinigų ekvivalentų, įskaitant sukauptas palūkanas, apžvalga (tūkst. EUR).

Žemiausias trumpalaikis reitingas

(„Moody’s“ terminas)

Žemiausias ilgalaikis reitingas

(„Moody’s“ terminas)

2025 12 31

 

2024 12 31

 

P-1

Aaa

210 685

13 %

124 532

8 %

P-1

Aa1

113 868

7 %

173 639

11 %

P-1

Aa2

99 792

6 %

–

0 %

P-1

Aa3

–

0 %

149 239

9 %

P-1

A1

475 191

28 %

309 342

19 %

P-1

A2

444 741

26 %

280 035

17 %

P-1

A3

176 036

11 %

367 211

22 %

P-2

A3

144 816

9 %

154 829

9 %

P-2

Baa1

–

0 %

79 777

5 %

Iš viso

 

1 665 129

100 %

1 638 604

100 %

3.2.5   Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1   Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliais, kuriuos konkreti šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą pagal Priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstinius valiutos sandorius kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius EIB vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai tvarkomi pagal tuos pačius EIB ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. Master Swap Agreements) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. Credit Support Annexes).

3.2.5.2   Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi EIB vykdomi su Priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių EIB susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą EIB nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką EIB nustato taikydamas trumpalaikės neužtikrintos pozicijos (angl. Current Unsecured Exposure) ir galimos būsimos pozicijos (angl. Potential Future Exposure) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. Šie rodikliai apima visas su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

Priemonė sudaro trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius, siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kitomis nei euras valiutomis. Valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2025 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 1 060,0 mln. EUR, palyginti su 1 330,0 mln. EUR 2024 m. gruodžio 31 d. 2025 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė 6,0 mln. EUR, palyginti su –38,9 mln. EUR 2024 m. gruodžio 31 d.

Priemonė sudaro skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, kad apsidraustų nuo valiutų rizikos, susijusios su paskolų išmokėjimu ne eurais, o kitomis valiutomis. Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai yra ilgalaikiai. 2025 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 22,9 mln. EUR, palyginti su 33,1 mln. EUR 2024 m. gruodžio 31 d. 2025 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė 1,4 mln. EUR, palyginti su 0,5 mln. EUR 2024 m. gruodžio 31 d.

3.2.6   Iždo finansinio turto kredito rizika

Iždo portfelį sudarė vien tik valstybinio pavaldumo įstaigų, bankų ir subjektų, kurie nėra bankai, komerciniai vekseliai, kurių terminas yra daugiau nei trys mėnesiai. ES valstybės narės, jų agentūros, bankai ir subjektai, kurie nėra bankai, yra reikalavimus atitinkantys emitentai. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam emitentui yra 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2025 m. gruodžio 31 d. iždo finansinio turto nebuvo.

3.3    Likvidumo rizika

Likvidumo rizika reiškia subjekto gebėjimą finansuoti turto padidėjimą ir suėjus terminui vykdyti įsipareigojimus, nepatiriant nepriimtinų nuostolių. Ji gali būti toliau skirstoma į finansavimo likvidumo riziką ir rinkos likvidumo riziką.

Finansavimo likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad subjektas negalės refinansuoti savo balanso turto dalies ir visiškai įvykdyti mokėjimo įsipareigojimų iš lengvai prieinamų likvidumo išteklių. Rinkos likvidumo rizika – tai subjekto pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, atsirandantis dėl galimo nesugebėjimo pagrįstomis rinkos kainomis įvykdyti sandorio, kuriuo siekiama kompensuoti, panaikinti arba sumažinti tokias atvirąsias pozicijas.

3.3.1   Likvidumo rizikos valdymas

Priemonė visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais, taip pat dėl priemonės operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Vadovaujantis Sprendimu 2020/2233, grįžtamosios lėšos iš AKR IP bus naudojamos pagal KVTBP sistemą. Tačiau galimybė panaudoti šias grįžtamąsias lėšas priklauso nuo to, ar pagal IP palaikomas pakankamas likvidumo lygis.

Priemonės finansavimo likvidumo rizika valdoma daugiausia planuojant jos grynuosius likvidumo poreikius. Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas Priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo PIT būtų galima padengti numatytas pinigines išmokas, apie kurias reguliariai praneša EIB skolinimo skyrius. Lėšos investuojamos pinigų rinkoje ir obligacijų rinkose tarpbankinių indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių forma atsižvelgiant į Priemonės įsipareigojimus dėl piniginių išmokų. Priemonės likvidųjį turtą valdo Banko iždo departamentas, siekdamas išlaikyti tinkamą likvidumą, kad būtų galima vykdyti pagal Priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

Verta pabrėžti, kad kapitalas valdomas tik iš likvidumo perspektyvos, kaip aprašyta pirmiau.

Laikantis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principo, už atsiskaitymo operacijas, susijusias su šio turto investavimu, atsako EIB Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas. Be to, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir tų ribų stebėjimą atsakingas Banko grupės rizikos ir atitikties direktoratas.

3.3.2   Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai pagal Priemonę prisiimti įsipareigojimai pagal išpirkimo datą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki sutartyje nustatytos išpirkimo datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų atžvilgiu Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo ir (arba) investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurias įsipareigota skirti.

Paskoloms pagal IP nustatytas išmokėjimo terminas. Tačiau išmokų laikas ir sumos atspindi susijusių investicinių projektų pažangą. Be to, IP paskolos yra operacijos, atliekamos santykinai kintančioje aplinkoje, todėl jų išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas.

Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų.

Garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent pareikalaujama įvykdyti garantiją. Neapmokėtų garantijų suma sumažinama, atsižvelgiant į garantija užtikrintų paskolų grąžinimo grafiką.

Palūkanų subsidijos, kurias įsipareigota skirti, išmokamos, kai subsidijuojamos paskolos finansuojamos iš Banko nuosavų išteklių. Nurodytos „Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos“ yra tik įsipareigojimai, susiję su tomis paskolomis, o ne su visa neišmokėtų palūkanų subsidijų, kurias įsipareigota skirti, suma. Kaip ir paskolų atveju, jų išmokėjimo grafikas nėra aiškus.

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, bendros nominaliosios išlaidos lentelėje „Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas“ rodo visą pagal pasirašytas techninės pagalbos sutartis neišmokėtą dalį. Išmokėjimo grafikui būdingas didelis neapibrėžtumas. Išmokamų pinigų srautai, priskirti terminų intervalui „3 mėnesiai arba trumpesnis“, reiškia iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos gautų neapmokėtų sąskaitų faktūrų sumą.

Neišvestinių priemonių finansiniai įsipareigojimai, kuriems sutartimi nenustatyta konkreti išpirkimo data, priskiriami kategorijai „Išpirkimo data neapibrėžta“. Įsipareigojimai, dėl kurių finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra užregistruotas išmokos reikalavimas, priskiriami atitinkamam terminų intervalui.

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas rodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus bendruosius pinigų srautus.

(tūkst. EUR)

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

2025 12 31

3 mėnesiai arba trumpesnis

Nuo 3 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 iki 5 metų

Daugiau kaip 5 metai

Neapibrėžtas terminas

Bendros nominaliosios išlaidos

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

122 352

–

–

–

231 835

354 187

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

165

–

–

–

184 676

184 841

Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

–

–

–

–

2 500

2 500

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

–

–

–

–

239 148

239 148

Su EIB mokėtinomis sumomis susiję netenkamų pinigų srautai

3 199

19 942

–

–

–

23 141

Su EK mokėtinomis sumomis susiję netenkamų pinigų srautai

–

243 853

–

–

–

243 853

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

844

–

–

–

10 465

11 309

Iš viso

126 560

263 795

–

–

668 624

1 058 979


(tūkst. EUR)

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

2024 12 31

3 mėnesiai arba trumpesnis

Nuo 3 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 iki 5 metų

Daugiau kaip 5 metai

Neapibrėžtas terminas

Bendros nominaliosios išlaidos

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

80 913

20 208

–

–

575 108

676 229

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

4 190

–

–

–

233 696

237 886

Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

–

–

–

–

2 500

2 500

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

–

–

–

–

334 754

334 754

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

1 859

–

–

–

18 341

20 200

Iš viso

86 962

20 208

–

–

1 164 399

1 271 569


(tūkst. EUR)

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

2025 12 31

3 mėnesiai arba trumpesnis

Nuo 3 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 iki 5 metų

Daugiau kaip 5 metai

Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS ir CCIRS. Įplaukos

131

10 242

13 126

–

23 499

CCS ir CCIRS. Išlaidos

–81

–10 451

–13 026

–

–23 558

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

1 060 000

–

–

–

1 060 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

–1 056 455

–

–

–

–1 056 455

Iš viso

3 595

– 209

100

–

3 486


(tūkst. EUR)

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

2024 12 31

3 mėnesiai arba trumpesnis

Nuo 3 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 iki 5 metų

Daugiau kaip 5 metai

Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

CCS ir CCIRS. Įplaukos

157

10 405

22 613

832

34 007

CCS ir CCIRS. Išlaidos

–87

–12 310

–24 852

– 899

–38 148

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

1 330 000

–

–

–

1 330 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

–1 371 666

–

–

–

–1 371 666

Iš viso

–41 596

–1 905

–2 239

–67

–45 807

3.3.3   Iš viso Ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodytas neišvestinis finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, kuriuos tikimasi atgauti arba padengti per daugiau nei 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Finansinis turtas:

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

1 126 057

1 551 776

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

745 934

834 621

Iš viso

1 871 991

2 386 397

Finansiniai įsipareigojimai:

 

 

Trečiosioms šalims mokėtina suma (*8)

797

534 569

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

17 585

18 320

Iš viso

18 382

552 889

(*8)  Trečiosioms šalims mokėtinos sumos apima palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurios dar nėra išmokėtos valstybėms narėms, kai terminas iš esmės nenustatytas.

3.4    Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba turimų finansinių priemonių vertei.

3.4.1   Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika kyla dėl pozicijų, už kurias mokamos palūkanos, ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumo, susijusio su nepalankiais palūkanų normos svyravimais.

Priemonė nėra tiesiogiai veikiama jos ekonominės vertės svyravimo arba įvairių turto, įsipareigojimų ir apsidraudimo priemonių kainų skirtumo, nes ji neturi įsipareigojimų, už kuriuos būtų skaičiuojamos palūkanos. Pagal Priemonę jos palūkanų normos rizika vertinama kasmet, taikant EBI standartizuotus sukrėtimų scenarijus (39), iš kurių matyti neigiamų palūkanų normų pokyčių poveikis tiek nuosavo kapitalo ekonominei vertei, tiek grynosioms palūkanų pajamoms.

Palūkanų normos rizika nuosavo kapitalo ekonominei vertei

Siekiant nustatyti Priemonės eurais išreikštų paskolų ir apsidraudimo apsikeitimo sandorių pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (GDV), naudojama 3 mėnesių EURIBOR kreivė. Paskolų ne euro valiuta pinigų srautų GDV nustatoma taikant 3 mėnesių EURIBOR kreivę, pakoreguotą atitinkamos valiutos skirtingų valiutų bazės skirtumu. Tų valiutų, kurių patikima ir pakankamai išsami diskonto kreivė nėra žinoma, atžvilgiu taikoma EUR arba USD diskonto kreivė.

2025 m. gruodžio 31 d. dėl blogiausio EBI priežiūrinio išskirties testavimo scenarijų poveikio nuosavo kapitalo ekonominė vertė sumažėtų 60,2 mln. EUR (2024 m. – 81,0 mln. EUR).

Palūkanų normos rizika pajamoms

Tai kiekybiškai įvertinta grynųjų palūkanų pajamų suma, kuri per ateinančius 12 mėnesių pasikeistų, jei visos palūkanų normos kreivės nusileistų dviem procentiniais punktais ir jei esami įsipareigojimai nebūtų faktiškai įvykdyti. 2025 m. gruodžio 31 d. turėtų pozicijų grynosios palūkanų pajamos sumažėtų 33,3 mln. EUR (2024 m. – 34,7 mln. EUR), jei palūkanų normos sumažėtų 200 bazinių punktų.

Papildant grynųjų palūkanų pajamų jautrumo analizę, grynosios palūkanų pajamos padidėtų 33,7 mln. EUR (2024 m. – 35,1 mln. EUR), jei palūkanų normos padidėtų 200 bazinių punktų.

3.4.2   Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai nepalankių užsienio valiutos kurso pokyčių keliama rizika Priemonės IP pozicijų ekonominei vertei arba iš jų gaunamoms pajamoms.

Atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos valiutą (IP atveju tai yra EUR), užsienio valiutos kurso rizika Priemonei kyla tuomet, kai yra neatitikimas tarp turto, įsipareigojimų ir apsidraudimo priemonių valiutų.

3.4.2.1   Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius (angl. FX spot) arba išankstinius sandorius, taip pat valiutos apsikeitimo sandorius (angl. FX swaps) arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų Banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2   Užsienio valiutos kurso rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau.

3.4.2.2.1.    JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios, kai operacijos išreiškiamos JAV doleriais, turi būti apsidraudžiama agreguotuoju pagrindu, naudojant euro ir JAV dolerio apsikeitimo sandorius, kurie periodiškai pratęsiami ir kurių suma periodiškai patikslinama. Naudojant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, gauti lėšų, reikalingų naujoms išmokoms (paskolos ir nuosavas turtas), kita vertus, išlaikyti užsienio valiutos makrolygio rizikos draudimą.

Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

Kas mėnesį JAV dolerių užsienio valiutos kurso pozicija yra apdraudžiama, jei viršija atitinkamas ribas, sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius.

Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o dėl užsienio valiutos kurso pozicijos didinimo atsiradęs likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba iškeičiamas į eurus.

3.4.2.2.2.    Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išreikštos IP operacijos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

Pagal IP vykdomos operacijos, išreiškiamos tokiomis valiutomis, kurioms negalima pritaikyti apsidraudimo galimybių arba toks apsidraudimas brangiai kainuoja. Šios operacijos išreikštos vietos valiutomis, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. IP finansinės rizikos programoje, kurią 2015 m. sausio 22 d. patvirtino IP komitetas, nustatyta galimybė sintetiniu būdu apsidrausti nuo užsienio valiutos kurso pozicijos rizikos vietos valiutų, kurios yra stipriai teigiamai susietos su JAV doleriais, atveju, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones. Vietos valiutos, kurios apsaugomos sintetiniu būdu, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones, nurodytos 3.4.2.2.3 skirsnio lentelėje „Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą)“, o vietos valiutos, kurioms netaikomas šis sintetinis apsidraudimas, nurodytos toje pačioje lentelėje kaip „Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą)“.

Be to, paskoloms, suteiktoms kitomis valiutomis nei eurai, JAV doleriai arba valiutomis, kurioms nėra apsidraudimo galimybių pagal skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, IF taiko papildomą palūkanų komponentą, vadinamą „FX priemoka“, kad sumažintų galimo vietos valiutos nuvertėjimo riziką.

3.4.2.2.3    Užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR)

Šios pastabos lentelėse nurodoma IP užsienio valiutos kurso pozicija.

Užsienio valiutos kurso pozicija nurodyta toliau pateikiamose lentelėse pagal IP rizikos politiką (aprašytą IF finansinės rizikos programoje). Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką yra grindžiama apskaitos duomenimis ir apibrėžiama kaip pasirinkto turto ir įsipareigojimų likutis. Užsienio valiutos kurso pozicijoje taikant rizikos politiką apibrėžti turtas ir įsipareigojimai pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog gautos pajamos būtų perskaičiuojamos tik į atskaitomybės valiutą (EUR).

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių tikrosios vertės pokytis yra įtraukiamas į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką, kaip ir paskolų bei išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką įtrauktos išvestinės finansinės priemonės vertinamos nominaliąja, o ne tikrąja verte, kad būtų suderintos su turto, kuris taip pat vertinamas nominaliąja verte, patikslinta pagal paskolų vertės sumažėjimą, išlaikyta verte.

Toliau pateikiamose lentelėse likusi turto ir įsipareigojimų dalis, kurią pirmiausia sudaro susikaupusios paskolų, išvestinių finansinių priemonių ir subsidijų palūkanos, pateikiama kaip „Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos“.

2025 m. gruodžio 31 d.

Turtas ir įsipareigojimai

Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Valiutos

Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

 

USD

1 294

–31 642

–30 348

164 405

Vietos valiutos

(pagal sintetinį apsidraudimą)*

 

 

 

 

TZS

–

–

–

–

DOP

4 775

82

4 857

–

Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą)  (*9)

 

 

 

 

BWP, HTG, JMD, KES, MUR, MZN, NGN, RWF, UGX, XOF, ZAR, ZMW

146 528

–2 514

144 014

–

Iš viso kita nei EUR valiuta

152 597

–34 074

118 523

164 405

EUR

 

2 676 672

2 676 672

636 494

Iš viso EUR ir ne EUR

152 597

2 642 598

2 795 195

800 899

(*9)  Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.


2024 m. gruodžio 31 d.

Turtas ir įsipareigojimai

Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Valiutos

Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

 

USD

–45 774

–21 740

–67 514

235 603

Vietos valiutos

(pagal sintetinį apsidraudimą) (*10)

 

 

 

 

DOP

10 884

133

11 017

–

KES, RWF, UGX, HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP, JMD, NGN, ZAR

225 877

–3 763

222 114

–

Iš viso kita nei EUR valiuta

190 987

–25 370

165 617

235 603

EUR

–

3 139 294

3 139 294

1 043 860

Iš viso EUR ir ne EUR

190 987

3 113 924

3 304 911

1 279 463

(*10)  Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

3.4.2.3   Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė

2025 m. gruodžio 31 d. EUR kursui sumažėjus 10 % visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai ir pelnas padidėtų ir sudarytų 13,2 mln. EUR (2024 m. gruodžio 31 d. –18,4 mln. EUR). EUR kursui padidėjus 10 % visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai sumažėtų ir sudarytų –10,8 mln. EUR (2024 m. gruodžio 31 d. –

–15,1 mln. EUR).

3.4.2.4   Konvertavimo kursai

Toliau nurodyti konvertavimo kursai buvo taikyti sudarant 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. balansus.

 

2025 12 31

2024 12 31

Ne ES šalių valiutos

 

 

Botsvanos pula (BWP)

16,18

14,49

Dominikos Respublikos pesai (DOP)

73,78

63,09

Fidžio doleriai (FJD)

2,62

2,38

Haičio gurdas (HTG)

153,14

135,09

Jamaikos doleris (JMD)

185,35

161,15

Kenijos šilingai (KES)

151,20

133,69

Mauritanijos ugijos (MRU)

46,70

41,30

Mauricijaus rupijos (MUR)

54,08

48,56

Mozambiko metikalis (MZN)

74,22

65,65

Nigerijos naira (NGN)

1 693,57

1 591,68

Ruandos frankai (RWF)

1 698,60

1 419,85

Tanzanijos šilingai (TZS)

2 862,12

2 490,24

Ugandos šilingai (UGX)

4 240,00

3 812,00

JAV doleriai (USD)

1,18

1,04

CFA frankai (XAF / XOF)

655,96

655,96

Pietų Afrikos randai (ZAR)

19,44

19,62

Zambijos kvača (ZMW)

25,98

28,87

3.4.3   Akcijų kainų rizika

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji investicijų į nuosavą kapitalą vertė sumažės dėl akcijų kainų lygio ir (arba) investicijų į nuosavą kapitalą vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl investicijų į tiesioginį nuosavą kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Į biržos sąrašus neįtrauktų akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra kainos, gautos taikant bet kokius tinkamus vertinimo metodus.

+/–10 % pakitus atskirų tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą ir į rizikos kapitalą vertei, o visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus nuosavo kapitalo priemonių portfelio tikrajai vertei) 2025 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 74,6 mln. EUR, arba atitinkamai –74,6 mln. EUR (2024 m. gruodžio 31 d. – 83,5 mln. EUR, arba atitinkamai –83,5 mln. EUR).

4   Finansinių priemonių tikroji vertė

4.1    Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės

Toliau pateiktoje lentelėje parodoma finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė ir tikroji vertė, įskaitant jos lygį tikrosios vertės hierarchijoje. Čia neįtraukta informacija apie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie vertinami amortizuota savikaina, tikrąją vertę, nes balansinė vertė yra artima tikrajai vertei.

(tūkst. EUR)

2025 m. gruodžio 31 d.

Balansinė vertė

Tikroji vertė

 

Išvestinės finansinės priemonės

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Iždo finansinis turtas

Kitas finansinis turtas / įsipareigojimai

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Iš viso

Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

7 819

–

–

–

–

7 819

–

7 819

–

7 819

Rizikos kapitalo fondas

–

550 528

–

–

–

550 528

–

–

550 528

550 528

Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

–

195 406

–

–

–

195 406

–

–

195 406

195 406

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

–

–

77 287

–

–

77 287

–

–

77 287

77 287

Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

7 819

745 934

77 287

–

–

831 040

–

7 819

823 221

831 040

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

–

–

1 665 129

–

–

1 665 129

89 790

1 575 339

–

1 665 129

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

–

–

986 224

–

–

986 224

–

953 612

–

953 612

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

Iždo finansinis turtas

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

Kitas turtas

–

–

–

–

36 833

36 833

–

–

–

–

Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

–

–

2 651 353

–

36 833

2 688 186

89 790

2 528 951

–

2 618 741

Iš viso finansinio turto

7 819

745 934

2 728 640

–

36 833

3 519 226

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

– 411

–

–

–

–

– 411

–

– 411

–

– 411

Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

– 411

–

–

–

–

– 411

–

– 411

–

– 411

Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

–

–

–

–

–17 585

–17 585

 

 

 

 

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

–

–

–

–

– 658 146

– 658 146

 

 

 

 

Kiti įsipareigojimai

–

–

–

–

–3 044

–3 044

 

 

 

 

Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

–

–

–

–

– 678 775

– 678 775

 

 

 

 

Iš viso finansinių įsipareigojimų

– 411

–

–

–

– 678 775

– 679 186

 

 

 

 


(tūkst. EUR)

2024 m. gruodžio 31 d.

Balansinė vertė

Tikroji vertė

 

Išvestinės finansinės priemonės

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Pinigai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Iždo finansinis turtas

Kitas finansinis turtas / įsipareigojimai

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Iš viso

Finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

783

–

–

–

–

783

–

783

–

783

Rizikos kapitalo fondas

–

655 817

–

–

–

655 817

–

–

655 817

655 817

Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

–

178 804

–

–

–

178 804

–

–

178 804

178 804

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

–

–

136 983

–

–

136 983

–

–

136 983

136 983

Visas finansinis turtas, privalomai vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

783

834 621

136 983

–

–

972 387

–

783

971 604

972 387

Finansinis turtas amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

–

–

1 638 604

–

–

1 638 604

–

1 638 604

–

1 638 604

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

–

–

1 361 065

–

–

1 361 065

–

1 321 715

–

1 321 715

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

–

–

7 482

–

–

7 482

–

–

–

–

Iždo finansinis turtas

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

Kitas turtas

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

Visas finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina

–

–

3 007 151

–

–

3 007 151

–

2 960 319

–

2 960 319

Iš viso finansinio turto

783

834 621

3 144 134

–

–

3 979 538

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, privalomai vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

–39 210

–

–

–

–

–39 210

–

–39 210

–

–39 210

Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

–39 210

–

–

–

–

–39 210

–

–39 210

–

–39 210

Finansiniai įsipareigojimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

–

–

–

–

–18 320

–18 320

 

 

 

 

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

–

–

–

–

– 566 083

– 566 083

 

 

 

 

Kiti įsipareigojimai

–

–

–

–

–3 289

–3 289

 

 

 

 

Visi finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

–

–

–

–

– 587 692

– 587 692

 

 

 

 

Iš viso finansinių įsipareigojimų

–39 210

–

–

–

– 587 692

– 626 902

 

 

 

 

4.2    Tikrosios vertės nustatymas

4.2.1   Vertinimo metodai ir svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikta informacija apie vertinimo metodus ir svarbius rinkoje negaunamus duomenis, naudojamus finansinių priemonių, tikrosios vertės hierarchijoje priskiriamų 2 ir 3 lygiams, vertinimui.

 

Vertinimo metodas

Svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis

Tikrąja verte apskaitytos finansinės priemonės

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

Diskontuotas pinigų srautas. Būsimieji pinigų srautai apskaičiuojami remiantis išankstiniu valiutos kursu / palūkanų normomis (iš stebimų išankstinių valiutos kursų ir pelningumo kreivių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) ir sutartinėmis išankstinėmis / palūkanų normomis, diskontuotomis taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių sandorio šalių kredito riziką.

Vertinant ir diskontuojant pinigų srautus naudojamos kreivės kalibruojamos pagal rinkos duomenis, o portfelio apsikeitimo sandorių terminai neviršija ilgiausio įvesties duomenyse nurodyto termino. Todėl nestebimų įvesties duomenų nėra.

Netaikoma.

Rizikos kapitalo fondas

Patikslintos grynosios vertės metodas. Tikroji vertė nustatoma vadovaujantis arba Priemonės nuosavybės grynąją turto vertę lemiančioje priemonėje procentine dalimi, kuri atsispindi vėliausioje ataskaitoje, patikslintoje pagal pinigų srautus, arba, kai įmanoma, atitinkamo fondo valdytojo pateikta tikslia akcijos verte tą pačią dieną. Siekiant išlyginti turimos naujausios grynosios turto vertės ir metų pabaigos ataskaitose pateiktos vertės skirtumą, atliekama vėlesnių įvykių peržiūros procedūra ir, jei reikia, patikslinama pateikta grynoji turto vertė.

Laiko, praėjusio nuo paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas ir valdymo mokesčius, tolesnius rizikos kapitalo fondo pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius.

Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo vertinimo tikrąja verte dienos iki paskutinės rizikos kapitalo fondo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko tikslinimas.

Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

Patikslintas grynasis turtas

Laiko, praėjusio nuo subjekto, į kurį investuojama, paskutinės finansinių ataskaitų sudarymo dienos iki vertinimo dienos, tikslinimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas, tolesnius subjekto, į kurį investuojama, pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius, kapitalo padidinimą, pardavimą ar kontrolės pasikeitimą.

Kuo didesnė paklausos diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.

 

 

Diskontas dėl nepakankamos paklausos (likvidumo), nustatomas atsižvelgiant į ankstesnių sandorių su panašiomis akcijomis toje šalyje (regione) kainas, svyruojantis nuo 5 iki 30 %.

 

Paskolos tikrąja verte (IFE)

Veiklą tęsiantiems skolininkams. Diskontuoti pinigų srautai, naudojant sutartyje numatytus / tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, diskontuotus taikant atitinkamą pagal riziką pakoreguotą diskonto normą, kuri atspindi paskolai būdingą riziką (įskaitant skolininko kredito riziką). Diskonto norma lyginama (vertinama) su bet kuriuo atitinkamu rinkos lyginamuoju rodikliu.

Veiklos netęsiantiems skolininkams. Grynojo turto metodas (likvidacinės vertės metodas).

Diskonto normos komponentai, atspindintys skolininko kredito riziką, palyginti su nerizikingomis rinkos normomis.

Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.


 

Vertinimo metodas

Svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis

Tikrąja verte neapskaitomos finansinės priemonės

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Diskontuoti pinigų srautai. Vertinimo modelyje naudojamas pakoreguotas diskontuotų pinigų srautų metodas, atsižvelgiant į tokias konkrečias priemonių savybes kaip laikas ir būsimųjų pinigų srautų rizika.

Netaikoma.

Netaikoma.

Iždo finansinis turtas

Diskontuoti pinigų srautai.

Netaikoma.

Netaikoma.

Pradėjus taikyti 13-ąjį TFAS, į išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę 2025 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. įtraukiamos vertinimo patikslinimo sumos, t. y.:

—

kredito vertinimo koregavimo sumos, rodančios sandorio šalių kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė –17,5 tūkst. EUR 2025 m. gruodžio 31 d. ir –2,8 tūkst. EUR 2024 m. gruodžio 31 d.,

—

debeto vertinimo patikslinimo sumos, rodančios kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė +1,3 tūkst. EUR 2025 m. gruodžio 31 d. ir +3,6 tūkst. EUR 2024 m. gruodžio 31 d.

4.2.2   Perkėlimai tarp 1 ir 2 lygių

Priemonės politika – pripažinti perkėlimus tarp lygių įvykio dieną arba perkėlimą lėmusio aplinkybių pasikeitimo dieną.

2025 ir 2024 m. taikant Priemonę neatlikta perkėlimų iš tikrosios vertės hierarchijos 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

4.2.3   3 lygio tikrosios vertės

3 lygio tikrųjų verčių suderinimas

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

(tūkst. EUR)

 

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Iš viso

Likutis 2025 m. sausio 1 d.

834 621

136 983

971 604

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

 

 

 

Tikrosios vertės koregavimo pardavimo / pasitraukimo atveju pripažinimo panaikinimas

15 848

–

15 848

Grynasis tikrosios vertės pokytis

6 787

–6 948

– 161

Iš viso

22 635

–6 948

15 687

Išmokos

51 701

17 812

69 513

Grąžintos sumos

–89 352

–28 712

– 118 064

Kapitalizuotos palūkanos

–

835

835

Pardavimas / pasitraukimas

–15 227

–

–15 227

Reikalavimas mokėti pagal garantiją

–

–36 833

–36 833

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–58 444

–5 850

–64 294

Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.

745 934

77 287

823 221


(tūkst. EUR)

 

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Iš viso

Likutis 2024 m. sausio 1 d.

820 713

124 323

945 036

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

 

 

 

Tikrosios vertės koregavimo pardavimo / pasitraukimo atveju pripažinimo panaikinimas

14 051

–

14 051

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis tikrosios vertės pokytis

–45 698

–5 436

–51 134

Iš viso

–31 647

–5 436

–37 083

Išmokos

69 392

15 888

85 280

Grąžintos sumos

–21 413

–3 185

–24 598

Kapitalizuotos palūkanos

–

2 243

2 243

Pardavimas / pasitraukimas

–25 623

–

–25 623

Užsienio valiutos kursų skirtumai

23 199

3 150

26 349

Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.

834 621

136 983

971 604

2025 ir 2024 m. taikant Priemonę neatlikta perkėlimų iš tikrosios vertės hierarchijos 3 lygio arba į 3 lygį.

Jautrumo analizė

+/10 % pakitus tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą ir į rizikos kapitalą vertei, o visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams ir pelno ir nuostolių ataskaitai ir kitoms bendrosioms pajamoms 2025 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 74,6 mln. EUR, arba atitinkamai 74,6 mln. EUR (2024 m. gruodžio 31 d. –83,5 mln. EUR, arba atitinkamai 83,5 mln. EUR).

5   Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Grynieji pinigai kasoje

146 087

212 466

Terminuotieji indėliai

556 329

304 538

Komerciniai vekseliai

960 270

1 116 826

Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje

1 662 686

1 633 830

Sukauptos palūkanos

2 443

4 774

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje

1 665 129

1 638 604

6   Išvestinės finansinės priemonės

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai, priskiriami skirtiems parduoti:

(tūkst. EUR)

2025 m. gruodžio 31 d.

Tikroji vertė

Tariamoji suma

 

Turtas

Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai

1 829

– 411

22 896

Valiutų apsikeitimo sandoriai

5 990

–

1 060 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių

7 819

– 411

1 082 896


(tūkst. EUR)

2024 m. gruodžio 31 d.

Tikroji vertė

Tariamoji suma

 

Turtas

Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

783

– 268

33 073

Valiutų apsikeitimo sandoriai

–

–38 942

1 330 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių

783

–39 210

1 363 073

7   Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

7.1    Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kaip suderinamas paskolų ir išankstinių mokėjimų laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)

 

Bendrosios paskolos (*11)

Pirmaeilės paskolos

Subordinuotosios paskolos

Iš viso

Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2025 m. sausio 1 d.

995 328

387 349

–

1 382 677

Išmokos

18 913

69 928

–

88 841

Nurašytos sumos

–

–

–

–

Grąžintos sumos

– 303 792

–66 494

–

– 370 286

Kapitalizuotos palūkanos

–

–

–

–

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–69 811

–30 899

–

– 100 710

Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2025 m. gruodžio 31 d.

640 638

359 884

–

1 000 522

Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2025 m. sausio 1 d.

–17 386

–17 125

–

–34 511

Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis

690

766

–

1 456

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis

– 896

– 808

–

–1 704

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

–

–

–

–

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas

4 248

4 915

–

9 163

Nurašytos sumos

–

–

–

–

Užsienio valiutos kursų skirtumai

1 145

1 030

–

2 175

Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2025 m. gruodžio 31 d.

–12 199

–11 222

–

–23 421

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina 2025 m. gruodžio 31 d.

628 439

348 662

–

977 101

Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2025 m. sausio 1 d.

1 080

116 688

79 620

197 388

Išmokos

–

3 631

14 181

17 812

Kapitalizuotos palūkanos

–

–

835

835

Grąžintos sumos

–

–28 712

–

–28 712

Reikalavimas mokėti pagal garantiją

–

–

–36 833

–36 833

Nurašytos sumos

–

–

–

–

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–

–4 042

–2 363

–6 405

Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2025 m. gruodžio 31 d.

1 080

87 565

55 440

144 085

Tikrosios vertės tikslinimas 2025 m. sausio 1 d.

–1 080

–34 395

–24 930

–60 405

Grynasis tikrosios vertės pokytis

–

–1 029

–5 919

–6 948

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–

438

117

555

Tikrosios vertės tikslinimas 2025 m. gruodžio 31 d.

–1 080

–34 986

–30 732

–66 798

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2025 m. gruodžio 31 d.

–

52 579

24 708

77 287

Amortizuota savikaina

–2 614

–3 290

–

–5 904

Palūkanos

7 209

7 256

562

15 027

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2025 m. gruodžio 31 d.

633 034

405 207

25 270

1 063 511

(*11)  Įskaitant atstovavimo susitarimus.


(tūkst. EUR)

 

Bendrosios paskolos (*12)

Pirmaeilės paskolos

Subordinuotosios paskolos

Iš viso

Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2024 m. sausio 1 d.

1 098 121

495 337

–

1 593 458

Išmokos

68 519

16 987

–

85 506

Nurašytos sumos

–4 945

–

–

–4 945

Grąžintos sumos

– 226 719

– 141 664

–

– 368 383

Užsienio valiutos kursų skirtumai

60 352

16 689

–

77 041

Nominali paskolų suma amortizuota savikaina 2024 m. gruodžio 31 d.

995 328

387 349

–

1 382 677

Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2024 m. sausio 1 d.

–32 398

–17 199

–

–49 597

Tikėtinų kredito nuostolių 12-os mėnesių laikotarpiu grynasis pokytis

2 081

124

–

2 205

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi, grynasis pokytis

7 071

5 567

–

12 638

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

– 581

–5 205

–

–5 786

Tikėtinų kredito nuostolių finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi, atkūrimas

2 796

292

–

3 088

Nurašytos sumos

4 945

–

–

4 945

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–1 300

– 704

–

–2 004

Vertės sumažėjimas dėl atidėjinių nuostoliams 2024 m. gruodžio 31 d.

–17 386

–17 125

–

–34 511

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina 2024 m. gruodžio 31 d.

977 942

370 224

–

1 348 166

Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2024 m. sausio 1 d.

1 080

106 576

70 453

178 109

Išmokos

–

7 851

8 037

15 888

Kapitalizuotos palūkanos

–

1 675

568

2 243

Grąžintos sumos

–

–3 185

–

–3 185

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–

3 771

562

4 333

Nominali paskolų suma tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2024 m. gruodžio 31 d.

1 080

116 688

79 620

197 388

Tikrosios vertės tikslinimas 2024 m. sausio 1 d.

–1 080

–34 983

–17 723

–53 786

Grynasis tikrosios vertės pokytis

–

1 724

–7 160

–5 436

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–

–1 136

–47

–1 183

Tikrosios vertės tikslinimas 2024 m. gruodžio 31 d.

–1 080

–34 395

–24 930

–60 405

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, 2024 m. gruodžio 31 d.

–

82 293

54 690

136 983

Amortizuota savikaina

–3 079

–3 681

–

–6 760

Palūkanos

10 766

8 429

464

19 659

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai 2024 m. gruodžio 31 d.

985 629

457 265

55 154

1 498 048

(*12)  Įskaitant atstovavimo susitarimus.

7.2    Paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimas. Atidėjiniai nuostoliams

(tūkst. EUR)

 

2025

 

 

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu

 

 

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Iš viso

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

Likutis 2025 m. sausio 1 d.

9 675

12 576

12 260

34 511

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu

–

–

–

–

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

– 575

1 598

–38

985

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

–

–

–

–

Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

71

143

–9 013

–8 799

Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

8

–

–

8

Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

– 961

–35

– 113

–1 109

Nurašytos sumos

–

–

–

–

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–1 032

– 518

– 625

–2 175

Likutis 2025 m. gruodžio 31 d.

7 186

13 764

2 471

23 421


(tūkst. EUR)

 

2024

 

 

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu

 

 

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Iš viso

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai amortizuota savikaina

 

 

 

 

Likutis 2024 m. sausio 1 d.

10 964

24 674

13 959

49 597

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu

2 271

–9 511

–

–7 240

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

– 288

948

–

660

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

–

–1 428

5 786

4 358

Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

–3 160

–2 394

–3 088

–8 642

Naujas sukurtas arba įsigytas finansinis turtas

–

–

–

–

Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

–1 028

– 253

–

–1 281

Nurašytos sumos

–

–

–4 945

–4 945

Užsienio valiutos kursų skirtumai

916

540

548

2 004

Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.

9 675

12 576

12 260

34 511

8   Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kaip suderinamas investicijų į nuosavą kapitalą laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)

 

Rizikos kapitalo fondai

Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

Iš viso

Savikaina 2025 m. sausio 1 d.

663 881

93 835

757 716

Perklasifikavimas

–

–

–

Išmokos

51 701

–

51 701

Grąžintos sumos

–87 319

–2 033

–89 352

Pardavimas / pasitraukimas

–11 227

–4 000

–15 227

Užsienio valiutos kursų skirtumai

–57 991

–2 287

–60 278

Savikaina 2025 m. gruodžio 31 d.

559 045

85 515

644 560

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2025 m. sausio 1 d.

–8 064

84 969

76 905

Perklasifikavimas

–

–

–

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

–16 118

22 905

6 787

Tikrosios vertės koregavimo pardavimo / pasitraukimo atveju pripažinimo panaikinimas

11 534

4 314

15 848

Užsienio valiutos kursų skirtumai

4 131

–2 297

1 834

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2025 m. gruodžio 31 d.

–8 517

109 891

101 374

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2025 m. gruodžio 31 d.

550 528

195 406

745 934


(tūkst. EUR)

 

Rizikos kapitalo fondai

Tiesioginės investicijos į nuosavą kapitalą

Iš viso

Savikaina 2024 m. sausio 1 d.

633 347

73 455

706 802

Perklasifikavimas*

–25 059

25 059

–

Išmokos

69 392

–

69 392

Grąžintos sumos / pardavimai

–21 181

– 232

–21 413

Pardavimas / pasitraukimas

–22 992

–2 631

–25 623

Užsienio valiutos kursų skirtumai

30 374

–1 816

28 558

Savikaina 2024 m. gruodžio 31 d.

663 881

93 835

757 716

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2024 m. sausio 1 d.

59 695

54 216

113 911

Perklasifikavimas*

– 395

395

–

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

–77 795

32 097

–45 698

Tikrosios vertės koregavimo pardavimo / pasitraukimo atveju pripažinimo panaikinimas

11 202

2 849

14 051

Užsienio valiutos kursų skirtumai

– 771

–4 588

–5 359

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2024 m. gruodžio 31 d.

–8 064

84 969

76 905

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai 2024 m. gruodžio 31 d.

655 817

178 804

834 621

9   Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

Iš įnašų mokėtojų gautinų sumų, kurias sudarytų vien tik pareikalauti, bet neįmokėti valstybių narių įnašai, 2025 m. nebuvo (2024 m. – 7,5 mln. EUR).

10   Iždo finansinis turtas

Iždo portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra trumpesnis nei trys mėnesiai. Nei 2025 m., nei 2024 m. iždo finansinio turto nebuvo.

11   Kitas turtas

Pagrindiniai kito turto komponentai:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Iš EIB gautina suma

–

–

Gautinas reikalavimas mokėti pagal garantiją

36 833

–

Iš viso kito turto

36 833

–

12   Būsimojo laikotarpio pajamos

Pagrindiniai būsimojo laikotarpio pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Būsimojo laikotarpio palūkanų subsidijos

44 718

46 461

Būsimojo laikotarpio komisiniai už paskolas ir išankstinius mokėjimus

127

1 264

Iš viso būsimojo laikotarpio pajamų

44 845

47 725

13   Atidėjiniai kreditavimo įsipareigojimams

Toliau pateikiamose lentelėse parodoma, kaip suderinamas neišmokėtų paskolų atidėjinių nuostoliams (kreditavimo įsipareigojimų) laikotarpio pradžios ir pabaigos balansas.

(tūkst. EUR)

 

2025

 

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Iš viso

Kreditavimo įsipareigojimai

 

 

 

 

Sausio 1 d. likutis

1 491

16 829

–

18 320

Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

– 659

190

–

– 469

Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

– 266

–

–

– 266

Gruodžio 31 d. likutis

566

17 019

–

17 585


(tūkst. EUR)

 

2024

 

Tikėtini kredito nuostoliai 12-os mėnesių laikotarpiu

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

Tikėtini kredito nuostoliai finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos sumažėjusi

Iš viso

Kreditavimo įsipareigojimai

 

 

 

 

Sausio 1 d. likutis

2 715

16 323

–

19 038

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius 12-os mėnesių laikotarpiu

13

– 279

–

– 266

Perkėlimas į tikėtinus kredito nuostolius finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu, kurių vertė dėl kredito rizikos nesumažėjusi

– 853

15 386

–

14 533

Atidėjinio nuostoliams grynasis vertinimas

761

–1 330

–

– 569

Finansinis turtas, kurio pripažinimas nutraukiamas

–1 145

–13 271

–

–14 416

Gruodžio 31 d. likutis

1 491

16 829

–

18 320

14   Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB

19 942

24 794

Kitos sumos, mokėtinos EIB

3 199

43 260

Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos ir TP

391 152

498 029

Turimos Europos Komisijai mokėtinos grįžtamosios lėšos*

243 853

–

Iš viso trečiosioms šalims mokėtinų sumų

658 146

566 083

15   Kiti įsipareigojimai

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Iš anksto gauti paskolos mokėjimai

3 044

3 289

Iš viso kitų įsipareigojimų

3 044

3 289

16   Pareikalautieji valstybių narių įnašai

(tūkst. EUR)

Valstybės narės

Priemonei skirtas įnašas

Įnašas, skirtas palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai

Iš viso įnešta

Pareikalauta, bet neįmokėta

Austrija

94 677

45 267

139 944

–

Belgija

138 169

26 952

165 121

–

Bulgarija

2 660

28 898

31 558

–

Kroatija

1 126

173 578

174 704

–

Kipras

1 566

4 528

6 094

–

Čekijos Respublika

9 697

3 028

12 725

–

Danija

77 279

5 108

82 387

–

Estija

992

5 141

6 133

–

Suomija

55 115

66 602

121 717

–

Prancūzija

818 754

196 514

1 015 268

–

Vokietija

823 467

43 762

867 229

–

Graikija

50 271

3 672

53 943

–

Vengrija

9 230

2 422

11 652

–

Airija

27 921

18 598

46 519

–

Italija

470 233

38 318

508 551

–

Latvija

1 364

7 630

8 994

–

Lietuva

2 248

105 253

107 501

–

Liuksemburgas

10 395

1 242

11 637

–

Malta

526

2 273

2 799

–

Nyderlandai

187 913

10 236

198 149

–

Lenkija

24 591

16 732

41 323

–

Portugalija

39 250

12 058

51 308

–

Rumunija

7 734

5 701

13 435

–

Slovakija

4 231

2 293

6 524

–

Slovėnija

3 137

2 717

5 854

–

Ispanija

250 314

28 943

279 257

–

Švedija

102 760

29 704

132 464

–

Jungtinė Karalystė

506 075

150 826

656 901

–

Iš viso 2025 m. gruodžio 31 d.

3 721 695

1 037 996

4 759 691

–

Iš viso 2024 m. gruodžio 31 d.

3 721 695

1 037 996

4 759 691

7 482

17   Turimos grįžtamosios lėšos

(tūkst. EUR)

 

Europos Komisija

JK

Iš viso

AKR

UŠT

Iš viso

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2021 m.

251 000

7 000

258 000

44 386

302 386

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2022 m.

236 883

6 732

243 615

41 912

285 527

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2023 m.

257 152

7 154

264 306

45 471

309 777

Turimos grįžtamosios lėšos, palyginti su 2024 m.

498 818

5 663

504 481

86 790

591 271

Iš viso turima grįžtamųjų lėšų 2025 m. gruodžio 31 d.

1 243 853

26 549

1 270 402

218 559

1 488 961

Iš viso turima grįžtamųjų lėšų 2024 m. gruodžio 31 d.

745 035

20 886

765 921

131 769

897 690

Pagal perdavimo susitarimą nuo 2024 m. iki 2027 m. gruodžio 31 d. pagal Priemonę EK ir JK kiekvienais metais informuojamos apie turimas grįžtamąsias lėšas. Gavus debetinį dokumentą turimos sumos pervedamos į EK ir Jungtinei Karalystei. Lentelėje pateiktos turimos grįžtamosios lėšos, suskirstytos pagal metus. Dėl turimų mokėtinų grįžtamųjų lėšų žr. 14 pastabą.

18   Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

(tūkst. EUR)

 

2025 12 31

2024 12 31

Įsipareigojimai

 

 

Neišmokėtos paskolos

354 187

676 229

Neišmokėtos sumos, kurias įsipareigota skirti, susijusios su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais

184 841

237 886

Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

259 371

362 848

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

 

 

Pasirašytos, bet neišduotos garantijos

2 500

2 500

Visi įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

800 899

1 279 463

19   Pajamos iš palūkanų ir panašios pajamos ir išlaidos

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

Nuo 2025 01 01

iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01

iki 2024 12 31

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

38 549

56 083

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

67 751

90 034

Palūkanų subsidijos

10 170

10 484

Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų

116 470

156 601

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

Nuo sausio 1 d. 2025

iki 2025 12 31

Nuo sausio 1 d. 2024

iki 2024 12 31

Išvestinės finansinės priemonės

–1 700

–1 805

Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų

–1 700

–1 805

20   Mokesčių ir komisinių pajamos ir išlaidos

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių pajamų komponentai:

(tūkst. EUR)

 

Nuo 2025 01 01

iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01

iki 2024 12 31

Paskolų ir išankstinių mokėjimų mokesčiai ir komisiniai

4 070

–

Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai

33

20

Iš viso mokesčių ir komisinių pajamų

4 103

20

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai

(tūkst. EUR)

 

Nuo 2025 01 01

iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01

iki 2024 12 31

Trečiosioms šalims sumokėti su akcijomis ir kitais kintamo pelningumo vertybiniais popieriais susiję komisiniai

–88

– 212

Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų

–88

– 212

21   Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynojo rezultato pagrindiniai komponentai:

(tūkst. EUR)

 

Nuo 2025 01 01

iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01

iki 2024 12 31

Grynosios pajamos

– 483

–4 946

Dividendų pajamos

18 573

16 548

Grynasis tikrosios vertės pokytis

6 787

–45 698

Akcijų ir kitų kintamo pelningumo vertybinių popierių grynasis rezultatas

24 877

–34 096

22   Grynasis užsienio valiutos keitimo rezultatas

Pagrindiniai grynojo užsienio valiutos keitimo rezultato komponentai:

(tūkst. EUR)

 

Nuo 2025 01 01 iki 2025 12 31

Nuo 2024 01 01 iki 2024 12 31

Užsienio valiutos pozicijų perkainojimas

 

 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

–11 405

6 821

Išvestinės finansinės priemonės

108 761

– 773

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

– 108 386

78 744

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

–58 444

23 199

Kita

3 345

–2 231

Užsienio valiutos pozicijų perkainojimas, iš viso

–66 129

105 760

Valiutų apsikeitimo sandorių realizuoti rezultatai (apsidraudimo išlaidos)

–24 574

–23 853

Grynasis užsienio valiutos keitimo rezultatas

–90 703

81 907

23   Bendrosios administracinės išlaidos

Bendrosios administracinės išlaidos – tai faktinės EIB patirtos Priemonės valdymo išlaidos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina Priemonės klientus.

2025 m. gruodžio 31 d. visos bendrosios administracinės išlaidos sudarė –19,9 mln. EUR (2024 m. gruodžio 31 d. – –24,8 mln. EUR).

24   Ryšiai su nekonsoliduojamais struktūrizuotais ūkio subjektais (tūkst. EUR)

Struktūrizuoto ūkio subjekto apibrėžtis

Struktūrizuotas ūkio subjektas – tai subjektas, sukurtas taip, kad balsavimo arba panašios teisės nebūtų lemiamas veiksnys sprendžiant, kas kontroliuoja subjektą. 12-ajame TFAS nurodoma, kad struktūrizuotam ūkio subjektui dažnai būdingi keli ar visi šie požymiai:

—

apribota veikla,

—

siauras ir aiškiai apibrėžtas tikslas, pavyzdžiui, suorganizuoti nuomą palankiomis mokestinėmis sąlygomis, vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, suteikti kapitalo arba finansavimo šaltinį subjektui arba suteikti investavimo galimybių investuotojams, perduodant investuotojams su struktūrizuoto ūkio subjekto turtu susijusią riziką ir naudą,

—

nepakankamai nuosavybės, kad struktūrizuotas ūkio subjektas galėtų finansuoti savo veiklą be subordinuotos finansinės paramos,

—

finansavimas naudojant daugelį priemonių, kurios susietos sutartimis su investuotojais ir dėl kurių atsiranda kredito ar kitokios rizikos koncentracija (segmentai).

Nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai

Terminas „nekonsoliduojami struktūrizuoti ūkio subjektai“ taikomas visiems struktūrizuotiems ūkio subjektams, kurių Priemonė nekontroliuoja, ir apima nekonsoliduojamų struktūrizuotų ūkio subjektų palūkanas.

Dalių struktūrizuotuose ūkio subjektuose apibrėžtis

12-jame TFAS „dalys“ apibrėžiamos taip, kad būtų įtrauktas sutartinis ir nesutartinis ryšys, dėl kurio ataskaitas teikiantis subjektas gauna kintamą grąžą iš to kito subjekto veiklos. Tokių dalių pavyzdžiai apima dalyvavimą nuosavybės dalių valdyme ir kitokius ryšius, pvz., finansavimo teikimą, paramą likvidumui užtikrinti, kredito vertės didinimo priemones, įsipareigojimus ir garantijas kitam subjektui. 12-ajame TFAS nurodyta, kad ataskaitas teikiantis subjektas nebūtinai turi dalį kitame subjekte tik dėl to, kad su juo palaiko įprastus kliento ir tiekėjo santykius.

Toliau pateikiamoje lentelėje aprašyti struktūrizuotų ūkio subjektų, kurių Priemonė nekonsoliduoja, bet kuriuose Priemonė turi dalių, tipai.

Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas

Pobūdis ir paskirtis

Priemonės turimos dalys

Projektų finansavimas. Skolinimas specialiosios paskirties įmonėms (SPĮ)

Projektų finansavimo operacijos (PF operacijos) – tai operacijos, kurias vykdant Priemonės skolos tvarkymas priklauso nuo skolininko, kurio vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis – vienos arba kelių rūšių turtas, finansuojamas tokios skolos lėšomis, arba kitas ankstesnis turtas, sutartimi susijęs su projektu. PF operacijas dažnai finansuoja SPĮ.

Grynosios išmokėtos sumos

Pajamos iš palūkanų

Rizikos kapitalo operacijos

Priemonė finansuoja rizikos kapitalo ir investicinius fondus. Rizikos kapitalo ir investiciniai fondai sutelkia ir valdo investuotojų, norinčių turėti privataus akcinio kapitalo dalių didelių augimo galimybių turinčiose mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ir finansuoti infrastruktūros projektus, pinigus.

Investicijos į rizikos kapitalo subjekto išleistus vienetus ir (arba) akcijas

Dividendai, gauti kaip dividendų pajamos

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytos nekonsoliduojamų struktūrizuotų ūkio subjektų, kuriuose Priemonė turi dalių, balansinės vertės finansinių ataskaitų sudarymo dieną, taip pat didžiausia Priemonės nuostolių, susijusių su tais ūkio subjektais, rizika. Didžiausia nuostolių rizika apima balansines vertes ir susijusias neišmokėtas sumas, kurias įsipareigota skirti.

 

 

2025 12 31

2024 12 31

Struktūrizuoto ūkio subjekto tipas

Antraštinė dalis

Balansinė vertė

Didžiausia nuostolių rizika

Balansinė vertė

Didžiausia nuostolių rizika

Rizikos kapitalo fondai

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

550 528

550 528

655 817

667 832

Iš viso

 

550 528

550 528

655 817

667 832

Priemonė struktūrizuotiems ūkio subjektams neteikia jokios paramos, išskyrus atitinkamą finansavimą.

25   Poveikio finansavimo priemonių paketas (tūkst. EUR)

2013 m. birželio mėn. bendrame AKR ir ES ministrų tarybos susitikime patvirtintas naujas 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), apimančio 2014–2020 m. laikotarpį, finansinis protokolas.

Buvo susitarta dėl 500 mln. EUR skyrimo naujai investicinei priemonei – poveikio finansavimo priemonių paketui (angl. „Impact Financing Envelope“, IFE), kurio tikslas – remti projektus, galinčius turėti ypač didelį poveikį vystymuisi, kartu prisiimant didesnę tokioms investicijoms būdingą riziką. Šis paketas suteikia naujų galimybių pasinaudoti Priemone ir didinti paskolas privačiajam sektoriui, investuojant į šias priemones:

Socialinio poveikio kapitalo fondus, kuriuos palaiko nauji privataus kapitalo fondų valdytojai, socialinių ir aplinkos problemų sprendimą laikantys savo fondų investavimo strategijos pagrindu, tačiau ir toliau siekiantys fondų ir bendrovių, į kurias investuojama, tvarumo.

Paskolas finansų tarpininkams (pvz., mikrofinansų įstaigoms, vietos bankams ir kredito unijoms), veikiantiems AKR šalyse, kuriose EIB, remdamasis kredito rizikos gairėmis, negali teikti finansavimo (visų pirma, vietos valiuta) pvz., dėl didelės šalies rizikos, valiutos kurso svyravimo arba kainų nustatymo lyginamųjų kriterijų nebuvimo. Pagrindinis tokių paskolų tikslas – finansuoti projektus, kuriais daromas didelis poveikis plėtrai, visų pirma, susijusius su parama labai mažoms ir mažoms įmonėms ir žemės ūkiu, kuriems paprastai negali būti taikomas finansavimas pagal IP.

Rizikos pasidalijimą lengvinančias priemones, kurios taikomos kaip pirmųjų nuostolių garantijos, sudarančios palankesnes sąlygas EIB rizikos dalijimosi su vietos finansų tarpininkais (daugiausia komerciniais bankais) operacijoms. Ši priemonė taikoma MVĮ ir smulkiems projektams, kurie šiuo metu tokia pagalba negali naudotis ir kurie atitinka poveikio finansavimo kriterijus, tais atvejais, kai nustatoma rinkos spraga, susijusi su MVĮ ir (arba) smulkių projektų galimybe gauti finansavimą. Pirmųjų nuostolių garantijos priemonė veiks kaip priešpriešinė garantija, taikoma EIB pagal investicinę priemonę ir kitų tarptautinių finansų įstaigų bei vystymosi finansų įstaigų finansuotoms pirmaeilės garantijos dalims, taip užtikrinant didelį sverto poveikį.

Tiesioginiam finansavimui, taikant skolos ar nuosavo kapitalo priemones projektams, kuriuos įgyvendina patikimi ir patyrę vykdytojai ir kurie turi didelį poveikį plėtrai; tačiau įgyvendinant šiuos projektus kyla didesnė nuostolių ir sunkumų susigrąžinti investicijas rizika (nuosavo kapitalo tipo rizika su didesniais nei įprasta tikėtinais nuostoliais). Pagal šią priemonę EIB taiko griežtus atrankos ir tinkamumo finansuoti kriterijus, nes šie projektai, nepaisant didelio jų poveikio plėtrai, negalėtų atitikti priimtinų finansavimo kriterijų (pvz., mažai tikėtina galimybė atgauti investuotas lėšas arba kompensuoti nuostolius palūkanomis ir (arba) nuosavo kapitalo grąža).

Poveikio finansavimo priemonių paketas sudaro sąlygas vykdyti veiklą naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu, ir plėtoti naujas ir novatoriškas rizikos pasidalijimo priemones. 2016 m. IFE pajėgumas padidintas iki 800 mln. EUR, iš dalies atnaujinus poveikio finansavimo priemonių paketą.

Finansų ir apskaitos požiūriu poveikio finansavimo priemonių paketas yra IP portfelio dalis ir įtraukiamas į bendras IP metines finansines ataskaitas.

Šioje lentelėje pagal turto rūšis pateikiamos balansinės vertės ir skirtos, bet neišmokėtos sumos. Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

Antraštinė dalis

Vertinimas

Bendroji balansinė vertė 2025 12 31

Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2025 12 31

Balansinė vertė 2025 12 31

Neišmokėta suma 2025 12 31

Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2025 12 31

Paskolos finansų tarpininkams

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Amortizuota savikaina

33 388

–1 135

32 253

5 000

– 352

Tiesioginės skolinimo operacijos

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

87 723

–68 525

19 198

30 738

–

Socialinio poveikio kapitalo fondas

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

132 348

–17 966

114 382

21 438

–

Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

53 994

82 626

136 620

14

–

Iš viso

 

 

307 453

–5 000

302 453

57 190

– 352

*

Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.


Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

Antraštinė dalis

Vertinimas

Bendroji balansinė vertė 2024 12 31

Atidėjinys nuostoliams / koreguota tikroji vertė 2024 12 31

Balansinė vertė 2024 12 31

Neišmokėta suma 2024 12 31

Nebalansinė tikėtinų kredito nuostolių koreguota suma 2024 12 31

Paskolos finansų tarpininkams

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Amortizuota savikaina

59 209

–

59 209

5 000

– 225

Tiesioginės skolinimo operacijos

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

158 880

–

158 880

56 669

–

Socialinio poveikio kapitalo fondas

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

134 595

–1 559

133 036

34 686

–

Tiesioginis dalyvavimas valdant kapitalą

Akcijos ir kiti kintamo pelningumo vertybiniai popieriai

Tikroji vertė, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais

59 843

61 686

121 529

14

–

Iš viso

 

 

412 527

60 127

472 654

96 369

– 225

*

Išsamiau žr. 2.4.3 pastabos skirsnį „Vėlesnis vertinimas“.

EIB IFE tiesioginėms skolinimo operacijoms (išskyrus paskolas finansų tarpininkams) taiko bendrojo įgaliojimo rizikos principus, kaip numatyta EIB kredito ir nuosavo kapitalo rizikos gairėse, taip pat stebi ir praneša apie riziką, susijusią su IFE tiesioginėmis skolinimo operacijomis, remiantis jų tikrąja verte. Pagal šį metodą Bankas atlieka kokybinį rizikos vertinimą, kuriuo siekiama įvertinti investavimo principų pagrįstumą ir tokių operacijų ekonominį gyvybingumą.

26   Susijusių šalių atskleidimas

Pagal Priemonę nustatyta, kad taikant 24-ąjį TAS EIB yra susijusi šalis, nes ES valstybės narės įgaliojo EIB valdyti Priemonę pagal taikytinos teisinės sistemos nuostatas, įskaitant jos operacijų stebėseną iki visiško kompensavimo, ir teikti pagrindines vadovaujančio personalo paslaugas (EIB valdymo komitetas ir EIB audito komitetas). EIB turi teisę susigrąžinti valdant Priemonę patirtas faktines išlaidas, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina Priemonės klientus. Daugiau informacijos apie atlygį rasite 23 pastaboje.

27   Vėlesni įvykiai

Po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos reikšmingų įvykių, dėl kurių reikėtų koreguoti finansines ataskaitas arba jose atskleisti informaciją, 2025 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

(1)   2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1311/oj).

(2)   OL L 83, 2003 4 1, p. 27.

(3)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(4)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(5)  Remiantis 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 5 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

(6)   2025 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2025/2324 dėl Europos plėtros fondo šalių finansinių įnašų, mokėtinų tam fondui finansuoti, kuriuo nustatoma metinės 2027 m. įnašo sumos viršutinė riba, metinė 2026 m. įnašo suma, pirmosios 2026 m. įnašo dalies suma ir pateikiama preliminari neprivaloma tikėtinų metinių 2028 m. ir 2029 m. įnašų sumų prognozė (OL L, 2025/2324, 2025 11 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2025/2324/oj).

(7)   2016 m. birželio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/888, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento nuostatos, susijusios su įnašų dalių mokėjimu (OL L 149, 2016 6 7, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/888/oj).

(8)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(9)   2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).

(10)   2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018 12 3, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1877/oj).

(11)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki tūkstančių eurų (tūkst. EUR) kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(12)  Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509.

(13)  Reglamentas (ES) 2018/1877.

(14)  T05-EUTF-SAH-GH-02.

(15)  T05-EUTF-SAH-SN-04.

(16)  T05-EUTF-SAH-GN-01.

(17)  T05-EUTF-SAH-REG-15.

(18)  T05-EUTF-SAH-GH-02.

(19)  T05-T05-EUTF-SAH-BF-08.

(20)  T05-EUTF-SAH-REG-18.

(21)  T05-EUTF-SAH-NE-08.

(22)  T05-EUTF-SAH-NE-10.

(23)  Duomenys iš Šiaurės Afrikos stebėjimo ir mokymosi sistemos ataskaitos (už laikotarpį nuo 2017 iki 2025 m.).

(24)  Duomenys iš Šiaurės Afrikos stebėjimo ir mokymosi sistemos ataskaitos (už laikotarpį nuo 2017 iki 2025 m.).

(25)  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(26)  Reglamentas (ES) 2018/1877.

(27)  Išskyrus operacijas Pietų Sudane.

(28)   1 402,57 mln. pagal pereinamojo laikotarpio priemonę (Tarybos sprendimas (ES) 2015/0246), 200 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2017/1206), 223 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2020/1708), 43 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2021/1941), 42,5 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2022/2242), 7,8 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2023/2586) ir 6,3 mln. EUR (Tarybos sprendimas (ES) 2024/2906).

(29)  Sprendimas (ES) 2025/2324.

(30)   OL L 314, 2001 11 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2001/822(1)/oj.

(31)   2007 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2007/249/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (OL L 109, 2007 4 26, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/249/oj).

(32)   OL L 437, 2020 12 28, p. 188, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2020/2233/oj.

(33)   2021 m. lapkričio 26 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 3/2021, kuriuo iš dalies keičiamas AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 3/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį [2021/2175] (OL L 441, 2021 12 9, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/2175/oj).

(34)   2022 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/970 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi AKR ir ES ambasadorių komitete, dėl AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimo Nr. 3/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį pakeitimo (OL L 166, 2022 6 22, p. 145, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2022/970/oj).

(35)   2023 m. spalio 25 d. AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimas Nr. 2/2023 iš dalies pakeisti AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimą Nr. 3/2019 priimti pereinamojo laikotarpio priemones pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį [2023/2453] (OL L, 2023/2453, 2023 10 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2023/2453/oj).

(36)   2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/947/oj).

(37)   2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1764 dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją) (OL L 355, 2021 10 7, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/1764/oj).

(38)  Atsiskaitymų rizika apibrėžiama kaip galimų nuostolių rizika dėl sandorių, už kuriuos neatsiskaitoma pasibaigus jų įvykdymo terminui, ir (arba) dėl sandorių, už kuriuos atsiskaitoma vėliau nei pagal taikomą rinkos standartą. Dėl Priemonės operacijų pobūdžio svarbiausios priemonės, dėl kurių kyla atsiskaitymų rizika, yra Banko įsigytos išvestinės finansinės priemonės, kurios susijusios su užsienio valiutų keitimu. Atsiskaitymų rizikos valdymas aptariamas Finansinės rizikos gairėse.

(39)  EBA/RTS/2022/10.

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/4817/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)