<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-239/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0239</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:445">EU:C:2019:445</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>18</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>18</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio Advokato M. Bobek išvada – Byla C-239/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Saatgut-Treuhandverwaltung</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20190523">2019 m. gegužės 23 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑239/18</HT></P><P>Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH</P><P>prieš</P><P>Freistaat Thüringen</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Thüringer Oberlandesgericht</HT> (Tiuringijos aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Augalų veislės</KEYWORD><KEYWORD>Apsaugos sistema</KEYWORD><KEYWORD>Reglamento (EB) Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 1768/95 11 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Ūkininkų naudojimasis augalinėmis medžiagomis</KEYWORD><KEYWORD>Žemės ūkio produktų gamybos kontrolę vykdančios viešosios valdžios institucijos</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Pareiga pateikti informaciją teisės į augalų veislės apsaugą Bendrijoje turėtojui</KEYWORD><KEYWORD>Apimtis</KEYWORD><KEYWORD>Prašymo pateikti informaciją turinys</KEYWORD><KEYWORD>Rūšys ar veislės</KEYWORD><KEYWORD>Pareigos suteikti informaciją išimtys</KEYWORD><KEYWORD>Papildomas krūvis ar išlaidos, susiję su informacijos paieška duomenų bazėje</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH</HT> (toliau – ieškovė) – atstovauja kelioms augalų veislių teises turinčioms veisimo įmonėms. Pagal Sąjungos teisę augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje gali būti suteikiama visoms botaninių genčių ir rūšių augalų veislėms. Šių intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi gauti atlyginimą už saugomų veislių naudojimą. Todėl veislių turėtojai turi teisę prašyti ir gauti tam tikrą informaciją iš ūkininkų, perdirbėjų ar žemės ūkio produkciją kontroliuojančių viešosios valdžios institucijų, kad būtų užtikrinta jų teisė į atlygį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑336/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:622">EU:C:2004:622</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas nagrinėjo informacijos, kurią saugomų veislių turėtojai galėtų gauti atitinkamai iš ūkininkų ir perdirbėjų, pobūdžio ir apimties klausimą. Šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma papildomai išaiškinti teisių turėtojų prašymus, pateiktus <HT TYPE="ITALIC">viešosios valdžios institucijoms</HT>: kokiu mastu saugomos veislės turėtojas gali gauti (kokios rūšies) informaciją iš viešosios valdžios institucijų, kad galėtų naudotis savo teise į atlygį?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pagrindinis reglamentas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT><DATE ISO="19940727">1994 m. liepos 27 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (toliau – Pagrindinis reglamentas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="227" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1994">OL L 227, 1994, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390.</P></NOTE> 5 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Šiame reglamente <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>veislė<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> – augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam botaniniam taksonui &lt;...&gt;.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Remiantis 13 straipsnio 2 dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>[n]epažeidžiant 15 ir 16 straipsnių nuostatų, savininko [turėtojo] leidimas yra būtinas, kad su saugomos augalų veislės dauginamąja medžiaga arba saugomos veislės surinkta augaline medžiaga, toliau bendrai vadinamų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>medžiaga<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, būtų galima atlikti šiuos veiksmus: a) gaminti ar dauginti (veisti); &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Pagrindinio reglamento 14 straipsnis pavadintas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Nukrypimas nuo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>. Šio straipsnio dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>[n]epaisant 13 straipsnio 2 dalies nuostatų ir siekiant užtikrinti žemės ūkio gamybą, ūkininkams leidžiama dauginimo tikslais lauke savo ūkyje naudoti augalinę medžiagą, gautą nuėmus derlių, išskyrus hibridinės ar sintetinės veislės, kuriai yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, dauginamąją medžiagą<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalies nuostatos taikomos tik toms žemės ūkio augalų rūšims, kurios yra įtrauktos į jame pateiktą sąrašą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Pagrindinė nuostata (14 straipsnio 3 dalis) suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Siekiant, kad įsigaliotų 1 dalyje nurodytas nukrypimas ir kad būtų apsaugoti teisėti selekcininko ir ūkininko interesai, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, sąlygos pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse turi būti nustatytos remiantis šiais kriterijais:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>neturi būti jokių kiekybinių apribojimų ūkininko ūkiui dėl žemės valdymo,</P></ITEM><ITEM><P>augalinė medžiaga auginimui gali būti apdorojama paties ūkininko ar per jam teikiamas paslaugas, nepažeidžiant tam tikrų apribojimų, kuriuos valstybės narės gali nustatyti minėtos augalinės medžiagos apdorojimo organizavimui, visų pirma siekiant užtikrinti pateiktos apdoroti medžiagos ir apdorotos medžiagos tapatumą,</P></ITEM><ITEM><P>iš smulkių ūkininkų nereikalaujama mokėti jokio selekcinio mokesčio savininkui [turėtojui]; smulkiais ūkininkais laikomi:</P><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>tuo atveju, kai auginamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos augalų rūšys, kurioms taikomas <DATE ISO="19920630">1992 m. birželio 30 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1765/92, nustatantis paramos sistemą tam tikrų lauko kultūrų augintojams [(<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="181" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="1992">OL L 181, 1992, p. 12</REF.DOC.OJ>)] – ūkininkai, neauginantys augalų plote, didesniame negu reikia išauginti 92 tonas grūdų; šiam plotui apskaičiuoti taikoma minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalis,</P></ITEM><ITEM><P>kitų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų augalų rūšių atveju – ūkininkai, atitinkantys panašius atitinkamus kriterijus,</P></ITEM></LIST></P></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><P>iš kitų ūkininkų reikalaujama mokėti savininkui [turėtojui] teisėtą selekcinį mokestį, kuris yra gerokai mažesnis už tos pačios veislės dauginamosios medžiagos, auginamos tame pačiame plote, licencinį mokestį; faktiškas selekcinio mokesčio dydis laikui bėgant gali svyruoti atsižvelgiant į tai, kokiu mastu ta veislė bus naudojama pagal 1 dalyje nurodytą nukrypimą,</P></ITEM><ITEM><P>kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų ar vadovaujantis šiuo straipsniu priimtų nuostatų, yra savininkų [turėtojų] išimtinės atsakomybės reikalas; organizuojant nurodytą monitoringą, jiems oficialių institucijų pagalba gali būti neteikiama,</P></ITEM><ITEM><P>reikalingą informaciją savininkams [turėtojams] jų prašymu teikia ūkininkai ir perdirbimo paslaugų tiekėjai; taip pat lygiavertę informaciją gali teikti oficialios institucijos, kontroliuojančios žemės ūkio produkciją, jei tokia informacija buvo gauta įprastu būdu jiems atliekant savo užduotis be papildomų įsipareigojimų ar išlaidų. Šios nuostatos dėl duomenų apie asmenį nepažeidžia Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų dėl asmenų apsaugos dėl duomenų apie asmenį tvarkymo ir laisvo judėjimo.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Įgyvendinimo reglamentas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="19950724">1995 m. liepos 24 d.</DATE> Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio taisykles dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="173" PAGE.FIRST="14" DATE.PUB="1995">OL L 173, 1995, p. 14</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 63</P></NOTE> (toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 11 straipsnyje nustatyta, kad:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Informacijos apie faktišką konkrečių rūšių arba veislių medžiagos panaudojimą sodinimui arba apie tokio panaudojimo rezultatus prašymas, kurį turėtojas adresuoja viešosios valdžios institucijai, privalo būti pateiktas raštu. Šiame prašyme turėtojas nurodo savo vardą, pavardę ir adresą, jį dominančią veislę arba veisles ir jo ieškomos [prašomos] informacijos tipą. Jis taip pat pateikia turėtojo statuso įrodymą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Viešosios valdžios institucija, nepažeisdama 12 straipsnio nuostatų, gali nesuteikti prašomos informacijos tik tada, jeigu</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>ji nesusijusi su žemės ūkio gamybos kontrole, arba</P></ITEM><ITEM><P>tokią informaciją turėtojams teikti draudžiama pagal Bendrijos arba valstybių narių taisykles, reglamentuojančias bendrą teisę spręsti, taikomą viešosios valdžios institucijų veiklai, arba</P></ITEM><ITEM><P>pagal Bendrijos arba valstybių narių teisės aktus, kuriais remiantis buvo surinkta ši informacija, ji turi teisę nesuteikti tokios informacijos, arba</P></ITEM><ITEM><P>prašoma informacija yra nebeprieinama, arba</P></ITEM><ITEM><P>tokios informacijos negalima gauti atliekant įprastas viešosios valdžios institucijos užduotis, arba</P></ITEM><ITEM><P>tokią informaciją galima gauti tik papildomo krūvio arba išlaidų dėka, arba</P></ITEM><ITEM><P>tokia informacija aiškiai susijusi su medžiaga, kuri nepriklauso turėtojo veislėms.</P><P>Atitinkamos viešosios valdžios institucijos praneša Komisijai apie tai, kaip jos taiko trečioje įtraukoje minėtą teisę spręsti [naudojasi trečioje įtraukoje nurodyta diskrecija].</P></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><?PAGE NO="4"?><PARAG IDENTIFIER="011.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Suteikdama informaciją, viešosios valdžios institucija turėtojų neskirsto. Prašomą informaciją viešosios valdžios institucija gali suteikti leisdama turėtojui pasinaudoti kopijomis, padaugintomis iš dokumentų su informacija, papildančia informaciją, susijusią su turėtojo veislėms priklausančia medžiaga, jeigu pašalinta bet kokia galimybė nustatyti asmenų, saugomų pagal 12 straipsnyje minimas nuostatas, tapatybę.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu viešosios valdžios institucija nusprendžia nesuteikti prašomos informacijos, apie tai ji praneša prašiusiam turėtojui raštu ir nurodo šio sprendimo priežastis.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Ieškovė yra Vokietijos patikos bendrovė, veikianti sėklas auginančių daugiausia Vokietijos įmonių vardu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Iš Teisingumo Teismui pateiktos nacionalinės bylos matyti, kad ieškovė atstovauja daugiau nei 50 veisėjų, kurie daugiausia yra Vokietijoje įsteigtos įmonės, o kelios jų taip pat yra įsisteigusios, Danijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.</P></NOTE>. Šios įmonės yra teisių į augalų veislių apsaugą turėtojos ir (arba) išimtinių teisių naudoti saugomas veisles Vokietijoje turėtojos. Jos pavedė ieškovei jų vardu įgyvendinti teisę gauti atlygį už saugomų augalų veislių auginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Freistaat Thüringen</HT> (toliau – atsakovė), atstovaujama jos <HT TYPE="ITALIC">Landesverwaltungsamt</HT> (Federalinės žemės administracijos biuras), yra atsakinga už ES lėšų valdymą ir vykdo Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) subsidijų administravimą ir priežiūrą, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20131217">2013 m. gruodžio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="549" DATE.PUB="2013">OL L 347, 2013, p. 549</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 7 straipsniu ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20140311">2014 m. kovo 11 d.</DATE> Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="255" PAGE.FIRST="18" DATE.PUB="2014">OL L 255, 2014, p. 18</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 1 straipsniu (kartu su jo I.1 priedo A dalimi).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, kiek tai susiję su subsidijomis iš ES fondų ir atitinkama finansavimą reglamentuojančių nuostatų laikymosi priežiūra, atsakovė renka ir saugo duomenis vadinamojoje integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (<HT TYPE="ITALIC">Integriertes Verwaltungs- und Kontrollsystem</HT>; <HT TYPE="ITALIC">InVeKoS</HT>) duomenų bazėje. Šioje duomenų bazėje saugomi duomenys apie veikiančius žemės ūkius atsakovės teritorijoje, visų pirma informacija, kurią pateikė prašymus dėl finansavimo teikiantys ūkininkai. Matyti, kad toje duomenų bazėje yra prieinama informacija apie naudojamas augalų rūšis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sėjomainos taisyklių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160405">2016 m. balandžio 5 d.</DATE> raštu ieškovė pareikalavo pateikti <HT TYPE="ITALIC">InVeKoS</HT> duomenų bazėje esančius duomenis. Atsakovė atsisakė tai padaryti, remdamasi <HT TYPE="ITALIC">Thüringer Informationsfreiheitsgesetz</HT> (Tiuringijos informacijos laisvės įstatymas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">ThürIFG</HT>) 9 straipsnio 1 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20161223">2016 m. gruodžio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Erfurt</HT> (Erfurto apygardos teismas, Vokietija) pateiktame ieškinyje ieškovė rėmėsi savo teise gauti informaciją. Ji paprašė teismo nurodyti atsakovei pateikti šią duomenų bazėje saugomą informaciją:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>žemdirbystės ūkių pavadinimus ir adresus,</P></ITEM><ITEM><P>atitinkamos žemės ūkio valdos plotus, kuriuose auginami augalai (hektarais),</P></ITEM><ITEM><P>plotus, kuriuose auginami grūdai ir bulvės (hektarais).</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Ieškovė laikėsi nuomonės, kad turi teisę gauti informaciją iš atsakovės pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį, kuri taip pat taikoma augalų rūšims. Būdama viešosios valdžios institucija, vykdanti žemės ūkio gamybos kontrolę, atsakovė neturėjo teisės nesuteikti prašomos informacijos, kurią ji turėjo ir galėjo suteikti be papildomo krūvio ar išlaidų. Ieškovės nuomone, nacionalinės teisės aktuose nėra jokios nuostatos, leidžiančios nesuteikti prašomos informacijos. Visų pirma <HT TYPE="ITALIC">ThürIFG</HT> 9 straipsnio 1 dalis netaikoma. Veikiau <HT TYPE="ITALIC">ThürIFG</HT> 9 straipsnio 2 dalyje numatytas interesų palyginimas rodo, kad ieškovės interesas gauti informaciją yra svaresnis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Atsakovė prašo atmesti ieškinį, nes jos sprendimas nesuteikti prašomos informacijos yra pagrįstas. Ji nėra viešosios valdžios institucija, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį, ir bet kuriuo atveju ši nuostata nustato teisę gauti informaciją tik apie veisles. Be to, atsakovė mano, kad turi teisę nesuteikti prašomos informacijos ne tik remdamasi <HT TYPE="ITALIC">ThürIFG</HT>, bet dar ir todėl, kad tai susiję su papildomu krūviu ir papildomomis išlaidomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170817">2017 m. rugpjūčio 17 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Erfurt</HT> (Erfurto apygardos teismas) atmetė ieškinį. Jis nustatė, kad atsakovė turi teisę atsisakyti suteikti informaciją, remdamasi Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalimi (antra ir trečia įtraukomis), siejama su 12 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Šį sprendimą ieškovė apeliacine tvarka apskundė <HT TYPE="ITALIC">Thüringer Oberlandesgericht</HT> (Tiuringijos žemės aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį ji turi teisę gauti informaciją iš atsakovės ir kad teisė gauti informaciją iš viešosios valdžios institucijų nėra susijusi tik su veislėmis. Ieškovė gali nuspręsti, kokiu tikslu naudos informaciją. Visų pirma atsakovės informacija padėtų ieškovei nustatyti faktinį ūkininkų plotų, kuriuose auginami augalai, dydį ir tai, kas iš tiesų gali būti laikomas smulkiu ūkininku. Gauti šią informaciją iš atsakovės būtų paprasčiau, nei kreiptis tiesiai į smulkiuosius ūkininkus. Ieškovė įsipareigojo atlyginti atsakovei bet kokias išlaidas, kurių gali atsirasti atliekant prašomų duomenų paiešką, pavyzdžiui, išlaidas, susijusias su programine įranga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Pasak atsakovės, <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Erfurt</HT> (Erfurto apygardos teismas) teisingai nusprendė, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas jos teisė gauti informaciją yra ribojama. <HT TYPE="ITALIC">InVeKoS</HT> duomenų bazėje nėra jokios informacijos apie konkrečias veisles, išskyrus kanapes ir apynius, nes paraiškas teikiantys ūkininkai neprivalo nurodyti tokios informacijos. Be to, atsakovė esą taip pat neturinti pajėgumų suprogramuoti duomenų bazę taip, kad joje būtų galima atlikti specifinę, su reikalaujamais duomenimis susijusią paiešką. Tokias programavimo paslaugas teikiančios įmonės samdymas kainuotų <FT TYPE="NUMBER">6000</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias faktines ir teisines aplinkybes <HT TYPE="ITALIC">Thüringer Oberlandesgericht</HT> (Tiuringijos aukštesnysis apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.P><TXT>Ar pagal [Reglamento (EB) Nr. 1768/95] 11 straipsnio 1 dalį galima iš viešosios valdžios institucijų reikalauti tik informacijos apie augalų rūšis, kartu nereikalaujant informacijos apie saugomą veislę?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą reikštų, kad tokios informacijos galima reikalauti:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>ar viešosios valdžios institucija yra laikoma susijusia su žemės ūkio gamybos kontrole, kaip tai suprantama pagal [Reglamento Nr. 1768/95] 11 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, tuomet, kai ji kontroliuoja ūkininkų rėmimą iš ES lėšų ir dėl šios priežasties saugo paraiškas teikiančių ūkininkų duomenis, be kita ko, susijusius ir su (kultūrinių augalų) rūšimis?</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="6"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Ar viešosios valdžios institucija turi teisę nesuteikti prašomos informacijos, jei, norint ją suteikti, jos turimus duomenis prieš tai turi apdoroti arba surūšiuoti trečiasis asmuo ir su tuo susijusios finansinės sąnaudos viršija <FT TYPE="NUMBER">6000</FT> EUR?<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė ieškovė, atsakovė, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija. Visos jos pateikė žodines pastabas per <DATE ISO="20190131">2019 m. sausio 31 d.</DATE> vykusį posėdį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šios išvados struktūra yra tokia, kaip nurodyta toliau. Pradėsiu nuo preliminarių paaiškinimų dėl režimo ir bendro Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos sistemos veikimo, ypač dėl Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos (A). Paskui pereisiu prie pirmojo klausimo dėl informacijos, kurios iš viešosios valdžios institucijų gali prašyti saugomų veislių savininkai [turėtojai] pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį, pobūdžio (B). Galiausiai nagrinėsiu antrąjį klausimą, susijusį su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>žemės ūkio produktų gamybos kontrolę vykdančios viešosios valdžios institucijos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> sąvoka ir klausimu, ar kompetentingos viešosios valdžios institucijos gali neteikti prašomos informacijos, jeigu, norint ją suteikti, reikia papildomai apdoroti duomenis, dėl ko gali atsirasti papildomų išlaidų (C).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Žemės ūkio išimtis pagal Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalį</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Pagrindinio reglamento 13 straipsnyje nustatytos teisės į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje turėtojo teisės. Pagal 13 straipsnio 2 dalį turėtojo leidimas yra būtinas iš esmės norint gaminti ar dauginti (veisti) saugomos veislės dauginamąją medžiagą ar saugomos veislės surinktą augalinę medžiagą (toliau abi šios medžiagos – medžiaga).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Pagrindinio reglamento 14 straipsnyje numatyta nuo reikalavimo gauti turėtojo leidimą nukrypti leidžianti nuostata (toliau – žemės ūkio išimtis). Remiantis 14 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti žemės ūkio gamybą, ūkininkams leidžiama dauginimo tikslais lauke savo ūkyje naudoti augalinę medžiagą, gautą nuėmus derlių, išskyrus hibridinės ar sintetinės veislės, kuriai yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, dauginamąją medžiagą. 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma toje dalyje išvardytoms žemės ūkio augalų rūšims. 14 straipsnio 3 dalyje numatomos įgyvendinimo nuostatos, kuriomis siekiama nustatyti žemės ūkio išimties taikymo sąlygas. Joje taip pat nustatomi kriterijai, kurių turėtų būti laikomasi įgyvendinant bet kokias įgyvendinimo taisykles.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Įgyvendinimo reglamentu Komisija nustatė žemės ūkio išimtį, siekdama apsaugoti teisėtus turėtojo atstovaujamo selekcininko ir ūkininko interesus. Kai ūkininkas pasinaudoja žemės ūkio išimtimi, turėtojas turi teisę iš jo gauti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>teisingą atlygį<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>. Pagal Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 1 dalį turėtojui mokamo teisingo atlygio dydis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>gali būti sutarties tarp savininko [turėtojo] ir atitinkamo ūkininko objektas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>. Jei turėtojas ir atitinkamas ūkininkas nesudarė sutarties, Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>atlygio dydis yra gerokai mažesnis negu mokestis, imamas tame pačiame rajone už žemiausios tos pačios veislės kategorijos, tinkamos oficialiai sertifikuoti, dauginamosios medžiagos gamybą, kuriai suteikta licencija<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Smulkieji ūkininkai, kurie naudojasi žemės ūkio išimtimi, neturi mokėti <HT TYPE="ITALIC">jokio</HT> atlygio turėtojui. Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje smulkieji ūkininkai apibrėžiami kaip ūkininkai, neauginantys augalų plote, didesniame negu reikia išauginti 92 tonas grūdų, arba ūkininkai, atitinkantys panašius atitinkamus kriterijus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Esant tokiai sistemai, kad turėtojai galėtų apginti savo intelektinės nuosavybės teises ir gauti (teisingą) atlygį, kurį jie turi teisę gauti, labai svarbu žinoti, <HT TYPE="ITALIC">kas</HT> pasinaudojo žemės ūkio išimtimi. Todėl Įgyvendinimo reglamente yra nuostatų, pagal kurias turėtojai gali gauti informacijos iš kelių susijusių subjektų. Nors Teisingumo Teismas su ieškove susijusiose bylose jau išaiškino tas nuostatas dėl informacijos, kurią turi pateikti ūkininkai ir perdirbėjai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Saatgut-Treuhandverwaltungsgesellschaft</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑182/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:135">EU:C:2004:135</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑336/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:622">EU:C:2004:622</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121115">2012 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Raiffeisen-Waren-Zentrale Rhein-Main</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑56/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:713">EU:C:2012:713</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, šioje byloje nagrinėjama, kokią informaciją turėtojams turi pateikti konkrečios viešosios valdžios institucijos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis klausimas: turėtojų teisės gauti informaciją iš viešosios valdžios institucijų taikymo sritis pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokią informaciją pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį turi pateikti viešosios valdžios institucija, gavusi turėtojo prašymą: ar turėtojas gali gauti informaciją apie augalų <HT TYPE="ITALIC">rūšis</HT>, ar tik apie jo turimas konkrečias <HT TYPE="ITALIC">veisles</HT>?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Pasak ieškovės, remiantis Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies šešta įtrauka, siejama su Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalimi, turėtojams suteikiama teisė iš viešosios valdžios institucijų gauti informaciją, susijusią su rūšimis, nereikalaujant, kad prašymas pateikti informaciją būtų susijęs su konkrečia veisle. Visų pirma turėtojai turi teisę gauti informaciją apie smulkiuosius ūkininkus, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje, kurie yra visiškai atleisti nuo prievolės mokėti atlygį turėtojams. Atsižvelgiant į tai, ar ūkininkas yra smulkusis, turėtojas galėtų neieškoti informacijos ir juo labiau nesiekti gauti atlygio iš tokio ūkininko. Tačiau smulkūs ūkininkai apibrėžiami ne pagal konkrečią veislę, o pagal tam tikrų <HT TYPE="ITALIC">rūšių</HT> augalais apsėto paviršiaus plotą. Bet kuriuo atveju ieškovė teigia, kad viešosios valdžios institucijų pareiga pateikti informaciją yra platesnė nei ūkininkų pareiga, nes 11 straipsnyje nenurodyta, kokią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>susijusią<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> informaciją reikia pateikti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Komisijos nuomone, teisė gauti informaciją pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį taikoma ne tik veislėms. Ji gali apimti rūšis, siekiant nustatyti, kurie ūkininkai yra smulkieji. Tačiau informacijos prašymo objektas turi būti veislė. Taigi, turėtojai negali viešosios valdžios institucijoms teikti bendro pobūdžio, nekonkrečių prašymų dėl informacijos pateikimo, nenurodydami, ar ūkininkai iš tiesų įsigijo saugomų veislių dauginamąją medžiagą. Komisija taip pat pažymi, kad viešosios valdžios institucijų prašymas pateikti informaciją nėra susijęs su nepriklausoma visuomenės teise susipažinti su dokumentais ar pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus duomenis (pagal Direktyvą 2003/98/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20031117">2003 m. lapkričio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="345" PAGE.FIRST="90" DATE.PUB="2003">OL L 345, 2003, p. 90</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 32 t., p. 701).</P></NOTE>). Tai tik asmeninė teisė, papildanti santykius tarp turėtojų ir ūkininkų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Atsakovė ir Ispanijos vyriausybė teigia, kad prašymai viešosios valdžios institucijoms suteikti informaciją turi būti susiję su konkrečiomis veislėmis, o ne su rūšimis. Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalis, siejama su Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi, negali būti pagrindas siekiant gauti bendros informacijos apie ūkininkus.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Prieigos prie viešosios valdžios institucijų turimos informacijos taikymo sritis pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pirmiausia būtina pateikti pradinį paaiškinimą, kaip siejasi Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio ir Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos atitinkamos nuostatos, taip pat dėl nacionalinės teisės aktų prieigos prie informacijos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išaiškinti prieigos prie informacijos apimtį <HT TYPE="ITALIC">pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį</HT>. Pasak ieškovės, ši nuostata yra tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima gauti, be kita ko, informaciją siekiant nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>smulkiuosius ūkininkus<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kurie yra atleisti nuo pareigos mokėti bet kokį atlygį ir kurie dėl to neturėtų iš turėtojų gauti prašymų pateikti informaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis yra konkreti įgyvendinimo akto, reglamentuojančio Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą žemės ūkio išimtį, nuostata. Todėl logiška, kad Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies ir Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio taikymo sritis yra susijusios. Be to, Įgyvendinimo reglamente turi būti atsižvelgiama į pagrindo, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, taikymo sritį ir ribas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tiesa, kad Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje, taikant išimties išimtį, nurodyti smulkieji ūkininkai. Tačiau Įgyvendinimo reglamentas nėra susijęs su ta kategorija, kiek ši yra susijusi su galimybe susipažinti su viešosios valdžios institucijų turima informacija. 11 straipsnyje neminimi smulkieji ūkininkai. Įgyvendinimo reglamente smulkieji ūkininkai minimi tik 7 straipsnyje, skyriuje apie atlygį. Toje nuostatoje, siekiant identifikuoti smulkiuosius ūkininkus, apibrėžiamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>plotas, kuriame auginami augalai<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento14 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Taip pat žr. Įgyvendinimo reglamento šeštąją konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad Komisija kontroliuos, kokių padarinių gali sukelti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>smulkių ūkininkų<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> sąvokos apibrėžimas, atsižvelgiant į atlygio vaidmenį.</P></NOTE>. Tačiau joje nenustatyta pareiga ūkininkams, perdirbėjams ar viešosios valdžios institucijoms teikti turėtojams bendro pobūdžio informaciją apie tokių plotų dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Tai, ar tokiomis aplinkybėmis žodis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>rūšys<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, pavartotas Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, turi būti suprantamas kaip nuoroda į Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką, bus nagrinėjama kitame skirsnyje. Šiame etape reikia pateikti dvi sistemines pastabas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Pirma, net jei bendra informacija apie pasėlių plotus yra susijusi su turėtojo teise į atlygį, tai nesuteikia turėtojui teisės pareikšti ieškinius, susijusius su jo veislėmis. Abiejų reglamentų logika remiasi veislių naudojimu, pagal kurią smulkiųjų ūkininkų statusas prilygsta tam tikrai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>gynybai<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, o ne atvirkščiai. Pirmiausia turi būti nustatyta pirminė informacija apie tai, ar ūkininkai naudojo arba ketino naudoti augalinę medžiagą, gautą sodinant tam tikrų <HT TYPE="ITALIC">veislių</HT> medžiagą. Išimtis, susijusi su smulkiaisiais ūkininkais, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje, gali būti svarbi tik vėliau, kaip gynybos priemonė tiems ūkininkams, kurie atitinka šiuos reikalavimus, didesnėje ūkininkų, auginančių saugomas veisles, grupėje, kuriai taikoma Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Antra, net jei sisteminis ryšys tarp Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos ir Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio nebuvo būtinas Sąjungos teisės požiūriu, svarbu pabrėžti, kad tuo pačiu Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip išsamiai nustatantis pagrindą, kiek tai susiję su galimais informacijos prašymais nacionalinėms institucijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Iš tiesų valstybėms narėms nedraudžiama suteikti prieigą prie 11 straipsnyje nenumatytos informacijos. Tai, kad Sąjungos teisė nereglamentuoja prieigos prie tam tikros informacijos galimybių, negali būti aiškinama, kad pagal Sąjungos teisę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>prieiga draudžiama<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>; veikiau priešingai: išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja Sąjungos teisei, papildomi <HT TYPE="ITALIC">nacionalinės</HT> teisės aktai, reglamentuojantys prieigą prie informacijos, taikomi visais atvejais, kurie nėra aiškiai reglamentuojami pagal Sąjungos teisę. Tai, kad Įgyvendinimo reglamente nepateikiama konkrečių nuostatų dėl galimybės susipažinti su informacija, pagal kurią turėtojas gali nustatyti smulkiuosius ūkininkus, reiškia, kad klausimas paprasčiausiai patenka į nacionalinės teisės aktų taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, atrodo, kad ieškovės pradinis prašymas buvo pateiktas (ir atmestas) vadovaujantis <HT TYPE="ITALIC">ThürIFG</HT>. Akivaizdu, kad Teisingumo Teismas negali daryti išvadų ir faktinių aplinkybių vertinimų nagrinėjamoje byloje arba aiškinti ir taikyti nacionalinės teisės aktų. Tačiau reikia pabrėžti, kad prašymai pateikti informaciją, nesusijusią su konkrečiomis veislėmis, žinoma, gali būti teikiami, ir tą informaciją turėtojai gali gauti remdamiesi nacionaline teise, jei pagal ją tai leidžiama. Jei informaciją, kurią turėtojai norėtų gauti, turi nacionalinės (viešosios) institucijos ir ji pirmiausia yra susijusi su nacionalinių institucijų surinkta administracine informacija, taikomos nacionalinės susipažinimo su informacija taisyklės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr., pvz., mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Buccioni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑594/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:425">EU:C:2018:425</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Norėčiau pabrėžti šį aspektą, siekdamas paaiškinti, jog Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis tuo pačiu metu negali būti aiškinamas ir siaurai ir išimtinai: negalima aiškinti siaurai, nes būtų laikoma, kad jame neįtrauktos rūšys, ir negalima aiškinti išimtinai, nes būtų išsamiai išnagrinėtas klausimas, taip veiksmingai užkertant kelią vienu metu taikyti nacionalinės teisės aktus susipažinimui su informacija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Dėl priežasčių, kurias paaiškinsiu tolesniame skirsnyje, turiu sutikti su atsakove dėl pirmojo punkto: prašymai suteikti informaciją, kurie gali būti pateikti viešosios valdžios institucijoms pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį, iš tiesų yra susiję su prašymą pateikusio turėtojo veislėmis. Tačiau informacijos apie rūšis nepriskyrimas iš 11 straipsnio taikymo sričiai būtinai reiškia, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>erdvė<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> lieka užimta nacionalinės teisės, o suinteresuotieji turėtojai gali teikti prašymus dėl rūšių pagal nacionalinę teisę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">11 straipsnio taikymo sritis – veislės ar rūšys?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Remiantis dviem pateiktais argumentais, gali būti, kad prašymai pateikti informaciją dažniausiai yra susiję su <HT TYPE="ITALIC">rūšimis</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Pirma, Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje aiškiai minimos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>rūšys<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>[i]nformacijos apie faktišką konkrečių rūšių arba veislių medžiagos panaudojimą sodinimui arba apie tokio panaudojimo rezultatus prašymas, kurį turėtojas adresuoja viešosios valdžios institucijai, privalo būti pateiktas raštu<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Antra, darant prielaidą, kad Įgyvendinimo reglamento 11 straipsniu taip pat buvo siekiama įgyvendinti Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką, pastarojoje nuostatoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>smulkieji ūkininkai<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> apibrėžiami pagal ploto, kuriame auginamos 14 straipsnio 2 dalyje išvardytos augalų rūšys, dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių tai, kad Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalyje minimos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>rūšys<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, gali būti aiškinama kaip leidimas teikti prašymus dėl informacijos apie žemės plotą, kuriame auginamos tos rūšys, siekiant nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>smulkiuosius ūkininkus<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Vis dėlto, be šių dviejų formuluotės argumentų, nėra daug teisinių argumentų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytą Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio aiškinimą. Iš tolesnio formuluotės, ir visų pirma sisteminio ir teleologinio šios nuostatos aiškinimo, matyti, kad prašymai suteikti informaciją, kuriuos turėtojai pateikia viešosios valdžios institucijoms, turėtų būti susiję su prašymą pateikusio turėtojo konkrečiomis augalų <HT TYPE="ITALIC">veislėmis</HT>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Visų pirma <HT TYPE="ITALIC">formuluotės</HT> lygmeniu Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalies antrame ir trečiame sakiniuose nustatyti konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti galiojantis prašymas pateikti informaciją. Kaip vieną iš šių reikalavimų, turėtojas nurodo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/><HT TYPE="ITALIC">veislę arba veisles</HT>, apie kurias jis nori gauti informaciją<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, ir pateikia turėtojo statuso įrodymą“ (išskirta mano). Kadangi pagal Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 1 dalį, tik botaninių genčių ir rūšių – o ne visų rūšių – <HT TYPE="ITALIC">veislės</HT> gali būti naudojamos kaip Bendrijos augalų <HT TYPE="ITALIC">veislių</HT> teisinės apsaugos objektas, iš 11 straipsnio 1 dalies matyti, kad prašymai pateikti informaciją turi būti susiję tik su veislėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šią išvadą patvirtina Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies septinta įtrauka, pagal kurią viešosios valdžios institucijos gali neatskleisti prašomos informacijos ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>tokia informacija aiškiai susijusi su medžiaga, kuri nepriklauso turėtojo <HT TYPE="ITALIC">veislėms</HT><QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> (išskirta mano). Negalima būtų teigti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį turėtojams leidžiama prašyti ir gauti su rūšimis susijusią informaciją, nors paskesnės to paties 11 straipsnio nuostatos leidžia nedelsiant sustabdyti tokios informacijos teikimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20171012">2017 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kamin und Grill Shop</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑289/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:758">EU:C:2017:758</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vion Livestock</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑383/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:783">EU:C:2017:783</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Šiuo atveju tikslingas ir sistemingas aiškinimas taip pat patvirtina prašymus pateikti informaciją apie konkrečias <HT TYPE="ITALIC">veisles</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Žemės ūkio išimties tikslas yra dvejopas: siekiama užtikrinti produktų gamybą, tuo pat metu užtikrinant, kad ūkininkas sumokėtų (teisingą) atlygį turėtojui. Įgyvendinimo reglamento 2 straipsnyje pabrėžiama, kad būtina išlaikyti deramą ūkininko ir turėtojo interesų pusiausvyrą, kai ūkininkas pasinaudoja augaline medžiaga, priklausančia vienai ar daugiau turėtojo veislių, skirtų sodinti jo valdos lauke (-uose). Atsižvelgiant į tai, kad turėtojo interesams turi įtakos tai, kad ūkininkas naudoja <HT TYPE="ITALIC">veisles</HT>, turėtojui siekiant apginti savo interesus reikalinga konkreti informacija apie <HT TYPE="ITALIC">veisles</HT>, patenkančias į žemės ūkio išimties taikymo sritį, t. y. kalbama apie saugomas veisles, išskyrus hibridines ar sintetines veisles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šis apribojimas išplaukia iš Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalies.</P></NOTE>, priklausančias augalų rūšims, nurodytoms Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Dėl bendros sistemos, susijusios su informacija, numatyta Pagrindiniame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente, Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su jo 8 ir 9 straipsniais, kaip juos išaiškino Teisingumo Teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Informaciją turėtojui turi teikti ne tik viešosios valdžios institucijos pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį, kaip nustatyta Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies šeštoje įtraukoje. Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis yra tik viena iš 4 skyriaus nuostatų. Šio skyriaus, kuris yra skirtas informacijai, 8 ir 9 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl informacijos, kurią turėtojui turi pateikti atitinkamai ūkininkas ir perdirbėjas. Abiejose nuostatose aiškiai nurodyta, kad informacija, kurią turi pateikti ūkininkai ir perdirbėjai, taip pat susijusi su <HT TYPE="ITALIC">veislėmis</HT>, o ne rūšimis. Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento 8 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį turėtojas savo prašyme pateikti informaciją nurodo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>veislę arba veisles, apie kurias jis nori gauti informaciją, taip pat nuorodą arba nuorodas į atitinkamą augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje teisę arba teises<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Jeigu to prašo ūkininkas arba perdirbėjas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>pateikiamas ir turėtojo statuso įrodymas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Gali atrodyti, kad šios nuostatos jau yra gana aiškios, nes iš esmės turėtojas gali prašyti ir gauti iš ūkininkų ar perdirbėjų tik su veislėmis susijusią informaciją. Teisingumo Teismas, priimdamas sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT>, netgi žengė žingsnį į priekį, aiškindamas šias nuostatas gana siaurai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑336/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:622">EU:C:2004:622</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT> Teisingumo Teismas konstatavo, kad turėtojui turi būti leista prašyti informacijos iš ūkininko, <HT TYPE="ITALIC">jeigu jis turi duomenų</HT>, kad ūkininkas rėmėsi arba remsis nukrypti leidžiančia nuostata, numatyta Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir taip savo ūkyje dauginimo tikslais naudojo arba naudos <HT TYPE="ITALIC">veislės</HT>, kuriai taikoma ši apsauga, išskyrus hibridinę ar sintetinę veislę, ir kuri priklauso vienai iš pagrindinių žemės ūkio augalų rūšių, išvardytų Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Ten pat, 72 punktas.</P></NOTE>, išaugintą augalinę dauginamąją medžiagą. Taigi, reikalavimas, kad visi ūkininkai tik todėl kad priklauso šiai profesijai, ir netgi tie, kurie niekada neturėjo veislės, kuriai taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, priklausančios vienai iš 14 straipsnio 2 dalyje išvardytų augalų rūšių, dauginamosios medžiagos, paprašyti suteiktų turėtojui visą susijusią informaciją, prieštarautų Sąjungos teisei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Ten pat, 57 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas iš esmės pateikė tokį patį atsakymą dėl perdirbėjų Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT>, nors šiek tiek atviriau, siekiant, tikėtina, atsižvelgti į perdirbėjų specifiką, palyginti su ūkininkais. Jis nusprendė, kad Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalis kartu su Įgyvendinimo reglamento 9 straipsniu turi būti aiškinamos taip, kad, kai turėtojas turi duomenų, kad perdirbėjas apdorojo ar ketina apdoroti auginimo medžiagą, ūkininkų gautą auginant saugomos veislės turėtojui priklausančios rūšies dauginamąją medžiagą, skirtą auginti, perdirbėjas privalo jam pateikti visą reikšmingą informaciją, kiek ji susijusi <HT TYPE="ITALIC">ne tik</HT> su ūkininkais, apie kuriuos turėtojas turi duomenų, kad perdirbėjas apdorojo ar ketino apdoroti auginimo medžiagą, <HT TYPE="ITALIC">bet taip pat</HT> ir kiek ji susijusi su visais kitais ūkininkais, kuriems jis ją apdorojo ar numato apdoroti, jei perdirbėjui buvo pranešta apie nagrinėjamą veislę arba ji jam buvo žinoma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑336/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:622">EU:C:2004:622</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, sunku suprasti, kodėl viešosios valdžios institucijoms, veikiančioms toje pačioje sistemoje, turėtų būti taikoma daug platesnė pareiga teikti informaciją, kuri būtų netgi kitokio pobūdžio (atsižvelgiant į teiktinos informacijos rūšį).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taip yra šiuo atveju dėl svarbios sisteminės priežasties: pagal Pagrindiniame ir Įgyvendinimo reglamentuose nustatytą bendrąją sistemą neatrodo, kad visų pirma viešosios valdžios institucijoms tenka užduotis teikti atitinkamą informaciją turėtojams, kad šie galėtų pasinaudoti teise į atlygį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Vis dėlto ne tik ten – ta pati logika kartojama ir pabrėžiama Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 1 dalyje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Pirma, atrodo, kad Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies penktoje ir šeštoje įtraukose nustatyta turėtojų prašymų dėl informacijos pateikimo gavėjų hierarchija. Šioje nuostatoje gana kategoriškai nurodoma, kad žemės ūkio išimties taisyklių laikymosi stebėsena yra išimtinė turėtojų pareiga ir jiems negali būti suteikta pagalba iš viešosios valdžios institucijų. Turėtojai turi gauti informaciją visų pirma iš ūkininkų ir perdirbimo paslaugų teikėjų, tik paskui iš viešosios valdžios institucijų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Iš tų nuostatų taip pat matyti, kad, nors ūkininkai ir perdirbėjai apskritai pateikia atitinkamą informaciją, tam tikros oficialios įstaigos gali teikti atitinkamą informaciją, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs: kadangi šis reglamentas yra įgyvendinimo reglamentas, nurodantis sąlygas, kuriomis taikoma Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, jo nuostatos perdirbėjams negali numatyti daugiau pareigų nei nustatyta Pagrindiniame reglamente<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šis pareiškimas buvo padarytas <DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) dėl ūkininkų ir <DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑336/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:622">EU:C:2004:622</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) dėl duomenų tvarkytojų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Problema dėl ieškovės (ir iš dalies – Komisijos) pasiūlyto aiškinimo yra ta, kad Pagrindinio reglamento logika ir sistema visiškai pasikeistų, aiškinant Įgyvendinimo reglamentą gana plačiai: tuomet viešosios valdžios institucijos veiksmingai taptų pagrindine vieta, kur būtų gaunami prašymai pateikti informaciją tiek dėl veislių, tiek dėl rūšių. Kaip bus nurodyta paskesniame šios išvados skirsnyje, neneigiu, kad toks požiūris galėtų būti naudingas siekiant sumažinti atskiriems ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir apskritai su dokumentais susijusį darbą visiems suinteresuotiems asmenims. Vis dėlto ne paslaptis, kad tai vargu ar gali būti vertinama kaip paprastas atskiros Įgyvendinimo reglamento nuostatos aiškinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Antra, palyginti su Įgyvendinimo reglamento 8 ir 9 straipsniais, atrodo, kad 11 straipsnio taikymo sritis yra labiau ribota, nes antroje jo dalyje nustatytos kelios išimtys dėl viešosios valdžios institucijų pareigos teikti informaciją, o kai kurios išimtys gali būti taikomos labai plačiai. Visų pirma pagal 11 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas gana tiksliai laikomasi nacionalinės teisės: viešosios valdžios institucijos gali tiesiog atsisakyti suteikti prašomą informaciją, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius viešosios valdžios institucijų veiklą, tai nėra numatyta. Iš to darytina išvada, kad viešosios valdžios institucijų pareigos teikti informaciją taikymo sritis, atrodo, yra siauresnė, palyginti su ūkininkų ir perdirbėjų pareiga teikti informaciją. Todėl, ir vėl sisteminiu požiūriu, sunkiau išaiškinti pareigos tenkančios viešosios valdžios institucijoms, teikti informaciją taikymo sritį, nei atitinkamos pareigos, tenkančios ūkininkams ir perdirbėjams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi, remiantis šiuo metu galiojančiais ES teisės aktais, Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad reikalaujama, kad viešosios valdžios institucijoms teikiamuose prašymuose dėl informacijos suteikimo būtų prašoma informacijos apie tam tikras atitinkamo turėtojo saugomas <HT TYPE="ITALIC">veisles</HT>. Tačiau ši nuostata valstybėms narėms neužkerta kelio, remiantis nacionaliniais prieigą prie informacijos reglamentuojančiais įstatymais suteikti prieigą prie viešosios valdžios institucijų turimos informacijos apie <HT TYPE="ITALIC">rūšis</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sistemos veikimas ir veiksmingumas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Mano nuomone, tvirčiausi argumentai, kuriuos pateikė ieškovė ir tam tikru mastu Komisija, palaikančios nuomonę, kad informacija apie rūšis būtų įtraukta į Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio taikymo sritį, yra neteisinio pobūdžio. Juose kalbama apie praktinį Įgyvendinimo reglamente nustatytos sistemos veikimą (arba labiau neveikimą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Ieškovė tvirtina, kad viešosios valdžios institucijoms teikiant informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti smulkiuosius ūkininkus, teisės į atlygį įgyvendinimas būtų efektyvesnis ir sukeltų mažesnę naštą bei išlaidas visiems susijusiems subjektams. Savo ruožtu siūlydama tokį aiškinimą, pagal kurį būtų leidžiama įtraukti rūšis į 11 straipsnio taikymo sritį, Komisija per posėdį pripažino, kad Įgyvendinimo reglamentas yra pasenęs antrinės teisės aktas, kurį netiesiogiai reikia atnaujinti (aiškinant).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Diskusijose raštu ir per posėdį buvo patvirtinta, kad žemės ūkio išimties taikymas praktiškai yra gana sudėtingas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Kai pasinaudojama šia išimtimi, siekiant užtikrinti žemės ūkio gamybą (t. y. ūkininkų interesus), būtų sunku praktiškai įgyvendinti tai, kad turėtojai gautų (teisingą) atlygį, kurį jie turi teisę gauti (t. y. turėtojų, atstovaujančių selekcininkams, interesus). Atrodo, kad tam tikslui svarbiausią informaciją yra sunku gauti dėl šiuose tekstuose įtvirtintos procedūrinės tvarkos, kaip išaiškinta jurisprudencijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Reikia pažymėti, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT> Teisingumo Teismas aiškiai pabrėžė, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>sunkumas, su kuriuo susiduria savininkas, norėdamas įrodyti savo teisę į informaciją, yra tas &lt;...&gt;, kad augalo patikrinimas neatskleidžia, ar jis įgytas naudojant augalinę medžiagą, ar nusipirkus sėklą<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>. <DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ši<?PAGE NO="13"?> išvada atrodo labiau pagrįsta, palyginti su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>įprastomis<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> aplinkybėmis, t. y. kai ūkininkai, kurie negali pasinaudoti žemės ūkio išimtimi, naudoja saugomas veisles. Esant tokiai situacijai, turėtojai gali lengviau užtikrinti savo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes reikalingas jų leidimas, todėl turėtojai <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> gauna būtiną informaciją apie saugomų veislių naudojimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Reikėtų priminti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 2 dalį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>[l]aikoma, kad [turėtojo ir ūkininko] teisėti interesai neapsaugoti, jeigu vienam ar keliems iš šių interesų daromas nepalankus poveikis neatsižvelgus į poreikį išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp jų visų<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>. Tačiau kaip matyti iš sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Brangewitz</HT>, praktiškai yra gana sudėtinga gauti informaciją iš ūkininkų (arba perdirbėjų). Kaip paaiškinta pirma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. šios išvados 55 ir 56 punktus.</P></NOTE>, Teisingumo Teismas nusprendė, kad turėtojui turi būti leista prašyti informacijos iš ūkininko, jeigu jis <HT TYPE="ITALIC">turi duomenų</HT>, kad ūkininkas pasinaudojo arba naudosis nukrypti leidžiančia nuostata, numatyta Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schulin</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑305/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:218">EU:C:2003:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas pridūrė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>turėtų būti įmanoma turėtojui sužinoti ūkininkų, perkančių vienos iš jo saugomų augalų veislių dauginamąją medžiagą, vardą ir adresą, nepriklausomai nuo platinimo grandinės tarp turėtojo ir ūkininko ilgumo<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Ten pat, 66 punktas.</P></NOTE>. Ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>be to, remdamasis Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, turėtojas gali reikalauti, kad jo platintojai registruotų ūkininkų, perkančių vienos iš jo augalų veislių dauginamąją medžiagą, vardus ir adresus<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Ten pat, 68 punktas. Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatyta, kad leidimo turėtojas turi turėti leidimą prekiauti, parduoti ar kitaip parduoti.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Vis dėlto per posėdį, neprieštaraujant kitoms proceso šalims, ieškovė gana įtikinamai paaiškino, kodėl kliovimasis platintojais iš tikrųjų nėra turėtojų teisių gynimo būdas. Tariamai tokio platinimo tinklo nėra, nes ieškovės atstovaujami turėtojai ne platina savo sėklas, bet suteikia gamybos ir platinimo licencijas. Taigi, sėklas iš tikrųjų parduoda kiti subjektai, dėl ko kyla dvi skirtingos problemos. Pirma, šie subjektai nenori nurodyti savo klientų pavadinimų dėl konfidencialumo priežasčių. Antra, paprašius platinimo grandinėje veikiančių subjektų atskleisti savo klientų vardus, gali kelti problemų, susijusių su konkurencijos įstatymais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Iš to darytina išvada, kad, nesant sutarties tarp ūkininko (arba perdirbėjo) ir turėtojo, kurioje būtų nustatyta, kokia informacija turi būti pateikiama, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje, neatrodo, kad praktiškai turėtojui būtų labai lengva gauti informaciją iš ūkininkų arba perdirbėjų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Būtent šiomis praktinėmis aplinkybėmis ieškovė iš esmės teigia, kad dabartinės sistemos veikimas kelia problemų ir kad prieigą prie viešosios valdžios institucijų tyrimo informacijos pagal 11 straipsnį aiškinant plačiai bendros dokumentų tvarkymo ir sandorių išlaidos visiems susijusiems subjektams sumažėtų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į teisės aktų rengimą, pritarčiau tokiam požiūriui. Bet kokia priemonė, kurios tikslas – užtikrinti, kad asmuo nebūtų priverstas pateikti informacijos, kurią jau turi valdžios institucijos, iš principo turėtų būti sveikintina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Vis dėlto būtent čia ir kyla problema: tai, ką siūlo ieškovė, viršija tai, kas paprastai galėtų būti laikoma teisės akto nuostatos aiškinimu. Toks aiškinimas pakeistų Įgyvendinimo reglamento sistemą ir logiką, o kartu prieštarautų Pagrindinio reglamento logikai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šios išvados 61 punktas.</P></NOTE>. Tokio pobūdžio teisminė intervencija taip pat iš karto sukeltų logikos nenuoseklumą visame teisės akte<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį ir kitas jo nuostatas – žr. šios išvados 51–62 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Be to, toks atskiras <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>aiškinamasis<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> įsikišimas pats savaime galėtų sukelti naujų problemų. Negalima neatsižvelgti į tai, kad gaudami daugiau bendros informacijos apie galimai didelį ratą ūkininkų (bent jau apie visus tuos, kurie augina Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas rūšis arba galbūt net kitas rūšis), įskaitant tuos, kurie niekada nenaudojo arba neketino naudoti saugomų veislių pagal 14 straipsnio 1 dalį, turėtojai gautų gerokai daugiau informacijos, nei reikia siekiant apsaugoti jų intelektinės nuosavybės teises.. Tokia informacija galėtų būti naudojama kitais komerciniais tikslais, kurie yra gerokai nutolę nuo turėtojo teisių į atlygį apsaugos prieš esamus klientus arba net visiškai su tuo nesusiję.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi, remiantis šiuo metu galiojančiais ES teisės aktais, viešosios valdžios institucijos negali, kaip aiškiai matyti iš Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies penktos ir šeštos įtraukų, automatiškai tapti pagrindinėmis informacijos teikėjomis sistemoje, kuri remiasi ūkininkais ir perdirbėjais ir kurioje nuostatų laikymasis yra priskiriamas vien tik turėtojų atsakomybei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Dėl visų šių priežasčių pažymėtina: jei šiame skirsnyje nurodytos problemos yra realiai pateisinamos, Komisija, kuri per posėdį pripažino, kad dabartinės ES teisės aktus įgyvendinančios nuostatos yra šiek tiek pasenusios, turi grįžti į pradžią ir sukurti naują sistemą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Apskritai apie ES teisės aktų leidėjo pareigą neatsilikti nuo kintančių socialinių ir ekonominių aplinkybių (arba spręsti dėl jos priimamų teisės aktų pasekmių) žr. mano išvadas bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Confédération paysanne ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑528/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:20">EU:C:2018:20</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0139">139</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lietuvos Respublikos Seimas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑2/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:180">EU:C:2019:180</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0099">99</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Neįprasta, kad bandoma perduoti šią atsakomybę Teisingumo Teismui, ypač esant tokiam kaip šis teisėkūros kontekstui, kai net gerais ketinimais vadovaujantis vykdomas teismų įsikišimas, susijęs su viena atskira nuostata, nekeičiant bendros sistemos logikos, užuot pasiūlius sisteminius sprendimus, sukeltų daugiau problemų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Taip pat žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schrems</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑498/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:863">EU:C:2017:863</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0123">123</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Antrąjį klausimą sudaro dvi dalys. Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>žemės ūkio produktų gamybos kontrolę vykdanti viešosios valdžios institucija<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> apibrėžtį pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar kompetentingos viešosios valdžios institucijos gali neteikti prašomos informacijos, jeigu norint ją suteikti, reikia papildomai apdoroti duomenis, dėl ko gali atsirasti papildomų išlaidų, kurias turėtojas vis dėlto būtų pasirengęs prisiimti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Nepaisant neigiamo atsakymo, kurį siūlau atsakant į pirmąjį klausimą, ir dėl ko atsakymas į antrąjį klausimą tampa nereikalingas, vis dėlto išnagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus du klausimus, kuriuos apima antrasis prejudicinis klausimas, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų laikytis kitokios pozicijos dėl prašymų pateikti informaciją pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį formuluotės. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių aplinkybių, užkertančių kelią ieškovei arba bet kuriam kitam intelektinės nuosavybės teisių turėtojui bet kada pateikti kitą prašymą pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį, manau, kad šie klausimai yra iš dalies bendro ir praktinio pobūdžio ir galėtų padėti Teisingumo Teismui pateikti atsakymą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas (a): kas laikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>žemės ūkio produktų gamybos kontrolę vykdanti viešosios valdžios institucija<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką viešosios valdžios institucija gali nesuteikti informacijos, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>jeigu ji nesusijusi su žemės ūkio gamybos kontrole<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>. Ar valdžios institucija, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, kuriai pavesta vykdyti subsidijų ūkininkams stebėseną, yra viešosios valdžios institucija, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>vykdanti žemės ūkio produktų gamybos kontrolę<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Ieškovė ir Komisija iš esmės laikosi tos pačios nuomonės, nors dėl šiek tiek kitokių priežasčių. Ieškovė teigia, kad už ES ūkio subsidijas atsakinga institucija yra viešosios valdžios institucija, vykdanti žemės ūkio gamybos kontrolę, nes tiriant subsidijų teisėtumą būtina stebėti žemės ūkio produktų gamybą. Komisija tvirtina, kad platus šios sąvokos aiškinimas pateisinamas siekiu užtikrinti teisės gauti informaciją veiksmingumą. Jis turėtų reikšti, kad bet kuri viešosios valdžios institucija gauna informaciją apie žemės ūkio gamybą, įskaitant institucijas, kompetentingas mokėti subsidijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Atsakovė ir Ispanijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės. Už ES subsidijas atsakinga viešosios valdžios institucija nedalyvauja augalų auginimo kontrolės veikloje. ES subsidijų tvarkymas įpareigoja šią instituciją gauti tam tikrus su veislėmis susijusius duomenis iš ūkininkų, kurie kreipiasi dėl subsidijų, kad būtų galima nustatyti, ar tos veislės priklauso ES bendrajam augalų veislių katalogui. Tačiau valdžios institucija neturi patikrinti, ar šios veislės yra saugomos veislės ir kas jų turėtojai. Ši informacija nėra svarbi tai institucijai, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Žinoma, ES subsidijas stebinčios valdžios institucijos, nevykdo žemės ūkio produktų gamybos veiklos. Tačiau turiu labai mažai abejonių, kad, racionaliai aiškinant šią sąvoką, tokios institucijos aiškiai vykdo žemės ūkio gamybos <HT TYPE="ITALIC">kontrolę</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Pirma, net jei nevykdo žemės ūkio gamybos, valdžios institucijos, kontroliuojančios ES subsidijas, kontroliuoja tą gamybą, nes ES subsidijos yra sudaromos pagal ūkininkų gamybos veiklos taikymo sritį ir kiekį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Mokėjimo agentūros, atsakingos už žemės ūkio fondų valdymą ir kontrolę, privalo turėti vidaus kontrolės sistemą, kuri suteiktų pakankamas garantijas, kad mokėjimai yra teisėti ir reguliarūs. Integruota sistema turi būti sudaryta iš kompiuterinės duomenų bazės, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, pagalbos paraiškų ir integruotos kontrolės sistemos. Pastaruoju atveju turėtų būti atliekami pagalbos paraiškų patikrinimai, siekiant patikrinti pagalbos skyrimo sąlygas. Visų pirma žr. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59, 67, 68 ir 74 straipsnius.</P></NOTE>. Todėl tokios institucijos, be jokios abejonės, vykdo žemės ūkio produktų gamybos stebėseną, nors <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>nekontroliuoja<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> gamybos centrinės suplanuotos ekonomikos atžvilgiu, priimdamos sprendimą, pavyzdžiui, ar ir kokiu lygmeniu turėtų būti ribojama gamyba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Tai, ar tokios valdžios institucijos, vykdydamos bendrą stebėsenos veiklą, turi konkrečios rūšies informacijos, kurios prašo ieškovė, yra savaime svarbu. Tačiau tai jau kitas klausimas. Valdžios institucija gali apskritai stebėti žemės ūkio gamybą, net jeigu tai darant nebūtina labai konkrečios rūšies informacija. Tačiau per posėdį nurodyta, kad atsakovė <HT TYPE="ITALIC">turi</HT> tam tikrų su veislėmis susijusių duomenų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Antra, Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalyje jau yra kelios – gana aiškiai suformuluotos – pareigos teikti informaciją išimtys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. šios išvados 8 ir 62 punktus.</P></NOTE>, kurios suteikia galimybę valdžios institucijoms nesuteikti prašomos informacijos. Tačiau šios išimtys turėtų būti aiškinamos siaurai, kad būtų užtikrintas bet koks liekamojo poveikio nuostatos veiksmingumas. Dėl pernelyg siauro <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>viešosios valdžios institucijos, vykdančios žemės ūkio produktų gamybos kontrolę<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> sąvokos aiškinimo, pavyzdžiui, kad ji taikoma tik toms institucijoms, kurios buvo įsteigtos tik tam, kad įgyvendintų Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį, būtų praktiškai neįmanoma, kad kuri nors institucija būtų vertinama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>žemės ūkio gamybos kontrolę vykdanti viešosios valdžios institucija<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Taip pat dėl to, kad, kaip paaiškėjo per posėdį vykusią diskusiją, nebuvo sukurta jokio specialaus paskirtų nacionalinių institucijų tinklo, nes iš esmės kontrolė pagal Pagrindinį reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą buvo patikėta turėtojui.</P></NOTE>. Todėl ši sąvoka turi būti aiškinama taip, kad būtų užtikrintas turėtojo teisės gauti (tam tikrą) informaciją iš viešosios valdžios institucijų veiksmingumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Taisyklės, pagal kurią viešosios valdžios institucijos privalo pateikti teisėtai prašomą informaciją, tvirtumas taip pat pabrėžiamas Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta pareiga raštu pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su prašoma informacija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad valdžios institucija, atsakinga už ES subsidijų suteikimo stebėseną, yra oficiali žemės ūkio gamybos kontrolę vykdanti viešosios valdžios institucija. Todėl tokia institucija negali pasinaudoti pareigos teikti informaciją, nurodytos Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, išimtimi.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="16"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas (b): papildomos išlaidos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu (b) Teisingumo Teismo prašoma nustatyti sąlygas, kuriomis viešosios valdžios institucija gali neatskleisti prašomos informacijos, jeigu dėl tokios informacijos apdorojimo ta institucija patirs papildomų išlaidų. Be to, ar tai, kad turėtojas, kaip prašymo dėl informacijos autorius, yra pasirengęs padengti šias išlaidas, yra svarbu atsakant į šį klausimą?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Pasak ieškovės ir Komisijos, informacijos gavimas negali prilygti jos apdorojimui: viešosios valdžios institucija gali nesuteikti informacijos, tik jeigu tos informacijos gavimas, palyginti su apdorojimu, sukels papildomų išlaidų. Šiuo atveju neabejotina, kad viešosios valdžios institucija <HT TYPE="ITALIC">gavo</HT> informaciją be papildomų išlaidų. Bet kuriuo atveju ieškovė ir Komisija sutinka, kad viešosios valdžios institucija negali atsisakyti suteikti informacijos, jeigu jos prašantis asmuo yra pasirengęs šias išlaidas padengti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Atsakovė ir Ispanijos vyriausybė nurodo, kad papildomos pastangos, kurias turėtų skirti viešosios valdžios institucija paieškai atlikti, darytų poveikį jos organizavimui ir valdymui ir net galėtų turėti įtakos įprastam jos užduočių vykdymui. Nors turėtojo prašoma pateikti informacija yra atsakovės duomenų bazėje, norint tą informaciją gauti, reikėtų sukurti specialią paieškos funkciją. Atsakovė nurodo, kad neturi programavimo pajėgumų, kad galėtų atlikti reikiamą paiešką pagal prašomus duomenis. Šiuo tikslu ji turėtų naudotis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis. Numatytos išlaidos būtų apie <FT TYPE="NUMBER">6000</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Mano nuomone, būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsakyti į šį faktinį klausimą ir nustatyti, ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, reikalingas jau turimų duomenų tvarkymas susijęs su papildomu darbu, kuris yra toks didelis, kad negalima tikėtis, jog viešosios valdžios institucija jį atliks. Tačiau toliau pateiksiu kelias bendras pastabas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žinoma, su sąlyga, kad tai, kas išdėstyta toliau, būtų tinkama tik tuo atveju, jei pirminis prašymas tikrai būtų pateiktas pagal Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios išvados 38–42 punktuose, jeigu nacionalinei administracinei institucijai pateikiamas prašymas dėl rūšių, tuomet būtų taikoma nacionalinė teisė ir jos principai dėl prieigos ir papildomų išlaidų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Pirma, Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalies penktoje ir šeštoje įtraukose nustatyta, kad jei <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>tokios informacijos negalima gauti atliekant įprastas viešosios valdžios institucijos užduotis<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>tokią informaciją galima gauti tik papildomo krūvio arba išlaidų dėka<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, viešosios valdžios institucija gali neatskleisti prašomos informacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Atsakovė per posėdį pripažino, kad prašoma informacija <HT TYPE="ITALIC">buvo</HT> duomenų bazėje, tačiau ji negalėjo jos <HT TYPE="ITALIC">pateikti</HT> be kito paslaugų teikėjo pagalbos. Ar tokios aplinkybės atitinka kurią nors iš pirma minėtų dviejų išimčių?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Nors pripažįstu skirtumą tarp informacijos <HT TYPE="ITALIC">gavimo</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">apdorojimo</HT> atsižvelgiant į popierinius dokumentus, kaip teisingai nurodė atsakovė ir Komisija, nesu visiškai įsitikinęs, kad toks atskyrimas yra labai reikšmingas, kiek tai susiję su elektroninių duomenų bazėmis. Tikėtina, kad bet kurioje didelėje elektroninėje duomenų bazėje arba duomenų rinkinyje bus laikomas (galimai neribotas) informacijos kiekis. Būtinybė struktūrizuotai ir naudingai ištraukti informaciją iš to šaltinio praktiškai ir sukelia realią problemą ir naštą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Visų pirma žr. <DATE ISO="20170111">2017 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Typke / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑491/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:5">EU:C:2017:5</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Kitaip tariant, kalbant apie tokias elektronines duomenų bazes ar duomenų rinkinius, didžioji viso realaus krūvio dalis greičiausiai bus susijusi su duomenų <HT TYPE="ITALIC">tvarkymu</HT>. Informacija iš tiesų yra prieinama, tačiau neturint tinkamos struktūros ir sistemos, ji iš tikrųjų nėra naudinga.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Žinoma, esant bet kokiam prašymui pateikti informaciją, asmuo, kuris turi ar gali turėti reikalingą informaciją, turės atlikti tam tikrą darbą. Tačiau, Teisingumo Teismo nuomone, atsižvelgiant į jurisprudenciją galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais srityje, siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, darbo krūvis vykdant prašymus susipažinti su dokumentais neturėtų būti <HT TYPE="ITALIC">neproporcingas</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20141002">2014 m. spalio 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Strack / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2250">EU:C:2014:2250</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Typke / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑491/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:711">EU:C:2016:711</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Taigi, užuot sutelkus dėmesį į skirtumą tarp dokumento gavimo ir jo tvarkymo, gali būti naudingiau, kai reikia gauti informaciją iš elektroninių duomenų bazių ar duomenų rinkinių, įvertinti bendrą reikalingo papildomo darbo kiekį. Prašymas pateikti informaciją negali būti atmestas remiantis vien tuo, kad jis susijęs su papildomu darbu. Klausimas veikiau yra toks, <HT TYPE="ITALIC">kiek</HT> reikia papildomo darbo ir kada toks papildomas darbas tampa <HT TYPE="ITALIC">neproporcingas</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Šiuo atveju, kaip nurodė ieškovė ir Komisija, ši informacija jau yra duomenų bazėje. Be to, kadangi jokia viešosios valdžios institucija nėra konkrečiai įpareigota rinkti informaciją apie saugomų veislių naudojimą, net jei tai būtų daroma kitu tikslu, teisė gauti informaciją netektų prasmės, jeigu ją suteikti būtų atsisakoma dėl išlaidų, atsirandančių dėl tokios informacijos apdorojimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Šios dvi aplinkybės yra reikšmingos, ypač kalbant apie konkrečias elektronines duomenų bazes. Atsižvelgiant į struktūrą ir vidaus organizaciją, daug informacijos galima gauti iš elektroninės duomenų bazės ir tam dažniausiai nereikia didelių pastangų. Tai panašu į žiūrėjimą į kaleidoskopą, kai mažas pasukimas (komanda ar spustelėjimas) gali visiškai pakeisti vaizdą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Typke / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑491/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:711">EU:C:2016:711</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Esant tokioms aplinkybėms, įvairiausią informaciją galima gauti lengviau ir pasiekti ją įdėjus palyginti nedaug pastangų, todėl, žinoma, dėl gaunamų atskirų prašymų valdžios institucija negali pavirsti į mokslo tyrimų agentūrą asmeniniais tikslais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Todėl sprendžiant, ar valdžios institucija turi suteikti prieigą prie prašomų duomenų, nors dėl to reikės tvarkyti duomenis, turėtų būti laikomasi protingumo taisyklės ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į šias bendras aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar dėl prašomos informacijos suradimo reikės atlikti papildomus darbus, kurių valdžios institucija pagrįstai negali atlikti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Galiausiai, kalbant apie ieškovės pasiūlymą padengti papildomas išlaidas, susijusias su prašomos informacijos suradimu duomenų bazėje, iš pat pradžių reikia pažymėti, kad šis klausimas skiriasi nuo to, ar turėtų būti suteikta prieiga prie informacijos. Išlaidos yra visai kitokia aplinkybė nei galimybė susipažinti su duomenimis. Sprendimas suteikti arba atsisakyti suteikti informaciją nepriklauso nuo to, ar asmuo yra pasirengęs padengti administracijos patirtas išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Tai matyti ne tik iš prieigos prie dokumentų taisyklių logikos, kai prieiga yra atskirta ne tik nuo išlaidų, bet ir nuo būtinybės užtikrinti lygybę: (ne)galėjimas padengti išlaidas niekada neturėtų nulemti sprendimo dėl galimybės susipažinti su informacija. Priešingu atveju galimybė susipažinti su dokumentais būtų suteikiama tik tiems, kurie gali už tai sumokėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Taigi, nusprendus suteikti prieigą atsižvelgiant į reikalingą papildomą darbo krūvį, kitame ir nepriklausomame etape viešosios valdžios institucija turi nuspręsti, ar galimas išlaidas turės padengti informacijos prašantis asmuo. Šiuo atžvilgiu pagal analogiją galima paminėti prieigą prie ES institucijų dokumentų arba viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą. Visų pirma, Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nurodyta, kad kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti<?PAGE NO="18"?> prašytojui, nors šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20010530">2001 m. gegužės 30 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="43" DATE.PUB="2001">OL L 145, 2001, p. 43</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 10 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>. Panašiai ir Direktyvoje Nr. 2003/98 nurodyta, kad tais atvejais, kai imamas atlyginimas, bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturi viršyti rinkimo, sudarymo, atgaminimo ir platinimo išlaidų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr. Direktyvos 2003/98 6 straipsnį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Pagal analogiją remiantis šiomis taisyklėmis, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, būtų tikslinga, jei viešosios valdžios institucija, kurios prašoma pateikti informaciją, reikalautų, kad turėtojai apmokėtų išlaidas, patirtas teikiant tą informaciją, kiek tai susiję su realiomis papildomomis viešosios valdžios institucijos išlaidomis, kad apdorotų reikiamą informaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Taigi Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad viešosios valdžios institucija gali nepateikti prašomos informacijos, jei jau turimų duomenų tvarkymas gali reikšti neproporcingai didelį darbo krūvį, kurio ta institucija pagrįstai negali prisiimti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Thüringen Oberlandesgericht</HT> (Tiuringijos aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) pateiktus klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><DATE ISO="19950724">1995 m. liepos 24 d.</DATE> Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties įgyvendinimo taisykles, 11 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, kad viešosios valdžios institucijoms pateikiami prašymai dėl informacijos būtų suformuluoti nurodant konkrečias saugomas veisles. Tačiau ši nuostata valstybėms narėms neužkerta kelio suteikti prieigą prie viešosios valdžios institucijų turimos informacijos apie rūšis pagal nacionalinę teisę.</P></ITEM><ITEM><P>Valdžios institucija, atsakinga už ES subsidijų suteikimo stebėseną, yra žemės ūkio gamybos kontrolę vykdanti viešosios valdžios institucija. Todėl tokia institucija negali pasinaudoti pareigos suteikti informaciją išimtimi, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1768/95 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje.</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento (EB) Nr. 1768/95 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad viešosios valdžios institucija gali neatskleisti prašomos informacijos, jeigu jau turimų duomenų tvarkymas gali reikšti neproporcingai didelį darbo krūvį, kurio ta institucija pagrįstai negalėtų prisiimti.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>