1.Ar pirmojoje instancijoje ginčijamas aplinkraštis ir jame nurodytos nacionalinės teisės normos suderinami su Bendrijos teise ir, konkrečiai kalbant, su pirma nurodytomis normomis? Visų pirma, ar aplinkraščiu bei šiomis normomis pažeidžiami principai ir taisyklės, įtvirtinti Direktyvoje 89/106 <...> dėl statybos produktų, kurioje niekur nenustatyta, kad CE ženklas privalomas, tačiau, priešingai, nurodyta ([Direktyvos 89/106] 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse), kad valstybės narės netrukdo produktų, kurie atitinka šios direktyvos nuostatas, laisvo judėjimo, teikimo rinkai ar naudojimo jų teritorijoje, užtikrina kad šių produktų naudojimo pagal jiems numatytą paskirtį netrukdytų taisyklės arba sąlygos, kurias nustato valstybinės įstaigos arba privačios įstaigos, veikiančios kaip valstybinė įmonė arba kaip valstybinė įstaiga, remdamosi savo monopoline padėtimi, ir leidžia produktus, kuriems netaikomos [Direktyvos 89/106] 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, teikti rinkai savo teritorijoje, jeigu jie atitinka nacionalines nuostatas, atitinkančias ESS, jei Europos techninėse specifikacijose, išvardytose [šios direktyvos] II ir III skyriuose, nenurodoma kitaip?2.Ar ginčijamu aplinkraščiu ir jame nurodytomis nacionalinės teisės normomis pažeidžiami visų pirma SESV 34–37 straipsniai, pagal kuriuos draudžiami importo apribojimai ir teisėtos lygiavertį poveikį turinčios priemonės, tiek, kiek kitos [Sąjungos] valstybės produkto pardavimui, kaip nagrinėjamu atveju, nustačius techninį reikalavimą, pagal kurį prie jo turi būti pritvirtintas CE ženklas – o tai būtų įmanoma ir teisėta tik tuomet, jei būtų nustatytas atitinkamas suderintas standartas – faktiškai užkertamas kelias jo importui ir platinimui Italijos valstybės teritorijoje, pažeidžiant minėtose EB sutarties normose ir Bendrijos teisėje įtvirtintus principus, kuriais užtikrinama laisvė ir konkurencija ir reikalaujama principų, galinčių užtikrinti nediskriminacinį, vienodą požiūrį, taip pat skaidrumą, proporcingumą ir atskirų įmonių teisių gerbimą?3.Ar dėl Bendrijos teisės normų pagrindu parengto reglamentavimo, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, be kita ko, sektoriuje, su kuriuo susijęs šis ginčas, nacionalinės teisės aktų leidėjas ir administracinės valdžios institucija neturėjo būti įpareigoti nepriimti reguliavimo priemonių, įtvirtintų minėtuose [skundžiamame] aplinkraštyje ir Įstatyminiame dekrete Nr. 152/2006?4.Galiausiai, ar Europos teisės garantuojamo pliuralizmo ir konkurencijos sektoriuje apsauga užtikrinama nacionalinės teisės aktu, kaip antai Įstatyminis dekretas Nr. 152/2006 (visų pirma atsižvelgiant į 285 straipsnį ir IX priedo II dalies 2.7 ir 3.4 punktus), kuriame nustatytos pirma nurodytos privalomos ribos?