[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 22.9.2009 KOM(2009) 492 galutinis 2009/0133 (ACC) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašymo AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 2004 m. lapkričio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl atskirų pagrindų susitarimų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS) su Tailandu, Indonezija, Singapūru, Filipinais, Malaizija ir Brunėjumi. Derybos su Indonezija pradėtos 2005 m. ir užbaigtos 2007 m. birželio mėn. Gavusi Nuolatinių atstovų komiteto pritarimą Komisija 2007 m. liepos mėn. parafavo PBS. Indonezija tą padarė 2009 m. liepos mėn., kai buvo iš dalies panaikintas Indonezijos oro vežėjams taikytas skrydžių ES draudimas. PBS su Indonezija bus sukurta šiuolaikiška dvišalių Šalių santykių, kurie šiuo metu grindžiami 1980 m. EEB ir ASEAN susitarimu, programa. Jame numatytas teisiškai privalomas Indonezijos įsipareigojimas dėl pagarbos žmogaus teisėms ir prievolės kovos su terorizmu ir masinio naikinimo ginklais srityje, remiantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Indonezija taip pat sutiko įtraukti sąlygą, kuria ji įsipareigoja prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto. PBS numatomos bendradarbiavimo galimybės daugelyje sričių, kaip antai aplinka ir klimato kaita, energetika, mokslas ir technologijos, taip pat jūrų ir oro transportas. PBS taip pat sprendžiami neteisėtos migracijos, pinigų plovimo, neteisėtų narkotikų, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos sričių klausimai. Galiausiai PBS sukuriama derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su ASEAN šalimis sistema, kuri atitinka Tarybos išvadas dėl ASEAN LPS įgaliojimų ir pagal kurią sudarant LPS su atitinkamomis šalimis bus sudaromas PBS. Politiniu atžvilgiu susitarimas su Indonezija taps pagrindu sudarant PBS su kitomis regiono šalimis. PBS leis ES siekti didesnės atsakomybės ir įtakos regione, kuris tradiciškai siekia sąsajų su Kinija ir JAV ir yra šių šalių veikiamas. PBS ES skatins Europos vertybes ir stiprins konkretų bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse. Galiausiai Susitarimas bus laikomas teigiamu kultūrų partnerystės pavyzdžiu, nes Indonezija yra trečia pagal gyventojų skaičių Azijos šalis ir didžiausia pasaulyje musulmonų šalis. 2009/0133 (ACC) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 ir 181 straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1], kadangi: 1. 2004 m. lapkričio 25 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, toliau – Susitarimas, su Indonezijos Respublika. 2. Susitarimas turėtų būti pasirašytas su sąlyga, kad jis gali būti sudarytas vėliau, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašymas su sąlyga, kad bus priimtas Tarybos sprendimas dėl minėto Susitarimo sudarymo. Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo. 2 straipsnis Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Bendrijos vardu pasirašyti Susitarimą. Priimta Briuselyje […] Tarybos vardu Pirmininkas […] PRIEDAS EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR INDONEZIJOS RESPUBLIKOS PAGRINDŲ SUSITARIMAS DĖL VISAPUSĖS PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, ir BELGIJOS KARALYSTĖ, BULGARIJOS RESPUBLIKA, ČEKIJOS RESPUBLIKA, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, ESTIJOS RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, KIPRO RESPUBLIKA, LATVIJOS RESPUBLIKA, LIETUVOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, VENGRIJOS RESPUBLIKA, MALTOS RESPUBLIKA, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, LENKIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, RUMUNIJA, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA, SLOVAKIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, ir INDONEZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, kita šalis, (toliau – Šalys), ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Indonezijos Respublikos ir Europos bendrijos draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius, KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui, PATVIRTINDAMOS, kad Šalys įsipareigoja gerbti Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintus principus, PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą gerbti, skatinti ir saugoti demokratinius principus ir pagrindines žmogaus teises, teisinę valstybę, taiką ir tarptautinį teisingumą, kaip nustatyta, be kita ko, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Romos statute ir kituose svarbiuose tarptautiniuose abiejų Šalių taikomuose žmogaus teisių dokumentuose, PATVIRTINDAMOS pagarbą Indonezijos Respublikos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei vienybei, PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus, PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti, o pripažinus juos kaltais − jie turėtų būti tinkamai nubausti ir kad jų veiksmingą teisinį persekiojimą reikėtų užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu ir lygiu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą, IŠREIKŠDAMOS savo įsipareigojimą kovoti su visomis tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formomis ir terorizmu laikantis tarptautinės teisės nuostatų, įskaitant žmogaus teisių apsaugos teisę, humanitarinius principus dėl migracijos ir pabėgėlių bei tarptautinės humanitarinės teisės ir pradėti veiksmingą bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu bei imtis priemonių nusikalstamumui šalinti, KADANGI Šalys pripažįsta, kad tinkamų tarptautinių konvencijų ir kitų atitinkamų JTST rezoliucijų priėmimas, įskaitant JTST rezoliuciją 1540, yra būtina prielaida visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimui kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu vykdyti, PRIPAŽINDAMOS būtinybę stiprinti nusiginklavimo procesą bei ginklų neplatinimo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, be kita ko, siekiant pašalinti masinio naikinimo ginklų keliamą pavojų, PRIPAŽINDAMOS 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimo ir vėlesnių prisijungimo protokolų svarbą, PRIPAŽINDAMOS esamų Šalių santykių stiprinimo svarbą, siekdamos išplėsti bendradarbiavimą ir bendru noru įtvirtinti bei pagilinti jų santykius abi Šalis dominančiose srityse, taip pat padidinti jų įvairovę, laikantis lygybės, nediskriminacijos, natūralios gamtinės aplinkos saugojimo ir abipusės naudos principais, PATVIRTINDAMOS savo norą stiprinti Europos bendrijos ir Indonezijos Respublikos bendradarbiavimą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir abipuse nauda, atsižvelgiant į vykdomą regioninę veiklą, PAGAL atitinkamus savo įstatymus ir kitus teisės aktus, SUSITARĖ: I ANTRAŠTINĖ DALIS POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Bendrieji principai 1. Pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, taikomuose abiems Šalims, kuriais grindžiama abiejų Šalių vidaus bei tarptautinė politika ir kuri yra esminė šio Susitarimo dalis. 2. Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes. 3. Šalys patvirtina įsipareigojimą skatinti darnią plėtrą, bendradarbiauti ir spręsti klimato kaitos problemą bei prisidėti prie Tūkstantmečio plėtros tikslų siekimo. 4. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir susitaria stiprinti bendradarbiavimą, siekdamos toliau tobulinti plėtros procesą. 5. Šalys dar kartą patvirtina, kad jos laikosi gero valdymo, teisinės valstybės, įskaitant teisminės institucijos nepriklausomybę, ir kovos su korupcija principų. 6. Šio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas grindžiamas lygybės ir abipusės naudos principais. 2 straipsnis Bendradarbiavimo tikslai Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti platų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose bendro intereso sektoriuose. Jų pastangų tikslas visų pirma bus: a) pradėti abipusį bendradarbiavimą visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose; b) siekiant abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių; c) pradėti bendradarbiauti visose abi šalis dominančiose prekybos ir investicijų srityse, siekiant palengvinti prekybos ir investicijų srautus bei užkirsti kelią ir pašalinti kliūtis prekybai ir investicijoms, įskaitant esamas ir būsimas regionines EB−ASEAN iniciatyvas; d) pradėti bendradarbiauti kitose bendro intereso srityse, ypač turizmo, finansinių paslaugų; mokesčių ir muitų; makroekonominės politikos; pramonės politikos ir MVĮ; informacinės visuomenės; mokslo ir technologijų; energetikos; transporto ir transporto saugos; švietimo ir kultūros; žmogaus teisių; aplinkos ir gamtos išteklių, įskaitant jūrų aplinką; miškininkystės; žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse; bendradarbiauti jūrų ir žuvininkystės sektoriuose; sveikatos; maisto saugos; gyvūnų sveikatos; statistikos; asmens duomenų apsaugos srityse; bendradarbiauti valstybės ir viešojo administravimo modernizavimo srityje ir intelektinės nuosavybės teisių srityje; e) pradėti bendradarbiauti migracijos klausimais, įskaitant legalią ir nelegalią migraciją, nelegalų žmonių vežimą ir prekybą žmonėmis; f) pradėti bendradarbiauti žmogaus teisių ir teisės reikalų srityje; g) pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu; h) pradėti bendradarbiauti kovojant su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, pvz., neteisėtų narkotikų ir jų prekursorių gamyba bei prekyba ir pinigų plovimu; i) stiprinti esamą ir skatinti galimą abiejų Šalių bendradarbiavimą atitinkamose subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose; j) gerinti abiejų Šalių įvaizdį viena kitos regionuose; k) skatinti tiesioginį žmonių tarpusavio supratimą pasitelkiant įvairių nevyriausybinių subjektų, įskaitant specialistų grupes, akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą, organizuojant seminarus, konferencijas, pasitelkiant jaunimo organizacijų sąveiką ir vykdant kitą veiklą. 3 straipsnis Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu 1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų pristatymo priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams dalyviams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui. 2. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimu visapusiškai laikydamosi savo prisiimtų įsipareigojimų pagal nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis ir (arba) konvencijas bei kitus daugiašalius tarptautiniu lygiu priimtus susitarimus pagal Jungtinių Tautų chartiją ir įgyvendindamos juos nacionaliniu lygiu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra svarbiausias šio Susitarimo elementas. 3. Šalys susitaria toliau bendradarbiauti ir imtis priemonių siekiant stiprinti tarptautinių nusiginklavimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu priemonių, taikomų abiejose Šalyse, įgyvendinimą, be kitų priemonių, keičiantis informacija, žiniomis ir patirtimi. 4. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimu ir siekti atitinkamai pasirašyti, ratifikuoti ar prisijungti, ir visapusiškai įgyvendinti visas kitas atitinkamas tarptautines priemones. 5. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti siekiant įdiegti veiksmingą šalies eksporto valdymą, padedantį užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, kontroliuoti susijusių prekių eksportą ir tranzitą, įskaitant galutinės masinio naikinimo ginklų paskirties dvejopo panaudojimo technologijų kontrolę, ir užtikrinant veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus. 6. Šalys susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas. Toks dialogas gali vykti regioniniu lygiu. 4 straipsnis Teisinis bendradarbiavimas 1. Šalys bendradarbiaus klausimais, susijusiais su jų teisinių sistemų, įstatymų ir teisminių institucijų vystymu, įskaitant jų veiksmingumą, visų pirma keičiantis nuomonėmis ir žiniomis bei ugdant gebėjimus. Neviršydamos savo įgaliojimų ir kompetencijos, Šalys sieks plėtoti savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, įskaitant ekstradiciją. 2. Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti, o tie, kurie jais kaltinami, turėtų stoti prieš teismą ir įrodžius jų kaltę būti tinkamai nubausti. 3. Šalys susitaria bendradarbiauti vykdant Prezidento dekretą dėl nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje 2004−2009 m., įskaitant pasirengimą ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, pvz., Konvenciją dėl genocido nusikaltimų prevencijos ir bausmių už juos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą. 4. Šalys susitaria, kad tarpusavio dialogas šiuo klausimu būtų naudingas. 5 straipsnis Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje 1. Šalys, dar kartą patvirtindamos kovos su terorizmu svarbą ir laikydamosi taikytinų tarptautinių konvencijų, įskaitant žmogaus teisių dokumentus ir tarptautinę humanitarinę teisę, bei atitinkamų nacionalinių įstatymų ir teisės aktų bei atsižvelgdamos į 2006 m. rugsėjo 8 d. JTGA rezoliucijoje Nr. 60/288 išdėstytą JT pasaulinės kovos su terorizmu strategiją ir 2003 m. sausio 28 d. Bendrosios ES ir ASEAN deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, susitaria bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir neleisti jų įgyvendinti. 2. Remdamosi JT saugumo tarybos rezoliucija 1373 ir kitomis atitinkamomis JT rezoliucijomis, tarptautinėmis konvencijomis ir dokumentais, taikomais abiems Šalims, Šalys bendradarbiaus kovoje su terorizmu, be kita ko, šiais būdais: - pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keistis informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus; - keistis nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones, ir keistis patirtimi terorizmo prevencijos srityje; - bendradarbiauti teisėsaugos srityje, stiprinti teisinę sistemą ir spręsti problemas, susijusias su terorizmo plitimui palankiomis sąlygomis; - bendradarbiauti stiprinant sienų apsaugą bei valdymą, stiprinti gebėjimų ugdymą, kuriant tinklus, mokymo metodus ir švietimo programas, rengti aukštų pareigūnų, akademikų, analitikų ir vietos specialistų apsilankymų mainus bei organizuoti seminarus ir konferencijas. II ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS REGIONINĖSE IR TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 6 straipsnis Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, pvz., Jungtinėse Tautose, ASEAN−ES dialoge, ASEAN regioniniame forume (ARF) bei Azijos ir Europos susitikime (ASEM), Jungtinių Tautų konferencijoje dėl prekybos ir vystymosi (UNCTAD) ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). III ANTRAŠTINĖ DALIS DVIŠALIS IR REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS 7 straipsnis 1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį Susitarimą, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria, kad kiekviename sektoriuje vykdys susijusią veiklą dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygį, Šalys stengsis kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir tam tikrais atvejais užtikrindamos nuoseklumą su kita veikla, kurioje dalyvauja Bendrija ir ASEAN partneriai. 2. Šalys gali tam tikrais atvejais nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimo veiklai srityse, kurioms taikomas Susitarimas, arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo atitinkamų finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į išteklius. Šis bendradarbiavimas gali visų pirma apimti mokymo sistemų, praktinių pasitarimų ir seminarų organizavimą, ekspertų mainus, studijas ir kitą Šalių sutartą veiklą. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS 8 straipsnis Bendrieji principai 1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą. 2. Šalys įsipareigoja kuo labiau skatinti tarpusavio prekybinių mainų plėtojimą ir įvairovę jų abipusei naudai. Jos įsipareigoja pagerinti patekimo į rinką sąlygas, šalindamos kliūtis prekybai, pirmiausia laikinai panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą. 3. Pripažindamos, kad prekyba yra būtina vystymuisi ir kad, kaip rodo patirtis, prekybos preferencijų schemų pavidalu teikiama pagalba yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad sustiprintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos visiškai laikantis PPO teisės aktų. 4. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, maisto saugos, gyvūnų sveikatos, vartotojų politikos, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo politikos, raidą. 5. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą siekiant plėtoti jų santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant techninių pajėgumų stiprinimą, siekiant spręsti problemas 9−16 straipsniuose išvardytose srityse. 9 straipsnis Sanitarijos ir fitosanitarijos klausimai Šalys keičiasi informacija, susijusia su teisės aktais, sertifikavimu ir kontrolės bei priežiūros procedūromis pagal PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SPS), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, vykdant Tarptautinio epizootijų biuro veiklą ir pagal CODEX Alimentarius ir aptaria šią informaciją. 10 straipsnis Techninės prekybos kliūtys Šalys skatina naudojimąsi tarptautiniais standartais ir bendradarbiauja bei keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TBT). 11 straipsnis Intelektinės nuosavybės teisių apsauga Šalys bendradarbiauja tobulindamos intelektinės nuosavybės apsaugą ir naudojimąsi ja remdamosi geriausia patirtimi ir didindamos su tuo susijusių žinių sklaidą. Šis bendradarbiavimas gali apimti informacijos ir patirties mainus tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių taikymas, šių teisių pažeidimų prevencija, kova su klastojimu ir piratavimu. 12 straipsnis Geresnių sąlygų prekybai sudarymas Šalys dalijasi patirtimi ir nagrinėja galimybes supaprastinti importo, eksporto ir kitas muitinės procedūras, padidinti prekybos reglamentavimo skaidrumą ir plėtoti muitinių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio administracinės pagalbos mechanizmus, taip pat siekti suderinti nuomones ir bendrus veiksmus įgyvendinant tarptautines iniciatyvas. Ypatingą dėmesį Šalys skirs tarptautinės prekybos, įskaitant transporto paslaugas, saugumui didinti ir užtikrinti darnų požiūrį į prekybos procedūrų supaprastinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais. 13 straipsnis Bendradarbiavimas muitinės veiklos srityje Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame Susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos apsvarstyti galimybę ateityje sudaryti protokolą dėl muitinių bendradarbiavimo, įskaitant tarpusavio pagalbą, laikantis šiame Susitarime numatytos institucinės struktūros. 14 straipsnis Investicijos Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos tarpusavio investicijoms palankią ir stabilią aplinką remdamosi nuolatiniu dialogu, kuriuo siekiama padidinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos investicijų srautams, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras ir nediskriminuojančias investuotojams taikomas taisykles. 15 straipsnis Konkurencijos politika Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių įdiegimą ir taikymą bei informacijos sklaidą siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms viena kitos rinkose. 16 straipsnis Paslaugos Šalys užmezga nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma būtų siekiama keistis informacija apie savo atitinkamus teisės aktus, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, galimybę naudotis kapitalo ištekliais ir technologijomis, paslaugų teikimą tarp abiejų regionų ir trečiųjų šalių rinkose. V ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS KITUOSE SEKTORIUOSE 17 straipsnis Turizmas 1. Remdamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, kurie yra vietinės programos „Darbotvarkė 21“ pagrindas, Šalys gali bendradarbiauti siekdamos gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kad užtikrintų darnią ir tvarią turizmo plėtrą. 2. Šalys gali plėtoti bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti ir kuo geriau išnaudoti gamtinio ir kultūrinio paveldo potencialą, mažinti neigiamą turizmo poveikį ir didinti teigiamą turizmo verslo indėlį į tvarų vietos bendruomenės vystymąsi, be kita ko, plėtoti ekologinį turizmą, puoselėti vietos bendruomenių vientisumą bei interesus ir tobulinti mokymą turizmo pramonėje. 18 straipsnis Finansinės paslaugos Šalys susitaria, atsižvelgdamos į savo poreikius ir pagal atitinkamas programas bei teisės aktus, skatinti bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje. 19 straipsnis Ekonominės politikos dialogas 1. Šalys susitaria bendradarbiauti skatinant informacijos mainus ir dalinimąsi savo atitinkamų ekonominių tendencijų ir politikos patirtimi bei keitimąsi ekonominės politikos patirtimi, atsižvelgiant į regioninį ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją. 2. Šalys stengsis sustiprinti jų institucijų dialogą ekonominiais klausimais, kurie Šalių susitarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika (įskaitant mokesčius), viešieji finansai, makroekonominis stabilizavimas ir užsienio skola. 3. Šalys pripažįsta, kaip svarbu didinti skaidrumą ir tobulinti informacijos mainus, siekiant lengviau įgyvendinti mokesčių vengimo ar jų slėpimo prevencijos priemones laikantis atitinkamų teisinių sistemų. Jos susitaria gerinti bendradarbiavimą šioje srityje. 20 straipsnis Pramonės politika ir MVĮ bendradarbiavimas 1. Atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse siekiant gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą, be kita ko, šiais būdais: - keitimąsi informacija ir patirtimi, kaip sukurti pagrindines sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms gerinti savo konkurencingumą; - ūkio subjektų ryšių skatinimą, bendrų investicijų skatinimą ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą pirmiausia pasinaudojant galiojančiomis Bendrijos horizontaliomis programomis, skatinant, kad partneriai keistųsi programine ir technine įranga; - finansavimo ir patekimo į rinką palengvinimas, teikiant informaciją ir skatinant inovacijas, keičiantis gerąja finansavimo galimybių patirtimi, ypač mikroįmonių ir mažųjų įmonių atžvilgiu; - abipusiu susitarimu bendrus mokslinių tyrimų projektus pasirinktose pramonės srityse ir bendradarbiavimą abipusiu susitarimu standartų ir atitikties vertinimo procedūrų bei techninių reglamentų srityje. 2. Šalys palengvins ir rems abiejų Šalių privačių sektorių nustatytus atitinkamus veiksmus. 21 straipsnis Informacinė visuomenė Pripažindamos, kad informacijos ir ryšių technologijos yra pagrindinės šiuolaikinio pasaulio sudedamosios dalys, gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengsis bendradarbiauti, be kita ko, šiais būdais: a) palengvinti platų dialogą dėl įvairių informacinės visuomenės aspektų, visų pirma elektroninių ryšių politikos ir reglamentavimo, įskaitant visuotines paslaugas, licencijavimą ir bendrus leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą; b) siekti Bendrijos, Indonezijos ir Pietryčių Azijos tinklų ir paslaugų sujungimo bei sąveikos; c) standartizuoti ir platinti naujas informacijos bei ryšių technologijas; d) skatinti Bendrijos ir Indonezijos bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus informacinių ir ryšių technologijų srityje; e) vykdyti jungtinius mokslinių tyrimų projektus informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje; f) bendradarbiauti IRT srities saugumo klausimais ir (arba) aspektais. 22 straipsnis Mokslas ir technologijos 1. Šalys susitaria, atsižvelgdamos į atitinkamą savo politiką, bendradarbiauti abiem svarbiose mokslo ir technologijų srityse, pvz., energetikos, transporto, aplinkos, gamtinių išteklių ir sveikatos. 2. Bendradarbiaujant siekiama: a) skatinti informacijos ir žinių mainus mokslo ir technologijų klausimais, ypač politikos krypčių ir programų įgyvendinimo srityje; b) skatinti pastovius Šalių mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir pramonės ryšius; c) skatinti mokymą žmogiškųjų išteklių srityje; d) skatinti kitas bendrai sutarto bendradarbiavimo formas. 3. Bendradarbiavimas vykdomas pasitelkiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mokslininkų mainus, susitikimus ir mokslininkų mokymą naudojantis tarptautinio judumo programomis, numatant didžiausią įmanomą mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą. 4. Šalys skatina atitinkamas aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų centrus ir gamybinius sektorius, ypač mažąsias ir vidutines įmones, dalyvauti plėtojant šį bendradarbiavimą. 23 straipsnis Energetika Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Šiuo tikslu Šalys susitaria skatinti abipusiai naudingus ryšius, siekiant: a) įvairinti energijos tiekimą, siekiant didinti tiekimo saugumą, vystyti naujas ir atsinaujinančios energijos formas ir bendradarbiauti vykdant energetikos sektoriaus veiklą, apimančią visą veiklą nuo energijos gamybos iki pardavimo; b) siekti racionaliai naudoti energiją, prisidedant pasiūlos ir paklausos pusėms, ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, įskaitant Kioto protokole numatytą švaraus vystymosi mechanizmą; c) skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą; d) nagrinėti sąsajas tarp galimybės naudotis energija prieinama kaina ir tvarios plėtros. 24 straipsnis Transportas 1. Šalys siekia bendradarbiauti atitinkamose transporto politikos srityse, kad pagerintų prekių ir keleivių judėjimą, skatintų saugą, laivybos ir aviacijos patikimumą bei saugumą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, aplinkos apsaugą ir padidintų savo transporto sistemų efektyvumą. 2. Bendradarbiavimo formos gali apimti, be kita ko: a) keitimąsi informacija apie atitinkamą savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto transportą, kaimo, vidaus vandenų ir jūrų transportą, įskaitant daugiarūšio transporto tinklų sujungimą ir sąveiką, taip pat kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų valdymą; b) galimą naudojimąsi Europos visuotine palydovų navigacijos sistema (Galileo), ypatingą dėmesį teikiant abi puses dominantiems klausimams; c) dialogą transporto paslaugų srityje, siekiant toliau plėtoti dvišalius santykius tarp Šalių abi puses dominančiais klausimais; iš dalies pakeisti tam tikras esamų dvišalių Indonezijos ir kiekvienos valstybės narės oro susisiekimo paslaugų susitarimų dalis, kad jie būtų suderinti su atitinkamais Šalių įstatymais ir teisės aktais, ir ištirti galimybes Šalims toliau plėtoti bendradarbiavimą oro transporto srityje; d) plėtoti jūrų transporto paslaugų srities dialogą, kuriuo būtų siekiama neriboti patekimo į tarptautinę jūrų rinką ir tarptautinę prekybą komerciniais pagrindais, neįvesti sąlygų dėl krovinių dalinimo, nustatyti nacionalinį režimą ir palankiausio režimo statusą laivams, kuriuos valdo kitos Šalies piliečiai ar bendrovės, ir spręsti transporto paslaugų „nuo durų iki durų“ teikimo klausimą; e) pagal atitinkamas tarptautines konvencijas laikytis saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų ir reglamentų, ypač susijusių su jūrų transportu ir aviacija. 25 straipsnis Švietimas ir kultūra 1. Siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūromis, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į jų įvairovę. 2. Šalys taip pat siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendrą kultūros renginių organizavimą. Todėl Šalys taip pat susitaria toliau remti Azijos ir Europos fondo veiklą. 3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., UNESCO, ir keistis nuomonėmis apie kultūrų įvairovę, įskaitant pasiekimus, tokius kaip UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimą ir įgyvendinimą. 4. Be to, Šalys skirs ypatingą dėmesį priemonėms, kuriomis siekiama, kad atitinkamos jų specializuotos agentūros užmegztų ryšius, ir kurios skirtos skatinti informacijos, leidinių, žinių, studentų, ekspertų ir techninių išteklių mainus, skatinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą švietime, naudojantis Bendrijos programų Pietryčių Azijoje siūlomomis priemonėmis švietimo ir kultūros srityje bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi. Abi Šalys susitaria skatinti Erasmus Mundus programos įgyvendinimą. 26 straipsnis Žmogaus teisės 1. Šalys susitaria bendradarbiauti žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje. 2. Bendradarbiavimas gali apimti, be kita ko: a) paramą Indonezijos nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje įgyvendinimui; b) žmogaus teisių skatinimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais; c) žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų stiprinimą. 3. Šalys susitaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas tarpusavio dialogas. 27 straipsnis Aplinka ir gamtiniai ištekliai 1. Šalys susitaria, kad reikia tvariu būdu saugoti bei valdyti gamtinius išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas. 2. Vykdydamos bet kokią veiklą pagal šį Susitarimą, Šalys atsižvelgia į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi rezultatus ir į abiejų Šalių taikomų atitinkamų daugiašalių aplinkosaugos susitarimų įgyvendinimą. 3. Šalys turėtų stengtis tęsti bendradarbiavimą pagal regionines aplinkosaugos programas, pirmiausia: a) skatinti ekologinį sąmoningumą ir gerinti teisėsaugos gebėjimus; b) stiprinti gebėjimus klimato kaitos ir energijos veiksmingumo srityje, sutelkiant dėmesį į mokslinius tyrimus ir vystymąsi, klimato kaitos ir šiltnamio efekto stebėseną ir tyrimus, mažinti neigiamą poveikį ir rengti prisitaikymo programas; c) stiprinti gebėjimus siekiant dalyvauti sudarant ir įgyvendinant daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant susitarimus dėl biologinės įvairovės, biologinės saugos ir nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES); d) skatinti aplinkai nekenksmingas technologijas, produktus ir paslaugas, įskaitant aplinkosaugos valdymo sistemų ir aplinkosauginio ženklinimo gebėjimų ugdymą; e) užkirsti kelią nelegaliam pavojingų cheminių medžiagų, pavojingų atliekų ir kitokių atliekų vežimui iš vienos valstybės į kitą; f) kontroliuoti pakrančių ir jūros aplinką, apsaugą, taršą ir degradaciją; g) užtikrinti vietos subjektų įsitraukimą į aplinkos apsaugą ir tvarų vystymąsi; h) tvarkyti dirvožemį ir žemę; i) imtis priemonių kovoti su valstybių sienas peržengiančiu smogu. 4. Šalys skatina viena kitos dalyvavimą šios srities savo programose jose numatytomis konkrečiomis sąlygomis. 28 straipsnis Miškininkystė 1. Šalys susitaria, kad siekiant dabartinės ir būsimų kartų gerovės reikia tvariu būdu saugoti bei valdyti miškų išteklius ir biologinę įvairovę. 2. Šalys siekia toliau bendradarbiauti ir tobulinti miško ir žemės plotų gaisrų valdymą, kovoti su nelegalia medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, gerinti miškų valdymą ir skatinti tvarią miškotvarką. 3. Šalys plėtos bendradarbiavimo programas, be kita ko, susijusias su: a) bendradarbiavimu atitinkamuose tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose forumuose, skirtuose skatinti teisinių priemonių, susijusių su nelegalia medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, kūrimą; b) gebėjimų ugdymu, moksliniais tyrimais ir plėtra; c) parama tvaraus miškų sektoriaus plėtrai; d) miškų sertifikavimo sistemos plėtojimu. 29 straipsnis Žemės ūkio ir kaimo plėtra Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Bendradarbiavimo sritys, kurias galima plėsti, yra šios: a) žemės ūkio politika ir bendra tarptautinė žemės ūkio padėtis; b) galimybės pašalinti prekybos žemės ūkio kultūromis, gyvuliais ir jų produktais kliūtis; c) plėtros kaimo vietovėse politika; d) žemės ūkio kultūroms ir gyvuliams skirtos kokybės strategijos ir saugomos geografinės nuorodos; e) rinkos plėtra ir tarptautinių prekybinių santykių skatinimas; f) tvaraus žemės ūkio plėtra. 30 straipsnis Jūros aplinka ir žuvininkystė Šalys skatina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą jūrų aplinkos ir žuvininkystės srityje, pirmiausia skatindamos tvariai ir atsakingai plėtoti ir valdyti jūrų aplinką ir žuvininkystę. Toks bendradarbiavimas gali apimti: a) informacijos mainus; b) paramą tvariai ir atsakingai ilgalaikei jūrų aplinkos ir žuvininkystės politikai, įskaitant pakrančių ir jūros išteklių apsaugą ir valdymą; c) nelegalios, neatskaitingos ir nereglamentuojamos žvejybos prevenciją, kovos su tokiais reiškiniais priemones; d) rinkos plėtrą bei gebėjimų ugdymą. 31 straipsnis Sveikata 1. Šalys susitaria bendradarbiauti bendro intereso sveikatos sektoriaus srityse, siekiant stiprinti veiklą mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros sistemos valdymo, mitybos, vaistų, profilaktinės medicinos, pagrindinių užkrečiamųjų ligų, pvz., paukščių gripas ir pandeminis gripas, ŽIV ir (arba) AIDS, SŪRS ir neužkrečiamųjų ligų, pvz., vėžio, širdies ligų, eismo įvykių traumų ir kitų pavojų sveikatai, įskaitant priklausomybę nuo narkotikų, srityse. 2. Bendradarbiavimas vyksta visų pirma šiais būdais: a) keičiantis informacija ir patirtimi pirmiau minėtose srityse; b) rengiant programas, susijusias su epidemiologija, decentralizacija, sveikatos finansavimu, bendruomenės įgalinimu ir sveikatos paslaugų administravimu; c) ugdant gebėjimus per techninės pagalbos ir profesinio mokymo plėtros programas; d) rengiant sveikatos paslaugų gerinimo programas ir remiant susijusią veiklą, įskaitant, be kita ko, kūdikių bei motinų mirtingumo mažinimą. 32 straipsnis Statistika Remdamosi Bendrijos ir ASEAN esamo bendradarbiavimo veikla statistikos srityje, Šalys susitaria skatinti statistikos metodų ir praktikos derinimą, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, kad abiem priimtinu pagrindu galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis, taip pat bet kurių kitų šiame Susitarime numatytų sričių, kurių duomenis įmanoma statistiškai apdoroti, pvz., rinkti, analizuoti ir skleisti, statistiniais duomenimis. 33 straipsnis Asmens duomenų apsauga 1. Šalys susitaria imtis veiksmų šioje srityje ir siekti bendro tikslo tobulinti asmens duomenų apsaugą, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką, išdėstytą, pvz., Jungtinių Tautų kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/95). 2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje, be kita ko, gali apimti techninę pagalbą keičiantis informacija ir žiniomis, atsižvelgiant į Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus. 34 straipsnis Migracija 1. Šalys dar kartą patvirtina, kaip svarbu vienyti jėgas siekiant valdyti migracijos srautus tarp jų teritorijų, ir siekdamos stiprinti bendradarbiavimą pradeda platų dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant nelegalią migraciją, nelegalų žmonių vežimą ir prekybą žmonėmis, ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, apsaugos klausimą. Migracijos klausimus reikėtų įtraukti į abiejų Šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas. Šalys susitaria spręsti migracijos klausimus laikydamosi humanitarinių principų. 2. Šalių bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas specialių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis tarpusavyje. Šis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamais galiojančiais Šalių teisės aktais. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas: a) pagrindinėms migracijos priežastims; b) nacionalinių teisės aktų rengimui ir praktikos tobulinimui ir įgyvendinimui pagal abiejų Šalių taikomus atitinkamus tarptautinius teisės aktus, visų pirma siekiant užtikrinti negrąžinimo principo laikymąsi; c) abiem Šalims svarbiems vizų, kelionės dokumentų ir sienų kontrolės valdymo klausimams; d) taisyklėms dėl leidimo įvažiuoti į šalį, į šalį įleistų asmenų teisėms ir statusui, vienodam požiūriui į teisėtai šalyje gyvenančius asmenis, kurie nėra tos šalies piliečiai, jų integracijai, švietimui ir mokymui, taip pat priemonėms, skirtoms kovai su rasizmu ir ksenofobija; e) techninių ir žmogiškųjų gebėjimų ugdymui; f) veiksmingos prevencinės politikos kūrimui siekiant kovoti su nelegalia migracija, nelegaliu žmonių vežimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su nelegalių žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus; g) neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų grąžinimui žmoniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant jų savanoriško grįžimo skatinimą, taip pat tokių asmenų readmisijai pagal 3 dalį. 3. Siekdamos bendradarbiauti kovojant su neteisėta imigracija ir ją kontroliuoti bei neatmesdamos poreikio apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, Šalys taip pat susitaria: a) savo šalyje nustatyti įtariamus nelegaliai gyvenančius kitos valstybės piliečius ir gavus prašymą nedelsiant ir be papildomų formalumų leisti sugrąžinti visus kitos valstybės narės ar Indonezijos teritorijoje neteisėtai esančius savo piliečius, iškart kai tik nustatoma jų pilietybė; b) šiam tikslui suteikti sugrąžintiems savo piliečiams atitinkamus tapatybės dokumentus. 4. Šalys susitaria bet kurios iš Šalių prašymu derėtis dėl susitarimo, reglamentuojančio konkrečius Šalių įsipareigojimus dėl readmisijos, įskaitant įsipareigojimą dėl savo valstybės piliečių ir kitų valstybių piliečių readmisijos. Šis Susitarimas būtų taikomas ir asmenims be pilietybės. 35 straipsnis Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei korupcija, nuosekliai laikydamosi esamų abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, susijusių su veiksmingu bendradarbiavimu siekiant susigrąžinti iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Ši nuostata yra esminis šio Susitarimo elementas. 36 straipsnis Bendradarbiavimas kovos su narkotikais srityje 1. Naudodamosi atitinkamais savo įgaliojimais ir kompetencija, Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti visapusį ir suderintą požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo ir teisėsaugos (įskaitant muitinės paslaugas), socialinio, teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, taip pat legalios rinkos reguliavimą, siekdamos kuo labiau sumažinti narkotikų pasiūlą, nelegalią prekybą bei paklausą, poveikį narkotikų vartotojams bei visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. 2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai priimtais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. Dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje dėl narkotikų. 3. Šalių bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi nuomonėmis apie teisines sistemas ir geriausią praktiką, techninę ir administracinę pagalbą narkotikų prevencijos ir priklausomybės nuo narkotikų gydymo srityse, imantis įvairių priemonių, visų pirma mažinant su piktnaudžiavimu narkotikais susijusią žalą; informacijos ir stebėsenos centrų kūrimą; darbuotojų mokymą; mokslinius narkotikų tyrimus; teismų ir policijos bendradarbiavimą ir neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Šalys gali susitarti dėl kitų sričių įtraukimo. 4. Šalys gali bendradarbiauti, siekdamos plėtoti alternatyvias tvarios vystymosi politikos kryptis, skirtas kuo labiau sumažinti neteisėtą narkotikų, ypač kanapių, auginimą. 37 straipsnis Bendradarbiavimas kovos su pinigų plovimu srityje 1. Šalys susitaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią naudoti jų finansų sistemas pinigams, gautiems iš nusikalstamos veiklos, pvz., iš nusikaltimų, susijusių su narkotikais ir korupcija, plauti. 2. Abi Šalys susitaria bendradarbiauti ir teikti techninę ir administracinę pagalbą, skirtą rengti reglamentus bei juos įgyvendinti ir diegti veiksmingus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įskaitant iš nusikalstamos veiklos gauto turto ar lėšų susigrąžinimą, mechanizmus. 3. Bendradarbiavimu visų pirma turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas keistis susijusia informacija vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ir taikyti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu reikalavimus, lygiaverčius Bendrijos ir šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems reikalavimams. 38 straipsnis Pilietinė visuomenė 1. Šalys pripažįsta, kad organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma akademinė bendruomenė, gali vaidinti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie pagal šį Susitarimą vykdomo dialogo ir bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene bei aktyvų jos dalyvavimą. 2. Pagal kiekvienos Šalies demokratinius principus, įstatymus ir kitus teisės aktus organizuota pilietinė visuomenė gali: a) dalyvauti politikos formavimo procese nacionaliniu lygiu; b) būti informuojama apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač tose srityse, kurios yra svarbios pilietinei visuomenei, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir dalyvauti tokiose konsultacijose; c) skaidriai valdyti visus jų veiklai skirtus finansinius išteklius; d) dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas, įskaitant gebėjimų ugdymą piliečiams svarbiose srityse. 39 straipsnis Bendradarbiavimas siekiant modernizuoti valstybės ir viešąjį administravimą Šalys, remdamosi konkrečių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis, susitaria bendradarbiauti siekiant modernizuoti viešąjį administravimą, be kita ko: a) gerinti organizacinį veiksmingumą; b) didinti institucijų teikiamų paslaugų veiksmingumą; c) užtikrinti skaidrų viešųjų išteklių valdymą ir apskaitą; d) tobulinti teisinę ir institucinę sistemą; e) ugdyti politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimus (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antikorupcija); f) stiprinti teismų sistemas; g) tobulinti teisėsaugos mechanizmus ir institucijas. 40 straipsnis Bendradarbiavimo būdai 1. Siekdamos įgyvendinti šiame Susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti atitinkamus išteklius, įskaitant finansinius. 2. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Indonezijoje laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų ir Indonezijos įstatymų ir kitų teisės aktų. VI ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 41 straipsnis Jungtinis komitetas 1. Pagal šį Susitarimą Šalys susitaria įsteigti Jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų pusių aukščiausio lygio atstovų. Šio Komiteto uždaviniai yra: a) užtikrinti tinkamą šio Susitarimo veikimą ir įgyvendinimą; b) nustatyti prioritetus remiantis šio Susitarimo tikslais; c) spręsti dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius nesutarimus; d) teikti rekomendacijas šį Susitarimą pasirašiusioms Šalims, skatinant siekti šio Susitarimo tikslų ir prireikus spręsti visus dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius ginčus. 2. Jungtinio komiteto posėdžiai paprastai vyksta ne rečiau kaip kas dveji metai pakaitomis Indonezijoje ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytą dieną. Šalių susitarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai Jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu. 3. Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios padėtų jam vykdyti uždavinius. Kiekviename Jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės pateikia jam išsamias savo veiklos ataskaitas. 4. Šalys susitaria, kad Jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti tinkamą bet kokio Bendrijos ir Indonezijos sudaryto ar rengiamo sektorinio susitarimo ar protokolo taikymą. 5. Šiam Susitarimui taikyti Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. VII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 42 straipsnis Nuostatos dėl tolesnės raidos 1. Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą Indonezija ir Bendrija abipusiu sutarimu gali iš dalies pakeisti, peržiūrėti ir išplėsti šį Susitarimą, įskaitant jo papildymą susitarimais ar protokolais dėl konkrečių sektorių ir veiklos. 2. Įgyvendindama šį Susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į šio Susitarimo taikymo metu įgytą patirtį. 43 straipsnis Kiti susitarimai 1. Nepažeidžiant atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatų, nei šis Susitarimas, nei pagal jį vykdomi veiksmai neturi jokios įtakos Bendrijos valstybių narių įgaliojimams pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Indonezija ar prireikus sudaryti su Indonezija naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus. 2. Šis Susitarimas neturi įtakos Indonezijos ir Bendrijos prisiimtų įsipareigojimų dėl trečiųjų šalių taikymui ar įgyvendinimui. 44 straipsnis Ginčų sprendimo mechanizmas 1. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo. 2. Jungtinis komitetas spręs ginčą pagal 41 straipsnio 1 dalies c ir d punktus. 3. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo kurių nors šiuo Susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis atitinkamų veiksmų. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia Jungtiniam komitetui visą susijusią informaciją, būtiną išsamiai padėties analizei, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas. 4. Šalys susitaria, kad šio Susitarimo teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo tikslais 3 dalyje nurodyti „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių esminį Susitarimo pažeidimą. Esminis Susitarimo pažeidimas – tai: i) Susitarimo anuliavimas, nesankcionuotas bendrosiomis tarptautinės teisės normomis, arba ii) esminės Susitarimo dalies pažeidimas, kaip išdėstyta 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje. 5. Pasirenkant priemones pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trukdo šio Susitarimo veikimui. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi Jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo. 45 straipsnis Sąlygų sudarymas Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį Susitarimą, Šalys susitaria sudaryti būtinas sąlygas bendradarbiavimo įgyvendinime dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal atitinkamas abiejų Šalių vidaus taisykles ir teisės aktus. 46 straipsnis Teritorinis taikymas Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Indonezijos teritorijoje. 47 straipsnis Šalių sąvokos apibrėžimas Šiame Susitarime „Šalys“ − Bendrija ar jos valstybės narės arba Bendrija ir jos valstybės narės, laikantis atitinkamų jų įgaliojimų, ir Indonezijos Respublika. 48 straipsnis Įsigaliojimas ir trukmė 1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po tos datos, kai Šalys viena kitai praneša apie šiuo tikslu būtinų teisinių procedūrų užbaigimą. 2. Šis Susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitam vienerių metų laikotarpiui, jei Šalys ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio Susitarimo. 3. Šis Susitarimas iš dalies keičiamas Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja tik po to, kai Šalys viena kitai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai. 4. Šalys gali nutraukti šį Susitarimą pateikdamos rašytinį denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą. 49 straipsnis Pranešimas Pranešimas teikiamas, atitinkamai, Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos užsienio reikalų ministrui. 50 straipsnis Autentiški tekstai Šis Susitarimas sudarytas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir indoneziečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Pasirašytas dviem egzemplioriais [vieta], du tūkstančiai [metai] [mėnuo] [diena] Europos Bendrija Indonezijos Respublika Belgijos Karalystė Bulgarijos Respublika Čekijos Respublika Danijos Karalystė Vokietijos Federacinė Respublika Estijos Respublika Graikijos Respublika Ispanijos Karalystė Prancūzijos Respublika Airija Italijos Respublika Kipro Respublika Latvijos Respublika Lietuvos Respublika Liuksemburgo Didžioji Hercogystė Vengrijos Respublika Maltos Respublika Nyderlandų Karalystė Austrijos Respublika Lenkijos Respublika Portugalijos Respublika Rumunija Slovėnijos Respublika Slovakijos Respublika Suomijos Respublika Švedijos Karalystė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Baigiamasis aktas EUROPOS BENDRIJOS, toliau – Bendrija, įgaliotieji asmenys bei BELGIJOS KARALYSTĖ, BULGARIJOS RESPUBLIKA, ČEKIJOS RESPUBLIKA, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, ESTIJOS RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, KIPRO RESPUBLIKA, LATVIJOS RESPUBLIKA, LIETUVOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, VENGRIJOS RESPUBLIKA, MALTOS RESPUBLIKA, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, LENKIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, RUMUNIJA, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA, SLOVAKIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, ir INDONEZIJOS RESPUBLIKA, kita šalis, susitikusios (vieta) (data), kad pasirašytų Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, priėmė pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo. Valstybių narių įgaliotieji asmenys ir Indonezijos Respublikos įgaliotasis asmuo atsižvelgia į šią vienašalę Europos bendrijos deklaraciją: „Susitarimo nuostatos, patenkančios į Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies III dalies taikymo sritį, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančioms Šalims, o ne kaip Europos bendrijos daliai, tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (pagal aplinkybes) praneša Indonezijos Respublikai, kad Susitarimo nuostatos joms yra privalomos kaip Europos bendrijos daliai pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridedamą protokolą dėl Danijos pozicijos.“ Pasirašyta (vieta) (data) Europos Bendrija Indonezijos Respublika Bulgarijos Respublika Belgijos Karalystė Čekijos Respublika Danijos Karalystė Vokietijos Federacinė Respublika Estijos Respublika Graikijos Respublika Ispanijos Karalystė Prancūzijos Respublika Airija Italijos Respublika Kipro Respublika Latvijos Respublika Lietuvos Respublika Liuksemburgo Didžioji Hercogystė Vengrijos Respublika Maltos Respublika Nyderlandų Karalystė Austrijos Respublika Lenkijos Respublika Portugalijos Respublika Rumunija Slovėnijos Respublika Slovakijos Respublika Suomijos Respublika Švedijos Karalystė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė [1] OL C […], […], p. […].