–

M.-A.A., atstovaujamo avocată R.-I. Ionescu,

–

Municipiul Cluj-Napoca, atstovaujamos E. Boc, R. Lăpuşan, A. Roman, A. Roşca ir A. Rus,

–

Asociaţia Accept, atstovaujamos consilier juridic A.-M. Baltac ir avocată R.-I. Ionescu,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir O.-C. Ichim,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos T. Papadopoulou,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Zs. Biró-Tóth ir M. Z. Fehér,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir C. S. Schillemans,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, E. Borawska Kędzierska ir A. Siwek-Ślusarek,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Biolan, H. Krämer ir E. Montaguti,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio, SESV 18, 20 ir 21 straipsnių, taip pat dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 1, 7, 20, 21 ir 45 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rumunijos piliečio M.-A.A. ginčą su Direcția de Evidență a Persoanelor Cluj, Serviciul stare civilă (Klužo asmenų registro direkcijos Civilinės metrikacijos tarnyba, Rumunija), Direcția pentru Evidența Persoanelor și Administrarea Bazelor de Date din Ministerul Afacerilor Interne (Vidaus reikalų ministerijos direkcija, atsakinga už gyventojų registrą ir duomenų bazių tvarkymą, Rumunija) ir Municipiul Cluj-Napoca (Klužo-Napokos savivaldybė, Rumunija) dėl Jungtinėje Karalystėje teisėtai atlikto vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo pripažinimo ir įrašo apie tokį pakeitimą M.-A.A. Rumunijos gimimo liudijime.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

ESS ir SESV

3

ESS 2 straipsnis suformuluotas taip:

4

SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:

5

SESV 20 straipsnyje numatyta:

6

SESV 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Chartija

7

Chartijos 1 straipsnyje „Žmogaus orumas“ numatyta:

8

Chartijos 7 straipsnyje „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“ nustatyta:

9

Chartijos 20 straipsnyje „Lygybė prieš įstatymą“ nurodyta:

10

Chartijos 21 straipsnio „Diskriminacijos uždraudimas“ 1 dalyje numatyta:

11

Chartijos 45 straipsnis „Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė“ suformuluotas taip:

Susitarimas dėl išstojimo

12

2019 m. spalio 17 d. priimtas ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (EAEB) vardu buvo patvirtintas 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (OL L 29, 2020, p. 1).

13

Šio susitarimo preambulės ketvirtoje, šeštoje ir aštuntoje pastraipose nurodyta:

14

Minėto susitarimo 126 straipsnyje „Pereinamasis laikotarpis“ numatyta:

15

To paties susitarimo 127 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio aprėptis“ nurodyta:

16

Pagal Susitarimo dėl išstojimo 185 straipsnį jis įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d.

Rumunijos teisė

17

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1996 m. spalio 16 d. Legea Nr. 119/1996 cu privira de stare civilă (Įstatymas Nr. 119/1996 dėl civilinės būklės aktų), pakartotinai paskelbto (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 339, 2012 m. gegužės 18 d.) (toliau – Įstatymas Nr. 119/1996), 9 straipsnis suformuluotas taip:

18

Šio įstatymo 41 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

19

Minėto įstatymo 43 straipsnyje numatyta:

20

To paties įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

21

2003 m. sausio 30 d. Ordonanța Guvernului Nr. 41/2003 privind dobândirea și schimbarea pe cale administrată a numelor persoanelor fizice (Vyriausybės potvarkis Nr. 41/2003 dėl fizinių asmenų asmenvardžių įgijimo ir keitimo administracine tvarka) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 68, 2003 m. vasario 2 d.) 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta:

22

Metodologie cu privire la aplicarea unitară a dispozițiilor în materie de stare civilă (Vienodo civilinės būklės srities nuostatų taikymo metodika), patvirtintos 2011 m. sausio 26 d. Hotărârea Guvernului Nr. 64/2011 (Vyriausybės sprendimas Nr. 64/2011) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 151, 2011 m. kovo 2 d.), 131 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

23

Pagal 2005 m. liepos 14 d. Ordonanța de urgență a Guvernului Nr. 97/2005 privind evidența, domiciliul, reședința și actele de identitate ale cetățenilor români (Nepaprastasis vyriausybės potvarkis Nr. 97/2005 dėl gyventojų registro, Rumunijos piliečių nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos ir asmens tapatybės dokumentų), kuris buvo pakartotinai paskelbtas (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 719, 2011 m. spalio 12 d.), 19 straipsnio 1 dalies i punktą pasikeitus lyčiai viešoji tarnyba, atsakinga už gyventojų registrą, išduoda naują asmens tapatybės dokumentą.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

24

M.-A.A. gimė 1992 m. rugpjūčio 24 d. Klužo-Napokoje (Rumunija), județul Cluj (Klužo apskritis, Rumunija), ir po gimimo buvo įregistruotas kaip moteriškos lyties asmuo. Rumunijoje išduotame gimimo liudijime įrašytas moters vardas, nurodyta, kad asmuo yra moteriškos lyties ir pagal suteiktą asmens kodą jis taip pat identifikuojamas kaip šios lyties asmuo.

25

2008 m. su tėvais persikėlęs į Jungtinę Karalystę M.-A.A. 2016 m. balandžio 21 d. natūralizacijos būdu įgijo ir Jungtinės Karalystės pilietybę.

26

2017 m. vasario 27 d. Jungtinėje Karalystėje M.-A.A. pakeitė savo vardą ir civilinį statusą iš moteriško į vyrišką pagal Deed Poll procedūrą, pagal kurią Didžiosios Britanijos piliečiai gali pakeisti savo vardą ar pavardę paprastu pareiškimu. Tada jis pasikeitė tam tikrus Jungtinės Karalystės institucijų išduotus oficialius dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą ir pasą; jie buvo išduoti naujuoju vardu.

27

2020 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje M.-A.A. gavo Gender Identity Certificate (Lytinės tapatybės pažymėjimas), kuriuo patvirtinama jo vyriškos lyties tapatybė.

28

2021 m. gegužės mėn., remdamasis per Deed Poll procedūrą padarytu pareiškimu ir lytinės tapatybės pažymėjimu, M.-A.A. paprašė Klužo asmenų registro direkcijos Civilinės metrikacijos tarnybos gimimo liudijime padaryti įrašus apie jo vardo, lyties ir asmens kodo pasikeitimą, kad jie atitiktų vyrišką jo lytį, ir išduoti jam naują gimimo liudijimą su šiais naujais duomenimis.

29

2021 m. birželio 21 d. sprendimu Rumunijos valdžios institucijos atmetė M.-A.A. prašymą, be kita ko, motyvuodamos tuo, kad pagal Įstatymo Nr. 119/1996 43 straipsnio i punktą, skaitomą kartu su Vyriausybės potvarkio Nr. 41/2003 4 straipsnio 2 dalies l punktu, apie asmens lytinės tapatybės pakeitimą gali būti įrašyta jo gimimo liudijime tik tuo atveju, jei toks pakeitimas buvo patvirtintas galutiniu teismo sprendimu.

30

2021 m. rugsėjo 14 d. M.-A. A. Judecătoria Sectorului 6 Bucureşti (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pareiškė ieškinį Klužo asmenų registro direkcijos Civilinės metrikacijos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijos direkcijai, atsakingai už asmenų registrą ir duomenų bazių tvarkymą, ir Klužo-Napokos savivaldybei, juo siekiama, kad šioms institucijoms būtų nurodyta gimimo liudijime padaryti įrašus apie jo vardo, lyties ir asmens kodo pakeitimą, kad jie atitiktų vyrišką lytį, ir jam išduoti naują gimimo liudijimą su šiais naujais įrašais.

31

M.-A. A. konkrečiai prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tiesiogiai taikant Sąjungos teisę ir, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvieno Sąjungos piliečio teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, nurodyti šioms institucijoms suderinti jo gimimo liudijimą su Jungtinėje Karalystėje teisėtai įgytu jo vardu ir lytine tapatybe, kad jis galėtų be kliūčių pasinaudoti šia teise, turėdamas jo vyriškos lyties tapatybę atitinkantį kelionės dokumentą. M.-A.A. teigia, kad jeigu jis būtų priverstas pradėti naują teisminę procedūrą Rumunijoje, kad tiesiogiai gautų lytinės tapatybės pakeitimo patvirtinimą, kiltų rizika, kad bus priimtas sprendimas, prieštaraujantis tam, kurį priėmė Jungtinės Karalystės valdžios institucijos. Be to, jis nurodo, kad 2021 m. sausio 19 d. Sprendime X ir Y prieš Rumuniją (CE:ECHR:2021:0119JUD000214516) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šiai procedūrai trūksta aiškumo ir nuspėjamumo.

32

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad M.-A.A. reikalavimų pagrįstumas, taigi ir ginčo pagrindinėje byloje baigtis priklauso nuo Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma ESS 2 straipsnio, SESV 18, 20 ir 21 straipsnių ir Chartijos 1, 7, 20, 21 ir 45 straipsnių išaiškinimo. Konkrečiau kalbant, jam kyla klausimas, ar Sąjungos piliečio statusui ir teisei laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje prieštarauja nacionalinės teisės aktai, kuriais atitinkamas asmuo įpareigojamas nacionaliniuose teismuose pradėti naują lytinės tapatybės keitimo procedūrą, nors tokia procedūra kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, jau buvo baigta jam palankiu sprendimu.

33

Remdamasis šioje srityje reikšminga Teisingumo Teismo jurisprudencija, be kita ko, 2003 m. spalio 2 d. Sprendimu Garcia Avello (C‑148/02, EU:C:2003:539), 2008 m. spalio 14 d. Sprendimu Grunkin ir Paul (C‑353/06, EU:C:2008:559), 2017 m. birželio 8 d. Sprendimu Freitag (C‑541/15, EU:C:2017:432) ir 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“ (C‑490/20, EU:C:2021:1008), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad atsakymas į šį klausimą iš šios jurisprudencijos neišplaukia pakankamai aiškiai.

34

Be to, jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, šiam teismui dar kyla klausimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikio ginčo pagrindinėje byloje baigčiai. Jis, be kita ko, pažymi, kad nagrinėjamu atveju lytinės tapatybės keitimo procedūra Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta prieš šiai valstybei išstojant iš Sąjungos, tačiau baigta po jos išstojimo, pereinamuoju laikotarpiu. Taigi reikia nustatyti, ar tokiomis aplinkybėmis Rumunija privalo pripažinti šios Jungtinėje Karalystėje vykdytos lytinės tapatybės pakeitimo procedūros teisines pasekmes.

35

Šiomis aplinkybėmis Judecătoria Sectorului 6 București (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

36

Rumunijos vyriausybė mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes M.-A.A. kreipėsi į kompetentingas Rumunijos valdžios institucijas su prašymu Rumunijos gimimo liudijime padaryti įrašą apie atitinkamai 2017 m. ir 2020 m. Jungtinėje Karalystėje teisėtai atliktą asmenvardžio ir lytinės tapatybės pakeitimą tik 2021 m. gegužės mėn., t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris pagal Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnį nustatytas 2020 m. gruodžio 31 d.

37

Taigi, šios vyriausybės teigimu, kreipimosi į šias institucijas dieną Jungtinė Karalystė turėjo trečiosios valstybės statusą Sąjungos atžvilgiu, todėl Sąjungos piliečiai ir Jungtinės Karalystės piliečiai nebegalėjo remtis savo teisėmis pagal Susitarimą dėl išstojimo. Remdamasi 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimu Runevič-Vardyn ir Wardyn (C‑391/09, EU:C:2011:291, 55 ir 56 punktai), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV nuostatos, susijusios su Sąjungos pilietybe, taikytinos iki valstybės narės įstojimo į Sąjungą susiklosčiusių situacijų dabartinėms pasekmėms, minėta vyriausybė tvirtina, kad šios nuostatos mutatis mutandis nebegali būti taikomos, valstybei išstojus iš Sąjungos, situacijų, susiklosčiusių tuo metu, kai ji dar buvo Sąjungos narė, dabartinėms pasekmėms. Taigi tai yra išimtinai vidaus situacija.

38

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti, be kita ko, SESV nuostatas dėl Sąjungos pilietybės, įskaitant SESV 21 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą, kurioje asmuo, kuris yra Rumunijos, kur gimė, ir Jungtinės Karalystės, kur gyvena nuo 2008 m., pilietis, kreipėsi į kompetentingas Rumunijos valdžios institucijas su prašymu atnaujinti jo gimimo liudijimą, kad jis atitiktų jo naują vardą ir naują lytinę tapatybę, kurie buvo teisėtai įgyti Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d.

41

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, valstybės narės pilietis, kuris, kaip Sąjungos pilietis, pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje nei savo kilmės valstybėje narėje, gali remtis jam, kaip Sąjungos piliečiui, priklausančiomis teisėmis, be kita ko, numatytomis SESV 21 straipsnio 1 dalyje, taip pat savo kilmės valstybės narės atžvilgiu (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Nagrinėjamu atveju pakeitimai, susiję su M.-A.A. civiline būkle, atlikti Jungtinėje Karalystėje: vardo keitimas, kai ši valstybė dar buvo Sąjungos valstybė narė, o lytinės tapatybės – pereinamuoju laikotarpiu.

43

Antra, nors 2020 m. vasario 1 d., t. y. Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dieną, Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos ir taip tapo trečiąja valstybe, šio susitarimo 126 straipsnyje yra numatytas pereinamasis laikotarpis nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 1 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal to paties susitarimo 127 straipsnio 6 dalį šiuo laikotarpiu Jungtinė Karalystė, be kita ko, taikant nuostatas, susijusias su Sąjungos pilietybe ir laisvu asmenų judėjimu, turi būti laikoma „valstybe nare“, o ne trečiąja valstybe, beje, šio 127 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, patikslinta, kad minėtu laikotarpiu Jungtinei Karalystei taikoma Sąjungos teisė (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 47 ir 48 punktus ir 2024 m. kovo 14 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė (Aukščiausiojo Teismo sprendimas), C‑516/22, EU:C:2024:231, 53 punktą).

44

Taigi, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 44–46 punktuose, kadangi M.-A. A., kaip Sąjungos pilietis, savo kilmės valstybėje narėje prašo pripažinti jo vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą, atliktą naudojantis judėjimo ir apsigyvenimo Jungtinėje Karalystėje laisve atitinkamai iki šios valstybės išstojimo iš Sąjungos ir iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, jis gali šios kilmės valstybės narės atžvilgiu remtis su šiuo statusu susijusiomis teisėmis, visų pirma, numatytomis SESV 20 ir 21 straipsniuose, taip pat pasibaigus šiam laikotarpiui.

45

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija negali būti laikoma išimtinai vidaus situacija vien dėl to, kad būtent po 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. po datos, kuri Susitarime dėl išstojimo nustatyta kaip pereinamojo laikotarpio pabaiga, M.-A.A. kreipėsi į kompetentingas Rumunijos valdžios institucijas su prašymu padaryti jo gimimo liudijime įrašą apie jo vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą.

46

Todėl šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

Dėl prejudicinių klausimų

47

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 20 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 7 ir 45 straipsniais, turi būti aiškinami kaip draudžiantys valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos neleidžiama pripažinti šios valstybės narės piliečio vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo, kitoje valstybėje narėje teisėtai atlikto naudojantis judėjimo ir apsigyvenimo laisve, ir apie tokį pakeitimą padaryti įrašo šio asmens gimimo liudijime ir dėl kurių tas asmuo priverstas pradėti naują teisminio pobūdžio procedūrą dėl lytinės tapatybės keitimo pirmojoje valstybėje narėje, kurioje neatsižvelgiama į pakeitimą, teisėtai atliktą toje kitoje valstybėje narėje.

48

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nori sužinoti, ar atsakymui į šį klausimą turi poveikį tai, kad valstybė, kurioje teisėtai pakeistas vardas ir lytinė tapatybė, šiuo atveju – Jungtinė Karalystė, nebėra Sąjungos valstybė narė.

49

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 41–45 punktuose pateiktų argumentų, susijusių su šio prašymo priimtinumu, matyti, jog aplinkybė, kad Jungtinė Karalystė nebėra Sąjungos valstybė narė, neturi reikšmės atsakymui į pirmąjį prejudicinį klausimą, nes M.-A.A. situacija patenka į SESV 20 straipsnio ir 21 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

50

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad M.-A.A., kaip Rumunijos pilietis, pagal SESV 20 straipsnio 1 dalį yra Sąjungos pilietis.

51

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Sąjungos piliečio statusas yra pagrindinis valstybių narių piliečių statusas (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Coman ir kt., C‑673/16, EU:C:2018:385, 30 punktas ir 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

52

SESV 20 straipsnio 2 dalyje ir SESV 21 ir 22 straipsniuose įtvirtintos tam tikros teisės, susijusios su šiuo statusu. Pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktą ir 21 straipsnio 1 dalį Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikia pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, laikantis SESV nustatytų sąlygų ir apribojimų ir jai įgyvendinti skirtų priemonių (2022 m. birželio 9 d. Sprendimo Préfet du Gers ir Institut national de la statistique et des études économiques, C‑673/20, EU:C:2022:449, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53

Pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę asmenų, kuriems taikomos vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo nuostatos, civilinė būklė yra valstybių narių kompetencijai priklausanti sritis, o Sąjungos teisė nedaro poveikio šiai kompetencijai. Vis dėlto įgyvendindama šią kompetenciją kiekviena valstybė narė turi laikytis Sąjungos teisės, visų pirma Sutarties nuostatų, susijusių su kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstama teise judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, šiuo tikslu pripažindama kitoje valstybėje narėje pagal tos kitos valstybės teisę nustatytą asmenų civilinę būklę (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 26 d. Sprendimo MB (Lyties pakeitimas ir senatvės pensija), C‑451/16, EU:C:2018:492, 29 punktą ir 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Šiuo klausimu dėl valstybės narės valdžios institucijų atsisakymo pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir turinčio ir kitos valstybės narės pilietybę, pavardę, kuri jam buvo suteikta pastarojoje valstybėje narėje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks atsisakymas gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Iš tikrųjų dėl tam pačiam asmeniui priskiriamų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiava ir nepatogumų, nes daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje reikia pateikti savo tapatybės, o šeimos atveju – tarp įvairių šeimos narių egzistuojančių ryšių įrodymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Freitag, C‑541/15, EU:C:2017:432, 36 ir 37 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

55

Tokia kliūtis taip pat gali atsirasti dėl to, kad šios institucijos atsisakė pripažinti lytinės tapatybės pakeitimą, atliktą taikant šiuo tikslu valstybėje narėje, kurioje Sąjungos pilietis pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi, numatytas procedūras, neatsižvelgiant į tai, ar šis pasikeitimas susijęs su vardo pasikeitimu, kaip šiuo atveju, ar ne. Iš tiesų, kaip ir pavardė, lytis apibrėžia asmens tapatybę ir asmens statusą. Todėl atsisakymas pakeisti ir pripažinti vienos valstybės narės piliečio kitoje valstybėje narėje teisėtai įgytą lytinę tapatybę gali jam sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Bogendorff von Wolffersdorff, C‑438/14, EU:C:2016:401, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Taigi tokiam Sąjungos piliečiui, kuris, kaip ieškovas pagrindinėje byloje, pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje ir ten gyvendamas pakeitė savo vardą ir lytinę tapatybę pagal šiuo tikslu toje kitoje valstybėje narėje numatytas procedūras, egzistuoja konkretus pavojus, jog dėl dviejų skirtingų vardų ir dviejų skirtingų lytinių tapatybių jam teks pareiga išsklaidyti abejones dėl savo asmens tapatybės ir jo pateikiamų dokumentų ar juose esančių duomenų tikrumo, o tai laikytina aplinkybe, galinčia apsunkinti naudojimąsi iš SESV 21 straipsnio išplaukiančia teise (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Bogendorff von Wolffersdorff, C‑438/14, EU:C:2016:401, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Freitag, C‑541/15, EU:C:2017:432, 38 punktą).

57

Todėl valstybės narės civilinės būklės aktų srityje kompetentingų institucijų atsisakymas pripažinti jo teisėtai kitoje valstybėje narėje įgyto vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą ir apie tokį pakeitimą padaryti įrašą civilinės būklės aktų registre, visų pirma šios valstybės narės piliečio gimimo liudijime, remiantis nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos draudžiamas toks pripažinimas ir įrašymas ir dėl kurių atitinkamas asmuo priverstas pradėti naują teisminio pobūdžio procedūrą dėl lytinės tapatybės keitimo pirmojoje valstybėje narėje, kurioje neatsižvelgiama į toje kitoje valstybėje narėje teisėtai atliktą pakeitimą, riboja naudojimąsi teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

58

Toks apribojimas taip pat turi būti konstatuotas, kiek tai susiję su Chartijos 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise. Iš tiesų ši teisė atitinka SESV 20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte garantuojamą teisę ir, vadovaujantis SESV 20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir Chartijos 52 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinama laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti skirtose priemonėse nustatytų sąlygų ir apribojimų. Todėl bet koks SESV 21 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių apribojimas neišvengiamai prieštarautų Chartijos 45 straipsnio 1 daliai, nes Chartijoje numatyta kiekvieno Sąjungos piliečio teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje atspindi pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį suteiktą teisę (2024 m. vasario 22 d. Sprendimo Direcţia pentru Evidenţa Persoanelor şi Administrarea Bazelor de Date, C‑491/21, EU:C:2024:143, 49 ir 50 punktai).

59

Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinės teisės aktai, kurie, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali apriboti šios SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės įgyvendinimą, gali būti pateisinami, tik jeigu jie pagrįsti objektyviomis priežastimis ir yra proporcingi nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Bogendorff von Wolffersdorff, C‑438/14, EU:C:2016:401, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinės teisės aktai, sudarantys kliūtį, kad translytis asmuo, nepripažinus jo naujos lytinės tapatybės, galėtų atitikti sąlygą, būtiną siekiant pasinaudoti pagal Sąjungos teisę saugoma teise, turi būti laikomi iš esmės nesuderinamais su Sąjungos teise (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, EU:C:2006:256, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61

Nagrinėjamu atveju nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Rumunijos vyriausybė nepateikė informacijos apie tikslus, kurių siekiama pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionaliniais teisės aktais, pagal kuriuos neleidžiama pripažinti kitoje valstybėje narėje teisėtai atlikto vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo ir apie tokį pakeitimą padaryti įrašo gimimo liudijime, o dėl to atitinkamas asmuo priverstas nacionaliniuose teismuose pradėti naują lytinės tapatybės keitimo procedūrą, neatsižvelgiant į pakeitimą, teisėtai atliktą šioje kitoje valstybėje narėje.

62

Be to, net darant prielaidą, kad šiais nacionalinės teisės aktais siekiama teisėto tikslo, jie bet kuriuo atveju gali būti laikomi pateisinamais, tik jeigu atitinka Chartijoje garantuojamas pagrindines teises, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), visų pirma Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

63

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų (OL C 303, 2007, p. 17), pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jos 7 straipsnyje užtikrinamos teisės turi tą pačią reikšmę ir apimtį kaip ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnyje garantuojamos teisės (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 60 punktas), o pastaroji nuostata yra minimali apsaugos riba (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Alchaster, C‑202/24, EU:C:2024:649, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, EŽTK 8 straipsniu saugoma asmens lytinė tapatybė, kaip sudedamoji jo privataus gyvenimo dalis ir vienas iš intymiausių aspektų. Taigi ši nuostata apima kiekvieno asmens teisę nustatyti savo, kaip žmogaus, tapatybę, kuri apima transseksualių asmenų teisę į asmens raidą ir fizinę bei moralinę neliečiamybę bei jų lytinės tapatybės gerbimą ir pripažinimą (2002 m. liepos 11 d. EŽTT sprendimo Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę, CE:ECHR:2002:0711JUD002895795, 77, 78 ir 90 punktai; 2003 m. birželio 12 d. EŽTT sprendimo Van Kück prieš Vokietiją, CE:ECHR:2003:0612JUD003596897, 69–75 ir 82 punktai, taip pat 2021 m. sausio 19 d. EŽTT sprendimo X ir Y prieš Rumuniją, CE:ECHR:2021:0119JUD000214516, 147 ir 165 punktai).

65

Šiuo tikslu šiame 8 straipsnyje nustatytos ne tik negatyviosios pareigos, kuriomis siekiama apsaugoti transseksualius asmenis nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, bet ir pozityviosios pareigos, kurios taip pat apima veiksmingų ir prieinamų procedūrų, užtikrinančių veiksmingą pagarbą jų teisei į lytinę tapatybę, nustatymą. Be to, atsižvelgiant į ypatingą šios teisės svarbą, šioje srityje valstybės turi tik ribotą diskreciją (2021 m. sausio 19 d. EŽTT sprendimo X ir Y prieš Rumuniją, CE:ECHR:2021:0119JUD000214516, 146–148 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija ir 2022 m. gruodžio 1 d. EŽTT sprendimo A.D. ir kt. prieš Gruziją, CE:ECHR:2022:1201JUD005786417, 71 punktas).

66

Taigi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad pagal minėtą 8 straipsnį valstybės privalo numatyti aiškią ir nuspėjamą lytinės tapatybės teisinio pripažinimo procedūrą, leidžiančią greitai, skaidriai ir prieinamai oficialiuose dokumentuose pakeisti lytį, taigi ir vardą ar asmens skaitmeninį kodą (2021 m. sausio 19 d. EŽTK sprendimo X ir Y prieš Rumuniją, CE:ECHR:2021:0119JUD000214516, 168 punktas).

67

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. sausio 19 d. Sprendime X ir Y prieš Rumuniją (CE:ECHR:2021:0119JUD000214516, 157 ir 168 punktai) konstatavo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose numatyta procedūra turi būti laikoma nesuderinama su EŽTK 8 straipsniu, nes ji neatitinka šioje nuostatoje įtvirtintų reikalavimų, taikomų nacionaliniame teisme pirmą kartą pateikto prašymo pakeisti lytį nagrinėjimui.

68

Ši procedūra taip pat negali būti veiksminga priemonė, leidžianti Sąjungos piliečiui, kuris gyvendamas kitoje valstybėje narėje, taigi ir įgyvendindamas SESV 21 straipsnyje ir Chartijos 45 straipsnyje garantuojamą teisę, teisėtai atliko vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą pagal šioje valstybėje narėje šiuo tikslu numatytas procedūras, veiksmingai pasinaudoti šiuose straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnį, juo labiau kad dėl tos pačios procedūros šiam piliečiui kyla rizika, jog ji gali baigtis kitokiu sprendimu nei tas, kurį priėmė pakeisti vardą ir lytinę tapatybę teisėtai leidusios valstybės narės valdžios institucijos.

69

Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad nacionalinės teisės aktai, kaip antai susiję su vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo įrašymu į civilinės būklės aktų registrus, galėtų būti laikomi suderinamais su Sąjungos teise, būtina, kad dėl vidaus teisės nuostatų ar procedūros, taikomų pateikiant prašymą dėl tokio įrašymo, netaptų neįmanoma ar pernelyg sudėtinga įgyvendinti SESV 21 straipsniu suteiktas teises, visų pirma teisę į šio pakeitimo pripažinimą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas gali būti kvestionuojamas dėl kompetentingų institucijų diskrecijos, kuria jos naudojasi per vardo ir lytinės tapatybės pripažinimo ir įrašymo procedūrą, taikomą asmenims, teisėtai kitoje valstybėje narėje pakeitusiems šį vardą ir šią tapatybę. Dėl tokios diskrecijos egzistavimo gali atsirasti neatitikimų tarp dviejų vardų ir dviejų lyčių, kurie tam pačiam asmeniui suteikti jo tapatybei įrodyti, taip pat kilti šio sprendimo 54 ir 55 punktuose nurodytų rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

70

Todėl nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos neleidžiama padaryti įrašo apie kitoje valstybėje narėje teisėtai atlikto vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą ir pagal kuriuos atitinkamas asmuo įpareigojamas pradėti naują teisminio pobūdžio procedūrą dėl lytinės tapatybės pakeitimo kilmės valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pilietis jau teisėtai pakeitė savo vardą ir lytinę tapatybę savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir laikėsi ten šiuo tikslu numatytų procedūrų, pažeidžia iš SESV 21 straipsnio kylančius reikalavimus.

71

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: SESV 20 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 7 ir 45 straipsniais, turi būti aiškinami kaip draudžiantys valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos neleidžiama pripažinti šios valstybės narės piliečio vardo ir lytinės tapatybės pakeitimo, kitoje valstybėje narėje teisėtai atlikto naudojantis judėjimo ir apsigyvenimo laisve, ir apie tokį pakeitimą padaryti įrašo šio asmens gimimo liudijime ir dėl kurių tas asmuo priverstas pradėti naują teisminio pobūdžio procedūrą dėl lyties tapatybės keitimo pirmojoje valstybėje narėje, kurioje neatsižvelgiama į pakeitimą, teisėtai atliktą toje kitoje valstybėje narėje. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad prašymas pripažinti vardo ir lytinės tapatybės pakeitimą ir apie tokį pakeitimą padaryti įrašą šioje pirmojoje valstybėje narėje buvo pateiktas tą dieną, kai įsigaliojo kitos valstybės narės išstojimas iš Sąjungos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.