|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2024/856 |
2024 4 24 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2024/856
2023 m. gruodžio 1 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomi priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, bendros modeliavimo ir parametrų prielaidos ir tai, kas yra didelis sumažėjimas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), visų pirma į jos 98 straipsnio 5a dalies trečią pastraipą,
kadangi:
|
(1) |
priežiūrinius sukrėtimų scenarijus nustatė Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) (2), jie taip pat aprašyti Europos bankininkystės institucijos gairėse dėl palūkanų normos rizikos, kylančios iš ne prekybos knygos veiklos, valdymo (3), kurios taikomos nuo 2019 m. birželio 30 d. Šiame reglamente nustatyti priežiūriniai sukrėtimų scenarijai turėtų būti pagrįsti ta specifikacija ir metodika; |
|
(2) |
siekiant apskaičiuoti nuosavo kapitalo ekonominę vertę ir grynąsias palūkanų pajamas būtina nustatyti bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas, kurias įstaigos turėtų naudoti. Tuo tikslu apskaičiuojant grynąsias palūkanų pajamas turėtų būti naudojama pastovaus balanso prielaida per vienų metų laikotarpį, o apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominę vertę turėtų būti naudojama likvidavimo balanso prielaida, kai sueinančio termino pozicijos nepakeičiamos. Šiomis prielaidomis siekiama užtikrinti tinkamą apskaičiavimo tikslumo, įverčių patikimumo ir veiklos sudėtingumo pusiausvyrą; |
|
(3) |
siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp rezultatų palyginamumo ir lankstumo, būtino atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir veiklos sudėtingumą, komercinės maržos ir skirtumo komponentai turėtų būti įtraukti į grynųjų palūkanų pajamų apskaičiavimą, tačiau apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę įstaigos turėtų laikytis savo vidaus lygmeniu taikomo palūkanų normos rizikos ne prekybos knygoje valdymo ir vertinimo metodo; |
|
(4) |
remiantis BBPK standartais, atliekant bet kokį išskirčių testą, kurio reikalaujama papildomai kartu su nuosavo kapitalo ekonominės vertės testu, turėtų būti naudojama ribinė vertė, kad būtų galima nustatyti išskirtinius bankus, kuri būtų bent tokia pat griežta kaip ribinė vertė, taikoma atliekant nuosavo kapitalo ekonominės vertės testą (15 % 1 lygio kapitalo). Ta ribinė vertė turėtų faktiškai atspindėti dabartinę aplinką prudenciškai patikimu ir proporcingu būdu, taip prisidedant prie teisinio tikrumo ir suderinimo visoje Sąjungoje, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad viršijus nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų išskirčių testų ribines vertes nebūtinai bus reikalaujama, kad įstaigos perkalibruotų savo vidaus priemones, procesus ar mechanizmus ir atitinkamus modelius bei metodus, arba bus automatiškai naudojamasi priežiūros įgaliojimais, jeigu įstaiga palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, valdo tinkamai ir proporcingai verslo modeliui ir įstaigai kylanti tokia rizika nėra pernelyg didelė; |
|
(5) |
siekiant užtikrinti suderintas priežiūrinio išskirties testo metodikas, kiek tai susiję su tuo, kas laikoma dideliu grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimu dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, reikėtų nustatyti referencinę ribinę vertę, kuri būtų bent tokia pat griežta kaip nuosavo kapitalo ekonominės vertės priežiūrinio išskirties testo ribinė vertė, taip pat nustatyti grynųjų palūkanų pajamų apskaičiavimo specifikaciją; |
|
(6) |
šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais; |
|
(7) |
Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Priežiūriniai sukrėtimų scenarijai
1. Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte nurodyti šeši priežiūriniai sukrėtimų scenarijai yra tokie:
|
a) |
lygiagretaus palūkanų normų kilimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė lygiagrečiai kyla ir visų terminų palūkanų normų teigiamas sukrėtimas yra toks pat; |
|
b) |
lygiagretaus palūkanų normų kritimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė lygiagrečiai krenta ir visų terminų palūkanų normų neigiamas sukrėtimas yra toks pat; |
|
c) |
palūkanų kreivės statėjimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė statėja ir trumpesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai yra neigiami, o ilgesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai teigiami; |
|
d) |
palūkanų kreivės plokštėjimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė plokštėja ir trumpesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai yra teigiami, o ilgesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai neigiami; |
|
e) |
sukrėtimas kylant trumpalaikėms palūkanų normoms, kai didesni teigiami trumpesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai lemia ilgesnių terminų palūkanų normų priartėjimą prie bazinio lygio; |
|
f) |
sukrėtimas krentant trumpalaikėms palūkanų normoms, kai didesni neigiami trumpesnių terminų palūkanų normų sukrėtimai lemia ilgesnių terminų palūkanų normų priartėjimą prie bazinio lygio. |
2. Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkte nurodyti du priežiūriniai sukrėtimų scenarijai yra tokie:
|
a) |
lygiagretaus palūkanų normų kilimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė lygiagrečiai kyla ir visų terminų palūkanų normų teigiami sukrėtimai yra tokie patys; |
|
b) |
lygiagretaus palūkanų normų kritimo sukrėtimas, kai pelningumo kreivė lygiagrečiai krenta ir visų terminų palūkanų normų neigiami sukrėtimai yra tokie patys. |
3. 1 ir 2 dalyse nurodytus priežiūrinius sukrėtimų scenarijus įstaigos nustato remdamosi priedo A dalyje nustatytais konkrečios valiutos palūkanų normų sukrėtimais arba, jei valiutos ten nenurodytos, remdamosi palūkanų normų sukrėtimais, kalibruotais pagal priedo B dalį.
Palūkanų normų sukrėtimus pagal priedo B dalį įstaigos kalibruoja bent kas penkerius metus.
4. 1 ir 2 dalyse nurodyti priežiūriniai sukrėtimų scenarijai atskirai taikomi įstaigų palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, pozicijai, išreikštai kiekviena valiuta, kuria įstaigos turi svarbių pozicijų, t. y. kai ta valiuta išreikšto finansinio turto arba įsipareigojimų balansinė vertė siekia vieną iš šių sumų:
|
a) |
5 % ar daugiau viso ne prekybos knygoje apskaitomo finansinio turto ar įsipareigojimų; |
|
b) |
mažiau nei 5 % viso ne prekybos knygoje apskaitomo finansinio turto ar įsipareigojimų, jeigu į skaičiavimą įtraukto finansinio turto ar įsipareigojimų suma yra mažesnė nei 90 % viso ne prekybos knygoje apskaitomo finansinio turto, išskyrus materialųjį turtą, arba įsipareigojimų. |
2 straipsnis
Priežiūrinių sukrėtimų scenarijų nustatymas
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai c valiutai taikomas nustatytas lygiagretaus, trumpalaikio ir ilgalaikio nerizikingos palūkanų normos sukrėtimo dydis, naudojami šie parametrai pagal šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus:
|
1) |
lygiagretus sukrėtimas c valiuta: pastovus lygiagretus sukrėtimas palūkanų normai kylant arba krentant visuose terminų intervaluose:
|
|
2) |
trumpalaikis palūkanų normos sukrėtimas c valiuta:
čia tk yra k th terminų intervalo (laiko) vidurinysis taškas. |
|
3) |
ilgalaikis palūkanų normos sukrėtimas c valiuta:
|
|
4) |
rotacinis sukrėtimas c valiuta:
|
3 straipsnis
Įstaigos nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčiai
1. Apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę įstaigos atsižvelgia į 2–10 dalyse nustatytas bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas.
2. Į nuosavo kapitalo ekonominės vertės skaičiavimus įstaigos įtraukia:
|
a) |
visas ne prekybos knygos pozicijas, susijusias su palūkanų normos pokyčiams jautriomis priemonėmis; |
|
b) |
smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (5) 94 straipsnio 1 dalyje, nebent jos palūkanų normos rizika įtraukiama į kitą rizikos matą; |
|
c) |
automatinius ir elgesiu grindžiamus pasirinkimo sandorius; |
|
d) |
pensijų įsipareigojimus ir pensijų planų turtą, nebent jų palūkanų normos rizika įtraukiama į kitą rizikos matą; |
|
e) |
su palūkanų normos pokyčiams jautriomis priemonėmis susijusius pinigų srautus, kurie apima pagrindinės sumos grąžinimą, pagrindinės sumos perkainojimą ir visus susijusius palūkanų mokėjimus; |
|
f) |
konkrečios priemonės palūkanų normos viršutines ir apatines ribas. |
Taikydamos c punktą įstaigos koreguoja pagrindines palūkanų normos pokyčiams jautrių priemonių elgesio modeliavimo prielaidas pagal skirtingų palūkanų normų scenarijų ypatybes, atsižvelgdamos į proporcingumo ir reikšmingumo ribines vertes, nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2024/857 (6) 8 straipsnio 10 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.
3. Jokios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos nuolatinės nuosavos lėšos be pareikalavimo datų į skaičiavimus neįtraukiamos.
4. Įstaigos, kurių neveiksnių pozicijų santykis yra 2 % arba didesnis, neveiksnias pozicijas įtraukia kaip bendras palūkanų normos pokyčiams jautrias priemones, kurias modeliuojant reikėtų atsižvelgti į tikėtinus pinigų srautus ir jų laiką. Neveiksnios pozicijos įtraukiamos neįskaitant atidėjinių. Šiais tikslais neveiksnios pozicijos nustatomos pagal skolos vertybinius popierius, paskolas ir išankstinius mokėjimus, priskiriamus neveiksnių pozicijų klasei vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 47a straipsnio 3 dalimi, o neveiksnių pozicijų santykis apskaičiuojamas kaip neveiksnių pozicijų suma, padalyta iš įstaigos lygmeniu apskaičiuotos skolos vertybinių popierių, paskolų ir išankstinių mokėjimų bendros sumos.
5. Komercinės maržos ir kiti palūkanų mokėjimų skirtumo komponentai į pinigų srautus įtraukiami arba neįtraukiami pagal įstaigų vidaus lygmeniu taikomą palūkanų normos rizikos ne prekybos knygoje valdymo ir vertinimo metodą. Jeigu komercinės maržos ir kiti skirtumo komponentai neįtraukiami, įstaigos turi:
|
a) |
naudoti skaidrią metodiką nerizikingai normai nustatyti kiekvienos priemonės pradžioje, |
|
b) |
naudoti nuosekliai visuose verslo padaliniuose taikomą metodiką; |
|
c) |
užtikrinti, kad komercinių maržų ir kitų skirtumo komponentų neįtraukimas į pinigų srautus atitiktų tai, kaip įstaiga valdo ir apdraudžia palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos; |
|
d) |
apie jų neįtraukimą pranešti kompetentingai institucijai. |
6. Nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokytis apskaičiuojamas naudojant likvidavimo balanso prielaidą, kai esamos pozicijos suėjus terminui nepakeičiamos.
7. Nuo termino priklausančios po sukrėtimo taikomos palūkanų normos apatinė riba taikoma kiekvienai valiutai, pradedant nuo – 150 bazinių punktų nedelsiant sueinančių terminų atveju. Ta apatinė riba kasmet didinama 3 baziniais punktais ir ilgainiui turėtų pasiekti 0 % 50 metų ir ilgesnių terminų atveju. Jeigu stebimos palūkanų normos yra mažesnės nei po sukrėtimo taikomos palūkanų normos apatinė riba, įstaigos turėtų taikyti mažesnę stebimą palūkanų normą.
8. Apskaičiuodamos agreguotą pokytį pagal kiekvieną palūkanų normų sukrėtimo scenarijų įstaigos susumuoja visus neigiamus ir teigiamus pokyčius kiekviena valiuta. Valiutos, kurios nėra atskaitomybės valiuta, konvertuojamos į atskaitomybės valiutą taikant Europos Centrinio Banko momentinį užsienio valiutos kursą ataskaitinę datą. Teigiamiems pokyčiams taikomas 50 % svertinis koeficientas arba 80 % koeficientas valiutų kurso mechanizmo (VKM II) valiutoms, kai oficialiai sutarta svyravimo riba yra siauresnė nei standartinė +/– 15 % riba. Svertinis padidėjimas pripažįstamas iki didesnės iš šių verčių: a) neigiamų pokyčių eurais arba VKM II valiutomis absoliučiosios vertės ir b) rezultato, gauto teigiamiems pokyčiams atitinkamai VKM II valiutomis arba eurais pritaikius 50 % koeficientą.
9. Diskontavimo tikslu taikoma tinkama bendra nerizikingo pelningumo kreivė kiekviena valiuta. Ta pelningumo kreivė neapima konkrečiai priemonei, sektoriui ar subjektui būdingų kredito kainų skirtumų ar likvidumo skirtumų.
10. Vertinant palūkanų normos pokyčiams jautrių produktų, susijusių su infliacija arba kitais rinkos veiksniais, riziką, taikomos apdairios prielaidos. Tos prielaidos pagrindžiamos dabartine ir (arba) paskutine stebima verte, geros reputacijos ekonominių tyrimų instituto prognozėmis arba kita visuotinai priimtina rinkos praktika ir apskritai yra nepriklausomos nuo scenarijų.
4 straipsnis
Įstaigos grynųjų palūkanų pajamų pokyčiai
1. Apskaičiuodamos grynąsias palūkanų pajamas įstaigos atsižvelgia į 3 straipsnio 2, 3, 4 ir 7–10 dalyse nustatytas bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas. Be to, apskaičiuodamos grynąsias palūkanų pajamas įstaigos atsižvelgia į šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytas bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas.
2. Atlikdamos skaičiavimus įstaigos atsižvelgia į palūkanų pajamas ir palūkanų sąnaudas per vienų metų laikotarpį, nepriklausomai nuo atitinkamų palūkanų normos pokyčiams jautrių ne prekybos knygos priemonių termino ir apskaitos tvarkos.
3. Į savo skaičiavimus įstaigos taip pat įtraukia komercines maržas ir kitus skirtumo komponentus.
4. Grynųjų palūkanų pajamų pokytį įstaigos apskaičiuoja taikydamos pastovaus balanso prielaidą, pagal kurią jo bendras dydis ir sudėtis, įskaitant balansinius ir nebalansinius straipsnius, išlaikomi pakeičiant priemones su pinigų srautais, kurių terminas sueina arba kurie yra perkainojami, naujomis priemonėmis, kurių valiuta, suma ir perkainojimo laikotarpis panašūs į priemonių, generuojančių perkainojamų pinigų srautus. Naujųjų priemonių maržos grindžiamos neseniai įsigytų ar parduotų produktų, kurių charakteristikos panašios, maržomis. Priemonių su stebimomis rinkos kainomis atveju naudojami ne ankstesni, o naujausi rinkos kainų skirtumai.
5 straipsnis
Didelis sumažėjimas
1. Taikant Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punktą didelis sumažėjimas yra įstaigos vienų metų grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimas daugiau kaip 5 % jos 1 lygio kapitalo dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta viename iš dviejų 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų priežiūrinių sukrėtimų scenarijų.
2. 1 dalyje nurodytas didelis sumažėjimas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. gruodžio 1 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.
(2) SRP – Supervisory review process – SRP31 – Interest rate risk in the banking book (nuoroda).
(3) EBA/GL/2018/02, 2018 m. liepos 18 d. (nuoroda).
(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(6) 2023 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/857, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma standartizuota ir supaprastinta standartizuota rizikos, kylančios dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms, vertinimo metodika (OL L, 2024/857, 2024 4 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/857/oj).
PRIEDAS
A dalis. Palūkanų normų sukrėtimai
|
|
ARS |
AUD |
BGN |
BRL |
CAD |
CHF |
CNY |
CZK |
DKK |
EUR |
GBP |
|
Lygiagretus |
400 |
300 |
250 |
400 |
200 |
100 |
250 |
200 |
200 |
200 |
250 |
|
Trumpalaikis |
500 |
450 |
350 |
500 |
300 |
150 |
300 |
250 |
250 |
250 |
300 |
|
Ilgalaikis |
300 |
200 |
150 |
300 |
150 |
100 |
150 |
100 |
150 |
100 |
150 |
|
|
HKD |
HUF |
IDR |
INR |
JPY |
KRW |
MXN |
PLN |
RON |
RUB |
SAR |
|
Lygiagretus |
200 |
300 |
400 |
400 |
100 |
300 |
400 |
250 |
350 |
400 |
200 |
|
Trumpalaikis |
250 |
450 |
500 |
500 |
100 |
400 |
500 |
350 |
500 |
500 |
300 |
|
Ilgalaikis |
100 |
200 |
350 |
300 |
100 |
200 |
300 |
150 |
250 |
300 |
150 |
|
|
SEK |
SGD |
TRY |
USD |
ZAR |
|
Lygiagretus |
200 |
150 |
400 |
200 |
400 |
|
Trumpalaikis |
300 |
200 |
500 |
300 |
500 |
|
Ilgalaikis |
150 |
100 |
300 |
150 |
300 |
|
ARS |
Argentinos pesas |
INR |
Indijos rupija |
|
AUD |
Australijos doleris |
JPY |
Japonijos jena |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
|
BRL |
Brazilijos realas |
MXN |
Meksikos pesas |
|
CAD |
Kanados doleris |
PLN |
Lenkijos zlotas |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
RON |
Rumunijos lėja |
|
CNY |
Kinijos juanis |
RUB |
Rusijos rublis |
|
CZK |
Čekijos krona |
SAR |
Saudo Arabijos rialas |
|
DKK |
Danijos krona |
SEK |
Švedijos krona |
|
EUR |
euras |
SGD |
Singapūro doleris |
|
GBP |
Svaras sterlingų |
TRY |
Turkijos lira |
|
HKD |
Honkongo doleris |
USD |
JAV doleris |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
|
|
B dalis. Palūkanų sukrėtimų A dalyje nenurodytomis valiutomis kalibravimas
|
1. |
Pirmiausia įstaigos apskaičiuoja palūkanų normos dienos vidurkį: surenka 16 metų laiko eilutės duomenis apie kiekvienos dienos nerizikingas palūkanų normas, neįtraukdamos konkrečiai priemonei ar konkrečiam subjektui būdingų kredito kainų skirtumų ar likvidumo skirtumų, kiekviena valiuta esant 3 mėnesių, 6 mėnesių, 1 metų, 2 metų, 5 metų, 7 metų, 10 metų, 15 metų ir 20 metų terminams, po to apskaičiuoja palūkanų normos aritmetinį vidurkį kiekviena c valiuta atsižvelgdamos į visus laiko eilutės stebinius ir visus terminus. Gaunamas vienas matas kiekviena valiuta. |
|
2. |
Jeigu pagal 1 punktą apskaičiuota pirmųjų septynerių metų vidutinė palūkanų norma yra didesnė nei 700 bazinių punktų, naudojami paskutinių 10 metų duomenys, jei duomenys yra prieinami. Jeigu pagal 1 punktą apskaičiuota pirmųjų septynerių metų vidutinė palūkanų norma yra lygi 700 bazinių punktų arba mažesnė, naudojami visos 16 metų laiko eilutės duomenys. |
|
3. |
Lygiagretus, trumpalaikis ir ilgalaikis palūkanų normos sukrėtimas nustatomas taikant 1 lentelėje nurodytus atitinkamus pasaulinio sukrėtimo parametrus pagal 1 ir 2 punktus apskaičiuotai vidutinei palūkanų normai.
1 lentelė Pagrindiniai pasaulinio palūkanų normos sukrėtimo parametrai
|
|
4. |
Įstaigos taiko 100 bazinių punktų apatinę ribą, taip pat kintamas viršutines ribas: atitinkamai 500 bazinių punktų trumpalaikio sukrėtimo atveju, 400 bazinių punktų lygiagretaus sukrėtimo atveju ir 300 bazinių punktų ilgalaikio sukrėtimo atveju. |
|
5. |
Tuomet palūkanų normų sukrėtimų pagal valiutą rinkinio dydžiai suapvalinami iki artimiausių 50 bazinių punktų. |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/856/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)