L_2009255LT.01009601.xml

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA

2009 m. balandžio 23 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl tolesnių veiksmų priėmus sprendimus dėl 2006 biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2008) 629) ir jų priedus SEC(2008) 2579),

—	atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų pajamų ir išlaidų balansą ir 2007 finansinių metų ataskaitą (COM(2008) 490 – C6–0296/2008),

—	atsižvelgdamas į septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitą (COM(2008) 224),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę iš septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. vasario 10 d. rekomendacijas (5042/2009 – C6–0057/2009, 5044/2009 – C6–0058/2009, 5045/2009 – C6–0059/2009),

—	atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu (3) ir persvarstytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (4),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimą“) (5), kuris 2007 m. kovo 19 d. buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu Nr. 2007/249/EB (6),

—	atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą (7) 33 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis (8), 32 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją (9), 74 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui (10), 119 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A6–0159/2009),

A.	kadangi Europos plėtros fondas (EPF) yra svarbiausia Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis finansinė priemonė,

B.	kadangi kitais metais labai padidės paramos, teikiamos per EPF, išmokų suma, nes 2008–2013 m. laikotarpiui pagal dešimtąjį EPF skirta 21 966 mln. eurų Bendrijos paramos, o tai reiškia, kad, palyginti su devintojo EPF asignavimais, išmokų suma padidės 62 %,

C.	kadangi biudžeto parama yra pagalbos priemonė, kurią naudojant reikia keisti požiūrį į parlamentinę priežiūrą ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rezultatų kontrolės,

D.	kadangi nuspręsta nuolat vystyti priežiūros gebėjimus siekiant kaip galima veiksmingiau vykdyti Parlamento kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos įsipareigojimus,

pritaria Komisijai, kad dėl silpnos daugelio paramą gaunančių šalių administracijos ir valdymo trūkumų kyla didelis pavojus patikimam EPF valdymui (Komisijos atsakymai į Audito Rūmų metinės ataskaitos dėl EPF finansuojamos veiklos 1–5 punktus);

ragina Komisiją, atliekant savo kontrolės strategijos patikslinimą (EPF metinės ataskaitos 1–5 punktai), nustatyti veiklos sritis, kuriose dėl rezultatų trūkumo ir kontrolės išlaidų būtina keisti politiką;

mano, kad dešimtojo EPF (21 966 000 000 eurų 2008–2013 m. laikotarpiui) įgyvendinimo strategijoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kurios svarbiausios siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi; ragina Komisiją nusistatyti prioritetus ir siekti, kad jų nedaugėtų;

mano, kad Komisija, stengdamasi nustatyti savo vystomosios veiklos prioritetus ir ją suintensyvinti, galėtų paieškoti galimybių padidinti paramą mažas pajamas gaunančioms šalims;

pabrėžia, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Komisijos intervencijos tvarumą, taip pat parengti aiškią pasitraukimo strategiją, dėl kurios nepablogėtų rezultatai, ir stebėti, kaip ji įgyvendinama; mano, kad atidesnis rezultatų vertinimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant ES vystomojo bendradarbiavimo demokratinį legitimumą;

Finansinis įvykdymas

palankiai vertina Komisijos veiklą 2007 m. ir atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimai padidėjo 12 %, įsipareigojimai – 9 %, kadangi neįvykdyti įsipareigojimai neviršijo 2,8 %; mano, kad atsižvelgiant į padidėjusį veiksmingumą vidutinis 3,7 metų laikotarpio įsipareigojimų įvykdymas patenkinamas;

džiaugiasi įsipareigojimu 2007 m. suteikti visas turimas lėšas devintajam EPF; ragina Komisiją parengti rekomendacijas dėl nepaskirstytų aštuntojo EPF lėšų; tačiau pabrėžia, kad dėl skuboto lėšų skyrimo neturi būti daroma neigiama įtaka projektų kokybei;

primena Komisijos įsipareigojimą (11) stengtis užtikrinti, kad 20 % Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) lėšų būtų skiriama pagalbai pagrindiniam ir viduriniam švietimui bei pagrindinių sveikatos apsaugos paslaugų teikimui; ragina, kad teikiant su EPF susijusias ataskaitas taip pat būtų atsižvelgiama į šią ribą;

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 10/2008 dėl sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos skirtos EB paramos vystymuisi išvadose teigiama, jog „finansinių asignavimų sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos dalis nuo visų vystymo pagalbai skirtų lėšų nuo 2000 m. nepadidėjo nepaisant Komisijos TVT įsipareigojimų ir sveikatos krizės Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos“; ragina Komisiją nustatyti pagalbos sveikatos sistemai prioritetus ir nurodyti tinkamiausias pagalbos teikimo šioje srityje priemones;

Komisijos atliekamas Europos plėtros fondų finansinis valdymas

10.

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog minėtoje septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2007 m. finansų valdymo ataskaitoje pateikiamas „tikslus finansiniais metais pasiektų tikslų aprašymas, finansinė būklė ir reikšmingi 2007 m. veiklai įtakos turėję įvykiai“ (EPF metinės ataskaitos 13 punktas);

11.

vis dėlto apgailestauja, kad tolesni Komisijos veiksmai atsižvelgiant į Audito Rūmų pateiktas pastabas kai kuriais atvejais buvo nepakankami; pabrėžia, kad veiksmai, kurių Komisija imasi atsižvelgdama į Rūmų rekomendacijas, yra svarbus veiksnys biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikiančiai institucijai; palankiai vertina tai, kad Komisija „ateityje pateiks išsamesnės informacijos“ (EPF metinės ataskaitos 13 punktas);

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

Sąskaitų patikimumas

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2003 m. kovo 27 d. finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui, 1 straipsnį ir 103 straipsnio 3 dalį patikinimo pareiškimas nėra pateikiamas dėl devintojo EPF lėšų dalies (2 200 000 000 eurų), kurią valdo ir už kurią atsakingas yra EIB (EPF metinės ataskaitos 2 ir 11 išnašos);

13.

pabrėžia, kad Audito Rūmai mano, jog septintojo, aštuntojo ir devintojo EPF galutinėse metinėse ataskaitose pagal visus pagrindinius punktus tiksliai atspindima Europos plėtros fondų 2007 m. gruodžio 31 d. finansinė padėtis (Patikinimo pareiškimo VI dalis);

14.

pabrėžia, kad Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija neįrodė numatyto atidėjimo išlaidų įvertinimui taikomų prielaidų pagrįstumo ir kad dėl to sukauptos išlaidos gali būti įvertintos per maža suma, o prie finansinės atskaitomybės pridedamuose raštuose garantijų suma gali būti įvertinta per didele suma (Patikinimo pareiškimo VII dalis);

Pagrindinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad:

—

Audito Rūmai mano, kad su pajamomis ir įsipareigojimais finansiniais metais susijusios operacijos iš esmės yra teisėtos ir tvarkingos (Patikinimo pareiškimo VIII dalis), tačiau atkreipia dėmesį į didelę pasitikėjimo riziką biudžetinės paramos srityje, atsirandančią dėl to, kad Komisija dinamiškai interpretuoja tinkamumo finansuoti kriterijus (Patikinimo pareiškimo X dalis),

—	Audito Rūmų audito metu buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis su mokėjimais susijusiose operacijose (Patikinimo pareiškimo IX dalis),

—	Audito Rūmai nustatė, kad Komisija patobulino priežiūros ir kontrolės sistemas, ir tvirtina, kad galimi tolesni patobulinimai,

Pastabos dėl Auditų Rūmų patikinimo pareiškimą patvirtinančios informacijos

Audito apimtis

16.

pabrėžia, kad Audito Rūmų pastabos dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrįstos:

a)	EuropeAid centrinių tarnybų ir šešias šalis apimančių penkių delegacijų priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimu;

b)	90 mokėjimų ir 15 individualių teisinių įsipareigojimų auditu;

c)	biudžeto paramos atveju statistiškai atrinktų 30 mokėjimų ir 15 finansinių įsipareigojimų patikrinimu;

d)	EuropeAid centrinių tarnybų patvirtintų statistiškai atrinktų 30 mokėjimų patikrinimu;

e)	EuropeAid centrinių tarnybų ex-post patikrintų statistiškai atrinktų 30 operacijų patikrinimu;

f)	statistiškai atrinktų 30 finansinių įsipareigojimų patikrinimu;

g)	EuropeAid generalinio direktoriaus metinės veiklos ataskaitos ir deklaracijos patikrinimu (EPF metinės ataskaitos 15 punktas);

Sąskaitų patikimumas

17.

apgailestauja, kad Komisija dėl techninių nesklandumų vis dar negali pateikti išsamios apskaitos informacijos; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, pagal kurį „nuo 2009 m. pradėjus taikyti naują apskaitos sistemą bus galima įveikti dabartinius sunkumus“ (EPF metinės ataskaitos 16 punktas); džiaugiasi, kad 2009 m. vasario mėn. pradėta taikyti ABAC – EPF sistema;

18.

atkreipia dėmesį į nuolat pateikiamą Audito Rūmų pastabą dėl Komisijos metodo, taikomo numatant atidėjimo išlaidas, kurių atsiranda ataskaitiniu laikotarpiu, bet už kurias metų pabaigoje nebuvo gautos sąskaitos faktūros, pagrįstumo; be to, pažymi, kad šis atidėjimas sudaro 2 087 000 000 eurų, t. y. 83 % visų įsipareigojimų (EPF metinės ataskaitos 17 punktas); ragina Komisiją toliau tobulinti ir gerinti savo metodą;

Pagrindinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

19.

atkreipia dėmesį į Komisijos ir Rūmų nuomonių skirtumus dėl laiko, kada finansavimo susitarimas turėtų būti sudarytas ir pasirašytas (EPF metinės ataskaitos 19 punktas); apgailestauja dėl neaiškumų, kurių turi biudžeto įvykdymą patvirtinanti institucija, ir ragina Komisiją pateikti patikslinimus, kad visos šalys – ir Komisija, ir AKR valstybės – vienodai suprastų susitarimo sudarymo klausimus;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Rūmai atlikdami operacijų kontrolę negalėjo iš Jungtinių Tautų organų gauti su dviem mokėjimais susijusių atitinkamų dokumentų (iš vienuolikos atrinktų mokėjimų); taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų visuomet laikomasi finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo;

21.

pabrėžia, kad remdamiesi audito rezultatais (EPF metinės ataskaitos 32–47 punktai) Audito Rūmai padarė išvadą, kad Europos plėtros fondams skirtos EuropAid priežiūros ir kontrolės sistemos tik „iš dalies veiksmingos“ (EPF metinės ataskaitos 53 punktas);

22.

be to, pažymi, kad šeši iš devynių centrinio lygmens vidaus kontrolės sistemos elementų buvo veiksmingi, du iš dalies veiksmingi ir vienas elementas (priežiūros vizitų kiekybė) visiškai neveiksmingas ir kad du iš penkių delegacijų lygmens vidaus kontrolės sistemos elementų buvo veiksmingi ir trys tik iš dalies veiksmingi (EPF metinės ataskaitos 9 lentelė);

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija mano, jog „atsižvelgdama į turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius (…) ji įdiegė kontrolės sistemas, pagal kurias suteikiamas pakankamas patikinimas“ (EPF metinės ataskaitos 53 punktas);

24.

mano, kad Komisijos pateikti atsakymai nepakankami, nes neatrodo, kad ji norėtų dar kartą svarstyti, ar gerai parengta sistema ir ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos dėl „pakankamo patikinimo“ ir ypač dėl faktinės kontrolės ekonominės naudos ir faktinio klaidų procento, taip pat pateikti analizę, nurodant kokių papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikia norint taip pagerinti kontrolės sistemą, kad Audito Rūmai galėtų kontrolės sistemą bendrai įvertinti kaip veiksmingą;

25.

pabrėžia, kad Audito Rūmai aiškiai nurodo, jog kontrolierių ar auditorių atlikta kontrolė, kurią patikrinus matyti kontrolės ir priežiūros sistemų trūkumai, nepakankama; taigi ragina Komisiją sugriežtinti kontrolę, o ypač įdiegti išorės audito ataskaitų peržiūros sistemą siekiant patikrinti jų kokybę;

Biudžetinės paramos įsipareigojimai ir išmokos

26.

pažymi, kad penkiuose iš 15 patikrintų biudžeto paramos įsipareigojimų Audito Rūmai nustatė:

—	„rimtų biudžeto vidaus priežiūros, apskaitos sistemų, viešųjų pirkimų ar antikorupcijos priemonių trūkumų“,

—	kad negalėjimas laiku parengti audituotų finansinių ataskaitų ir išorės kontrolės neveiksmingumas „kelia didelį susirūpinimą“,

—	kad šiomis aplinkybėmis teikiant biudžetinę paramą atsiranda „labai rimta pasitikėjimo rizika“ (EPF metinės ataskaitos 26 punktas);

27.

pabrėžia, kad Audito Rūmai mano, jog šiais penkiais atvejais nebuvo laikomasi Kotonu susitarime nustatytų reikalavimų, kad viešosios išlaidos būtų pakankamai skaidrios, paaiškinamos ir veiksmingos;

28.

primena, kad „pasitikėjimo rizika“ reiškia, jog yra pavojus, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai nenaudojami numatytiems tikslams, nėra gerinamas išlaidų ir kokybės santykis arba už juos netinkamai atsiskaitoma;

29.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija „nesutinka su Audito Rūmų vertinimu“, jos nuomone, įsipareigojimai buvo prisiimti atlikus įvertinimą, iš kurio matyti „pakankami teigiami viešųjų finansų valdymo sistemų pokyčiai“, kad susijusios šalys „ir toliau darė pažangą“ ir joms „ir toliau buvo teikiama biudžetinė parama“ (EPF metinės ataskaitos 26 punktas);

30.

apgailestauja dėl Komisijos atsakymo, kadangi jis neatitinka Audito Rūmų išvadų rimtumo („kelia didelį susirūpinimą“, „labai rimta pasitikėjimo rizika“); mano, kad neapibrėžtų ir rezultatais nepagrįstų formuluočių, tokių kaip „pakankami“, „pažanga“ ir „ir toliau buvo teikiama“, vartojimas šiame rimtame kontekste netinkamas, o gal net paviršutiniškas;

31.

ragina Komisiją pateikti įrodymų, kuriais ji grindė savo išvadas, ir pristatyti juos taip, kad būtų aišku, koks pažangos mastas (nuo kur iki kur) ir kodėl tokia pažanga laikoma pakankama;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad septyniuose iš 33 tikrintų finansavimo susitarimų Audito Rūmai nustatė, kad su biudžetine parama susijusių finansavimo susitarimų nuostatos buvo neišsamios ar neaiškios, kadangi jose nebuvo pateiktos bendrosios biudžetinės paramos sąlygos, nebuvo aiškiai apibrėžtas išmokų sumų skaičiavimo metodas arba jose buvo nurodyti Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai, nepatikslinant termino pabaigos ir pasekmių, jei šių įsipareigojimų nebuvo laikomasi (EPF metinės ataskaitos 27 punktas); taip pat pažymi, kad Komisija „(…) įgyvendindama 10-ąjį EPF Komisija stengsis dar labiau gerinti finansavimo susitarimų kokybę“;

33.

atsižvelgdamas į biudžetinės paramos mokėjimus pažymi, kad operacijas „veikia reikšmingas klaidų lygis“ (EPF metinės ataskaitos 52 punkto b dalis) dėl to, kad:

—	buvo taikomas išmokų sumų skaičiavimo metodas, pagrįstas teigiamu tikros situacijos neatitinkančiu viešųjų finansų valdymo pažangos įvertinimu,

—	buvo naudojamas finansavimo susitarime nenumatytas skaičiavimo metodas,

—	mokėjimai buvo atlikti atsižvelgiant į neatnaujintas viešųjų finansų valdymo ataskaitas (EPF metinės ataskaitos 28 punktas);

34.

taip pat atkreipia dėmesį į šias su šešiais iš 30 tikrintų mokėjimų susijusias Audito Rūmų išvadas:

—	Komisija formaliu ir struktūruotu būdu neįrodė, jog buvo laikomasi su viešųjų finansų valdymu susijusių mokėjimų sąlygų,

—	pažangos įvertinimas buvo pernelyg optimistinis arba paremtas pasenusia ir netinkama informacija,

—	išvados nepagrįstos atitinkama informacija,

—	remiamasi didesniu pasitikėjimu ateities, o ne praeities įvykiais,

—	rodiklių įvertinimas netinkamas (EPF metinės ataskaitos 29 punktas);

35.

atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, pagal kurį „priimdama pagrįstą sprendimą Komisija vertina padarytą pažangą, politinį įsipareigojimą įgyvendinti reformas ir problemines sritis“ (Komisijos atsakymas į EPF metinės ataskaitos 29 punktą);

36.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, bet dar daugiau dėl Komisijos atsakymų, iš kurių matyti, kad Komisija nepageidauja dalytis informacija, kuria pagrįsti jos sprendimai dėl biudžetinės paramos;

Veiksminga parlamentinė priežiūra

37.

mano, kad visus sprendimus dėl biudžetinės paramos kaip paramos vystymuisi priemonės naudojimo turi priimti įgaliota vykdančioji institucija ir kad biudžetinės paramos operacijoms atlikti nereikia išankstinio Parlamento patvirtinimo;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant parlamentinį biudžetinės paramos vertinimą reikėtų nagrinėti ne tik pavojus, bet ir naudą, taip pat svarstyti alternatyvios pagalbos teikimo riziką ir naudą; pažymi, kad įprastinio pobūdžio projektai, naudojami daugiau kaip kelis dešimtmečius, nedavė laukiamų rezultatų;

39.

mano, kad svarbiausias parlamentinės priežiūros tikslas – paramos veiksmingumas, t. y. siekti, kad veiksmingas, ekonomiškas, teisėtas ir tvarkingas paramos naudojimas skatintų tvarią plėtrą, taip pat mano, kad biudžetinės paramos priežiūra turėtų būti dalis Parlamento bendrų pastangų prižiūrėti, kad bendros vystymuisi skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir duotų naudos;

40.

apgailestauja, kad negauna pakankamai naudingos, išsamios ir patikimos informacijos, kad galėtų vykdyti veiksmingą biudžetinės paramos rezultatų priežiūrą;

41.

ragina pakeisti buvusią EPF sistemą ir ES ir AKR bendradarbiavimo finansavimą visiškai įtraukti į ES biudžetą siekiant užtikrinti Europos plėtros fondų išteklių paskirstymo parlamentinę priežiūrą;

Metinė ataskaita dėl biudžetinės paramos naudojimo

42.

ragina Komisiją parengti metinę ataskaitą dėl biudžetinės paramos naudojimo (o savo Biudžeto kontrolės komitetą parengti pranešimą savo iniciatyva dėl šios metinės ataskaitos), įtraukiant naudingą, išsamią, patikimą, detalizuotą ir vertinančią, o ne vien aprašomąją informaciją apie:

—	planuojamą ir skiriamą biudžetinę paramą,

—	paramos teikėjų uždaviniuose ir nacionalinėse strategijose numatytų rezultatų pasiekimą,

—	papildomas sąlygas ir jų kokybę,

—	dialogo veiksmingumą, paramos teikėjų veiksmų derinimo padėtį, papildomą pajėgumų didinimą ir šio pajėgumų didinimo rezultatus,

—	patobulintų šalių sistemų laimėjimus,

—	institucijas, kuriom atsiskaitoma, viešųjų finansų valdymo institucijas, stebėsenos ir vertinimo institucijas,

—	neteisėtų išlaidų sumas ir jų procentinę dalį,

—	kontrolės ir audito metu nustatytų pažeidimų (sisteminių ir nesisteminių) tipologijos analizę,

—	korekcinius veiksmus, kurių buvo imtasi;

43.

be to, ragina Komisiją, atsižvelgiant į biudžetinės paramos panaudojimą, labai tiksliai nustatyti šalis, kurioms Parlamento priežiūra gali būti ypač naudinga, ar atitinkamus klausimus, siekiant pagerinti paramos teikėjų atskaitomybę;

44.

be to, ragina Komisiją numatyti metinę šios rizikos stebėseną;

Rizikos vertinimas ir valdymas

45.

pažymi, kad skiriant lėšų dėl silpnų besivystančių šalių sistemų atsiranda neveiksmingumo ir eikvojimo pavojus, todėl prieš pradedant vykdyti biudžetinės paramos programas būtina atlikti išsamų pasitikėjimo rizikos vertinimą;

46.

primena, kad Komisija nesinaudoja sistema, pagal kurią vertinant riziką nustatomos aiškios ribinės vertės, ir jų nepasiekus biudžetinė parama neturėtų būti teikiama, bet remiasi dinamišku požiūriu, pagal kurį suteikiama didesnė veiklos laisvė;

47.

mano, kad priimant dinamiškesnio pobūdžio biudžetinės paramos sprendimus didesnė veiklos laisvė turi būti atsveriama tokio pat aukšto skaidrumo lygio; taigi ragina Komisiją Parlamento Biudžeto kontrolės ir Vystymosi komitetams suteikti informacijos, kuria ji remiasi atlikdama savo vertinimus;

48.

ypač tikisi gauti aiškią informaciją apie Komisijos atliekamą rizikos vertinimą ir besivystančių šalių Vyriausybių sistemų analizę, jos sprendimus dėl sistemos trūkumų reikšmingumo atsižvelgiant į galimą paramos neveiksmingumą ir nuostolius, taip pat į kuo tikslesnį šių veiksnių įvertinimą, taip pat informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi arba imsis ateityje, siekdama sumažinti nustatytą riziką;

Teoriniai svarstymai ar tikrovė

49.

pažymi, kad atsakingas Komisijos narys Louis Michel brošiūroje pavadinimu „Biudžetinė parama. Tarpusavio pasitikėjimo klausimas“ (12) tvirtina, kad „biudžetinė parama ir dar daugiau biudžetinės paramos yra vienintelis atsakymas. Dėl šios priežasties aš nusprendžiau padidinti biudžetinės paramos dalį nuo 20 % iki 50 % mūsų lėšų“;

50.

ragina Komisijos narį persvarstyti šiuos ketinimus, kol teoriniai svarstymai netapo tikrove ir akivaizdžiu įrodymu, iš kurio būtų matomas mastas, kuriuo biudžetinė parama buvo veiksmingesnė nei kitos paramos priemonės arba turėjo įtakos skurdui dėl nepakankamų pajamų įveikti;

51.

atkreipia dėmesį į Komisijos nario Louiso Michelio 2009 m. sausio 9 d. laišką ir pranešimą Europos Audito Rūmų nariui Jacekui Uczkewicziui (jų kopijos buvo nusiųstos ir Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui Herbertui Böschui (DR/amw/S(08)0418), kuriuose Komisijos narys nurodo, kad:

—	„atsižvelgiant į EAR pastabas yra galimybių pagerinti Komisijos vykdomų biudžetinės paramos programų rengimą ir įgyvendinimą, naudojant skaidresnį, struktūriškesnį ir labiau formalizuotą metodą“, ir

—	„galima sistemingiau atsižvelgti į rizikos valdymą ir apsvarstyti atitinkamas apsaugos priemones ar sąlygas“ (prie laiško pridėto atsakymo į Europos Audito Rūmų pasiūlymą taikyti pagrindinius viešųjų finansų valdymo reikalavimus nustatant tinkamumą gauti biudžeto paramą 9 p.);

52.

džiaugiasi dėl to, kad Komisija sutiko su Audito Rūmų pastabomis, taip pat dėl Komisijos ketinimų, ir tikisi, kad bus informuojama apie šio „pažangesnio metodo“ išsamų rengimą ir įgyvendinimą (ten pat, 1 p.);

Audito Rūmai

53.

ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie Komisijos atliekamo rizikos vertinimo ir jos valdymo kokybę ir džiaugtųsi, jei siekiant įvertinti išlaidų vystymuisi rezultatus apskritai ir ypač biudžetinės paramos naudojimo rezultatus būtų atliekama daugiau auditų;

Paramą gaunančių šalių parlamentai

54.

ragina Biudžeto kontrolės komitetą užmegzti tiesioginius ryšius su panašiais atrinktų paramą gaunančių šalių parlamentų komitetais norint juos paremti ir paskatinti atlikti tam tikrą vaidmenį, t. y. vykdyti parlamentinės priežiūros veiklą siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą;

55.

ragina Komisiją suteikti pirmenybę toms šalims partnerėms, kurios plėtoja parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus, ypač tais atvejais, kai joms parama teikiama iš biudžeto, ir ragina Komisiją nuolat atsiskaityti už tai, kokia pasiekta pažanga;

56.

mano, kad siekiant, jog trečiosios šalys aktyviai dalyvautų procese, reikia įtraukti jų nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas; ragina Komisiją dėti kiek galima daugiau pastangų ir pagerinti dialogą su šiais subjektais visais programų rengimo etapais;

AKR šalių dalyvavimas

57.

nerimauja dėl „nepakankamo AKR šalių aktyvumo“ užtikrinant veiksmingą EPF išlaidų kontrolę ir yra nusivylęs, kad delegacijos „gali tik iš dalies pasitikėti nacionalinių leidimus duodančių pareigūnų tarnybų (NAO) atliktais patikrinimais“ (EPF metinės ataskaitos 36 punktas);

58.

atkreipia dėmesį į tai, kad NAO tarnybos privalomos AKR šalyse, tačiau jų nėra RELEX besivystančiose šalyse; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie EPF metodo privalumus ir trūkumus ir įvertinti geriausią AKR šalių patirtį siekiant pagerinti NAO tarnybų atliekamą EPF išlaidų kontrolę;

59.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad delegacijų ataskaitose EuropeAid centrinėms tarnyboms nuolat pateikiamos problemos, susijusios su „nacionalinių leidimus duodančių pareigūnų gebėjimų ir išteklių (…) stygiumi“ (EPF metinės ataskaitos 41 punktas); ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie Komisijos atsakymą delegacijoms šiuo klausimu;

Žmogiškieji ištekliai

60.

pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, Komisijos darbuotojų skaičius, palyginti su skiriamomis lėšomis, mažėja ir kad nepaisant pagal dešimtąjį EPF numatyto akivaizdaus įsipareigojimų padidėjimo nėra numatyta jokio reikšmingo darbuotojų skaičiaus padidėjimo (EPF metinės ataskaitos 33 punktas);

61.

visiškai sutinka su Audito Rūmais, kad „atsiranda rizika, kad darbuotojų trūkumas, netinkamas jų paskirstymas ar specialių įgūdžių ir žinių stoka turės įtakos kontrolei, patikrinimams ir priežiūrai“ (EPF metinės ataskaitos 33 punktas);

62.

ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji numato suvaldyti atsirandančią įtampą – ar netgi prieštaravimą – tarp papildomų žmogiškųjų išteklių poreikio delegacijose ir savo įsipareigojimo „priėmus visus su plėtra susijusius darbuotojus išlaikyti pastovų darbuotojų skaičių ir neprašyti jokių naujų etatų 2009–2013 m. laikotarpiui“ ir „naujų darbuotojų poreikio svarbiausiose politikos srityse problemą spręsti tik perskirstant darbo vietas departamentuose ir tarp departamentų“ (13);

63.

mano, kad galima būtų rasti papildomų žmogiškųjų išteklių panaikinant RELEX ir DEV atsakomybės už vystymąsi padalijimą; ragina dabartinę Komisiją atlikti būtinus veiksmus, kad naujajai Komisijai būtų lengviau atlikti šį reorganizavimą; mano, kad dėl dabartinio DEV ir RELEX darbo pasidalijimo vystomojo bendradarbiavimo srityje Komisija negali visiškai dalyvauti tarptautinėse pastangose siekiant skatinti nuoseklumą vystymosi srityje ir paramos veiksmingumą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomuoju bendradarbiavimu būtų vienareikšmiškai siekiama pagrindinio tikslo – panaikinti skurdą;

64.

ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant, kad EPF kontrolei ir valdymui skirtų darbuotojų skaičius būtų pakankamas, atsižvelgiant į tai, jog numatoma didinti įsipareigojimų sumą pagal dešimtąjį EPF;

Pastabos dėl Audito Rūmų išvadų ir rekomendacijų

65.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai įvertino EuropeAid pastangas sukurti kontrolės strategiją; mano, kad veiksmingos kontrolės strategijos pagrindinis tikslas – išvengti ex-ante klaidų, o ne ex-post susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas; ragina Komisiją atsižvelgiant į šį požiūrį, kuris svarbiausias biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai, toliau vystyti savo kontrolės strategiją;

66.

visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, pateiktoms EPF metinės ataskaitos 55 punkto a–g dalyse ir 56 punkto a–f dalyse; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į 56 punkto a dalyje pateiktą rekomendaciją, kad

„Kotonu susitarimo laikymasis turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į pagrindinius reikalavimus, t. y. į laiku paskelbtų ir audituotų finansinių ataskaitų pateikimą, – reikalavimus, kurių privaloma laikytis prieš biudžetinės paramos skyrimą“,

ir į nuorodą 56 punkto d dalyje, kad:

„prieš biudžetinės paramos programos vykdymą EuropeAid turėtų įsitikinti, kad buvo atliktas tikslus ir išsamus viešųjų finansų valdymo įvertinimas ir kad paramą gaunanti šalis turi patikimą reformų programą, padėsiančią numatytu laiku pašalinti visus rimtus trūkumus“;

taigi ragina Komisiją biudžetinę paramą teikti tik tais atvejais, kai viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas ar bent toks bus iš karto įgyvendinus reformų programą; taip pat pabrėžia, kad kiekvieno konkretaus sektoriaus finansavimo susitarimų atranka turėtų būti tiesiogiai susijusi su šių susitarimų poveikio konkrečiai sričiai efektyvumu;

67.

ragina Komisiją teikti pirmenybę skubiam šių rekomendacijų, kurios labai svarbios biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai, įgyvendinimui, nes norint, kad parlamentinė priežiūra turėtų prasmę būtina nustatyti aiškias ir suderintas vykdymo veiklos laisvės ribas;

Naujas požiūris į naują padėtį

68.

pabrėžia, kad Komisija (ir kiti paramos davėjai) negali tiesiogiai kontroliuoti to, kaip paramą gaunanti šalis naudoja lėšas, kurias ji gavo kaip biudžetinę paramą, kadangi susijusi paramą gaunanti šalis turi nepriklausomą teisę valdyti savo biudžetą pagal savo šalies taisykles ir nacionalines biudžeto procedūras;

69.

primena, kad kai kurios paramą gaunančios šalys dažnai nepakankamai patikimai atlieka viešojo sektoriaus finansų valdymo, vidaus kontrolės ir išorės audito funkcijas ir neužtikrina, jog paramos davėjų lėšos būtų tinkamai valdomos ir naudojamos siekiant numatytų tikslų;

70.

mano, kad Komisija, atsižvelgdama į didėjantį dėmesį atskaitomybės klausimams ir vis augantį paramą teikiančių šalių mokesčių mokėtojų susidomėjimą konkrečiais pagalbos vystymuisi rezultatais, turėtų taip pat žinoti, kokių pavojų gali kilti teikiant biudžetinę paramą, ir pasidalyti šiomis žiniomis su biudžeto įvykdymą patvirtinančia institucija, kuriai ji atskaitinga;

71.

be to, mano, kad Komisija turėtų informuoti paramą gaunančių šalių administracijas apie jų pareigą atsiskaityti ir pareikalauti, kad tiems, kurie toliau tvarko gaunamas lėšas, būtų taikomi tokie patys įpareigojimai;

Šalies rengiamas atskleidimo pareiškimas

72.

mano, kad pagalba vystymuisi apskritai ir ypač biudžetinė parama turėtų būti susietos su paramos gaunančios šalies Vyriausybės pateiktu ir finansų ministro pasirašytu ex-ante atskleidimo pareiškimu dėl konkrečių klausimų, kurie darė įtaką paramą gaunančios šalies valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai;

73.

tvirtai tiki, kad pačios paramą gaunančios šalies atliekamas savo kontrolės trūkumų įvertinimas ir jų supratimas labiau paskatins gerinti padėtį, nei išorės valdžios institucijos atliekamas auditas ir kontrolė;

74.

mano, kad šalies atskleidimo pareiškimas pagerins skaidrumą ir atskaitomybę ir tarptautiniams paramos teikėjams suteiks vertingos informacijos, kuria bus remiamasi priimant kompetentingą sprendimą dėl paramą gaunančios šalies valdymo ir atskaitomybės struktūros visa apimančio skaidrumo ir patikimumo;

75.

ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti šį pasiūlymą kitiems tarptautiniams paramos teikėjams, ypač Pasaulio bankui, norint, suderinus su jais, parengti ir įgyvendinti tokią priemonę; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikės atkreipti į tai, koks turėtų būti nuobaudų už sąmoningai klaidinančio atskleidimo pareiškimo pateikimą pobūdis;

76.

ragina Komisiją informuoti apie galimą šių derybų laikotarpį;

EPF biudžeto įtraukimas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą

77.

džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu „diskusijų dėl kitos finansinės programos metu dar kartą pateikti pasiūlymą EPF visiškai įtraukti į biudžetą“ (14) ragina Komisiją visiškai informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie šios iniciatyvos rengimo eigą;

78.

pakartoja, kad pritaria EPF biudžeto įtraukimui į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą ir mano, kad tai sudarytų galimybes sustiprinti EPF valdymo nuoseklumą, skaidrumą, veiksmingumą ir jo priežiūros sistemą;

Parlamentinę priežiūrą paverskime priemone

79.

mano, kad atsižvelgiant į biudžetinę paramą Parlamento vaidmuo – reikalauti, kad Komisija būtų atskaitinga už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat mano, kad biudžeto parama yra pagalbos priemonė, kurią naudojant reikia keisti požiūrį į parlamentinę priežiūrą ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rezultatų atsižvelgiant į rodiklius kontrolės;

80.

mano, kad, norėdamas tai pasiekti, Parlamentas privalo sukurti savo darbo metodą; mano, kad biudžetinės paramos priežiūros pakomitetis, kurį įsteigė atsakingas Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas, būtų veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad paramai skiriamos išlaidos būtų naudingos paramą gaunančių šalių gyventojams ir kad nebūtų eikvojamos iš mokesčių mokėtojų gautos pagalbai skirtos lėšos;

Investicinė priemonė

81.

primena, kad savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (15), 20–24 dalyse Parlamentas išreiškė susirūpinimą, kad Europos investicijų banko investicinės priemonės valdymui netaikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; be to, primena, kad EPF išteklius sudaro viešosios lėšos, gaunamos iš Europos mokesčių mokėtojų, o ne iš finansinių rinkų;

82.

kaip ir Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 9/2007 dėl Tarybos reglamento dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento pasiūlymo (16), apgailestauja dėl dviejų atskirų valdymo sričių sukūrimo, nes tai apriboja biudžeto įvykdymo patvirtinimo apimtį, todėl atsiranda poreikis papildomai koordinuoti Komisijos ir EIB veiklą, ir tampa sunku matyti bendrą vaizdą, susijusį su pasiektais rezultatais;

83.

atkreipia dėmesį į tai, kad metinėje EIB ataskaitoje dėl Investicinės priemonės pateikiama daugiausia finansinė informacija ir tik labai nedaug informacijos (jeigu išvis informuojama) apie įvairių finansuotų programų rezultatus;

84.

ragina EIB savo ataskaitose daugiau dėmesio skirti rezultatams ir pristatyti išsamią, konkrečią ir objektyvią informaciją apie pasiektus rezultatus, užsibrėžtus ir įvykdytus uždavinius ir galimų pasikeitimų priežastis, taip pat atliktus įvertinimus ir įvertinimo rezultatų santrauką;

85.

pabrėžia, kad EIB savo veiklą AKR šalyse vykdo pagal Kotonu susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi, taigi vykdydamas savo paskolų teikimo šioms šalims politiką bankas turi gerbti šiuos tikslus;

86.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie ypatingas procedūras, kurios buvo nustatytos kartu su EIB norint koordinuoti abiejų institucijų pastangas siekti ES vystymosi tikslų, taip pat apie šių procedūrų veiksmingumą;

87.

yra susirūpinęs dėl EIB kaip neskaidriausios, neatskaitingiausios ir nedemokratiškiausiai valdomos institucijos iš visų įstaigų ir viešųjų finansinių institucijų, kurioms patikėta įgyvendinti ES politiką, reputacijos;

88.

ragina EIB, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos interesus ir vertybes ir norint pagerinti visuomenės nuomonę apie EIB kaip instituciją, pateikti įrodymus, liudijančius:

—

kaip jis įgyvendina 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (17) ir 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais esmę,

—	kaip jis įgyvendina bendrus ES įsipareigojimus vystymosi srityje ir kitų daugiašalių plėtros bankų nustatytus standartus,

—	kaip jo vykdomas gavybos sektorių projektų finansavimas, kuriam reikalingas didelis kapitalas, prisideda prie skurdo mažinimo,

—	gaires, kurias jis parengė investavimo energijos, miškininkystės, transporto, vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose ir kaip jis, priimdamas sprendimus dėl investavimo, iki galo laikosi šių gairių,

—	kad iš darbuotojų, atsakingų už viso jo skolinimo portfelio persvarstymą ir darnos su atitinkamomis politikos sritimis užtikrinimą, pakanka tik nedidelio skaičiaus visą darbo dieną dirbančių aplinkosaugos ekspertų,

—	kad veiksmingas nukentėjusių piliečių skundų pateikimo bankui mechanizmas, kuris turėtų būti prieinamas ir ne Europos Sąjungos piliečiams,

—	kad priemonės, kurių buvo imtasi siekiant kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, veiksmingos,

—	jo skolinimo privačiam sektoriui kriterijus, taip pat pagrindinius finansinius standartus ir privačiajam sektoriui jo teikiamų paskolų visą galutinių paskolų gavėjų sąrašą;

89.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Investicinė priemonė siekiant užtikrinti, kad bus pasiekti jos, kaip vystymuisi skirtos priemonės, tikslai, ir nuolat informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie padarytas išvadas;

90.

ragina savo Biudžeto kontrolės komitetą sustiprinti jo vykdomą EIB finansinės veiklos kontrolę, už kurią šis komitetas visiškai atsakingas pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedo V skyriaus 3 punktą.

(1) OL C 286, 2008 11 10, p. 273.

(2) OL C 277, 2008 10 31, p. 243.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4) OL L 287, 2005 10 28, p. 1.

(5) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1.

(6) OL L 109, 2007 4 26, p. 33.

(7) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(8) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(9) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(10) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(11) Komisijos deklaracija dėl Vystomojo bendradarbiavimo priemonės 5 straipsnio, pridėta prie 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui (COM(2006) 628).

(12) ISBN 978–92–79–10115–1, žr. http://ec.europa.eu/development/icenter/repository/LM_budget_support_fr.pdf

(13) Komisijos pranešimas. Komisijos žmogiškųjų išteklių planavimas ir optimizavimas siekiant įgyvendinti ES prioritetus (SEC(2007)0530), p. 3, žr. http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/dv/sec_2007_5/sec_2007_530.pdf

(14) (SEC(2008) 2579) Komisijos tarnybų darbo dokumentas. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, priedas, p. 86.

(15) OL L 88, 2009 3 31, p. 253.

(16) OL C 23, 2008 1 28, p. 3.

(17) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.