2004R0021 — LT — 01.07.2013 — 007.003


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 21/2004

2003 m. gruodžio 17 d.

nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB

(OL L 005 2004.1.9, p. 8)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d.

  L 363

1

20.12.2006

►M2

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1560/2007 2007 m. gruodžio 17 d.

  L 340

25

22.12.2007

►M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 933/2008 2008 m. rugsėjo 23 d.

  L 256

5

24.9.2008

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 759/2009 2009 m. rugpjūčio 19 d.

  L 215

3

20.8.2009

►M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 506/2010 2010 m. birželio 14 d.

  L 149

3

15.6.2010

►M6

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 45/2012 2012 m. sausio 19 d.

  L 17

1

20.1.2012

►M7

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

1

10.6.2013


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 116, 30.4.2016, p.  39 (21/2004,)




▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 21/2004

2003 m. gruodžio 17 d.

nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB



1 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė, laikydamasi šio reglamento, nustato avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą.

2.  Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Bendrijos taisyklių, kurios gali būti nustatytos ligų likvidavimo arba kontrolės tikslais, ir nepažeidžiant Direktyvos 91/496/EEB bei Reglamento (EEB) Nr. 1782/2003 nuostatų.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

a) gyvūnas — tai avis arba ožka;

b) „ūkis“ — tai įmonė, statinys arba, praktikuojant ganyklinę gyvulininkystę – aplinka, kurioje gyvūnai laikomi, saugomi arba prižiūrimi nuolat arba laikinai, išskyrus veterinarinės praktikos įstaigas arba klinikas;

c) „turėtojas“ — tai fizinis ar juridinis asmuo, už gyvūnus atsakingas net ir laikinai, išskyrus veterinarinės praktikos įstaigas arba klinikas;

d) „kompetentinga institucija“ — tai pagrindinė valstybės narės institucija, kuriai pavesta atlikti veterinarinius patikrinimus ir įgyvendinti šį reglamentą, arba, kai kontroliuojama priemokos — institucija, kuriai pavesta įgyvendinti Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003;

e) „Bendrijos vidaus prekyba“ — tai Direktyvos 91/68/EEB ( 13 ) 2 straipsnio 6 dalyje apibūdinta prekyba.

3 straipsnis

1.  Gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą sudaro šie elementai:

a) ženklinimo priemonės, skirtos nustatyti kiekvieno gyvūno tapatybę;

b) kiekviename ūkyje tvarkomi vis atnaujinami registrai;

c) pervežimo dokumentai;

d) centrinis registras arba kompiuterinė duomenų bazė.

2.  Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai yra prieinama visa šiame reglamente nurodyta informacija. Valstybės narės ir Komisija imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad ta informacija galėtų naudotis visos suinteresuotos šalys, įskaitant valstybių narių pripažintas vartotojų organizacijas, tačiau turi būti laikomasi nacionaliniuose įstatymuose numatytų konfidencialumo reikalavimų.

4 straipsnis

1.  Kiekvienas po 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ gimęs ūkio gyvūnas per valstybės narės nustatą laikotarpį nuo jo gimimo ir visada prieš išvežant jį iš ūkio, kuriame gimė, paženklinamas taip, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Šis laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Gyvūnams, laikomiems ekstensyvios arba ganyklinės gyvulininkystės sąlygomis, valstybės narės, taikydamos leidžiančias nukrypti nuostatas, gali pratęsti minėtą laikotarpį, bet ne daugiau kaip devyniems mėnesiams. Tos valstybės narės informuoja Komisiją apie suteiktą išlygą. Prireikus 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytos įgyvendinimo taisyklės.

2.  

a) Gyvūnai ženklinami taikant pirmines identifikavimo priemones, atitinkančias priedo A skirsnio1–3 punktų reikalavimus, ir

b) taikant antrines identifikavimo priemones, patvirtintas kompetentingos institucijos ir atitinkančias priedo A skirsnio 4 punkte išvardytas technines charakteristikas;

c) Tačiau iki 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos antrinės identifikavimo priemonės gali būti pakeistos priedo A skirsnio 5 punkte nustatyta sistema, išskyrus gyvūnus, kuriais prekiaujama Bendrijoje;

d) c punkte nurodytą sistemą įdiegiančios valstybės narės kreipiasi į Komisiją, kad ši 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ją patvirtintų. Tam tikslui Komisija išnagrinėja valstybių narių pateiktus dokumentus ir organizuoja auditą, būtiną šiai sistemai įvertinti. Užbaigus šį auditą, Komisija per 90 dienų nuo minėto prašymo patvirtinti sistemą pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui ataskaitą ir atitinkamų priemonių projektą.

3.  Tačiau skersti skirtiems jaunesniems kaip 12 mėnesių gyvūnams, kurių nenumatyta nei parduoti Bendrijoje, nei eksportuoti į trečiąsias šalis, kompetentinga institucija, taikydama kaip alternatyvą šio straipsnio 2 dalyje numatytoms identifikavimo priemonėms, gali leisti taikyti priedo A skirsnio7 punkte aprašytą identifikavimo būdą.

4.  Kiekvienas iš trečiosios šalies importuotas gyvūnas, kuriam po 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ buvo taikyti Direktyvoje 91/496/EEB nustatyti patikrinimai ir kuris paliekamas Bendrijos teritorijoje, per valstybės narės nustatytiną laikotarpį — ne daugiau kaip 14 dienų po minėtų patikrinimų ir visada prieš išvežant ūkio — paženklinamas gyvulininkyste užsiimančiame paskirties ūkyje taip, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

Trečiosios šalies nustatytas originalus ženklinimas užregistruojamas 5 straipsnyje numatytame ūkio registre, kuriame taip pat įrašomas paskirties valstybės narės paskirtas identifikacijos kodas.

Tačiau šio straipsnio 1 dalyje numatytas ženklinimas nebūtinas, jei gyvūnas yra skirtas paskersti ir iš veterinarinio pasienio kontrolės posto jis vežamas tiesiai į valstybės narės, kurioje atliekami pirmoje pastraipoje minėti patikrinimai, skerdyklą ir joje paskerdžiamas per penkias darbo dienas nuo minėtų patikrinimų atlikimo dienos.

5.  Visi kitoje valstybėje narėje kilę gyvūnai išsaugoja savo originalų ženklinimą.

6.  Ženklinimo priemonės nepanaikinamos arba nepakeičiamos kitomis be kompetentingos institucijos leidimo. Jei ženklinimo priemonė tapo neįskaitoma arba pasimetė, remiantis šiuo straipsniu ji kuo skubiau pakeičiama kita, bet kodas išlieka tas pats. Naujoje priemonėje (ženkle) gali būti kodą papildantis numeris.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti, kad, jai kontroliuojant, pakaitinėje ženklinimo priemonėje būtų nurodytas skirtingas kodas, tačiau neturi kilti pavojus atsekamumo galimybei, ypač kai gyvūnai ženklinami pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

7.  Ženklinimo priemonė ūkiui paskiriama ir gyvūnams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nurodo kompetentinga institucija.

8.  Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai priemonės pavyzdį ir praneša apie identifikavimo priemones ir būdą, taikomą jų teritorijose.

9.  Valstybės narės, savanoriškai įdiegusios priedo A skirsnio4 ir 6 punktuose nurodytą elektroninį identifikavimą, iki 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos užtikrina, kad individualus elektroninio identifikavimo numeris ir naudojamų priemonių charakteristika būtų nurodyta Direktyvoje 91/68/EEB nustatytame atitinkamame gyvūnų sertifikate, pateikiamame prekiaujant šiais gyvūnais Bendrijos viduje.

5 straipsnis

1.  Kiekvienas gyvūnų turėtojas, išskyrus pervežėją, tvarko nuolat atnaujinamą įrašų registrą, į kurį įrašoma bent jau priedo B skirsnyje nurodyta informacija.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą gyvūnų turėtojai įtrauktų ne tik priedo B skirsnyje nurodytą, bet ir kitą informaciją.

3.  Registro formatą patvirtina kompetentinga institucija; registras gali būti rašytinio pavidalo arba elektroninis, ūkyje saugomas kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laiką, ne trumpiau kaip trejus metus, ir prieinamas kompetentingai institucijai.

4.  Taikant nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies, priedo B skirsnyje nurodytos informacijos nėra būtina įrašyti registre kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje veikia centralizuota kompiuterinė duomenų bazė, kurioje jau yra ši informacija.

5.  Kiekvienas gyvūnų turėtojas kompetentingai institucijai jos prašymu pateikia visą informaciją apie gyvūnų, kuriuos turėtojas per paskutiniuosius trejus metus įsigijo, laikė, pervežė, pardavė ar paskerdė, kilmę, identifikavimą, o prireikus — ir jų paskirties vietą.

6.  Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijose tvarkomą ūkio registro pavyzdį, o prireikus ir nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

6 straipsnis

1.  Nuo 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ kiekvienąkart, kai gyvūnas pervežamas iš vieno nacionalinėje teritorijoje esančio ūkio į kitą, jį turi lydėti kompetentingos institucijos nustatyto pavyzdžio pervežimo dokumentas, kuriame pateikiama bent jau priedo C skirsnyje nurodyta informacija, užpildytas turėtojo, jei to nepadarė kompetentinga institucija.

2.  Į pervežimo dokumentą valstybės narės, be priedo C skirsnyje nurodytos informacijos, gali įtraukti dar ir kitą informaciją arba pareikalauti, kad tokia informacija būtų įrašyta.

3.  Paskirties ūkio gyvūnų turėtojas pervežimo dokumentą saugo kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laiką, ne trumpiau kaip trejus metus. Kompetentingos institucijos prašymu jis pateikia jai dokumento kopiją.

4.  Taikant nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies, pervežimo dokumentas nėra privalomas valstybėje narėje, kurioje veikia centralizuota kompiuterinė duomenų bazė, į kurią įvesta bent jau priedo C skirsnyje nurodyta informacija, išskyrus turėtojo parašą.

5.  Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijose taikomo pervežimo dokumento pavyzdį, o prireikus ir šio straipsnio 4 dalyje minėtą leidžiančią nukrypti nuostatą.

7 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija turėtų visų jų teritorijoje esančių gyvūnų turėtojų, išskyrus vežėjus, ūkių centrinį registrą.

2.  Į tą registrą įtraukiamas ūkio identifikacijos kodas arba turėtojo, išskyrus vežėją, kodas, jei pastarąjį yra patvirtinusi kompetentinga institucija, turėtojo profesija, gaminama produkcija (mėsa ar pienas) ir laikomos rūšys. Jei turėtojas gyvūnus laiko nuolat, jis periodiškai, kompetentingos institucijos nustatytais intervalais, bet ne rečiau kaip kartą per metus, atlieka laikomų gyvūnų inventorizaciją.

3.  Centriniame registre ūkis laikomas tol, kol trejus metus iš eilės jame nebebūna gyvūnų. Nuo 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ registras įtraukiamas į 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompiuterinių duomenų bazę.

8 straipsnis

1.  Nuo 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija kuria priedo D skirsnio 1 punkte nurodytą duomenų bazę.

2.  Kiekvienas gyvūnų turėtojas, išskyrus vežėją, kompetentingai institucijai pateikia:

a) į centrinį registrą įtrauktiną informaciją, 7 straipsnio 2 dalyje minėtos inventorizacijos duomenis ir informaciją, kuri reikalinga kuriant šio straipsnio 1 dalyje minėtą duomenų bazę;

b) 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą taikančiose valstybėse narėse kiekvienąkart, kai gyvūnai pervežami — 6 straipsnyje nurodytame pervežimo dokumente nustatytą išsamią informaciją apie judėjimą, per 30 dienų, kai informacija susijusi su turėtoju ar ūkiu, ir per septynias dienas, kai informacija susijusi su gyvūnų judėjimu.

3.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija norėdama gali kurti duomenų bazę, kurioje nurodoma bent jau priedo D skirsnio 2 punkte nustatyta informacija.

4.  Į šio straipsnio 1 ir 3 dalyse minėtą kompiuterinę duomenų bazę valstybės narės gali įvesti ne tik priedo D skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytą, bet ir kitą informaciją.

5.  Nuo 2008 m. sausio 1 d. ►M7  arba Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ šio straipsnio 3 dalyje minėta duomenų bazė tampa privaloma.

9 straipsnis

1.  Elektroninio identifikavimo įgyvendinimo gairės ir procedūros priimamos 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje minėti sprendimai priimami siekiant pagerinti elektroninio identifikavimo įgyvendinimą.

▼M2

3.  Visų gyvūnų elektroninis identifikavimas pagal 1 dalyje nurodytas gaires ir atitinkamas priedo A skirsnio nuostatas privalomas nuo 2009 m. gruodžio 31 d. ►M7  arba Kroatijos atveju – įstojimo dienos. ◄

▼B

Tačiau valstybės narės, kuriose iš viso yra 600 000 ar mažiau avių ir ožkų, privalomo elektroninio identifikavimo gali netaikyti gyvūnams, kuriais Bendrijoje neprekiaujama.

O valstybės narės, kuriose iš viso yra 160 000 ar mažiau ožkų, privalomo elektroninio identifikavimo gali netaikyti ožkoms, kuriomis Bendrijoje neprekiaujama.

▼M2

4.  Valstybės narės gali iki 2009 m. gruodžio 31 d. pradėti taikyti jų teritorijoje gimusių gyvūnų privalomą elektroninį identifikavimą.

▼B

10 straipsnis

1.  Priedų pakeitimai ir priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Minėtos priemonės pirmiausia yra šios:

a) minimalus atliktinų patikrinimų lygis;

b) administracinių baudų taikymas;

c) pereinamojo laikotarpio priemonės, būtinos sistemos paleidimo laikotarpiu.

2.  13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atnaujinami toliau nurodyti duomenys:

a) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo terminai;

b) 9 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytiems gyvūnams nustatytos demografinės ribos.

11 straipsnis

1.  Valstybės narės praneša viena kitai ir Komisijai apie kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už šio reglamento laikymosi garantavimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas už gyvūnų ženklinimą ir registravimą atsakingas asmuo gautų nurodymus ir konsultacijas, kaip taikyti atitinkamas priedo nuostatas, ir kad būtų prieinami mokymo kursai.

12 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių šio reglamento nuostatų laikymąsi. Numatyti patikrinimai neturi prieštarauti galimiems Komisijos patikrinimams pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio nuostatas.

2.  Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir atgrasančios.

3.  Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis:

a) tikrina, ar valstybės narės laikosi šio reglamento reikalavimų,

b) prireikus tikrina vietoje, ar šio straipsnio 1 dalyje numatyti patikrinimai atliekami pagal šį reglamentą.

4.  Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikinimas vietoje, Komisijos ekspertams suteikia pagalbą, kurios jiems gali prireikti vykdant savo užduotis.

Atliktų patikrinimų rezultatai turi būti aptariami su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija ir tik po to parengiama bei išplatinama galutinė ataskaita.

5.  Komisija 13 straipsnio 1 dalyje paminėtame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete išnagrinėja padėtį, jei mano, kad to reikalauja patikrinimų rezultatai. 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ji gali priimti būtinus sprendimus.

6.  Komisija stebi, kaip keičiasi padėtis. Atsižvelgdama į tuos pokyčius, 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti 5 dalyje minėtus sprendimus.

7.  Prireikus 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės.

13 straipsnis

1.  Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įkurtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 ( 14 ).

2.  Kai daroma nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1) 18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Kai taikomi 67, 68, 69, 70 ir 71 straipsniai, į integruotą sistemą įeina gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis, pirma, 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiu galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiu jautienos bei jos produktų ženklinimą ( 15 ), ir, antra, 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ( 16 ).

2) 25 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa pakeičiama taip:

„Šios sistemos, ypač gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis Direktyva 92/102/EEB, Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003, turi būti suderintos su integruota sistema, kaip apibrėžta šio reglamento 26 straipsnyje.“

3) 115 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Pradėjus taikyti Reglamentą (EB) Nr. 21/2004, nustatantį avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003, norint gauti priemoką už gyvūną, jis identifikuojamas ir registruojamas pagal šias taisykles.“

4) III priedo A skirsnis papildoma 8a punktu:



„8a.

2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1782/2003 ir Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

3, 4 ir 5 straipsniai“

15 straipsnis

Direktyva 92/102/EEB iš dalies keičiama taip:

1) 2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) gyvūnas — tai Direktyvoje 64/432/EEB ( 17 ) nurodytos rūšies gyvūnas, išskyrus galvijus.

2) 3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Valstybėms narėms leidžiama Direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka neįtraukti į 1 dalies a punkto sąrašą fizinių asmenų, savo reikmėms ar vartojimui laikančių vienintelę kiaulę, arba atsižvelgti į ypatingas aplinkybes, jei šiam gyvūnui prieš jį kur nors išvežant taikomos šioje direktyvoje nustatytos kontrolės priemonės.“

3) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies a punktas keičiamas taip:

— pirmoje pastraipoje žodžiai „galvijai arba“ išbraukiami,

— antroje pastraipoje žodžiai „apie visus gimimus ir mirtis bei gyvūnų judėjimą“ pakeičiami žodžiais „apie gyvūnų judėjimą“,

— ketvirtoji pastraipa išbraukiama;

b) 1 dalies b punktas išbraukiamas;

c) 3 dalies b punkto pirma pastraipa pakeičiamas taip:

„kiekvienas gyvūnų, kurie turi būti vežami į turgavietę arba surinkimo punktą arba iš jų, turėtojas pateikia turgavietės arba surinkimo punkto operatoriui, kuris yra laikinas gyvūnų turėtojas, dokumentą, kuriame nurodyta išsami informacija apie gyvūnus.“

4) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis išbraukiama;

b) 3 dalis iš dalies keičiama taip:

— pirmoje pastraipoje žodžiai „išskyrus galvijus“ išbraukiami,

— antra pastraipa pakeičiama taip:

—  „Kol bus priimtas šios direktyvos 10 straipsnyje numatytas sprendimas, nukrypdamos nuo Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkto antrosios pastraipos, visų gyvūnų judėjimui jų teritorijose valstybės narės gali taikyti nacionalines sistemas. Tokios sistemos turi suteikti galimybę identifikuoti ūkį, iš kurio gyvūnai buvo atvežti, ir ūkį, kuriame jie gimė. Apie sistemas, kurias šiuo tikslu valstybės narės ketina įdiegti, jos informuoja Komisiją: nuo 1993 m. liepos 1 d. — apie kiaulėms taikomą sistemą. Direktyvos 90/425/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pareikalauta, kad valstybė narė padarytų pakeitimus savo sistemoje, jei ši neatitinka pirmiau minėto reikalavimo.“

— ketvirtoji pastraipa išbraukiama;

c) 4 dalis išbraukiama;

5) 11 straipsnio 1 dalies pirmoji ir trečioji įtraukos išbraukiamos.

16 straipsnis

►C1  Direktyvos 64/432/EEB 3 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) būti identifikuojami ◄ pagal Direktyvos 92/102/EEB nuostatas — kiaulės ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatas — galvijai.“

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14, 15 ir 16 straipsniai taikomi nuo 2005 m. liepos 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3




PRIEDAS

A.   TAPATYBĖS NUSTATYMO PRIEMONĖS

1. Kompetentinga institucija patvirtina tapatybės nustatymo priemones kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, kurios turi:

a) užtikrinti, kad yra bent vienas aiškiai matomas ir vienas elektroniniu būdu nuskaitomas ženklas;

b) likti pritvirtintos prie gyvūno ir nekenkti jam; ir

c) būti lengvai pašalinamos iš maisto grandinės.

2. Tapatybės nustatymo priemonės turi rodyti kodą, kuriame būtų pateikiama toliau nurodyta informacija šia tvarka:

a) dviejų raidžių ALFA kodas arba trejų skaitmenų kodas ( 18 ), pagrįstas ISO 3166 ir taikomas valstybėms narėms, kuriose yra ūkis, kur gyvūnas pirmą kartą buvo pažymėtas (šalies kodas);

b) ne daugiau kaip iš 12 skaitmenų sudarytas individualus gyvūno kodas.

Be a ir b papunkčiuose nurodytų kodų, jei jie yra įskaitomi, kompetentinga institucija gali patvirtinti brūkšninį kodą ir laikytojo pateikiamą papildomą informaciją.

3. Pirmoji 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta tapatybės nustatymo priemonė turi atitikti a arba b papunkčiuose pateiktus kriterijus:

a) elektroninis žymuo kaip atrajotojų boliusas arba ausies įsagas pagal 6 punkte išvardytas technines savybes; arba

b) ausies įsagas, pagamintas iš atsparios medžiagos, apsaugotas nuo sugadinimo, lengvai įskaitomas visą gyvūno gyvenimą; jo pakartotinai naudoti negalima, o 2 punkte nurodyti kodai negali būti ištrinti.

4. Antroji 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta tapatybės nustatymo priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

a) pagal 3 punkto a papunktį pažymėtiems gyvūnams:

i) 3 punkto b papunkčio kriterijus atitinkantis ausies įsagas; arba

ii) 3 punkto b papunktyje išdėstytus ausies įsagams taikomus kriterijus atitinkanti žymė ant čiurnos; arba

iii) tatuiruotė, išskyrus gyvūnus, kuriais prekiaujama Bendrijos viduje;

b) pagal 3 punkto b papunktį pažymėtiems gyvūnams:

i) 3 punkto a papunkčio kriterijus atitinkantis elektroninis žymuo; arba

ii) gyvūnams, kuriais neprekiaujama Bendrijos viduje, elektroninis žymuo kaip elektroninė žymė ant čiurnos arba įšvirkščiamasis atsakiklis pagal 6 punkte išvardytas technines savybes; arba

iii) jei elektroninis tapatybės nustatymas nėra būtinas, remiantis 9 straipsnio 3 dalimi:

— 3 punkto b papunkčio kriterijus atitinkantis ausies įsagas,

— 3 punkto b papunktyje išdėstytus ausies įsagams taikomus kriterijus atitinkanti žymė ant čiurnos, arba

— tatuiruotė.

5. Pagal 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą sistemą reikalaujama, kad gyvūnų tapatybė būtų nustatoma ir pagal ūkius, ir atskirai, numatoma pakeitimo procedūra, kai tapatybės nustatymo priemonė tampa neįskaitoma arba pasimeta, kompetentingai institucijai kontroliuojant, paliekama galimybė atsekti ūkius siekiant kontroliuoti epizootines ligas, ir sudaromos sąlygos atsekti gyvūnų judėjimą nacionalinėje teritorijoje siekiant to paties tikslo.

6. Elektroniniai žymenys turi atitikti šias technines savybes:

a) jie turi būti skaitomosios atminties pasyvieji atsakikliai, kuriuose taikoma HDX arba FDX-B technologija, ir kurie atitinka ISO standartus 11784 ir 11785;

b) jų parodymai turi būti perskaitomi skaitytuvais, atitinkančiais ISO standartą 11785, kuriais galima perskaityti HDX ir FDX-B atsakiklius;

c) skaitymo nuotolis turi būti:

i) ne mažiau kaip 12 cm nuo ausies įsagų ir žymių ant čiurnos, kai parodymai skaitomi nešiojamais skaitytuvais;

ii) ne mažiau kaip 20 cm nuo atrajotojų boliusų ir įšvirkščiamų atsakiklių, kai parodymai skaitomi nešiojamais skaitytuvais;

iii) ne mažiau kaip 50 cm nuo visų rūšių žymenų, kai skaitoma stacionariuoju skaitytuvu.

7. 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas tapatybės nustatymo būdas yra toks:

a) gyvūnai turi būti žymimi kompetentingos institucijos patvirtintu ausies įsagu vienoje ausyje;

b) ausies įsagas, pagamintas iš atsparios medžiagos, apsaugotas nuo sugadinimo ir lengvai įskaitomas; jis negali būti pakartotinai naudojamas, o kodai turi būti neištrinami;

c) ausies įsage turi būti pateikiama bent ši informacija:

i) dviejų raidžių šalies kodas (18) ; ir

ii) ūkio, kuriame gyvūnas buvo atsivestas, atpažinties kodas arba individualus gyvūno kodas, pagal kurį galima nustatyti ūkį, kuriame gyvūnas buvo atsivestas.

Šį alternatyvų būdą naudojančios valstybės narės per 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komitetą turi informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares.

jei pagal šį punktą identifikuojamus gyvūnus numatoma laikyti ilgiau, nei jiems sueina 12 mėn., arba jei jie yra skirti prekybai Bendrijoje arba eksportui į trečiąsias šalis, juos būtina paženklinti taip, kaip nurodyta 1–4 punktuose, kad kiekvieno gyvūno atveju būtų galima nustatyti ūkį, kuriame gyvūnas buvo atsivestas.

▼M5

8. Nukrypdama nuo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto identifikavimo reikalavimo kompetentinga institucija gali nuspręsti netaikyti A skirsnio nuostatų pagal Tarybos direktyvos 92/65/EEB ( 19 ) 13 straipsnio 2 dalį patvirtintuose zoologijos soduose laikomoms ir iš vieno į kitą vežamoms avims ir ožkoms, jeigu gyvūnai individualiai identifikuojami ir juos galima atsekti.

▼M3

B.   ŪKIO REGISTRAS

1. Nuo 2005 m. liepos 9 d. ►M7  arba Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ į ūkio registrą turi būti įtraukta bent ši informacija:

a) ūkio atpažinties kodas;

b) ūkio adresas ir geografinės koordinatės arba lygiavertė nuoroda į ūkio geografinę padėtį;

c) gamybos tipas;

d) 7 straipsnyje nurodytos paskutiniosios inventorizacijos rezultatas ir data, kai inventorizacija buvo atlikta;

e) laikytojo adresas, vardas ir pavardė;

f) jei gyvūnai išvežami iš ūkio:

i) vežėjo vardas ir pavardė;

ii) gyvūnus vežančios transporto priemonės dalies registracijos numeris;

iii) paskirties ūkio atpažinties kodas, pavadinimas ir adresas arba, jei gyvūnas vežamas į skerdyklą – skerdyklos atpažinties kodas arba pavadinimas ir išvežimo data;

arba 6 straipsnyje nurodytų judėjimo dokumentų kopija ar patvirtinta kopija;

g) kai gyvūnai atvežami į ūkį – ūkio, iš kurio gyvūnas buvo perkeltas, atpažinties kodas ir atvežimo data;

h) informacija apie bet kokį tapatybės nustatymo priemonės pakeitimą.

2. Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. į ūkio registrą turi būti įtraukta bent jau ši naujausia informacija apie kiekvieną po šios dienos atsivestą gyvūną:

a) gyvūno tapatybės nustatymo kodas;

b) ūkyje, kuriame gyvūnas buvo atsivestas, metai, kada gyvūnas buvo atsivestas, ir gyvūno tapatybės nustatymo diena;

c) metai ir mėnuo, kada gyvūnas ūkyje krito;

d) veislė ir genotipas, jei žinomi.

Tačiau A skirsnio 7 punkto a–d papunkčiuose minima informacija apie gyvūnus, pažymėtus pagal to skirsnio 7 punkto nuostatas, turi būti pateikta atsižvelgiant į kiekvieną taip pat pažymėtų gyvūnų siuntą, ir joje turi būti nurodytas gyvūnų skaičius.

3. Ūkio registre turi būti registrą patikrinusio kompetentingos institucijos paskirto arba patvirtinto pareigūno vardas ir pavardė bei parašas ir diena, kurią buvo atliktas patikrinimas.

C.   JUDĖJIMO DOKUMENTAI

1. Judėjimo dokumentus privalo užpildyti laikytojas pagal kompetentingos institucijos nustatytą pavyzdį. Juose turi būti bent ši informacija:

a) ūkio atpažinties kodas;

b) laikytojo adresas, vardas ir pavardė;

c) bendras pervežtų gyvūnų skaičius;

d) paskirties ūkio atpažinties kodas ar pavadinimas bei adresas arba kito gyvūnų laikytojo vardas ir pavardė bei adresas, arba, kai gyvūnai vežami į skerdyklą – skerdyklos atpažinties kodas, arba pavadinimas ir vieta, arba, pervarant gyvūnus į naujas ganyklas – paskirties vieta;

e) duomenys apie transporto priemonę ir vežėją, įskaitant jo leidimo numerį,

f) išvežimo data;

g) laikytojo parašas.

▼M4

2. Nuo 2011 m. sausio 1 d. ►M7  arba Kroatijos atveju – įstojimo dienos, ◄ ūkio, iš kurio gabenamas gyvūnas, turėtojas, iki pradedant gabenti, gabenimo dokumente įregistruoja kiekvieno gyvūno individualų identifikavimo kodą pagal A skirsnio 1–6 punktus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentinga institucija gyvūnų gabenimui, nesusijusiam su prekyba Bendrijoje, kiekvieno gyvūno individualų identifikavimo kodą gali leisti registruoti paskirties vietoje ūkio turėtojo, iš kurio gyvūnas gabenamas, vardu, taikant šias sąlygas:

a) gyvūnai ta pačia transporto priemone negabenami su gyvūnais iš kitų ūkių, nebent gyvūnų grupės būtų fiziškai atskirtos viena nuo kitos;

b) paskirties ūkis turi kompetentingos institucijos leidimą registruoti individualius gyvūnų kodus ūkio, iš kurio gyvūnai gabenami, turėtojo vardu;

c) taikomos reikiamos procedūros, užtikrinančios, kad per 48 valandas nuo išgabenimo:

i) pagal B skirsnio 2 punkto a papunkčio reikalavimus kiekvieno gyvūno individualus identifikavimo kodas registruojamas ūkio, iš kurio gyvūnas gabenamas, registre;

ii) informacija apie gabenimą pateikiama kompetentingai institucijai, kad pagal D skirsnio 2 punkto reikalavimus būtų atnaujinta kompiuterinė duomenų bazė.

▼M3

3. Vis dėlto 2 punkte nurodytos informacijos pateikti nebūtina, jei gyvūnai buvo atsivesti iki 2009 m. gruodžio 31 d.:

a) juos vežant į skerdyklą, tiesiogiai arba nukreipimo tvarka, išskyrus, kai gyvūnai vėliau vežami į kitą ūkį;

▼M6

b) iki 2014 m. gruodžio 31 d., kai gyvūnai vežami kitur.

▼M3

D.   KOMPIUTERINĖ DUOMENŲ BAZĖ

1. Į kompiuterinę duomenų bazę apie kiekvieną ūkį turi būti įvesta bent ši informacija:

a) ūkio atpažinties kodas;

b) ūkio adresas ir geografinės koordinatės arba lygiavertė nuoroda į ūkio geografinę padėtį;

c) laikytojo vardas ir pavardė, adresas ir profesija;

d) gyvūno rūšis;

e) gamybos tipas;

▼M4

f) 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos inventorizacijos rezultatas ir data, kada inventorizacija atlikta, išskyrus valstybes nares, kurių centralizuotoje kompiuterinėje duomenų bazėje kaupiami visų ūkiuose laikomų gyvūnų individualūs identifikavimo kodai.

▼M3

g) kompetentingai institucijai palikta duomenų sritis, kur ji gali įrašyti informaciją apie gyvūnų sveikatą, pavyzdžiui, gyvūnų judėjimo apribojimus, statusą ar kitokią panašią informaciją, atsižvelgdama į Bendrijos arba nacionalines programas.

2. Remiantis 8 straipsnio nuostatomis, į duomenų bazę turi būti įtraukiami duomenys apie kiekvieną atskirą gyvūnų vežimą.

Įraše turi būti pateikta bent ši informacija:

a) vežamų gyvūnų skaičius;

b) ūkio, iš kurio gyvūnas išvežamas, atpažinties kodas;

c) išvežimo data;

d) ūkio, į kurį gyvūnas atvežamas, atpažinties kodas;

e) atvežimo data.



( 1 ) 2003 m. lapkričio 17 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) OL C, 208, 2003 9 3, p. 32.

( 3 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

( 4 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 16, 1996 1 22, p. 3).

( 5 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 6 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

( 7 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1226/2002 (OL L 179, 2002 7 9, p. 13).

( 8 ) OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

( 9 ) OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

( 10 ) OL L 312, 1995 12 23, p. 23.

( 11 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 12 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 13 ) OL L 46, 1991 2 19, p. 19.

( 14 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

( 15 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

( 16 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 8.“;

( 17 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.“

(

18

) 



Austrija

AT

040

Belgija

BE

056

Bulgarija

BG

100

▼M7

Kroatija

HR

191

▼M3

Kipras

CY

196

Čekijos Respublika

CZ

203

Danija

DK

208

Estija

EE

233

Suomija

FI

246

Prancūzija

FR

250

Vokietija

DE

276

Graikija

EL

300

Vengrija

HU

348

Airija

IE

372

Italija

IT

380

Latvija

LV

428

Lietuva

LT

440

Liuksemburgas

LU

442

Malta

MT

470

Nyderlandai

NL

528

Lenkija

PL

616

Portugalija

PT

620

Rumunija

RO

642

Slovakija

SK

703

Slovėnija

SI

705

Ispanija

ES

724

Švedija

SE

752

Jungtinė Karalystė

UK

826

( 19 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 54.