Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJOS NUTARTIS
2026 m. rugsėjo 29 d.(*)
„ Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – SESV 263 straipsnis – Ieškinys dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo – SESV 278 straipsnis – Prašymas sustabdyti šio akto vykdymą – Sprendimas (ES) 2026/183 – Sąjungos ir Mercosur laikinojo susitarimo dėl prekybos laikinas taikymas – Skuba – Nebuvimas “
Byloje C‑460/26 R
dėl 2026 m. gegužės 10 d. pagal SESV 278 straipsnį pateikto prašymo sustabdyti vykdymą
Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Antoniadis, B. Driessen, L. Hamtcheva ir J. Rurarz,
atsakovę,
palaikomą
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Möller, N. Scheffel ir R. Wolfe,
Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos P. Huurnink ir J. Langer,
Suomijos Respublikos, atstovaujamos A. Laine ir M. Pere,
Europos Komisijos, atstovaujamos L. Baumgart, C. Hermes, M. Kocjan ir R. Vidal Puig,
įstojusių į bylą šalių,
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS,
išklausęs generalinį advokatą D. Spielmann,
priima šią
Nutartį
1 Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lenkijos Respublika prašo Teisingumo Teismo sustabdyti 2026 m. sausio 9 d. Tarybos sprendimo (ES) 2026/183 dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos, Argentinos Respublikos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Paragvajaus Respublikos ir Urugvajaus Rytų Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos pasirašymo ir laikino taikymo (OL L, 2026/183; toliau – ginčijamas sprendimas) vykdymą, kol bus priimtas sprendimas, užbaigsiantis procesą byloje C‑460/26.
2 Šis prašymas pateiktas kartu su 2026 m. gegužės 10 d. šios valstybės narės pagal SESV 263 straipsnį pareikštu ieškiniu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
Teisinis pagrindas
Ginčijamas sprendimas
3 Ginčijamo sprendimo 1–3 ir 5–7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(1) 1999 m. rugsėjo 13 d. [Europos Sąjungos] Taryba įgaliojo [Europos] Komisiją pradėti derybas su Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka (Mercosur) ir jos šalimis esančiomis valstybėmis dėl susitarimo, kurį sudarytų politinės, bendradarbiavimo ir prekybos dalys. Derybos buvo sėkmingai užbaigtos 2024 m. gruodžio 6 d.;
(2) derybų rezultatas – dvi lygiagrečios teisinės priemonės. Pirmoji – Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos, Argentinos Respublikos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Paragvajaus Respublikos ir Urugvajaus Rytų Respublikos partnerystės susitarimas (toliau – ES ir Mercosur partnerystės susitarimas), apimantis politinio dialogo ir bendradarbiavimo ramstį bei prekybos ir investicijų ramstį. Antroji priemonė – Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos, Argentinos Respublikos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Paragvajaus Respublikos ir Urugvajaus Rytų Respublikos laikinasis susitarimas dėl prekybos (toliau – [Laikinasis] susitarimas), apimantis prekybos ir investicijų liberalizavimą. [Laikinasis s]usitarimas nustos galioti ir bus pakeistas ES ir Mercosur partnerystės susitarimu, kai pastarasis įsigalios;
(3) kol bus priimtas ir įsigalios konkretus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo įgyvendinama ES ir Mercosur partnerystės susitarimo bei [Laikinojo s]usitarimo dvišalė apsaugos sąlyga dėl žemės ūkio produktų, ir siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas imtis skubių ir efektyvių veiksmų, kad būtų apsaugoti jos interesai pagal ES ir Mercosur partnerystės susitarimą arba [Laikinąjį s]usitarimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo reglamentais priimti dvišales žemės ūkio apsaugos priemones, kurios dera atitinkamai su ES ir Mercosur partnerystės susitarimo ar [Laikinojo s]usitarimo nuostatomis (toliau – dvišalės apsaugos priemonės). Jautrių importui žemės ūkio produktų atveju dvišales apsaugos priemones Komisija turėtų priimti taip pat laikydamasi sąlygų, nustatytų šiame sprendime;
<...>
(5) turėtų būti numatyta galimybė vienai ar daugiau valstybių narių prašyti Komisijos priimti dvišales apsaugos priemones, laikantis [Laikinajame s]usitarime nustatytų sąlygų, o jautrių importui žemės ūkio produktų atveju – nustatytų šiame sprendime. Jei Komisija tokį prašymą atmestų, ji turėtų laiku pranešti Tarybai apie tokio atmetimo priežastis;
(6) todėl [Laikinasis s]usitarimas turėtų būti pasirašytas;
(7) <...> Sąjunga ir viena ar daugiau [Laikinojo s]usitarimo šalimis esančių Mercosur valstybių (toliau – [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusios Mercosur valstybės) turėtų [Laikinąjį s]usitarimą tarpusavyje taikyti laikinai, kol jis įsigalios.“
4 Šio sprendimo 1 straipsnyje nurodyta:
„Įgaliojama pasirašyti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos, Argentinos Respublikos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Paragvajaus Respublikos ir Urugvajaus Rytų Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos, su sąlyga, kad tas Susitarimas bus sudarytas.“
5 Minėto sprendimo 2 straipsnyje numatyta:
„1. Kol bus priimtas ir įsigalios konkretus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo įgyvendinama ES ir Mercosur partnerystės susitarimo bei [Laikinojo s]usitarimo dvišalė apsaugos sąlyga dėl žemės ūkio produktų, Komisija įgyvendinimo reglamentais gali priimti dvišales apsaugos priemones, kurios atitinka [Laikinojo s]usitarimo 9 skyriuje ir šiame sprendime nustatytas sąlygas.
2. Komisija atidžiai stebi jautrių importui žemės ūkio produktų, t. y. produktų, kuriems taikomos Sąjungos tarifinės kvotos pagal [Laikinojo s]usitarimo 2‑A priedo (Muitų tarifų panaikinimo sąrašas) B skirsnį, rinką, visų pirma su Mercosur susijusias importo ir eksporto tendencijas, gamybos ir kainų pokyčius.
Komisija, remdamasi tokia stebėsena, nedelsdama įvertina padėtį rinkoje, galimą atitinkamų jautrių importui žemės ūkio produktų importo padidėjimą susiedama su pokyčiais, kiek tai susiję su gamyba ir (arba) vartojimu, kainomis ir rinkos dalimis Sąjungos rinkoje, taip pat eksportu iš Sąjungos.
Komisija kas šešis mėnesius teikia Europos Parlamentui ir Tarybai stebėsenos ataskaitą, kurioje įvertinama, koks importo poveikis jautriems importui žemės ūkio produktams, be kita ko, vienoje ar keliose valstybėse narėse.
3. Jei yra pakankamai prima facie įrodymų, visų pirma gautų atlikus 2 dalyje nurodytą stebėseną ir rinkos padėties vertinimą, dėl didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei, gaminančiai jautrius importui žemės ūkio produktus, įskaitant atvejus, kai tokia žala arba jos grėsmė yra geografiškai sutelkta vienoje ar daugiau valstybių narių, Komisija nedelsdama pradeda tyrimą vienos ar daugiau valstybių narių arba bet kurio juridinio asmens ar asociacijos, veikiančių atitinkamame sektoriuje veikiančios Sąjungos pramonės vardu, prašymu.
4. Šiame straipsnyje „Sąjungos pramonė“ – panašių arba tiesiogiai konkuruojančių atitinkamų produktų Sąjungos gamintojai.
5. Komisija pirmiausia išnagrinėja, ar yra prima facie didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei įrodymų tais atvejais, kai staiga padidėja importas arba kainos sumažėja vienoje ar daugiau valstybių narių, arba kai produkto importas staiga padidėja arba jo kainos sumažėja, o Sąjungos pramonė daugiausia įsisteigusi vienoje ar daugiau valstybių narių.
Jei nėra priešingų požymių, Komisija tam tikro produkto, kuriam taikoma tarifinė kvota, importo iš [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių lengvatinėmis sąlygomis apimties padidėjimą paprastai daugiau kaip 5 %, palyginti su praėjusiais metais, laiko prima facie didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei įrodymu, jei tuo pačiu metu vidutinė tokio importo iš [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių kaina paprastai yra bent 5 % mažesnė už atitinkamą vidutinę panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus rinkos kainą per tą patį laikotarpį.
6. Jei nėra priešingų požymių, Komisija tam tikro produkto, kuriam taikoma tarifinė kvota, importo iš [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių į Sąjungą lengvatinėmis sąlygomis vidutinės kainos sumažėjimą paprastai daugiau nei 5 %, palyginti su praėjusiais metais, laiko prima facie didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei įrodymu, jei tuo pačiu metu vidutinė to produkto importo iš [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių kaina paprastai yra bent 5 % mažesnė už atitinkamą vidutinę panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus rinkos kainą per tą patį laikotarpį.
7. Komisija nedelsdama arba nedvejodama, o jautrių importui žemės ūkio produktų atveju – ne vėliau kaip per 21 dieną nuo 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo, nustato laikinąsias dvišales apsaugos priemones, kad būtų išvengta sunkiai atitaisomos žalos Sąjungos pramonei, įskaitant atvejus, kai tokia žala geografiškai sutelkta vienoje ar daugiau valstybių narių.
8. Atsižvelgiant į tai, kad išsami rinkos stebėsena yra nuolatinis Komisijos veiklos žemės ūkio sektoriuje aspektas, Komisija stengiasi kuo greičiau užbaigti visus su jautriais importui žemės ūkio produktais susijusius tyrimus dėl dvišalių apsaugos priemonių, kad galutinis sprendimas būtų priimtas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos. Tas laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau negali viršyti [Laikinojo s]usitarimo 9.13 straipsnyje numatyto vienų metų laikotarpio.
9. Apsaugos priemonė gali būti nustatyta, kai atitinkamas [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusios Mercosur valstybės kilmės produktas importuojamas į Sąjungą:
a) tokiais dideliais kiekiais, vertinant absoliučiais skaičiais arba palyginti su Sąjungos gamyba ar suvartojimu, ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti didelę žalą Sąjungos pramonei, įskaitant atvejus, kai tokia žala arba jos grėsmė yra geografiškai sutelkta vienoje ar daugiau valstybių narių, ir
b) importuojamas kiekis padidėja dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal [Laikinąjį s]usitarimą, įskaitant dėl muitų tam produktui sumažinimo arba panaikinimo.
10. Apsaugos priemonė gali būti laikinas atitinkamam produktui taikomo muitų tarifų sumažinimo tvarkaraščio sustabdymas arba tarifų lengvatos sumažinimas iki didžiausio palankumo režimo lygio arba bazinės normos lygio, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra mažesnis.
11. Apsaugos priemonės taikomos dvejus metus ir gali būti pratęstos dar vienam ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pagal [Laikinojo s]usitarimo 9.9 straipsnį, jei tenkinamos atitinkamos tokį pratęsimą pateisinančios sąlygos.“
6 To paties sprendimo 3 straipsnyje nurodyta:
„1. Kol [Laikinasis s]usitarimas įsigalios, vadovaujantis Susitarimo 23.3 straipsniu, Sąjunga ir viena ar daugiau [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių jį tarpusavyje laikinai taiko nuo antro mėnesio po dienos, kurią atitinkamai viena ar daugiau [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių Sąjungai praneša apie [Laikinajam s]usitarimui laikinai taikyti būtinų savo vidaus procedūrų užbaigimą ir patvirtina savo sutikimą laikinai taikyti [Laikinąjį s]usitarimą, pirmos dienos.
2. Data, nuo kurios [Laikinasis s]usitarimas turi būti pradėtas taikyti laikinai, skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“
Laikinasis susitarimas
7 Laikinojo susitarimo 6 skyriuje „Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės“, be kita ko, yra 6.1, 6.4, 6.6 ir 6.14 straipsniai.
8 Šio susitarimo 6.1 straipsnyje „Tikslai“ numatyta:
„Šio skyriaus tikslai:
a) Šalių teritorijoje saugoti žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę arba sveikatą, kartu lengvinant Šalių tarpusavio prekybą, kiek tai susiję su sanitarijos ir fitosanitarijos (toliau – SF) priemonėmis;
b) užmegzti bendradarbiavimą įgyvendinant [1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintą Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, išdėstytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1A priede (toliau – SFP sutartis)];
<...>“
9 Minėto susitarimo 6.4 straipsnyje „Teisės ir pareigos“ nurodyta:
„Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal SFP sutartį. Nė viena šio skyriaus nuostata nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal SFP sutartį.“
10 To paties Susitarimo 6.6 straipsnio „Bendrosios pareigos“ 1 dalyje numatyta:
„Iš Šalies eksportuojami produktai turi atitikti taikytinus importuojančios Šalies SF reikalavimus.“
11 Laikinojo susitarimo 6.14 straipsnio „Neatidėliotinos priemonės“ 2 ir 4 dalyse nustatyta:
„2. Jei kyla didelė rizika žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai, importuojanti Šalis gali imtis neatidėliotinų priemonių tai rizikai pašalinti.
<...>
4. 2 dalyje nurodytos priemonės gali būti priimamos iš anksto nepranešus pagal 6.12 straipsnį. Neatidėliotinas priemones priimanti Šalis kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas po šių priemonių priėmimo praneša apie jas kitai Šaliai.“
12 Šio susitarimo 9 skyriuje „Dvišalės apsaugos priemonės“, be kita ko, yra 9.3 straipsnis, išdėstytas C skirsnyje, ir 9.15 straipsnis, išdėstytas F skirsnyje.
13 Minėto susitarimo 9.3 straipsnyje „Dvišalių apsaugos priemonių taikymo sąlygos“ nustatyta:
„1. Nedarant poveikio 8 skyriuje nurodytoms teisėms ir pareigoms, išimtiniais atvejais Šalis gali taikyti dvišales apsaugos priemones prekėms, išskyrus prie [suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, įtvirtintos 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudarytoje Tarptautinėje suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijoje, kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288)] 8703 ir 8704 pozicijų priskiriamas transporto priemones, šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis, jei po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos importas lengvatinėmis sąlygomis padidėja tokiu mastu (vertinant absoliučiaisiais kiekiais arba pagal santykinę vidaus gamybos ar suvartojimo dalį) ir yra vykdomas tokiomis sąlygomis, kad tai daro žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus pramonei.
2. 1 dalyje išvardytoms prekėms dvišalės apsaugos priemonės taikomos tik tiek, kiek būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba didelės žalos grėsmei arba ją atitaisyti.
3. Dvišalės apsaugos priemonės taikomos, importuojančios Šalies kompetentingoms tyrimą atliekančioms institucijoms šiame skyriuje nustatyta tvarka atlikus tyrimą.“
14 Šio susitarimo 9.15 straipsnio „Laikinosios apsaugos priemonės“ 1 dalyje numatyta:
„Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas gali padaryti sunkiai atitaisomą žalą, Šalis, preliminariai nustačiusi, kad yra aiškių įrodymų, jog importas lengvatinėmis sąlygomis padidėjo ir kad toks importas padarė didelę žalą arba kelia didelės žalos grėsmę, tinkamai pranešusi gali pradėti taikyti laikinąją apsaugos priemonę. <...>“
15 Laikinojo susitarimo 23.3 straipsnio „Taikymas iki Susitarimo įsigaliojimo“ 1 dalyje nurodyta:
„Šis Susitarimas gali būti taikomas laikinai. Susitarimą gali laikinai taikyti Europos Sąjunga ir viena ar daugiau [Laikinąjį s]usitarimą pasirašiusių Mercosur valstybių pagal savo atitinkamas vidaus procedūras.“
Ginčo aplinkybės
16 Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad derybos dėl ES ir Mercosur susitarimo buvo pradėtos 1999 metais. 1999 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus ir įgaliojo Komisiją pradėti derybas, siekiant sudaryti Sąjungos ir Mercosur „tarpregioninio asociacijos susitarimą“, skirtą pakeisti pagrindų susitarimą, kurį Taryba patvirtino 1999 m. kovo 22 d. sprendimu dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos bei jos Šalių bendrojo regionų bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (OL L 112, 1999, p. 65; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 31 t., p. 155). Šiuose derybiniuose nurodymuose Komisijai buvo suteikti įgaliojimai derėtis dėl vieno asociacijos susitarimo, kuris turėjo apimti ir prekybos, ir politinio dialogo bei bendradarbiavimo dalis. Remdamasi šiais įgaliojimais Komisija pradėjo derybas.
17 Kaip nurodyta šiame prašyme, 2019 m. birželio 28 d. šios derybos buvo užbaigtos Sąjungos ir Mercosur prekybos susitarimu. Į šį susitarimą, be kita ko, įtrauktos nuostatos dėl prekybos prekėmis. Derybas dėl asociacijos susitarimo politinės dalies vedė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); ši dalis buvo baigta rengti 2020 m. birželio 18 d. Derybos buvo užbaigtos 2024 m. gruodžio 6 d.
18 Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat matyti, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. Komisija pateikė Tarybai du pasiūlymus dėl ES ir Mercosur partnerystės susitarimo pasirašymo ir sudarymo ir kitus du pasiūlymus dėl Laikinojo susitarimo pasirašymo ir sudarymo. Tuo pat metu Komisija pasiūlė įtraukti sprendimą dėl laikinojo prekybos susitarimo laikino taikymo tik į sprendimo dėl susitarimo sudarymo projektą, bet ne į sprendimą dėl susitarimo pasirašymo.
19 Taigi Komisija asociacijos susitarimą su Mercosur padalijo į du atskirus susitarimus, t. y. ES ir Mercosur partnerystės susitarimą ir Laikinąjį susitarimą; pastarasis apėmė tik prekybos klausimus ir iš esmės tuos pačius įsipareigojimus, kokie nustatyti ES ir Mercosur partnerystės susitarimo prekybos dalyje.
20 Šis padalijimas leido Tarybai sudaryti Laikinąjį susitarimą, remiantis išimtine Sąjungos kompetencija bendros prekybos politikos srityje, gavus Europos Parlamento pritarimą. Kita vertus, ES ir Mercosur partnerystės susitarimas buvo pristatytas kaip mišrus susitarimas ir jam reikėjo Europos Parlamento pritarimo bei visų 27 valstybių narių ratifikavimo, prieš Tarybai priimant sprendimą dėl jo sudarymo.
21 Be to, iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad 2026 m. sausio 9 d. Taryba, nepaisydama Airijos, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos, Austrijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos prieštaravimo bei Belgijos Karalystės susilaikymo, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo leido pasirašyti Laikinąjį susitarimą ir įpareigojo jį taikyti laikinai. Šis sprendimas leido taikyti Laikinąjį susitarimą dar iki jo galutinio įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo susitarimo nuostatos taip pat yra ES ir Mercosur partnerystės susitarimo dalis. Buvo numatyta, kad visoms šalims sudarius susitarimą, ES ir Mercosur partnerystės susitarimas pakeis Laikinąjį susitarimą, kuris nustos galioti prekybos nuostatų atžvilgiu.
22 2026 m. sausio 19 d. Taryba paprašė Europos Parlamento pritarti Laikinojo susitarimo ir ES ir Mercosur partnerystės susitarimo sudarymui.
23 2026 m. sausio 21 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Teisingumo Teismo prašoma pateikti nuomonę dėl Laikinojo susitarimo ir ES ir Mercosur partnerystės susitarimo suderinamumo su Sutartimis.
24 Lenkijos Respublikos teigimu, 2026 m. vasario 27 d. Komisijos pirmininkė paskelbė, kad Argentinos Respublikai ir Urugvajaus Rytų Respublikai ratifikavus ES ir Mercosur susitarimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Brazilijos Federacinė Respublika bei Paragvajaus Respublika netrukus jį ratifikuos, „Komisija dabar ketina pradėti [minėto susitarimo] laikiną taikymą“.
25 Laikinasis susitarimas laikinai taikomas nuo 2026 m. gegužės 1 d.
Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
26 2026 m. birželio 8, 17 ir 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo sprendimais atitinkamai Vokietijos Federacinei Respublikai, Suomijos Respublikai, Nyderlandų Karalystei ir Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
27 Remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 5 dalimi Taryba 2026 m. birželio 12 d. pateikė rašytines pastabas.
28 Vokietijos Federacinė Respublika, Suomijos Respublika ir Komisija atitinkamai 2026 m. liepos 1 ir 3 d. pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus. 2026 m. birželio 26 d. raštu Nyderlandų Karalystė atsisakė galimybės pateikti rašytines pastabas.
29 Lenkijos Respublika prašo Teisingumo Teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas, užbaigsiantis bylos nagrinėjimą iš esmės.
30 Taryba, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, Suomijos Respublikos ir Komisijos, Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą ir
– priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
31 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalį prašymuose sustabdyti institucijos akto vykdymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, numatytas SESV 278 ir 279 straipsniuose, turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys tai, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė turi būti paskirta.
32 Pagal suformuotą jurisprudenciją laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, jei nustatyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir jos yra skubios dėl to, kad siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos tų priemonių prašančios šalies interesams būtina, kad jos būtų priimtos ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą dėl ieškinio iš esmės. Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas taip pat turi palyginti esamus interesus. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, jei nėra tenkinama bent viena iš jų (2024 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Vivendi / Komisija, C‑90/24 P(R), EU:C:2024:318, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 Nagrinėdamas šias sąlygas laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali laisvai nuspręsti, kaip šios sąlygos turi būti tikrinamos, taip pat šio nagrinėjimo tvarką, nes jokioje Sąjungos teisės normoje jam nenustatyta analizės sistema, kurios jis privalo laikytis vertindamas būtinybę priimti laikiną sprendimą (2021 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lietuva / Parlamentas ir Taryba, C‑541/20 R, EU:C:2021:264, 13 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia patikrinti, ar tenkinama skubos sąlyga.
Argumentai
35 Pirma, Lenkijos Respublika mano, kad aplinkybės, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, be kita ko, tuo metu padaryti šiurkštūs Sutarčių pažeidimai, pateisina jo vykdymo sustabdymą, kol bus priimtas sprendimas, užbaigsiantis bylos nagrinėjimą iš esmės. Sąjungos institucijos, siekdamos kuo greičiau įgyvendinti Laikinąjį susitarimą, pažeidė Sutartis, piktnaudžiavo įgaliojimais, pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą ir teikė pirmenybę atrankiesiems ekonominiams interesams, nepaisydamos Sutarčių ir pagrindinių Sąjungos principų. Todėl leidimas taikyti Laikinąjį susitarimą galėtų paskatinti jas ateityje imtis kitų analogiškų veiksmų.
36 Antra, Lenkijos Respublika teigia, kad ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymas taip pat pateisinamas tuo, kad šiuo sprendimu leidžiama laikinai taikyti Laikinąjį susitarimą, o tai išplečia galimybę pateikti į Sąjungos rinką žemės ūkio produktus iš Mercosur šalių. Šiame susitarime nėra vadinamųjų „veidrodinių“ sąlygų, pagal kurias Mercosur šalių ūkininkai būtų įpareigoti laikytis tų pačių gamybos standartų, be kita ko, aplinkos, sveikatos ar gyvūnų gerovės srityse, kokie taikomi Sąjungos gamintojams.
37 Ši valstybė narė, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad Mercosur šalių žemės ūkyje labai intensyviai naudojami augalų apsaugos produktai ir kad daugelyje šių produktų yra veikliųjų medžiagų, kurios buvo pašalintos iš Sąjungos rinkos dėl jų keliamo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, gyvybei, taip pat aplinkai. Todėl pradėjus taikyti Laikinąjį susitarimą, Sąjungos rinkoje galėtų atsirasti importuoti žemės ūkio produktai, kurių sudėtyje yra Sąjungoje draudžiamų veikliųjų medžiagų liekanų.
38 Taigi, Lenkijos Respublikos teigimu, nekyla jokių abejonių, kad žemės ūkio produktai iš Mercosur šalių gali kelti realų pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai ar gyvybei ir kad jų gamyba sukeltų nepriimtiną spaudimą Sąjungos aplinkai. Jei šios veikliosios medžiagos nekeltų realios ir didelės grėsmės, Komisija nebūtų jų pašalinusi iš Sąjungos rinkos.
39 Be to, ši valstybė narė teigia, kad tariama žala būtų didelė ir nepataisoma. Patekę į Sąjungos rinką, žemės ūkio produktai, kurių sudėtyje yra kenksmingų veikliųjų medžiagų, turėtų neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat aplinkai, kurio vėliau nebūtų galima panaikinti.
40 Trečia, Lenkijos Respublika teigia, kad Laikinojo susitarimo laikinas taikymas sukels didelę ir nepataisomą žalą, dėl kurios sumažės ūkininkų pajamos ir bus sutrikdytas įvairių žemės ūkio produktų rinkos veikimas, nes į šią rinką pateks pigesni produktai, kurie buvo auginami ar gaminami naudojant Sąjungoje draudžiamas chemines medžiagas.
41 Ši valstybė narė tvirtina, kad Mercosur šalių žemės ūkio gamintojai gali naudoti žmonėms, gyvūnams ir aplinkai kenksmingus, bet pigesnius ir veiksmingesnius augalų apsaugos produktus. Taip jie gali gauti didesnę grąžą mažesnėmis sąnaudomis, dėl to – siūlyti savo produktus mažesne kaina. Šie produktai sudarytų nesąžiningą konkurenciją Sąjungos ūkininkų produktams, tai sumažintų pastarųjų ūkininkų pajamas ir keltų grėsmę vidaus rinkos stabilumui bei tiekimo saugumui.
42 Lenkijos Respublikos teigimu, Sąjungos ūkininkų pajamų sumažėjimas, įvairių žemės ūkio produktų rinkų veikimo sutrikdymas, sveikesnių ir geresnės kokybės, bet brangesnių žemės ūkio produktų, pagamintų laikantis griežtų Sąjungos teisėje nustatytų taisyklių ir reikalavimų, išstūmimas iš rinkos pigesnių produktų, kuriuose yra Sąjungoje uždraustų cheminių medžiagų liekanų, naudai gali padaryti didelės ir nepataisomos žalos.
43 Be kita ko, nebūtų įmanoma atlyginti žalos, kurią sukeltų žemės ūkio įmonių bankrotas dėl masinio pigesnių produktų antplūdžio iš Mercosur šalių. Žemės ūkio rinkų, kurių veikimą sutrikdytų šių produktų antplūdis, tinkamo veikimo atkūrimas galėtų užtrukti daugelį metų ir kelti grėsmę Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumui.
44 Taryba ginčija šiuos argumentus. Pasak jos, Lenkijos Respublika neįrodė, kad ginčijamo sprendimo taikymas iki sprendimo, užbaigsiančio procesą byloje C‑460/26, paskelbimo gali numatomai ir pakankamai tikėtinai sukelti didelę ir nepataisomą žalą ir kad yra tenkinama skubos sąlyga.
45 Vokietijos Federacinė Respublika, Suomijos Respublika ir Komisija taip pat mano, kad skubos sąlyga nėra tenkinama.
Teisingumo Teismo vertinimas
46 Pagal suformuotą jurisprudenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Būtent siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų didelės ir nepataisomos žalos. Ši šalis ir turi įrodyti, kad ji, nenorėdama patirti tokios žalos, negali laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės. Siekiant patvirtinti tokios didelės ir nepataisomos žalos egzistavimą nereikia reikalauti absoliučiai tiksliai įrodyti, kad bus padaryta žala. Pakanka, kad šią žalą būtų galima pakankamai tiksliai numatyti (2025 m. liepos 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Komisija / Ortis, C‑54/25 P-R, EU:C:2025:590, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
47 Remiantis šia jurisprudencija, šalis, kuri prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, visada turi paaiškinti ir įrodyti, kad didelės ir nepataisomos žalos atsiradimas yra tikėtinas. Šiuo klausimu laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi turėti konkrečią ir tikslią informaciją, pagrįstą išsamiais dokumentais, leidžiančiais išnagrinėti konkrečias pasekmes, kurių tikriausiai kiltų nesiėmus prašomų priemonių (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lietuva / Parlamentas ir Taryba, C‑541/20 R, EU:C:2021:264, 19 ir 20 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Darytina išvada, kad šiuo atveju Lenkijos Respublika turi įrodyti, jog ginčijamo sprendimo taikymas laikotarpiu nuo šios nutarties pasirašymo iki sprendimo, užbaigsiančio procesą byloje C‑460/26, paskelbimo gali pakankamai tikėtinai sukelti didelę ir nepataisomą žalą.
49 Pirma, kaip matyti iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ši valstybė narė remiasi Sutarčių pažeidimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu, teigdama, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir kad leidimas taikyti Laikinąjį sprendimą, net ir laikinai, galėtų paskatinti Sąjungos institucijas ateityje imtis „kitų analogiškų veiksmų“.
50 Šiuo klausimu pažymėtina: kadangi atrodo, jog Lenkijos Respublika skubą grindžia aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, reikia pabrėžti, kad tokia aplinkybė (darant prielaidą, kad ji įrodyta) savaime neleidžia įrodyti didelės ir nepataisomos žalos rizikos.
51 Remiantis suformuota jurisprudencija, nors Sąjungos aktu padarytas aukštesnės galios teisės normos pažeidimas gali kelti abejonių dėl šio akto galiojimo, vien galimo minėto akto neteisėtumo iš principo nepakanka, kad būtų įrodytas galimos žalos sunkumas ir nepataisomumas (2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17 R, EU:C:2018:119, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
52 Be to, nepakanka abstrakčiai nurodyti Sutarčių nuostatų ir pagrindinių Sąjungos principų, šiuo atveju – ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatyto lojalaus bendradarbiavimo principo, pažeidimo, siekiant įrodyti, jog dėl to galinti atsirasti žala neišvengiamai yra nepataisoma (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lietuva / Parlamentas ir Taryba, C‑541/20 R, EU:C:2021:264, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Lenkijos Respublika tik bendrai ir abstrakčiai nurodo tai, kad Laikinojo susitarimo laikinas taikymas reikštų, jog Sąjungos institucijos pirmenybę teikia atrankiesiems ekonominiams interesams, o ne Sutarčių ir pagrindinių Sąjungos principų laikymuisi, tačiau nepateikia jokios konkrečios informacijos, leidžiančios nustatyti tikėtiną didelės ir nepataisomos žalos atsiradimą ir neišvengiamumą.
54 Bet kuriuo atveju klausimą, ar ginčijamo sprendimo priėmimas iš tikrųjų buvo neteisėtas dėl Sutarčių pažeidimo, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimo, Teisingumo Teismas gali išspręsti tik nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo.
55 Konkrečiai kalbant apie Lenkijos Respublikos teiginį, kad Sąjungos institucijos būtų „skatinamos“ ateityje pažeidinėti Sutartis, nes jos galėtų laikinai taikyti neteisėtus aktus, kol bus priimtas juos panaikinantis sprendimas, pakanka konstatuoti, kad šis teiginys grindžiamas tik hipotetine žala, todėl, remiantis šios nutarties 47 punkte priminta jurisprudencija, jis negali pateisinti sprendimo vykdymo sustabdymo, kurio šiuo atveju reikalaujama.
56 Antra, siekdama pateisinti skubų ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymą Lenkijos Respublika remiasi žala, atsirasiančia dėl šio sprendimo poveikio Sąjungos ūkininkų ekonominei ir socialinei padėčiai, vidaus rinkos veikimui, žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat aplinkai Sąjungoje.
57 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Lenkijos Respublika gali remtis šia įvairia žala, siekdama, kad būtų priimtos laikinosios apsaugos priemonės, nes valstybės narės yra atsakingos už nacionaliniu mastu bendraisiais laikomus interesus ir jos gali užtikrinti jų apsaugą per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Bulgarija / Parlamentas ir Taryba, C‑545/20 R, EU:C:2022:445, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑445/23 R, ECLI:EU:C:2023:703, 30 punktą).
58 Taigi, reikia nustatyti, ar Lenkijos Respublikos pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad pakankamai tikėtina, jog vienokia arba kitokia žala atsiras, ir kad ta žala bus didelė ir nepataisoma.
59 Šiuo klausimu reikia priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra nėra skirta sudėtingų ir labai prieštaringų faktinių aplinkybių tikrumui nustatyti. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi reikiamų priemonių atlikti reikalingiems tyrimams ir daugeliu atveju būtų sunku juos atlikti laiku (2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
60 Nagrinėjamu atveju iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad Lenkijos Respublika mano, jog ginčijamu sprendimu leidus laikinai taikyti Laikinąjį susitarimą atsirado galimybė į Sąjungos rinką įvežti Mercosur šalių kilmės žemės ūkio produktus, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, galinčių turėti nepataisomą neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba gyvybei, taip pat aplinkai. Ši valstybė narė visų pirma pabrėžia, kad Laikinajame susitarime nėra vadinamųjų „veidrodinių“ sąlygų, pagal kurias Mercosur šalių ūkininkai būtų įpareigoti laikytis tų pačių gamybos standartų, be kita ko, aplinkos, sveikatos ar gyvūnų gerovės srityse, kokie taikomi Sąjungos ūkininkams.
61 Vis dėlto vien galimybės, kad pagal Laikinąjį susitarimą leidžiama importuoti į Sąjungą Mercosur šalių kilmės produktus, kuriuose gali būti veikliųjų medžiagų, kurių Sąjungoje neleidžiama naudoti dėl galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat aplinkai, liekanų, nepakanka, kad būtų įrodyta didelė ir nepataisoma žala.
62 Be to, ir svarbiausia, reikia pažymėti, kad tai, jog Laikinajame susitarime nėra „veidrodinių nuostatų“, nereiškia, kad sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės, maisto saugos teisės aktai ir Sąjungos sanitarijos ir aplinkos apsaugos standartai netaikomi iš Mercosur šalių importuojamiems produktams pagal Laikinąjį susitarimą.
63 Kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Taryba, palaikoma Komisijos, importuojamiems žemės ūkio produktams taikomi fitosanitarijos ir maisto saugos teisės aktai, panašūs į tuos, kurie taikomi Sąjungoje pagamintiems produktams. Šiuo klausimu Sąjunga priėmė teisės aktus, kurie taikomi visoje vidaus rinkoje, siekdama užtikrinti aukštus maisto ir sveikatos standartus žemės ūkio produktams, be kita ko, kiek tai susiję su kenksmingomis medžiagomis ar liekanomis, susidarančiomis naudojant trąšas ar augalų apsaugos produktus. Šie standartai vienodai taikomi tiek Sąjungoje pagamintiems žemės ūkio produktams, tiek importuotiems produktams.
64 Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš Tarybos rašytinių pastabų, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019, p. 43), draudžiantis naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnams siekiant skatinti jų augimą arba padidinti produktyvumą, taikomas Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams, eksportuojantiems į Sąjungą. Be to, kalbant apie pesticidų liekanas žemės ūkio produktuose ar maisto produktuose, pažymėtina, kad ta pati didžiausia leidžiamoji koncentracija taikoma ir Sąjungoje pagamintiems, ir importuotiems produktams; dar daugiau, prašymams nustatyti didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją ir Sąjungoje pagamintiems, ir importuotiems produktams taikoma tokia pati vertinimo procedūra.
65 Pagal Laikinojo susitarimo 6.4 straipsnį, išdėstytą jo 6 skyriuje, jokia šiame skyriuje pateikta nuostata nedaro poveikio teisėms ir pareigoms, susijusioms su SFP sutartyje numatytų sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių laikymusi. Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad Laikinojo susitarimo 6.6 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog „iš Šalies eksportuojami produktai turi atitikti taikytinus importuojančios Šalies SF reikalavimus“. Taigi Sąjungos sudarytais tarptautiniais susitarimais, be kita ko, SFP sutartimi, užtikrinama Sąjungos teisė nustatyti standartus importuojamiems maisto produktams ir leidžiama nustatyti tinkamas sanitarijos ir fitosanitarijos bei aplinkos apsaugos priemones.
66 Vadinasi, Sąjunga turi įgaliojimus nustatyti priemones, užkertančias kelią į Sąjungos teritoriją įvežti žemės ūkio produktus, kurie neatitinka galiojančių sanitarijos, fitosanitarijos ir aplinkos apsaugos standartų.
67 Taip pat reikia pridurti, kad pagal Laikinojo susitarimo 6.14 straipsnio 2 dalį, jei kyla didelė rizika žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai, importuojanti Šalis gali imtis neatidėliotinų priemonių tai rizikai pašalinti.
68 Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti ir tai, kad net prieš priimant ginčijamą sprendimą pagal Sąjungos teisės aktus nebuvo draudžiama importuoti produktų, įskaitant žemės ūkio produktus, iš Mercosur šalių, jeigu šie produktai atitiko importuojamiems produktams taikomas Sąjungos taisykles. Laikinasis susitarimas numato tik ribotą tarifinių kvotų padidinimą ir muitų tarifų sumažinimą, taip pat mažina netarifines prekybos kliūtis, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl Laikinasis susitarimas geriausiu atveju galėtų lemti tam tikro importo kiekybinį padidėjimą. Lenkijos Respublika nepaaiškina, kaip galimas importo, kurį jau buvo leista vykdyti, padidėjimas galėtų sukelti didelės ir nepataisomos žalos riziką.
69 Taigi Lenkijos Respublikai nepavyko įrodyti, kad egzistuoja pakankamai tikėtina rizika, jog dėl ginčijamo sprendimo poveikio bus padaryta didelė ir nepataisoma žala žmonių ar gyvūnų sveikatai arba gyvybei, taip pat Sąjungos aplinkai, atsirasianti dėl Mercosur šalių kilmės produktų, kuriuose gali būti Sąjungoje draudžiamų naudoti veikliųjų medžiagų liekanų, importo.
70 Trečia, Lenkijos Respublika teigia, kad Laikinojo susitarimo laikinas taikymas sukels didelę ir nepataisomą žalą, dėl kurios sumažės ūkininkų pajamos ir bus sutrikdytas įvairių žemės ūkio produktų rinkos veikimas, nes šioje rinkoje bus pigesnių produktų, kurie auginami ar gaminami naudojant Sąjungoje draudžiamas chemines medžiagas, o tai gali lemti žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų bankrotą.
71 Šiuo klausimu reikia priminti, kad finansinio pobūdžio žala, išskyrus išskirtines aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma, nes piniginė kompensacija paprastai gali atkurti žalą patyrusio asmens padėtį, buvusią iki atsirandant žalai. Tokia žala, be kita ko, galėtų būti atlyginta pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 268 ir 340 straipsnius (2021 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lietuva / Parlamentas ir Taryba, C‑541/20 R, EU:C:2021:264, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
72 Vien aplinkybės, kad Sąjungos ūkininkai gali susidurti su iš Mercosur šalių importuojamų produktų konkurencija (net jei tai būtų įrodyta) nepakanka, kad būtų įrodyta, nesant tikslesnių duomenų apie šių ūkininkų finansinę padėtį ir Laikinajame susitarime nustatytų tarifinių kvotų analizės, kad šie ūkininkai nebūtų pajėgūs susidoroti su šia konkurencija ir kad dėl to jie būtų priversti nutraukti savo veiklą (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Bulgarija / Parlamentas ir Taryba, C‑545/20 R, EU:C:2022:445, 51 punktą; taip pat 2023 m. rugsėjo 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑445/23 R, EU:C:2023:703, 39 punktą).
73 Be to, Lenkijos Respublikos bendri ir abstraktūs teiginiai, kad Laikinojo susitarimo laikinas taikymas sukeltų „nesąžiningą konkurenciją“ Sąjungoje pagamintiems žemės ūkio produktams, sumažintų Sąjungos ūkininkų pajamas ir keltų pavojų vidaus rinkos stabilumui bei tiekimo saugumui, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kurie leistų nustatyti, kad egzistuoja pakankamai tikėtina rizika, jog neišvengiamai bus padaryta didelė ir nepataisoma žala.
74 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo 3 konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios konkretus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo įgyvendinama ES ir Mercosur partnerystės susitarimo bei Laikinojo susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga dėl žemės ūkio produktų, Komisija įgyvendinimo reglamentais gali priimti dvišales apsaugos priemones, kurios atitinka Laikinojo susitarimo 9 skyriuje ir ginčijamame sprendime nustatytas sąlygas. Šiuo tikslu pagal minėtą sprendimą reikalaujama, kad Komisija užtikrintų išsamią žemės ūkio produktų rinkos stebėseną, o tai yra nuolatinis jos veiklos žemės ūkio sektoriuje aspektas.
75 Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su jo 5 konstatuojamąja dalimi, reikalaujama, kad, jei yra pakankamai prima facie įrodymų, visų pirma gautų atlikus šios nutarties pirmesniame punkte nurodytą išsamią stebėseną ir rinkos padėties vertinimą, dėl didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei, gaminančiai jautrius importui žemės ūkio produktus, įskaitant atvejus, kai tokia žala arba jos grėsmė yra geografiškai sutelkta vienoje ar daugiau valstybių narių, Komisija nedelsdama pradeda tyrimą vienos ar daugiau valstybių narių arba bet kurio juridinio asmens ar asociacijos, veikiančių atitinkamame sektoriuje veikiančios Sąjungos pramonės vardu, prašymu.
76 Be to, ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 7 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai nedelsiant ir nedvejojant, o jautrių importui žemės ūkio produktų atveju – ne vėliau kaip per 21 dieną nuo šio 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo gavimo, nustatyti laikinąsias dvišales apsaugos priemones, kad būtų išvengta sunkiai pataisomos žalos Sąjungos pramonei, įskaitant atvejus, kai tokia žala geografiškai sutelkta vienoje ar keliose valstybėse narėse.
77 Galiausiai reikėtų pažymėti, kad pagal to sprendimo 2 straipsnio 9 dalį apsaugos priemonės gali būti nustatytos, jei produktai iš Mercosur šalių į Sąjungą importuojami tokiais dideliais kiekiais, vertinant absoliučiais skaičiais arba palyginti su Sąjungos gamyba ar suvartojimu, ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti didelę žalą Sąjungos pramonei, įskaitant atvejus, kai tokia žala arba jos grėsmė yra geografiškai sutelkta vienoje ar keliose valstybėse narėse. Tokių priemonių gali būti imamasi su sąlyga, kad importuojamas kiekis padidėja dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal Laikinąjį susitarimą, įskaitant dėl muitų tiems produktams sumažinimo arba panaikinimo. Remiantis to paties sprendimo 2 straipsnio 10 dalimi, minėtos priemonės gali būti laikinas atitinkamiems produktams taikomo muitų tarifų sumažinimo tvarkaraščio sustabdymas arba tarifų lengvatos sumažinimas iki didžiausio palankumo režimo lygio arba bazinės normos lygio, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra mažesnis.
78 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas suteikia Komisijai įgaliojimus užkirsti kelią didelės ir nepataisomos žalos, kylančios dėl rizikos maisto saugai ir Sąjungos ūkininkų ekonominės bei socialinės padėties pablogėjimo, atsiradimui.
79 Be to, Lenkijos Respublika nepateikia būtinų įrodymų, leidžiančių pakankamai tikėtinai nustatyti, kad ginčijamas sprendimas savaime – dar nepriėmus sprendimo, užbaigsiančio procesą byloje C‑460/26, – sukeltų didelį sąžiningos konkurencijos žemės ūkio produktų vidaus rinkoje sutrikdymą, galintį lemti Sąjungos ūkininkų bankrotą, ir juo labiau įvertinti šios žalos, kurią būtų galima numatyti prieš paskelbiant tą sprendimą, dydį.
80 Lenkijos Respublika tik abstrakčiai tvirtina, kad egzistuoja ryšys tarp Laikinojo susitarimo ir Sąjungos ūkininkų ekonominės bei socialinės padėties pablogėjimo. Šios valstybės narės pateikta informacija neleidžia nustatyti, ar nurodyti pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje atsirastų dėl Laikinojo susitarimo laikino taikymo, ar dėl kitų rinkos veiksnių, be kita ko, energijos kainų svyravimo, didelių trąšų sąnaudų, konkurencijos iš trečiųjų šalių, išskyrus Mercosur šalis, ar vartotojų pasirinkimų.
81 Vadinasi, remiantis šios nutarties 47 punkte nurodyta jurisprudencija, negalima sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymo, nes Lenkijos Respublika pakankamai neįrodė, kad Laikinojo susitarimo laikinas taikymas iki sprendimo, užbaigsiančio procesą byloje C‑460/26, priėmimo gali pakankamai tikėtinai sukelti didelę ir nepataisomą žalą.
82 Darytina išvada, kad ši valstybė narė neįrodė skubos, pateisinančios ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymą.
83 Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra kumuliacinės, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti sąlygų, susijusių su fumus boni juris ir interesų palyginimu.
84 Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria:
1. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Parašai.
* Proceso kalba: lenkų.