1.

Apeliaciniu skundu C. Tognoli ir kiti apeliantai prašo panaikinti 2020 m. liepos 3 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Tognoli ir kt. / Parlamentas ( 2 ), kuria šis teismas atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtinus jų ieškinius dėl 2019 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento Generalinio finansų direktorato (GD) Parlamento narių užmokesčio ir socialinių teisių skyriaus vadovo raštų dėl jiems mokamos pensijos dydžio pakeitimo ( 3 ) po to, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Ufficio di Presidenza della Camera dei deputati (Deputatų rūmų prezidiumo tarnyba, Italija) Sprendimas Nr. 14/2018 ( 4 ), panaikinimo.

2.

Dėl šių raštų, išsiųstų tam tikriems buvusiems Europos Parlamento nariams ar jų įpėdiniams, buvo pareikšta daugybė ieškinių, kuriuos Bendrasis Teismas pripažino akivaizdžiai nepriimtinais. Dėl tą pačią dieną priimtų ir identiškai suformuluotų nutarčių Teisingumo Teismui pateikti apeliaciniai skundai ( 5 ).

3.

Taigi Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą dėl sąlygų, kuriomis gali būti pareiškiami ieškiniai dėl Parlamento sprendimų Europos Parlamento narių pensijos peržiūros klausimu, priimamų per administracinę procedūrą, kuriai netaikomas specialus reglamentavimas.

4.

Nagrinėjant šį apeliacinį skundą ir apeliacinį skundą byloje C‑408/20 P (juos Teisingumo Teismas nusprendė nagrinėti kartu), esminiai svarstymai susiję su sąvoka „aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį ( 6 ).

5.

Bendrojo Teismo procedūros reglamento ( 7 ) 86 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę.

<...>

6.   Pirmininkas nustato terminą, per kurį atsakovas gali pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo.

7.   Pirmininkas prireikus nustato terminą, per kurį įstojusios į bylą šalys gali papildyti įstojimo į bylą paaiškinimus, atsižvelgdamos į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir į atsiliepimą į šį pareiškimą. Pareiškimas ir atsiliepimas kartu įteikiami įstojusioms į bylą šalims.“

6.

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamos nutarties 1–9 punktuose ir jas galima apibendrinti kaip nurodyta toliau.

7.

Apeliantai dėl buvusio Parlamento nario, išrinkto Italijoje, ar dėl tokį narį pergyvenusio sutuoktinio statuso gauna senatvės pensiją, skiriamą pagal Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles, arba našlių pensiją.

8.

2018 m. liepos 12 d. Deputatų rūmų prezidiumo tarnyba Sprendimu Nr. 14/2018 nusprendė perskaičiuoti pagal įmokų sistemą buvusių šių rūmų deputatų pensijų dydžius, kiek tai susiję su eitomis kadencijomis iki 2011 m. gruodžio 31 d. ( 8 ) Šiuo pagrindu šiems nariams ar juos pergyvenusiems sutuoktiniams išmokėtų pensijų dydis buvo sumažintas nuo 2019 m. sausio 1 d.

9.

Parlamentas apeliantus informavo, pateikdamas jų 2019 m. sausio mėn. pensijos lapeliuose pastabą, kad taikant Sprendimą Nr. 14/2018 jų pensijos dydis gali būti peržiūrėtas ir dėl šios peržiūros gali būti susigrąžinamos nepagrįstai sumokėtos sumos.

10.

Parlamento Finansų GD Parlamento narių užmokesčio ir socialinių teisių skyriaus vadovo raštu be datos, pridėtu prie jų 2019 m. vasario mėn. pensijų lapelių, apeliantai buvo įspėti, kad:

11.

2019 m. balandžio 11 d. dokumentais ( 10 ) šis skyriaus vadovas apeliantus informavo, kad, kaip jis pranešė 2019 m. vasario mėn. rašte:

12.

2019 m. gegužės 13 d. ir birželio 4 d. atsiųstuose elektroniniuose laiškuose apeliantai pateikė savo pastabas kompetentingai Parlamento tarnybai.

13.

Nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki birželio 24 d. atsiųstais elektroniniais laiškais Parlamentas patvirtino, kad gavo šias pastabas, ir apeliantams nurodė, kad atsakymas jiems bus pateiktas išnagrinėjus jų argumentus.

14.

Elektroniniuose laiškuose, kurių datos nuo 2019 m. birželio 20 d. iki liepos 23 d., t. y. vėlesnės, nei apeliantai pareiškė ieškinius pirmojoje instancijoje ( 11 ), Parlamento Finansų GD Parlamento narių užmokesčio ir socialinių teisių skyriaus vadovas nurodė, kad apeliantų pateiktose pastabose nėra duomenų, galinčių pagrįsti ginčijamuose dokumentuose išreikštos Parlamento pozicijos peržiūrą, todėl teisės į pensiją ir planas dėl nepagrįstai sumokėtų sumų, perskaičiuotų ir pateiktų šių dokumentų prieduose, susigrąžinimo tapo galutiniai šių sprendimų įteikimo dieną.

15.

Vis dėlto skundžiamos nutarties priėmimo dieną Parlamentas nebuvo priėmęs galutinio sprendimo dėl specifinės E. Melandri padėties (byla T‑437/19).

16.

2019 m. birželio 28 d. ir liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantų ieškinius dėl ginčijamų dokumentų panaikinimo.

17.

2019 m. rugsėjo 16, 19 ir 24 d. atskirais dokumentais Parlamentas pateikė šių ieškinių nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus.

18.

Nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki spalio 4 d. apeliantai, išskyrus E. Allione (byla T‑396/19) ir E. Melandri (byla T‑437/19) pateikė pareiškimus dėl jų atitinkamų ieškinių patikslinimo. Nuo 2019 m. spalio 15 d. iki spalio 28 d. Parlamentas pateikė pastabas dėl šių pareiškimų.

19.

Nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 12 d. apeliantai, išskyrus E. Melandri (byla T‑437/19) ( 12 ), pateikė pastabas dėl Parlamento pateiktų šių ieškinių nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

20.

2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus nagrinėdamas bylą iš esmės. 2020 m. sausio 27 d. ir 28 d. Parlamentas pateikė atsiliepimus į ieškinius.

21.

2020 m. vasario 3 d. Bendrasis Teismas nusprendė, kad nereikia antrą kartą keistis pareiškimais.

22.

Pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį priimta skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas tuos ieškinius atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtinus.

23.

Visų pirma, kiek tai susiję su prašymu panaikinti ginčijamus dokumentus, Bendrasis Teismas pirmiausiai nusprendė, kad nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus Parlamentas pateikė per nustatytus terminus, nes apskaičiuojant šiuos terminus atsižvelgiama į fiksuotą dešimties dienų terminą dėl nuotolių ( 13 ).

24.

Paskui, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai ( 14 ). Nurodęs, kad vien nuo 2019 m. balandžio mėn. taikomo naujo pensijų apskaičiavimo metodo nepakanka, siekiant įrodyti, kad Parlamentas priėmė galutinę poziciją dėl pensijų dydžio ( 15 ), remdamasis ginčijamų dokumentų formuluote ir juose priminta apeliantams suteikta galimybe pateikti pastabas, kuria jie pasinaudojo ( 16 ), Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantams pateikti Parlamento atsakymai yra šios institucijos galutiniai sprendimai, todėl negali būti nagrinėjami kaip ginčijamus dokumentus tik patvirtinantys aktai ( 17 ).

25.

Galiausiai, Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad ginčijamuose dokumentuose nebuvo nurodyta, per kiek laiko Parlamentas atsakys į apeliantų pastabas, neturi reikšmės, kaip ir priekaištai dėl motyvavimo stokos bei proporcingumo principo pažeidimo ( 18 ).

26.

Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantų pateikti pareiškimai dėl ieškinių patikslinimo akivaizdžiai nepriimtini, nes jų pradiniai ieškiniai buvo nepriimtini jų pateikimo dieną ( 19 ), ir bet kuriuo atveju šiuose pareiškimuose suformuluotus reikalavimus dėl kitų „preliminarių, parengiamųjų, vėlesnių ar susijusių“ aktų reikėjo atmesti kaip nepriimtinus, nes juose ginčo dalykas neapibrėžtas pakankamai tiksliai ( 20 ).

27.

Trečia, Bendrasis Teismas atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtinus apeliantų prašymus priteisti iš Parlamento nepagrįstai atskaitytas sumas, nes pagal suformuotą jurisprudenciją jis neturi teisės duoti nurodymų Sąjungos institucijoms ( 21 ).

28.

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

29.

Parlamentas Teisingumo Teismo prašo:

30.

Apeliantai remiasi pagrindiniu apeliacinio skundo pagrindu, grindžiamu galimybe pareikšti ieškinį dėl ginčijamų dokumentų. Subsidiariai pateikti dar du pagrindai: vienas jų – dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio aiškinimo klaidos, o kitas – dėl rungimosi principo pažeidimo ir šio reglamento 126 straipsnio aiškinimo klaidos.

31.

Remdamiesi šiuo pagrindu apeliantai skundžia Bendrojo Teismo nutartį, nes joje nuspręsta, kad ginčijami dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį ( 22 ).

32.

Apeliantai tvirtina:

33.

Parlamentas teigia, kad pensijos dydžio sumažinimas galėjo būti pakeistas atsižvelgiant į apeliantų pastabas ir kad jo galutinė pozicija buvo patvirtinta po ginčijamų dokumentų priėmimo, kaip matyti iš šių dokumentų turinio ir suinteresuotųjų asmenų galimybės pateikti rašytines pastabas, kuria jie pasinaudojo. Tai, kad nėra teisinio pagrindo, leidžiančio tuos dokumentus laikyti parengiamaisiais, neturi jokios reikšmės jų kvalifikavimui, nes Parlamento praktika siekiama užtikrinti atitinkamų asmenų teisę būti išklausytiems, kol nepriimtas galutinis sprendimas sumažinti jų pensijų dydį. Kiek tai susiję su būtent šių dokumentų nedelsiant sukeliamomis pasekmėmis, Parlamentas nurodo jų laikinąjį pobūdį.

34.

Pirmuoju pagrindu apeliantai iš esmės skundžia Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą dėl teisinių pasekmių kriterijaus, suteikiančio galimybę pasinaudoti SESV 263 straipsnyje nurodyta teisių gynimo priemone atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

35.

Reikia priminti, kad „aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį“, kaip jie suprantami pagal šį straipsnį, yra bet kokios institucijų priimtos nuostatos, neatsižvelgiant į jų formą, kuriomis sukeliami privalomi teisiniai padariniai, galintys paveikti ieškovo fizinio ar juridinio asmens interesus, iš esmės pakeisdami jo teisinę padėtį ( 23 ).

36.

Vis dėlto SESV 263 straipsnyje numatyta teisminė kontrolė netaikoma visiems aktams, nesukeliantiems privalomų teisinių pasekmių, kaip antai parengiamiesiems aktams ir išimtinai vykdymo aktams, paprastoms rekomendacijoms ir nuomonėms, taip pat iš principo vidaus instrukcijoms ( 24 ).

37.

Siekiant nustatyti, ar ginčijamas aktas sukelia tokių pasekmių, reikia remtis šio akto esme bei jo rengėjo ketinimais ( 25 ) ir įvertinti šias pasekmes pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus ( 26 ).

38.

Taigi tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą, iš principo nėra aktai, galintys būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas. Taip yra tuo atveju, jeigu jose pateikta laikina institucijos nuomonė ( 27 ).

39.

Dėl tarpinio akto taip pat negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, kad šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę apsaugą ( 28 ).

40.

Be to, dėl ginčijamo sprendimo galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, tik jeigu tam tikrų jo motyvų pakeitimas, nors nepakeičia ankstesnio sprendimo rezoliucinės dalies turinio, pakeičia rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo esmę ir paveikia ieškovų interesus, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją dėl SESV 263 straipsnio. Priešingu atveju, tai yra patvirtinamasis aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.

41.

Šiuo atveju vadovaudamasis šios išvados 35 ir 38 punktuose priminta jurisprudencija ( 29 ) Bendrasis Teismas nurodė aplinkybes, susijusias su ginčijamų dokumentų turiniu, t. y. pavartotą žodį „projektas“ ir patikslinimą, kad teisių į pensiją peržiūra ir 2019 m. sausio–kovo mėn. nepagrįstai gautų sumų sugrąžinimas taps galutinis tik pasibaigus 30 dienų terminui, per kurį galima pateikti pastabas. Bendrasis Teismas nusprendė, jog dėl to, kad apeliantai pasinaudojo šia galimybe, naujų teisių į pensiją nustatymo projektai negalėjo tapti galutiniai, todėl elektroniniai laiškai, atsiųsti po to, kai apeliantai pateikė pastabas, yra galutiniai Parlamento sprendimai.

42.

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šie elektroniniai laiškai nėra vien patvirtinamieji aktai, nes ginčijami dokumentai nebuvo galutiniai, ir kad šiuo klausimu Parlamento atsakymo pateikimo termino nenurodymas šiuose dokumentuose neturi reikšmės.

43.

Apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu apeliantai neskundžia Bendrojo Teismo išvadų dėl ginčijamų dokumentų turinio ir jų priėmimo konteksto. Apeliantai mano, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, vertindamas galimybę pareikšti ieškinį dėl šių dokumentų, kiek tai susiję su juos priėmusios institucijos įgaliojimais, ir tvirtina, kad jais iš karto buvo sumažintas jų pensijų dydis.

44.

Iš skundžiamos nutarties 5, 6 ir 51 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamus dokumentus parengė Parlamentas, turintis įgaliojimus priimti sprendimus, ir kad Parlamentas įpareigotas peržiūrėti išmokėtų pensijų dydį, atsižvelgdamas būtent į Europos Parlamento narių pensijų dydžio nustatymo sistemą. Remiantis Bendrojo Teismo konstatuotomis aplinkybėmis esant šiam kontekstui šios institucijos Finansų GD praktika pasireiškė tuo, kad 2019 m. vasario mėn. apeliantai buvo informuoti apie būsimą pensijų dydžio peržiūrą dėl automatiškai taikomo Sprendimo Nr. 14/2018, paskui, po dviejų mėnesių, šiais dokumentais jie buvo informuoti apie realų įgyvendinimą ir galimybę pateikti pastabas per 30 dienų nuo tų dokumentų gavimo.

45.

Vadinasi, galima daryti išvadą, kad Parlamentas vienareikšmiškai patvirtino priemonę, sukeliančią teisinių pasekmių apeliantų interesams ir jiems privalomą.

46.

Nuspręsdamas, kad ginčijami dokumentai nėra sprendimai, Bendrasis Teismas nurodė galimybės pateikti pastabas gavus šiuos dokumentus buvimą ir konstatavo, kad ta galimybe pasinaudota ir kad apeliantų pastabos buvo išnagrinėtos, o nuo 2019 m. sausio mėn. nepagrįstai sumokėtos sumos nebuvo susigrąžintos.

47.

Taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tokius šių konstatuotų aplinkybių lemiamus elementus:

48.

Vadinasi, šiomis ypatingomis aplinkybėmis, labai besiskiriančiomis nuo tų, dėl kurių priimta skundžiamos nutarties 50 punkte Bendrojo Teismo nurodyta jurisprudencija, ginčijami dokumentai, priešingai, nei 2019 m. vasario mėn. atsiųsti dokumentai, negali būti laikomi paprastais informaciniais raštais, apeliantams atsiųstais, siekiant sužinoti jų nuomonę ir kaip galima išsamiai ją pateikti Parlamentui prieš jam priimant sprendimą, arba, kitaip tariant, būtinu etapu prieš apribojant jų teises.

49.

Šiomis aplinkybėmis ginčijami dokumentai galėtų būti nagrinėjami kaip preliminarios ar parengiamosios nuomonės, tik jeigu Parlamentas būtų aiškiai nurodęs, kad jo sprendimas sumažinti pensijas po Sprendimo Nr. 14/2018 sukels konkrečių pasekmių tik jei suinteresuotieji asmenys nepateiks pastabų ar pasibaigs tam tikras tokių pastabų pateikimo terminas, o šiuo atveju taip nebuvo.

50.

Šiuo aspektu nereikšminga konstatuota aplinkybė, kad Parlamentas iki galo neįgyvendino pensijų dydžio sumažinimo, galiojančio nuo 2019 m. balandžio mėn., nes nesusigrąžino 2019 m. sausio–kovo mėn. nepagrįstai sumokėtų sumų. Iš tikrųjų ši aplinkybė nekeičia ginčijamų dokumentų kvalifikavimo, susijusio su gautos ir gausimos pensijos dydžio automatine peržiūra, nes nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo materialinės sąlygos taip pat susijusios su Sprendimu Nr. 14/2018.

51.

Galimybę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų dokumentų patvirtina skundžiamos nutarties 56 punkte konstatuota aplinkybė, kad per šią pensijų peržiūros procedūrą nebuvo priimta jokio kito sprendimo pasibaigus 30 dienų terminui, per kurį pensijos gavėjas galėjo pateikti pastabas, arba dėl jų atmetimo. Kadangi nebuvo vykdoma peržiūros procedūra, kurios pabaigoje priimamas išsamiai motyvuotas sprendimas atsakant į pensijos gavėjo pastabas, akto, lėmusio jos dydžio pakeitimą, teisėtumas bus vertinamas pasibaigus šiam terminui ir atsižvelgiant į informaciją, Parlamento turėtą tuo momentu, kai jis informavo gavėjus.

52.

Taip pat tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, Parlamentas negali pagrįstai teigti, kad apeliantai, gavę ginčijamus dokumentus, paskui pateikę pastabas, turėjo laukti, kol ši institucija jiems patvirtins pensijų dydžio sumažinimą, tam, kad šis atsakymas į jų pastabas galėtų būti laikomas galutiniu aktu ir dėl jo būtų galima pareikšti ieškinį. Iš tikrųjų tokių apeliantų veiksmų sėkmė buvo mažai tikėtina, kiek tai susiję su pensijų dydžio sumažinimu, priklausančiu nuo Sprendimo Nr. 14/2018, atsižvelgiant į Parlamento pakartotą informaciją, iš kurios buvo galima suprasti, kad jo atsakymas, nesant naujų aplinkybių, bus laikomas patvirtinamuoju aktu, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio ( 30 ).

53.

Pirma pateiktą analizę patvirtina jurisprudencija dėl asmens nenaudai priimto akto apibrėžties viešosios tarnybos bylose, kai ginčijamos sprendimo sukeliamos finansinės pasekmės. Mėnesinis darbo užmokesčio lapelis gali rodyti, kad egzistuoja sprendimas ( 31 ). Kai darbo užmokesčio lapelyje pirmą kartą atsispindi naujo bendro pobūdžio aktą, kuriuo nustatomos piniginės išmokos, įgyvendinimas, tai būtinai reiškia, kad dėl jo adresato priimtas individualus administracinis sprendimas, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį atitinkamo pareigūno interesams. Tačiau paskesni darbo užmokesčio lapeliai tik rodo šio pradinio individualaus administracinio sprendimo sukeliamas pasekmes laiko atžvilgiu ir gali būti laikomi patvirtinamaisiais individualiais administraciniais sprendimais ( 32 ).

54.

Be to, primintina, kad remiantis suformuota jurisprudencija, kai konkurse dalyvaujantis kandidatas prašo peržiūrėti atrankos komisijos priimtą sprendimą, būtent peržiūrėjus kandidato situaciją priimtas sprendimas yra jo nenaudai priimtas aktas, nes po peržiūros priimtas sprendimas pakeičia pradinį atrankos komisijos sprendimą ( 33 ).

55.

Galiausiai, kadangi manau, jog galimybę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų dokumentų, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, iš esmės lemia tai, kad dėl informacijos teikimo apeliantams sekos ir bendro sprendimo įgyvendinimo sąlygų jų teisminė gynyba tapo neužtikrinta, mano nuomone, tikslinga atkreipti Teisingumo Teismo dėmesį į 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija taikymo sritį ( 34 ).

56.

Dėl tam tikrų aspektų aplinkybės byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, gali būti panašios į tas, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo pirmasis pagrindas. Teisingumo Teismas nurodė, kad apeliantas gavo elektroninį laišką, kurį jis galėjo laikyti Europos Komisijos pranešimu apie jo pasiūlymo atmetimą ( 35 ), ir nežinojo, kad ji priėmė galutinį sprendimą po to, kai jis pareiškė ieškinį. Priešingai, nei Bendrasis Teismas, kuris tam, kad pripažintų šį ieškinį nepriimtinu, nusprendęs, kad jis pareikštas dėl elektroninio laiško, kurio rengėja nėra Komisija, ir kad aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, yra tik laikino pobūdžio ( 36 ), Teisingumo Teismas iš Bendrojo Teismo konstatuotų aplinkybių padarė išvadą, kad pastarasis, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir siekdamas apeliantei užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą, turėjo pripažinti, kad Komisijai pareikštu ieškiniu ( 37 ) siekta, kad būtų panaikintas galutinis sprendimas.

57.

Taigi tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė ne dėl ginčijamo akto laikino pobūdžio, o dėl to, kad apeliantė negalėjo nustatyti Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuris buvo galutinis vykdytos procedūros aktas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ginčytame elektroniniame laiške buvo informacijos apie galimas teisių gynimo priemones ir kad jomis buvo pasinaudota nežinant apie įgyvendinimo sprendimą ( 38 ). Šiuo aspektu šis sprendimas vertas ypatingo dėmesio, nes jis rodo, kokios procesinės pasekmės kyla, kai nėra tikrumo dėl aktų pobūdžio ir taikymo srities, kiek tai susiję su jų teisinėmis pasekmėmis, kurias sukelia jų formuluotė ir kontekstas ( 39 ). Todėl subsidiariai Teisingumo Teismui siūlau taikyti analogišką motyvavimą.

58.

Iš visų šių argumentų darau išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtinus apeliantų ieškinius dėl ginčijamų dokumentų panaikinimo dėl to, kad jie nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti tokį ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.

59.

Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas pagrįstas, panaikinti skundžiamą nutartį, ir tam nereikia nagrinėti subsidiarių apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų.

60.

Vis dėlto, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų atmesti šį pirmąjį pagrindą, papildomai išanalizuosiu ir šiuos du likusius pagrindus.

61.

Grįsdami šį antrąjį pagrindą apeliantai iš esmės tvirtina, kad pareiškimai dėl ieškinio patikslinimo pateikti dėl aktų, dėl kurių poveikio iš pradžių ginčyti teoriškai laikini aktai tapo galutiniais. Todėl pripažinti šiuos pareiškimus nepriimtinais nelogiška, tai prieštarauja proceso ekonomiškumo principui ir yra atsisakymas vykdyti teisingumą.

62.

Jie remiasi 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimais HX / Taryba ( 40 ) ir Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija, iš kurių matyti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį reikia aiškinti taip, kad būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba.

63.

Be to, anot apeliantų, skundžiamos nutarties 68 ir 69 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad pareiškimuose dėl ieškinio patikslinimo aktai nurodyti nepakankamai aiškiai.

64.

Parlamentas teigia, kad:

65.

2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendime Ispanija / Komisija ( 42 ) Teisingumo Teismas priminė, kad:

66.

Bendrojo Teismo ir apeliantų grindžiant apeliacinį skundą nurodytoje jurisprudencijoje nenagrinėjami procesiniai klausimai, analogiški kylantiems dėl jų ieškinių.

67.

Skundžiamos nutarties 66 punkte nurodant nutartis dėl nepriimtinumo tik primenami taikytini principai, bet nepateikta nagrinėjamu atveju reikšmingų pavyzdžių. Iš tikrųjų 2015 m. sausio 14 d. Nutartyje SolarWorld ir kt. / Komisija ( 46 ) Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškiniai nepriimtini, nes nėra suinteresuotumo pareikšti ieškinį, o 2019 m. lapkričio 21 d. Nutartyje ZW /EIB ( 47 ) – nes pareikšti pavėluotai.

68.

Kiek tai susiję su apeliantų nurodyta jurisprudencija, bylos, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas HX / Taryba ( 48 ), faktinės aplinkybės nepanašios. Per teismo posėdį HX atstovas sužinojo apie tai, kad priimtas aktas, iš dalies pakeičiantis ginčijamą aktą, dėl kurio pareikštas ieškinys, ir dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento versijos proceso kalba netikslumų jis rašytiniu dokumentu nepatvirtino savo noro patikslinti reikalavimus per tą teismo posėdį. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas turėjo pranešti apie klaidą ieškovui ir suteikti galimybę ją ištaisyti.

69.

Byloje, kurioje priimtas nurodytas antrasis sprendimas, t. y. Sprendimas Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija, Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio taikymo sąlygų ( 49 ).

70.

Atsižvelgdamas į šio 86 straipsnio formuluotę ir aplinkybių, kuriomis galima patikslinti iš pradžių Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį, nemanau, kad į jo taikymo sritį galima įtraukti atvejus, kai ieškovas neteisingai įvertina akto, kurio teisėtumą ginčija, taikymo sritį.

71.

Iš tikrųjų, nors skiriu ypatingą dėmesį tam, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu siekiama tenkinti proceso ekonomiškumo reikalavimą, t. y. suteikti ieškovui galimybę išvengti naujo ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme iškeliant atskirą bylą, mano pastabos grindžiamos ginčo dalyko pakeitimu pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, kurį Teisingumo Teismas pabrėžė 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendime Ispanija / Komisija ( 50 ).

72.

Šis pradinio ieškinio pakeitimas pateisina ypatingą dėmesį rungimosi principu pagrįsto proceso paisymui ( 51 ). 86 straipsnyje nurodytais formaliais reikalavimais siekiama šio tikslo.

73.

Nors galima pripažinti, kad šių reikalavimų lygis gali būti pritaikytas atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas aktas gali būti netiesiogiai nustatytas iš ieškinyje pakartotų nuorodų ir visų jame nurodytų argumentų ir kad ieškinys, formaliai pareikštas dėl akto, kuris yra aktų viseto dalis, prireikus gali būti laikomas pareikštu ir dėl kitų aktų ( 52 ), manau, jog Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio taikymo reikalavimai turi būti griežtai taikomi tik tais atvejais, kai galutinis sprendimas buvo pakeistas.

74.

Kitaip tariant, šio 86 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos siekiant pašalinti abejones dėl ginčijamų aktų pobūdžio ir taikymo srities, kurias lemia jų formuluotė ir kontekstas; mano nuomone, atsižvelgiant į tokias aplinkybes tik sąvokos „aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį“ aiškinimas užtikrina veiksmingą teisminę gynybą ir gerą teisingumo vykdymą ( 53 ).

75.

Remdamasis visais šiais argumentais manau, jog apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti, nes Bendrasis Teismas, teisingai taikydamas Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, nusprendė, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį ir po to, kai Parlamentas pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, apeliantų, išskyrus E. Allione ir L. Torbesi bylose T‑396/19 ir T‑437/19, pateikti pareiškimai dėl ieškinio patikslinimo, kuriais siekiama, kad būtų panaikinti visi kiti preliminarūs, parengiamieji, paskesni ar susiję su sprendimo projektais aktai, dokumentai ar pranešimai, yra nepriimtini.

76.

Apeliantai tvirtina, kad:

77.

Parlamentas teigia, kad:

78.

Atsakydami į Teisingumo Teismo raštu pateiktą klausimą dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 6 dalies svarbos, kiek tai susiję su rungimosi principo pažeidimu, apeliantai teigia, kad ši nuostata, pagal kurią Bendrajam Teismui suteikta galimybė vertinti pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priimtinumo sąlygas, neužkerta kelio taikyti pagal analogiją šio reglamento 130 straipsnio 4 dalies, siekiant gauti ieškovo pastabas dėl atsakovo pateiktų argumentų jo pateiktam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui pagrįsti. Parlamentas pabrėžė, kad Bendrasis Teismas laikėsi rungimosi principo, jam nustatydamas terminą atsiliepimui dėl pareiškimų dėl ieškinio patikslinimo pateikti ir priėmė sprendimą dėl jų priimtinumo, atsižvelgdamas į savo jurisprudenciją, tačiau nesirėmė jo pastabose pateiktais argumentais, primintais skundžiamos nutarties 65 punkte.

79.

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „[p]irmininkas nustato terminą, per kurį atsakovas gali pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo“.

80.

Šio reglamento 130 straipsnio, susijusio su prieštaravimais, dėl kurių priimamos nutartys, 4 punkte nurodyta, kad, kai tik atsakovas atskiru dokumentu į Bendrąjį Teismą kreipiasi su prašymu priimti sprendimą dėl nepriimtinumo nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, pirmininkas nustato terminą, per kurį ieškovas gali raštu nurodyti savo pagrindus ir reikalavimus.

81.

Šiuo atveju skundžiamos nutarties 20 punkte nurodytose pastabose, pateiktose pagal to reglamento 86 straipsnio 6 dalį, Parlamentas rėmėsi pareiškimų dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinumu. Iš šios nutarties 21 punkto matyti, kad tos pastabos buvo perduotos apeliantams po to, kai jie pateikė savo pastabas dėl Parlamento pateiktų tų ieškinių nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų, o tai patvirtina apeliantų atsakymo į Teisingumo Teismo klausimą 3 išnašoje pateikta informacija.

82.

Visų pirma, reikia priminti, jog pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia, kad antrą kartą pasikeisti pareiškimais nebūtina, nes bylos medžiaga yra pakankamai išsami. Pagal šią nuostatą priimamas Bendrojo Teismo sprendimas leisti ieškovui pateikti dubliką arba neleisti priskiriamas Bendrojo Teismo diskrecijai ( 55 ).

83.

Antra, reikia pabrėžti, kad remdamasis būtent Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė, kad pareiškimai dėl ieškinio patikslinimo akivaizdžiai nepriimtini.

84.

Taigi pagal šią nuostatą Bendrasis Teismas, savo iniciatyva ar remdamasis atsiliepime jam pateiktomis pastabomis, nagrinėdamas ieškinio priimtinumą, gali nuspręsti, kad jis akivaizdžiai nepriimtinas ir nepateikti šalims savo vertinimo aptarti; jis gali tai padaryti bet kuriuo proceso metu.

85.

Vadinasi, jeigu ieškovas mano, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė tą nuostatą, jis turi ginčyti pirmosios instancijos teismo atliktą šios nuostatos taikymo sąlygų vertinimą ( 56 ). Reikšmingi tik pagrindai, pateikti dėl Bendrojo Teismo nustatyto nepriimtinumo motyvavimo.

86.

Šiuo atveju Bendrojo Teismo sprendimas grindžiamas suformuota jurisprudencija, priminta skundžiamos nutarties 66 punkte. Šis motyvavimas skundžiamas apeliacinio skundo antruoju pagrindu.

87.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui siūlau atmesti apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

88.

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręs panaikinti skundžiamą nutartį, reikia kelti klausimą dėl Teisingumo Teismo galimybės pačiam išnagrinėti bylą.

89.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali arba pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

90.

Šiuo atveju Teisingumo Teismas šioje bylos stadijoje negali priimti sprendimo dėl esmės dėl apeliantų Bendrajame Teisme pareikštų ieškinių, nes pastarasis nusprendė tik dėl Parlamento pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

91.

Vis dėlto Teisingumo Teismas turi reikiamą informaciją galutiniam sprendimui dėl šio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo priimti ( 57 ).

92.

Taigi Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad reikia atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, pateiktą remiantis tuo, kad dėl ginčijamų dokumentų negali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo.

93.

Vadinasi, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad išnagrinėtų apeliantų ieškinius dėl ginčijamų dokumentų panaikinimo.

94.

Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi apeliaciniame procese Teisingumo Teisme išlaidų klausimo nagrinėjimą.

95.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui: