European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/311

2025 2 17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2025/311

2025 m. vasario 14 d.

dėl Bactrocera dorsalis (Hendel), Bactrocera latifrons (Hendel) ir Bactrocera zonata (Saunders) rūšių vaisinių muselių išnaikinimo ir jų įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje prevencijos priemonių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies d, e, f, g ir i punktus,

kadangi:

(1)

Bactrocera dorsalis (Hendel), Bactrocera latifrons (Hendel) ir Bactrocera zonata (Saunders) rūšių vaisinės muselės (toliau – nurodytieji kenkėjai) yra įtraukti į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, pateiktą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (2) II priedo A dalyje;

(2)

Bactrocera dorsalis (Hendel) ir Bactrocera zonata (Saunders) taip pat įtraukti į Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/1702 (3) pateiktą prioritetinių kenkėjų sąrašą;

(3)

nurodytųjų kenkėjų dažnai aptinkama siuntose, siunčiamose į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Nuo 2019 m. nurodytųjų kenkėjų aptikta Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kipre ir Austrijoje. Atitinkamos valstybės narės ėmėsi priemonių (pvz., intensyviai gaudyti kenkėjus, šalinti užkrėstus ir nukritusius vaisius, drausti išvežti užkrėstus vaisius), ir nurodytieji kenkėjai tose valstybėse narėse kuriam laikui buvo išnaikinti arba yra naikinami;

(4)

siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodas ir veiksmingas metodas, kuriuo būtų užkirstas kelias nurodytiesiems kenkėjams įsitvirtinti ir išplisti Sąjungos teritorijoje, tikslinga priimti suderintas priemones, susijusias su nurodytųjų kenkėjų stebėsena, nenumatytų atvejų planais, demarkacinių zonų nustatymu ir nurodytųjų kenkėjų išnaikinimu bei jų įsitvirtinimo ir išplitimo už demarkacinių zonų ribų prevencija;

(5)

būtina sudaryti Sąjungos teritorijoje auginamų nurodytųjų kenkėjų augalų šeimininkų (toliau – augalai šeimininkai) sąrašą, kad būtų galima stebėti ir išnaikinti nurodytuosius kenkėjus bei neleisti jiems įsitvirtinti ir plisti. Dėl tos pačios priežasties reikėtų imtis atitinkamų priemonių dėl tų augalų vaisių (toliau – nurodytieji vaisiai);

(6)

nurodytieji kenkėjai gali patekti į Sąjungos teritoriją per komercines siuntas arba keleivių bagažą ir gali aktyviai plisti. Todėl stebėsenos taisyklės taip pat yra susijusios su nurodytųjų vaisių užsikrėtimo, kol jie yra ant augalų šeimininkų, nustatymo metodais, stebėsena zonose, į kurias nurodytieji vaisiai importuojami ir kuriose jais prekiaujama, nurodytųjų kenkėjų gaudymu ir vaisių, kurie gali būti užkrėsti, mėginių ėmimu, kad kompetentingos institucijos galėtų tą stebėseną pritaikyti prie tų kenkėjų biologinių savybių;

(7)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama nenustatyti demarkacinės zonos tam tikrais atvejais, kai dėl konkrečių nurodytųjų kenkėjų biologinių savybių arba vietos dalies ypatumų padaroma išvada, kad kenkėjus galima nedelsiant pašalinti. Tai taikytina, kai turima įrodymų, kad nurodytieji kenkėjai buvo įvežti į zoną kartu su vaisiais, ant kurių jie buvo aptikti, ir šie vaisiai buvo užkrėsti prieš juos įvežant į atitinkamą zoną, o nurodytieji kenkėjai toje zonoje negali įsitvirtinti, tais atvejais, kai nurodytųjų kenkėjų buvimas oficialiai patvirtinamas gamybos vietos dalyje, kuri yra fiziškai izoliuota, arba gamybos vietos dalyje, kurioje auginami augalai yra apsaugoti, ir kai jie negali įsitvirtinti už tos gamybos vietos dalies ribų. Kompetentingos institucijos visų pirma turėtų gebėti atsižvelgti į situacijas, kai dėl nepalankių žiemos sąlygų nesitikima, kad nurodytieji kenkėjai išgyvens;

(8)

gaudymo protokolai, naudojami vykdant stebėseną demarkacinėse zonose, turėtų būti specialiai pritaikyti nurodytųjų kenkėjų biologinėms savybėms. Tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą nurodytųjų kenkėjų stebėseną ir išnaikinimo procesą;

(9)

naikinimo priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į nurodytųjų kenkėjų – vaisinių muselių – biologines savybes, todėl jos turėtų apimti tokius metodus kaip patinėlių naikinimo priemonės, masalo naudojimo metodai, nukritusių vaisių ir surinktų (ankstyvų) nurodytųjų vaisių surinkimas ir saugus šalinimas, dirvožemio apdorojimas (pvz., mechaniniu, cheminiu ar mikrobiologiniu būdu) nurodytųjų augalų auginimo plotuose ir aplink juos, siekiant sunaikinti nurodytuosius kenkėjus jų vystymosi dirvožemyje etape, arba sterilių vabzdžių metodo taikymas;

(10)

turėtų būti priimtos nurodytųjų kenkėjų išplitimo už demarkacinių zonų ribų prevencijos priemonės. Tos priemonės turėtų būti susijusios su sodinti skirtų augalų šeimininkų, nurodytųjų vaisių ir dirvožemio išvežimu iš užkrėstos zonos į likusią Sąjungos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytieji kenkėjai greičiausiai plinta per tokius augalus šeimininkus ir dirvožemį, reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad pastarieji nebūtų užkrėsti nurodytaisiais kenkėjais, kad ir kokiame vystymosi etape jie būtų;

(11)

kompetentingoms institucijoms ir profesionaliems veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie šio reglamento. Todėl šį reglamentą reikėtų taikyti nuo 2025 m. kovo 1 d.;

(12)

be to, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta daugiau laiko, kad jos galėtų parengti stebėsenos planus ir skirti pakankamai išteklių jai vykdyti laikantis statistinės atrankos metodikos. Todėl atitinkama nuostata turėtų būti taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d.;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Bactrocera dorsalis (Hendel), Bactrocera latifrons (Hendel) ir Bactrocera zonata (Saunders) išnaikinimo ir jų įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje prevencijos priemonės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

nurodytieji kenkėjai – Bactrocera dorsalis (Hendel), Bactrocera latifrons (Hendel) arba Bactrocera zonata (Saunders) rūšies vaisinės muselės;

2)

augalai šeimininkai – I priede išvardytų rūšių augalai;

3)

nurodytieji vaisiai – augalų šeimininkų vaisiai.

3 straipsnis

Nurodytųjų kenkėjų stebėsena Sąjungos teritorijoje

1.   Nurodytųjų kenkėjų rizika grindžiamos stebėsenos mėginių ėmimo planas ir schema leidžia patikimai nustatyti nedidelį nurodytųjų kenkėjų kiekį ant užkrėstų augalų.

Stebėsena vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis ir moksline bei technine informacija, nurodyta Tarnybos kenkėjų stebėsenos kortelėse, skirtose nurodytiesiems kenkėjams (4) (toliau – kenkėjų stebėsenos kortelė).

2.   Stebėsena visų pirma vykdoma:

a)

ant vaisius mezgančių augalų šeimininkų dalių, naudojant metodus, kuriais galima aptikti nurodytuosius kenkėjus;

b)

oro ir jūrų uostuose bei aplink juos, aukcionų ir mažmeninės prekybos patalpose, kuriose prekiaujama nurodytaisiais vaisiais, bei aplink jas, įrenginiuose ir aplink juos, nurodytųjų vaisių pakavimo, perdirbimo ar iškrovimo vietose, nurodytųjų vaisių auginimo vietose ir kitose atitinkamose vietose;

c)

gaudant kenkėjus atitinkamomis gaudyklėmis, kaip nurodyta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (TFPS) Nr. 26 (5), ir

d)

kilus įtarimui, kad ant nurodytųjų vaisių yra nurodytųjų kenkėjų, paimant nurodytųjų vaisių mėginius ir nustatant kenkėją.

4 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai dėl prioritetinių kenkėjų

Valstybės narės, rengdamos nenumatytų atvejų planus dėl Bactrocera dorsalis ir Bactrocera zonata, į tuos planus įtraukia procedūras, kuriomis siekiama:

a)

nustatyti privačių teritorijų, esančių zonose, kuriose turi būti taikomos šiame reglamente nustatytos priemonės, savininkus ir

b)

užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų patekti į a punkte nurodytas privačias teritorijas.

Valstybės narės kasmet peržiūri ir atitinkamais atvejais atnaujina savo nenumatytų atvejų planus.

5 straipsnis

Demarkacinių zonų nustatymas

1.   Jeigu oficialiai patvirtinamas nurodytojo kenkėjo buvimas, kompetentingos institucijos nedelsdamos nustato demarkacinę zoną.

2.   Demarkacinę zoną sudaro šios zonos:

a)

užkrėsta zona, t. y. zona, kurioje patvirtintas nurodytųjų kenkėjų buvimas, ir kurios spindulys – bent 500 m aplink vietą (-as), kurioje (-iose) aptikti nurodytieji kenkėjai, ir

b)

buferinė zona, kurios spindulys – ne mažiau kaip 7 km už užkrėstos zonos ribų.

3.   Tikslios demarkacinės zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į nurodytųjų kenkėjų biologines savybes, užkrėtimo lygį, atraktanto ypatybes ir konkretų augalų šeimininkų pasiskirstymą atitinkamoje zonoje.

4.   Aptikus nurodytuosius kenkėjus už užkrėstos zonos ribų, pagal šį straipsnį nustatyta demarkacinė zona atitinkamai koreguojama.

5.   Demarkacinėse zonose kompetentingos institucijos užtikrina, kad plačioji visuomenė ir profesionalūs veiklos vykdytojai žinotų apie demarkacinių zonų ribų nustatymą ir visus galimus nurodytųjų vaisių vežimo apribojimus.

6 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl demarkacinių zonų nustatymo

1.   Nukrypdamos nuo 5 straipsnio, kompetentingos institucijos gali nuspręsti nenustatyti demarkacinės zonos, jei tenkinama bent viena šių sąlygų:

a)

kompetentingos institucijos padarė išvadą, kad nurodytieji kenkėjai negali įsitvirtinti zonoje, kurioje jie buvo pastebėti;

b)

turima įrodymų, kad nurodytieji kenkėjai buvo įvežti į zoną kartu su siunta, kurioje jie buvo aptikti, toje siuntoje esantys nurodytieji vaisiai buvo užkrėsti prieš juos įvežant į atitinkamą zoną, o nurodytieji kenkėjai po to įvežimo neišplito;

c)

nurodytųjų kenkėjų buvimas oficialiai patvirtintas gamybos vietos dalyje, kuri yra fiziškai izoliuota nuo aplinkos, dėl to nurodytieji kenkėjai negali išplisti už tos vietos dalies ribų;

d)

nurodytųjų kenkėjų buvimas oficialiai patvirtinamas gamybos vietos dalyje, kuri apsaugota taip, kad nurodytieji kenkėjai toliau neplistų ant augalų šeimininkų ir nurodytųjų vaisių, o kompetentingos institucijos padarė išvadą, kad dėl nepalankių žiemos sąlygų nurodytieji kenkėjai negali įsitvirtinti už tos gamybos vietos dalies ribų.

2.   Jeigu kompetentinga institucija taiko 1 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ji:

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad nurodytieji kenkėjai būtų skubiai išnaikinti ir būtų panaikinta galimybė jiems plisti;

b)

vykdo intensyvią stebėseną zonoje, esančioje bent 500 m spinduliu aplink vietą (-as), kurioje (-iose) aptikti nurodytieji kenkėjai, ir

c)

kai tinkama, visų pirma 1 dalies c ir d punktuose aprašytais atvejais, taiko veiksmingas priemones, kuriomis užkertamas kelias nurodytiesiems kenkėjams per nurodytuosius vaisius arba augalus šeimininkus išplisti už gamybos vietos dalies ribų.

1 dalies b punkte aprašytu atveju, jei kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad nurodytieji kenkėjai negali išgyventi žiemos sąlygomis, stebėsenos laikotarpis gali būti apribotas pasirenkant laikotarpį iki žiemos sąlygų pradžios.

7 straipsnis

Stebėsena demarkacinėse zonose

1.   Demarkacinėse zonose kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kenkėjų stebėsenos kortelėje nurodytą informaciją, vykdo kasmetinę stebėseną, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalyje.

2.   Vykdant tokią stebėseną viename km2 naudojamų gaudyklių skaičius nuo stebimos zonos krašto iki centro palaipsniui didėja. Nustatydamos gaudyklių skaičių, rūšį, gaudymo planą ir galimus su gaudyklėmis naudotinus atraktantus, valstybės narės atsižvelgia į tarptautinėse gairėse, visų pirma TFPS Nr. 26, taip pat kenkėjų stebėsenos kortelėje pateiktus duomenis.

3.   Apsvarstoma galimybė paimti nurodytųjų vaisių, auginamų stebimoje zonoje, mėginius. Nustatydamos mėginių ėmimo protokolus, kompetentingos institucijos remiasi kenkėjų stebėsenos kortele ir taiko tarptautiniu mastu pripažintuose oficialios nurodytųjų kenkėjų kontrolės protokoluose nustatytus principus. Naudojamas stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schemos, kuriais sudaromos sąlygos, esant bent 95 % pasikliovimo lygiui, nustatyti nurodytųjų kenkėjų buvimą, kai jų yra ne mažiau kaip 1 %.

4.   Demarkacinėse zonose vykdytos stebėsenos rezultatai Komisijai pateikiami naudojant vieną iš II priede nurodytų formų.

8 straipsnis

Demarkacinių zonų panaikinimas

5 straipsnyje nurodyta demarkacinė zona gali būti panaikinta, jei įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)

remiantis 7 straipsnyje nurodyta stebėsena, nurodytųjų kenkėjų demarkacinėje zonoje neaptinkama bent 120 dienų arba

b)

kompetentingos institucijos padarė išvadą, kad nurodytieji kenkėjai patyrė pakankamai stiprius šalčius.

9 straipsnis

Išnaikinimo priemonės

Siekdamos išnaikinti nurodytuosius kenkėjus užkrėstoje zonoje, kompetentingos institucijos prireikus taiko vieną ar daugiau iš šių priemonių:

a)

taiko patinėlių naikinimo priemones ir (arba) masalo naudojimo metodus, naudodamos tinkamus atraktantus;

b)

surenka ir saugiai šalina nukritusius vaisius ir surinktus nurodytuosius vaisius ankstyvajame nokimo etape ir apdoroja dirvožemį, pvz., mechaniniu, cheminiu ar mikrobiologiniu būdu, nurodytųjų augalų auginimo plotuose ir aplink juos, kad sunaikintų nurodytuosius kenkėjus jų vystymosi dirvožemyje etape;

c)

taiko sterilių vabzdžių metodą;

d)

naudoja augalų apsaugos produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (6);

e)

jei įmanoma, vykdo masinį nurodytųjų kenkėjų gaudymą naudodamos pakankamą gaudyklių skaičių, įskaitant gaudykles, naudojamas pagal 7 straipsnio 2 dalį.

10 straipsnis

Nurodytųjų kenkėjų išplitimo prevencijos priemonės

1.   Užkrėstoje zonoje auginami arba laikomi nurodytieji vaisiai iš tos zonos į buferinę zoną arba iš demarkacinės zonos gali būti išvežti tik tuo atveju, jeigu jie veiksmingai apdoroti nuo nurodytųjų kenkėjų.

Apdoroti vaisius, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, galima naudojant tinkamus ir pakankamai veiksmingus augalų apsaugos produktus, autorizuotus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, arba taikant alternatyvius metodus, atitinkančius tarptautiniu mastu pripažintus fitosanitarijos standartus, visų pirma TFPS Nr. 28 (7), pvz., terminį apdorojimą, apdorojimą šalčiu arba švitinimą.

Nurodytieji vaisiai iš užkrėstos zonos į buferinę zoną arba iš demarkacinės zonos taip pat gali būti vežami:

a)

siekiant juos tinkamai apdoroti, jei imamasi veiksmingų priemonių, kad nurodytieji kenkėjai neišplistų vežimo metu ir per apdorojimo įmonę;

b)

jei jie kilę iš zonos, esančios už demarkacinės zonos ribų, vežami tik per užkrėstą zoną ir imamasi veiksmingų priemonių, kad jie nebūtų užkrėsti nurodytaisiais kenkėjais, arba

c)

jei nurodytieji vaisiai buvo surinkti tokiu metų laiku, kuriuo, kaip nustatė kompetentingos institucijos, dėl nurodytųjų kenkėjų biologinio dauginimosi ypatybių tuose vaisiuose neturi būti gyvų nurodytųjų kenkėjų.

2.   Sodinti skirti ir iš užkrėstos zonos į buferinę zoną arba iš demarkacinės zonos išvežti augalai šeimininkai turi būti be vaisių, o tais atvejais, kai jie vežami su dirvožemiu ar kita auginimo terpe, tame dirvožemyje neturi būti nurodytųjų kenkėjų.

Tačiau augalai šeimininkai su augančiais ant jų vaisiais gali būti išvežti iš užkrėstos zonos arba vežami per ją, jei tie augalai yra kilę iš zonos, esančios už demarkacinės zonos ribų, ir jei imamasi veiksmingų priemonių, kad jie nebūtų užkrėsti nurodytais kenkėjais.

3.   Viršutinį 10 cm dirvožemio sluoksnį iš gamybos vietos dalių, kuriose buvo auginami nurodytieji vaisiai, iš užkrėstos zonos į buferinę zoną arba iš demarkacinės zonos galima išvežti tik tuo atveju, jei:

a)

buvo pritaikytos tinkamos priemonės, kad nurodytieji kenkėjai jame būtų sunaikinti, arba

b)

prižiūrint kompetentingoms institucijoms, jis atliekų šalinimo vietoje užkasamas po ne mažesniu kaip 50 cm sluoksniu dengiamosios medžiagos.

Į apdorojimo ar užkasimo vietą dirvožemis vežamas tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama veiksminga nurodytųjų kenkėjų išplitimo prevencija.

4.   Nurodytųjų vaisių atliekos saugiai šalinamos taip, kad nurodytieji kenkėjai nesidaugintų ir neišplistų.

11 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. kovo 1 d.

Tačiau šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2025 m. vasario 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 317, 2016 11 23, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/2031/oj.

(2)   2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/2072/oj).

(3)   2019 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1702, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 papildomas nustatant prioritetinių kenkėjų sąrašą (OL L 260, 2019 10 11, p. 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/1702/oj).

(4)  EFSA (Europos maisto saugos tarnyba). „Story map for surveillance of non-ES Tephritidae in the ES“. https://efsa.europa.eu/plants/planthealth/monitoring/surveillance/tephritidae-pestsurveycards.

(5)  Tarptautinis fitosanitarijos priemonių standartas (TFPS) Nr. 26. Vaisinėmis muselėmis (Tephritidae) neužkrėstų teritorijų nustatymas (angl. „Establishment of pest-free areas for fruit flies (Tephritidae)“). https://www.ippc.int/core-activities/standards-setting/ispms.

(6)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1107/oj).

(7)  Tarptautinis fitosanitarijos priemonių standartas (TFPS) Nr. 28. Reguliuojamiems kenkėjams taikomi fitosanitarinio apdorojimo metodai (angl. Phytosanitary treatments for regulated pests). https://www.ippc.int/core-activities/standards-setting/ispms.


I PRIEDAS

Kiekvienos nurodytųjų kenkėjų rūšies augalų šeimininkų sąrašas

Bactrocera dorsalis:

 

Abelmoschus spp.

 

Annona cherimola

 

Annona montana

 

Annona muricata

 

Annona reticulata

 

Annona senegalensis

 

Annona squamosa

 

Averrhoa carambola

 

Capparis spp.

 

Capsicum annuum

 

Capsicum frutescens

 

Carica papaya

 

Citrofortunella floridana

 

Citrofortunella macrocarpa

 

Citrullus colocynthis

 

Citrullus lanatus

 

Citrus amblycarpa

 

Citrus aurantifolia

 

Citrus aurantium

 

Citrus depressa

 

Citrus jambhiri

 

Citrus latifolia

 

Citrus limon

 

Citrus maxima

 

Citrus meyerii

 

Citrus natsudaidai

 

Citrus nobilis

 

Citrus paradisi

 

Citrus reticulata

 

Citrus sinensis

 

Citrus swinglei

 

Citrus unshiu

 

Coccinia grandis

 

Cucumis ficifolius

 

Cucumis melo

 

Cucumis prophetarum

 

Cucumis sativus

 

Cucurbita spp.

 

Cydonia oblonga

 

Diospyros dasyphylla

 

Diospyros decandra

 

Diospyros ebenaster

 

Diospyros lotus

 

Diospyros mespiliformis

 

Diospyros montana

 

Eriobotrya spp.

 

Ficus spp.

 

Fortunella spp.

 

Fragaria chiloensis

 

Fragaria vesca

 

Juglans nigra

 

Juglans regia

 

Lagenaria siceraria

 

Malus domestica

 

Malus sylvestris

 

Mangifera indica

 

Momordica balsamina

 

Momordica charantia

 

Momordica cochinchinensis

 

Morus alba

 

Morus nigra

 

Passiflora edulis

 

Persea americana

 

Physalis minima

 

Physalis peruviana

 

Prunus armeniaca

 

Prunus avium

 

Prunus bokhariensis

 

Prunus cerasoides

 

Prunus domestica

 

Prunus persica

 

Psidium cattleianum

 

Psidium guajava

 

Punica granatum

 

Pyrus communis

 

Pyrus pashia

 

Pyrus pyrifoli

 

Sambucus spp.

 

Solanum aculeatissimum

 

Solanum aethiopicum

 

Solanum americanum

 

Solanum anguivi

 

Solanum betaceum

 

Solanum capsicoides

 

Solanum donianum

 

Solanum erianthum

 

Solanum granuloso-leprosum

 

Solanum incanum

 

Solanum lasiocarpum

 

Solanum linnaeanum

 

Solanum lycopersicum

 

Solanum mauritianum

 

Solanum melongena

 

Solanum nigrum

 

Solanum pimpinellifolium

 

Solanum pseudocapsicum

 

Solanum seaforthianum

 

Solanum sessiliflorum

 

Solanum sodomeum

 

Solanum stramoniifolium

 

Solanum torvum

 

Solanum trilobatum

 

Vaccinium reticulatum

 

Vitis vinifera (including hybrids)

 

Ziziphus mauritiana

 

Ziziphus mucronata

Bactrocera latifrons:

 

Capsicum annuum

 

Capsicum baccatum

 

Capsicum chinense

 

Capsicum frutescens

 

Citrullus lanatus

 

Citrus aurantifolia

 

Cucumis dipsaceus

 

Cucumis melo

 

Cucumis sativus

 

Cucurbita spp.

 

Lagenaria siceraria

 

Momordica charantia

 

Momordica trifoliolata

 

Passiflora foetida

 

Persea americana

 

Physalis alkekengi

 

Physalis angulate

 

Physalis peruviana

 

Psidium guajava

 

Punica granatum

 

Solanum aculeatissimum

 

Solanum aethiopicum

 

Solanum americanum

 

Solanum anguivi

 

Solanum capsicoides

 

Solanum donianum

 

Solanum erianthum

 

Solanum granuloso-leprosum

 

Solanum incanum

 

Solanum indicum

 

Solanum lanceifolium

 

Solanum lasiocarpum

 

Solanum linnaeanum

 

Solanum lycopersicum

 

Solanum macrocarpon

 

Solanum mammosum

 

Solanum melongena

 

Solanum muricatum

 

Solanum nigrescens

 

Solanum nigrum

 

Solanum pimpinellifolium

 

Solanum pseudocapsicum

 

Solanum scabrum

 

Solanum seaforthianum

 

Solanum sisymbriifolium

 

Solanum stramoniifolium

 

Solanum torvum

 

Solanum trilobatum

 

Solanum viarum

 

Solanum violaceum

 

Solanum virginianum

 

Ziziphus jujuba

 

Ziziphus mauritiana

 

Ziziphus nummularia

Bactrocera zonata:

 

Annona reticulata

 

Annona squamosa

 

Citrullus lanatus

 

Citrus aurantium

 

Citrus limon

 

Citrus paradisi

 

Citrus reticulata

 

Citrus sinensis

 

Cucumis sativus

 

Cucurbita spp.

 

Cydonia oblonga

 

Diospyros kaki

 

Eriobotrya japonica

 

Ficus spp.

 

Lagenaria siceraria

 

Malus domestica

 

Malus sylvestris

 

Mangifera indica

 

Momordica charantia

 

Persea americana

 

Prunus armeniaca

 

Prunus domestica

 

Prunus persica

 

Psidium cattleianum

 

Psidium guajava

 

Punica granatum

 

Pyrus communis

 

Pyrus pyrifolia

 

Pyrus ussuriensis

 

Ziziphus mauritiana


II PRIEDAS

Pagal 7 straipsnį vykdomos stebėsenos rezultatų ataskaitų formos

A DALIS

KASMETINĖS STEBĖSENOS REZULTATŲ PATEIKIMO FORMA

1.

Demarkacinės zonos (DZ) apibūdinimas

2.

DZ pradinis dydis (ha)

3.

DZ atnaujintas dydis (ha)

4.

Metodas (išnaikinimas)

5.

Zona

6.

Stebėsenos vietos

7.

Nustatytos rizikos zonos

8.

Tikrintos rizikos zonos

9.

Augalinė medžiaga / prekė

10.

Augalų šeimininkų rūšių sąrašas

11.

Laikas

12.

Išsamūs stebėsenos duomenys

13.

Tirtų požymių turinčių mėginių skaičius

i:

Iš viso

ii:

Teigiami

iii:

Neigiami

iv:

Neaiškūs

14.

Tirtų požymių neturinčių mėginių skaičius

i:

Iš viso

ii:

Teigiami

iii:

Neigiami

iv:

Neaiškūs

15.

Pranešimo numeris, kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715 (1)

16.

Pastabos

A)

Apžiūrų skaičius

B)

Bendras paimtų mėginių skaičius

C)

Gaudyklių (arba kitų alternatyvių priemonių) rūšis (pvz., entomologiniai tinkleliai)

D)

Gaudyklių (arba kitų gaudymo priemonių) skaičius

E)

Gaudymo vietų skaičius, jei jis skiriasi nuo nurodyto D punkte

F)

Tyrimų rūšis (pvz., identifikavimas mikroskopu, polimerazės grandininė reakcija (PGR), imunofermentinė analizė (IFA) ir kt.)

G)

Bendras tyrimų skaičius

H)

Kitos priemonės (pvz., kenkėjus užuodžiantys šunys, bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai, informuotumo didinimo kampanijos ir kt.)

Pavadinimas

Nustatymo data

Apibūdinimas

Numeris

I)

Kitų priemonių skaičius

Numeris

Data

A

B

C

D

E

F

G

H

I

i

ii

iii

iv

i

ii

iii

iv

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Formos pildymo instrukcijos

Jei pildoma ši forma, šio priedo B dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

1 skiltyje: nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ), ir zonos nustatymo datą.

2 skiltyje: nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje: nurodykite DZ dydį užbaigus stebėseną.

4 skiltyje: nurodykite metodą: išnaikinimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai nustatytų demarkacinių zonų skaičių.

5 skiltyje: nurodykite DZ teritoriją, kurioje vykdyta stebėsena, įterpdami reikiamą eilučių skaičių: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., prie BZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.

atvirame ore esanti teritorija (auginimo plotas): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

2.

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatus sodas; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.));

3.

fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltyje: nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

8 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktas rizikos zonas iš 7 skiltyje nurodytų zonų.

9 skiltyje: nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, mašinos, transporto priemonės, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį).

10 skiltyje: pateikite augalų rūšių ir (arba) genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai ir (arba) genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltyje: nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

12 skiltyje: pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“.

13 ir 14 skiltyse: nurodykite rezultatus, jei taikoma, pateikdami atitinkamose skiltyse įrašytą informaciją. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs, neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

15 skiltyje: nurodykite stebėsenos dėl BZ aptiktų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 16 skiltyje (Pastabos).

B DALIS

Forma metinių tyrimų rezultatams pateikti taikant statistiškai pagrįstą metodą

1.

Demarkacinės zonos (DZ) apibūdinimas

2.

DZ pradinis dydis (ha)

3.

DZ atnaujintas dydis (ha)

4.

Metodas

5.

Zona

6.

Stebėsenos vietos

7.

Laikas

A.

Stebėsenos apibūdinimas (RiBESS + įvesties parametrai)

B.

Mėginių ėmimas

C.

Stebėsenos rezultatai

25.

Pastabos

8.

Tikslinė populiacija

9.

Epidemiologiniai vienetai

10.

Aptikimo metodai

11.

Mėginių ėmimo veiksmingumas

12.

Metodo jautris

13.

Rizikos veiksniai (veiklos rūšys, vietovės ir plotai)

14.

Tikrintų epidemiologinių vienetų skaičius

15.

Apžiūrų skaičius

16.

Mėginių skaičius

17.

Gaudyklių skaičius

18.

Gaudymo vietų skaičius

19.

Tyrimų skaičius

20.

Kitų priemonių skaičius

21.

Rezultatai

22.

Pranešimo numeris, kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715

23.

Pasiektas pasikliovimo lygis

24.

Numatomas paplitimas

Pavadinimas

Nustatymo data

Apibūdinimas

Numeris

Augalo šeimininko rūšis

Plotas (ha arba kitas tinkamesnis vienetas)

Patikros vienetai

Apibūdinimas

Vienetai

Apžiūros

Gaudymas

Tyrimai

Kiti metodai

Rizikos veiksnys

Rizikos lygiai

Vietovių skaičius

Santykinė rizika

Augalų šeimininkų populiacijos dalis

Teigiami

Neigiami

Neaiškūs

Numeris

Data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Formos pildymo instrukcijos

Paaiškinkite kiekvienos kenkėjų rūšies stebėsenos plano pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—

tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—

aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—

rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltyje: nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ), ir zonos nustatymo datą.

2 skiltyje: nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje: nurodykite DZ dydį užbaigus stebėseną.

4 skiltyje: nurodykite metodą: išnaikinimas arba izoliavimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai nustatytų DZ skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltyje: nurodykite DZ teritoriją, kurioje vykdyta stebėsena, įterpdami reikiamą eilučių skaičių: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus).

6 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.

atvirame ore esanti teritorija (auginimo plotas): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

2.

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.));

3.

fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltyje: nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

8 skiltyje: nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikdami atitinkamų augalų šeimininkų rūšių ir (arba) genčių sąrašą, ir nurodykite plotą, kuriame vykdyta stebėsena. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrįskite pagrindinių prielaidų pasirinkimą. Nurodykite patikros vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena. Patikros vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjų pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltyje: nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, pateikite jų apibūdinimą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjams, dėl jų, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos, susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu atžvilgiu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione / teritorijoje / šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Epidemiologinių vienetų pasirinkimas turi būti pagrįstas pagrindinėmis prielaidomis.

10 skiltyje: nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodytos informacijos nėra, pažymėkite „Nėra“.

11 skiltyje: nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjų pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas siekiant aptikti pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju – dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjų, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjų yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

12 skiltyje: metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjų yra, ar ne. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėstų augalų šeimininkų tyrimo rezultatas bus teigiamas. Metodo jautris apskaičiuojamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai nustatoma apžiūrint ir (arba) atliekant laboratorinį tyrimą identifikavimo proceso metu).

13 skiltyje: atskirose eilutėse nurodykite rizikos veiksnius, įterpdami tiek eilučių, kiek reikia. Prie kiekvieno rizikos veiksnio nurodykite rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltis: pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“. Šiose skiltyse pateiktina informacija yra susijusi su informacija, įtraukta į 10 skiltį „Aptikimo metodai“.

18 skiltyje: nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (17 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

21 skiltyje: nurodykite mėginių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba neaiškūs, skaičių. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs, neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

22 skiltyje: nurodykite tais metais, kuriais buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 25 skiltyje (Pastabos).

23 skiltyje: nurodykite stebėsenos metodo jautrį, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (TFPS) Nr. 31. Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjų nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

24 skiltyje: nurodykite numatomą paplitimą, pagrįstą prieš vykdant stebėseną apskaičiuotu tikėtinu faktiniu kenkėjų paplitimu lauke. Kaip stebėsenos tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą kenkėjų buvimo rizikos ir stebėsenai skirtų išteklių santykiu. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.


(1)   2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/1715/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/311/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)