<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2022-12-202212C122202100610-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0061-21-202202848-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="9/06/2022 13:53:18" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="IdrrFlM6jKS4IPNnbNlXs8urMAXXJF1N2Ik6cOWcOf3d+fKT673LSJpOYV8EOIZkh45G+GpNC0GbzL/+i+XmZf0G86nSd5/jO7J1Cjho9GQTKxBG78kSN3rma6taxq/7wQKNdSAG2CvU4pBrZ6ThNY+o3UtK/wa24nnZJmcTLeg=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0061" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_orange" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 05/05/2022 10:00:42" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="d918d444c7ff4d0cbeee8e4f196a34a9" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0061" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinės advokatės J. Kokott išvada – Byla C-61/21</div>
      <div id="rId21" style="default">Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą)</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JULIANE KOKOTT IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2022 m. gegužės 5 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑61/21
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      JP
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Ministre de la Transition écologique,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      Premier ministre
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-9" title="page-1">
      (Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-10" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2008/50/EB – Aplinkos oro kokybė – Ribinės vertės žmonių sveikatai apsaugoti – Viršijimas – Aplinkos oro kokybės planai – Valstybės atsakomybė – Privataus asmens teisė reikalauti atlyginti dėl Sąjungos teisės pažeidimo patirtą žalą sveikatai – Akivaizdus pažeidimas – Tiesioginis priežastinis ryšys – Pažeidimo vertinimo momentas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Daugelyje vietovių (dar?) nepakankamai laikomasi Direktyvoje 2008/50 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) nustatytų ambicingų aplinkos oro kokybės ribinių verčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>). Vis dėlto 2022 m. šioje srityje turi būti priimti svarbūs sprendimai. Politiniu lygmeniu Komisija planuoja teikti siūlymus peržiūrėti galiojančius teisės aktus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>). Kartu nagrinėjamos kelios bylos, kuriose Teisingumo Teismas turi galimybę išaiškinti svarbius klausimus, susijusius su teisės normų įgyvendinimu. Šalia prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl direktyvos reikšmės leidimui vykdyti projektus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) ir pirmosios periodinės baudos taikymo procedūros siekiant įgyvendinti dėl direktyvos pažeidimo priimtą sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) šioje byloje keliamas klausimas, ar privatūs asmenys turi teisę reikalauti atlyginti žalą sveikatai, patirtą dėl ribinių verčių pažeidimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinis dėmesys šiame procese tenka pirmajai valstybių narių nesutartinės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą sąlygai, t. y. ar Direktyvos 2008/50 nuostatomis gali būti grindžiamos privačių asmenų teisės. Taip pat reikia išnagrinėti, kokiomis sąlygomis galimas direktyvos pažeidimas laikomas pakankamai akivaizdžiu ir kaip įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos, siekiant paaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kaip nustatyti pažeidimui vertinti reikšmingą momentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu aplinkos oro kokybė iš pradžių buvo reglamentuojama direktyvose 96/62 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) ir 1999/30 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), kurios nuo 2010 m. birželio 11 d. buvo pakeistos Direktyva 2008/50.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 96/62</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 96/62 1 straipsnio pirmą įtrauką šios direktyvos tikslas buvo apibrėžti pagrindinius bendrosios strategijos principus, siekiant „apibrėžti ir nustatyti aplinkos oro kokybės Bendrijoje tikslus, skirtus išvengti žalingo poveikio žmogaus sveikatai ir visai aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį mažinti“. Tai matyti ir iš antros konstatuojamosios dalies.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 2 straipsnio 5 punkte sąvoka „ribinė vertė“ apibrėžiama kaip „lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis siekiant išvengti, sustabdyti arba sumažinti kenksmingą (teršalo) poveikį žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, kuris nebeturi būti viršytas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 7 straipsnyje nustatyti bendrieji aplinkos oro kokybės gerinimo reikalavimai:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      „1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų atitiktį ribinėms vertėms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      2. Priemonės, kurių imamasi šios direktyvos tikslams pasiekti:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-23" title="page-4">
      a) turi integruotą požiūrį į oro, vandens ir dirvožemio apsaugą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-24" title="page-4">
      b) nepažeidžia Bendrijos teisės aktų dėl dirbančiųjų darbo saugos ir profesinės sveikatos;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-25" title="page-4">
      c) nedaro didelio neigiamo poveikio kitų valstybių narių aplinkai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      3. Valstybės narės sudaro veiksmų planą ir nurodo priemones, kurių siekiant sumažinti pavojų ir apriboti trukmę bus imamasi ten, kur iškyla pavojus viršyti ribines vertes ir (arba) pavojaus slenksčius. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, tokiame plane gali būti numatytos priemon[ė]s veiklai, kuri prisideda prie ribinių verčių viršijimo, kontroliuoti ir prireikus ją nutraukti, įskaitant automobilių eismą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 8 straipsnis buvo susijęs su zonomis, kuriose lygis viršija ribinę vertę:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-5">
      „1. Valstybės narės sudaro zonų ir aglomeracijų, kuriose vieno arba kelių teršalų lygis yra aukštesnis už ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, sąrašą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-5">
      Kai konkretaus teršalo leistinas nukrypimo dydis nenustatytas, zonos ir aglomeracijos, kuriose to teršalo lygis viršija ribinę vertę, traktuojamos taip pat kaip ir pirmojoje pastraipoje išvardytos zonos ir aglomeracijos ir joms taikomos 3, 4 ir 5 dalys.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-5">
      2. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      3. Valstybės narės 1 dalyje išvardytose zonose ir aglomeracijose imasi priemonių užtikrinti, kad planas ar programa ribinei vertei per konkretų nustatytą laiką pasiekti būtų parengtas ir įgyvendintas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-5">
      Į šį planą ar programą, su kuriais susipažinti visuomenė privalo turėti galimybę, įtraukiama bent jau IV priede išvardyta informacija.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      4. Valstybės narės 1 dalyje išvardytose zonose ir aglomeracijose, kuriose daugiau nei vieno teršalo lygis viršija ribines vertes, pateikia integruotą planą, apimantį visus šiuos teršalus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      5. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 96/62 dvyliktą konstatuojamąją dalį šia nuostata buvo siekiama apsaugoti sveikatą ir aplinką apskritai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 11 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis numatė 8 straipsnyje numatytų planų persiuntimo terminą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      „ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytose zonose :
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-5">
      i) &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-39" title="page-5">
      iii) išsiunčia Komisijai 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus planus ar programas ne vėliau kaip po dvejų metų nuo metų, per kuriuos tas lygis buvo stebėtas, pabaigos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 IV priede buvo nustatyta, kad planuose ar programose ribinėms vertėms pasiekti visų pirma turi būti pateikta informacija apie taršos priežastis ir aplinkos oro kokybės pagerėjimo dėl taikomų priemonių prognozės:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-41" title="page-5">
      „1. Per didelio užteršimo vieta:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">rajonas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">miestas (žemėlapis),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">matavimo stotis (žemėlapis, geografinės koordinatės).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-45" title="page-6">
      2. Bendroji informacija:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">zonos tipas (miestas, pramonės ar kaimo vietovė),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">užteršto ploto (km2) ir taršos veikiamų gyventojų įvertinimas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">klimato duomenys, kurie gali būti naudingi,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">svarbūs topografiniai duomenys,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">išsami informacija apie objektų, kuriems toje zonoje reikia apsaugos, tipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-6">
      3. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-6">
      4. Taršos pobūdis ir vertinimas
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ankstesniais metais (prieš gerinimo priemonių įgyvendinimą) tirtos koncentracijos,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nuo projekto pradžios matuojamos koncentracijos,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vertinimui naudojami metodai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-56" title="page-6">
      5. Taršos kilmė:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pagrindinių išmetamų teršalų šaltinių, teršiančių aplinką, sąrašas (žemėlapis),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">bendras iš šių šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonų per metus),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">informacija apie taršą, perneštą iš kitų regionų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-6">
      6. Situacijos analizė:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">smulkiai apibūdinti veiksniai, sukeliantys užterštumo lygių viršijimą (transportas, įskaitant tarpvalstybinį, struktūra),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">smulkiai apibūdintos galimos oro kokybės gerinimo priemonės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-63" title="page-6">
      7. Smulkiai apibūdintos gerinimo priemonės ar projektai, priimti iki šios direktyvos įsigaliojimo, t. y.:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vietinės, regioninės, nacionalinės ir tarptautinės priemonės,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">rezultatai, pastebėti įgyvendinus šias priemones.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-66" title="page-7">
      8. Smulkiai apibūdintos priemonės ar projektai, priimti siekiant mažinti taršą įsigaliojus šiai direktyvai:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">išvardytos ir aprašytos visos projekte nurodytos priemonės,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">įgyvendinimo tvarkaraštis,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">planuojamo oro kokybės gerinimo ir numatomo laiko, reikalingo šiems tikslams pasiekti, įvertinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-70" title="page-7">
      9. Smulkiai apibūdintos ilgalaikės ar tiriamos priemonės arba projektai.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-71" title="page-7">
      10. &lt;...&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 1999/30</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje 1999/30 nustatytos Direktyvai 96/62 taikyti būtinos sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai. 1 straipsnyje patvirtinama, kad šios direktyvos tikslai buvo išvengti, sustabdyti arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai apskritai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie azoto dioksidą (NO2), nustatytos ribinės vertės žmonių sveikatai apsaugoti pagal Direktyvos 1999/30 4 straipsnį ir II priedo I skirsnį buvo taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d. Pirma, valandos ribinė vertė – 1 val. /200 μg/m3 azoto dioksido – per kalendorinius metus negalėjo būti viršyta daugiau kaip 18 kartų. Antra, buvo nustatyta 40 μg/m3 metinė ribinė vertė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kietųjų dalelių (KD10) ribinės vertės žmonių sveikatai apsaugoti pagal Direktyvos 1999/30 5 straipsnį ir III priedo I skirsnyje nurodytą 1 etapą buvo taikomos jau nuo 2005 m. sausio 1 d. Paros ribinė vertė žmonių sveikatai apsaugoti – 50 μg/m3 KD10 – per kalendorinius metus negalėjo būti viršyta daugiau kaip 35 kartus. Nustatyta metinė ribinė vertė – 40 μg/m3 KD10.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2008/50</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmose dviejose Direktyvos 2008/50 konstatuojamosiose dalyse apibrėžiami pagrindiniai jos tikslai:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-78" title="page-7">
      „(1) &lt;…&gt; šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyta, kad reikia sumažinti taršą tiek, kad sumažėtų žalingas poveikis žmonių sveikatai, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ir visai aplinkai, gerinti oro kokybės, įskaitant teršalų nusėdimo dydį, monitoringą bei vertinimą ir teikti informaciją visuomenei.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-79" title="page-8">
      (2) Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų emisijomis jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias emisijų mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu. Todėl turėtų būti vengiama žalingų oro teršalų emisijų, užtikrinama jų prevencija ar mažinami jų kiekiai ir nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės tikslai, atsižvelgiant į atitinkamus Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, gaires ir programas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 1 straipsnio 1 punkte nustatytas pagrindinis jos tikslas:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-81" title="page-8">
      „Ši direktyva nustato priemones, kuriomis siekiama:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-82" title="page-8">
      1) suformuluoti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslus, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-83" title="page-8">
      2) &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 2 straipsnio 5 punkte sąvoka „ribinė vertė“ apibrėžiama kaip „taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalyje įpareigojama laikytis įvairių ribinių verčių:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-8">
      „Valstybės narės užtikrina, kad visose jų zonose ir aglomeracijose sieros dioksido, KD10, švino ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-87" title="page-8">
      XI priede nustatytos azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės negali būti viršijamos nuo tame priede nustatytų datų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-88" title="page-8">
      Šių reikalavimų laikymasis vertinamas pagal III priedą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-8">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje reikšmingos Direktyvoje 2008/50 nustatytos azoto dioksido ir kietųjų dalelių (KD10) ribinės vertės atitinka Direktyvos 1999/30 XI priede nustatytas ribines vertes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 22 straipsnyje leidžiama tam tikromis sąlygomis atidėti ribinių verčių įgyvendinimo terminą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-9">
      „1. Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki XI priede nustatytų terminų negalima pasiekti azoto dioksido arba benzeno ribinių verčių, valstybė narė gali atidėti tuos terminus ne daugiau kaip penkeriems metams tai konkrečiai zonai arba aglomeracijai su sąlyga, kad pagal 23 straipsnį parengiamas [aplinkos] oro kokybės planas, skirtas zonai ar aglomeracijai, kurioje bus atidėtas terminas; šis oro kokybės planas papildomas XV priedo B skirsnyje nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, ir jame išdėstoma, kaip iki naujo termino bus pasiektos ribinės vertės.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-93" title="page-9">
      2. Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje dėl tai vietai būdingų sklaidos savybių, nepalankių klimato sąlygų arba tarpvalstybinės taršos negalima pasiekti KD10 ribinių verčių, nustatytų XI priede, valstybei narei leidžiama nevykdyti įpareigojimo taikyti tas ribines vertes iki 2011 m. birželio 11 d., jeigu laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų ir jeigu valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis imtasi visų reikiamų priemonių siekiant įgyvendinti minėtus terminus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-9">
      3. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-95" title="page-9">
      4. Valstybės narės informuoja Komisiją, kai, jų nuomone, reikėtų taikyti 1 ar 2 dalis, ir pateikia 1 dalyje nurodytą [aplinkos] oro kokybės planą, įskaitant visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tikrai įvykdytos atitinkamos sąlygos. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į numatomą valstybių narių taikytų priemonių poveikį aplinkos oro kokybei valstybėse narėse šiuo metu ir ateityje ir į dabar taikomų Bendrijos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei bei į planuojamas Bendrijos priemones, kurias pasiūlys Komisija.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-96" title="page-9">
      Jeigu Komisija per devynis mėnesius nuo to pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad įvykdytos atitinkamos 1 arba 2 dalies taikymo sąlygos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-97" title="page-9">
      Jeigu pareiškiami prieštaravimai, Komisija gali pareikalauti valstybių narių pakoreguoti arba pateikti naujus [aplinkos] oro kokybės planus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Prancūzija, remiantis Komisijos pateikta informacija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>), dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos Paryžiaus aglomeracijos zonos pateikė pranešimus dėl KD10 ir azoto dioksidui taikomų terminų atidėjimo, Komisija kiekvienu atveju pareiškė prieštaravimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ribinės vertės tam tikrose zonose arba aglomeracijose viršijamos, turi būti parengti aplinkos oro kokybės planai, kad būtų pasiektos atitinkamos vertės:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-100" title="page-10">
      „Kai tam tikrose zonose arba aglomeracijose teršalų lygis aplinkos ore kiekvienu atveju viršija ribinę arba siektiną vertę bei atitinkamą leistiną nukrypimo dydį, valstybės narės užtikrina, kad toms zonoms ir aglomeracijoms būtų parengti [aplinkos] oro kokybės planai, kad būtų pasiektos atitinkamos XI ir XIV prieduose nustatytos ribinės vertės arba siektinos vertės.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-101" title="page-10">
      Jeigu viršijamos tos ribinės vertės, kurių pasiekimo terminas jau baigėsi, [aplinkos] oro kokybės planuose išdėstomos atitinkamos priemonės, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-102" title="page-10">
      Į šiuos oro kokybės plan[us] įtraukiama bent XV priedo A skirsnyje nurodyta informacija &lt;…&gt; Šie planai perduodami Komisijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tų metų, kuriais buvo užregistruotas pirmas taršos lygio viršijimas, pabaigos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-103" title="page-10">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnyje nustatyti reikalavimai iš esmės atitinka Direktyvos 96/62 IV priede nustatytus reikalavimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą grindžiamas tuo, kad Paryžiaus aglomeracijoje viršijamos aplinkos oro kokybės ribinės vertės. 2019 m. Teisingumo Teismas konstatavo, kad buvo viršytos azoto dioksido ribinės vertės, nors 2010 m. jų turėjo būti laikomasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). Jis neseniai taip pat nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>) nebuvo laikomasi ir KD10 ribinių verčių. Be to, Prancūzijos Conseil d’État (Valstybės Taryba) nustatė nuolatinį azoto dioksido ribinių verčių viršijimą Paryžiuje iki pat 2020 m., o 2018 m. ir 2019 m. – ir KD10 ribinių verčių viršijimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas pagrindinėje byloje reikalauja, kad Uazos slėnio, t. y. vieno iš Paryžiaus aglomeracijos sektorių, departamento prefektas imtųsi priemonių, kad būtų laikomasi Direktyvoje 2008/50 nustatytų ribinių verčių. Be to, jis prašo atlyginti 21 mln. EUR įvertintą įvairaus pobūdžio žalą, kurią, jo nuomone, nulėmė oro tarša. Sutrikimai prasidėjo 2003 m. ir ilgainiui vis sunkėjo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamas savo reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas remiasi visų pirma tuo, kad dėl suprastėjusios aplinkos oro kokybės Paryžiaus aglomeracijoje, kurioje gyvena, jis patyrė žalą sveikatai. Šį suprastėjimą, jo manymu, lemia tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos nevykdė Direktyvoje 2008/50 nustatytų įpareigojimų. Todėl jis prašo patraukti atsakomybėn valstybę, siekdamas gauti nurodytos žalos sveikatai atlyginimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tribunal administratif de Cergy-Pontoise (Serži-Pontuazo administracinis teismas, Prancūzija) atmetus skundą, Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija) nagrinėjamas apeliacinis skundas. Šis teismas pažymi, kad sprendimui dėl reikalavimo atlyginti žalą būtinas Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatų apimties išaiškinimas. Svarbu nustatyti, ar privatiems asmenims suteikiama teisė į žalos, darančios poveikį jų sveikatai, atlyginimą tuo atveju, kai Europos Sąjungos valstybė narė pakankamai aiškiai pažeidė šiose nuostatose nurodytus įpareigojimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-111" title="page-11">
      „1. Ar Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos taikytinos Europos Sąjungos teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tuo atveju, kai Europos Sąjungos valstybė narė pakankamai aiškiai pažeidžia jose nustatytus įpareigojimus, privatūs asmenys įgyja teisę reikalauti, kad ta valstybė narė atlygintų jų sveikatai padarytą žalą, tiesioginiu ir faktiniu priežastiniu ryšiu susijusią su suprastėjusia aplinkos oro kokybe?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-112" title="page-11">
      2. Darant prielaidą, kad remiantis pirma nurodytomis nuostatomis iš tikrųjų galima įgyti tokią teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, kokiomis sąlygomis ši teisė atsiranda, visų pirma atsižvelgiant į datą, kada turi būti įvertinta, ar atitinkama valstybė narė neįvykdė įpareigojimų?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė pareiškėjas pagrindinėje byloje, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Lenkija ir Europos Komisija. 2022 m. kovo 15 d. posėdyje dalyvavo Prancūzijos Respublika, Airija, Nyderlandų Karalystė, Lenkija ir Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas dėl aplinkos oro kokybei apsaugoti skirtų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo priminė valstybės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimais asmenims padarytą žalą principą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu aplinkos oro kokybės apsaugai Sąjungos teisėje nustatytų ribinių verčių pažeidimas iš tikrųjų gali suteikti teisę reikalauti atlyginti žalą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės normos nebūtų visiškai veiksmingos, o jų suteikiamų teisių apsauga būtų susilpninta, jeigu asmenys negalėtų gauti žalos atlyginimo, kai jų teisės pažeidžiamos dėl valstybės narės padaryto Sąjungos teisės pažeidimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nukentėję privatūs asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu tenkinamos trys sąlygos: pažeista Sąjungos teisės norma siekiama suteikti privatiems asmenims teisių, jos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus ir yra tiesioginis to pažeidimo ir šių asmenų patirtos žalos priežastinis ryšys (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmajame prejudiciniame klausime daroma prielaida, kad pažeidimas yra pakankamai akivaizdus, o priežastinis ryšys – tiesioginis. Juo siekiama išsiaiškinti, ar Direktyvoje 2008/50 nustatyti reikalavimai dėl aplinkos oro kokybės suteikia privatiems asmenims teisių, taigi, ar šių reikalavimų pažeidimu apskritai gali būti grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą (žr. šiuo klausimu A skirsnį). Jei taip, antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti tokios teisės atsiradimo sąlygas, visų pirma atsižvelgiant į momentą, kuriuo turi būti vertinama, ar atitinkama valstybė narė pažeidė jai tenkančią pareigą. Šiuo tikslu dar reikia išnagrinėti, kokiomis sąlygomis turi būti nustatomas akivaizdus pažeidimas ir tiesioginis priežastinis ryšys (žr. šiuo klausimu B skirsnį).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis klausimas. Aplinkos oro kokybės teisės normomis suteikiamos teisės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisei į žalos atlyginimą dėl Sąjungos teisės pažeidimo visų pirma būtina, kad pažeista Sąjungos teisės norma būtų siekiama suteikti privatiems asmenims teisių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, grindžiant reikalavimus atlyginti žalą neturi reikšmės tai, ar atitinkama nuostata yra tiesiogiai taikoma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Vis dėlto tiesioginis taikymas yra svarbus požymis, leidžiantis spręsti apie teisių suteikimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>), nes tokiu atveju gali būti nustatytas suteiktos teisės turinys, o tai yra reikalavimo atlyginti žalą sąlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi visų pirma reikia išnagrinėti, ar teisės normos dėl ribinių verčių ir aplinkos oro kokybės gerinimo priemonių yra pakankamai aiškios, kad būtų galima nustatyti galimų teisių turinį. Tada bus galima įvertinti, ar šiomis teisės normomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisės normų direktyvose 96/62 ir 1999/30 turinio aiškumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs tik su Direktyva 2008/50, vis dėlto pagrindinė byla susijusi su žalingu poveikiu, kurį pareiškėjas patyrė nuo 2003 m. Laikotarpiu nuo šio momento iki Direktyvos 2008/50 perkėlimo termino pabaigos, t. y. 2010 m. birželio 11 d., aplinkos oro kokybė iš pradžių buvo reglamentuojama direktyvose 96/62 ir 1999/30, kiek tai susiję su prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytais teršalais KD10 (smulkios kietosios dalelės) ir azoto dioksidu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ribinės vertės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 96/62 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių, kad užtikrintų atitiktį ribinėms vertėms. Azoto dioksido ribinės vertės buvo nustatytos Direktyvos 1999/30 4 straipsnyje, siejamame su II priedu, ir taikytos nuo 2010 m. sausio 1 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">KD10 ribinės vertės buvo nustatytos šios direktyvos 5 straipsnyje, siejamame su III priedo I skirsnyje nurodytu 1 etapu, ir taikytos nuo 2005 m. sausio 1 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios ribinės vertės ir terminai vėliau be pakeitimų buvo perkelti į Direktyvos 2008/50 XI priedą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pareiga laikytis ribinių verčių egzistuoja nuo atitinkamai nustatyto momento ir pagal atitinkamų nuostatų formuluotę yra aiški ir besąlyginė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkos oro kokybės gerinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Direktyvoje 96/62 jau buvo įtvirtintos teisės normos dėl aplinkos oro kokybės gerinimo laikotarpiu iki ribinių verčių įsigaliojimui skirto termino pabaigos ir laikotarpiu joms įsigaliojus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">i)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kol ribinės vertės netapo privalomos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmoji pareiga gerinti aplinkos oro kokybę buvo nustatyta dar prieš ribinėms vertėms tampant privalomoms 2005 m. arba 2010 m. Šiame etape valstybės narės turėjo imtis priemonių, kad užtikrintų atitiktį ribinėms vertėms ne vėliau kaip nuo tada, kai jos taps privalomos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši pareiga buvo išsamiau apibrėžta Direktyvos 96/62 8 straipsnyje. Visų pirma valstybės narės pagal 8 straipsnio 1 dalį turėjo nustatyti zonas ir aglomeracijas, kuriose vieno arba kelių teršalų lygis buvo aukštesnis už ribinę vertę kartu su Direktyvoje 1999/30 nustatytu leistinu nukrypimo dydžiu. Pagal Direktyvos 96/62 8 straipsnio 3 dalį valstybės narės turėjo parengti ir įgyvendinti tokių nustatytų zonų aglomeracijų planus ar programas, kad ribinės vertės per konkretų nustatytą laiką, t. y. kol taps privalomos, galėtų būti pasiektos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Leistinas nukrypimo dydis sudarė tam tikrą atitinkamos ribinės vertės procentinę dalį, kuri nuo ribinių verčių nustatymo iki jų taikymo pradžios linijiniu būdu buvo sumažinta iki 0 %. Taigi leistinas nukrypimo dydis artėjant ribinių verčių įsigaliojimui nuolat mažėjo. Pradėjus taikyti atitinkamas ribines vertes leistino nukrypimo dydžio apskritai neliko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tikėtina, kad ši pareiga jau buvo taikoma daugeliui zonų ir aglomeracijų, kuriose ribinės vertės vėliau, pasibaigus terminui, po kurio jos turėjo būti pradėtos taikyti, t. y. 2005 m. arba 2010 m., buvo viršijamos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie planai ar programos turėjo atitikti Direktyvos 96/62 IV priedo reikalavimus, kurie iš esmės buvo tapatūs Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnio reikalavimams. Šie reikalavimai nėra vien formalūs, nes nagrinėjamoje informacijoje užfiksuojama taršos kilmė (5 ir 6 punktai), galimų aplinkos oro kokybės gerinimo priemonių analizė (6 punktas) ir priimtos ir įgyvendintos priemonės (7–9 punktai), įskaitant grafiką ir planuojamą aplinkos oro kokybės pagerinimą (8 punktas). Tokia informacija logiškai reiškia vertinimą, ar planas ar programa yra tinkami siekiant užtikrinti ribinių verčių laikymąsi pasibaigus terminui, po kurio jos turi būti pradėtos taikyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Papildomai reikia pažymėti, kad Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta panaši pareiga dėl smulkesnių nei KD2,5 dalelių, kurių ribinės vertės privaloma laikytis tik pasibaigus šios direktyvos perkėlimo šį nacionalinę teisę terminui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">ii)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasibaigus terminui, po kurio ribinės vertės turi būti taikomos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad valstybės narės sudaro veiksmų planus ir juose nurodo priemones, kurių siekiant sumažinti pavojų ir apriboti trukmę bus imamasi ten, kur kyla pavojus viršyti ribines vertes ir (arba) pavojaus slenksčius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsnių tekste galimybės viršyti ribines vertes nenumatyta. Prieš įsigaliojant ribinėms vertėms valstybės narės pagal 8 straipsnį privalėjo imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad joms įsigaliojus šių verčių būtų laikomasi. 7 straipsnio 3 dalyje buvo įpareigojama praėjus įsigaliojimo terminui kontroliuoti net pavojų viršyti. Tai patvirtina sąvokos „ribinė vertė“ apibrėžtis Direktyvos 96/62 2 straipsnio 5 punkte, pagal kurią ribinė vertė turėjo būti pasiekta per tam tikrą laikotarpį ir nebeturėjo būti viršyta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismas Sprendime Janecek nusprendė, kad valstybės narės neprivalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad nebūtų viršijimo. Remdamasis Direktyvos 96/62, kuria buvo siekiama integruotos taršos prevencijos, struktūra Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių, siekdamos iki minimumo sumažinti viršijimo pavojų ir jo trukmę ir atsižvelgdamos į visas esamas aplinkybes bei interesus. Tai darydamos valstybės narės turėjo užtikrinti pusiausvyrą tarp šio tikslo ir įvairių atitinkamų viešųjų bei privačių interesų. Šios veiksmų laisvės riboms turėjo būti taikoma teisminė kontrolė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis sprendimas suprantamas, nes jį priimant jau buvo žinoma, kad KD10 ribinės vertės daugelyje valstybių narių viršijamos, o jų laikymasis pareikalautų daug pastangų. Kalbant apie azoto dioksido ribines vertes, kurios turėjo būti taikomos 2010 m., pažymėtina, kad Komisija tikėjosi panašios situacijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Taigi Direktyvos 96/62 tekste išreikštas lūkestis, kad ribinės vertės nebus viršijamos, pasirodė esąs nerealistiškas. Šis suvokimas, beje, paskatino prieš pat Sprendimą Janecek priimti Direktyvą 2008/50, kuri bus nagrinėjama toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas teisingai pabrėžė, kad nustatant veiksmų planus būtina užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą. Nors teisės aktų leidėjas, nustatydamas ribines vertes, jau numatė šią pusiausvyrą, vis dėlto pagal Sąjungos teisę iš valstybių narių negali būti reikalaujama imtis priemonių laikytis ribinių verčių, kurių žala nusvertų aplinkos ir sveikatos apsaugos pagerėjimą pasiekus ribines vertes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Sprendime Janecek tik konstatuojama pareiga parengti veiksmų planus pagal Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalį. Tie planai neprivalo būti parengti taip, kad užkirstų kelią bet kokiam ribinių verčių viršijimui. Pareiga laikytis ribinių verčių pagal direktyvas 96/62 ir 1999/30 egzistavo nepriklausomai nuo planų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Valstybės narės ribinių verčių viršijimus – kaip ir kitus Sąjungos teisės pažeidimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>) – gali pateisinti tik konkrečiais neįveikiamų sunkumų ar force majeure įrodymais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpinė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia konstatuoti, kad Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsniuose, siejamuose su ribinėmis azoto dioksido ir KD10 vertėmis pagal Direktyvą 1999/30, buvo nustatyta aiški ir besąlyginė pareiga laikytis ribinių verčių, t. y. KD10 – nuo 2005 m. sausio 1 d., o azoto dioksido ribinių verčių – nuo 2010 m. sausio 1 d. Vis dėlto valstybės narės pagal Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalį, remdamosi konkuruojančių interesų pusiausvyros užtikrinimu, turėjo imtis priemonių tik tam, kad kuo labiau apribotų viršijimo trukmę. Ši antroji pareiga yra pakankamai aiški tik tiek, kiek tai susiję su šiuo klausimu turimos veiksmų laisvės ribų viršijimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/50 nuostatų turinio aiškumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie laikotarpį nuo 2010 m. birželio 11 d., reikia įvertinti Direktyvos 2008/50, kuria 2008 m. nuo 2010 m. birželio 11 d. pakeistos direktyvos 96/62 ir 1999/30, nuostatų turinio aiškumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ribinės vertės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį valstybės narės užtikrina, kad visose jų zonose ir aglomeracijose įvairių oro teršalų, visų pirma KD10, lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių. Be to, pagal 13 straipsnio 1 dalį antrą sakinį XI priede nustatytos azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės negali būti viršijamos nuo tame priede nustatytų datų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skirtingas šių dviejų sakinių formulavimas nekelia abejonių dėl pareigos laikytis ribinių verčių aiškumo. Jis paaiškinamas tuo, kad Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodytų teršalų ribinės vertės, kaip matyti iš XI priedo, buvo taikomos jau nuo 2005 m., o direktyva įsigaliojo tik 2008 m. Azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės tapo privalomos tik 2010 m., t. y. įsigaliojus šiai direktyvai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi valstybės narės privalo užtikrinti, kad teršalai, įtraukti į Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalį, visose jų zonose ir aglomeracijose neviršytų šios direktyvos XI priede nustatytų ribinių verčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). Todėl vertinimo pagal III priedo A skirsnio 1 punktą nereikia atlikti tik tam tikrose vietose, kuriose paprastai nebūna pažeidžiamų žmonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinant atskirai, Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalis ir XI priedas atrodo esantys pakankamai tikslūs (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Tai matyti ir iš aplinkybės, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės narės pažeidžia šią nuostatą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkos oro kokybės planai pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnį</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be pareigos laikytis Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribinių verčių, taip pat taikoma pareiga gerinti aplinkos oro kokybę pagal 23 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šią nuostatą valstybės narės užtikrina, kad toms zonoms ir aglomeracijoms, kuriose teršalų lygis aplinkos ore kiekvienu atveju viršija ribinę arba siektiną vertę bei atitinkamą leistiną nukrypimo dydį, būtų parengti aplinkos oro kokybės planai, kad būtų pasiektos atitinkamos Direktyvos 2008/50 XI ir XIV prieduose nustatytos ribinės vertės arba siektinos vertės. Jeigu viršijamos tos ribinės vertės, kurių pasiekimo terminas jau baigėsi, aplinkos oro kokybės planuose išdėstomos atitinkamos priemonės, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. Į šiuos aplinkos oro kokybės planus įtraukiama bent XV priedo A skirsnyje nurodyta informacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Direktyvos 2008/50 23 straipsnyje nustatoma tiesioginė sąsaja tarp 13 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su XI priedu, numatytų KD10 ribinių verčių viršijimo ir pareigos parengti aplinkos oro kokybės planus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tad suinteresuotosios valstybės narės mano, kad Direktyva 2008/50 nereikalaujama užkirsti kelio bet kokiam ribinių verčių viršijimui, jos 23 straipsnio 1 dalyje tik įtvirtinama pareiga parengti aplinkos oro kokybės planus. Lenkija netgi teigia, kad pareiga laikytis ribinių verčių nėra besąlygiška atsižvelgiant į 23 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo, kad šią poziciją patvirtina jau minėtas Sprendimas Janecek, kuriame Teisingumo Teismas dėl Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalies nusprendė, kad neprivalo užkirsti kelio bet kokiam ribinių verčių viršijimui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Kaip ir ankstesnės teisės normos atveju, aplinkos oro kokybės planai pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnį gali būti parengti tik remiantis pusiausvyra tarp taršos pavojaus mažinimo tikslo ir įvairių esamų viešųjų ir privačių interesų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto abejonių, ar oro kokybės gerinimo priemonių pakanka ribinių verčių pažeidimui pateisinti, jau buvo kilę atsižvelgiant ir į direktyvas 96/62 ir 1999/30 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Dėl Direktyvos 2008/50 Teisingumo Teismas ne kartą yra atmetęs nuomonę, kad aplinkos oro kokybės planą parengusi valstybė narė laikoma visiškai įvykdžiusia 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks aiškinimas pagal neseniai priimtą Didžiosios kolegijos sprendimą paliktų Direktyvos 2008/50 1 straipsnio 1 punkte nurodyto žmonių sveikatos apsaugos tikslo įgyvendinimą tik valstybių narių diskrecijai, o tai prieštarauja Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimams. Tokią išvadą Teisingumo Teismas daro visų pirma remdamasis sąvokos „ribinė vertė“ apibrėžtimi 2 straipsnio 5 punkte, pagal kurią taršos lygis turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pareiga laikytis ribinių verčių Direktyvoje 2008/50, atsižvelgiant į Direktyvą 96/62, buvo patikslinta įtvirtinant nuostatą, kuri būtų pažeista, jei viršijimui pateisinti pakaktų parengti vien aplinkos oro kokybės planą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį terminą pasiekti azoto dioksido arba benzeno ribines vertes leidžiama atidėti daugiausia penkeriems metams, o KD10 ribines vertes – daugiausia šešeriems metams. Terminas atidedamas visų pirma su sąlyga, kad valstybės narės parengs aplinkos oro kokybės planus, kuriais bus užtikrinamas šio atidėto termino laikymasis. Aplinkos oro kokybės planams toks terminas pagal 23 straipsnio 1 dalį nėra taikomas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpinė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta tiksliai apibrėžta tiesioginio veikimo pareiga užkirsti kelią atitinkamų oro teršalų ribinių verčių viršijimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalyje matyti aiški savarankiška pareiga parengti aplinkos oro kokybės planus, atsirandanti dėl ribinių verčių nesilaikymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, Lenkija mano, kad Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalis nėra pakankamai tiksli, kiek tai susiję su aplinkos oro kokybės planų turiniu. Šioje nuostatoje nenurodomas konkretus terminas viršijimui nutraukti, ja tik reikalaujama, kad vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. Be to, kaip pabrėžia Prancūzija ir Airija, nustatyti priemones galima tik įvertinus skirtingus interesus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, reikėtų pažymėti, kad veiksmų laisvė, susijusi su interesų derinimu, gali būti svarbi vertinant, ar pažeidimas yra akivaizdus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>), be to, gali turėti įtakos vertinant priežastinį ryšį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). Vis dėlto ji neturi lemiamos reikšmės aiškinantis, ar nagrinėjama teisės norma yra pakankamai tiksli, kad suteiktų teisių privatiems asmenims. Pakanka, kad privatūs asmenys nacionaliniuose teismuose galėtų remtis šios veiksmų laisvės ribų paisymu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ribinių verčių tikslas ir įpareigojimas gerinti aplinkos oro kokybę</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakymas į klausimą, ar ribinėmis vertėmis ir įpareigojimu gerinti oro kokybę pagal direktyvas 96/62, 1999/30 ir 2008/50 siekiama suteikti teises asmenims, kurie dėl oro taršos patiria žalą sveikatai, priklauso nuo tokių teisių apibrėžtumo, visų pirma nuo atitinkamų teisės normų tikslų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvomis 96/62 ir 2008/50 pagal kiekvienos iš jų antrą konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnį siekiama išvengti žalingo poveikio žmogaus sveikatai, užkirsti jam kelią arba jį mažinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Direktyvoje 2008/50 nustatytomis taisyklėmis dėl aplinkos oro kokybės konkrečiau apibrėžiami Sąjungos įsipareigojimai aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos srityje, kylantys, be kita ko, iš ESS 3 straipsnio 3 dalies ir SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalių. Pagal šias nuostatas Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio, atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę, visų pirma ši politika yra grindžiama atsargumo principu ir principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). Ši atsakomybė užtikrinti apsaugą taip pat kyla iš Pagrindinių teisių chartijos 2, 3 ir 37 straipsnių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, kad visų pirma KD10 ir azoto dioksido ribinės vertės yra skirtos žmonių sveikatos apsaugai, matyti vien iš jų pavadinimo žmonių sveikatos apsaugos ribinėmis vertėmis Direktyvos 1999/30 II ir [I]II prieduose, taip pat Direktyvos 2008/50 13 straipsnyje ir XI priede. Direktyvų 96/62 ir 2008/50 2 straipsnio 5 punkte nustatytoje sąvokos „ribinė vertė“ apibrėžtyje, į kurią atkreipė dėmesį pareiškėjas, taip pat numatyta, kad ribinė vertė nustatoma siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą (teršalo) poveikį žmogaus sveikatai ir (arba) visai aplinkai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kad atitinkami įpareigojimai gerinti oro kokybę atsiranda dėl šių ribinių verčių viršijimo, tokiais įpareigojimais taip pat neabejotinai siekiama apsaugoti sveikatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip teisingai pažymi Komisija, Teisingumo Teismas šio apsaugos tikslo klausimu jau dėl ankstesnių oro kokybės apsaugai skirtų direktyvų yra konstatavęs, kad privatūs asmenys turi galėti remtis privalomais šių direktyvų reikalavimais kaip savo teisėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). Tuo remdamasis, Teisingumo Teismas suteikė galimybę remtis direktyvomis 96/62 ir 2008/50 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>), be to, šiame kontekste kalbėjo ir apie teisminę teisių gynybą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Lenkija ir Airija mano, kad kalbant apie sveikatos apsaugos tikslą turima omenyje tik visuomenės apsauga, tai neįtikina. Suinteresuotumas sveikata kaip tik yra itin asmeninio, taigi individualaus, pobūdžio ir atitinka pirma nurodytą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitaip galėtų būti kalbant apie aplinkos teisės normas, kuriomis visų pirma siekiama apsaugoti gyvūnus, augalus ir buveines ir kurios tik netiesiogiai yra naudingos žmonėms. Šiuo klausimu būtų galima galvoti apie kritinį augmenijos apsaugai lygį pagal Direktyvos 2008/50 14 straipsnį ir XIII priedą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra būtina nuspręsti, ar šiomis nuostatomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei mano Airija, principas „teršėjas moka“ taip pat netrukdo pripažinti valstybės atsakomybės už žalą sveikatai dėl oro kokybę reglamentuojančios teisės normos pažeidimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, principas „teršėjas moka“ yra SESV 191 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos aplinkos politikos principas, taigi jo taip pat reikia laikytis aiškinant oro kokybę reglamentuojančias teisės normas. Taip pat tiesa, kad pagal šį principą visų pirma oro teršėjai turėtų padengti išlaidas; tai dar aiškiau atsispindi principo pavadinime kitomis nei vokiečių („Verursacherprinzip“ [pažodžiui: „teršėjo principas“]) kalbomis: pavyzdžiui, anglų kalba tai įvardijama „that the polluter should pay“, prancūzų – „principe du pollueur-payeur“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto valstybės narės pagal šį principą negali būti atleidžiamos nuo atsakomybės, jei, pažeisdamos Sąjungos teisę, sudaro sąlygas oro taršai ar neužkerta jai kelio. Beje, tai, kad valstybėms narėms aplinkos oro kokybės teisės normomis nustatoma tokia atsakomybė, yra pateisinama, nes aplinkos oro taršą paprastai sukelia įvairūs šaltiniai, todėl valstybės narės turi nuspręsti, kokiu mastu tam tikri teršėjai privalo sumažinti savo skleidžiamą taršą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Sprendimo „Paul“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šių argumentų svarba aplinkos oro kokybę reglamentuojančiomis teisės normomis siekiamam tikslui ypač akivaizdi lyginant juos su Sprendimu Paul. Tai vienintelis sprendimas, kuriuo Teisingumo Teismas atmetė reikalavimą atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamomis teisės normomis nebuvo siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis sprendimas buvo susijęs su tuo metu galiojusiais bankų priežiūros įpareigojimais, kurių tikslas buvo ir apsaugoti indėlininkus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Šios teisės normos buvo iš tiesų panašios į oro kokybės apsaugai skirtas normas. Kaip šioje byloje pažymėjo Prancūzija, abi funkcijos – bankų priežiūra ir oro kokybės apsauga – pasižymi dideliu sudėtingumu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>), o privačių asmenų teisės nėra aiškiai nurodomos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tuo metu galiojusios bankų priežiūros taisyklės skyrėsi nuo aplinkos oro kokybės svarbiais aspektais. Šiuos skirtumus lėmė ne tik skirtingas reguliavimo dalykas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma indėlininkams buvo nustatyta speciali apsaugos norma – indėlių garantija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>), kuri neleido suteikti jiems platesnių teisių į kompensaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>). Kiek tai susiję su oro taršos sukeliama žala sveikatai, pažymėtina, kad tokios specialios teisės normos nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pagrindinis tuo metu galiojusių bankų priežiūros taisyklių tikslas visų pirma buvo užtikrinti leidimų ir rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tarpusavio pripažinimą. Tai sudarė galimybę visoje Sąjungoje pripažinti vieną leidimą ir taikyti buveinės valstybės narės principu pagrįstą priežiūrą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>). Taigi bankų priežiūros taisyklėmis, atsižvelgiant į jų teisinį pagrindą, suderinant nacionalinius reikalavimus turėjo būti įgyvendinta bankų įsisteigimo laisvė. Šiuo tikslu nebuvo reikalinga vidaus teisėje nenumatyta ar apskritai negalima valstybės atsakomybė indėlininkams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkos oro kokybės apsaugą reglamentuojančios teisės normos buvo grindžiamos Sąjungos kompetencija aplinkos srityje, todėl pagal SESV 191 straipsnį jomis siekiama būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos. Būtent ši apsauga yra pagrindinis tikslas, o vidaus rinkos tikslams tenka nebent nežymus ir netiesioginis vaidmuo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ne finansinius reikalavimus reglamentuojančių teisės normų nebuvimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Prancūzijos prieštaravimą galima suprasti ir taip, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti reiškiamas tik pažeidus teisės normą, kuria privatiems asmenims yra numatyta teisė gauti išmokas ar ekonominę naudą. Teisės normų dėl oro kokybės atveju taip nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų ankstesniuose sprendimuose dėl valstybės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimus dažnai buvo nagrinėjami finansiniai reikalavimai, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir senatvės draudimo užtikrinimas darbdavio bankroto atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>) arba kelionės paslaugų paketus turinčių keliautojų reikalavimai kelionių organizatoriaus atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>), indėlių garantijų sistema (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>) ir investuotojų apsauga nuo pernelyg didelių kainų perėmimo atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>) arba nusikaltimų aukų teisė gauti kompensaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Regis, panašios nuomonės laikosi ir Teisingumo Teismas, nurodydamas, kad kiekvienos teisės normos pažeidimas daro tiesioginį poveikį nukentėjusiojo teisinei situacijai („situation juridique“) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Turimi omenyje teisiškai saugomi turtiniai interesai, susiję su indėlių garantijomis ir investuotojų apsauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tai, kad valstybė narė nevykdo pareigos užtikrinti, kad ribinės vertės būtų pasiektos, neturėtų būti laikoma asmenų, kurie dėl to patiria neigiamą poveikį sveikatai, teisinės situacijos pasikeitimu. Tuo veikiau pažeidžiamas už minėtus turtinius interesus daug svarbesnis teisinis interesas. Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kuri yra įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnyje ir, palyginti su kitais teisiniais interesais, užima svarbiausią vietą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, net ir neatsižvelgiant į pasekmes nukentėjusiojo teisinei situacijai, reikia pabrėžti, kad jurisprudencija dėl valstybės atsakomybės nėra grindžiama poveikį patiriančių asmenų finansinių interesų apsauga, ja siekiama užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą taikant iš Sąjungos teisės kylančių privačių asmenų teisių apsaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>). Taigi valstybės atsakomybės už valstybei priskirtinais Sąjungos teisės pažeidimais privatiems asmenims padarytą žalą principas neatsiejamas nuo Sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, sistemos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šį tikslą Teisingumo Teismas ir pripažino, kad PAV direktyva (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">67</a>
</span>) siekiama suteikti teisių privatiems asmenims (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">68</a>
</span>), nors reikalavimai atlyginti žalą dėl tiesioginio priežastinio ryšio nebuvimo, tikėtina, būtų netenkinami (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">69</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, žala sveikatai taip pat siejama su ekonomine žala, pavyzdžiui, gydymo išlaidomis arba pajamų praradimu. Atitinkamai Komisija pasiūlyme dėl Direktyvos 2008/50 pabrėžė ne tik oro taršos pasekmes sveikatai, bet ir preliminariai apskaičiuotą finansinę žalą, kuri kasmet iki 2020 m. sudarytų nuo 189 iki 609 mlrd. EUR (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">70</a>
</span>). Oro kokybės apsaugai skirtų teisės normų apsaugos tikslas apima bent jau tokią žalą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Naudos gavėjų ratas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Sąjunga iš tikrųjų ketino vos apibrėžiamam potencialiai poveikį patiriančių asmenų ratui suteikti teisę į tam tikros kokybės aplinkos orą, dėl kurios pažeidimo gali būti reikalaujama atlyginti žalą?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau dvylikoje pažeidimo nagrinėjimo procedūrų yra konstatavęs, kad dešimt valstybių narių nesilaiko aplinkos oro kokybės standartų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">71</a>
</span>). Devyniuose neseniai priimtuose sprendimuose netgi nustatyta, kad standartai sistemingai ir nuolat pažeidžiami. Septynios bylos, susijusios, be kita ko, su trimis kitomis valstybėmis narėmis, vis dar nagrinėjamos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">72</a>
</span>). Bent jau Belgijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">73</a>
</span>), Vokietijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">74</a>
</span>), Prancūzijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">75</a>
</span>) ir Jungtinėje Karalystėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">76</a>
</span>) dėl aplinkos oro kokybės standartų bylinėjamasi ir nacionaliniuose teismuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi valstybės narės, suteikusios tokias teises, turėtų tikėtis daug reikalavimų atlyginti žalą už aplinkos oro kokybės standartų pažeidimus. Ginčas dėl tokių reikalavimų būtų didelė našta valstybių narių teismams, ką jau kalbėti apie atitinkamai kylančią finansinę riziką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto šie aspektai nėra argumentas prieš teisių, galinčių pagrįsti reikalavimus atlyginti žalą, pripažinimą, nes didelis potencialiai poveikį patiriančių asmenų skaičius visų pirma rodo tinkamos oro kokybės svarbą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, su reikalavimais atlyginti žalą susijusios sąnaudos nėra akivaizdžiai neproporcingos šios problemos rimtumui. Oro kokybės ribinės vertės reiškia ne nedidelius nepatogumus, o reikšmingą neigiamą poveikį sveikatai, galintį sukelti ankstyvą mirtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">77</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, faktiškai paveiktų asmenų ratas nėra toks platus, kad apimtų beveik kiekvieną atitinkamų valstybių narių gyventoją, valstybių narių rezidentai tam tikru mastu turėtų kompensuoti vienas kitam per mokesčius. Iš tiesų ribinių verčių viršijimas visų pirma daro neigiamą poveikį tam tikroms grupėms, gyvenančioms arba dirbančioms ypač užterštose vietovėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">78</a>
</span>). Dažnai tai yra žemo socialinio ir ekonominio statuso asmenys (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-79" href="#t-79">79</a>
</span>), kuriems ypač reikalinga teisminė apsauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat ir dėl šios priežasties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-80" href="#t-80">80</a>
</span>) neteisinga pritarti Airijos ir Lenkijos prielaidai, kad teisės normos dėl oro kokybės skirtos tik plačiajai visuomenei apsaugoti. Nors saugoti oro kokybę yra bendras tikslas, vis dėlto konkrečios problemos kyla tam tikrose vietovėse ir daro poveikį tam tikroms identifikuojamoms asmenų grupėms. Taigi tik asmenys, tiesiogiai paveikti ribinių verčių viršijimo ar tokios rizikos, gali remtis Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-81" href="#t-81">81</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma nurodytus argumentus atitinka ir Teisingumo Teismo jau nurodyta galimybė pagal Sąjungos teisę pareikalauti atlyginti žalą, susijusią su oro kokybei skirtų teisės normų įgyvendinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-82" href="#t-82">82</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakymas į pirmąjį klausimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apibendrinant reikia pažymėti, kad Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsniuose, siejamuose su Direktyva 1999/30, taip pat Direktyvos 2008/50 13 ir 23 straipsniuose nustatytomis teršalų aplinkos ore ribinėmis vertėmis ir įpareigojimais gerinti aplinkos oro kokybę siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis klausimas. Kitos reikalavimui atlyginti žalą taikomos sąlygos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti sąlygas, nuo kurių priklauso teisės į žalos sveikatai atlyginimą suteikimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šiuo klausimu ypač svarbus aplinkos oro kokybės apsaugai skirtos teisės normos pažeidimo vertinimo momentas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti dvi kitas reikalavimui atlyginti žalą taikomas sąlygas: Sąjungos teisės pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus (šiuo klausimu žr. 1 skirsnį), be to, tarp šio pažeidimo ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys (šiuo klausimu žr. 2 skirsnį) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-83" href="#t-83">83</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pakankamai akivaizdus pažeidimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamas nustatyti, ar padarytas pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas, ieškinį dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus jam pateiktus faktus apibūdinančius veiksnius. Tarp šių veiksnių yra pažeistos normos aiškumas ir tikslumas, pagal pažeistą normą institucijoms paliekamas veiksmų laisvės mastas, pažeidimo arba žalos padarymas tyčia ar dėl neatsargumo, tai, ar padaryta teisės klaida yra pateisinama, ar nepateisinama, faktas, kad Europos Sąjungos institucijos pasirinkta pozicija galėjo skatinti neveikimą, Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinių priemonių ar veiklos ėmimąsi ar nenutraukimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-84" href="#t-84">84</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės pažeidimas bet kuriuo atveju yra akivaizdus, jeigu jis išliks, nepaisant sprendimo, kuriuo konstatuojamas inkriminuojamas įsipareigojimų nevykdymas, ar prejudicinio sprendimo arba suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos šiuo klausimu, iš kurių aišku, kad konkretus elgesys yra pažeidimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-85" href="#t-85">85</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ribinių verčių viršijimas kaip akivaizdus pažeidimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiga laikytis KD10 (nuo 2005 m.) ir azoto dioksido (nuo 2010 m.) ribinių verčių, kuri iš pradžių buvo nustatyta Direktyvos 96/62 7 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje, siejamame su II priedu ir 5 straipsniu, susijusiu su Direktyvos 1999/30 III priedo I skirsnyje nurodytu 1 etapu, o nuo 2010 m. birželio 11 d. – Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalyje ir XI priede, yra akivaizdi, veiksmų laisvės valstybėms narėms nėra paliekama. Iš to galima daryti išvadą, kad šis pažeidimas buvo akivaizdus vien pagal savo pobūdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismas Sprendime Janecek dėl direktyvų 96/62 ir 1999/30 nusprendė, kad valstybės narės neprivalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad nebūtų viršijimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-86" href="#t-86">86</a>
</span>). Nors vėlesni su šiomis direktyvomis susiję sprendimai leidžia teigti, kad ribinių verčių viršijimas vis dėlto yra savarankiškas Sąjungos teisės pažeidimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-87" href="#t-87">87</a>
</span>), tuo metu jau buvo taikoma Direktyva 2008/50. Taigi ribinių verčių viršijimas taikant direktyvas 96/62 ir 1999/30 dar negalėjo būti laikomas akivaizdžiu Sąjungos teisės pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepaisant to, Sprendime Janecek patvirtinama taip pat aiški ir besąlygiška pareiga parengti veiksmų planus pagal Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-88" href="#t-88">88</a>
</span>). Ši pareiga glaudžiai susijusi su ribinių verčių viršijimu, nes ribos nėra viršijamos arba viršijimas sumažinamas iki minimumo, jei valstybė narė ėmėsi pakankamų priemonių oro taršai sumažinti – ar tai būtų prieš pradedant taikyti ribines vertes, ar jas taikant.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši sąsaja aiškiai matyti ir Direktyvoje 2008/50, nes 23 straipsnyje nustatyta pareiga parengti aplinkos oro kokybės planus atsiranda dėl 13 straipsnyje ir XI priede nustatytų ribinių verčių viršijimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darau išvadą, kad aplinkos oro kokybei skirtų ribinių verčių viršijimas nesant atitinkamo šio viršijimo ištaisymo plano tiek pagal anksčiau galiojusias direktyvas, tiek pagal Direktyvą 2008/50 yra akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas, kuriuo gali būti grindžiami reikalavimai atlyginti žalą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Planų kokybė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei teigia Lenkija, norint paneigti pažeidimo akivaizdumą nepakanka vien plano egzistavimo. Kaip teigia Italija, tam, kad ribinių verčių pažeidimas nebūtų laikomas akivaizdžiu, plane turi nebūti jokių akivaizdžių trūkumų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu visų pirma svarbu tai, ar kompetentingos institucijos laikėsi Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnyje arba Direktyvos 96/62 IV priede nustatytų reikalavimų. Tik tuo atveju, jei į planą įtraukiama minėtose nuostatose nurodyta informacija, gali būti įvertinta, ar planas apskritai yra tinkamas viršijimui nutraukti, ar kada ribos nebebus viršijamos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-89" href="#t-89">89</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto net jei buvo laikomasi visų formalių reikalavimų, ribinių verčių pažeidimas gali būti pakankamai akivaizdus, jei planas akivaizdžiai neatitinka turinio reikalavimų, nes kompetentingos institucijos viršijo savo veiksmų laisvės ribas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-90" href="#t-90">90</a>
</span>). Tokių trūkumų visų pirma gali atsirasti dėl to, kad numatyta viršijimo trukmė akivaizdžiai nėra „viršijimas kuo trumpesnį laikotarpį“, arba dėl to, kad priemonės padėčiai ištaisyti yra aiškiai netinkamos. Be to, taip pat tikėtina, kad planai gali būti pagrįsti akivaizdžiai netinkamomis mėginių ėmimo vietomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-91" href="#t-91">91</a>
</span>) arba klaidingais modeliavimo metodais, todėl neatsižvelgiama į faktinį ribinių verčių viršijimo mastą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Patikrinti šiuos reikalavimus pagrindinėje byloje yra nacionalinių teismų pareiga. Tikrindami teismai turėtų atsižvelgti į tai, kad Komisija, nagrinėdama termino atidėjimą pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį, jau atmetė Prancūzijos, be kita ko, dėl Paryžiaus aglomeracijos pateiktus planus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-92" href="#t-92">92</a>
</span>). Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Prancūzijos Respublika nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. akivaizdžiai laiku nepriėmė tinkamų, be kita ko, ir šiai aglomeracijai taikomų priemonių, leidžiančių užtikrinti, kad azoto dioksido (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-93" href="#t-93">93</a>
</span>) ir KD10 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-94" href="#t-94">94</a>
</span>) ribinių verčių viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikšmingas laikotarpis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdų ribinių verčių pažeidimą ir jų viršijimui pašalinti skirtą planą siejantis ryšys lemia tai, kad laikotarpiai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant reikalavimą atlyginti žalą, turi būti nustatomi atsižvelgiant į šį planą. Bet kuris laikotarpis, kuriuo ribinė vertė buvo viršijama neturint pakankamo plano, yra laikotarpis, kuriuo atitinkama valstybė narė akivaizdžiai pažeidė oro kokybę reglamentuojančias teisės normas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie pagrindinę bylą, t. y. Paryžiaus aglomeraciją, konkretus ribinių verčių taikymo laikotarpis nesant atitinkamo termino atidėjimo pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį nustatomas remiantis XI priedu, kuris šiuo atžvilgiu atitinka anksčiau galiojusią Direktyvą 1999/30. Taigi KD10 ribinės vertės taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d., o azoto dioksido ribinės vertės – nuo 2010 m. sausio 1 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, Direktyvos 2008/50 23 straipsnyje nustatyta pareiga parengti aplinkos oro kokybės planus atsirado tik pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, t. y. 2010 m. birželio 11 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2008/50 23 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą šie planai perduodami Komisijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tų metų, kuriais buvo užregistruotas pirmas taršos lygio viršijimas, pabaigos. Remdamosi tuo kelios suinteresuotosios valstybės narės daro išvadą, kad pareiga parengti aplinkos oro kokybės planus įsigaliojo tik pasibaigus šiam papildomam laikotarpiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks požiūris teisingas, kai pasibaigus Direktyvos 2008/50 perkėlimo į nacionalinę teisę terminui ribinės vertės viršijamos pirmą kartą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto iki perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos jau egzistavusiam viršijimui buvo taikomi ankstesni įpareigojimai pagal Direktyvos 96/62 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį, siejamą su Direktyvoje 1999/30 nustatytomis ribinėmis vertėmis ir leistinais nukrypimo dydžiais. Šiose nuostatose buvo įtvirtinta į Direktyvos 2008/50 23 straipsnį panaši, bet laiko atžvilgiu dar platesnė pareiga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-95" href="#t-95">95</a>
</span>). Ši pareiga taikyta dar prieš įsigaliojant ribinėms vertėms, kai tik šios buvo viršijamos atsižvelgus į atitinkamą leistiną nukrypimo dydį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie šių planų persiuntimą, Direktyvos 96/62 11 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje buvo numatytas dvejų metų planų persiuntimo terminas. Vis dėlto šie planai turėjo užtikrinti, kad jų įsigaliojimo datą buvo laikomasi ribinių verčių ir šią datą jos buvo veiksmingos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi valstybės narės turėjo būti jau parengusios reikiamus planus, jei ribinės vertės buvo viršijamos prieš pasibaigiant Direktyvos 2008/50 perkėlimo į nacionalinę teisę terminui. Regis, taip yra ir pagrindinėje byloje, nes Prancūzija nesėkmingai prašė Komisijos atidėti terminą dėl KD10 ir azoto dioksido Paryžiaus aglomeracijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-96" href="#t-96">96</a>
</span>), vadinasi, darė prielaidą, kad ribinės vertės yra viršijamos. Vis dėlto tai turėtų patikrinti nacionalinis teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">d)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpinė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdus oro kokybės apsaugai skirtų teisės normų pažeidimas pagal Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsnius, Direktyvą 1999/30, taip pat Direktyvos 2008/50 13 ir 23 straipsnius apima visus laikotarpius, per kuriuos tuo metu taikytos ribinės vertės buvo viršijamos neturint oro kokybės gerinimo plano, kuris būtų atitikęs Direktyvos 96/62 IV priede arba Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus ir neturėjęs kitų akivaizdžių trūkumų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tiesioginio priežastinio ryšio</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinių sunkumų įgyvendinant teises į žalos atlyginimą kyla įrodinėjant tiesioginį priežastinį ryšį tarp akivaizdaus oro kokybės teisės normos pažeidimo ir konkrečios žalos sveikatai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nukentėjusių privačių asmenų pareiga pakankamai teisiškai įrodyti dėl Sąjungos teisės pažeidimo patirtos žalos dydį iš principo yra valstybės atsakomybės už šią žalą atsiradimo sąlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-97" href="#t-97">97</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionaliniai teismai turi nustatyti tikslią įrodymų apimtį. Jie turi patikrinti, ar nurodyta žala pakankamai tiesiogiai kyla iš valstybės narės padaryto Sąjungos teisės pažeidimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-98" href="#t-98">98</a>
</span>), tačiau privalo paisyti ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-99" href="#t-99">99</a>
</span>). Teisingumo Teismas, siekdamas pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, gali pateikti jam visą, kaip jis pats mano, reikalingą informaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-100" href="#t-100">100</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Veiksmai arba, kaip nepakankamų oro kokybės gerinimo priemonių atveju, neveikimas yra žalos priežastis tik tuo atveju, kai galima nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir patirtos žalos. Reikiamo priežastinio ryšio nėra, jei žala būtų vis tiek atsiradusi be nagrinėjamo veiksmo ar neveikimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-101" href="#t-101">101</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, KD10 ir azoto dioksido ribinės vertės grindžiamos didelės oro taršos sukeltos žalos, visų pirma pirmalaikės mirties, prielaida (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-102" href="#t-102">102</a>
</span>). Vis dėlto tai dar neįrodo, kad tam tikrų asmenų ligas lemia ribinių verčių viršijimai ir prasti aplinkos oro kokybės planai. Šios ligos gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, polinkio, ar asmeninio elgesio, pavyzdžiui, rūkymo. Atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija jau rekomenduoja griežtesnes ribines vertes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-103" href="#t-103">103</a>
</span>), neatmestina ir tai, jog oras, nepaisant Direktyvos 2008/50 laikymosi, jau yra pakankamai užterštas, kad galėtų sukelti tokias ligas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tam, kad būtų įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys, nukentėjusysis, pirma, turi įrodyti, kad pakankamai ilgą laiką buvo aplinkoje, kurioje buvo akivaizdžiai pažeistos Sąjungos teisėje nustatytos ribinės oro kokybės vertės. Šio laikotarpio trukmė yra medicininis klausimas, į kurį reikia atsakyti moksliškai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apie tokį buvimą turėtų būti galima spręsti visų pirma iš darbo ar buto vietos, taip pat iš tų vietų, kuriose būdavo dažnai pasiliekama ilgam.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nepakanka būti buvus zonoje ar aglomeracijoje, kurioje ribinės vertės buvo viršijamos vienoje ar keliose mėginių ėmimo vietose. Konkrečios mėginių ėmimo vietos turi būti įrengiamos taip, kad suteiktų informacijos apie labiausiai užterštas teritorijas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-104" href="#t-104">104</a>
</span>). Taigi ir tokiose aglomeracijose ar zonose bus daug vietų, kuriose oras bus mažiau užterštas ir atitiks Sąjungos teisės standartus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nukentėjusysis turi konkrečiai įrodyti, kad ribinės vertės buvo viršijamos nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir nurodytais laikotarpiais. Jei nagrinėjamoje vietoje nebuvo mėginių ėmimo vietos, taršos mastą turi būti įmanoma nustatyti taikant modeliavimo metodus, nes šį įrankį gali naudoti ir valstybės narės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-105" href="#t-105">105</a>
</span>). Pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūra daro prielaidą, kad 100 m atstumu aplink pagrindinius kelius gyvenanti miesto gyventojų dalis patiria pernelyg didelę taršą, jei atitinkamoje aglomeracijoje viršijamos ribinės vertės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-106" href="#t-106">106</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, asmuo, norintis kompensacijos už oro taršos sukeltą žalą, turi įrodyti žalą, kurią apskritai turi būti galima susieti su atitinkama oro tarša.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, nukentėjusysis privalo įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nurodyto buvimo vietoje, kurioje akivaizdžiai buvo pažeista aplinkos oro kokybės ribinė vertė, ir nurodytos žalos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paprastai tam prireikia medicinos ekspertizių, kuriose neabejotinai turės būti atsižvelgiama ir į mokslinį pagrindą nustatant ribines vertes, ir kartais net griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">138.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtų galima palengvinti šį įrodymą taikant paneigiamą prezumpciją, kad įprastą žalą sveikatai pakankamai ilgai būnant aplinkoje, kurioje buvo viršijama ribinė vertė, lemia šis viršijimas. Remdamasis ribinių verčių viršijimu ir kitais svarbiais požymiais atitinkamą prielaidą dėl žalos, atrodo, akivaizdžiai didesnės oro taršos atveju, darė EŽTT (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-107" href="#t-107">107</a>
</span>). Jei siekiant visiškai įrodyti žalą taip, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių, gauti žalos atlyginimą taptų pernelyg sudėtinga, siekdamas tokio įrodinėjimo naštos palengvinimo nukentėjusysis galėtų remtis veiksmingumo principu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">139.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nemanau, kad šioje byloje Teisingumo Teismas turėtų nuspręsti, ar tokia prezumpcija kyla iš Sąjungos teisės, visų pirma iš oro kokybę reglamentuojančių teisės normų. Šis klausimas nebuvo keliamas prašyme priimti prejudicinį sprendimą, neiškėlė jo ir suinteresuotosios šalys. Tokiai prezumpcijai būtina nuodugniai ištirti mokslinį pagrindą, skirtą priežastiniam ryšiui tarp oro taršos ir žalos sveikatai nustatyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">140.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys pabrėžia, kad pareiškėjas dar 2003 m., t. y. prieš pradedant taikyti KD10 ribines vertes, turėjo sveikatos problemų. Vis dėlto tai nereiškia, kad pareiškėjas dėl oro taršos nepatyrė papildomos žalos – arba todėl, kad jo būklė suprastėjo, arba todėl, kad išgyti tapo sunkiau ar truko ilgiau. Bet kuriuo atveju toks ribinių verčių pažeidimo poveikis yra tikėtinas, nes oro tarša dažnai padidina esamų sveikatos problemų pasekmes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-108" href="#t-108">108</a>
</span>). Šis klausimas taip pat yra mokslinio pobūdžio ir jį kiekvienu konkrečiu atveju turi nagrinėti nacionalinis teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">141.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai reikia pažymėti, kad tiesioginio ryšio tarp akivaizdaus ribinių verčių pažeidimo ir žalos sveikatai įrodymas dar nereiškia galutinio sprendimo. Valstybė narė gali būti atleidžiama nuo atsakomybės, įrodžiusi, kad vertės būtų viršijamos net ir jai laiku priėmus direktyvos reikalavimus atitinkančius aplinkos oro kokybės planus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakymas į antrąjį klausimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">142.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apibendrinant galima teigti, kad teisei į žalos sveikatai, patirtos dėl aplinkos ore esančių teršalų ribinių verčių viršijimo pagal Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsnius, siejamus su Direktyva 1999/30, ar Direktyvos 2008/50 13 straipsnį, atlyginimą įgyti būtina, kad nukentėjusysis įrodytų tiesioginį ryšį tarp šio sveikatos sutrikimo ir savo buvimo toje vietoje, kurioje buvo viršijamos atitinkamai galiojusios ribinės vertės, ir nebuvo priimta aplinkos oro kokybės gerinimo plano, kuris būtų atitikęs Direktyvos 96/62 IV priede arba Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus ir neturėjęs kitų akivaizdžių trūkumų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">143.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-255" title="page-34">
      1. Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsniuose, siejamuose su Direktyva 1999/30, ir Direktyvos 2008/50 13 ir 23 straipsniuose nustatytomis ribinėmis teršalų aplinkos ore vertėmis ir nustatytais įpareigojimais gerinti aplinkos oro kokybę siekiama suteikti privatiems asmenims teisių.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-256" title="page-35">
      2. Teisei į žalos sveikatai, patirtos dėl aplinkos ore esančių teršalų ribinių verčių viršijimo pagal Direktyvos 96/62 7 ir 8 straipsnius, siejamus su Direktyva 1999/30, ar Direktyvos 2008/50 13 straipsnį atlyginimą įgyti būtina, kad nukentėjusysis įrodytų tiesioginį ryšį tarp šio sveikatos sutrikimo ir savo buvimo toje vietoje, kurioje buvo viršijamos atitinkamai galiojusios ribinės vertės, ir nebuvo priimta aplinkos oro kokybės gerinimo plano, kuris būtų atitikęs Direktyvos 96/62 IV priede arba Direktyvos 2008/50 XV priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus ir neturėjęs kitų akivaizdžių trūkumų.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: vokiečių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008, p. 1), iš dalies pakeista 2015 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1480 (OL L 226, 2015, p. 4).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Be 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900), susijusio su pareiškėjo gyvenamąja vieta, ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (Ribinės vertės – KD10) (C‑286/21, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:319), žr., pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimą Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2017:267), 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimą Komisija / Rumunija (KD10 ribinių verčių viršijimas) (C‑638/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:334), 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimą Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895), 2021 m. vasario 3 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (KD10 ribinės vertės) (C‑637/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:92) ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (NO2 ribinės vertės) (C‑635/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:437).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12677-Luftqualitat-Uberarbeitung-der-EU-Vorschriften_de, žiūrėta 2022 m. vasario 25 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Byla Sdruzhenie „Za Zemyata – dostap do pravosadie“ ir kt. (C‑375/21) (OL C 401, 2021, p. 2).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Byla Komisija / Bulgarija (C‑174/21) (OL C 206, 2021, p. 18).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (OL L 296, 1996, p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 95).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (OL L 163, 1999, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 164).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Air Quality – Time extensions (https://ec.europa.eu/environment/air/quality/time_extensions.htm, žiūrėta 2022 m. vasario 21 d.).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Visų pirma žr. 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo C(2009) 5244 galutinis 21, 25 ir 32 konstatuojamąsias dalis, 2010 m. gruodžio 17 d. Sprendimo C(2010) 9168 galutinis 10, 14–16, 19 ir 30 konstatuojamąsias dalis (abu dėl KD10), taip pat 2013 m. vasario 22 d. Sprendimo C(2013) 920 final 1 straipsnį dėl azoto dioksido.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>)  2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (Ribinės vertės – KD10) (C‑286/21, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:319).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 2021 m. rugpjūčio 4 d. Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimo Association les Amis de la Terre France et autres (428409, FR:CECHR:2021:428409.20210804, 4 ir 5 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 54 ir 55 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 33 punktas), 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 40 punktas), 2019 m. birželio 24 d. Sprendimas Popławski (C‑573/17, EU:C:2019:530, 56 punktas) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas, Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 51 punktas), 2009 m. kovo 24 d. Sprendimas Danske Slagterier (C‑445/06, EU:C:2009:178, 20 punktas) ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Euromin Holdings (Kipras) (C‑735/19, EU:C:2020:1014, 79 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 40 punktas), 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 51 punktas), 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 41 punktas) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Presidenza del Consiglio dei Ministri (C‑129/19, EU:C:2020:566, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 21 ir 22 punktai), taip pat 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Euromin Holdings (Kipras) (C‑735/19, EU:C:2020:1014, 81 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr. 2009 m. kovo 24 d. Sprendimą Danske Slagterier (C‑445/06, EU:C:2009:178, 22–26 punktai), 2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimą Fuß (C‑429/09, EU:C:2010:717, 49 ir 50 punktai) ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Balgarska Narodna Banka (C‑501/18, EU:C:2021:249, 63 ir 86 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 40 punktas), 2006 m. liepos 4 d. Sprendimas Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443, 112 punktas) ir 2018 m. sausio 24 d. Sprendimas Pantuso ir kt. (C‑616/16 ir C‑617/16, EU:C:2018:32, 49 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. 2011 m. gegužės 10 d. Sprendimą Komisija / Švedija (KD10) (C‑479/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:287), 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (KD10) (C‑34/11, EU:C:2012:712) ir 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Komisija / Italija (KD10) (C‑68/11, EU:C:2012:815).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Pavyzdžiui, iš 2003 m. metinės ataskaitos su Prancūzijos klausimynu (https://cdr.eionet.europa.eu/fr/eu/annualair/envqwuzxq/, žiūrėta 2022 m. vasario 24 d.) matyti, kad Paryžiaus aglomeracijoje buvo viršytos metinė azoto dioksido ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu (8b lentelė, 14 eilutė) ir KD10 dienos ribinė vertė su leistinu nukrypimo dydžiu (8c lentelė, 14 eilutė).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 44–46 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Komisijos komunikatas dėl pranešimų, susijusių su įgyvendinimo terminų atidėjimu ir leidimu nesilaikyti įsipareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes pagal Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 22 straipsnį (KOM(2008) 403 galutinis, p. 2).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Žr. mano išvadą byloje Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2016:862, 95–98 punktus).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. 2011 m. gegužės 10 d. Sprendimą Komisija / Švedija (KD10) (C‑479/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:287), 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (KD10) (C‑34/11, EU:C:2012:712) ir 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Komisija / Italija (KD10) (C‑68/11, EU:C:2012:815).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 1985 m. liepos 11 d. Sprendimas Komisija / Italija (101/84, EU:C:1985:330, 16 punktas), 1997 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C‑265/95, EU:C:1997:595, 55 ir 56 punktai) ir 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C‑1/00, EU:C:2001:687, 131 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10) (C‑68/11, EU:C:2012:815, 64 ir 65 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 48 punktas). Taip pat žr. 32 išnašoje nurodytus sprendimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. mano išvadą byloje Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:168, 78 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 1979 m. balandžio 5 d. Sprendimą Ratti (148/78, EU:C:1979:110, 23 punktas) ir 2018 m. spalio 4 d. Sprendimą Link Logistik N&amp;N (C‑384/17, EU:C:2018:810, 49 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2017:267), 2018 m. vasario 22 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (KD10) (C‑336/16, EU:C:2018:94), 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900), 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimas Komisija / Rumunija (KD10 ribinės vertės viršijimas) (C‑638/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:334), 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895), 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (KD10 ribinės vertės) (C‑637/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:92), 2021 m. kovo 4 d. Sprendimas Komisija / Jungtinė Karalystė (Ribinės vertės – azoto dioksidas) (C‑664/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:171), 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (Ribinės vertės – NO2) (C‑635/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:437) ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Ribinės vertės – KD10) (C‑286/21, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:319).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2017:267, 83 punktas), 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900, 78 punktas) ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895, 133 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2017:267, 105 ir 106 punktai), 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900, 79 punktas) ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895, 134 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Žr. šios išvados 53 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 42 punktas), 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2017:267, 70 punktas) ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895, 78–81 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895, 80 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 43–47 punktai) ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895, 81 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 35 punktas) ir 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) 2007 m. sausio 25 d. Sprendimas Robins ir kt. (C‑278/05, EU:C:2007:56, 72 punktas), 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimas Hogan ir kt. (C‑398/11, EU:C:2013:272, 50–52 punktai), taip pat konkrečiai dėl Direktyvos 2008/50 žr. mano išvadą byloje Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2016:862, 76 punktas). Taip pat žr. šios išvados 106 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Žr. šios išvados 126 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 46 punktas) ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2017:267, 105 punktas). Taip pat žr. 1996 m. spalio 24 d. Sprendimą Kraaijeveld ir kt. (C‑72/95, EU:C:1996:404, 59 punktas), 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 34 ir 45 punktai), 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kt. (C‑197/18, EU:C:2019:824, 31 ir 72 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) 1996 m. spalio 8 d. Sprendimas Dillenkofer ir kt. (C‑178/94, C‑179/94 ir C‑188/94–C‑190/94, EU:C:1996:375, 33 ir paskesni punktai), 2018 m. spalio 4 d. Sprendimas Kantarev (C‑571/16, EU:C:2018:807, 102 punktas) ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Euromin Holdings (Kipras) (C‑735/19, EU:C:2020:1014, 88 ir 89 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 67 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 33 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Žr. mano išvadą byloje Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:168, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) 1991 m. gegužės 30 d. sprendimai Komisija / Vokietija (Sieros dioksidas ir kietosios dalelės) (C‑361/88, EU:C:1991:224, 16 punktas) ir Komisija / Vokietija (Švinas) (C‑59/89, EU:C:1991:225, 19 punktas); taip pat žr. 1991 m. spalio 17 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (Geriamasis vanduo) (C‑58/89, EU:C:1991:391, 14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 37 ir 38 punktai), 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 54 punktas), 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 53 ir 54 punktai); taip pat 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 52 punktas), 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 31 ir 54 punktai); taip pat 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 33, 39 ir 54 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Žr. 2004 m. spalio 12 d. Sprendimą Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Žr. 2004 m. spalio 12 d. Sprendimą Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Žr. 2004 m. spalio 12 d. Sprendimą Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 41 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 252).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) 2004 m. spalio 12 d. Sprendimas Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) 2004 m. spalio 12 d. Sprendimas Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) 2004 m. spalio 12 d. Sprendimas Paul ir kt. (C‑222/02, EU:C:2004:606, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428), 2007 m. sausio 25 d. Sprendimas Robins ir kt. (C‑278/05, EU:C:2007:56) ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimas Hogan ir kt. (C‑398/11, EU:C:2013:272, 50–52 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) 1996 m. spalio 8 d. Sprendimas Dillenkofer ir kt. (C‑178/94, C‑179/94 ir C‑188/94–C‑190/94, EU:C:1996:375, 33 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) 2018 m. spalio 4 d. Sprendimas Kantarev (C‑571/16, EU:C:2018:807) ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas Balgarska Narodna Banka (C‑501/18, EU:C:2021:249).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Euromin Holdings (Kipras) (C‑735/19, EU:C:2020:1014).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Presidenza del Consiglio dei Ministri (C‑129/19, EU:C:2020:566).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) 2018 m. spalio 4 d. Sprendimas Kantarev (C‑571/16, EU:C:2018:807, 103 punktas) ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Euromin Holdings (Kipras) (C‑735/19, EU:C:2020:1014, 90 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1976 m. gegužės 20 d. Sprendimą de Peijper (104/75, EU:C:1976:67, 15 punktas), 2007 m. birželio 5 d. Sprendimą Rosengren ir kt. (C‑170/04, EU:C:2007:313, 39 punktas), 2010 m. birželio 1 d. Sprendimą Blanco Pérez ir Chao Gómez (C‑570/07 ir C‑571/07, EU:C:2010:300, 44 punktas) ir 2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimą Delfarma (C‑488/20, EU:C:2021:956, 37 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 31–33 punktai), 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 20 punktas) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 35 punktas), 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 31 punktas), 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 40 punktas), 2016 m. liepos 28 d. Sprendimas Tomášová (C‑168/15, EU:C:2016:602, 18 punktas) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">67</a>
</span>) Dabar – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">68</a>
</span>) 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 32 ir 36 punktai). Taip pat žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 66 punktas) ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">69</a>
</span>) 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 45–47 punktai), vis dėlto žr. mano išvadą byloje Leth (C‑420/11, EU:C:2012:701, 50–55 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">70</a>
</span>) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (KOM(2005) 447 galutinis, p. 2).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">71</a>
</span>) 2011 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija / Švedija (KD10) (C‑479/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:287), 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (KD10) (C‑34/11, EU:C:2012:712), 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10) (C‑68/11, EU:C:2012:815), 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Komisija / Bulgarija (KD10) (C‑488/15, EU:C:2017:267), 2018 m. vasario 22 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (KD10) (C‑336/16, EU:C:2018:94), 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900), 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimas Komisija / Rumunija (KD10 ribinės vertės viršijimas) (C‑638/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:334), 2020 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija / Italija (KD10 ribinės vertės) (C‑644/18, EU:C:2020:895), 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Ribinės vertės – KD10) (C‑637/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:92), 2021 m. kovo 4 d. Sprendimas Komisija / Jungtinė Karalystė (Ribinės vertės ‐ azoto dioksidas) (C‑664/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:171), 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (Ribinės vertės – NO2) (C‑635/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:437) ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Ribinės vertės – KD10) (C‑286/21, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:319).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">72</a>
</span>) Bylos Komisija / Italija (Azoto dioksidas) (C‑573/19), Komisija / Bulgarija (Sieros dioksidas) (C‑730/19), Komisija / Ispanija (Azoto dioksidas) (C‑125/20), Komisija / Graikija (KD10) (C‑70/21), Komisija / Slovakija (KD10) (C‑342/21), Komisija / Graikija (Azoto dioksidas) (C‑633/21) ir Komisija / Portugalija (Azoto dioksidas) (C-220/22).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">73</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">74</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">75</a>
</span>) 2021 m. rugpjūčio 4 d. Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimas Association les Amis de la Terre France et autres (428409, FR:CECHR:2021:428409.20210804).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">76</a>
</span>) 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimas ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">77</a>
</span>) Europos aplinkos agentūra, Unequal exposure and unequal impacts: Social vulnerability to air pollution, noise and extreme temperatures in Europe, EEE Report No 22/2018, p. 19 ir 21.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">78</a>
</span>) Taip pat žr. šios išvados 131 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-79" href="#c-79">79</a>
</span>) Europos aplinkos agentūra, Unequal exposure and unequal impacts: Social vulnerability to air pollution, noise and extreme temperatures in Europe, EEE Report No 22/2018, p. 19–22.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-80" href="#c-80">80</a>
</span>) Be to, žr. šios išvados 77 ir 78 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-81" href="#c-81">81</a>
</span>) Žr. 2008 m. liepos 25 d. Sprendimą Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 39 punktas), 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimą ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 56 punktas), taip pat 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 56 punktas) ir iš esmės mano išvadą byloje Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kt. (C‑197/18, EU:C:2019:274, 41 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-82" href="#c-82">82</a>
</span>) 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (C‑752/18, EU:C:2019:1114, 54 ir 55 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-83" href="#c-83">83</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 51 punktas), 2013 m. kovo 14 d. Sprendimas Leth (C‑420/11, EU:C:2013:166, 41 punktas) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Presidenza del Consiglio dei Ministri (C‑129/19, EU:C:2020:566, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-84" href="#c-84">84</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 56 punktas) ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimas Hochtief Solutions Magyarországi Fióktelepe (C‑620/17, EU:C:2019:630, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-85" href="#c-85">85</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 57 punktas), 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation (C‑446/04, EU:C:2006:774, 214 punktas), 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 31 punktas) ir 2022 m. sausio 18 d. Sprendimas Thelen Technopark Berlin (C‑261/20, EU:C:2022:33, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-86" href="#c-86">86</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-87" href="#c-87">87</a>
</span>) Žr. šios išvados 53 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-88" href="#c-88">88</a>
</span>) 2008 m. liepos 25 d. Sprendimas Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 35, 39 ir 41 punktai). Taip pat žr. 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimą ClientEarth (C‑404/13, EU:C:2014:2382, 53 ir 56 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-89" href="#c-89">89</a>
</span>) Žr. šios išvados 46 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-90" href="#c-90">90</a>
</span>) Žr. 2008 m. liepos 25 d. Sprendimą Janecek (C‑237/07, EU:C:2008:447, 46 punktas) ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimą Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2017:267, 105 punktas). Taip pat žr. 1996 m. spalio 24 d. Sprendimą Kraaijeveld ir kt. (C‑72/95, EU:C:1996:404, 59 punktas), 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 34 ir 45 punktai) ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kt. (C‑197/18, EU:C:2019:824, 31 ir 72 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-91" href="#c-91">91</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 43–45 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-92" href="#c-92">92</a>
</span>) Žr. šios išvados 20 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-93" href="#c-93">93</a>
</span>) 2019 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (Azoto dioksido ribinių verčių viršijimas) (C‑636/18, EU:C:2019:900, 89 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-94" href="#c-94">94</a>
</span>) 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija (Ribinės vertės – KD10) (C‑286/21, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:319, 77 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-95" href="#c-95">95</a>
</span>) Žr. šios išvados 42 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-96" href="#c-96">96</a>
</span>) Žr. šios išvados 20 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-97" href="#c-97">97</a>
</span>) 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas Balgarska Narodna Banka (C‑501/18, EU:C:2021:249, 122 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-98" href="#c-98">98</a>
</span>) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du pêcheur ir Factortame (C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 65 punktas), 2011 m. spalio 20 d. Sprendimas Danfoss ir Sauer-Danfoss (C‑94/10, EU:C:2011:674, 34 punktas) ir 2014 m. birželio 19 d. Sprendimas Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 106 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-99" href="#c-99">99</a>
</span>) 2011 m. spalio 20 d. Sprendimas Danfoss ir Sauer-Danfoss (C‑94/10, EU:C:2011:674, 36 punktas), šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimą Manfredi ir kt. (C‑295/04–C‑298/04, EU:C:2006:461, 64 punktas) ir 2014 m. birželio 5 d. Sprendimą Kone ir kt. (C‑557/12, EU:C:2014:1317, 24 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-100" href="#c-100">100</a>
</span>) 2011 m. spalio 20 d. Sprendimas Danfoss ir Sauer-Danfoss (C‑94/10, EU:C:2011:674, 35 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-101" href="#c-101">101</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 28 d. Sprendimą van den Berg / Taryba ir Komisija (C‑164/01 P, EU:C:2004:665, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-102" href="#c-102">102</a>
</span>) 2005 m. rugsėjo 21 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (KOM(2005) 447 galutinis, p. 2). Žr. mano išvadą byloje Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2016:862, 2 ir 3 punktus) ir byloje Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:168, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-103" href="#c-103">103</a>
</span>) WHO global air quality guidelines: particulate matter (KD2.5 and KD10), ozone, nitrogen dioxide, sulfur dioxide and carbon monoxide. Santrauka, Ženeva: Pasaulio sveikatos organizacija; 2021.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-104" href="#c-104">104</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 43 punktas) dėl Direktyvos 2008/50 III priedo B skirsnio 1 punkto a papunkčio pirmos įtraukos. Direktyvos 1999/30 VI priedo I skirsnio a punkto i papunktyje jau buvo nustatyti tie patys reikalavimai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-105" href="#c-105">105</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 26 d. Sprendimą Craeynest ir kt. (C‑723/17, EU:C:2019:533, 62 punktas), Direktyvos 96/62 6 straipsnį, Direktyvos 1999/30 7 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2008/50 6, 7 ir 10 straipsnius, 6 ir 14 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-106" href="#c-106">106</a>
</span>) Europos aplinkos agentūra, Exceedance of air quality standards in Europe, https://www.eea.europa.eu/ims/exceedance-of-air-quality-standards, žiūrėta 2022 m. kovo 1 d. Remiantis šiais duomenimis, 2019 m. 10 % Sąjungos ir Jungtinės Karalystės miestų gyventojų patyrė pernelyg didelę KD10 taršą, azoto dioksido taršą patyrė 3 %.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-107" href="#c-107">107</a>
</span>) 2005 m. birželio 9 d. EŽTT sprendimas Fadeyeva prieš Rusiją (55723/00, CE:ECHR:2005:0609JUD005572300, 87 ir 88 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-108" href="#c-108">108</a>
</span>) Europos aplinkos agentūra, Unequal exposure and unequal impacts: Social vulnerability to air pollution, noise and extreme temperatures in Europe, EEE Report Nr. 22/2018, p. 19–21.</p>
</body>
</html>
