|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/2024 |
2025 4 1 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(C/2025/2024)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
„Blaye“
PDO-FR-A0712-AM03
Pranešimo data: 2025 1 13
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. Geografinė vietovė
Specifikacijos IV skirsnis „Geografinė vietovė“ iš dalies keičiamas remiantis Oficialiuoju geografinių kodų registru, kuriuo nacionaliniu lygmeniu sudaromas ir patvirtinamas kiekvieno departamento komunų sąrašas. Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nusakoma remiantis galiojančia INSEE tvarkomo Oficialiojo geografinių kodų registro versija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.
Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.
2. Nustatytas plotas
Nustatytas sklypų plotas iš dalies keičiamas siekiant įgyvendinti sklypų, iš kurių surenkamas vynuogių derlius, identifikavimo procedūrą.
Sklypus identifikuoja ekspertų komisija, remdamasi su vynmedžių sodinimo vieta susijusiais kriterijais.
Visi gamintojai, norintys, kad būtų identifikuotas jų vynmedžių sklypas, pateikia prašymą grupei, kuri iki derliaus nuėmimo metų kovo 31 d. perduoda jo kopiją Nacionaliniam kilmės ir kokybės institutui.
Naujų identifikuotų sklypų sąrašą kasmet tvirtina Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto kompetentingas nacionalinis komitetas, susipažinęs su minėtos ekspertų komisijos nuomone.
Su kriterijų ir identifikuotų sklypų sąrašais galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto tarnybose ir atitinkamoje apsaugos ir valdymo įstaigoje.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
3. Arčiausiai esanti vietovė
Išbraukiama pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vyndarystės, vyno gamybos ir brandinimo vietovė.
Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.
4. Vynuogių veislės
Vynuogių veislė „cot N“ (arba „malbec“) iš antrinės veislės tampa pagrindine veisle.
Peržiūrėtos vynuogių veislių dalių nustatymo taisyklės.
Visų pagrindinių vynuogių veislių dalis padidinama nuo 50 iki 85 % visų ūkio vynuogių veislių.
Antrinių vynuogių veislių „carmenère N“ ir „petit verdot N“ dalis išbraukiama.
Taip pat iš dalies keičiamos kelių vynuogių veislių naudojimo taisyklės.
Įtraukiama nuostata, kad nuoroda suteikiama vynui, pagamintam iš bent dviejų vynuogių veislių mišinio, kurio ne mažiau kaip 50 % sudaro veislės „merlot“ vynuogės.
Todėl išbraukiamos pagrindinių vynuogių veislių dalies nustatymo taisyklės.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
5. Sodinimo tankumas
Iš dalies keičiama atstumo tarp eilių taisyklė ir išbraukiama atstumo tarp sodinių taisyklė, įtraukiant naują nuostatą, pagal kurią kiekvienam sodiniui tenka ne didesnis kaip 1,67 m2 plotas. Jis apskaičiuojamas atstumą tarp eilių dauginant iš atstumo tarp sodinių toje pačioje eilėje.
1,67 m2 vertė tiesiogiai susijusi su tankumu viename hektare. Mažiausias sodinimo tankumas išlieka nepakitęs.
Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5.1 punkto 1 papunktis.
6. Vynmedžių formavimo būdai. Agrarinės aplinkosaugos nuostatos
Įtraukiamos šios aplinkosaugos nuostatos:
|
— |
Negyvybingi vynmedžiai turi būti pašalinami iš sklypų. Laikyti tokius negyvybingus vynmedžius sklypuose draudžiama. |
|
— |
Draudžiama chemiškai naikinti piktžoles vynuogyno pakraščiuose. |
|
— |
Visame sklypo plote draudžiama chemiškai naikinti piktžoles. |
|
— |
Draudžiama vynmedžius apkloti plastikine plėvele. |
|
— |
Kiekvienas veiklos vykdytojas apskaičiuoja ir registruoja apdorojimo dažnio indeksą. |
|
— |
Draudžiama iš esmės keisti podirvio, viršutinio dirvožemio sluoksnio arba elementų, kuriais užtikrinamas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimo vyno gamybai skirto sklypo dirvožemio vientisumas ir tvarumas, sudėtį (leidžiama imtis tik įprastų arimo darbų). |
Šiais pakeitimais siekiama labiau atsižvelgti į visuomenės poreikius naudoti mažiau augalų apsaugos produktų ir puoselėti aplinką.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
7. Vynininkystės metodai
Nuo šiol sodrinti griežtai draudžiama. Ši anksčiau leista praktika nebuvo įgyvendinama.
Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5.1 punkto 3 papunktis.
8. Vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data
Siekiant sudaryti sąlygas vynams judėti tarp visų geografinėje vietovėje esančių veiklos vykdytojų, išbraukiama vynų išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
9. Išleidimo vartoti data
Kovo 31 d. data pakeičiama į balandžio 1 d.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
10. Ryšys su geografine vietove
Bendrojo dokumento dalis „Ryšys su geografine vietove“ (8 punktas) suderinta su atitinkama specifikacijos dalimi. Dalis apie vynuogių veisles ir kelių vynuogių veislių naudojimą peržiūrėta atsižvelgiant į specifikacijos pakeitimus.
11. Pereinamojo laikotarpio priemonės
Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su nustatytu plotu ir sodinimo tankumu. Taip pat išbraukiama su tuo susijusi prievolė tvarkyti registrą.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
12. Deklaravimo prievolės
Pagal agrarinės aplinkosaugos nuostatą dėl esminių dirvožemio pokyčių įtraukiama prievolė iš anksto deklaruoti darbus.
Išbraukiamos išimtys, pagal kurias nepertraukiamai arba tariamai nepertraukiamai veiklą vykdantiems subjektams netaikomas reikalavimas iš anksto deklaruoti išėmimo iš apyvartos arba pakavimo.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
13. Pagrindinių tikrintinų punktų lentelė
Lentelė atnaujinama atsižvelgiant į specifikacijos pokyčius.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
14. Kontrolės įstaigos duomenys
Siekiant suderinti tekstą su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigos duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
15. Kiti formos pakeitimai
Specifikacijos formuluotė koreguojama tik formaliais aspektais.
Bendrajam dokumentui tai įtakos neturi.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Blaye
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22 – NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Tai neputojantys sausi raudonieji vynai. Jų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 12 %, o po sodrinimo – ne didesnė kaip 14 %. Kiekvienos parduodamo vyno partijos obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis kaip 0,3 g/l. Kiekvienos parduodamo vyno partijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 3 g/l. Kiekvienos parduodamo neišpilstyto vyno partijos lakusis rūgštingumas yra ne didesnis kaip 13,27 meq/l. Kiekvienos parduodamo neišpilstyto vyno partijos bendras sieros dioksido kiekis yra ne didesnis kaip 140 mg/l.
Šie neputojantys raudonieji vynai daugiausia gaminami iš veislės „merlot N“ vynuogių, gerai prisitaikiusių prie molingų ir kalkingų šlaitų, kuriuose puikiai sunoksta. Tai stiprūs ir švelnūs ryškiai raudonos spalvos vynai, dažnai pasižymintys intensyviu raudonųjų vaisių aromatu, kuris brandinant dažnai įgauna prieskonių pokvapių.
Maišant su kitų pagrindinių veislių „cabernet franc N“ ir „cabernet-sauvignon N“ vynuogėmis, vynai tampa gaivesni ir tvirtesnės struktūros, todėl padidėja jų tinkamumas brandinti ir aromato kompleksiškumas. Iš veislės „cot N“ (arba „malbec“), kuri taip pat yra pagrindinė vynuogių veislė, vynuogių gaminami vynai yra ypač tinkami brandinti, turintys daug taninų, koncentruoti, stiprūs, ryškios spalvos, su prieskonių ir juodųjų vaisių pokvapiais.
Galiausiai antrinių veislių, kaip antai „carmenère N“ arba „petit verdot N“, vynuogės suteikia šiems vynams sodrumo ir kompleksiškumo.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
5. Vynininkystės metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
|
1. |
Sodinimo tankumas
Auginimo praktika Mažiausia vynuogyno tankumas – 6 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių – ne didesnis kaip 2 metrai. Kiekvienam sodiniui tenka ne didesnis kaip 1,67 m2 plotas. Jis apskaičiuojamas atstumą tarp eilių dauginant iš atstumo tarp sodinių toje pačioje eilėje. |
|
2. |
Genėjimo taisyklės
Auginimo praktika Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas). Vieninteliai leidžiami genėjimo metodai yra vadinamasis trumpasis genėjimas (arba su ataugomis) arba ilgasis genėjimas (arba su ilgomis šakomis), paliekant ne daugiau kaip:
|
|
3. |
Sodrinimas
Specifinis vynininkystės metodas Sodrinti draudžiama. |
5.2. Didžiausia išeiga
|
1. |
60 hektolitrų iš hektaro |
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius nuimamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami toliau išvardytų komunų teritorijoje:
Žirondos departamentas
Anglade, Berson, Blaye, Braud-et-Saint-Louis, Campugnan, Cars, Cartelègue, Cavignac, Cézac, Civrac-de-Blaye, Cubnezais, Donnezac, Etauliers, Eyrans, Fours, Générac, Laruscade, Marcenais, Marsas, Mazion, Plassac, Pleine-Selve, Piunjako komunos dalis, atitinkanti Lafoso teritoriją iki susijungimo 1974 m. liepos 1 d., Reignac, Saint-Androny, Saint-Aubin-de-Blaye, Saint-Christoly-de-Blaye, Saint-Ciers-sur-Gironde, Saint-Genès-de Blaye, Saint-Girons-d’Aiguevives, Saint-Mariens, Saint-Martin-Lacaussade, Saint-Palais, Saint-Paul, Saint Savin, Saint-Seurin-de-Cursac, Saint-Vivien-de-Blaye, Saint-Yzan-de-Soudiac, Saugon ir Val de Livenne.
7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Cabernet franc N“
„Cabernet-Sauvignon N“
„Carménère N“
„Cot N“ – „Malbec“
„Merlot N“
„Petit Verdot N“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
8.1. Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas
Saugomos kilmės vietos nuorodos „Blaye“ geografinė vietovė yra šiaurinėje Žirondos departamento dalyje, dešiniajame estuarijos krante. Dėl estuarijos, kurią veikia iš vandenyno plūstantys jūrinio oro srautai, ir ilgai trunkančio saulėtumo (240 dienų per metus) šiam regionui būdingas nuosaikus klimatas ir labai palankios sąlygos vynuogininkystei. Šią geografinę vietovę sudaro 40 komunų, priklausančių trims buvusiems Blė, Sen Sjero prie Žirondos ir Sen Saveno kantonams.
Jūrinis klimatas ir kai kuriais metais pasitaikantys žemo slėgio rudeniniai lietūs ar, priešingai, šilti ir ypač saulėti vėlyvieji rudenys leidžia subręsti ypatingiems vynuogių derliams.
Blė sudaro trys geomorfologinės sąrankos: estuarinė kalkingų šlaitų dalis, kurią vakaruose ir pietvakariuose drenuoja trumpas ir status hidrografinis tinklas, vidinė molingesnės plynaukštės dalis, kurią šiaurėje drenuoja ilgas hidrografinis tinklas, mažai skaidantis kraštovaizdį, ir galiausiai smėlingesnės žemumos regionas šiaurėje ir rytuose, kur susiformavo tik keli nutrūkstantys vandentakiai, vos pastebimi reljefe.
Regiono geologinę įvairovę atspindi dirvožemio pobūdis. Kalkakmenio pagrindo dirvožemiai yra rudi, nelabai molingi ir negilūs, dažnai rudžemio tipo. Plynaukštės gilumoje rudi dirvožemiai tampa molingesni, o šlaituose – smėlingesni. Geografinės vietovės šiaurinėje ir rytinėje dalyse vietos smėlingi ir žvyringi dirvožemiai dažniausiai būna pilki arba juodi, rūgštiniai, dažnai plyti ant sukietėjusių geležies konkrecijų sluoksnio, vietos gyventojų vadinamo „su geležimi susimaišiusiu smiltainiu“. Šie jauražemio tipo dirvožemiai būna kelių atspalvių. 2015 m. gegužės mėn. atlikus dirvožemio tyrimą, buvo tiksliai apibūdinti įvairių tipų dirvožemiai, plytintys SKVN „Blaye“ geografinėje vietovėje.
SKVN „Blaye“ geografinei vietovei būdingi du pagrindiniai kraštovaizdžio tipai. Estuarijoje vyraujančiose plokštumose ir kalvų šlaituose dažnai plėtojama vynuogininkystė. Aplink Blė miestą ir jo citadelę susitelkę miesteliai, kaimai ir kaimeliai išsidėstę vynuogynuose, kuriuose išlikę keletas nedidelių miškingų plotų, daugiausia slėniuose. Rytinės dalies plokštumose vynuogynas siejamas su gyvulininkyste ir labiau primena laukymę viržynų ar pajūrio pušynų aplinkoje.
8.2. Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas
Nuo senų laikų šiame regione apsigyvenę romėnai pradėjo auginti vynuoges ir plėtoti prekybą vynu. Vynuogių auginimo valdos sparčiai plėtėsi palei estuarijos pakrantę ir prie to prisidėjo dinamiškas bei klestintis jūrų transportas.
Viduramžiais vynuogynai augo tik aplink Blė uostą. Liudviko XIV laikais strateginė Blė miesto padėtis buvo patvirtinta pastačius Vobano citadelę. Šis naujas karinis vaidmuo gerokai sutrikdė regiono komercinę veiklą.
XVIII a., grįžus santykinei vietos ramybei, buvo išbandomos naujos vynuogių veislės, taikomi optimizuoti auginimo metodai ir tuo metu novatoriški vyno gamybos procesai, pavyzdžiui, brandinimas statinėse, o vėliau – buteliuose, naudojant „olandišką degtuką“ (sieros dagtį) (Enjalbert, H., La naissance des grands vins et la formation du vignoble moderne de Bordeaux: 1647–1767, 1978) – visa tai atgaivino vyno rinką ir padėjo jai iš naujo suklestėti.
XIX a. rykštės (miltligė, fitoftora, filoksera) neaplenkė ir šio regiono vynuogynų. Dėl to 1853 m. vyno gamyba Blė regione sumažėjo iki 10 % įprasto derliaus. XX a. pradžioje, iškėlus bylą žemės savininkui, Blė civilinis teismas 1929 m. liepos 18 d. sprendimu nustatė raudonųjų ir baltųjų vynų, pagamintų trijuose Blė, Sen Sjero prie Žirondos ir Sen Saveno kantonuose, SKVN „Blaye“ arba „Blayais“. 1936 m. rugsėjo 11 d. dekretu, kuriuo buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Blaye“ arba „Blayais“, patvirtinta geografinė vietovė.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje, sumažėjus paraiškų skaičiui, SKVN „Blaye“ ir „Premières Côtes de Blaye“ vynuogynų profesinė bendrija ėmėsi peržiūrėti gamybos sąlygas. Šios gamybos sąlygos iš pradžių buvo išdėstytos chartijoje, o vėliau – specifikacijoje.
8.3. Priežastiniai ryšiai
Šis Žirondos, Šarantos ir Pajūrio Šarantos departamentų sankirtoje esantis regionas pasižymi aplinkos ir kraštovaizdžio įvairove, kur vyndariai ilgainiui sugebėjo sukurti bendrą tapatybę. Nors vietos praktinė patirtis iš pradžių paskatino vyndarius gaminti raudonuosius ir baltuosius vynus, nuo tada, kai nuorodos buvo pripažintos, vynuogynuose daugiausia buvo sodinamos raudonųjų veislių vynuogės.
Tarp senųjų Bordo regiono vynuogynų, veikiant jūriniam klimatui auginamos SKVN „Blaye“ veislių vynuogės nuo XVIII a. buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai ir griežti genėjimo metodai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodas, o lapų paviršius – pakankamas fotosintezei, užtikrinančiai gerą brandą.
Pakankamai drenuojamas (natūraliai arba valdant žmogui) dirvožemis, kuriame vynmedžiai sodinami ypač tankiai, lemia vynų stiprumą ir švelnumą.
Tiksliai apibūdinant SKVN vietovės dirvožemius ir pagal tai kruopščiai atrenkant sklypus, užtikrinama, kad vietinių veislių vynuogių, kurios per ilgą laiką buvo atrinktos dėl savo tinkamumo laikyti ir brandinti – dalykų, reikalingų vynams vežti ilgais nuotoliais, – savybės tinkamiausiai atsiskleistų. Siekiant užtikrinti pakankamą vynuogių derlių nedidinant vynuogių kiekio ant vynuogienojų (taip užtikrinama tinkama branda), padidintas augalų sodinimo tankumas.
Vynai brandinami ne trumpiau kaip iki antrųjų metų, einančių po derliaus nuėmimo metų, kovo 15 d. Toks ilgas brandinimo laikotarpis būtinas vynui stabilizuoti, ištobulinti ir leisti jo savybėms atsiskleisti.
Iš Šiaurės Žirondos saugomų kilmės vietos nuorodų šiuo metu „Blaye“ išsiskiria labiausiai.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Didesnis geografinis vienetas
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnį geografinį vienetą „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“.
Šio didesnio geografinio vieneto pavadinimas turi būti rašomas ne didesniu šriftu (nei aukštesniu, nei platesniu) nei du trečdaliai šrifto, kuriuo užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas.
Nuoroda į produkto specifikaciją
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2024/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)