EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 10 28
COM(2024) 507 final
KOMISIJOS ATASKAITA
EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos, ir šių neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo
Padėtis 2023 m. gruodžio 31 d.
Turinys
1.Įvadas
2.Skirtingų neapibrėžtųjų įsipareigojimų šaltinių analizė
2.1Biudžeto garantijos
2.2Paskolos finansinei paramai trečiosioms valstybėms teikti, kurioms sudaryti atidėjiniai
2.3Manevringumo marža užtikrintos paskolos
2.4Neapibrėžtųjų įsipareigojimų 2023 m. pabaigoje apžvalga
3.ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo vertinimas
3.1Vertinimo sistema
3.2Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, kuriems sudaryti atidėjiniai, tvarumo vertinimas
3.3Manevringumo marža užtikrintų neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo vertinimas
4.Išvados
5.Priedai
Nuolatinės nuosavų išteklių viršutinės ribos tvarumas ir manevringumo marža
Laikinosios nuosavų išteklių viršutinės ribos tvarumas ir manevringumo marža
1.Įvadas
Ši ataskaita skelbiama pagal Finansinio reglamento 256 straipsnio reikalavimus ir turėtų būti skaitoma kartu su:
·prie 2025 finansinių metų ES biudžeto projekto pridedamu XI darbiniu dokumentu, kuriame pateikiama išsami informacija apie ES biudžeto garantijas (ataskaita pagal 41 str. 5 dalį), ir
·ilgalaike ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozės ataskaita, kurioje pateikiamos 2025–2029 m. ES finansinio pajėgumo projekcijos, įvertinus planuojamas biudžeto išlaidas.
Šioje ataskaitoje siekiama apžvelgti ES biudžeto lėšomis dengiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų – tiek neapibrėžtųjų įsipareigojimų, kuriems sudaryti atidėjiniai, tiek manevringumo marža užtikrintų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, – dydį ir sudėtį 2023 m. gruodžio 31 d. Neapibrėžtieji įsipareigojimai – tai galimi finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys dėl esamų privalomų įsipareigojimų arba praeities įvykių
. Tai, ar dėl šių neapibrėžtųjų įsipareigojimų bus pateikta faktinių reikalavimų ES biudžetui, ir šių reikalavimų dydis priklausys nuo būsimų įvykių, kurių negalima numatyti ex ante.
2023 m. pabaigoje į ES biudžetą buvo įtraukta daugiau kaip 255 mlrd. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų (2022 m. pabaigoje – 206 mlrd. EUR), susijusių su valstybėms narėms (221 mlrd. EUR) ir trečiosioms valstybėms (34 mlrd. EUR) suteiktomis paskolomis, ir daugiau kaip 108 mlrd. EUR (2022 m. pabaigoje – 106 mlrd. EUR), susijusių su biudžeto garantijomis, suteiktomis įgyvendinant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), programą „InvestEU“, išorės skolinimo įgaliojimą, Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF) ir EDVF+. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumos didėjimo tendencija sulėtėjo: 2023 m. jų suma padidėjo 16 %, o 2022 m. – 40 %.
Didžiąją šio padidėjimo dalį sudaro valstybėms narėms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) papildomai išmokėtos paskolos ir nepaprastoji finansinė parama Ukrainai (makrofinansinės pagalbos (MFP)+ priemonės lėšomis).
Ataskaitoje taip pat pateikiamas neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo ilgalaikėje perspektyvoje vertinimas, grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais veiksniais, be kita ko, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Šis tvarumo vertinimas atliekamas neapibrėžtuosius įsipareigojimus lyginant su:
·esamų atidėjinių, laikomų atitinkamuose bendro atidėjinių fondo (BAF) skyriuose, Komisijos skirtuose neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, kuriems sudaryti atidėjiniai, t. y. atsirandantiems dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms, rinkos verte;
·nuosavų išteklių viršutine riba ir turima manevringumo marža manevringumo marža užtikrintiems neapibrėžtiesiems įsipareigojimams.
Pagrindinė 2023 m. pabaigos tvarumo analizės išvada yra ta, kad ES biudžete yra pakankamai išteklių galimiems neapibrėžtiesiems įsipareigojimams įvykdyti.
·Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms, atidėjiniai, turimi 2023 m. pabaigoje, yra tinkami atsižvelgiant į atitinkamų teisinių sistemų reikalavimus.
·2023 m. pabaigoje ES finansinis pajėgumas pagal esamą teisinę sistemą (t. y. Sprendimą dėl nuosavų išteklių ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) reglamentą) yra pakankamas, kad būtų galima padengti esamus ES įsipareigojimus, susijusius tiek su išlaidų programomis, tiek su finansų rinkomis (dėl skolos vertybinių popierių, išleistų pagal finansinės paramos programas valstybėms narėms ir priemonę MFP+), net ir susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms. Kitaip tariant, manevringumo marža yra pakankama, kad būtų užtikrintas ES finansų sistemos patikimumas ir jos kreditingumas net ir ypatingai neigiamo scenarijaus atveju, kai būtų daromas neigiamas poveikis ekonominėms sąlygoms, pajamoms ir išlaidoms.
Rizikos, kylančios dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, valdymas ir stebėsena vykdoma pagal horizontalią Komisijos sistemą, apimančią išsamias priemones ir apsaugos priemones, kuriomis Komisija gali pasinaudoti siekdama apsaugoti ES biudžetą nuo galimų nuostolių, kylančių dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Toje sistemoje svarbus vaidmuo tenka Neapibrėžtųjų įsipareigojimų priežiūros komitetui. 2023 m. šis komitetas posėdžiavo keturis kartus, kad, be kita ko, įvertintų, kaip kinta su Artimaisiais Rytais ir Ukraina susijusių pozicijų apimtis ir rizikos profilis. Kalbant apie Ukrainą, komitetas veikė kaip platforma pasirengti konkrečių įsipareigojimų dėl Ukrainos atidėjinių normos tinkamumo peržiūros procesui (kaip nustatyta Sprendimo dėl MFP II 13 straipsnyje).
Šioje ataskaitoje aptariami trijų skirtingų kategorijų neapibrėžtieji įsipareigojimai (biudžeto garantijos, paskolos trečiosioms valstybėms, kurioms sudaryti atidėjiniai, ir manevringumo marža užtikrintos paskolos) ir pateikiamas jų tvarumo įvertinimas atsižvelgiant į atitinkamus jų padengimo iš biudžeto šaltinius.
2.Skirtingų neapibrėžtųjų įsipareigojimų šaltinių analizė
2.1Biudžeto garantijos
Tai garantijos, suteiktos įvairiems įgyvendinimo partneriams pagal išorės skolinimo, ESIF, EDVF, „InvestEU“ ir EDVF+ įgaliojimus. Pagal visas šias priemones ES garantuoja įgyvendinimo partneriams dalies nuostolių ir išlaidų
, kurių jie gali patirti dėl jų finansavimo ir investavimo operacijų (t. y. skolos ar nuosavo kapitalo operacijų), padengimą.
Šios penkios garantijų programos turi skirtingą geografinę aprėptį, o tai daro įtaką pagal jas prisiimamai rizikai. ESIF ir „InvestEU“ padeda panaikinti investicijų deficitą Europos Sąjungoje. Išorės skolinimo įgaliojimas, EDVF ir EDVF+ yra Europos Sąjungos išorės politikos dalis ir pagal juos remiamos investicijos trečiosiose valstybėse (pagal išorės skolinimo įgaliojimo ir EDVF+ pirmą investicijų liniją daugiausia dėmesio skiriama valstybinio lygmens partneriams, o pagal EDVF ir EDVF+ ketvirtą atviros struktūros ir investicijų liniją – daugiausia privačioms operacijoms).
a) Biudžeto garantijos investicijoms už ES ribų remti
Seniausiai pradėta teikti biudžeto garantija yra garantija, teikiama įgyvendinant išorės skolinimo įgaliojimą. Pagrindinis jos tikslas – didinti Europos investicijų banko (EIB) gebėjimą vykdyti finansavimo operacijas rizikingesnėje aplinkoje už ES ribų tokiose srityse, kaip vietos privačiojo sektoriaus plėtra ir socioekonominės infrastruktūros plėtra.
2017 m. sukurta EDVF garantija siekiant remti investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą, visų pirma Afrikoje ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse, bei padėti šioms šalims įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus.
Remiantis patirtimi įgyvendinant išorės skolinimo įgaliojimą ir EDVF, EDVF+ buvo sukurtas 2021–2027 m. DFP laikotarpiui kaip integruotas finansinis paketas, užtikrinantis Užsachario Afrikos, Azijos, Ramiojo vandenyno regiono, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių, taip pat kaimyninių ir plėtros šalių finansinį pajėgumą tokiose srityse, kaip i) socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimas; ii) tvarus ir integracinis augimas; iii) prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas; iv) aplinkos apsauga ir valdymas ir v) darbo vietų kūrimas.
b) Biudžeto garantijos investicijoms ES viduje remti
ESIF pradėjo veikti 2015 m., siekiant spręsti po finansų krizės užsitęsusio vangaus privataus investavimo ES viduje problemą. Jį sudaro 26 mlrd. EUR biudžeto garantija iš ES biudžeto EIB grupei, kurią papildo 7,5 mlrd. EUR asignavimas iš EIB nuosavų išteklių.
Pagal 2021–2027 m. DFP nustatyta, kad programa „InvestEU“ apima veiklos rūšis, kurios anksčiau buvo vykdomos pagal ESIF ir kelias kitas finansines priemones. Taip pat sudaromos sąlygos 25 proc. ES garantijos gauti ne tik EIB grupei, bet ir kitiems įgyvendinimo partneriams. Programa „InvestEU“ siekiama užtikrinti papildomą postūmį investicijoms, kuriomis 2021–2027 m. laikotarpiu ES skatinamas ekonomikos atsigavimas, atsparumas, aplinkos atžvilgiu tvarus augimas ir užimtumas. Šio tikslo siekiama sutelkiant viešuosius ir privačiuosius finansavimo šaltinius, kad dabartinėmis sudėtingomis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis įmonėms ir projektams būtų teikiamas ilgalaikis finansavimas ir parama, atitinkanti ES prioritetus.
Penkios biudžeto garantijų programos skiriasi keliais požymiais, įskaitant skirtingus jų įgyvendinimo etapus. Nors išorės skolinimo įgaliojimu naudojamasi jau seniai (nuo 1977 m.), ESIF steigimo laikotarpis baigėsi 2022 m., o EDVF steigimo laikotarpis baigsis 2024 m. Tuo pat metu „InvestEU“ ir EDVF+ investavimo etapas prasidėjo visai neseniai. Šie skirtingi penkių biudžeto garantijų programų įgyvendinimo etapai atsispindi toliau pateikiamoje lentelėje, iš kurios matyti, kad buvo pasirašytos operacijos, kurioms panaudota visa išorės skolinimo įgaliojimo garantijos suma ir beveik visa ESIF suma, ir išmokėta didžioji šiomis priemonėmis garantuotos paramos dalis. Priešingai, EDVF+ ir „InvestEU“ yra gerokai ankstesniame veiklos pradiniame etape.
1 lentelė. Biudžeto garantijos (2023 m. gruodžio 31 d.) (mln. EUR)(*)
|
|
Su garantijos šalimis pasirašyta garantija
|
Garantija, susijusi su garantijos šalių pasirašytomis operacijomis
|
Garantija, susijusi su garantijos šalių pasirašytomis operacijomis ir pagal kurias lėšos išmokėtos
|
|
|
|
|
|
|
ESIF
|
25 591
|
23 635
|
21 551
|
|
EDVF
|
1 077
|
548
|
478
|
|
Išorės skolinimo įgaliojimas
|
27 729
|
27 729
|
19 856
|
|
„InvestEU“
|
25 767
|
6 592
|
1 433
|
|
EDVF+
|
28 115
|
7 660
|
634
|
|
Iš viso
|
108 279
|
66 164
|
43 952
|
(*) Su garantijos šalimis pasirašyta garantija yra garantijos, suteiktos įgyvendinimo partneriui pasirašant garantijos sutartį, suma. Garantija, susijusi su garantijos šalių pasirašytomis operacijomis, apima visų operacijų, kurias garantijos šalys pasirašė su galutiniais gavėjais / finansų tarpininkais, garantijų sumas. Su pasirašytomis operacijomis, pagal kurias išmokėtos lėšos, susijusi garantija apima operacijų, kurių lėšas garantijos šalis išmokėjo galutiniam gavėjui / finansų tarpininkams, sumas.
Kiti svarbūs garantijų programų skirtumai apibendrinti toliau pateiktuose punktuose:
·pagal išorės skolinimo įgaliojimą siūlomi dviejų rūšių produktai (daugiausia tiesioginis valstybės skolinimas, taip pat ir privatusis skolinimas) ir jį išimtinai vykdo EIB.
·ESIF yra suskirstytas į dvi linijas (infrastruktūros ir inovacijų liniją (toliau – II linija) ir MVĮ liniją (toliau – MVĮ linija); pagal abi linijas įgyvendinami skirtingi produktai), taip pat pasitelkiamas vienas išskirtinis įgyvendinimo partneris, t. y. EIB grupė.
·EDVF įgyvendina 10 partnerių, naudojančių skirtingus finansinius produktus, kurių rizikos lygis skiriasi, ir investuojančių į penkis pagrindinius sektorius: t. y. smulkiojo verslo finansavimą; tvariąją energetiką ir junglumą; finansavimą vietos valiuta; skaitmenizaciją ir darnius miestus.
·Naujosios biudžeto garantijos, pavyzdžiui, „InvestEU“ ir EDVF+, parengtos remiantis senesnių garantijų patirtimi ir turi savybių, panašių į senesnių garantijų savybes. Tačiau tiek „InvestEU“, tiek EDVF+ turi daugiau įgyvendinančių partnerių (atvira struktūra) ir santykinai didesnę produktų įvairovę.
2.2Paskolos finansinei paramai trečiosioms valstybėms teikti, kurioms sudaryti atidėjiniai
Šios kategorijos neapibrėžtieji įsipareigojimai atsiranda dėl finansinės paramos, suteiktos kaip Makrofinansinės paramos programos (MFP) paskolos ir Euratomo paskolos trečiosioms valstybėms.
Finansinė parama trečiosioms valstybėms dvišalių ES paskolų forma iš esmės buvo teikiama pagal MFP programą, skirtą ES nepriklausančioms valstybėms, patiriančioms mokėjimų balanso krizę. 2023 m. išmokėta 18,3 mlrd. EUR naujų MFP paskolų. 18 mlrd. EUR iš šios sumos sudarė MFP+ paskolos Ukrainai, kurios yra užtikrintos manevringumo marža.
Be MFP trečiosioms valstybėms, vis dar negrąžinta 300 mln. EUR Euratomo paskolų, suteiktų Ukrainos branduolinės energijos programai.
2 lentelė. Negrąžintos paskolų trečiosioms valstybėms sumos (2023 m. gruodžio 31 d.) (mln. EUR)
|
|
Negrąžintos paskolos
|
Sukauptos palūkanos
|
Iš viso
|
|
MFP(*)
|
15 193
|
150
|
15 343
|
|
Euratomas
|
300
|
1
|
301
|
|
Iš viso
|
15 493
|
151
|
15 644
|
(*) Neįskaitant MFP+ paskolų (užtikrintų manevringumo marža)
Tradiciškai paskolos trečiosioms valstybėms (išskyrus MFP+ paskolas) finansuojamos vykdant kompensacines skolinimosi operacijas, t. y. kiekviena paskola finansuojama atitinkama ES obligacija, kuri pagal terminą, palūkanų normą ir grąžinimo grafiką visiškai atitinka ES paskolą. Investuotojai į ES obligacijas patiria tik ES kredito riziką, o ne galutinės paramą gaunančios valstybės kredito riziką. ES įsipareigojimas yra neapibrėžtasis, nes paramą gaunanti valstybė pagal sutartį privalo užtikrinti pajamų srautą, reikalingą ES obligacijoms išpirkti. Iš esmės ES skolai grąžinti nereikia planuoti ES išteklių.
Tačiau ES biudžete šioms paskoloms sudaromi atidėjiniai galimiems atvejams, jei paramą gaunanti valstybė nesumokėtų gautos paskolos palūkanų ar negrąžintų pagrindinės sumos. Tradiciškai 9 proc. paskolų vertės yra laikoma kaip MFP arba Euratomo paskolų trečiosioms valstybėms atidėjiniai specialiuose BAF skyriuose. Kadangi tikimybė, kad vienu metu bus patirta nuostolių dėl dviejų ar daugiau MFP paskolų, yra palyginti nedidelė, atidėjinių kaupimas stiprina ES biudžeto gebėjimą padengti nuostolius dėl šio diversifikacijos efekto. Atidėjinių šioms paskoloms lygis išsamiau aptariamas 3.2 skirsnyje.
Todėl 3 lentelėje nurodytas grąžintinas sumas reikia laikyti didžiausiomis numatytomis sumomis, kurių galėtų būti pareikalauta iš atidėjinių 2024–2029 m.
3 lentelė. 2024–2029 m. kasmetinio negrąžintų paskolų (pagrindinės dalies ir palūkanų) trečiosioms valstybėms pagal esamas programas grąžinimo grafikas (2023 m. gruodžio 31 d.)
(mln. EUR)
|
Metai
|
Euratomas
|
MFP
|
Visos programos
|
|
2024
|
1
|
877
|
878
|
|
2025
|
1
|
261
|
262
|
|
2026
|
1
|
378
|
379
|
|
2027
|
51
|
410
|
461
|
|
2028
|
50
|
409
|
459
|
|
2029
|
0
|
1 153
|
1 153
|
|
Iš viso
|
104
|
3 488
|
3 592
|
2.3Manevringumo marža užtikrintos paskolos
Šios kategorijos neapibrėžtieji įsipareigojimai atsiranda dėl paskolų ES valstybėms narėms (t. y. mokėjimų balanso priemonės paskolų, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM) paskolų, Euratomo priemonės paskolų, paskolų pagal SURE ir paskolų pagal EGADP, kurios teikiamos investicijoms ir reformoms remti) ir neseniai suteiktų paskolų Ukrainai (18 mlrd. EUR MFP+ paskolų Ukrainai, o nuo 2024 m. – paskolų, suteiktų pagal Ukrainos priemonę).
Neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, atsirandantiems dėl paskolų ES valstybėms narėms ir Ukrainai neseniai suteiktų paskolų, ex ante atidėjiniai nesudaromi. Vietoje to, jų apsaugos mechanizmą sudaro galimybė iš valstybių narių pareikalauti papildomų nuosavų išteklių pagal Sąjungos biudžeto sistemą (neviršijant nuosavų išteklių viršutinės ribos, t. y. pasinaudojus biudžeto manevringumo marža).
Tai reiškia, kad, jei paramą gaunanti valstybė nevykdytų savo įsipareigojimų ES, teisę pareikalauti valstybių narių laikinai padengti atitinkamą sumą ES turėtų tik išnaudojusi visas kitas galimybes rasti sprendimus pagal esamą biudžeto sistemą. Tokie lėšų reikalavimai būtų teikiami viršijant DFP viršutines ribas, tačiau visiškai laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos.
Paprastai paskolos ES valstybėms narėms buvo skiriamos pagal tą pačią kompensacinio skolinimo metodiką, kaip ir finansinė parama trečiosioms valstybėms. Priešingai, EGADP paskolos ir paskolos pagal Ukrainos MFP+ priemonę (ir pagal Ukrainos priemonę nuo 2024 m.) finansuojamos taikant vieningą finansavimo metodą.
2023 m. Komisija, veikdama ES vardu, valdė penkias programas, pagal kurias ji teikė paskolas valstybėms narėms. Šios penkios programos aptariamos toliau pateiktuose penkiuose punktuose.
·Mokėjimų balanso priemonė sukurta 2002 m. siekiant padėti euro zonai nepriklausančioms ES šalims, kurios patiria arba gali patirti mokėjimų balanso sunkumų.
·EFSM sukurta 2010 m. siekiant teikti finansinę paramą ES valstybėms narėms, kurios patiria didelių finansinių sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia dėl išskirtinių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių.
·Euratomo paskolų priemonė.
·Programa SURE, dėl kurios susitarta 2020 m. birželio mėn., siekiant padėti finansuoti staigų ir didelį nacionalinių viešųjų išlaidų padidėjimą, susijusį su nacionalinėmis sutrumpinto darbo laiko schemomis ir panašiomis priemonėmis, taikomomis reaguojant į COVID-19 krizę. Kadangi ši ekstremaliosios situacijos priemonė buvo sukurta prieš įsigaliojant nuosavų išteklių viršutinės ribos ir manevringumo maržos padidinimui, visos valstybės narės sutiko suteikti neatšaukiamas, besąlygiškas garantijas pagal pareikalavimą, kurios padengia 25 proc. didžiausios finansinės paramos sumos. Kiekvienos valstybės narės įnašas į bendrą garantijos sumą yra proporcingas jos santykinei visų ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) daliai (remiantis 2020 m. ES biudžetu).
·EGADP yra pagrindinis programos „NextGenerationEU“ (NGEU) (2020 m.) ramstis ir laikina priemonė, skirta reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti, siekiant galutinio tikslo – palengvinti atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.
Pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę Komisija skolinasi lėšų, kurias EGADP naudoja valstybių narių reformoms ir investicijoms finansuoti. Finansavimas gali būti skiriamas kaip paskola (grąžintina parama) arba dotacija (negrąžintina parama).
Visos NGEU pasiskolintos lėšos, kurios 2023 m. pabaigoje sudarė 284 mlrd. EUR, yra garantuojamos ES biudžeto lėšomis pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 9 straipsnio 4 dalį laikinai 0,6 proc. padidinus ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) nuosavų išteklių viršutinę ribą, kuri taikoma tik NGEU įsipareigojimams. Neapibrėžtieji įsipareigojimai atsiranda tik dėl EGADP paskolų (kitaip nei dėl EGADP dotacijų), todėl šioje analizėje nagrinėjamos tik EGADP paskolos. Svarbu pabrėžti, kaip minėta pirmiau, kad EGADP paskolos finansuojamos taikant vieningą finansavimo metodą.
4 lentelė. Negrąžintos manevringumo marža užtikrintų paskolų sumos (2023 m. gruodžio 31 d.) (mln. EUR)
|
|
Negrąžintos paskolos
|
Sukauptos palūkanos
|
Iš viso
|
|
Mokėjimų balanso priemonė
|
200
|
1
|
201
|
|
Euratomas
|
13
|
0
|
13
|
|
EFSM
|
42 800
|
411
|
43 211
|
|
SURE
|
98 355
|
104
|
98 459
|
|
EGADP (paskolos)
|
79 240
|
349
|
79 589
|
|
MFP+
|
18 000
|
270
|
18 270
|
|
Iš viso
|
238 608
|
1 135
|
239 743
|
Toliau 5 lentelėje pateikiami visų metinių grąžintinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų), kurias turi sumokėti visi ES paskolų, suteiktų pagal finansinę paramą valstybėms narėms ir priemonę MFP+, gavėjai, dydžiai.
Kiekvienais nagrinėjamais metais šios sumos parodo didžiausią teorinį netenkamą srautą, kurį reikėtų padengti iš ES biudžeto, susijusį su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, atsirandančiais dėl finansinės paramos valstybėms narėms ir priemonės MFP+. Tačiau ES biudžete nustatyti biudžeto ištekliai, iš kurių bet kada galima padengti mokėjimus, susijusius su obligacijomis, įskaitant kraštutinį ir precedento neturintį atvejį, kai vienas ar keli gavėjai vienu metu negrąžina savo paskolų ES.
5 lentelė. 2024–2029 m. kasmetinio negrąžintų manevringumo marža užtikrintų paskolų (pagrindinės dalies ir palūkanų) pagal esamas programas grąžinimo grafikas (2023 m. gruodžio 31 d.) (mln. EUR)
|
Year
|
Euratom
|
BoP
|
EFSM
|
SURE
|
RRF loans (*)
|
MFA+
(**)
|
All programmes
|
|
2024
|
14
|
6
|
3 317
|
327
|
918
|
419
|
5 001
|
|
2025
|
0
|
206
|
3 069
|
8 327
|
917
|
567
|
13 086
|
|
2026
|
0
|
0
|
6 857
|
8 327
|
917
|
566
|
16 667
|
|
2027
|
0
|
0
|
3 531
|
327
|
917
|
566
|
5 341
|
|
2028
|
0
|
0
|
2 756
|
10 327
|
919
|
567
|
14 569
|
|
2029
|
0
|
0
|
1 790
|
8 464
|
917
|
567
|
11 738
|
|
Total
|
14
|
212
|
21 320
|
36 099
|
5 505
|
3 252
|
66 402
|
(*) Palūkanos už EGADP paskolas pagal programą NGEU skaičiuojamos nuolat pagal specialią metodiką (žr. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2022)9701 final, 2022 12 19). Todėl pirmiau pateiktos metinės šių paskolų palūkanos yra įvertis, apskaičiuotas atsižvelgiant į dabartines finansavimo sąlygas.
(**) Pagal Reglamento 2022/2463 17 straipsnį, Ukrainos prašymu ES kasmet gali skirti palūkanų subsidiją su MFP+ paskolomis susijusioms palūkanų išlaidoms padengti.
Atsižvelgiant į visas 2023 m. pabaigoje negrąžintas paskolas, 2028–2054 m. laikotarpiu metinės paskolų, užtikrintų manevringumo marža pagal nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą, grąžinimo sumos (pagrindinė suma ir palūkanos) vidutiniškai sudaro 5,4 mlrd. EUR. Vidutinės metinės EGADP paskolų, užtikrintų manevringumo marža pagal laikinąją nuosavų išteklių viršutinę ribą, grąžinimo sumos (pagrindinė suma ir palūkanos) tuo pačiu laikotarpiu sudaro 3,5 mlrd. EUR.
2.4Neapibrėžtųjų įsipareigojimų 2023 m. pabaigoje apžvalga
2023 m. pabaigoje ES biudžete iš viso buvo numatyta 255 mlrd. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms suteiktomis paskolomis, ir 108 mlrd. EUR suma, susijusi su garantijomis, suteiktomis įgyvendinant ESIF, „InvestEU“, išorės skolinimo įgaliojimą, EDVF ir EDVF+). Didžiausią ES biudžeto rizikos poziciją sudaro finansinės paramos programos, skirtos valstybėms narėms.
1 pav. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų suskirstymas pagal šaltinius 2023 m. gruodžio 31 d.
(*) Remiantis bendra su garantijos šalimis pasirašytos garantijos suma (žr. 1 lentelę).
Didėjančią biudžeto garantijų ir finansinės paramos programų svarbą įgyvendinant ES politiką atspindi nuolatinė didėjimo tendencija 2021–2023 m. laikotarpiu. Nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 m. pabaigos užfiksuotas nuosaikesnis 16 proc. bendros sumos padidėjimas, palyginti su 40 proc. padidėjimu nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. pabaigos.
2 pav. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų suskirstymas pagal šaltinius 2021–2023 m. laikotarpiu (mlrd. EUR)
Nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 m. pabaigos buvo užfiksuotas nedidelis paskolų valstybėms narėms padidėjimas (+16 proc.), visų pirma dėl papildomai išmokėtų paskolų pagal EGADP. Finansinė parama trečiosioms valstybėms padidėjo daugiau nei dvigubai, visų pirma dėl ypatingų pastangų finansiškai remti Ukrainą, o neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl biudžeto garantijų programų, iš esmės išliko stabilūs. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl biudžeto garantijų programų, padidėjimą prasidėjus „InvestEU“ ir EDVF+ įgyvendinimo etapui beveik visiškai kompensavo sumažėjusios išorės skolinimo įgaliojimo ir ESIF pozicijos dėl didėjančio galutinių gavėjų grąžinamų lėšų.
Tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos ES neapibrėžtieji įsipareigojimai dar labiau padidės dėl: i) papildomos paramos trečiosioms valstybėms (visų pirma pagal Ukrainos priemonę); ii) papildomo EGADP paskolų išmokėjimo ir iii) tolesnės pažangos įgyvendinant biudžeto garantijų programas („InvestEU“, EDVF+ ir Ukrainos priemonę).
3.ES neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo vertinimas
3.1Vertinimo sistema
Nedarant poveikio tam tikrų finansinių įsipareigojimų atidėjinių vertinimui per visą jų galiojimo laikotarpį, kurio reikalaujama, kai įsipareigojimai prisiimami, Finansinio reglamento 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų arba finansinės paramos, laikomi tvariais, jeigu jų prognozuojama daugiametė raida atitinka SESV 312 straipsnio 2 dalyje numatytame reglamente, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, nustatytas ribas ir viršutines metinių mokėjimų asignavimų ribas, nustatytas Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053, 3 straipsnio 1 dalyje.“ (t. y. DFP viršutines ribas ir nuosavų išteklių viršutinę ribą).
Tai reiškia, kad išteklių, kuriuos ES gali panaudoti per vienus metus pagal dabartinę DFP (nuosavų išteklių viršutinė riba), turėtų pakakti išlaidoms, atsirandančioms pagal DFP, ir visiems vykdytiniems neapibrėžtiesiems įsipareigojimams finansuoti.
Visų pirma, mokėjimai, susiję su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms, kuriems sudaryti atidėjiniai, turi būti finansuojami iš nustatytų atidėjinių ir bet kokių kitų mokėjimų, numatytų pagal DFP. Šios ataskaitos 3.2 skirsnyje pateikiamas vertinimas, ar turimų atidėjinių pakanka, kad būtų galima atlikti numatytus ir nenumatytus mokėjimus, susijusius su biudžeto garantijomis ir finansine parama trečiosioms valstybėms, palyginti su 2023 m. pabaigoje buvusiais įsipareigojimais.
Mokėjimai, susiję su neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl manevringumo marža užtikrintos finansinės paramos ES valstybėms narėms ir Ukrainai, vykdymu, gali būti finansuojami prašant papildomų nuosavų išteklių, neviršijant Sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės ribos. Manevringumo marža (t. y. nuosavų išteklių viršutinės ribos ir ES biudžeto išlaidoms finansuoti reikalingų nuosavų išteklių skirtumas) rodo ES finansinį pajėgumą padengti papildomus netenkamų pinigų srautus, susijusius su neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl manevringumo marža užtikrintos finansinės paramos įgyvendinimu. Šio neapibrėžtųjų įsipareigojimų rinkinio vertinimo sistema išsamiai aprašyta 2021 m. ataskaitoje, parengtoje pagal Finansinio reglamento 250 straipsnį. 2023 m. pabaigoje buvusių manevringumo marža užtikrintų neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertinimo rezultatai pateikti 3.3 skirsnyje. 2020 m. sprendimu dėl nuosavų išteklių laikinai padidinta nuosavų išteklių viršutinė riba, kad būtų padengti įsipareigojimai, atsiradę įgyvendinant priemonę NGEU, įskaitant dėl EGADP paskolų valstybėms narėms atsirandančius manevringumo marža užtikrintus neapibrėžtuosius įsipareigojimus.
3.2Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, kuriems sudaryti atidėjiniai, tvarumo vertinimas
a) Atidėjiniai, turimi 2023 m. pabaigoje
Neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms, yra padengti ES biudžeto atidėjiniais, grindžiamais konservatyviu kiekvienos priemonės numatomų nuostolių vertinimu ir papildomu atsargos rezervu (skirtu nenumatytiems nuostoliams padengti). Atidėjiniai, kuriais ES biudžetas apsaugomas nuo nuostolių, galinčių atsirasti dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms, yra laikomi BAF skyriuose. 2023 m. gruodžio 31 d. BAF buvo sudarytas iš 16 skyrių (iš jų 13 buvo visiškai veikiantys ir juose buvo lėšų), įskaitant skyrius, skirtus visoms vykdomoms garantijų programoms, Išorės veiksmų garantijų fondo (IVGF) skyrių (kuris skirtas ankstesnių laikotarpių išorės skolinimo įgaliojimui, Euratomo ir MFP paskoloms) ir MFP po 2020 m. bei Euratomo paskolų skyrius.
Visų pirma atidėjiniai MFP ir Euratomo paskoloms yra sudaromi skirtinguose BAF skyriuose:
·ankstesnių laikotarpių pozicijos (7,9 mlrd. EUR MFP paskolų ir 300 mln. EUR Euratomo paskolų) yra užtikrintos IVGF skyriaus lėšomis;
·naujos MFP paskolos (1,4 mlrd. EUR), įskaitant skubią MFP paskolą Ukrainai, kurias įsipareigota suteikti 2022 m. ir 2023 m., yra užtikrintos MFP po 2020 m. skyriaus lėšomis;
·6 mlrd. EUR išskirtinės MFP paskolos Ukrainai (išskirtinė MFP I ir MFP II) įtrauktos į naują atskirą skyrių, nes šioms paskoloms taikomas papildomas rizikos draudimas (t. y. šiam išskirtinės MFP paskolų Ukrainai paketui turi būti taikoma 70 proc. padengimo norma: 9 proc. sudaro iš ES biudžeto įmokėti atidėjiniai ir 61 proc. – valstybių narių teikiamos garantijos, kurių galima pareikalauti).
2023 m. gruodžio 31 d. BAF grynojo turto rinkos vertė sudarė 18,8 mlrd. EUR, t. y. padidėjo palyginti su 14,39 mlrd. EUR 2022 m. pabaigoje. Likusiems šios DFP metams Komisija jau skyrė papildomų atidėjinių į BAF (visų pirma atidėjinių, susijusių su „InvestEU“, EDVF+ ir Ukrainos priemonės II ramsčiu), todėl BAF bus dar didesnis.
Kaip numatyta Turto valdymo gairėse, išlaikomas likvidus diversifikuotas BAF portfelis, daugiausia investuojant į aukšto reitingo skolos priemones, pavyzdžiui, valdžios institucijų, viršvalstybinių institucijų, valstybės agentūrų ir įmonių išleistas obligacijas, kad per visą investavimo laikotarpį būtų išsaugotas kapitalas. Metų pabaigoje BAF portfelis buvo gerai diversifikuotas pagal įvairias reikalavimus atitinkančias fiksuotųjų pajamų turto klases, įskaitant tam tikrą ribotą ne eurais išreikštų vertybinių popierių (JAV doleriais), nuosavybės vertybinių popierių biržinių fondų ir grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų poziciją.
2023 m. BAF pasiekė +5,21 proc. metinę grąžą, kuri iš esmės atitiko jo portfelio lyginamąjį indeksą (+5,40 proc.).
b) Biudžeto garantijų tvarumo vertinimas
Preliminariai pažymėtina, kad ES biudžeto garantijos labai skiriasi pagal politikos tikslus, rizikos pasidalijimo struktūras ir pagrindinių operacijų rizikos profilį. Tai savo ruožtu gali lemti skirtingą atidėjinių normą skirtingoms programoms, grindžiamą vertės pokyčio rizika per visą galiojimo laikotarpį, kuri užtikrina tinkamą galimų nuostolių padengimą esant tam tikram (iš anksto nustatytam) patikimumo lygiui. Nors kai kuriais atvejais 2023 m. pabaigoje turimi atidėjiniai buvo šiek tiek mažesni už atitinkamą vertės pokyčio riziką su taikomu patikimumo lygiu, išvada dėl atidėjinių pakankamumo grindžiama keliais elementais, įskaitant garantijos galiojimo ciklo etapą (visiškai sudaryti arba ne visiškai sudaryti) ir specialias atidėjinių sudarymo taisykles atitinkamoms biudžeto garantijoms (pvz., išorės skolinimo įgaliojimui).
Remiantis turimais 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis apie grynuosius nuostolius per visą galiojimo laikotarpį, susijusius su tą dieną galiojančiomis biudžeto garantijomis, galima daryti tokias išvadas:
·ESIF rizikos analizės, atliktos remiantis kredito rizikos modeliu II linijos skolos operacijų atžvilgiu ir ekspertų atliktu II linijos ir MVĮ linijos nuosavo kapitalo bei MVĮ linijos skolos produktų vertinimu, rezultatai rodo, kad vertės pokyčio rizikos dydis yra 7,4 mlrd. EUR, esant 95 proc. patikimumo lygiui per visą galiojimo laikotarpį. Ši vertės pokyčio rizika yra visiškai padengta šiuo metu turimais 9,2 mlrd. EUR ESIF atidėjiniais;
·EDVF rizikos analizė rodo, kad vertės pokyčio rizikos dydis per visą galiojimo laikotarpį yra 700,7 mln. EUR, esant 90 proc. pageidaujamam patikimumo lygiui per visą galiojimo laikotarpį. Šią sumą visiškai padengia EDVF BAF skyriaus rinkos vertė 2023 m. pabaigoje (765 mln. EUR);
·įgyvendinant išorės skolinimo įgaliojimo programą pagal kelis jos įgaliojimus, pagrindiniai kredito rizikos rodikliai šiek tiek pablogėjo iš dalies dėl to, kad išorės skolinimo įgaliojimui tenka ankstesnių laikotarpių Ukrainos pozicijos, kurių vertė yra 2,3 mlrd. EUR. Rizikos analizės rezultatai rodo, kad vertės pokyčio rizikos dydis per visą garantijos galiojimo laikotarpį yra 3,2 mlrd. EUR, esant 90 proc. patikimumo lygiui, o tai viršija atitinkamus proporcingus atidėjinius BAF skyriuje (2,3 mlrd. EUR). Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad išorės skolinimo įgaliojimas yra sena priemonė, kuri neturi iš anksto nustatyto patikimumo lygio ir kuriai taikomos specialios nepakankamų ir per didelių atidėjinių sudarymo taisyklės. IVGF skyrius (skirtas išorės skolinimo įgaliojimui) kasmet papildomas, jei atidėjinių suma tampa mažesnė nei 9 proc. likusių išmokėtų garantuotų sumų. Be to, išorės skolinimo įgaliojimą sudaro amortizuojamos paskolos, kurių grąžinimo laikotarpis yra ilgas, o nuostoliai paprastai susidaro lėtai.
·Kalbant apie „InvestEU“ ir EDVF+, atsižvelgiant į tai, kad programų pradinis etapas dar tik prasideda, o pirmosios operacijos pasirašytos 2022 m., daryti išvadas dėl atidėjinių pakankamumo dar anksti.
c) Paskolų trečiosioms valstybėms, kurioms sudaryti atidėjiniai, tvarumo vertinimas
Negrąžintų MFP paskolų trečiosioms valstybėms portfelio struktūrą sudaro paskolos: i) įvairioms ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms; ii) šalims ir teritorijoms, kurias apima Europos kaimynystės politika, ir iii) kitoms trečiosioms valstybėms, kurios atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant regioninį stabilumą ir kurios yra strategiškai svarbios Sąjungai, taip pat politiškai, ekonomiškai ir geografiškai artimos Sąjungai.
Toliau pateiktuose trijuose punktuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bendra 9 proc. tikslinė atidėjinių norma MFP paskoloms tebėra tinkama.
·MFP gavėjų ekonominė padėtis (atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip BVP vienam gyventojui, santykinė ekonomikos branda, artumas ES ekonomikai ir pan.).
·MFP paskoloms taikomos sąlygos, susijusios su gerais TVF programos gyvendinimo rezultatais, kurie suteikia pasitikėjimo trečiosios valstybės finansiniu gyvybingumu ir visišku ES lėšų grąžinimu.
·MFP gavėjų ekonominės padėties ir naujausių makroekonominių pokyčių valstybėse partnerėse vertinimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. dauguma valstybių nurodė gerą ekonomikos atsigavimą po COVID-19. Tačiau Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą padidino ekonominį netikrumą, pagilino energetikos krizę ir prisidėjo prie didelės maisto ir energijos infliacijos regione. Prasidėjus konfliktui Gazos ruože po 2023 m. spalio mėn. „Hamas“ teroristų išpuolio, Artimuosiuose Rytuose esančių paramos gavėjų geopolitinės perspektyvos dar labiau pablogėjo, nors ekonominis poveikis (per prekybą, turizmą ir vartojimą) visam regionui kol kas yra nedidelis.
Kalbant apie likvidumo riziką, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad dabartinė MFP paskolų struktūra, paskolų grąžinimo terminai ir paramos gavėjų mokėjimai jas grąžinant yra gerai paskirstyti per dabartinę ir vėlesnes DFP, taip sumažinant riziką ES biudžetui, jei būtų vėluojama vykdyti įsipareigojimus arba jie būtų nevykdomi.
|
1 langelis. ES neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl ES finansinės paramos Ukrainai. Pagrindiniai įvykiai 2024 m.
Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES nuolat teikia Ukrainai tvirtą politinę, ekonominę, karinę, finansinę ir humanitarinę paramą. Visas tiesioginių ir netiesioginių su Ukraina susijusių pozicijų (kapitalo) pagal esamas programas 2024 m. birželio 30 d. rinkinys pateiktas 6 lentelėje.
Pagrindinė finansinės paramos Ukrainai teikimo priemonė 2024–2027 m. laikotarpiu yra Ukrainos priemonė, kurios bendra suma 2024–2027 m. yra iki 50 mlrd. EUR. Parama bus teikiama paskolų, dotacijų ir garantijų forma, remiantis toliau apibūdintais trimis ramsčiais.
·I ramstis (parama Ukrainai pagal Ukrainos planą): pagal šį ramstį Ukrainai teikiama finansinė parama, iš viso 38,27 mlrd. EUR, kurią sudaro tiek dotacijos (5,27 mlrd. EUR), tiek paskolos (33 mlrd. EUR). Paskolos, teikiamos pagal Ukrainos priemonę, kaip ir paskolos, teikiamos pagal MFP+ paketą, yra finansuojamos skolinantis ir užtikrinamos manevringumo marža.
·II ramstis (Ukrainos investicijų programa): šiuo ramsčiu, kuriam skirta beveik 7 mlrd. EUR iš ES biudžeto, siekiama pritraukti ir sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas Ukrainos atsigavimui ir atstatymui. Siekiant įgyvendinti II ramstį, nustatyta 7,8 mlrd. EUR Ukrainos garantija, kurios atidėjinių norma yra 70 proc. (ir 1,51 mlrd. EUR skirta derinimo finansavimui).
·III ramstis (4,6 mlrd. EUR negrąžintinos paramos): šio ramsčio lėšomis, be kita ko, bus dengiama palūkanų subsidija už išskirtinės MFP paskolas ir pagal I ramstį suteiktas paskolas.
Ukrainos priemonės paskolos teikiamos itin palankiomis sąlygomis, nes yra subsidijuojamos palūkanos ir nustatytas ilgas 35 metų grąžinimo laikotarpis, taip pat 10 metų lengvatinis laikotarpis. Taip sumažinama metinė našta Ukrainos viešiesiems finansams ir kartu sumažinama rizika ES biudžetui. 2024 m. pirmąjį pusmetį pagal Ukrainos priemonę iš viso išmokėta 7,9 mlrd. EUR paskolų (kovo mėn. – 4,5 mlrd. EUR, balandžio mėn. – 1,5 mlrd. EUR ir birželio mėn. – 1,9 mlrd. EUR). Be to, 2024 m. pirmąjį pusmetį pagal Ukrainos garantiją pasirašytos garantijų sutartys dėl paramos operacijoms Ukrainoje, kurių bendra vertė sudaro 940 mln. EUR.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl paskolų Ukrainai nuo 2023 m., padengti biudžeto manevringumo marža (aptarta kitame skirsnyje). 2022 m. pabaigoje Ukrainai suteiktoms paskoloms (6 mlrd. EUR MFP ir 1,59 mlrd. EUR perskirstytų paskolų pagal išorės skolinimo įgaliojimą) taikoma 70 proc. biudžeto padengimo norma
. Vadovaudamasi Sprendimo dėl MFP II 13 straipsniu, Komisija 2024 m. birželio mėn. pabaigoje rengdama ataskaitą pagal 41 straipsnio 5 dalį peržiūrėjo 70 proc. atidėjinių normos tinkamumą ir padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo pakankamai naujų ilgalaikių ir reikšmingų elementų, kurie pateisintų 70 proc. atidėjinių normos pakeitimą.
Ta išvada buvo padaryta atlikus tiek kokybinį, tiek kiekybinį rizikos, buvusios 2023 m. pabaigoje, vertinimą
. Naujausias TVF vertinimas patvirtina, kad tokio atidėjinių lygio išlaikymas atitinka apdairų požiūrį
.
|
6 lentelė. Negrąžinta suma pagal esamų programų tiesiogines ir netiesiogines su Ukraina susijusias pozicijas (kapitalas) (2024 m. birželio 30 d., mln. EUR)
|
Tiesioginės pozicijos
|
Negrąžinta suma
|
Finansavimas iš biudžeto
|
|
Ankstesnių laikotarpių MFP
|
3 810
|
9 %
|
|
Ankstesnių laikotarpių Euratomo paskolos
|
300
|
9 %
|
|
Skubi MFP
|
1 200
|
9 %
|
|
Išskirtinė MFP I + II
|
6 000
|
9 % (+61 % VN garantijų)
|
|
MFP+
|
18 000
|
Manevringumo marža
|
|
Ukrainos priemonė – I ramstis
|
7 890
|
Manevringumo marža
|
|
Iš viso
|
37 200
|
|
|
Netiesioginės pozicijos
|
|
|
|
Išorės skolinimo įgaliojimo paskolos, išmokėtos iki 2022 m. vasario mėn.
|
1 708
|
9 %
|
|
EIB pirmasis paketas pagal išorės skolinimo įgaliojimą
|
668
|
9 %
|
|
EIB antrasis paketas pagal išorės skolinimo įgaliojimą
|
1 338
|
70 %
|
|
ERPB paskolos pagal EDVF
|
103
|
50 %
|
|
Ukrainos garantija
|
940
|
70 %
|
|
Iš viso
|
4 757
|
|
3.3Manevringumo marža užtikrintų neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumo vertinimas
ES biudžeto pajėgumas užtikrinti manevringumo marža užtikrintų neapibrėžtųjų įsipareigojimų įvykdymą vertinamas taikant 3.1 dalyje nurodytą sistemą.
Kalbant apie NGEU įsipareigojimus, nuosavų išteklių viršutinė riba buvo padidinta 0,6 proc. ES BNP tik tam, kad šios paskolintos lėšos būtų padengtos garantijomis. Taip užtikrinama, kad ES turėtų lėšų skolos, prisiimtos NGEU negrąžintinai paramai (EGADP dotacijoms) ir EGADP paskoloms valstybėms narėms finansuoti, palūkanoms ir pagrindinei sumai grąžinti. Kadangi palūkanos bus mokamos iš sumų, įtrauktų į būsimą metinį biudžeto programavimą, tik EGADP paskolos yra neapibrėžtieji įsipareigojimai.
Todėl manevringumo marža apskaičiuojama įskaitant visus NGEU įsipareigojimus, tačiau pagal Finansinio reglamento 213 straipsnio 3 dalies reikalavimus šiame skirsnyje pateiktoje jautrumo analizėje daugiausia dėmesio skiriama būtent neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, atsirandantiems dėl EGADP paskolų.
Pirmajame etape nustatomas pagrindinis scenarijus (atskaitos scenarijus), kuris atitiktų numatomą ES išlaidų ir finansinio pajėgumo raidą artimiausiais metais. Iki 2027 m. jis atitinka 2025 m. biudžeto projektą ir ilgalaikę būsimų ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozę.
2028–2029 m. taikoma paprasta ekstrapoliacija, kaip atskaitos tašką imant 2021–2027 m. laikotarpio vidutinius metinius mokėjimus, padidintus ES BNP augimo tempu. Tai tik mechaninė ekstrapoliacija, kuri atliekama siekiant šioje ataskaitoje pateikti pakankamai ilgo laikotarpio analizę. Ji neturi būti suprantama kaip išankstinė nuomonė dėl pasiūlymo dėl DFP po 2027 m. Atliekant šią ekstrapoliaciją daroma prielaida, kad 2021–2023 m. prisiimtos skolos NGEU finansuoti bus grąžinamos linijiniu būdu, pradedant 2028 m.
Neįskaitant einamųjų biudžetinių metų, 2025–2029 m. manevringumo marža esamiems ir naujiems neapibrėžtiesiems įsipareigojimams padengti yra vidutiniškai maždaug 106,3 mlrd. EUR per metus taikant 1,4 proc. ES BNP nuosavų išteklių viršutinę ribą ir maždaug 111,7 mlrd. EUR per metus taikant laikinąją 0,6 proc. ES BNP viršutinę ribą.
Nustačius pagrindinį scenarijų, toliau atliekami keturi papildomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant įvertinti esamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumą pagal 2024–2029 m. nepalankiausių sąlygų scenarijus. Išsamesnė informacija apie šiuos keturis testavimus nepalankiausiomis sąlygomis pateikiama tolesnėse dalyse.
1)Ekonomikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Pagal pagrindinį scenarijų ES BNP atitinka Komisijos 2024 m. pavasario ekonominėje prognozėje pateiktas realiojo augimo ir infliacijos projekcijas
. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, prognozuojamas nominalusis augimas kiekvienais ataskaitinio laikotarpio metais yra vienu procentiniu punktu mažesnis už atskaitos scenarijaus rodiklį
.
Dėl to nuosavų išteklių viršutinės ribos nominalioji vertė, taigi ir turima manevringumo marža, sumažėja 8,2 mlrd. EUR per metus biudžete nenumatytoms sumoms (manevringumo marža) pagal nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą ir 5,2 mlrd. EUR pagal laikinąją viršutinę ribą, taikomą NGEU 2025–2029 m.
2)Biudžeto pajamų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Pagal šį nepalankiausių sąlygų scenarijų vertinama, ar turimos manevringumo maržos pakaktų, jei visi manevringumo marža užtikrinti neapibrėžtieji įsipareigojimai turėtų būti įvykdyti vienu metu. Praktikoje tai reikštų, kad visos finansinės paramos programose dalyvaujančios valstybės vienu metu negalėtų atlikti mokėjimų, suėjus jų terminui. Sumos, dėl kurių kyla rizika, atspindi grąžinimo grafikus 2023 m. pabaigoje (žr. 5 lentelę).
Tai labai mažai tikėtinas scenarijus, kuriame neatsižvelgiama į visas priemones, kurių Komisija gali imtis, kad išvengtų tokios situacijos (pvz., skolų perskirstymą ir aktyvų pinigų valdymą). Pagal šį scenarijų manevringumo marža pagal nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą per metus vidutiniškai sumažėtų 10,5 mlrd. EUR. Neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl EGADP paskolų pagal priemonę NGEU, nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų palyginti nedideli (maždaug 0,9 mlrd. EUR per metus palūkanų mokėjimų), nes EGADP paskolų pagrindinė suma bus pradėta grąžinti tik 2032 m.
3)Biudžeto išlaidų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Pagal šį scenarijų prognozuojama, kad DFP išlaidos pasiektų didžiausią teorinį lygį (t. y. didžiausias galimas DFP mokėjimų ir visų atskirų specialiųjų priemonių, įskaitant Ukrainos rezervą, viršutines ribas). Svarbu pabrėžti, kad i) tai neatspindi pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtos prognozės ir yra nesusiję su jokiais faktiniais lūkesčiais dėl ES mokėjimų raidos, o ii) kalbant apie biudžeto išlaidas, sprendimą didinti išlaidas (neviršijant DFP viršutinių ribų) turi pasiūlyti Komisija ir patvirtinti Europos Parlamentas bei Taryba.
Analogiškai 2028–2029 m. taikoma paprasta linijinė dabartinių mokėjimų viršutinių ribų projekcija į ateitį, remiantis prognozuojamu BNP augimu, nedarant poveikio pasiūlymui dėl kitos DFP, kuriame taip pat bus numatyta mokėjimų viršutinė riba. 2021–2027 m. DFP nenumatyta konkreti viršutinė išlaidų riba, skirta NGEU negrąžintinos paramos grąžinimo įsipareigojimams vykdyti. Todėl atliekant šį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl NGEU skolos grąžinimo daroma prielaida, kad bus grąžintos visos NGEU paskolintos lėšos, kurių terminas sueina konkrečiais metais. Todėl šioje hipotetinėje situacijoje neatsižvelgiama į planuojamą skolų perkėlimą
.
Iš šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis matyti, kad manevringumo marža yra pakankama tuo atveju, kai išlaidos pasiekia teorinį maksimumą. Manevringumo marža pagal nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą vidutiniškai būtų 85,3 mlrd. EUR, t. y. 12,9 mlrd. EUR mažesnė nei pagal atskaitos scenarijų. Manevringumo marža pagal laikinąją 0,6 proc. ES BNP viršutinę ribą, kuria garantijomis padengtos NGEU paskolintos lėšos sumažėtų vidutiniškai 19,5 mlrd. EUR per metus ir 2025–2029 m. laikotarpiu vidutiniškai siektų 92,2 mlrd. EUR.
4)Bendras ekonominių sąlygų, pajamų ir išlaidų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tai nepalankiausių sąlygų scenarijus, apimantis visus nepalankius scenarijus, aprašytus trijuose ankstesniuose punktuose. Pagal jį 2025–2029 m. laikotarpiu manevringumo marža pagal nuolatinę viršutinę ribą vidutiniškai sumažėtų iki 66,7 mlrd. EUR, o pagal laikinąją viršutinę ribą – iki 86,1 mlrd. EUR. Atrodo, kad ši suma sudarytų didelį atsargos rezervą, užtikrinantį ES finansinį pajėgumą padengti savo įsipareigojimus (atsirandančius dėl ne NGEU ir NGEU operacijų)
Išsamūs atskaitos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų rezultatai pateikiami priede ir apibendrinti 3 ir 4 pav.
3 pav. Nuosavų išteklių viršutinė riba ir nuosavų išteklių poreikiai pagal atskaitos scenarijų ir bendrus jautrumo testus taikant nuolatinę ES BNP 1,4 proc. viršutinę ribą.
4 pav. Nuosavų išteklių viršutinė riba ir nuosavų išteklių poreikiai pagal atskaitos scenarijų ir bendrus jautrumo testus taikant laikinąją ES BNP 0,6 proc. viršutinę ribą.
4.Išvados
2023 m. pabaigoje ES biudžete buvo numatyta daugiau kaip 255 mlrd. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms suteiktų paskolų. Iš šios sumos 221 mlrd. EUR susiję su paskolomis ES valstybėms narėms, o 34 mlrd. EUR – su paskolomis valstybėms, kurios nėra ES narės. Be to, dar 108 mlrd. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų atsiranda dėl investicijų garantijų, suteiktų pagal išorės skolinimo įgaliojimo, ESIF, EDVF, „InvestEU“ ir EDVF+ programas.
Rizika, kad paramą gaunančios valstybės negrąžins šių paskolų arba kad bus pareikalauta garantijų, kruopščiai valdoma taikant išsamią rizikos valdymo sistemą, įskaitant tam tikrų neapibrėžtųjų įsipareigojimų kategorijų atveju biudžeto išteklių skyrimą galimiems nuostoliams padengti esant pakankamai konservatyviam patikimumo lygiui.
Atsižvelgiant į ES sistemoje numatytas įvairias apsaugos priemones, skirtas tiek su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kuriems atidėjiniai sudaryti, tiek su manevringumo marža užtikrintais neapibrėžtaisiais įsipareigojimais susijusiai rizikai stebėti ir valdyti, ir šioje ataskaitoje pateiktą tvarumo vertinimą, galima daryti tris pagrindines išvadas. Šios išvados išdėstytos toliau pateikiamose trijuose punktuose.
·Rizika, kylanti dėl priemonių, kurioms sudaryti atidėjiniai (t. y. biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms valstybėms), yra kruopščiai valdoma ir dėl jos sudaromi pakankami atidėjiniai. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į: i) duomenis apie ankstesnius įsipareigojimų neįvykdymo atvejus ir numatomus nuostolius; ii) taikomas priemones, kuriomis užtikrinama, kad nuostoliai neviršytų iš anksto nustatyto priimtino lygio, ir iii) turimus biudžeto atidėjinius numatomiems nuostoliams padengti.
·ES finansinis pajėgumas pagal esamą teisinę sistemą (t. y. Sprendimą dėl nuosavų išteklių ir DFP reglamentą) iš esmės yra pakankamas, kad nuo dabar iki 2029 m. pabaigos būtų galima padengti nuostolius, galinčius atsirasti dėl manevringumo marža užtikrintų paskolų, atliekant mechaninę išlaidų lygio po 2027 m. ekstrapoliaciją. Vidutiniškai 2025–2029 m. laikotarpiu manevringumo marža šiems neapibrėžtiesiems įsipareigojimams padengti yra maždaug 106,3 mlrd. EUR per metus taikant 1,4 proc. ES BNP nuosavų išteklių viršutinę ribą ir maždaug 111,7 mlrd. EUR per metus taikant 0,6 proc. ES BNP laikinąją viršutinę ribą. Ši manevringumo marža gali būti panaudota ypatingiems pajamų poreikiams patenkinti, kad būtų finansuojamos nenumatytos išlaidos arba įvykdyti esami ir galimi nauji neapibrėžtieji įsipareigojimai, jei jie atsirastų.
·Manevringumo marža yra pakankama, kad būtų užtikrintas ES finansų sistemos patikimumas ir jos kreditingumas net ir ypatingai neigiamo scenarijaus atveju, kai būtų daromas neigiamas poveikis ekonominėms sąlygoms, pajamoms ir išlaidoms. Tokio nepalankaus scenarijaus atveju, 2025–2029 m. laikotarpiu likusi manevringumo marža pagal 1,4 proc. ES BNP nuosavų išteklių viršutinę ribą sudarytų vidutiniškai 66,7 mlrd. EUR per metus, o pagal laikinąją 0,6 proc. ES BNP viršutinę ribą – vidutiniškai 86,1 mlrd. EUR per metus. Šios sumos yra atsargos rezervas tolesnių neigiamų ekonominių sukrėtimų, potencialių naujų poreikių ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių tiek dėl ne NGEU, tiek dėl NGEU operacijų, atveju.
5.Priedai
Nuolatinės nuosavų išteklių viršutinės ribos tvarumas ir manevringumo marža
(mlrd. EUR, einamosiomis kainomis)
|
|
|
2025
|
2026
|
2027
|
2028
|
2029
|
|
Atskaitos scenarijus
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (1,4 % BNP)
|
a
|
257,9
|
267,0
|
275,9
|
285,0
|
293,9
|
|
Nuosavi ištekliai biudžetui finansuoti (be NGEU)
|
b
|
143,2
|
177,9
|
189,0
|
166,1
|
171,8
|
|
Manevringumo marža pagal nuolatinę viršutinę ribą
|
a−b
|
114,7
|
89,1
|
86,9
|
118,8
|
122,1
|
|
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
1) Ekonomikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (1,4 % BNP)
|
a
|
255,4
|
261,8
|
267,9
|
274,0
|
279,7
|
|
Nuosavi ištekliai biudžetui finansuoti (be NGEU)
|
b
|
143,2
|
177,9
|
189,0
|
166,1
|
171,8
|
|
Manevringumo marža
|
a−b
|
112,2
|
83,9
|
78,9
|
107,8
|
108,0
|
|
2) Pajamų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (1,4 % BNP)
|
a
|
257,9
|
267,0
|
275,9
|
285,0
|
293,9
|
|
Nuosavi ištekliai biudžetui finansuoti (be NGEU)
|
b
|
143,2
|
177,9
|
189,0
|
166,1
|
171,8
|
|
Ypatingieji nuosavi ištekliai ne NGEU NĮ padengti (*)
|
c
|
9,5
|
14,0
|
6,2
|
11,9
|
10,7
|
|
Manevringumo marža
|
a−b−c
|
105,2
|
75,1
|
80,7
|
106,9
|
111,4
|
|
3) Išlaidų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (1,4 % BNP)
|
a
|
257,9
|
267,0
|
275,9
|
285,0
|
293,9
|
|
Nuosavi ištekliai biudžetui finansuoti (be NGEU)
|
b
|
143,2
|
177,9
|
189,0
|
166,1
|
171,8
|
|
Papildomi nuosavi ištekliai (neviršijant DFP viršutinės ribos ir didžiausios specialiųjų priemonių sumos) (**)
|
c
|
40,5
|
19,5
|
14,5
|
14,9
|
15,8
|
|
Manevringumo marža
|
a–b–c
|
74,3
|
69,6
|
72,4
|
104,0
|
106,3
|
|
4) Bendras neigiamas / nepalankus sukrėtimas
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (1,4 % BNP)
|
a
|
255,4
|
261,8
|
267,9
|
274,0
|
279,7
|
|
Nuosavi ištekliai biudžetui finansuoti (be NGEU)
|
b
|
143,2
|
177,9
|
189,0
|
166,1
|
171,8
|
|
Papildomi nuosavi ištekliai (neviršijant DFP viršutinės ribos ir didžiausios specialiųjų priemonių sumos)
|
c
|
40,5
|
19,5
|
14,5
|
14,9
|
15,8
|
|
Ypatingieji nuosavi ištekliai ne NGEU NĮ padengti
|
d
|
9,5
|
14,0
|
6,2
|
11,9
|
10,7
|
|
Manevringumo marža
|
a−b−c−d
|
62,2
|
50,4
|
58,2
|
81,1
|
81,5
|
(*) Apima paramą paskolomis pagal EFSM, mokėjimų balanso priemonę, SURE ir MFP+. Su priemone SURE susijusiame rizikos vertinime atsižvelgiama į visų valstybių narių suteiktą specialią 25 proc. didžiausios finansinės paramos sumos dydžio priešpriešinę garantiją.
(**) Prognozuojamos didžiausios teorinės išlaidos: 1) 2025–2027 m. DFP mokėjimų viršutinė riba
, 2) būsimi patikslinimai iki galimos didžiausios sumos bet kuriais metais
ir 3) teminių specialiųjų priemonių (Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo, prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo), lankstumo priemonės ir Ukrainos rezervo metinės viršutinės ribos.
Laikinosios nuosavų išteklių viršutinės ribos tvarumas ir manevringumo marža
(mlrd. EUR, einamosiomis kainomis)
|
|
|
2025
|
2026
|
2027
|
2028
|
2029
|
|
Atskaitos scenarijus
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (0,6 % BNP)
|
a
|
110,5
|
114,4
|
118,3
|
122,1
|
125,9
|
|
Nuosavi ištekliai NGEU finansuoti
|
b
|
5,2
|
3,7
|
5
|
9,5
|
9,3
|
|
Manevringumo marža
|
a−b
|
105,4
|
110,7
|
113,3
|
112,6
|
116,6
|
|
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
1) Ekonomikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (0,6 % BNP)
|
a
|
109
|
111,1
|
113,2
|
115,2
|
117,1
|
|
Nuosavi ištekliai NGEU finansuoti
|
b
|
5,2
|
3,7
|
5
|
9,5
|
9,3
|
|
Manevringumo marža
|
a−b
|
103,8
|
107,4
|
108,2
|
105,7
|
107,7
|
|
2) Pajamų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (0,6 % BNP)
|
a
|
110,5
|
114,4
|
118,3
|
122,1
|
125,9
|
|
Nuosavi ištekliai NGEU finansuoti
|
b
|
5,2
|
3,7
|
5
|
9,5
|
9,3
|
|
Ypatingieji nuosavi ištekliai NGEU NĮ padengti (grąžintinos NGEU paskolos)
|
c
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
|
Manevringumo marža
|
a−b−c
|
104,5
|
109,8
|
112,4
|
111,7
|
115,7
|
|
3) Išlaidų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (0,6 % BNP)
|
a
|
110,5
|
114,4
|
118,3
|
122,1
|
125,9
|
|
Nuosavi ištekliai NGEU finansuoti
|
b
|
5,2
|
3,7
|
5
|
9,5
|
9,3
|
|
Papildomi nuosavi ištekliai, skirti NGEU (paskolintos lėšos, kurių terminas sueina, be NĮ ir biudžete numatytų sumų)
|
c
|
17,2
|
26,5
|
15,8
|
21,2
|
16,9
|
|
Manevringumo marža
|
a−b−c
|
88,2
|
84,2
|
97,5
|
91,4
|
99,7
|
|
4) Bendras neigiamas / nepalankus sukrėtimas
|
|
Viršutinė nuosavų išteklių riba (0,6 % BNP)
|
a
|
109
|
111,1
|
113,2
|
115,2
|
117,1
|
|
Nuosavi ištekliai NGEU finansuoti
|
b
|
5,2
|
3,7
|
5
|
9,5
|
9,3
|
|
Papildomi nuosavi ištekliai, skirti NGEU (paskolintos lėšos, kurių terminas sueina, be NĮ ir biudžete numatytų sumų)
|
c
|
17,2
|
26,5
|
15,8
|
21,2
|
16,9
|
|
Ypatingieji nuosavi ištekliai NGEU NĮ padengti
|
d
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
0,9
|
|
Manevringumo marža
|
a−b−c−d
|
85,6
|
80
|
91,5
|
83,6
|
90,0
|
(*) 2025 m. suma atspindi 2025 m. biudžeto projekte numatytus įsipareigojimų asignavimus. 2026 m. ir 2027 m. sumos atitinka EURI biudžeto eilutės finansinį programavimą. 2028 m. ir 2029 m. sumos pagrįstos technine ekstrapoliacija, į kurią įtrauktas 2021–2023 m. negrąžintinai paramai skirtos NGEU skolos pagrindinės sumos linijinis grąžinimas.