Laikina versija
BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. rugsėjo 30 d.(*)
„ Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Principas non bis in idem – Nešališkumo principas – Gero administravimo principas – Pagrįstas terminas – Proporcingumas – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis “
Byloje T‑188/25
IG, atstovaujamas avocat M. Aboudi,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą S. Seyr, I. Lázaro Betancor ir L. Burguin,
atsakovą,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. L. Kalėda (pranešėjas), teisėjai H. Kanninen ir S. Verschuur,
posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2026 m. kovo 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas IG prašo panaikinti 2024 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo jam skirtas papeikimas (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2009 m. sausio 1 d. ieškovas buvo perkeltas iš Regionų komiteto į Parlamentą kaip pareigūnas.
3 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovas buvo paskirtas į Komunikacijos generalinio direktorato (GD) Parlamentariumo skyrių. Jis priklausė Parlamento tarnautojų grupei, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už išorės paslaugų teikėjos, su kuria Parlamentas buvo sudaręs sutartį dėl lankytojų priėmimo, darbuotojus. Šias išorės paslaugas teikė ManpowerGroup Solutions (toliau – MGS).
4 2015 m. kovo 11 d. tuometinė ieškovo sutuoktinė (toliau – buvusi ieškovo sutuoktinė) už šio sprendimo 3 punkte nurodytos sutarties administravimą atsakingam MGS darbuotojui (toliau – pirmasis MGS sutarties administratorius) el. paštu išsiuntė savo gyvenimo aprašymą (CV).
5 2015 m. gegužės 5 d. ieškovas buvo paskirtas konkurso COMM/DG/AWD/2015/241 dėl Parlamento priimamojo aprūpinimo aptarnaujančiais darbuotojais, pasiūlymų vertinimo komisijos pakaitiniu nariu. Konkursas buvo paskelbtas pasibaigus 2011 m. Parlamento su MGS sudarytai sutarčiai. 2015 m. gegužės 12 d. ieškovas pasirašė konfidencialumo ir interesų konflikto nebuvimo deklaraciją.
6 2015 m. gegužės 29 d. pasiūlymų vertinimo komisija patarė sudaryti sutartį su MGS.
7 2015 m. birželio 29 d. buvusi ieškovo sutuoktinė su MGS sudarė darbo sutartį šešių mėnesių laikotarpiui – nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.
8 Naujam konkursui pasibaigus, 2015 m. liepos 7 d. su MGS vėl buvo sudaryta sutartis, siekiant Parlamento priimamąjį aprūpinti aptarnaujančiais darbuotojais.
9 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovas savo skyriaus vadovui el. laišku pranešė, kad iš MGS pasitraukus pirmajam sutarties administratoriui buvo padaryta pažeidimų vykdant minėtą sutartį. Tame el. laiške jis paprašė, kad jam nebebūtų patikėtas su MGS sudarytos sutarties finansinis valdymas.
10 2016 m. spalio 3 d. atsakingas MGS darbuotojas ieškovo skyriaus vadovui nusiuntė raštą, kuriame, pirma, kaltino ieškovą netinkamu elgesiu su MGS darbuotojais, paskirtais dirbti Parlamentariume, ir, antra, nurodė, kad ieškovas pasinaudojo savo padėtimi, kai vykstant konkursui dėl sutarties sudarymo paprašė pirmojo MGS sutarties administratoriaus įdarbinti savo buvusią sutuoktinę.
11 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu tuometinio Komunikacijos GD generalinė direktorė, remdamasi tarnybos interesais, pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 7 straipsnio 1 dalį nusprendė perkelti ieškovą į šio generalinio direktorato Europos Sąjungos lankytojų programos skyrių.
12 2017 m. kovo 7 d., vykstant 2016 m. vertinimo procedūrai, to skyriaus vadovas parengė raštą, kuriame rekomendavo neskirti ieškovui nuopelnų balų remiantis, be kita ko, tuo, kad ieškovas, būdamas konkurso, kuriame dalyvavo ir MGS, pasiūlymų vertinimo komisijos nariu, siekė padėti savo buvusiai sutuoktinei įsidarbinti MGS, kuri buvo sudariusi sutartį su Parlamentu.
13 2020 m. rugpjūčio 21 d. Parlamento generalinis sekretorius (toliau – generalinis sekretorius) gavo anoniminį laišką, kuriame ieškovas buvo kaltinamas, pirma, psichologiniu ir seksualiniu priekabiavimu ir, antra, tuo, kad pasinaudojo savo padėtimi, siekdamas padėti savo buvusiai sutuoktinei įsidarbinti.
14 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu generalinis sekretorius pradėjo administracinį tyrimą dėl ieškovo galimai padarytų pažeidimų.
15 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovas buvo išklausytas per administracinį tyrimą.
16 2022 m. kovo 22 d. ataskaitoje tyrėjai padarė išvadą, kad, pirma, „atlikus tyrimą [nebuvo] nustatyta, kad [ieškovas] iš tikrųjų priekabiavo prie kai kurių savo kolegų [arba] prie [MGS] darbuotojų, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį“, ir, antra, kad, „pasinaudodamas savo profesiniais ryšiais su [MGS] vadovaujančia darbuotoja, [ieškovas], siekdamas, kad jo [buvusi] sutuoktinė būtų įdarbinta toje bendrovėje, nesilaikė įpareigojimų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnį“.
17 2022 m. kovo 31 d. paskyrimų tarnyba pateikė ieškovui tyrimo ataskaitą ir 2022 m. balandžio 27 d. pakvietė jį į apklausą, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnyje. Ieškovo prašymu apklausa buvo atidėta iki 2022 m. gegužės 6 d.
18 2022 m. gegužės 3 d. ieškovas, ruošdamasis apklausai, paskyrimų tarnybai pateikė rašytines pastabas.
19 2022 m. gegužės 6 d. ieškovas buvo išklausytas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnį dėl drausminės procedūros inicijavimo.
20 2023 m. gegužės 2 d. drausmės komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje ieškovui pasiūlyta skirti papeikimą. Iš tiesų ji padarė išvadą, kad ieškovas nesilaikė pareigų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 ir 12 straipsniuose, nes pasinaudojo savo profesiniais ryšiais su MGS vadovaujančiąja darbuotoja, kad 2015 m. toje bendrovėje įdarbintų savo buvusią sutuoktinę, taip pat pareigų, numatytų tų nuostatų 11a straipsnyje, nes, kai buvo skiriamas pakaitiniu konkurso, kuriame dalyvavo MGS, pasiūlymų vertinimo komisijos nariu, jis savo tiesioginiam viršininkui nepranešė nei to, kad susisiekė su pirmuoju MGS sutarties administratoriumi, kad būtų įdarbinta jo buvusi sutuoktinė, nei to, kad tuo metu ji bandė įsidarbinti šioje bendrovėje.
21 2023 m. birželio 1 d. ieškovui buvo pripažintas invalidumas.
22 2023 m. liepos 26 d. sprendimu paskyrimų tarnyba skyrė ieškovui papeikimą. 2023 m. spalio 30 d. ieškovas šį sprendimą apskundė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
23 2024 m. kovo 18 d. sprendimu generalinis sekretorius patenkino skundą, pripažindamas 2023 m. liepos 26 d. sprendimą nepakankamai motyvuotu ir grąžino bylą kompetentingai paskyrimų tarnybai.
24 2024 m. gegužės 29 d. paskyrimų tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą.
25 2024 m. liepos 25 d. ieškovas tą sprendimą apskundė. Skundas buvo atmestas 2024 m. gruodžio 6 d. generalinio sekretoriaus sprendimu (toliau – sprendimas atmesti skundą).
Šalių reikalavimai
26 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– prireikus – panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
27 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko
28 Remiantis suformuota jurisprudencija, reikalavimais panaikinti tam tikrą aktą, nors ir formaliai pareikštais dėl sprendimo atmesti skundą, Bendrajame Teisme siekiama užginčyti tą aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas (žr. 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo PO / Komisija, T‑36/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:192, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Nagrinėjamu atveju sprendimo atmesti skundą, kuriuo patvirtinamas ginčijamas sprendimas tą skundą atmesti, turinys nėra savarankiškas. Vadinasi, reikalavimai dėl panaikinimo laikytini pateiktais tik dėl ginčijamo sprendimo. Taigi nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, nes šie motyvai laikomi sutampančiais su ginčijamo sprendimo motyvais (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo PO / Komisija, T‑36/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:192, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl esmės
30 Ieškovas nurodo keturis ieškinio pagrindus: pirmasis grindžiamas principo non bis in idem pažeidimu, antrasis – procedūrinių garantijų per administracinį tyrimą, taip pat nešališkumo ir gero administravimo principų pažeidimu, trečiasis – pagrįsto termino, taip pat Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 6 straipsnio 4 dalies b punkto ir 18 straipsnio pažeidimu, o ketvirtasis – proporcingumo principo pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida. Bendrojo Teismo manymu, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo procedūrinių garantijų per administracinį tyrimą, taip pat nešališkumo ir gero administravimo principų pažeidimu
31 Antrajame pagrinde ieškovas iš esmės nurodo, kad rengiant tyrimo ataskaitą padaryta „esminių pažeidimų“ (pirma dalis), pažeisti gero administravimo ir nešališkumo principai (antra dalis), taip pat jo teisė į gynybą bei rungimosi principas (trečia dalis).
– Dėl pirmos dalies, grindžiamos tuo, kad rengiant tyrimo ataskaitą padaryta „esminių pažeidimų“
32 Ieškovas teigia, kad tyrimo ataskaitoje neišvengta „esminių pažeidimų“.
33 Visų pirma jis teigia, kad tyrėjai nesiaiškino, kas buvo 2020 m. rugpjūčio 21 d. anoniminio skundo autoriai ir nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi paskyrimų tarnyba tą skundą priėmė. Ieškovo teigimu, pagal galiojančius teisės aktus į anoniminę informaciją atsižvelgti draudžiama.
34 Be to, ieškovas teigia, kad 2017 m. kovo 7 d. raštas, parengtas vykdant jo 2016 m. vertinimo procedūrą ir pridėtas prie 2020 m. rugpjūčio 21 d. anoniminio rašto, buvo gautas neteisėtai, nes tai yra su vertinimo procedūra susijęs vidinis ir konfidencialus darbo dokumentas, todėl į jį neturėjo būti atsižvelgta.
35 Galiausiai ieškovas tvirtina, kad tyrėjai nenurodė, kas iš liudytojų jiems perdavė jo buvusios sutuoktinės sutartį su MGS, ir nepaaiškino, kaip šis liudytojas šį dokumentą gavo.
36 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
37 Pirma, dėl ieškovo argumento, kuriuo ginčijama galimybė pradėti administracinį tyrimą remiantis anonimine informacija, reikia pažymėti, kad iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnio 2 dalies matyti, jog jeigu paskyrimų tarnyba arba Europos kovos su sukčiavimu tarnyba „sužino faktų apie įsipareigojimų nesilaikymą“, jos gali pradėti administracinį tyrimą. Taigi pagal šios nuostatos formuluotę tokio tyrimo nedraudžiama pradėti remiantis anonimine informacija. Be to, siekdama užtikrinti tyrimų veiksmingumą, paskyrimų tarnyba turi turėti galimybę remtis įrodymais, leidžiančiais preziumuoti įsipareigojimų neįvykdymą, net jeigu jų šaltinis nežinomas. Šią išvadą patvirtina 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1) 5 straipsnio 1 dalis, kurioje aiškiai numatyta, kad tyrimą galima pradėti, „kai yra pakankamai įtarimų, kurie gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija ar anonimine informacija“.
38 Todėl negalima pritarti ieškovo argumentui, kad paskyrimų tarnyba negalėjo pradėti administracinio tyrimo remdamasi anoniminiu skundu. Iš tiesų paskyrimų tarnyba galėjo remtis gauta informacija, nepriklausomai nuo jos šaltinio, su sąlyga, kad turi įrodymų, leidžiančių preziumuoti įsipareigojimų nesilaikymą.
39 Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentas, grindžiamas 2015 m. gruodžio 4 d. Parlamento vidaus taisyklių dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 22c straipsnio įgyvendinimo 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią „pranešėjas negali veikti anonimiškai“, nes nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje numatyta pranešėjų apsaugos procedūra nebuvo taikoma.
40 Antra, reikia konstatuoti, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad per 2016 m. vertinimo procedūrą parengtas 2017 m. kovo 7 d. raštas, į kurį tyrėjai atsižvelgė, buvo gautas neteisėtai.
41 Bet kuriuo atveju tai yra vidaus administracinis dokumentas, su kuriuo administracija gali susipažinti.
42 Dėl ieškovo buvusios sutuoktinės sutarties su MGS perdavimo tyrėjams jis tvirtina, kad Parlamentas atsisakė atskleisti, kas iš liudytojų perdavė šį dokumentą, taip pat nepateikė paaiškinimų dėl jį gaunant padarytų pažeidimų. Šiuo aspektu pakanka konstatuoti, kad administracijai jau buvo žinoma, kad buvusi ieškovo sutuoktinė buvo įdarbinta MGS (beje, ieškovas to ir neginčija).
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentą, kad buvo atsižvelgta į galimai neteisėtai gautus dokumentus, reikia atmesti.
44 Taigi antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl antros dalies, grindžiamos gero administravimo ir nešališkumo principų pažeidimu
45 Ieškovas iš esmės nurodo, kad per administracinį tyrimą gauti parodymai nenuoseklūs, o tyrėjų išvados iš esmės grindžiamos ieškovo kaltę pagrindžiančiais parodymais, o jo ir buvusios jo sutuoktinės parodymai pripažinti mažiau patikimais. Iš tiesų, apklausę tik vieną iš devynių ieškovo pasiūlytų liudytojų, tyrėjai elgėsi šališkai, nes pakankamai nepatikrino faktinių aplinkybių ir neišsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis išsiųstas 2016 m. spalio 3 d. raštas.
46 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
47 Visų pirma reikėtų priminti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai.
48 Konkrečiai, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad administracija pagal gero administravimo principą privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, surinkti visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra būtinos pasinaudoti diskrecija, ir užtikrinti sklandžią jos vykdomų procedūrų eigą ir veiksmingumą (žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Klein / Komisija, C‑430/20 P, EU:C:2022:377, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Be to, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi laikytis nešališkumo reikalavimo, apimančio du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo. Šiuo klausimu, siekiant įrodyti, jog administracinės procedūros eiga nesuteikia pakankamai garantijų, dėl kurių neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo, nereikalaujama įrodyti šališkumo. Pakanka, kad šiuo aspektu kyla pagrįstų abejonių, kurių negalima išsklaidyti (žr. 2021 m. spalio 21 d. Sprendimo Parlamentas / UZ, C‑894/19 P, EU:C:2021:863, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo YD / FRA, T‑648/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:575, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Be to, subjektyvus nešališkumas preziumuojamas, kol neįrodyta kitaip (žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo QB / ECB, T‑827/16, EU:T:2018:756, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Siekiant įrodyti, kad subjektyvaus nešališkumo nėra, ieškovas turi pateikti bent jau pakankamai tikslių, objektyvių ir neprieštaringų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti jo teiginių tikrumą ar tikėtinumą (žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo AH / Eurofound, T‑630/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:538, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Šiomis aplinkybėmis ieškovas iš esmės tvirtina, kad liudytojai apklausai pasirinkti ir jų parodymai tyrimo ataskaitoje panaudoti netinkamai.
52 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją atlikti administracinį tyrimą įgaliotas subjektas, kuris privalo nagrinėti jam pateiktas bylas taikydamas proporcingumo principą, turi plačią diskreciją pasirinkti, kaip vykdyti tyrimą, ir, be kita ko, įvertinti liudytojų bendradarbiavimo kokybę ir naudą. Be to, jis visiškai nėra įpareigotas kviesti visų bylos šalių pasiūlytų liudytojų (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Donati / ECB, F‑63/09, EU:F:2012:193, 187 punktą).
53 Nagrinėjamu atveju visų pirma iš administracinio tyrimo ataskaitos matyti, kad apklausti aštuonis iš devynių ieškovo pasiūlytų liudytojų atsisakyta dėl to, kad jie tiesiogiai su ieškovu nedirbo Parlamentariume, todėl negalėjo tiesiogiai žinoti, nei kaip jis elgėsi su kitais kolegomis, nei kokiomis aplinkybėmis jo buvusi sutuoktinė buvo įdarbinta MGS.
54 Taigi, tyrimo ataskaitoje pateikiamos objektyvios priežastys, galinčios paaiškinti tyrėjų pasirinkimą naudojantis didele jiems suteikta diskrecija. Ieškovas neįrodė, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją, neapklausę šių liudytojų tyrėjai viršijo savo įgaliojimus.
55 Be to, dėl ieškovo argumento, kad tariami parodymų ir tyrėjų išvadų neatitikimai įrodo, kad jie elgėsi šališkai, reikia pažymėti, kad ieškovas iš tiesų taip siekia užginčyti tyrėjų atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pažymi Parlamentas, paprastas nepritarimas tam, kaip reikia atlikti tyrimą ir vertinti įrodymus, neįrodo, jog tyrėjai elgėsi šališkai, ir negali reikšti gero administravimo principo pažeidimo.
56 Ieškovas taip pat klaidingai teigia, kad tyrėjai savo ataskaitą grindė tik jo kaltę pagrindžiančiais parodymais.
57 Iš tiesų iš tyrimo ataskaitos matyti, kad tyrėjai rėmėsi ne tik anoniminiame rašte, kurį generalinis sekretorius gavo 2020 m. rugpjūčio 21 d., esančia informacija, bet ir surinko septynių liudytojų pateiktus jo kaltę pagrindžiančius ir ją paneigiančius parodymus, kad papildomai pagrįstų arba paneigtų veiksmus, dėl kurių jam priekaištaujama, taip pat išsamiai atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas per pokalbį su juo.
58 Darytina išvada, kad ieškovo argumentą, susijusį su tuo, kad tyrėjai kruopščiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, reikia atmesti.
59 Galiausiai dėl ieškovo teiginio, kad tyrimo ataskaitoje jo buvusios sutuoktinės parodymai buvo cituojami tik du kartus, o MGS sutarties administratoriaus, pakeitusio pirmąjį MGS sutarties administratorių, parodymai – net šešis kartus, reikia pažymėti, kad tai, kiek kartų cituoti vieni ar kiti parodymai, savaime nėra jų šališkumo rodiklis. Be to, kaip pažymi Parlamentas, kadangi buvusios ieškovo sutuoktinės parodymai buvo susiję tik su jos darbu MGS, o šios bendrovės sutarties administratoriaus duoti parodymai taip pat buvo susiję su ieškovo elgesiu su kolegomis ir MGS darbuotojais, visiškai normalu, kad pastarasis cituotas dažniau.
60 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas neįrodė, jog administracija pažeidė gero administravimo ir nešališkumo principus.
61 Taigi antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
– Dėl trečios dalies, grindžiamos teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimu
62 Ieškovo teigimu, per drausminę procedūrą buvo pažeista jo teisė į gynybą. Jis priekaištauja drausmės komisijai, kad ši atsisakė apklausti jo pasiūlytus liudytojus ir pasitenkino tik vieno iš jų ir tik raštu pateiktais parodymais. Ieškovas teigia, kad jei būtų turėjęs galimybę dalyvauti liudytojų apklausose arba atsakyti į rašytinius parodymus, jis būtų galėjęs paaiškinti tam tikras faktines aplinkybes.
63 Parlamentas teigia, kad priekaištai drausmės komisijai yra nepriimtini. Tos komisijos išvada yra asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio galima pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, tačiau ieškovas per nustatytą terminą to nepadarė.
64 Subsidiariai Parlamentas teigia, kad ieškovo argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
65 Pirmiausia dėl Parlamento nurodyto nepriimtinumo pagrindo reikia pažymėti, kad 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimas Komisija / Violetti ir kt. (T‑261/09 P, EU:T:2010:215) ir 2021 m. spalio 13 d. Sprendimas IB / EUIPO (T‑22/20, EU:T:2021:689), kuriais remiasi Parlamentas, grindžiami jurisprudencija, suformuota 1985 m. sausio 29 d. Sprendime F / Komisija (228/83, EU:C:1985:28, 16 punktas), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad rungimosi principui ir asmens, su kuriuo susijusi drausminė procedūra, teisei į gynybą prieštarautų išvada, kad jis negali atskirai pateikti ieškinio dėl drausmės komisijos nuomonės panaikinimo, siekdamas, kad iš naujo būtų pradėta drausminė procedūra.
66 Priešingai, nei teigia Parlamentas, iš 1985 m. sausio 29 d. Sprendimo F / Komisija (228/83, EU:C:1985:28, 16 punktas), kuriuo patvirtinama, kad drausmės komisijos išvada – tai aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, nematyti, kad asmuo, dėl kurio pradėta drausminė procedūra, neturi teisės kritikuoti procedūros drausmės komisijoje pažeidimų, pareikšdamas ieškinį dėl paskyrimų tarnybos priimto galutinio sprendimo, dėl to, kad jis pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį nepateikė skundo dėl tos komisijos išvados. Iš tiesų, net jei atitinkamas asmuo turi teisę atskirai ginčyti drausmės komisijos išvadą, tik drausminės procedūros pabaigoje, kai jau žinoma jos baigtis, jis gali visapusiškai įvertinti savo suinteresuotumą ginčyti procedūros toje komisijoje pažeidimus.
67 Todėl Parlamento pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.
68 Dėl ieškovo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir rungimosi principas, pagrįstumo reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisės į gynybą užtikrinimas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija / De Bry, C‑344/05 P, EU:C:2006:710, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet / Teisingumo Teismas, T‑406/04, EU:T:2006:322, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
69 Teisės į gynybą paisymas, kuris yra neatsiejamas nuo rungimosi principo, reiškia, kad pareigūnui, dėl kurio Sąjungos institucija pradėjo administracinę procedūrą, per šią procedūrą turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų, aplinkybių ir dokumentų, kuriais ši institucija ketina remtis prieš jį tam, kad pagrįstų savo tvirtinimą dėl padaryto Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimo, tikrumo ir svarbos. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Viena vertus, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, kita vertus, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą (2021 m. spalio 14 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, C‑583/19 P, EU:C:2021:844, 63 ir 64 punktai).
70 Be to, reikia priminti, kad rungimosi principo per drausminę procedūrą užtikrinimas pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą reiškia, kad kaltinamas tarnautojas arba jo atstovas turi turėti galimybę dalyvauti liudytojų apklausose ir pateikti jiems klausimus, kurie, kaip jis mano, naudingi jo gynybai (žr. 2014 m. spalio 15 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho / Komisija, F‑107/13, EU:F:2014:232, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad drausmės komisija neapklausė jokio papildomo liudytojo palyginti su tais, kuriuos tyrėjai jau buvo apklausę, o rėmėsi rašytiniais įrodymais ir papildomais tik vienintelio iš ieškovo pasiūlytų liudytojų raštu pateiktais parodymais. 2023 m. balandžio 12 ir 18 d. ieškovas pateikė pastabų dėl šių parodymų.
72 Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad drausmės komisija turi plačią diskreciją vykdyti administracinius tyrimus ir, be kita ko, įvertinti liudytojų bendradarbiavimo kokybę ir naudą (žr. 2024 m. sausio 24 d. Sprendimo WV / EIVT, T‑371/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:35, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
73 Tad vien tai, kad drausmės komisija neapklausė papildomų liudytojų, o rėmėsi rašytiniais įrodymais,,asmenų, jau apklaustų per administracinį tyrimą, parodymais ir tik vienintelio iš ieškovo pasiūlytų liudytojų raštu pateiktais parodymais, savaime negali reikšti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Be to, ieškovas galėjo pateikti pastabas dėl tuometinės Komunikacijos GD generalinės direktorės parodymų, iš esmės susijusių su tuo, kokių priemonių 2016 m. buvo imtasi dėl veiksmų, dėl kurių jam priekaištaujama. Todėl ieškovas negali pagrįstai teigti, kad jo teisės į gynybą nepaisyta.
74 Taigi trečią dalį ir atitinkamai visą ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo principo „non bis in idem“ pažeidimu
75 Ieškovas teigia, kad ginčijamu sprendimu nusprendęs skirti jam papeikimą Parlamentas pažeidė principą non bis in idem, nes faktines aplinkybes, dėl kurių jam pareikštas papeikimas jo vadovų Komunikacijos GD jau buvo išsamiai išnagrinėtos gavus 2016 m. spalio 3 d. MGS vadovo raštą. Ieškovo teigimu, ši analizė leido padaryti išvadą, kad nėra pagrindo drausminei procedūrai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį, pradėti, todėl tyrimas buvo nutrauktas.
76 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
77 Kiek tai susiję su drausminėmis procedūromis, principas non bis in idem įtvirtintas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią „[d]ėl vieno netinkamo elgesio atvejo negali būti taikoma daugiau kaip viena drausminė nuobauda“.
78 Iš jurisprudencijos, susijusios su Chartijos 50 straipsniu, matyti, kad principo non bis in idem taikymui nustatytos dvi sąlygos: pirma, turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga) ir, antra, ankstesnis sprendimas ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai turi būti susiję su tomis pačiomis veikomis (idem sąlyga) (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 28 punktas).
79 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš lentelės (VI skyrius), pridėtos prie 2017 m. rugsėjo 25 d. generalinio sekretoriaus sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas paskyrimų tarnybos ir darbo sutartis sudaryti įgalioto subjekto įgaliojimų paskirstymas, taikant 2014 m. sausio 13 d. Biuro sprendimo dėl paskyrimų tarnybos ir darbo sutartis sudaryti įgaliotos tarnybos įgaliojimų perdavimo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą delegavimą, paskyrimų tarnyba, kompetentinga priimti sprendimą pradėti administracinį tyrimą, yra generalinis sekretorius. Šis, gavęs 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštą (žr. šio sprendimo 13 punktą), 2021 m. balandžio 28 d. pradėjo administracinį tyrimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį, tų nuostatų IX priedo 1 ir 2 straipsnius ir 2004 m. gegužės 18 d. Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų dėl drausminių procedūrų ir administracinių tyrimų vykdymo 2 straipsnį. Toje pačioje lentelėje nurodyta, kad sprendimą drausmės srityje priimti kompetentinga paskyrimų tarnyba yra ginčijamą sprendimą priėmęs generalinis direktorius.
80 Žinoma, kaip teisingai nurodo ieškovas, iš bylos medžiagos matyti, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, jo vadovams Komunikacijos GD buvo žinomos jau nuo 2016 m. spalio 3 d. Vis dėlto tai nereiškia, kad kompetentinga paskyrimų tarnyba, t. y. generalinis sekretorius, dėl tų aplinkybių pradėjo administracinį tyrimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnio 2 dalį. Todėl ieškovas klaidingai teigia, kad administracija jau buvo priėmusi sprendimą nutraukti tą tyrimą, nes nebuvo aplinkybių, leidžiančių pradėti drausminę procedūrą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį.
81 Žinoma, iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikros faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo aptartos per 2016 m. ieškovo vertinimo procedūrą. Tačiau ši procedūra nėra tapati administracinio tyrimo pradžiai. Be to, kaip matyti iš 2021 m. birželio 16 d. ieškovo skyriaus vadovo apklausos, į šias aplinkybes per minėtą procedūrą nebuvo atsižvelgta, nes jos įvyko2015 m., o ieškovui galiausiai skirti du nuopelnų balai.
82 Taigi ginčijamas sprendimas yra vienintelis galutinis sprendimas, kuriame aptariama ieškovo atsakomybė už nagrinėjamus veiksmus.
83 Darytina išvada, kad pirmoji principo non bis in idem taikymo sąlyga, t. y. turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga), nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, todėl ieškovas negali pagrįstai remtis šio principo pažeidimu.
84 Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo pagrįsto termino, taip pat Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 6 straipsnio 4 dalies b punkto ir 18 straipsnio pažeidimu
85 Pirma, ieškovas teigia, kad Parlamentas neįvykdė pareigos imtis priemonių per pagrįstą terminą. Šiuo atžvilgiu jis teigia, kad apie faktines aplinkybes, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, institucija sužinojo 2016 m. spalio 3 d. Vis dėlto tų aplinkybių ji netyrė iki kompetentingos paskyrimų tarnybos administracinio tyrimo pradžios 2021 m.
86 Antra, ieškovo teigimu, drausminė procedūra nebuvo baigta per nustatytą terminą. Konkrečiau kalbant, jis nurodo, kad pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 6 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytas dešimties dienų terminas, taip pat jo 18 straipsnyje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas.
87 Parlamentas nesutinka su šiais argumentais.
88 Šiuo aspektu reikia priminti, kad pareiga laikytis pagrįsto termino vykdant administracines procedūras yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas ir kuris, beje, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje kaip teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis (2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti / Komisija, T‑394/03, EU:T:2006:111, 162 punktas ir 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Füller-Tomlinson / Parlamentas, T‑390/10 P, EU:T:2012:652, 115 punktas).
89 Pagal suformuotą jurisprudenciją terminai, išskyrus senaties terminus, laiko atžvilgiu taikomi drausmės procedūros eigai, iš principo nėra naikinamieji. Taikytinuose teisės aktuose nesant aiškiai išreikštos valios riboti trukmę, per kurią administracija gali imtis veiksmų, siekiant teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos šie terminai pirmiausia reiškia gero administravimo taisyklę, pagal kurią institucija įpareigojama rūpestingai organizuoti drausminę procedūrą ir elgtis taip, kad kiekvienas procedūrinis veiksmas būtų atliekamas per pagrįstą terminą nuo ankstesnio veiksmo (žr. 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo DD / FRA, T‑470/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:511, 274 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
90 Ši rūpestingumo ir pagrįsto termino laikymosi pareiga taip pat taikoma laikotarpiui iki drausminės procedūros pradžios, konkrečiai kalbant , nuo to momento, kai administracija sužino apie įvykius ir veiksmus, kurie gali būti pripažinti pareigūno tarnybinių pareigų pažeidimu. Iš tiesų net nesant senaties termino, drausminius įgaliojimus turinčios institucijos privalo elgtis taip, kad procedūra, kuri baigiama sankcija, būtų pradėta per pagrįstą terminą (žr. 2021 m. spalio 13 d. Sprendimo IB / EUIPO, T‑22/20, EU:T:2021:689, 86 punktą (nepaskelbtas Rink.) ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Taigi nepagrįstą drausminės procedūros trukmę gali lemti ir išankstinių administracinių tyrimų eiga, ir pačios drausminės procedūros eiga. Laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti vertinant drausminės procedūros trukmės pagrįstumą, yra ne tik laikotarpis, kuris prasideda nuo sprendimo pradėti tą procedūrą momento. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kiek laiko praėjo nuo to, kai administracija sužinojo apie faktines aplinkybes ir veiksmus, kurie gali turėti drausminio pažeidimo sudėties požymių, iki administracinio tyrimo pradžios (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, F‑12/10, EU:F:2012:29, 127 ir 132 punktus).
92 Šiuo aspektu etapo prieš pradedant drausminę procedūrą ir pačios drausminės procedūros trukmės pagrįstumą reikia vertinti pagal kiekvienos bylos aplinkybes ir ypač pagal bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir ieškovo bei kompetentingų institucijų elgesį (žr. 2021 m. spalio 13 d. Sprendimo IB / EUIPO, T‑22/20, EU:T:2021:689, 88 punktą (nepaskelbtas Rink.) ir jame nurodytą jurisprudenciją).
93 Vis dėlto pagrįsto termino laikymosi ir gero administravimo principo pažeidimas apskritai nepateisina administracinei procedūrai pasibaigus priimto sprendimo panaikinimo. Tik tuo atveju, kai praėjęs pernelyg ilgas laikotarpis gali turėti įtakos pačiam baigus tą procedūrą priimto sprendimo turiniui, pagrįsto termino principo nesilaikymas turi poveikį administracinės procedūros teisėtumui. Taip gali būti nuobaudų skyrimo procedūrose, kai pernelyg ilgas laikotarpis veikia atitinkamų asmenų galimybę veiksmingai gintis (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, T‑551/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:751, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo WT / Komisija, T‑91/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:510, 145 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
94 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina nustatyti, ar drausminė procedūra buvo atlikta per pagrįstą terminą.
95 Pirma, dėl to, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai administracija sužinojo apie pažeidimus, iki administracinio tyrimo pradžios, reikia priminti, kad apie to tyrimo ataskaitoje nustatytas faktines aplinkybes jai buvo pranešta 2016 m. spalio 3 d. Vis dėlto kompetentinga paskyrimų tarnyba (t. y. generalinis sekretorius) administracinį tyrimą pradėjo tik 2021 m. balandžio 28 d., gavusi 2020 m. rugpjūčio 21 d. anoniminį raštą. Taigi nuo tos dienos, kai administracija sužinojo apie faktines aplinkybes, iki administracinio tyrimo pradžios praėjo ketveri metai ir septyni mėnesiai.
96 Šiuo atžvilgiu reikia atmesti Parlamento argumentą, grindžiamą tuo, kad administracinį tyrimą pradėti kompetentinga paskyrimų tarnyba (t. y. generalinis sekretorius) apie pažeidimus sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 21 d. Iš tiesų, kaip Parlamentas pripažino per teismo posėdį, iš šio sprendimo 91 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad tai, ar procedūros trukmė pagrįsta, vertinama pagal tai, kada administracija, o ne kompetentinga paskyrimų tarnyba sužino apie faktines aplinkybes. Reikia konstatuoti, kad ieškovo vadovai, t. y. jo skyriaus vadovas ir Komunikacijos GD generalinė direktorė, apie atitinkamas faktines aplinkybes sužinojo iš 2016 m. spalio 3 d. rašto.
97 Šiuo atžvilgiu visų pirma, kiek tai susiję su ginčo svarba ieškovui, reikia priminti, kad ginčijamu sprendimu Parlamentas jam skyrė papeikimą. Žinoma, papeikimas yra viena iš švelniausių nuobaudų, tačiau vien aplinkybė, kad pareigūnui skirta drausminė nuobauda, jau yra svarbi.
98 Be to, dėl bylos sudėtingumo reikia konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, susijusios su veiksmais, dėl kurių priekaištaujama ieškovui, nėra labai sudėtingos.
99 Galiausiai, kalbant apie šalių elgesį, reikia pažymėti, kad nuo tada, kai administracija sužinojo apie veiksmus, dėl kurių priekaištaujama ieškovui (t. y. 2016 m. spalio 3 d.), iki administracinio tyrimo pradžios – 2021 m. balandžio 28 d., ieškovo vadovybė nesiėmė jokių veiksmų, kad apie tai būtų informuotas generalinis sekretorius, t. y. kompetentinga paskyrimų tarnyba.
100 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiomis aplinkybėmis Parlamentas, prieš pradėdamas administracinį tyrimą, veikė pavėluotai ir pažeidė pagrįsto termino principą.
101 Antra, dėl galimo Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 6 straipsnio 4 dalies b punkto pažeidimo reikia pažymėti, kad pagal šią nuostatą drausmės komisijos pirmininkas per dešimt dienų nuo pranešimo apie ataskaitą, kuria remiantis priimtas sprendimas pradėti drausminę procedūrą, pateikimo burtų keliu, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui, skiria du papildomus narius.
102 Nagrinėjamu atveju paskyrimų tarnyba 2022 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į drausmės komisiją. Jos pirmininkui išėjus į pensiją, šis raštas buvo pakeistas 2022 m. gruodžio 2 d. pakaitiniam tos komisijos pirmininkui skirtu raštu. 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtinus naują drausmės komisijos sudėtį, ieškovui gruodžio 21 d. buvo pranešta apie dviejų papildomų drausmės komisijos narių atranką burtų keliu, kuri dėl Kalėdų atostogų įvyko tik 2023 m. sausio 10 d.
103 Atsižvelgiant į visa tai, galima konstatuoti, kad šiuo atveju laikotarpis, praėjęs nuo kreipimosi į drausmės komisiją iki burtų traukimo, nebuvo nepagrįstai ilgas (nors ir tęsėsi ilgiau nei dešimt dienų).
104 Be to, dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje numatyto termino reikia pažymėti, kad pagal šį straipsnį drausmės komisija per du mėnesius nuo paskyrimų tarnybos ataskaitos gavimo pateikia motyvuotą išvadą tai tarnybai ir suinteresuotam pareigūnui.
105 Nagrinėjamu atveju paskyrimų tarnyba į drausmės komisiją tinkamai kreipėsi 2022 m. gruodžio 2 d. Ši savo nuomonę pateikė 2023 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po kreipimosi į ją.
106 Taigi penkių mėnesių laikotarpis, praėjęs nuo kreipimosi į drausmės komisiją iki jos nuomonės pateikimo paskyrimų tarnybai, yra gerokai ilgesnis nei Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas.
107 Vis dėlto tame 18 straipsnyje įtvirtinta, kad šį dviejų mėnesių terminas gali būti ilgesnis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Taigi, siekdamas pateisinti penkių mėnesių terminą, Parlamentas pažymi, o ieškovas tam neprieštaravo, kad būtent pastarojo prašymu drausmės komisija nusprendė raštu pateikti klausimus liudytojui, kurio atsakymai buvo perduoti ieškovui, kad šis galėtų pateikti savo pastabas, todėl procedūra ir pailgėjo.
108 Todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamos procedūros aplinkybes ir, be kita ko, į tai, kad procedūros drausmės komisijoje trukmė pailgėjo (buvo ilgesnė) iš dalies dėl ieškovo veiksmų, jis negali teigti, kad laikotarpis nuo kreipimosi į drausmės komisiją iki jos išvados priėmimo buvo nepagrįstas.
109 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad paties drausminės procedūros laikotarpio, kuris tęsėsi dvejus metus ir tris mėnesius – nuo 2021 m. balandžio 28 d., kai buvo pradėta administracinė procedūra, iki 2023 m. liepos 26 d., kai paskyrimų tarnybos nusprendė skirti ieškovui papeikimą, – negalima laikyti pernelyg ilgu, nes per šį laikotarpį patys drausminės procedūros etapai, palyginti su ankstesniu etapu, buvo atlikti per pagrįstą terminą.
110 Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 91 punkte nurodytos jurisprudencijos, vertinant, ar drausminės procedūros trukmė pagrįsta, reikia atsižvelgti ne tik į laikotarpį, prasidedantį nuo sprendimo pradėti šią procedūrą priėmimo, bet ir į laikotarpį nuo tos dienos, kai administracija sužino apie pažeidimus, iki administracinio tyrimo pradžios. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas laiku nesiėmė veiksmų prieš pradėdamas administracinį tyrimą (žr. šio sprendimo 100 punktą), reikia pripažinti, kad visa aptariama procedūra tęsėsi pernelyg ilgai.
111 Nors šis vėlavimas ir reiškia pagrįsto termino principo pažeidimą, vis dėlto tuo pagrindu ginčijamą sprendimą galima panaikinti tik tuo atveju, jeigu jis galėjo turėti įtakos atitinkamo asmens teisei į gynybą ir taip paveikti patį ginčijamo sprendimo turinį (žr. šio sprendimo 93 punktą).
112 Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad pernelyg ilgai užsitęsusi procedūra galėjo turėti įtakos jo galimybei veiksmingai gintis.
113 Iš tiesų ieškovas šiuo klausimu trečiajame ieškinio pagrinde nepateikė jokių argumentų. Be to, nors ieškinio antrajame pagrinde, grindžiamame teisės į gynybą pažeidimu, ieškovas teigia, kad tuometinės Komunikacijos GD generalinės direktorės parodymai, gauti praėjus aštuoneriems metams po faktinių aplinkybių susiklostymo, buvo pernelyg migloti, reikia pažymėti, kad jie buvo susiję ne su tuo, ar iš tiesų buvo atlikti veiksmai, dėl kurių priekaištaujama ieškovui, o su administracijos reakcija į juos.
114 Taip pat reikia priminti, kad ieškovas neginčija, jog, kai buvo skiriamas konkurso (kuriame dalyvavo ir MGS) pasiūlymų vertinimo komisijos pakaitiniu nariu, jis nenurodė galimo interesų konflikto dėl to, kad jo buvusi sutuoktinė tuo metu siekė įsidarbinti šioje bendrovėje, o tai yra vienas iš pagrindinių jam pateiktų priekaištų.
115 Vadinasi, ieškovas neįrodė, kad ta aplinkybė, jog administracinis tyrimas pradėtas pavėluotai, galėjo turėti įtakos jo teisei į gynybą ir kad, apskritai, ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks.
116 Taigi ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida
117 Ieškovas iš esmės teigia, kad skirta nuobauda (papeikimas) yra neproporcinga faktinėms aplinkybėms, su kuriomis ji susijusi. Jis nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, ir priekaištauja Parlamentui, kad šis neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar kaltinimą paneigiančius įrodymus, pavyzdžiui, tyčios ar aplaidumo lygį darant pažeidimą, į jo asmeninės atsakomybės laipsnį, jo pareigų ir atsakomybės lygį, taip pat į tai, jog ieškovui nustatytas invalidumas.
118 Dublike ieškovas teigia, kad sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam buvo pripažintas invalidumas, gali būti svarbūs vertinant jo veiksmus, dėl kurių pradėta drausminė procedūra.
119 Parlamentas nesutinka su šiais argumentais.
120 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį „[d]rausminės nuobaudos griežtumas turi būti proporcingas netinkamo elgesio sunkumui“.
121 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad drausmės srityje Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta konkretaus ryšio tarp jame išvardytų drausminių nuobaudų ir įvairių pareigūnų padarytų pažeidimų rūšių (žr. 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas, T‑757/20, EU:T:2022:156, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
122 Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje išvardyta įvairių kriterijų, į kuriuos paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti nustatydama pažeidimo sunkumą ir spręsdama, kokią drausminę nuobaudą taikyti; tarp jų, be kita ko, yra „netinkamo elgesio pobūdis ir aplinkybės“ (2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Cristescu / Komisija, T‑754/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:316, 216 punktas).
123 Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje aiškiai reikalaujama, kad drausminės nuobaudos griežtumas būtų proporcingas pažeidimo sunkumui, paisant bendrojo Sąjungos institucijų veiksmus reglamentuojančio proporcingumo reikalavimo, įtvirtinto ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir šiuo klausimu jurisprudencijoje pripažintame bendrajame principe (2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Cristescu / Komisija, T‑754/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:316, 217 punktas).
124 Remiantis proporcingumo principu jurisprudencijoje prieita prie išvados, kad nuobauda turi būti skiriama remiantis bendru paskyrimų tarnybos atliekamu visų konkrečių kiekvieno atvejo faktų ir aplinkybių vertinimu (žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Cristescu / Komisija, T‑754/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:316, 218 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
125 Taigi sprendime, kuriuo skiriama nuobauda, paskyrimų tarnyba turi nurodyti priežastis, dėl kurių, atsižvelgdama į bylos faktus ir aplinkybes, ji skyrė būtent tą, o ne kitą nuobaudą (2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas, T‑757/20, EU:T:2022:156, 169 punktas).
126 Sąjungos teismas, kai į jį kreipiamasi šiais klausimais, savo ruožtu turi, be kita ko, patikrinti, ar konkretūs bylos faktai ir aplinkybės patenka į sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teisines sąvokas (žr. 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas, T‑757/20, EU:T:2022:156, 170 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
127 Atlikdamas kontrolę Sąjungos teismas taip pat turi patikrinti, ar drausminė institucija proporcingai įvertino tiek sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes (žr. 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas, T‑757/20, EU:T:2022:156, 171 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
128 Drausminės institucijos atliekamas aplinkybių įvertinimo proporcingumo patikrinimas kyla iš Chartijos 47 straipsnio, pagal kurį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme. Tam, kad gynyba būtų veiksminga, suponuojama, kad „bausmei“, kai ją skiria administracinė institucija, netenkinanti šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, turi būti galima taikyti vėlesnę teisminės institucijos, turinčios įgaliojimus išsamiai įvertinti nusižengimo ir skirtos nuobaudos proporcingumą, kontrolę (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas, T‑757/20, EU:T:2022:156, 172 ir 173 punktus; taip pat žr. pagal analogiją 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo DI / ECB, T‑514/19, EU:T:2021:332, 197 punktą).
129 Reikėtų pripažinti, kad šis pagrindas, kuris, pasak ieškovo, grindžiamas, be kita ko, „akivaizdžia vertinimo klaida“, iš tiesų susijęs tik su proporcingumo principo pažeidimu, todėl jam šiuo klausimu taikoma išsami Bendrojo Teismo kontrolė.
130 Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad paskyrimų tarnyba išnagrinėjo faktus ir aplinkybes, kuriomis ieškovas veikė, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.
131 Konkrečiai kalbant, pirma, apie tai, kokiu mastu pažeidimas susijęs su tyčiniais veiksmais ar aplaidumu, reikia pažymėti, kad, kaip ginčijamame sprendime konstatavo paskyrimų tarnyba, ieškovas, norėdamas padėti savo buvusiai sutuoktinei įsidarbinti MGS, tikrai ėmėsi sunkių tyčinių veiksmų ir vadovavosi asmeniniais interesais. Tai, kad ieškovas, kai buvo skiriamas pakaitiniu konkurso, kuriame dalyvavo ir MGS, pasiūlymų vertinimo komisijos nariu, nenurodė galimo interesų konflikto, kylančio dėl to, kad jo buvusi sutuoktinė tuo metu siekė įsidarbinti MGS, dar labiau sunkina jo neteisėtą elgesį, juo labiau kad, kaip konstatavo drausmės komisija, ieškovas save apibūdina kaip griežtai besilaikantį taisyklių.
132 Be to, reikėtų pridurti, kad paskyrimų tarnyba atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas taip pasielgė vienintelį kartą.
133 Antra, kalbant apie pareigūno asmeninės atsakomybės laipsnį ir jo pareigų lygį, reikia konstatuoti, kad nors ieškovas, neabejotinai, nėjo vadovaujamų pareigų, tačiau, atsižvelgiant į jo ilgametį darbą institucijose, viena vertus, Parlamentas jam pavedė prižiūrėti MGS veiklą Parlamentariume ir, kita vertus, jis buvo paskirtas pakaitiniu konkurso, kuriame dalyvavo ir MGS, pasiūlymų vertinimo komisijos nariu ir turėjo visą reikalingą informaciją apie jį, vadinasi, turėjo nenukrypdamas laikytis visų keliamų reikalavimų. Todėl paskyrimų tarnyba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad dėl šių aplinkybių ieškovo veiksmus galima vertinti griežčiau.
134 Ieškovo teiginys, kad jis nebuvo perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už su MGS sudarytą sutartį dėl Parlamentariumo, neturi reikšmės, nes interesų konfliktas konstatuotas atsižvelgiant ne į minėtas pareigas, kurių ieškovas akivaizdžiai nevykdė.
135 Trečia, dėl ieškovo invalidumo reikia pažymėti, kad jis nepaneigė paskyrimų tarnybos išvados, jog invalidumas jam nustatytas vėliau, nei buvo atlikti veiksmai, dėl kurių jam priekaištaujama. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, dėl kurių jo invalidumą būtų galima laikyti lengvinančia aplinkybe nustatant jam skirtiną nuobaudą.
136 Ketvirta, dėl ieškovo teiginio, kad paskyrimų tarnyba, skirdama nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad administracinis tyrimas pradėtas pavėluotai, pakanka konstatuoti, kad jis nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Iš ginčijamo sprendimo 7 punkto matyti, kad į šį vėlavimą buvo atsižvelgta parenkant skirtiną nuobaudą.
137 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be kita ko, į išvadą, kad ieškovas, pažeisdamas savo tarnybines pareigas, nedeklaravo galimo interesų konflikto ir sąmoningai veikė tik asmeniniais interesais, reikia konstatuoti, kad paskyrimų tarnybos jam skirta nuobauda yra tinkama, todėl ir proporcinga.
138 Taigi ieškinį ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę
139 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo taikyti proceso organizavimo priemonę pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 90 ir 91 straipsnius, kad gautų jo buvusiam grupės vadovui iškeltoje drausmės byloje esančius dokumentus.
140 Parlamentas teigia, kad prašymas netenkintinas, nes iš esmės nesusijęs su šiai bylai svarbia informacija.
141 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Bendrasis Teismas turi nuspręsti, ar jam reikia pasinaudoti savo įgaliojimais taikyti proceso organizavimo priemones, kad papildytų turimą informaciją, turint omenyje tai, kad procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 6 d. Sprendimo QI / Komisija, T‑807/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:786, 176 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
142 Nagrinėjamu atveju reikėtų pripažinti, kad ieškovo prašoma proceso organizavimo priemonė nėra būtina sprendimui dėl šio ieškinio priimti.
143 Iš tiesų ieškovas nenurodė, kodėl būtų pagrįsta pateikti atitinkamus dokumentus. Vienintelė faktinė aplinkybė, kurią ieškovas siekia įrodyti tais dokumentais – tai, kad, renkant darbuotojų komiteto narius, profesinėje sąjungoje buvo iškilę nesutarimų. Tačiau tai visiškai nesusiję su faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
144 Taigi prašymą taikyti proceso organizavimo priemonę reikia atmesti.
145 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
146 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.
147 Šioje byloje ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Vis dėlto, kadangi Parlamentas pradėjo administracinį tyrimą pavėluotai, o dėl to ieškovas ir galėjo pareikšti šį ieškinį, kad būtų konstatuotas šis pažeidimas, Bendrasis Teismas mano, kad teisinga nurodyti Parlamentui padengti savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę IG patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. IG padengia pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
|
Kalėda |
Kanninen |
Verschuur |
Paskelbta 2026 m. rugsėjo 30 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.