<TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI>4.SESV 63–65 straipsniuose laisvas kapitalo judėjimas apibrėžiamas taip:63 straipsnis1.Pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.2.Pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.64 straipsnis1.63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti trečiosioms šalims 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę galiojančių apribojimų, nustatytų kapitalo judėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas. Bulgarijoje, Estijoje ir Vengrijoje atitinkama data, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje galiojančius apribojimus, yra 1999 m. gruodžio 31 d.
<…>
65 straipsnis1.63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės:
- a)taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu;
- b)imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
<…>
3.1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo.4.Jei nėra priimtos priemonės taikant 64 straipsnio 3 dalį, Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad vienos ar keleto trečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būti laikomos atitinkančiomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų ir kiek jos neprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžia vieningai.
5.UŠT taikytina sistema nustatyta ketvirtojoje SESV dalyje. Nagrinėjant šią bylą pirmiausia paminėtinos šios nuostatos:198 straipsnisValstybės narės susitaria dėl Sąjungos asociacijos su ne Europos šalimis ir teritorijomis, kurios palaiko ypatingus santykius su Danija, Prancūzija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste. Šios šalys ir teritorijos (toliau – šalys ir teritorijos) išvardijamos II priede.
Šios asociacijos tikslas – skatinti tų šalių ir teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrą bei užmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su Sąjunga kaip visuma.
Pagal šios Sutarties preambulėje išdėstytus principus asociacija pirmiausia turi būti naudinga šių šalių ir teritorijų gyventojų interesams ir gerovei, kad ekonominė, socialinė ir kultūrinė raida atitiktų jų siekius.
199 straipsnisAsociacija siekiama šių uždavinių:
- 1)Prekybai su šalimis ir teritorijomis valstybės narės taiko tą patį režimą, kokį jos pagal Sutartis nustato viena kitai.
- 2)Kiekviena šalis ir teritorija prekybai su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis bei teritorijomis taiko tokį pat režimą kaip ir Europos valstybei, su kuria palaiko ypatingus santykius.
- 3)Valstybės narės prisideda prie investicijų, kurių reikia šių šalių ir teritorijų laipsniškam vystymuisi.
- 4)Sąjungos finansuojamoms investicijoms skelbiami konkursai ir pasiūlymai yra lygiais pagrindais atviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra valstybės narės arba šalių ir teritorijų nacionaliniai subjektai.
- 5)Valstybių narių santykiuose su šalimis ir teritorijomis piliečių ir bendrovių arba firmų įsisteigimo teisė be jokios diskriminacijos reglamentuojama pagal įsisteigimo teisei skirtame skyriuje išdėstytas nuostatas ir tvarką, atsižvelgiant į specialias nuostatas, nustatytas pagal 203 straipsnį.
<…>
203 straipsnisRemdamasi šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga įgyta patirtimi ir Sutartyse nustatytais principais, Taryba priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga išsamias taisykles ir tvarką. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
6.SESV II priede, susijusiame su UŠT, kurioms taikomos Sutarties ketvirtosios dalies nuostatos, be kita ko, minimos Britanijos Virdžinijos salos [Didžiosios Britanijos Mergelių Salos].7.1991 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimu 91/482/EEB dėl užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos su Europos ekonomine bendrijaOL L 263, p. 1.
buvo priimtos specialios santykiams su UŠT taikytinos nuostatos. Šis sprendimas galiojo iki 2001 m. gruodžio 1 d.8.Dėl kapitalo judėjimo jame buvo nustatyta:180 straipsnis1.Dėl kapitalo judėjimo, susijusio su investicijomis ir einamaisiais mokėjimais, kompetentingos UŠT ir Bendrijos valstybių narių institucijos valiutos keitimo operacijų srityje nesiima priemonių, kurios būtų nesuderinamos su jų įsipareigojimais, atsirandančiais taikant šio sprendimo nuostatas dėl prekybos prekėmis ir paslaugomis, įsisteigimo ir bendradarbiavimo pramonės srityje. Tačiau šie įsipareigojimai netrukdo įgyvendinti dėl su dideliais ekonominiais sunkumais ar rimtomis mokėjimų balanso problemomis susijusių priežasčių būtinas apsaugos priemones.2.Dėl valiutos keitimo operacijų, susijusių su investicijomis ir einamaisiais mokėjimais, kompetentingos UŠT ir valstybių narių institucijos kiek galima labiau susilaiko nuo diskriminacinių priemonių viena kitos atžvilgiu ar nuo palankesnio trečiųjų valstybių vertinimo, pirmiausia atsižvelgdamos į kintamą tarptautinės pinigų sistemos pobūdį, konkrečių susitarimų dėl pinigų buvimą ir mokėjimų balanso problemas.
Jei tokios priemonės ar toks vertinimas būtų neišvengiamas, tai turi būti nustatyta ar taikoma pagal priimtas tarptautines valiutos srities taisykles ir dedant visas pastangas, kad neigiamos pasekmės atitinkamoms šalims būtų kuo mažesnės.
9.2001 m. lapkričio 27 d. įsigaliojo Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijosOL L 314, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 38 t., p. 319.
. Šiame sprendime, pakeičiančiame Sprendimą 91/482, taip pat yra speciali su kapitalu susijusi nuostata:47 straipsnisEinamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas1.Nepažeisdamos šio straipsnio 2 dalies:
- a)valstybės narės ir UŠT institucijos netaiko jokių apribojimų Bendrijos ir UŠT gyventojų tarpusavio mokėjimams laisvai konvertuojama valiuta į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą;
- b)sandorių, [įtraukiamų] į mokėjimų balanso kapitalo sąskaitą, srityje valstybės narės ir UŠT institucijos netaiko jokių apribojimų laisvam kapitalo judėjimui, skirtam tiesioginėms investicijoms į bendroves, sudarytas pagal priimančiosios valstybės narės, šalies ar teritorijos įstatymus, užtikrindamos, kad tokių investicijų sukurtas turtas ir iš jo gautas pelnas galėtų būti realizuojamas ir repatrijuojamas.
2.Bendrija, valstybės narės ir UŠT turi teisę, taikyti priemones, minėtas mutatis mutandis Sutarties 57, 58, 59, 60 ir 301 straipsniuose, juose nustatytomis sąlygomis. Taikydamos tokias priemones, UŠT institucijos, valstybė narė arba Bendrija nedelsdamos viena kitai praneša apie tai ir kuo greičiau viena kitai pateikia atitinkamos priemonės panaikinimo terminus.
<TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinė teisė</HT></TXT></NP></TI>10.Pagal Prancūzijos Bendrojo mokesčių kodekso (Code général des impôts, toliau – CGI) 990 D straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys, kuriems tiesiogiai ar per tarpininką priklauso vienas ar keli nekilnojamojo turto objektai Prancūzijoje arba daiktinės teisės į tokį turtą, privalo mokėti metinį 3 % šio nekilnojamojo turto ar teisių į jį rinkos vertės mokestį. Šis mokestis taikomas visų rūšių juridiniams asmenims, įskaitant bendroves, fondus ir asociacijas.11.CGI 990 E straipsnyje numatytas atleidimas nuo minėto mokesčio, suformuluotas taip:990 D straipsnyje nustatytas mokestis netaikomas:
- 1)juridiniams asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal 990 D straipsnį, esantis Prancūzijoje, sudaro mažiau kaip 50 % viso jų turto, esančio Prancūzijoje. Taikant šią nuostatą į nekilnojamąjį turtą neįtraukiamas turtas, kurį 990 D straipsnyje nurodyti juridiniai asmenys ar tarpininkai naudoja savo profesinėje veikloje, nesusijusioje su nekilnojamuoju turtu;
- 2)juridiniams asmenims, turintiems buveines šalyje ar teritorijoje, sudariusioje su Prancūzija sutartį dėl administracinės pagalbos kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, kurie kiekvienais metais ne vėliau kaip gegužės 15 d. 990 F straipsnyje nurodytu įsakymu nustatytoje vietoje deklaruoja sausio 1 d. savo turėto nekilnojamojo turto buvimo vietą, pateikia šio turto aprašymą, nurodo jo vertę, taip pat tą dieną buvusių savo dalininkų tapatybę ir adresus bei kiekvieno dalininko turėtų akcijų ar kapitalo dalių skaičių;
- 3)juridiniams asmenims, kurių faktinis valdymo centras yra Prancūzijoje, arba kitiems juridiniams asmenims, kuriems pagal sutartį negali būti taikoma didesnė mokesčių našta, jeigu jie kiekvienais metais praneša mokesčių administratoriui arba įsipareigoja, jam pareikalavus, pranešti ir praneša apie sausio 1 d. turėto nekilnojamojo turto buvimo vietą, pateikia jo aprašymą, nurodo akcininkų, dalininkų ar kitų narių tapatybes ir adresus, taip pat kiekvieno jų turėtų akcijų ar kapitalo dalių skaičių arba kitas turėtas teises bei pateikia jų rezidavimo vietos apmokestinimo tikslu patvirtinimą. Įsipareigojama tą dieną, kai juridinis asmuo pagal 990 D straipsnį įgyja nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises į jį arba tampa dalininku, o 1993 m. sausio 1 d. turėtų nekilnojamojo turto, teisių į jį arba kapitalo dalių atžvilgiu – ne vėliau kaip 1993 m. gegužės 15 d. <...>.