Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 1 d.(*)
„ Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 11 straipsnio 6 dalis – Europos Komisijos pradėta procedūra byloje, kurią nagrinėjo nacionalinė konkurencijos institucija – Šios nacionalinės institucijos prašymas, kad bylą perimtų Komisija – Subsidiarumo principas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis – Gero administravimo principas – Protingas bylos nagrinėjimo terminas – Komisijos pranešimas dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo – Šios institucijos savo diskrecijos apribojimas – Pareiga pagrįsti “
Byloje C‑845/24 P
dėl 2024 m. gruodžio 11 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Silgan Holdings Inc., įsteigta Stamforde, Konektikutas (Jungtinės Amerikos Valstijos),
Silgan Holdings Austria GmbH, įsteigta Vienoje (Austrija),
Silgan International Holdings BV, įsteigta Maarsbergen (Nyderlandai),
Silgan Metal Packaging Distribution GmbH, įsteigta Meissen (Vokietija),
Silgan White Cap Manufacturing GmbH, įsteigta Hanoveryje (Vokietija),
atstovaujamos Rechtsanwälte R. Grafunder, Y.‑K. Gürer, D. Seeliger, E. Venot ir H. Wollmann,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai A. Keidel, G. Meessen ir L. Wildpanner,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Vokietijos Federacinė Respublikai, atstovaujamai J. Möller ir R. Kanitz,
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai D. Bringuier ir N. Brzezinski,
įstojusioms į bylą šalims pirmoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai O. Spineanu-Matei, S. Rodin, N. Piçarra ir N. Fenger,
generalinis advokatas A. Biondi,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2026 m. kovo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu apeliantės prašo panaikinti 2024 m. spalio 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Silgan Holdings ir kt. / Komisija (T‑589/22, EU:T:2024:662; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jų ieškinį dėl 2022 m. liepos 12 d. Europos Komisijos sprendimo C(2022) 4761 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį (byla AT.40522 – Metalinės pakuotės (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis su jomis susijęs.
Teisinis pagrindas
ES sutartis
2 ESS 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso [Europos] Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.
Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal Protokolą [Nr. 2] dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo.“
Chartija
3 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio „Teisė į gerą administravimą“ 1 dalyje nustatyta:
„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.“
Reglamentas (EB) Nr. 1/2003;
4 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 17 ir 34 konstatuojamosiose dalyse teigiama:
„(17) Kad konkurencijos taisyklės būtų nuosekliai taikomos ir kad [Europos konkurencijos] tinklas [toliau – tinklas] būtų valdomas kiek įmanoma geriau, svarbu išlaikyti taisyklę, kad valstybių narių konkurencijos institucijos automatiškai netenka savo kompetencijos, jei [Europos] Komisija pati inicijuoja tyrimą. Jei valstybės narės konkurencijos institucija jau ėmėsi veiksmų bylos atžvilgiu, o Komisija ketina pradėti procesą, ji turėtų stengtis tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Prieš pradėdama procesą Komisija turėtų pasitarti su suinteresuota nacionaline institucija.
<...>
„(34) [SESV 101 ir 102] straipsniuose nustatytais <...> principais Bendrijos institucijoms suteiktas pagrindinis vaidmuo. Šį vaidmenį reikėtų išsaugoti, į Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymą labiau įtraukiant valstybes nares. Pagal [ESS] 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, šis reglamentas apsiriboja tuo, kas būtina jo tikslams pasiekti, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingai taikyti Bendrijos konkurencijos taisykles.“
5 Šio reglamento 7 straipsnis „Pažeidimo nustatymas ir jo nutraukimas“ yra šio reglamento III skyriuje „Komisijos sprendimai“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta: Šio 7 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Kai Komisija, veikdama skundo pagrindu ar savo iniciatyva, nustato [SESV 101 straipsnio ar 102] straipsnio pažeidimą, ji gali priimti sprendimą, reikalaujantį, kad įmonės ar įmonių asociacijos nutrauktų pažeidimą. Tuo tikslu ji gali skirti įmonei ar įmonių asociacijai bet kokią elgesio ar struktūrinę koreguojančią priemonę, proporcingą įvykdytam pažeidimui ir būtiną pažeidimui veiksmingai nutraukti. <...>“
6 Šio reglamento 11 straipsnis „Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas“ yra IV skyriuje „Bendradarbiavimas“. Šiame straipsnyje nurodyta:
„1 Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja taikydamos Bendrijos konkurencijos taisykles.
<...>
3. Valstybių narių konkurencijos institucijos, veikdamos pagal [SESV 101 arba 102] straipsnį, raštu informuoja Komisiją prieš pradėdamos įgyvendinti pirmą oficialią tiriamąją priemonę arba iš karto tik pradėjusios. <...>
<...>
6. Komisijai pradėjus sprendimo priėmimo pagal III skyriaus nuostatas procedūras, valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti [SESV 101 ir 102] straipsnius. Jei valstybės narės konkurencijos apsaugos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija inicijuoja procesą tik pasitarusi su ta konkurencijos institucija.“
Pranešimas dėl bendradarbiavimo
7 Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) (toliau – Pranešimas dėl bendradarbiavimo) nurodyta:
„<...>
7. Jeigu siekiant veiksmingai apsaugoti konkurenciją ir apginti Bendrijos interesą nusprendžiama, kad bylą būtina paskirti kitai institucijai, tinklo narės sieks kuo dažniau paskirti bylą vienai konkurencijos institucijai, kuri yra tinkama nagrinėti bylą <...>. Bet kuriuo atveju kitai institucijai byla turėtų būti paskirta greitai ir veiksmingai ir dėl to neturėtų būti stabdomi vykdomi tyrimai.
<...>
16. Siekiant nustatyti sudėtinės procedūros atvejus ir užtikrinti, kad bylas nagrinėtų tinkama jas nagrinėti konkurencijos institucija, tinklo narės turi būti anksti informuojamos apie įvairiose konkurencijos institucijose nagrinėjamas bylas <...>. Jeigu bylą reikia paskirti kitai institucijai, tiek tinklas, tiek susijusios įmonės yra suinteresuotos, kad tai būtų padaryta greitai.
<...>
18. Bylos paskyrimo klausimas turėtų būti išspręstas greitai, paprastai per du mėnesius nuo tos dienos, kurią tinklui išsiunčiama pirmoji informacija pagal [R]eglamento [Nr. 1/2003] 11 straipsnį. Per šį laikotarpį konkurencijos institucijos sieks susitarti dėl galimo bylos paskyrimo ir prireikus dėl lygiagrečių veiksmų derinimo.
19. Paprastai ta konkurencijos institucija arba institucijos, kuri (‑ios) nagrinėja bylą pasibaigus bylos paskyrimo laikotarpiui, turėtų ją toliau nagrinėti tol, kol bylos nagrinėjimas bus baigtas. Praėjus dviejų mėnesių pirminiam bylos paskyrimo laikotarpiui byla gali būti paskirta kitai institucijai tik tuo atveju, jeigu vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės pasikeitė [žinomi] bylos faktai.
<...>
31. Visos tinklo narės stengsis, kad bylos būtų paskiriamos greitai ir veiksmingai. Atsižvelgiant į tai, kad [R]eglamentu [Nr. 1/2003] buvo sukurta lygiagrečių kompetencijų sistema, bylų paskyrimas tinklo narėms – tai tiesiog darbo pasidalijimas, kada kai kurios institucijos nesiima veiksmų. Todėl bylų paskyrimo sistema nesuteikia bendrovėms, dalyvavusioms darant pažeidimą arba nuo jo nukentėjusioms, jokių individualių teisių pasirinkti bylą nagrinėsiančią instituciją.
<...>
52. Bylos nagrinėjimo pradėjimas Komisijoje yra oficialus veiksmas, kuriuo Komisija parodo savo ketinimą priimti sprendimą pagal [R]eglamento [Nr. 1/2003] III skyrių. <...>
53. Galimi du atvejai. Pirma, jeigu Komisija yra pirmoji konkurencijos institucija, pradedanti bylos nagrinėjimą, siekdama priimti sprendimą pagal [R]eglamentą [Nr. 1/2003], nacionalinės konkurencijos institucijos bylos nagrinėti nebegali. [R]eglamento [Nr. 1/2003] 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisija pradėjo bylos nagrinėjimą, NKI nebegali pradėti procedūros siekdamos taikyti [SESV 101 ir 102] straipsnius tos pačios įmonės (‑ių) tam pačiam susitarimui (‑ams) arba veiksmui (‑ams) toje pačioje atitinkamoje geografinėje ir produkto rinkoje.
54. Antras atvejis – jeigu viena ar daugiau NKI pagal [R]eglamento [Nr. 1/2003] 11 straipsnio 3 dalį informavo tinklą, kad ėmėsi veiksmų dėl konkrečios bylos. Pirminiu bylos paskyrimo laikotarpiu (orientaciniu dviejų mėnesių laikotarpiu, žr. 18 punktą), Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis institucijomis, gali pradėti bylos nagrinėjimą, vadovaudamasi [R]eglamento [Nr. 1/2003] 11 straipsnio 6 dalimi. Pasibaigus bylos paskyrimo laikotarpiui, Komisija [R]eglamento [Nr. 1/2003] 11 straipsnio 6 dalį iš esmės taikys tik šiais atvejais:
a) tinklo narės dėl tos pačios bylos numato priimti vienas kitam prieštaraujančius sprendimus;
b) tinklo narės numato priimti sprendimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja konsoliduotai teismų praktikai; turėtų būti vadovaujamasi Bendrijos teismų sprendimuose ir ankstesniuose Komisijos sprendimuose ir reglamentuose apibrėžtais standartais; kiek tai susiję su faktų vertinimu (pvz., dėl rinkos apibrėžimo), Komisija įsikiš tik esant dideliam nukrypimui;
c) tinklo narė (s) nederamai vilkina bylos nagrinėjimą;
d) Komisija turi priimti sprendimą, kuriuo formuojama Bendrijos konkurencijos politika, visų pirma tais atvejais, kai panaši konkurencijos problema iškyla keliose valstybėse narėse arba kai prireikia užtikrinti veiksmingą vykdymą;
e) atitinkama (‑os) NKI tam neprieštarauja.
<...>“
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
8 Skundžiamo sprendimo 2–14 punktuose nurodytas faktines aplinkybes galima trumpai apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
9 Apeliantės priklauso Silgan grupei, kuri veikia metalinių pakuočių sektoriuje.
10 2015 m. gegužės 21 d. Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija) inspektoriai atliko kratą kelių šios grupės bendrovių patalpose.
11 2017 m. birželio 14 d. gavusi Federalinės kartelių tarnybos prašymą ištirti šią bylą, 2018 m. balandžio 19 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2018) 2466 final dėl procedūros pradėjimo byloje AT.–40522 – Pandora (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Ši procedūra vyko dėl apeliančių ir bendrovių Crown Holdings Inc. ir Crown Cork & Seal Deutschland Holdings GmbH, priklausančių Crown grupei, kuri taip pat veikia metalinių pakuočių sektoriuje.
12 2018 m. liepos 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dviejų Silgan grupės bendrovių ieškinį dėl sprendimo pradėti procedūrą.
13 2019 m. kovo 15 d. Nutartimi Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija (T‑410/18, EU:T:2019:166) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad sprendimas pradėti procedūrą yra parengiamasis aktas. 2020 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo nutartimi Silgan Closures ir Silgan Holdings / Komisija (C‑418/19 P, EU:C:2020:43) apeliacinis skundas dėl šios Bendrojo Teismo nutarties buvo atmestas.
14 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Komisija užbaigė procedūrą dėl visų Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijų, išskyrus Vokietiją.
15 Tiek Crown grupės, tiek Silgan grupės bendrovės pripažino pažeidimą Vokietijoje ir nurodė maksimalų baudos, kurios tikėjosi iš Komisijos, dydį, su kuriuo jos sutiktų per susitarimo procedūrą.
16 2022 m. liepos 12 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Ji konstatavo, kad Crown ir Silgan grupių bendrovės dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio pažeidimą Vokietijos metalinių pakuočių sektoriuje nuo 2011 m. kovo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d., o tai paveikė šių dviejų grupių konkurenciją didelėje vidaus rinkos dalyje, ir skyrė apeliantėms solidariai 23 852 000 EUR baudą.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
17 Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu apeliantės prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs, ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Grįsdamos savo ieškinius jos rėmėsi trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas buvo grindžiamas ESS 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto subsidiarumo principo pažeidimu, antrasis – piktnaudžiavimu įgaliojimais o, trečiasis – Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu.
19 Pirmajame pagrinde apeliantės subsidiariai teigė, kad jei būtų nuspręsta, jog Komisija galėjo taikyti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, neprivalėdama laikytis subsidiarumo principo, tada tuo remiantis reikėtų daryti išvadą, kad pati šio 11 straipsnio 6 dalis yra neteisėta, nes nesuderinama su šiuo principu.
20 Komisija Bendrojo Teismo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Be to, ji pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti didesnę – 26 503 000 eurų siekiančią baudą.
21 Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos Sąjungos Taryba įstojo į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
22 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė tiek apeliančių ieškinį, tiek Komisijos priešieškinį. Jis nurodė apeliantėms padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir 90 % Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o Komisija turėjo padengti 10 % savo bylinėjimosi išlaidų, Vokietijos Federacinė Respublika ir Taryba – savo bylinėjimosi išlaidas.
Šalių reikalavimai
23 Apeliantės prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jų ieškinys buvo atmestas,
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.
24 Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
25 Taryba prašo atmesti apeliacinį skundą tiek, kiek juo ginčijamas Bendrojo Teismo sprendimas atmesti apeliančių pateiktą Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.
Dėl apeliacinio skundo
26 Apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia penkiais pagrindais. Bendrasis Teismas esą klaidingai aiškino ir taikė subsidiarumo principą (pirmasis pagrindas), draudimą piktnaudžiauti įgaliojimais (antrasis pagrindas), proporcingumo principą (trečiasis pagrindas), principą, jog administracija yra saistoma savo pačios sprendimų (ketvirtasis pagrindas), ir Komisijai tenkančią pareigą motyvuoti (penktasis pagrindas).
27 Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą.
Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo principo, jog administracija yra saistoma savo pačios sprendimų, pažeidimu
Šalių argumentai
28 Apeliantės teigia, kad skundžiamo sprendimo 105 punkte konstatavęs, jog jos neįrodė, kad Komisija be pateisinamos priežasties nukrypo nuo Pranešimo dėl bendradarbiavimo, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė principą, jog administracija yra saistoma savo pačios sprendimų.
29 Jos primena, kad pagal šį principą Komisija turi laikytis nusistatytų elgesio taisyklių. Taigi, Pranešimas dėl bendradarbiavimo yra privalomas Komisijai. Šiame pranešime yra elgesio taisyklių, kurių šiuo atveju nesilaikyta, kiek tai susiję su bylų perskyrimu tinkle.
30 Iš šio pranešimo 19 punkto matyti, kad pasibaigus jo 18 punkte numatytam dviejų mėnesių terminui Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik tada, kai „vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės pasikeitė [žinomi] bylos faktai“. Nagrinėjamu atveju Komisija sutiko su bylos perskyrimu, kurio prašė Federalinė kartelių tarnyba, remdamasi informacija, kurią ši tarnyba pateikė pasibaigus šiam dviejų mėnesių terminui, jog Silgan grupė per procedūrą šioje nacionalinėje institucijoje atlieka restruktūrizaciją, nes, remiantis šios institucijos taip pat pateikta informacija restruktūrizacija, dėl Vokietijos teisės aktų spragos gali neleisti tai institucijai skirti veiksmingą sankciją. Apeliančių teigimu, ši restruktūrizacija negali pateisinti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies taikymo, nes ji buvo atlikta nutraukus pažeidimą ir todėl nėra „žinomų bylos faktų“ pasikeitimas.
31 Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies taikymas, priešingai, nei nurodyta skundžiamo sprendimo 59 ir 60 punktuose, taip pat neatitinka Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto d papunkčio, nes nebuvo tinkamai įrodyta, kad perskirti bylą buvo būtina siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą. Šiuo klausimu apeliantės pažymi, kad Komisija neįrodė ir Bendrasis Teismas nekonstatavo, jog Federalinė kartelių tarnybai buvo neįmanoma skirti veiksmingą sankciją. Skundžiamo sprendimo 72 punkte pateiktas Bendrojo Teismo teiginys, kad ši nacionalinė institucija galėjo neturėti galimybės skirti veiksmingos sankcijos, yra spekuliatyvus.
32 Apeliantės priduria, kad bylos perskyrimas taip pat negalėjo būti grindžiamas vien tuo, kad Federalinė kartelių tarnyba tam neprieštaravo. Jei Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto e papunktis būtų suprantamas taip, kad to, jog bylą nagrinėjanti nacionalinė institucija neprieštarauja, pakanka, kad ši institucija netektų kompetencijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, reikėtų konstatuoti, kad šiuo 54 punkto e papunkčiu pažeidžiami atitinkamų įmonių teisėti interesai.
33 Skundžiamas sprendimas yra klaidingas dar ir dėl to, kad jo 89 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog taikydama šio reglamento 11 straipsnio 6 dalį Komisija neprivalo laikytis jokio konkretaus termino. Šiuo klausimu apeliantės pabrėžia, kad, be kita ko, iš minėto reglamento 17 konstatuojamosios dalies matyti, jog bet koks nacionalinės konkurencijos institucijos nagrinėjamos bylos perskyrimas Komisijai turi būti atliktas kuo greičiau. Net darant prielaidą, kad šiuo atveju vertinant bylos nagrinėjimo termino protingumą yra reikšmingas tik maždaug dešimties mėnesių laikotarpis nuo 2017 m. birželio 14 d., t. y. nuo Federalinės kartelių tarnybos prašymo perimti bylą pateikimo dienos iki 2018 m. balandžio 19 d., kai Komisija pradėjo procedūrą, Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad tokia trukmė yra pernelyg ilga.
34 Komisija atsikerta, kad apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas yra iš dalies nepriimtinas. Pirma, kai kurie šį pagrindą grindžiantys argumentai nebuvo pateikti pirmojoje instancijoje. Antra, apeliantės prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes. Bet kuriuo atveju šis pagrindas yra nepagrįstas, kaip teigia ir Vokietijos vyriausybė.
Teisingumo Teismo vertinimas
– Dėl priimtinumo
35 Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliančių argumentas, pateiktas apeliacinio skundo ketvirtajam pagrindui pagrįsti, kad Silgan grupės restruktūrizacija vykstant procedūrai Federalinėje kartelių tarnyboje nėra „[žinomų] bylos faktų“ pasikeitimas, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punktą, nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme.
36 Šis argumentas negali būti pirmą kartą pateiktas Teisingumo Teisme. Vykstant apeliaciniam procesui Teisingumo Teismo jurisdikcija apsiriboja teisinio sprendimo dėl pirmojoje instancijoje išnagrinėtų teisinių pagrindų vertinimu (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 59 punktas ir 2026 m. balandžio 16 d. Sprendimo Colombani / EIVT ( Pasyvus arba kolektyvinis priekabiavimas), C‑343/23 P, EU:C:2026:294, 85 punktas).
37 Kadangi šis argumentas iš esmės yra vienintelis, kurį apeliantės grindžia Pranešimo dėl bendradarbiavimo 19 punktu grįsdamos apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą, darytina išvada, kad šis pagrindas nepriimtinas tiek, kiek jame daroma nuoroda į šį 19 punktą.
38 Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas taip pat nepriimtinas tiek, kiek jis grindžiamas argumentu, kad maždaug dešimties mėnesių laikotarpis nuo 2017 m. birželio 14 d., t. y. Federalinės kartelių tarnybos prašymo perimti bylą pateikimo dienos, iki 2018 m. balandžio 19 d., kai Komisija pradėjo procedūrą, yra pernelyg ilgas.
39 Apeliantės nenurodo motyvų, kodėl skundžiamo sprendimo 94–99 punktuose pateiktas šios trukmės vertinimas yra teisiškai klaidingas. Šiuo atžvilgiu jos taip pat nenurodo faktinių aplinkybių iškraipymo. Todėl jų argumentu Teisingumo Teismo prašoma iš naujo įvertinti faktines aplinkybes. Pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Taigi šių faktų vertinimas, išskyrus jų iškraipymo atvejį, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teisme (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 39 punktą; 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Ferriere Nord / Komisija, C‑31/23 P, EU:C:2024:851, 89 punktą ir 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo WS ir kt. / Frontex (Bendra grąžinimo operacija), C‑679/23 P, EU:C:2025:976, 144 punktą).
– Dėl esmės
40 Pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį Komisijai pradėjus sprendimo dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo priėmimo procedūrą, valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti šiuos 101 ir 102 straipsnius.
41 Kaip matyti iš šio reglamento 11 straipsnio 6 dalies antro sakinio, nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijos netekimas priėmus sprendimą pradėti procedūrą apima situacijas, kai atitinkama byla jau nagrinėjama tokiose institucijose. Tokiu atveju, Komisijai pradėjus procedūrą, byla perskiriama šiai institucijai, o bylą jau nagrinėjanti nacionalinė institucija, kaip ir kitos nacionalinės konkurencijos institucijos, netenka kompetencijos ją nagrinėti.
42 Remiantis šios nuostatos formuluote, joje tik reikalaujama, kad norėdama perimti bylą iš ją jau nagrinėjančios nacionalinės konkurencijos institucijos Komisija pasikonsultuotų su šia nacionaline institucija, kad sužinotų jos nuomonę dėl galimo bylos perskyrimo.
43 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 40 punkte teisingai konstatavo, kad šio reikalavimo buvo laikomasi. Iš tiesų, kadangi Federalinė kartelių tarnyba pati paprašė Komisijos perimti iš jos bylą, šiuo prašymu ji išreiškė savo nuomonę dėl galimo bylos perskyrimo šiai institucijai, lygiai taip pat, kaip būtų galėjusi pareikšti tokią nuomonę gavusi oficialų šios institucijos prašymą.
44 Atsižvelgiant į tai, procedūros pradėjimo siekiant priimti sprendimą dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo, dėl kurio nacionalinė konkurencijos institucija, kuri jau nagrinėja bylą, netenka kompetencijos, suderinamumas su Sąjungos teise negali priklausyti vien nuo Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje nurodyto konsultavimosi reikalavimo laikymosi.
45 Priimdama sprendimą pradėti procedūrą Komisija taip pat privalo laikytis, be kita ko, Chartijos 41 straipsnio, kuriame įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Žinoma, aktas, kuriuo pradedama sprendimo priėmimo procedūra, yra tik parengiamojo pobūdžio, todėl negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas. Vis dėlto galimu šio akto neteisėtumu galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio akto, kurio viena iš rengimo stadijų yra tas aktas (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktas ir 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo thyssenkrupp Electrical Steel ir thyssenkrupp Electrical Steel Ugo / Komisija, C‑572/18 P, EU:C:2021:317, 50 punktas).
46 Teisė į gerą administravimą, be kita ko, reiškia, kad byla turi būti išnagrinėta per protingą terminą. Bylose, susijusiose su įtariamais SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimais, ši pareiga visiems tinklo nariams yra bendrasis Sąjungos teisės principas ir, kiek tai susiję su Komisija, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 35 punktą ir 2026 m. sausio 15 d. Sprendimo Imballaggi Piemontesi, C‑588/24, EU:C:2026:14, 44 ir 45 punktus).
47 Kiek tai susiję su bylų perskyrimu tinkle, reikalavimas veikti per protingą terminą iš esmės primintas Reglamento Nr. 1/2003 17 konstatuojamojoje dalyje ir Pranešimo dėl bendradarbiavimo 7 ir 16 punktuose, iš kurių matyti, kad toks perskyrimas, atsižvelgiant ne tik į tinklo, bet ir į atitinkamų įmonių interesus, turi būti atliktas „kiek įmanoma greičiau“ ir „sparčiai“. Be to, šis reikalavimas sukonkretintas šio pranešimo 18 punkte, pagal kurį „bylos paskyrimo klausimas“ iš esmės turi būti išspręstas „per du mėnesius nuo tos dienos, kurią tinklui išsiunčiama pirmoji informacija“.
48 Kaip nurodyta šio pranešimo 54 punkte, kai bylą jau nagrinėja nacionalinė konkurencijos institucija, „tinklui išsiunčiama pirmoji informacija“ yra informacija, kuria ši nacionalinė institucija pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 3 dalį informuoja tinklą, kad ji nagrinėja tą bylą.
49 Be to, iš šio 54 punkto matyti, kad pasibaigus šio pranešimo 18 punkte nurodytam orientaciniam dviejų mėnesių terminui Komisija iš principo netaiko Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies.
50 Vis dėlto šiai elgesio taisyklei taikomos penkios išimtys, išvardytos Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto a–e papunkčiuose: kai gali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai toje pačioje byloje, kai gali būti priimtas sprendimas, akivaizdžiai prieštaraujantis suformuotai jurisprudencijai, kai nederamai vilkinamas bylos nagrinėjimas, kai būtina formuoti Sąjungos konkurencijos politiką, visų pirma tais atvejais, kai panaši konkurencijos problema iškyla keliose valstybėse narėse arba kai prireikia užtikrinti veiksmingą vykdymą ir galiausiai, kai bylą nagrinėjanti nacionalinė konkurencijos institucija neprieštarauja bylos perskyrimui Komisijai.
51 Pranešime dėl bendradarbiavimo paskelbusi, kad taikys jame nustatytas taisykles jame nurodytiems atvejams, Komisija apribojo savo diskreciją ir iš principo negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti taikomos sankcijos už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą (pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 211 punktą; 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. / Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, EU:C:2008:482, 60 punktą ir 2024 m. kovo 14 d. Sprendimo D & A Pharma / Komisija ir EMA, C‑291/22 P, EU:C:2024:228, 143 punktą).
52 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad byla buvo perskirta Komisijai pasibaigus Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punkte numatytam orientaciniam dviejų mėnesių terminui.
53 Taip pat neginčijama, kad Federalinė kartelių tarnyba neprieštaravo tokiam perskyrimui. Tokiomis aplinkybėmis šio pranešimo 54 punkto e papunktyje numatyta išimtis, pagal kurią Komisija pasilieka galimybę pasibaigus šiam orientaciniam terminui taikyti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį vien dėl to, kad „atitinkama [nacionalinė konkurencijos institucija (‑os)] tam neprieštarauja“, a priori galėjo būti taikoma.
54 Vis dėlto apeliantės teigia, kad 54 punkto e papunktyje numatyta išimtis yra nesuderinama su teise į gerą administravimą, nes ja pažeidžiami atitinkamų įmonių teisėti interesai.
55 Reikia konstatuoti, kad šis argumentas neturi būti nagrinėjamas šioje apeliacinėje byloje, nes skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nenusprendė, kad Komisija galėjo taikyti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį remdamasi vien tuo, kad Federalinė kartelių tarnyba tam neprieštaravo.
56 Skundžiamo sprendimo 23 ir 47 punktuose konstatavęs, kad vienintelis Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas yra konsultuotis su atitinkama nacionaline konkurencijos institucija, to sprendimo 59, 71, 85, 86, 91 ir 92 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos taikymas turi atitikti SESV 101 straipsnį, bendruosius Sąjungos teisės principus, įskaitant proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, ir Chartiją, kurios 41 straipsnyje įtvirtinta pareiga laikytis protingo termino vykdant administracines procedūras.
57 Šioje byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad bylos perėmimas iš Federalinės kartelių tarnybos yra suderinamas su šiomis normomis. Šiuo klausimu, pirma, skundžiamo sprendimo 56–60 ir 72 punktuose jis nusprendė, kad Silgan grupės restruktūrizavimas per procedūrą šioje nacionalinėje institucijoje dėl tuo metu galiojusiose Vokietijos teisės nuostatose buvusios spragos galėjo neleisti šiai institucijai skirti sankcijų, kuriomis užtikrinamas veiksmingas SESV 101 straipsnio taikymas, ir, antra, to sprendimo 82–84 ir 93–100 punktuose – kad Komisija, kuri yra tinkamesnė institucija nagrinėti bylą, pradėjo procedūrą praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po to, kai Federalinė kartelių tarnyba ją informavo apie šią Vokietijos teisės spragą, o toks terminas, Bendrojo Teismo nuomone, yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
58 Tuo remdamasis to sprendimo 59, 60 ir 88 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad bylos perskyrimas gali patekti į Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto d papunkčio, pagal kurį Komisija, nepaisydama šio pranešimo 18 punkte numatyto orientacinio dviejų mėnesių termino pabaigos, gali taikyti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, kai tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, taikymo sritį.
59 Šiuose skundžiamo sprendimo motyvuose nėra padaryta jokios teisės klaidos. Priešingai, nei teigia apeliantės, Bendrasis Teismas neturėjo reikalauti, kad Komisija įrodytų, jog Federalinei kartelių tarnybai tapo „neįmanoma“ skirti veiksmingą sankciją. Atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 1/2003 nustatytos bendradarbiavimo sistemos tikslą, kuris, kaip matyti iš šio reglamento 34 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad Komisija turėjo informacijos, jog Silgan grupės restruktūrizavimas vykstant procedūrai Federalinėje kartelių tarnyboje galėjo sumažinti šios nacionalinės institucijos galimybes užtikrinti veiksmingą šių taisyklių taikymą. Kadangi Bendrasis Teismas, savarankiškai vertindamas faktines aplinkybes, konstatavo, kad apie tai Komisija buvo informuota 2017 m. birželio 14 d., jis teisingai nusprendė, kaip savo išvados 28–31 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, kad ši institucija galėjo manyti, jog ji yra tinkamesnė nagrinėti bylą, todėl per protingą terminą nuo 2017 m. birželio 14 d. ji galėjo pradėti procedūrą dėl sprendimo priėmimo.
60 Kaip savo išvados 48 punkte pažymėjo generalinis advokatas, skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas taip pat nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad termino protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantės, termino, per kurį Komisija pagal Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punkto a–e papunkčius gali taikyti Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, negalima nustatyti bendrai ir absoliučiai, nes jo protingumas kiekvienu atveju gali skirtis, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.
61 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad šiuo atveju Komisija nenukrypo nuo Pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytų elgesio taisyklių dėl bylų perskyrimo tinkle, kurios turi būti taikomos, be kita ko, atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į gerą administravimą.
62 Taigi, apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo draudimo piktnaudžiauti įgaliojimais pažeidimu
Šalių argumentai
63 Apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė draudimą piktnaudžiauti įgaliojimais.
64 Jų teigimu, skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas klaidingai atmetė jų argumentus, grindžiamus piktnaudžiavimu įgaliojimais, ir to sprendimo 57 punkte tik konstatavo, kad buvo rizika, jog Federalinė kartelių tarnyba negalės skirti veiksmingos sankcijos. Bendrasis Teismas turėjo veikiau patikrinti, ar Silgan grupės restruktūrizavimas iš tikrųjų neleido šiai nacionalinei institucijai skirti veiksmingą sankciją.
65 Be to, priimdama sprendimą pradėti procedūrą Komisija siekė skirti didesnę baudą nei ta, kurią šioje byloje galėjo skirti Federalinė kartelių tarnyba jos jau nagrinėjamoje byloje. Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad taip elgdamasi Komisija derina Europos baudų sistemą, o tai reiškia neteisėtą kišimąsi į Sąjungos teisės aktų leidėjo kompetencijos sritį, taigi ir valdžių padalijimo principo pažeidimą. Jei Komisija manė, kad Vokietijos sankcijų sistema yra nepakankama, ji turėjo pasiūlyti Sąjungos teisės aktų leidėjui suderinti sankcijas arba pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš Vokietijos Federacinę Respubliką.
66 Be to, Komisija atėmė iš apeliančių Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą jų pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo klausimu apeliantės pažymi, kad dėl to, jog Federalinė kartelių tarnyba neteko kompetencijos, jos negali būti išklausytos teisme, kuris turėjo turėti jurisdikciją pagal iš anksto nustatytas taisykles, t. y. Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), taip pažeidžiant pagal įstatymą įsteigto teismo principą.
67 Komisija ir Vokietijos vyriausybė mano, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
68 Pagal suformuotą jurisprudenciją teisės aktas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir suderinamais požymiais, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų, nei nurodyta, tikslų arba siekiant išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (1987 m. vasario 25 d. Sprendimo Banner / Parlamentas, 52/86, EU:C:1987:106, 6 punktas ir 2020 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Groupe Canal + / Komisija, C‑132/19 P, EU:C:2020:1007, 31 punktas).
69 Priešingai, nei teigia apeliantės, galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais buvimas turėjo būti nagrinėjamas tikrinant ne tai, ar Federalinė kartelių tarnyba negalėjo skirti veiksmingos sankcijos, o tai, ar nurodyti tikslai sutampa su Sąjungos teisėje pripažintais tikslais. Kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad Komisija galėjo manyti, jog ji yra tinkamesnė institucija užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, nepadarydamas teisės klaidos, jis galėjo manyti, kad Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies taikymas atitinka Sąjungos teisėje pripažintus tikslus, vadinasi, jį taikant nepiktnaudžiauta įgaliojimais.
70 Argumentas, kad Komisija šiuo atveju derino sankcijų sistemą, taip pat neturi jokio pagrindo, nes procedūros pradėjimas byloje, kurią iki tol nagrinėjo nacionalinė konkurencijos institucija, visiškai nereiškia tokio derinimo, kaip tai aiškina apeliantės.
71 Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą taip pat nebuvo pažeista, nes pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą apeliantėms suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė ginčyti ginčijamą sprendimą Bendrajame Teisme, kuris šioje byloje yra pagal įstatymą įsteigtas teismas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad teisė kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip nurodyta Pranešimo dėl bendradarbiavimo 31 punkte, negali būti aiškinama kaip suteikianti atitinkamoms įmonėms individualią teisę pasirinkti bylą nagrinėsiančią instituciją, taip leidžiant joms nurodyti teismą, turintį jurisdikciją vėliau nagrinėti galimą ieškinį. Vadinasi, skundžiamo sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad logiška Komisijos priimto ginčijamo sprendimo pasekmė yra ta, kad jurisdikciją turi Sąjungos, o ne nacionaliniai teismai.
72 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos aiškindamas ir taikydamas draudimą piktnaudžiauti įgaliojimais. Taigi, apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo subsidiarumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
73 Apeliantės teigia, kad siekdamas patikrinti, ar taikydama Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį Komisija neviršijo to, kas tinkama ir būtina norimam tikslui pasiekti, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar Federalinė kartelių tarnybai nebuvo įmanoma skirti veiksmingos sankcijos. Tačiau skundžiamo sprendimo 72 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad ši nacionalinė institucija galėjo neturėti galimybės skirti tokios sankcijos.
74 Subsidiariai apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo principą, nes nekonstatavo, kad šio 11 straipsnio 6 dalis buvo taikoma pernelyg vėlai. Šiuo klausimu jos pažymi, kad Federalinė kartelių tarnyba nagrinėjo bylą daugiau nei trejus metus. Jei Komisija manė, kad yra pagrindo pradėti procedūrą, ji turėjo tai padaryti anksčiau, kad Silgan grupė be reikalo neskirtų išteklių gynybai Federalinėje kartelių tarnyboje. Net darant prielaidą, kad, kaip skundžiamo sprendimo 82 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, Komisija sužinojo apie informaciją, dėl kurios ji pradėjo procedūrą 2018 m. balandžio 19 d., tik 2017 m. birželio 14 d., maždaug dešimties mėnesių laikotarpis tarp šių dviejų datų yra pernelyg ilgas.
75 Taip pat subsidiariai apeliantės mano, kad tariama Komisijos procedūros pradėjimo nauda yra neproporcinga, palyginti su Silgan grupei dėl to sukeltais nepatogumais. Tarp šių nepatogumų visų pirma yra tyrimo procedūros dubliavimas ir naudos, kurią Silgan grupė galėjo gauti Federalinėje kartelių tarnyboje pagal šios nacionalinės institucijos įgyvendinamą atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą, praradimas. Iš skundžiamo sprendimo 75 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šių nepatogumų neproporcingumą.
76 Komisija atsikerta, kad trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra iš dalies nepriimtinas, nes apeliantės ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau neįrodo, kad jos buvo iškraipytos. Bet kuriuo atveju šis pagrindas yra nepagrįstas, kaip teigia ir Vokietijos vyriausybė.
Teisingumo Teismo vertinimas
77 Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, EU:C:1984:183, 25 punktas ir 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Koiviston Auto Helsinki / Komisija, C‑697/22 P, EU:C:2024:641, 77 punktas).
78 Kaip pažymėta šio sprendimo 59 punkte, Reglamento Nr. 1/2003 tikslas yra užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, o nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad Komisija galėjo manyti, jog ji yra tinkamiausia institucija veiksmingam šių taisyklių taikymui užtikrinti, nes Silgan grupės restruktūrizavimas vykstant procedūrai Federalinėje kartelių tarnyboje galėjo neleisti šiai nacionalinei institucijai skirti veiksmingą sankciją.
79 Taigi, negalima teigti, kad bylos perskyrimas Komisijai viršija tai, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti.
80 Dėl apeliančių subsidiaraus teiginio, kad Komisija procedūrą pradėjo pavėluotai, reikia konstatuoti, kad šiame pagrinde apeliantės nesirėmė kokiu nors faktinių aplinkybių iškraipymu, o grįsdamos šį pagrindą jos taip pat nepateikė teisinių argumentų, įrodančių, jog byla Komisijai nebuvo perduota per protingą terminą. Tokiomis aplinkybėmis šis pagrindas yra nepriimtinas dėl motyvų, identiškų išdėstytiesiems šio sprendimo 39 punkte.
81 Galiausiai, dėl apeliančių taip pat subsidiariai nurodomų nepatogumų, kuriuos Silgan grupei tariamai sukėlė Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies taikymas, reikia pažymėti, kad jos taikymui nustatytais reikalavimais, kaip antai kylančiais iš Komisijos ir kitų tinklo narių pareigos paisyti teisės į gerą administravimą, užtikrinama tinkama interesų pusiausvyra tarp Sąjungos intereso užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių taikymą ir teisėtų atitinkamų įmonių interesų, įskaitant interesą galėti skirti savo išteklius gynybai institucijoje, kuri faktiškai spręs bylą. Pareiga bet kokį bylos perskyrimą tinkle atlikti per protingą terminą yra neatsiejama šio pusiausvyros užtikrinimo dalis. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šios bylos aplinkybės, kai, nepasibaigus procedūrai Federalinėje kartelių tarnyboje, Silgan grupė vykdė restruktūrizaciją, leido Komisijai perimti bylą iš šios nacionalinės institucijos. Tokiomis aplinkybėmis, kaip skundžiamo sprendimo 75 punkte iš esmės konstatavo Bendrasis Teismas, nepatogumai Silgan grupei negalėjo nusverti viešojo intereso, kad Komisija veiksmingai taikytų Sąjungos konkurencijos taisykles.
82 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos aiškindamas ir taikydamas proporcingumo principą. Taigi, apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
83 Apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis klaidingai aiškino ir taikė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, kai skundžiamo sprendimo 61–65 punktuose nusprendė, kad Komisija laikėsi pareigos motyvuoti.
84 Jos primena, kad ši pareiga reiškia, kad aktą priėmusios Sąjungos institucijos argumentai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančias priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti jos kontrolę. Tačiau šiuo atveju iš sprendimo pradėti procedūrą neaišku, dėl kokių priežasčių Komisija patenkino Federalinės kartelių tarnybos prašymą. Ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje tik nurodžiusi, kad pradėjo tyrimą šios nacionalinės institucijos prašymu, Komisija neįvykdė šios pareigos.
85 Bendrojo Teismo išvada, kad tam tikri pranešimai spaudai leido apeliantėms suprasti sprendimo pradėti procedūrą kontekstą, neturi reikšmės vertinant, ar buvo laikytasi SESV 296 straipsnio antros pastraipos. Apeliantės teigia, kad pranešimai spaudai negali pakeisti sprendimo motyvų. Juo labiau taip yra tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, kai kurie iš šių pranešimų buvo paskelbti jau priėmus ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu apeliantės primena, kad akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jį priimant buvusias faktines ir teisines aplinkybes. Be to, pranešime spaudai nurodytos priežastys, dėl kurių Federalinė kartelių tarnyba pateikė prašymą Komisijai, nebūtinai sutampa su priežastimis, dėl kurių Komisija šį prašymą patenkino.
86 Komisija ir Vokietijos vyriausybė teigia, kad apeliacinio skundo penktasis pagrindas yra nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
87 Dėl skundžiamo sprendimo 61–64 punktuose pateikto vertinimo, pagal kurį, pirma, ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje esantis teiginys, kad procedūra buvo pradėta Federalinės kartelių tarnybos prašymu, ir, antra, keliuose pranešimuose spaudai, įskaitant šios nacionalinės institucijos 2018 m. balandžio 24 d. paskelbtą pranešimą, paminėti sunkumai siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą dėl kai kurių Silgan grupei priklausančių įmonių restruktūrizavimo, leido apeliantėms sužinoti priežastis, dėl kurių Komisija perėmė bylą iš tos nacionalinės valdžios institucijos, o Bendrajam Teismui – vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę, reikia konstatuoti, kad šis vertinimas skundžiamame sprendime yra perteklinis ir padarytas Bendrajam Teismui nagrinėjant ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą piktnaudžiavimu įgaliojimais. Atsižvelgiant į tai, kadangi tas vertinimas susijęs su SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytu reikalavimu motyvuoti, kuris skiriasi nuo draudimo piktnaudžiauti įgaliojimais, reikia išnagrinėti šį apeliacinio skundo pagrindą, grindžiamą šio reikalavimo motyvuoti nesilaikymu, nes šis apeliacinio skundo pagrindas išlieka veiksmingas, nepaisant to, kad šio sprendimo 72 punkte buvo atmestas apeliacinio skundo antrasis pagrindas, grindžiamas draudimo piktnaudžiauti įgaliojimais pažeidimu.
88 Iš esmės šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje esantys žodžiai „Komisijai pradėjus <...> procedūras“ reiškia Komisijos aktą, kuriuo ji praneša įmonei apie savo ketinimą pradėti vieno iš šio reglamento III skyriuje nurodytų sprendimų priėmimo procedūrą. Šiame akte nustatoma valstybių narių konkurencijos institucijų kompetencijos, kurios jos netenka ir kurią perima Komisija, apimtis. Taigi, kad šio 11 straipsnio 6 dalies taikymas būtų aiškus, būtina, kad akte, kuriuo pradedama tyrimo procedūra, būtų nurodytas įtariamas pažeidimas, dėl kurio priimtas šis aktas ir kurį viena ar kelios įmonės padarė vienu ar keliais laikotarpiais vienoje ar keliose produktų rinkose ir vienoje ar keliose geografinėse rinkose (šiuo klausimu žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Slovak Telekom, C‑857/19, EU:C:2021:139, 27–29 punktus).
89 Kai Komisija, kaip šiuo atveju, pradeda procedūrą byloje, kurią nagrinėja nacionalinė konkurencijos institucija, šio veiksmo teisėtumas, be kita ko, kaip nurodyta šio sprendimo 42–51 punktuose, priklauso nuo kelių kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą iš anksto konsultuotis su šia nacionaline institucija ir taikyti Pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytas elgesio taisykles, laikymosi.
90 Vis dėlto negalima tikėtis, kad sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodys priežastis, dėl kurių mano, jog šių reikalavimų laikomasi. Kaip priminta šio sprendimo 45 punkte, toks sprendimas yra tik parengiamojo pobūdžio, todėl pats savaime nėra aktas, kurį galima ginčyti.
91 Ginčijamas sprendimas, kuris yra asmens nenaudai priimtas aktas, savo ruožtu turi leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančias priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Remiantis suformuota jurisprudencija, šis reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems jis skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes vertinant, ar teisės akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (1985 m. kovo 13 d. Sprendimas Nyderlandai ir Leeuwarder Papierwarenfabriek / Komisija, 296/82 ir 318/82, EU:C:1985:113, 19 punktas ir 2026 m. balandžio 23 d. Sprendimas Deutsche Lufthansa / Ryanair ir Condor Flugdienst, C‑457/23 P, EU:C:2026:331, 151 punktas), ypač į asmenų, kuriems aktas skirtas, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Taigi, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę (žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
92 Nagrinėjamu atveju priemonę, kurią Komisija priėmė ginčijamame sprendime, iš esmės sudaro SESV 101 straipsnio pažeidimo konstatavimas ir sankcijos skyrimas. Vis dėlto atsižvelgiant į reikšmingas teisės normas, įskaitant Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį ir teisę į gerą administravimą, reikia konstatuoti, jog tam, kad apeliantės galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, o Sąjungos teismas – vykdyti kontrolę, būtina, kad būtų žinomos priežastys, dėl kurių byla buvo perskirta Komisijai, nepaisant to, kad pasibaigė Pranešimo dėl bendradarbiavimo 18 punkte numatytas orientacinis dviejų mėnesių terminas.
93 Atsižvelgiant į šį argumentą ir į šio sprendimo 83 punkte primintą jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos aiškindamas ir taikydamas SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytą reikalavimą motyvuoti. Skundžiamo sprendimo 61–64 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamosios dalies, vertinamos atsižvelgiant į apeliantėms žinomas aplinkybes, dėl kurių Federalinė kartelių tarnyba pateikė prašymą, o Komisija atnaujino bylą, pakanka, kad būtų tenkinamas šis reikalavimas motyvuoti. Toks vertinimas atitinka nurodytą jurisprudenciją.
94 Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad nors pranešimai spaudai buvo paminėti šiame Bendrojo Teismo vertinime siekiant pagrįsti teiginį, kad apeliantės žinojo bylos perdavimo Komisijai aplinkybes, vis dėlto jie neturi būti laikomi būtinais šiuo tikslu. 2018 m. balandžio 24 d. Federalinės kartelių tarnybos pranešime spaudai, paskelbtame po to, kai Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą, visuomenei buvo atskleistos aplinkybės, apie kurias pačios apeliantės tikrai žinojo, kai šioje nacionalinėje institucijoje buvo nagrinėjama jų byla.
95 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad penktasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo subsidiarumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
96 Apeliantės teigia, kad skundžiamo sprendimo 39 ir 40 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog tuo atveju, kai nacionalinė konkurencijos institucija vykdo su karteliu susijusią procedūrą, pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį Komisija, tiesiog iš anksto pasikonsultavusi su ta nacionaline institucija, gali pradėti procedūrą ir taip užbaigti toje institucijoje vykstančią procedūrą.
97 Toks Bendrojo Teismo vertinimas reikštų, kad taikant Reglamente Nr. 1/2003 nustatytą lygiagrečios kompetencijos sistemą negali būti pažeistas ESS 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas subsidiarumo principas.
98 Tačiau apeliančių teigimu, į šį principą reikia atsižvelgti taikant SESV 101 straipsnį. Vadinasi, Komisijos administraciniams veiksmams pagal Reglamente Nr. 1/2003 nustatytą lygiagrečios kompetencijos sistemą taikomas minėtas principas. Taigi, taikydama šio reglamento 11 straipsnio 6 dalį, Komisija turėtų patikrinti, ar numatomų veiksmų tikslų negali tinkamai pasiekti valstybės narės ir ar tuos veiksmus galima geriau atlikti Sąjungos lygmeniu.
99 Dėl klaidingo subsidiarumo principo apimties aiškinimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 41 punkte neteisingai nusprendė, jog apeliančių nurodytos aplinkybės, kad, pirma, Federalinė kartelių tarnyba buvo bebaigianti procedūrą, antra, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo susijęs tik su Vokietijos Federacine Respublika ir, trečia, kad pagal Vokietijos teisę buvo galima skirti veiksmingą baudą, neturi reikšmės vertinant ieškinio pagrįstumą.
100 Skundžiamo sprendimo 46 ir 47 punktuose Bendrasis Teismas taip pat klaidingai atmetė apeliančių pateiktą Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Bendrasis Teismas pažeidė subsidiarumo principą, kai nusprendė, kad, atsižvelgiant į vaidmenį, kuris pagal ESS ir SESV suteikiamas Komisijai tiriant konkurencijos teisės pažeidimus, šia nuostata suteikiami labai platūs įgaliojimai pradėti procedūras ar net prerogatyva pradėti procedūras „savo nuožiūra“. Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad kai nacionalinė konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija gali pradėti procedūrą tik išimtiniais atvejais.
101 Dėl Silgan grupės restruktūrizavimo poveikio Federalinės kartelių tarnybos galimybei skirti baudą apeliantės mano, kad Bendrasis Teismas negalėjo apsiriboti abstrakčiu teiginiu, kad restruktūrizavimas gali daryti tokį poveikį. Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas turėjo konkrečiai išnagrinėti, ar Komisija įrodė, kad restruktūrizavimas tikrai trukdė Federalinei kartelių tarnybai skirti Silgan grupės įmonėms veiksmingą sankciją.
102 Komisija atsikerta, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas. Subsidiarumo principas susijęs ne su Sąjungos teisės aktų taikymu, o su jų priėmimu. Tai, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos taiko SESV 101 straipsnį, negali lemti to, kad kiekvieną kartą skirdamos bylą jos visos turi pagrįsti tokį sprendimą subsidiarumo principu, į kurį jau buvo atsižvelgta priimant Reglamentą Nr. 1/2003.
103 Vokietijos vyriausybė, pritardama Komisijos pozicijai, kad šis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas, mano, kad jis yra neveiksmingas, nes subsidiarumo principas susijęs su Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimu ir juo negalima grįsti teisių, kuriomis konkrečiu atveju gali remtis asmenys, kuriems taikoma Sąjungos teisė. ESS 5 straipsnio 1 ir 3 dalys taikomos ne asmenims, o valstybėms narėms. Tai matyti iš prie ESS ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsnio.
104 Taryba savo ruožtu primena, kad pagal ESS 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas Sąjungos išimtinės kompetencijos sritims. Reglamentas Nr. 1/2003 priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, nes juo nustatomos vidaus rinkai veikti būtinos konkurencijos taisyklės, kaip tai suprantama pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies b punktą.
Teisingumo Teismo vertinimas
105 Kaip pažymėta šio sprendimo 55 ir 56 punktuose, Bendrasis Teismas ne tik konstatavo, kad nacionalinės konkurencijos institucijos nagrinėjama byla gali būti perskirta Komisijai pasikonsultavus su ta nacionaline institucija, bet ir pažymėjo, kad toks perskyrimas turi būti suderinamas su SESV 101 straipsniu, bendraisiais Sąjungos teisės principais, įskaitant proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, ir Chartija, kurios 41 straipsnyje įtvirtinta pareiga laikytis protingo termino vykdant administracines procedūras. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 58 punkte, Bendrasis Teismas taip pat rėmėsi Pranešimo dėl bendradarbiavimo 54 punktu, kuriame išvardyti išimtiniai atvejai, kai Komisija, pasibaigus šio pranešimo 18 punkte numatytam orientaciniam dviejų mėnesių terminui, pasilieka galimybę perimti bylą iš ją jau nagrinėjančios nacionalinės konkurencijos institucijos.
106 Būtent atsižvelgdamas į visas šias normas ir elgesio taisykles Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija galėjo manyti, jog ji yra tinkamesnė institucija nagrinėti bylą.
107 Taigi, priešingai, nei teigia apeliantės, Bendrojo Teismo atliktas vertinimas nereiškia, kad jis pripažįsta Komisijos kompetenciją „savo nuožiūra“ perimti bylą, susijusią su įtariamu Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimu, iš ją jau nagrinėjančios nacionalinės konkurencijos institucijos. Kaip gerai matyti iš skundžiamame sprendime pateiktų argumentų, kadangi priimdama Pranešimą dėl bendradarbiavimo Komisija apribojo savo diskreciją, Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies taikymas pasibaigus šio pranešimo 18 punkte numatytam orientaciniam dviejų mėnesių terminui turi būti grindžiamas tame pranešime išvardytomis aplinkybėmis.
108 Todėl net darant prielaidą – ją ginčija Komisija, Vokietijos vyriausybė ir Taryba, – kad taikant Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį turi būti laikomasi ESS 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto subsidiarumo principo, pagal kurį, kaip teigia apeliantės, reikalaujama, kad tuo atveju, kai nacionalinė konkurencijos institucija jau nagrinėja bylą, Komisija gali pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tik išimtiniais atvejais, kad užtikrintų, be kita ko, veiksmingą konkurencijos teisės taikymą, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas iš tikrųjų patikrino, ar Komisija, remdamasi tokiu kriterijumi, galėjo tinkamai nuspręsti, kad ji yra tinkamesnė institucija nei Federalinė kartelių tarnyba.
109 Darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas grindžiamas netiksliomis prielaidomis, kiek tai susiję ne tik su Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalies aiškinimu, kurį Bendrasis Teismas pateikė atsižvelgdamas į jame nustatytas reikšmingas elgesio normas ir taisykles, bet ir su šios nuostatos taikymu nagrinėjamam atvejui skundžiamame sprendime.
110 Galiausiai, dėl apeliančių priekaištavimo Bendrajam Teismui dėl to, kad jis nepritarė jų subsidiariai pateiktam šio reglamento 11 straipsnio 6 dalies neteisėtumu grindžiamam prieštaravimui, reikia pažymėti, kad ši kritika grindžiama tomis netiksliomis prielaidomis, jog esą ši nuostata, kaip ją išaiškino ir taikė Bendrasis Teismas, leidžia Komisijai „savo nuožiūra“ nuspręsti perimti bylą iš ją jau nagrinėjančios nacionalinės konkurencijos institucijos.
111 Taigi, apeliacinio skundo pirmasis pagrindas, tiek jo pagrindinė, tiek subsidiari dalis, grindžiamas netiksliomis prielaidomis, todėl yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
112 Kadangi nė vienam apeliacinio skundo pagrindui nebuvo pritarta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
113 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
114 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
115 Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių ir jos pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, ir Komisijos šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
116 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vadinasi, Vokietijos Federacinė Respublika ir Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Silgan Holdings, Inc., Silgan Holdings Austria GmbH, Silgan International Holdings BV, Silgan Metal Packaging Distribution GmbH ir Silgan White Cap Manufacturing GmbH padengia ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, bet ir Komisijos šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.