2019 7 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/61


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1118

2019 m. birželio 27 d.

dėl Senos–Šeldės tarpvalstybinio projekto, susijusio su pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros ir Atlanto koridoriais

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4561)

(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (1), ypač į jo 47 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, visų pirma sudarant sąlygas plataus užmojo perėjimui nuo tolimojo krovinių vežimo prie efektyviai energiją vartojančių transporto rūšių, yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos tikslų. Paryžiaus susitarimu patvirtintas ir sustiprintas ES užmojis kovoti su klimato kaita;

(2)

šiomis aplinkybėmis skatinimas prekes gabenti vidaus vandenų keliais yra aiškus ES transporto politikos prioritetas ir ilgalaikis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos prioritetas;

(3)

užbaigus Senos–Šeldės tinklą Senos baseinas ištisiniu didelių apimčių vidaus vandenų keliu bus tiesiogiai sujungtas su Šeldės baseinu šiaurės Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, taip pat su tolimesniais svarbiais Europos vandenų kelių, kaip antai Reino ir Maso, baseinais. Taip bus sukurtas nepertraukiamas, veiksmingas ir nuoseklus didelio pajėgumo vidaus vandenų kelių tinklas, jungiantis įvairius šio plataus tarpvalstybinio Europos regiono jūrinius ir vidinius uostus;

(4)

Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus ir už regiono ribų esančią Vokietiją jungiantis Senos–Šeldės tinklas yra aiškaus tarpvalstybinio pobūdžio;

(5)

Senos–Šeldės projektas buvo iš anksto numatytas įgyvendinti pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriuje, o Havro–Paryžiaus atkarpa iš anksto numatyta įtraukti į pagrindinio tinklo Atlanto koridorių. Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos transporto ministrų ir už transportą atsakingo Komisijos nario pasirašytoje 2013 m. spalio 17 d. Deklaracijoje dėl TEN-T pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus sukūrimo (Talino deklaracijoje) dar kartą pabrėžtas suinteresuotų šalių įsipareigojimas dėl šio projekto įgyvendinimo. Be to, pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plane pabrėžiama būtinybė užbaigti Senos–Šeldės projektą, kuris bus visapusiškai veikiančio daugiarūšio transporto koridoriaus sukūrimo pamatas;

(6)

vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti, kad pagrindiniai Senos–Šeldės maršrutai pagal Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) nustatytą klasifikaciją būtų bent Va klasės ir juose būtų užtikrintos tinkamos navigacijos sąlygos;

(7)

kad Senos–Šeldės projektą būtų galima užbaigti, būtina įgyvendinti visus jo sudedamuosius elementus. Senos–šiaurės Europos kanalas yra pagrindinė trūkstama jungtis, be kurios Senos–Šeldės tinklas negali veikti;

(8)

Senos–Šeldės projektas yra sudėtingas tarpvalstybinis Belgiją (Flandrijos ir Valonijos regionus) ir Prancūziją apimantis projektas, kurio darbais siekiama sukurti naują ir pagerinti esamą infrastruktūrą darant kuo mažesnį poveikį laivybai. Todėl svarbus uždavinys yra tinkamas koordinavimas. Kad projektas būtų įgyvendinamas koordinuotai ir laiku, būtina priimti nuostatas, kuriose būtų aprašyti būtini veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Tai padėtų pasiekti tarpvalstybinius pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plano tikslus, taip pat kuo anksčiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2030 m. užbaigti Senos–Šeldės projektą;

(9)

aiškiai nurodyti būtinus Senos–Šeldės projekto užbaigimo veiksmus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį būtina ir tam, kad būtų galima planuoti ir optimizuoti Europos, nacionalinio ir regioninio lygmens bei privatų finansavimą. ES bendras finansavimas turi sverto poveikį nacionaliniams ir regioniniams sprendimams dėl veiksmų įgyvendinimo;

(10)

Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija prie Senos–Šeldės projekto įgyvendinimo jau prisidėjo reikšmingais tyrimų ir infrastruktūros darbais. Daugumą jų pagal įvairias programas bendrai finansavo Europos Sąjunga. Šiuo metu vykdoma veikla pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimą (2014-EU-TM-0373-M, 2020 m. Senos–Esko projektas), pagal kurį Sąjunga finansuoja iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(11)

kadangi projektas tarpvalstybinis, reikia sukurti specialias valdymo struktūras. Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma per 2009 m. rugsėjo mėn. įsteigtą Pasirengimo užbaigti Senos–Šeldės projektą tarpvalstybinę komisiją. Šiai tarpvyriausybinei komisijai operatyvinę paramą teikia Senos–Šeldės Europos ekonominių interesų grupė (Senos–Šeldės EEIG), subūrusi Prancūzijos navigacinių kelių tinklą (Voies Navigables de France, VNF), Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizaciją (Société du canal Seine-Nord Europe, SCSNE), Valonijos viešąją administraciją (Service Publique de Wallonie, SPW) ir Flandrijos vandens kelių instituciją (De Vlaamse Waterweg NV). Už Senos–šiaurės kanalo tiesimą atsakinga Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizacija įsteigta 2017 m. gegužės mėn. Šie specialieji subjektai sudaro integruotą valdymo struktūrą, kuri prižiūri ir koordinuoja Senos–Šeldės projekto užbaigimą. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų reguliariai stebėtojų teisėmis dalyvauti tarpvyriausybinės komisijos ir Senos–Šeldės EEIG posėdžiuose. Be to, europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų stebėtojų teisėmis dalyvauti ir SCSNE stebėtojų tarybos (pranc. consel de surveillance) posėdžiuose. Prancūzija gali numatyti kitą tinkamą tvarką, kad Komisija galėtų veiksmingai dalyvauti šios priežiūros tarybos veikloje;

(12)

kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti padėties jų teritorijose esančiose atkarpose ataskaitas ir pranešti apie kiekvieną vėlavimą;

(13)

šiuo sprendimu nustatytu įgyvendinimo tvarkaraščiu neturėtų būti daromas poveikis tarptautinėje ir Sąjungos teisėje nustatytų reikalavimų, įskaitant nuostatas dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, vykdymui. Šiuo tvarkaraščiu turėtų būti sudarytos sąlygos planuoti ir optimizuoti finansavimo galimybes nedarant poveikio valstybės narės ar Sąjungos finansiniams įsipareigojimams. Juo jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti pakenkta aukštiems Sąjungos aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartams;

(14)

nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, tikslinga šiame sprendime numatyti peržiūros nuostatą;

(15)

Belgija ir Prancūzija patvirtino šiame sprendime numatytas priemones;

(16)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 52 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime pateikiamas tarpvalstybinio Senos–Šeldės projekto veiksmų aprašas, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijusios valdymo nuostatos.

2 straipsnis

Veiksmai ir tvarkaraštis

Belgija ir Prancūzija užtikrina, kad būtų laiku įgyvendinti šie veiksmai:

a)

Sena–Amonas, nuo Nožano prie Senos iki Paryžiaus: iki 2030 m. gruodžio mėn. pagerinti navigacijos sąlygas:

—

pagerinti navigacijos sąlygas, be kita ko, iki 2027 m. gruodžio mėn. rekonstruoti užtvankas (Boljė, Livono, Vivz O) ir iki 2023 m. gruodžio mėn. sutvarkyti antrinius šliuzus (Kudrė, Vivz O, Kavo, Šampanės),

—

iki 2024 m. gruodžio mėn. įdiegti nuotolinę šliuzų ir užtvankų kontrolę,

—

iki 2027 m. gruodžio mėn. pagerinti navigacijos ir naudotojams teikiamų paslaugų įrengimus;

b)

Sena–Avalis, nuo Siureno iki Havro: iki 2027 m. gruodžio mėn. atlikti patobulinimus ir pagerinti navigacijos sąlygas:

—

iki 2026 m. gruodžio mėn. pailginti ir suremontuoti šliuzus (kaip antai Merikūro ir Buživalio),

—

iki 2027 m. gruodžio mėn. modernizuoti užtvankas (Por Moro, Pozo, Merikūro, Buživalio, Siureno, Andrezi), be kita ko, iki 2022 m. gruodžio mėn. sutvirtinti Kruasi prie Senos pylimą,

—

iki 2024 m. gruodžio mėn. įdiegti nuotolinę šliuzų ir užtvankų kontrolę,

—

iki 2027 m. gruodžio mėn. pagerinti navigacijos ir naudotojams teikiamų paslaugų įrengimus,

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. pastatyti Pozo–Amfrevilio pėsčiųjų tiltą ir iki 2030 m. gruodžio mėn. užtikrinti žuvų pralaidas;

c)

Uaza, nuo Konflan Sent Honorino iki Kompjenės: iki 2028 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Vb klasę, ir pagerinti navigacijos sąlygas:

—

iki 2027 m. birželio mėn. Uazos upės vagą patobulinti, kad atitiktų ETMK Vb klasę (MAGEO projektas: atkurti krantus ir sutvarkyti tiltų atramas tarp Krėjaus ir Kompjenės, pagilinti dugną, pastatyti Veneto prieplauką),

—

iki 2025 m. gruodžio mėn. rekonstruoti Mūro tiltą,

—

iki 2028 m. gruodžio mėn. įdiegti nuotolinę šliuzų ir užtvankų kontrolę;

d)

Senos–šiaurės Europos kanalas, nuo Kompjenės iki Obanšel o Bako: iki 2028 m. gruodžio mėn. sukurti ETMK Vb klasės atkarpą, kuria konteineriai galėtų būti gabenami trimis aukštais, ir pradėti ją eksploatuoti:

1)

1 ruožas nuo Kompjenės iki Paselio, įskaitant Monmako šliuzo statybą:

—

iki 2020 m. rugsėjo mėn. atlikti erdvinį teritorinį planavimą,

—

iki 2020 m. rugsėjo mėn. gauti bendrąjį aplinkosaugos leidimą,

—

iki 2020 m. spalio mėn. pradėti pagrindinius darbus,

—

iki 2026 m. gruodžio mėn. užbaigti darbus,

—

iki 2027 m. birželio mėn. pradėti eksploataciją;

2)

33 savivaldybes kertantis 2 ruožas nuo Paselio iki Aleno (49 km), 3 savivaldybes kertantis 3 ruožas nuo Aleno iki Etrikūro-Manankūro (11 km) ir 11 savivaldybių kertantis 4 ruožas nuo Etrikūro-Manankūro iki Obanšel o Bako (30 km), įskaitant Nuajono, Kampanės, Aleno, Markjono–Burlono, Uazi le Veržė ir Mualeno (santakoje su Šiaurės kanalu) šliuzų statybą, Lueto rezervuarinio baseino įrengimą ir Somos slėnį kertančio 1,33 km akveduko statybą:

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. atlikti erdvinį teritorinį planavimą,

—

iki 2022 m. spalio mėn. gauti bendrąjį aplinkosaugos leidimą,

—

iki 2023 m. gruodžio mėn. pradėti pagrindinius darbus,

—

iki 2028 m. birželio mėn. užbaigti darbus,

—

iki 2028 m. gruodžio mėn. pradėti eksploataciją;

e)

Dunkerque–Šeldės ašis, įskaitant Diunkerko kanalą nuo Valansjeno iki Šeldės ir Valonijos centrinės ašies, ir Delio upė Gento kryptimi: iki 2027 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę (dvikryptis eismas) ir Vb klasę (vienkryptis eismas), taip pat pagerinti navigacijos sąlygas:

1)

visuose ruožuose:

—

iki 2023 m. gruodžio mėn. atlikti tyrimus siekiant padidinti šliuzų pajėgumus (padvigubinant ir (arba) prailginant),

—

iki 2025 m. gruodžio mėn. įdiegti nuotolinę šliuzų kontrolę,

—

iki 2027 m. gruodžio mėn. užtikrinti navigacijos sąlygas ETMK V klasės vandens keliais plaukiojantiems laivams;

2)

atkarpa nuo Arlė iki Anzeno: iki 2022 m. gruodžio mėn. sutvarkyti ir modernizuoti Deneno šliuzą;

3)

atkarpa nuo Arlė iki Haleino:

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. patobulinti Delio vagą, kad atitiktų ETMK Va klasę (dvikryptis eismas) ir Vb klasę (vienkryptis eismas),

—

iki 2020 m. gruodžio mėn. sutvarkyti ir modernizuoti šliuzus (įskaitant Dono ir Gran Karė) ir iki 2026 m. gruodžio mėn. prailginti Kenua prie Delio šliuzą;

4)

atkarpa nuo Boveno iki Diunkerko:

—

iki 2026 m. gruodžio mėn. sutvirtinti Ero Nefosė kanalo krantus (1 ir 2 etapai) ir iki 2023 m. gruodžio mėn. sutvirtinti Fontineto bjefo krantus ir atkurti vandens liniją,

—

iki 2019 m. gruodžio mėn. sutvarkyti ir modernizuoti Fontineto šliuzą;

f)

Kondė–Pomerelio kanalas: iki 2022 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę, ir vėl atverti eksploatacijai;

g)

Valonijos centrinė ašis, nuo Pomerelio iki Namiūro: iki 2028 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę;

1)

nuo Pomerelio iki Sanefo. Atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę, be kita ko, pritaikyti Nimi–Blatono–Perono kanalą ir padvigubinti Oburgo šliuzą: iki 2022 m. gruodžio mėn. užbaigti tyrimus, o iki 2027 m. gruodžio mėn. – visus darbus;

2)

nuo Sanefo iki Šarlerua. Atkarpą patobulinti, kad atitiktų ECMT Va klasę, ir padvigubinti šliuzus (Maršjeno, Gosli ir Vjevilio): iki 2022 m. gruodžio mėn. atlikti parengiamuosius darbus, o iki 2027 m. gruodžio mėn. viską užbaigti;

3)

nuo Šarlerua iki Namiūro:

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. pritaikyti Ovlė šliuzą,

—

pagerinti atkarpos kirtimo galimybes: iki 2022 m. gruodžio mėn. užbaigti tyrimus, o iki 2028 m. – visus darbus;

h)

aukštutinė Šeldė:

1)

Valonijos regione (Belgija):

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę, be kita ko, Turnė kirtimo ruožą paversti vienkrypčiu Va klasės keliu ir atitinkamai pakoreguoti Pon de Tru ir Pont a Pono tiltus,

—

padidinti Herino ir Keno šliuzų pajėgumus ir sutvirtinti jų įrenginius: iki 2023 m. gruodžio mėn. užbaigti tyrimus, o iki 2030 m. gruodžio mėn. – visus darbus;

2)

Flandrijos regione (Belgija): iki 2022 m. gruodžio mėn. užbaigti tyrimus dėl šliuzų patobulinimo, kad atitiktų ETMK Vb klasę, ir iki 2023 m. gruodžio mėn. parengti techninį ir finansinį įgyvendinimo planą;

i)

Lisas: iki 2027 m. gruodžio mėn. vagą patobulinti, kad atitiktų ETMK Vb klasę (vienkryptis eismo) ir Va klasę (dvikryptis eismas) ir ja konteinerius būtų galima gabenti trimis aukštais, be kita ko:

1)

Flandrijos regione (Belgija) tarp Gento ir Verviko:

—

iki 2021 m. gruodžio mėn. patobulinti visus šliuzus, įskaitant Sint Bafs Veivės ir Harelbekės, kad atitiktų ETMK Vb klasę,

—

iki 2022 m. gruodžio mėn. sukalibruoti Liso derivacijos kanalą, o iki 2027 m. – likusias atkarpas, kad atitiktų ETMK Vb klasę, be kita ko, paaukštinti tiltus, kad konteinerius po jais būtų galima plukdyti trimis aukštais;

2)

Valonijos regiono (Belgija) Komino savivaldybėje: iki 2027 m. gruodžio mėn. patobulinti atkarpą, įskaitant Komino kirtimo ruožą, kad atitiktų ECMT Vb klasę, ir iki 2030 m. gruodžio mėn. užtikrinti navigacijos sąlygas, visų pirma perstatyti Komino užtvanką;

3)

Prancūzijoje tarp Delemono ir Komino: iki 2024 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę;

j)

jungiamasis tinklas Flandrijoje:

1)

iki 2022 m. gruodžio mėn. atlikti tyrimus dėl Flandrijos vidaus vandenų kelių ruožų, tiesiogiai susijungiančių su Senos Šeldės pagrindine jungtimi, patobulinimo:

—

patobulinti jungtis su Zebriugės jūriniu uostu (Gento–Briugės kanalą) ir Antverpeno jūriniu uostu (aukštutinę jūrinę Šeldės dalį), kad atitiktų ETMK Va klasę ir jomis konteinerius būtų galima vežti trimis aukštais,

—

patobulinti Ruselarės–Liso ir Boseito–Kortreiko kanalus, kad atitiktų ETMK Va klasę;

2)

iki 2023 m. gruodžio mėn. parengti techninį ir finansinį būtinųjų šių atkarpų patobulinimų įgyvendinimo planą, įskaitant išsamų prioritetų vertinimą;

k)

Sanefas–Antverpenas, Flandrijos ir Valonijos ruožai: iki 2022 m. gruodžio mėn. atlikti tyrimus, visų pirma dėl ruožų patobulinimo, kad visiškai atitiktų ETMK IV klasę, ir iki 2023 m. gruodžio mėn. parengti techninį ir finansinį būtinųjų patobulinimų įgyvendinimo planą;

l)

bendrieji veiksmai:

1)

iki 2022 m. gruodžio mėn. parengti su visomis šalimis suderintą politikos sistemą, numatytą laipsniškai įgyvendinti iki 2030 m. gruodžio mėn., kuria būtų skatinama visame Senos–Šeldės tinkle visapusiškai įdiegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, laikantis nacionalinių politikos programų, kurias Belgija ir Prancūzija pateikė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94 (2);

2)

iki 2028 m. gruodžio mėn. visame Senos–Šeldės tinkle įgyvendinti veiksmingas integruotas tarpvalstybinio eismo ir transporto valdymo paslaugas, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/44/EB/ES (3);

3)

iki 2028 m. gruodžio mėn. Senos–Šeldės tinkle sukurti daugiarūšio transporto logistikos platformas.

3 straipsnis

Valdymas

1.   Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Europos Komisijos atstovas kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizacijos stebėtojų tarybos (pranc. conseil de surveillance) posėdžiuose.

2.   2 straipsnyje nurodytų veiksmų pažanga reguliariai aptariama Pasirengimo užbaigti Senos–Šeldės projektą tarpvalstybinėje komisijoje ir Senos–Šeldės ekonominių interesų grupėje. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Europos Komisijos atstovas stebėtojų teisėmis dalyvauti tarpvalstybinės komisijos posėdžiuose kviečiami bent du kartus per metus, o Senos–Šeldės ekonominių interesų grupės posėdžiuose – bent tris kartus per metus.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Belgija ir Prancūzija bent kartą per metus Komisijai ir pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europiniam koordinatoriui teikia 2 straipsnyje nurodytų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir praneša apie bet kokį vėlavimą, nurodydamos jo priežastis ir taisomąsias priemones, kurių imtasi. Tuo tikslu tos valstybės narės atitinkamais atvejais gali panaudoti metinių padėties ataskaitų, kurios turi būti teikiamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimus, turinį.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Belgijos ir Prancūzijos prašymu arba savo iniciatyva, padedama pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus europinio koordinatoriaus, atlieka 2 straipsnyje nurodytų veiksmų ir jų tvarkaraščio peržiūrą.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei ir Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Violeta BULC

Komisijos narė


(1)   OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(2)   2014 m. spalio 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(3)   2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose visapusiškai įgyvendinti upių informacijos paslaugas (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).