|
2019 7 1 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 176/61 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1118
2019 m. birželio 27 d.
dėl Senos–Šeldės tarpvalstybinio projekto, susijusio su pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros ir Atlanto koridoriais
(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4561)
(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (1), ypač į jo 47 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, visų pirma sudarant sąlygas plataus užmojo perėjimui nuo tolimojo krovinių vežimo prie efektyviai energiją vartojančių transporto rūšių, yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos tikslų. Paryžiaus susitarimu patvirtintas ir sustiprintas ES užmojis kovoti su klimato kaita; |
|
(2) |
šiomis aplinkybėmis skatinimas prekes gabenti vidaus vandenų keliais yra aiškus ES transporto politikos prioritetas ir ilgalaikis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos prioritetas; |
|
(3) |
užbaigus Senos–Šeldės tinklą Senos baseinas ištisiniu didelių apimčių vidaus vandenų keliu bus tiesiogiai sujungtas su Šeldės baseinu šiaurės Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, taip pat su tolimesniais svarbiais Europos vandenų kelių, kaip antai Reino ir Maso, baseinais. Taip bus sukurtas nepertraukiamas, veiksmingas ir nuoseklus didelio pajėgumo vidaus vandenų kelių tinklas, jungiantis įvairius šio plataus tarpvalstybinio Europos regiono jūrinius ir vidinius uostus; |
|
(4) |
Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus ir už regiono ribų esančią Vokietiją jungiantis Senos–Šeldės tinklas yra aiškaus tarpvalstybinio pobūdžio; |
|
(5) |
Senos–Šeldės projektas buvo iš anksto numatytas įgyvendinti pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriuje, o Havro–Paryžiaus atkarpa iš anksto numatyta įtraukti į pagrindinio tinklo Atlanto koridorių. Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos transporto ministrų ir už transportą atsakingo Komisijos nario pasirašytoje 2013 m. spalio 17 d. Deklaracijoje dėl TEN-T pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus sukūrimo (Talino deklaracijoje) dar kartą pabrėžtas suinteresuotų šalių įsipareigojimas dėl šio projekto įgyvendinimo. Be to, pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plane pabrėžiama būtinybė užbaigti Senos–Šeldės projektą, kuris bus visapusiškai veikiančio daugiarūšio transporto koridoriaus sukūrimo pamatas; |
|
(6) |
vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti, kad pagrindiniai Senos–Šeldės maršrutai pagal Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) nustatytą klasifikaciją būtų bent Va klasės ir juose būtų užtikrintos tinkamos navigacijos sąlygos; |
|
(7) |
kad Senos–Šeldės projektą būtų galima užbaigti, būtina įgyvendinti visus jo sudedamuosius elementus. Senos–šiaurės Europos kanalas yra pagrindinė trūkstama jungtis, be kurios Senos–Šeldės tinklas negali veikti; |
|
(8) |
Senos–Šeldės projektas yra sudėtingas tarpvalstybinis Belgiją (Flandrijos ir Valonijos regionus) ir Prancūziją apimantis projektas, kurio darbais siekiama sukurti naują ir pagerinti esamą infrastruktūrą darant kuo mažesnį poveikį laivybai. Todėl svarbus uždavinys yra tinkamas koordinavimas. Kad projektas būtų įgyvendinamas koordinuotai ir laiku, būtina priimti nuostatas, kuriose būtų aprašyti būtini veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas. Tai padėtų pasiekti tarpvalstybinius pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus darbo plano tikslus, taip pat kuo anksčiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2030 m. užbaigti Senos–Šeldės projektą; |
|
(9) |
aiškiai nurodyti būtinus Senos–Šeldės projekto užbaigimo veiksmus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį būtina ir tam, kad būtų galima planuoti ir optimizuoti Europos, nacionalinio ir regioninio lygmens bei privatų finansavimą. ES bendras finansavimas turi sverto poveikį nacionaliniams ir regioniniams sprendimams dėl veiksmų įgyvendinimo; |
|
(10) |
Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija prie Senos–Šeldės projekto įgyvendinimo jau prisidėjo reikšmingais tyrimų ir infrastruktūros darbais. Daugumą jų pagal įvairias programas bendrai finansavo Europos Sąjunga. Šiuo metu vykdoma veikla pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimą (2014-EU-TM-0373-M, 2020 m. Senos–Esko projektas), pagal kurį Sąjunga finansuoja iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų; |
|
(11) |
kadangi projektas tarpvalstybinis, reikia sukurti specialias valdymo struktūras. Belgija (Flandrijos ir Valonijos regionai) ir Prancūzija jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma per 2009 m. rugsėjo mėn. įsteigtą Pasirengimo užbaigti Senos–Šeldės projektą tarpvalstybinę komisiją. Šiai tarpvyriausybinei komisijai operatyvinę paramą teikia Senos–Šeldės Europos ekonominių interesų grupė (Senos–Šeldės EEIG), subūrusi Prancūzijos navigacinių kelių tinklą (Voies Navigables de France, VNF), Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizaciją (Société du canal Seine-Nord Europe, SCSNE), Valonijos viešąją administraciją (Service Publique de Wallonie, SPW) ir Flandrijos vandens kelių instituciją (De Vlaamse Waterweg NV). Už Senos–šiaurės kanalo tiesimą atsakinga Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizacija įsteigta 2017 m. gegužės mėn. Šie specialieji subjektai sudaro integruotą valdymo struktūrą, kuri prižiūri ir koordinuoja Senos–Šeldės projekto užbaigimą. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų reguliariai stebėtojų teisėmis dalyvauti tarpvyriausybinės komisijos ir Senos–Šeldės EEIG posėdžiuose. Be to, europinis koordinatorius ir Komisijos atstovas turėtų stebėtojų teisėmis dalyvauti ir SCSNE stebėtojų tarybos (pranc. consel de surveillance) posėdžiuose. Prancūzija gali numatyti kitą tinkamą tvarką, kad Komisija galėtų veiksmingai dalyvauti šios priežiūros tarybos veikloje; |
|
(12) |
kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti padėties jų teritorijose esančiose atkarpose ataskaitas ir pranešti apie kiekvieną vėlavimą; |
|
(13) |
šiuo sprendimu nustatytu įgyvendinimo tvarkaraščiu neturėtų būti daromas poveikis tarptautinėje ir Sąjungos teisėje nustatytų reikalavimų, įskaitant nuostatas dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, vykdymui. Šiuo tvarkaraščiu turėtų būti sudarytos sąlygos planuoti ir optimizuoti finansavimo galimybes nedarant poveikio valstybės narės ar Sąjungos finansiniams įsipareigojimams. Juo jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti pakenkta aukštiems Sąjungos aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartams; |
|
(14) |
nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, tikslinga šiame sprendime numatyti peržiūros nuostatą; |
|
(15) |
Belgija ir Prancūzija patvirtino šiame sprendime numatytas priemones; |
|
(16) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 52 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiame sprendime pateikiamas tarpvalstybinio Senos–Šeldės projekto veiksmų aprašas, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijusios valdymo nuostatos.
2 straipsnis
Veiksmai ir tvarkaraštis
Belgija ir Prancūzija užtikrina, kad būtų laiku įgyvendinti šie veiksmai:
|
a) |
Sena–Amonas, nuo Nožano prie Senos iki Paryžiaus: iki 2030 m. gruodžio mėn. pagerinti navigacijos sąlygas:
|
|
b) |
Sena–Avalis, nuo Siureno iki Havro: iki 2027 m. gruodžio mėn. atlikti patobulinimus ir pagerinti navigacijos sąlygas:
|
|
c) |
Uaza, nuo Konflan Sent Honorino iki Kompjenės: iki 2028 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Vb klasę, ir pagerinti navigacijos sąlygas:
|
|
d) |
Senos–šiaurės Europos kanalas, nuo Kompjenės iki Obanšel o Bako: iki 2028 m. gruodžio mėn. sukurti ETMK Vb klasės atkarpą, kuria konteineriai galėtų būti gabenami trimis aukštais, ir pradėti ją eksploatuoti:
|
|
e) |
Dunkerque–Šeldės ašis, įskaitant Diunkerko kanalą nuo Valansjeno iki Šeldės ir Valonijos centrinės ašies, ir Delio upė Gento kryptimi: iki 2027 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę (dvikryptis eismas) ir Vb klasę (vienkryptis eismas), taip pat pagerinti navigacijos sąlygas:
|
|
f) |
Kondė–Pomerelio kanalas: iki 2022 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę, ir vėl atverti eksploatacijai; |
|
g) |
Valonijos centrinė ašis, nuo Pomerelio iki Namiūro: iki 2028 m. gruodžio mėn. atkarpą patobulinti, kad atitiktų ETMK Va klasę;
|
|
h) |
aukštutinė Šeldė:
|
|
i) |
Lisas: iki 2027 m. gruodžio mėn. vagą patobulinti, kad atitiktų ETMK Vb klasę (vienkryptis eismo) ir Va klasę (dvikryptis eismas) ir ja konteinerius būtų galima gabenti trimis aukštais, be kita ko:
|
|
j) |
jungiamasis tinklas Flandrijoje:
|
|
k) |
Sanefas–Antverpenas, Flandrijos ir Valonijos ruožai: iki 2022 m. gruodžio mėn. atlikti tyrimus, visų pirma dėl ruožų patobulinimo, kad visiškai atitiktų ETMK IV klasę, ir iki 2023 m. gruodžio mėn. parengti techninį ir finansinį būtinųjų patobulinimų įgyvendinimo planą; |
|
l) |
bendrieji veiksmai:
|
3 straipsnis
Valdymas
1. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Europos Komisijos atstovas kviečiami stebėtojų teisėmis dalyvauti Senos–šiaurės Europos kanalo projekto organizacijos stebėtojų tarybos (pranc. conseil de surveillance) posėdžiuose.
2. 2 straipsnyje nurodytų veiksmų pažanga reguliariai aptariama Pasirengimo užbaigti Senos–Šeldės projektą tarpvalstybinėje komisijoje ir Senos–Šeldės ekonominių interesų grupėje. Pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europinis koordinatorius ir Europos Komisijos atstovas stebėtojų teisėmis dalyvauti tarpvalstybinės komisijos posėdžiuose kviečiami bent du kartus per metus, o Senos–Šeldės ekonominių interesų grupės posėdžiuose – bent tris kartus per metus.
4 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Belgija ir Prancūzija bent kartą per metus Komisijai ir pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Viduržemio jūros koridoriaus europiniam koordinatoriui teikia 2 straipsnyje nurodytų veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir praneša apie bet kokį vėlavimą, nurodydamos jo priežastis ir taisomąsias priemones, kurių imtasi. Tuo tikslu tos valstybės narės atitinkamais atvejais gali panaudoti metinių padėties ataskaitų, kurios turi būti teikiamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijos susitarimus, turinį.
5 straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Belgijos ir Prancūzijos prašymu arba savo iniciatyva, padedama pagrindinio tinklo Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus europinio koordinatoriaus, atlieka 2 straipsnyje nurodytų veiksmų ir jų tvarkaraščio peržiūrą.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei ir Prancūzijos Respublikai.
Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 27 d.
Komisijos vardu
Violeta BULC
Komisijos narė
(1) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.
(2) 2014 m. spalio 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(3) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose visapusiškai įgyvendinti upių informacijos paslaugas (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).