(1)

Pagal Sutarties 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės vengia perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 126 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta stiprinti jo veiksmingumą, ekonominius pagrindus ir užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekta užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Sutarties 126 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal 126 straipsnio 3 dalį ir Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Bulgarijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2010 m. liepos 6 d. Komisija tokią nuomonę dėl Bulgarijos (3) pateikė Tarybai.

(6)

Sutarties 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Bulgarijos atveju, atlikus bendrą vertinimą, daromos šios išvados.

(7)

Remiantis 2010 m. balandžio mėn. Bulgarijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Bulgarijoje siekė 3,9 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, tačiau pamatinės vertės viršijimas gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte, kadangi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė sudavė skaudų smūgį Bulgarijos ekonomikai, ir 2009 m. neigiamas metinis BVP augimo rodiklis pasiekė 5 %. Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje numatoma, kad dėl ekonomikos stabilizavimosi ir Vyriausybės vykdomų fiskalinio konsolidavimo priemonių valdžios sektoriaus deficitas jau 2010 m. taptų mažesnis už pamatinę vertę. Tačiau remiantis patikslintu 2010 m. siektinu deficito rodikliu (2010 m. birželio 22 d. Bulgarijos valdžios institucijų pranešimo duomenimis – 3,8 % BVP), kuris gerokai viršija Komisijos tarnybų pavasario prognozėje numatytus 2,8 % BVP, pamatinės vertės viršijimas gali nebūti laikinas. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2010 m. balandžio mėn. Bulgarijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė negu 60 % BVP pamatinė vertė ir 2009 m. sudarė 14,8 % BVP. Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje numatoma, kad skolos santykis didės 2010–2011 m., tačiau išliks mažesnis negu 19 % BVP. 2010 m. birželio 22 d. pateiktame pranešime Bulgarijos valdžios institucijos dar patikslino planuojamą 2010 m. skolą, kuri patikslinus yra 15,3 % BVP. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Bulgarijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,