2001R0999 — LT — 09.07.2006 — 022.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 999/2001

2001 m. gegužės 22 d.

nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles

(OL L 147, 31.5.2001, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1248/2001 2001 m. birželio 22 d.

  L 173

12

27.6.2001

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1326/2001 2001 m. birželio 29 d.

  L 177

60

30.6.2001

 M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 270/2002 2002 m. vasario 14 d.

  L 45

4

15.2.2002

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1494/2002 2002 m. rugpjūčio 21 d.

  L 225

3

22.8.2002

►M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 260/2003 2003 m. vasario 12 d.

  L 37

7

13.2.2003

 M6

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 650/2003 2003 m. balandžio 10 d.

  L 95

15

11.4.2003

 M7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1053/2003 2003 m. birželio 19 d.

  L 152

8

20.6.2003

 M8

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1128/2003 2003 m. birželio 16 d.

  L 160

1

28.6.2003

►M9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1139/2003 2003 m. birželio 27 d.

  L 160

22

28.6.2003

►M10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1234/2003 2003 m. liepos 10 d.

  L 173

6

11.7.2003

 M11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1809/2003 2003 m. spalio 15 d.

  L 265

10

16.10.2003

►M12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1915/2003 2003 m. spalio 30 d.

  L 283

29

31.10.2003

►M13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2245/2003 2003 m. gruodžio 19 d.

  L 333

28

20.12.2003

►M14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 876/2004 2004 m. balandžio 29 d.

  L 162

52

30.4.2004

►M15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1471/2004 2004 m. rugpjūčio 18 d.

  L 271

24

19.8.2004

►M16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1492/2004 2004 m. rugpjūčio 23 d.

  L 274

3

24.8.2004

 M17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1993/2004 2004 m. lapkričio 19 d.

  L 344

12

20.11.2004

►M18

KOMISIJOS REGLAMENTAS(EB) Nr. 36/2005 2005 m. sausio 12 d.

  L 10

9

13.1.2005

 M19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 214/2005 2005 m. vasario 9 d.

  L 37

9

10.2.2005

 M20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 260/2005 2005 m. vasario 16 d.

  L 46

31

17.2.2005

►M21

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 932/2005 2005 m. birželio 8 d.

  L 163

1

23.6.2005

►M22

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1292/2005 2005 m. rugpjūčio 5 d.

  L 205

3

6.8.2005

►M23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1974/2005 2005 m. gruodžio 2 d.

  L 317

4

3.12.2005

►M24

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 253/2006 2006 m. vasario 14 d.

  L 44

9

15.2.2006

►M25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 339/2006 2006 m. vasario 24 d.

  L 55

5

25.2.2006

►M26

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 657/2006 2006 m. balandžio 10 d.

  L 116

9

29.4.2006

►M27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 688/2006 2006 m. gegužės 4 d.

  L 120

10

5.5.2006

►M28

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1041/2006 2006 m. liepos 7 d.

  L 187

10

8.7.2006


iš dalies keičiamas:

 A1

Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų

  L 236

33

23.9.2003




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 999/2001

2001 m. gegužės 22 d.

nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles



EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA IR EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdami į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

veikdami pagal sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką ( 3 ),

kadangi:

(1)

Per daugelį metų buvo nustatyta, kad keletas skirtingų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) yra paplitusios tarp žmonių ir gyvūnų. Galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE) pirmą kartą buvo užregistruota 1986 metais ir vėliau buvo nustatyta, kad ji paplitusi ir tarp kitų gyvūnų rūšių. 1996 metais buvo aprašytas naujas Kreuzfeldo-Jakobo ligos (KFL) variantas. Daugėja duomenų, įrodančių, kad agentai, sukeliantys GSE ir naujo tipo KFL, yra panašūs.

(2)

Nuo 1990 metų Bendrija, siekdama gyvūnų ir žmonių sveikatą apsaugoti nuo GSE keliamo pavojaus, priėmė daug priemonių. Šios priemonės buvo priimtos, atsižvelgiant į direktyvų dėl gyvūnų ir žmonių sveikatos priemonių nuostatas dėl apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tam tikrų USE keliamą didžiulį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, yra tikslinga priimti USE prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles.

(3)

Šis reglamentas tiesiogiai siejasi su visuomenės sveikata ir svarbu, kad jis būtų taikomas vidaus rinkoje. Jis taikomas tiek produktams, nurodytiems sutarties I priede, tiek produktams, neįtrauktiems į šį priedą. Todėl sutarties 152 straipsnio 4 dalies b punktas yra teisinis šio reglamento pagrindas.

(4)

Komisija sulaukė mokslininkų, ypač Mokslo iniciatyvinio komiteto ir Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komiteto keletu aspektų dėl USE. Pateikiant nuomonę, buvo pasiūlytos priemonės sumažinti produktų, gautų iš infekuotų gyvūnų, keliamą pavojų juos vartojančių žmonių ir gyvūnų sveikatai.

(5)

Šios taisyklės taikomos gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninės kilmės produktų gamybai ir jų pateikimui į rinką. Tačiau nebūtina jas taikyti kosmetikos ir medicinos produktams, medicinos prietaisams ar jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams, nes jiems taikomos kitos taisyklės, ypač dėl nurodytos pavojingos medžiagos vartojimo uždraudimo. Jos netaikomos ir gyvūninės kilmės produktams, nekeliantiems pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai, kadangi jie nėra skirti maisto, pašarų ar trąšų gamybai. Yra tikslinga užtikrinti, kad gyvūninės kilmės produktai, kuriems netaikomas šis reglamentas, būtų laikomi atskirai nuo produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kol jie bent jau atitiks pastarųjų sveikatos standartus.

(6)

Komisija turėtų priimti nuostatą dėl apsaugos priemonių tais atvejais, kai valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentinga institucija nepakankamai įvertina USE keliamą pavojų.

(7)

Atsižvelgiant į USE, reikia taikyti atitinkamą procedūrą valstybės narės, trečiosios šalies arba vienos jų regionų (toliau – šalys arba regionai), epidemiologinei būklei įvertinti remiantis įprastiniais atvejais ir žmogui keliamu pavojumi ir panaudojant gaunamą informaciją. Remdamasi visa turima informacija, Komisija valstybes nares ir trečiąsias šalis, kurios nusprendžia neįvertinti savo būklės, priskiria tam tikrai rizikos grupei.

(8)

Valstybės narės parengia mokymo programas tiems asmenims, kurie užsiima USE prevencija ir kontrole, taip pat oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams, ūkininkams, transporto darbininkams, prekybininkams ir asmenims, skerdžiantiems ūkyje laikomus gyvūnus.

(9)

valstybės narės kasmet vykdo GSE ir skrepi ligos monitoringo programą bei Komisiją ir kitas valstybes nares supažindina su rezultatais ir visais kitais USE nenumatytais pasireiškimo atvejais.

(10)

Tam tikrų atrajotojų audiniai laikomi nurodyta pavojinga medžiaga, atsižvelgiant į USE patogenezę ir šalies, regiono arba gyvūno gyvenimo vietos epizootinės būklės įvertinimą. Specifinės pavojingos gyvūninės atliekos pašalinamos ir tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai. Ypač jos negalima patiekti į rinką ar naudoti gaminant maistą, pašarus ar trąšas. Tačiau reikia priimti nuostatą dėl sveikatos apsaugos laipsnio lygiavertiškumo, kuris patvirtinamas, atrinkus GSE užsikrėtusius gyvūnus. Šalyse ir regionuose, besiskiriančiuose nuo tų šalių ar regionų, kuriuose yra mažiausias pavojus užsikrėsti GSE, neleidžiama taikyti skerdimo būdų, keliančių pavojų užkrėsti kitus audinius smegenų medžiaga.

(11)

Imamasi priemonių apsaugoti žmones ir gyvūnus nuo užsikrėtimo USE, tam tikrų kategorijų gyvūnus uždraudžiant šerti tam tikrų gyvūnų kategorijų baltymais ir tam tikrų kategorijų atrajotojų medžiagas uždraudžiant vartoti kartu su maistu. Uždraudžiama atsižvelgiant į esamus pavojus.

(12)

Kompetentingai institucijai pranešama apie gyvūnus, įtariamus užsikrėtusius bet kokia USE, ir ji nedelsdama imasi visų tinkamų priemonių, apribodama įtariamo gyvūno judėjimą tol, kol nebus gauti tyrimų rezultatai arba gyvūnas nebus paskerstas, oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui prižiūrint. Jei kompetentinga institucija neatmeta USE pasireiškimo galimybės, ji atlieka atitinkamus tyrimus ir saugo skerdeną oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui prižiūrint, kol nepatvirtinama diagnozė.

(13)

Oficialiai patvirtinus USE faktą, kompetentinga institucija imasi visų tinkamų priemonių sunaikinti skerdeną atlikdama tyrimus tam, kad identifikuotų visus pavojų keliančius gyvūnus ir ribodama gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų judėjimą. Atsižvelgiant į šį reglamentą, kuo skubiau kompensuojami savininkų patirti nuostoliai praradus gyvūnus ir sunaikinus gyvūninės kilmės produktus.

(14)

Valstybės narės parengia nepaprastosios padėties planus, pagal kuriuos valstybiniu mastu imamasi priemonių nenumatyto GSE protrūkio atveju. Šiuos planus patvirtina Komisija. Priimamos nuostatos dėl šios nuostatos taikymo kitų USE, besiskiriančių nuo GSE, atveju.

(15)

Priimamos nuostatos dėl tam tikrų gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų pateikimo į rinką. Bendrijoje galiojančios galvijų identifikacijos ir registravimo taisyklės reglamentuoja taikomą sistemą, pagal kurią, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios yra kilę gyvūnai. Galvijams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, suteikiamos tokios pačios garantijos. Atsižvelgiant į Bendrijoje galiojančias taisykles ir iš trečiųjų šalių importuojant ar pateikiant į Bendrijos rinką gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, pateikiami pažymėjimai, kaip nurodyta šiose taisyklėse.

(16)

Tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, gautus iš galvijų, laikomų rizikos regionuose, draudžiama pateikti į rinką. Tačiau šis draudimas netaikomas tam tikriems gyvūninės kilmės produktams, gaunamiems kontroliuojant sąlygas iš gyvūnų, kurie nekelia didelio USE užsikrėtimo pavojaus.

(17)

Jeigu yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi USE prevenciją, kontrolę ir likvidavimą reglamentuojančių taisyklių, tokiu atveju mėginiai nusiunčiami į laboratoriją ištirti pagal patvirtintą aprašą, kad USE atveju būtų nustatyta epizootinė situacijos padėtis. Siekiant garantuoti tinkamą bandymų tvarkos taikymą ir gaunamų rezultatų patikimumą, įsteigiamos nacionalinės ir Bendrijos etaloninės laboratorijos, kuriose USE nustatyti sukuriami patikimi moksliniai būdai, įskaitant greituosius tyrimo metodus. Greitieji tyrimo metodai taikomi kaip galima dažniau.

(18)

Bendrijoje atliekami patikrinimai vykdomi valstybėse narėse siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimų dėl USE prevencijos, kontrolės ir likvidavimo laikymąsi ir taip pat priimama nuostata dėl audito procedūrų įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos suteikiamos garantijos būtų lygiavertės trečiųjų šalių, kurios importuoja į Bendriją gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, suteikiamoms garantijoms, Bendrijoje vykdomi patikrinimai ir auditai atliekami vietoje, patvirtinant, kad eksportuojančios trečiosios šalys atsižvelgia į importui nustatytas sąlygas.

(19)

Atsižvelgiant į USE, prekybos priemonės pagrindžiamos tarptautiniais standartais, nurodymais ar rekomendacijomis, jei tokių yra. Tačiau jei taikant priemones, paremtas tarptautiniais standartais, nurodymais ar rekomendacijomis, nepasiekiamas atitinkamas sveikatos apsaugos laipsnis, priimamos moksliškai pagrįstos priemonės, užtikrinančios geresnę sveikatos apsaugą.

(20)

Gavus naujos mokslinės informacijos, šis reglamentas pakartotinai peržiūrimas.

(21)

Priimamos būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės ypač dėl nurodytos pavojingos medžiagos vartojimo reguliavimo, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(22)

Atsižvelgiant į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką ( 4 ), priimamos priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą.

(23)

Siekiant įgyvendinti šį reglamentą nustatoma tvarka, sudaranti sąlygas glaudžiam ir veiksmingam Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui Veterinarijos nuolatiniame komitete, Pašarų nuolatiniame komitete ir Maisto produktų nuolatiniame komitete;

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl šio reglamento įgyvendinimo yra bendrosios priemonės, kaip apibrėžta Sprendimo 1999/468/EB 2 straipsnyje, todėl jos priimamos atsižvelgiant į to sprendimo 5 straipsnyje nustatytą tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas nustato užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo tarp gyvūnų taisykles. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui, gyvūninės kilmės maisto produktų gamybai ir pateikimui į rinką bei tam tikrais specifiniais atvejais – eksportuojamoms prekėms.

2.  Šis reglamentas nėra taikomas:

a) kosmetikos ar medicinos produktams ar medicinos prietaisams ar jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

b) produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarui ar trąšoms arba jų pradinėms vaistinėms medžiagoms ar tarpiniams produktams;

c) gyvūninės kilmės produktams, skirtiems parodoms, mokymui, moksliniams tyrimams, specialioms studijoms ar analizei, jei vėliau šie produktai nesuvartojami žmonių arba gyvūnų ir kurie skiriasi nuo moksliniams projektams įgyvendinti skirtų produktų;

d) atlikti gyvų gyvūnų mokslinius tyrimus.

2 straipsnis

Gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų atskyrimas

Siekiant išvengti kryžminės taršos arba pakaitos tarp gyvų gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų, nurodytų 1 straipsnio 1 dalyje, ir gyvūninės kilmės produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, ar gyvų gyvūnų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies d punkte, jie visą laiką laikomi atskirai, nebent tokie gyvi gyvūnai yra auginami, o gyvūninės kilmės produktai yra gaminami esant toms pačioms sąlygoms užtikrinant sveikatos apsaugą nuo USE.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, patvirtinamos šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.  Šiame reglamente taikomi šių sąvokų apibrėžimai:

a) USE – visos užkrečiamosios, spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kurios yra paplitusios žmonių tarpe;

b) pateikimas į rinką – bet kuri operacija, kai trečiajai Bendrijos šaliai ketinama parduoti gyvus gyvūnus arba gyvūninės kilmės produktus, nurodytus šiame reglamente, arba bet kuris kitas tiekimas tokiai trečiajai šaliai, prieš jai sumokant arba atleidžiant ją nuo mokesčių, arba sandėliavimas numatant tiekti tokiai trečiajai šaliai;

c) gyvūninės kilmės produktai – bet kuris produktas gautas iš gyvūno arba turintis produktą, gautą iš bet kurio gyvūno, kaip nurodyta Direktyvos 89/662/EEB ( 5 ) arba Direktyvos 90/425/EEB ( 6 ) nuostatose;

d) pradinės medžiagos – žaliavos arba bet kuris kitas gyvūninės kilmės produktas, kurį naudojant arba iš kurio pagaminami produktai, nurodyti 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose;

e) kompetentinga institucija – valstybės narės centrinė institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kuri institucija, perimanti kompetenciją iš centrinės institucijos, ypač kontroliuojant pašarus; tam tikrais atvejais tai trečiosios šalies atitinkama institucija, laikoma kompetentinga institucija;

f) kategorija – viena iš klasifikacijos kategorijų, nurodytų B priedo C skyriuje;

g) specifinė pavojinga gyvūninė medžiaga – audiniai, nurodyti V skyriuje; jiems nepriskiriami produktai, gauti arba turintys šių audinių, nebent nurodyta kitaip;

h) gyvūnas, įtariamas užsikrėtęs USE, – gyvas, paskerstas ar nugaišęs gyvūnas, kuriam pasireiškia ar pasireiškė neurologiniai ar elgsenos sutrikimai arba bendras sveikatos būklės progresuojantis pablogėjimas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo ir dėl to renkama informacija, remiantis klinikiniu poveikiu vaistams ir pomirtinio tyrimo duomenimis arba prieš ir po mirties atliekama laboratorine analize, neleidžia nustatyti alternatyvios diagnozės. Galvijų spongiforminė encefalopatija įtariama galvijams, kurių mėginius ištyrus GSE specifiniu testu gaunami teigiami rezultatai;

i) ūkis – bet kuri vieta, kurioje laikomi, saugomi, veisiami, auginami ar rodomi visuomenei šiame reglamente nurodyti gyvūnai;

j) mėginio ėmimas – mėginių ėmimas iš gyvūnų ar juos supančios aplinkos ar gyvūninės kilmės produktų užtikrinant statistiškai patikimų duomenų pateikimą ir siekiant diagnozuoti ligą, nustatyti šeimyninius ryšius, atlikti sveikatos priežiūrą arba stebėti mikrobiologines medžiagas ar gyvūninės kilmės produktuose esančias tam tikras medžiagas;

k) trąšos – bet kokia gyvūninės kilmės produktų turinti medžiaga, naudojama žemės ūkyje, augalų vegetacijai pagerinti; joje gali būti skilimo, įvykusio susidarant biodujoms ar kompostui, liekanų;

l) greitieji tyrimo metodai – X priedo C skyriaus 4 punkte nurodyti analizės metodai, kurių tyrimo rezultatai gaunami per 24 valandas;

m) alternatyvus testas – 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti testai, kurie naudojami kaip alternatyva pašalinti specifines pavojingas gyvūnines atliekas.

2.  Taip pat taikomi I priede pateikti specifinių sąvokų apibrėžimai.

3.  Jei 1 pastraipoje ar I priede neapibrėžiami šiame reglamente vartojami terminai, tai taikomi pagrindiniai apibrėžimai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 ( 7 ), arba tie, kurie nurodyti pagal Direktyvas 64/432/EEB ( 8 ), 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 91/68/EEB ( 9 ), pateikiant šiame tekste jų nuorodas.

4 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Siekiant įgyvendinti saugos priemones, laikomasi Direktyvos 89/662/EEB 9 straipsnyje, Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnyje, Direktyvos 91/496/EEB ( 10 ) 18 straipsnyje ir Direktyvos 97/78/EB ( 11 ) 22 straipsnyje nustatytų principų ir nuostatų.

2.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos apsaugos priemonės ir tuo pačiu metu informuojamas Europos Parlamentas nurodant priežastis.



II SKYRIUS

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS (GSE) BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

5 straipsnis

Klasifikacija

1.  Valstybės narės, trečiosios šalies arba vienos iš jų regionų (toliau – šalys arba regionai) būklė atsižvelgiant į GSE gali būti nustatoma tik remiantis II priedo A skyriuje nurodytais kriterijais ir rizikos analizės, pagrįstos visų faktorių, galinčių, kaip nurodyta II priedo B skyriuje, per tam tikrą laiką daryti įtaką galvijų spongiforminės encefalopatijos pasireiškimui, kaip nurodyta II priedo B skyriuje, rezultatais.

Valstybės narės ir trečiosios šalys, norinčios likti trečiųjų šalių, kurioms suteikta teisė importuoti į Bendriją šiame reglamente nurodytus gyvus gyvūnus arba produktus, sąraše, išsiunčia Komisijai prašymą įvertinti jų būklę atsižvelgiant į GSE kartu su svarbia informacija dėl II priedo B skyriuje nurodytų kriterijų ir galimų rizikos veiksnių, nurodytų II priedo B skyriuje, ir jų kitimo laikui bėgant.

2.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, 1 pastraipoje nurodytus kriterijus ir galimus rizikos veiksnius, nusprendžiama dėl kiekvieno prašymo suteikti valstybei narei arba trečiajai šaliai arba trečiosios šalies ar valstybės narės regionui, įteikusiam prašymą, vieną iš II priedo C skyriuje apibrėžtų kategorijų.

Įteikus prašymą ir visą svarbią informaciją, nurodytą 1 pastraipos antrajame papunktyje, sprendimas priimamas per šešis mėnesius. Jei Komisija nustato, kad pateikiant papildomus įrodymus nepateikiama informacija, nurodyta II priedo A ir B skyriuose, ji paprašo per nurodytą laikotarpį pateikti papildomą informaciją.. Įteikus prašymą, galutinis sprendimas priimamas per šešis mėnesius.

Atsižvelgiant į šios pastraipos pirmąjį papunktį ir prireikus į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, suinteresuotai šaliai galima pakartotinai suteikti Bendrijoje taikomą kategoriją po to, kai Tarptautinis epizootijų biuras nustato kategorijų suteikimo šalims tvarką ir šaliai, įteikusiai prašymą, suteikia konkrečią kategoriją.

3.  Jei Komisija nustato, kad informacija, kurią pateikė valstybė narė ar trečioji šalis, atsižvelgdama į II priedo A ir B skyrius, yra nepilna arba neaiški, tai, atsižvelgdama į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, įvertina valstybės narės arba suinteresuotos trečiosios šalies būklę pagal GSE, pasiremdama visapusiška rizikos veiksnių analize.

Atliekant tokią rizikos veiksnių analizę ir remiantis taikoma atrinkimo procedūra bei greitaisiais tyrimo metodais, reikia parengti apibendrinančią statistinę epizootinės USE situacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, įteikusioje prašymą, apžvalgą.

Greitieji tyrimo metodai patvirtinami, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, ir įtraukiami į X priedo C skyriaus 4 punkte nurodytą sąrašą.

Tokią atrankos procedūrą taip pat gali taikyti valstybės narės ar trečiosios šalys, norinčios įgyti tyrimų, kuriuos jos atlieka atsižvelgdamos į Komisijos patvirtintą klasifikavimą – procedūrą, nustatytą 24 straipsnio 2 dalyje, kategoriją.

Tokios atrankos procedūros išlaidas padengia valstybė narė arba suinteresuota trečioji šalis.

4.  Valstybės narės arba trečiosios šalys, kurios, atsižvelgdamos į 1 pastraipą, nuo 2001 m. liepos 1 d. per šešis mėnesius neįteikė prašymo per jų teritoriją transportuoti gyvus gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus, 5 kategorijos šalimis, nurodytomis II priedo C skyriuje, jos laikomos tol, kol jos neįteikia prašymo.

5.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokią epidemiją ar pateikia kitą keičiant šalies kategoriją galinčią turėti įtakos informaciją, atsižvelgdamos į jos būklę pagal GSE, ypač monitoringo programų, numatytų 6 straipsnyje, metu gautus rezultatus.

6.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, nusprendžiama trečiąją šalį palikti viename iš pagal Bendrijos taisykles sudarytų sąrašų tam, kad Bendrija galėtų pagal šiame reglamente nustatytas specialias taisykles eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus; tai priklauso nuo to, ar galima susipažinti su informacija arba nustatyti, kur pasireiškia spėjama USE, ir ar pateikiama 1 pastraipoje nurodyta informacija. Atsisakius pateikti nurodytą informaciją per tris mėnesius nuo Komisijos nustatytos datos, šio straipsnio 4 pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos, kol nepateikiama ir, atsižvelgiant į 2 ir 3 pastraipas, neįvertinama informacija.

Komisija sprendžia, ar trečiosios šalys, atsižvelgiant į jų kategoriją, gali pagal šiame reglamente nustatytas specialias taisykles importuoti į Bendriją gyvus gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus, ir tai priklauso nuo to, ar trečiųjų šalių įmonė Komisiją informuoja raštu apie bet kokią epidemiją ar kitą situaciją, galinčią, atsižvelgiant į GSE, pakeisti šalies būklės įvertinimą.

7.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką ir 21 straipsnyje numatytų patikrinimų metu gautus rezultatus, galima nuspręsti valstybei narei arba trečiajai šaliai arba vienam jų regionų suteikti kitą kategoriją, atsižvelgiant į GSE situaciją.

8.  Sprendimai, nurodyti 2, 3, 4, 6 ir 7 pastraipose, priimami atsižvelgiant į rizikos įvertinimą ir II priedo A ir B skyriuose nustatytus rekomenduojamus kriterijus.



III SKYRIUS

UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ (USE) PREVENCIJA

6 straipsnis

Monitoringo sistema

1.  Atsižvelgdama į III priedo A skyrių, kiekviena valstybė narė kasmet vykdo GSE ir skrepi ligos monitoringo programą. Programos metu vykdoma atranka, taikant greituosius tyrimo metodus.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, patvirtinami greitieji tyrimo metodai, išvardyti X priedo C skyriaus 4 punkte.

2.  Kiekviena valstybė narė Veterinarijos nuolatiniame komitete informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie USE, kitų nei GSE, pasireiškimą.

3.  Visi oficialūs tyrimai ir laboratorinės analizės registruojami, atsižvelgiant į III priedo B skyrių.

4.  Valstybės narės siunčia Komisijai kasmetinę atskaitą, kurioje pateikia III priedo B skyriaus I dalyje nurodytą informaciją. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita įteikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Gavusi nurodytas ataskaitas, Komisija per tris mėnesius Veterinarijos nuolatiniam komitetui įteikia visų ataskaitų, kuriose pateikiama bent III priedo B skyriaus II dalyje nurodyta informacija, apžvalgą.

7 straipsnis

Su gyvūnų šėrimu susiję draudimai

1.  Atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais yra draudžiama.

2.  Be to, atsižvelgiant į IV priedo 1 punktą, draudimas, nurodytas 1 pastraipoje, taikomas gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams.

3.  Nepažeidžiant IV priedo 2 punkte nurodytų nuostatų, taikomos 1 ir 2 pastraipos.

4.  Penktos kategorijos valstybėms narėms arba regionams neleidžiama eksportuoti arba saugoti ūkyje laikomiems gyvūnams skirtą pašarą, turintį gyvūninių baltymų, arba žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtą pašarą, turintį perdirbtų gyvūninių baltymų.

Penktos kategorijos trečiosioms šalims arba regionams neleidžiama importuoti į Bendriją gyviems galvijams skirtą pašarą, turintį gyvūninių baltymų, arba žinduoliams, išskyrus šunis ir kates, skirtą pašarą, turintį perdirbtų gyvūninių baltymų.

5.  Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, ypač taisyklės, reglamentuojančios kryžminę taršą ir mėginių ėmimo bei analizės metodus, taikomus pagal šį straipsnį atliekant patikrinimus, patvirtinamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

8 straipsnis

Specifinės pavojingos gyvūninės medžiagos

1.  Atsižvelgiant į V priedo 2, 3, 4 ir 8 punktus, specifine pavojinga gyvūninė atlieka yra pašalinama ir sunaikinama.

Jeigu reikia, specifine pavojinga gyvūninė atlieka arba medžiaga, gauta, ją perdirbus, gali būti pateikiama į rinką arba eksportuojama, kad būtų visiškai sunaikinta pagal V priedo 3 ir 4 punktus arba 7 punkto c papunktį. Ji gali būti neimportuojama į Bendriją. specifine pavojinga gyvūninė atlieka vežama tranzitu per Bendrijos teritoriją, atsižvelgiant į Direktyvos 91/496/EEB 3 straipsnio reikalavimus.

2.  Pirma pastraipa nėra taikoma X priedo C skyriaus 5 punkte išvardytų gyvūnų audiniams, jei šie buvo tiriami alternatyviu tyrimo metodu, patvirtintu atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, esant V priedo 5 punkte išvardytoms sąlygoms, ir jei testo rezultatai buvo neigiami.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti alternatyvų tyrimo metodą, privalo apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3.  2, 3, 4 ir 5 kategorijos valstybėse narėse arba regionuose, nurodytuose II priedo C skyriuje, galvijus, ožkas ir avis, kurių mėsa skirta žmonių ir gyvūnų maistui, draudžiama užmušti, slopinant jų centrinės nervų sistemos veiklą, prailgintą virbą įvedant į kaukolės ertmę.

4.  V priede nurodyti amžiaus duomenys yra pastoviai koreguojami. Tokie patikslinimai atliekami remiantis patvirtintais naujausiais moksliniais atradimais atsižvelgiant į statistinę USE pasireiškimo tikimybę tiriant Bendrijoje esančių galvijų, ožkų ir avių populiacijos pagrindines gyvūnų amžiaus grupes.

5.  Siekiant atitinkamai apriboti šio straipsnio taikymą 3 ir 4 kategorijos trečiosiose šalyse, prieš įsigaliojant draudimui šerti atrajotojus gyvūniniais baltymais atvestiems gyvūnams ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką bei 7 straipsnio 1 dalies faktinę įsigaliojimo datą ir nukrypstant nuo 1–4 pastraipų, galima priimti sprendimą dėl draudimo kiekvienoje 3 ar 4 kategorijos šalyje ar regione atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais.

Tuo pačiu būdu nukrypstant nuo 1–4 pastraipų ir pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu dėl įvykio įvertinimo, pasireiškimo ir žmonėms keliamo pavojaus, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką galima priimti sprendimą leisti vartoti maistą, naudoti pašarus ar trąšas, pagamintus iš 5 kategorijos šalies ar regiono importuojamų galvijų nugarkaulio ir nugarinio kamieno nervų.

6.  Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

9 straipsnis

Gyvūninės kilmės produktai, turintys arba gauti iš atrajotojų medžiagos

1.  Gyvūninės kilmės produktai, išvardyti VI priede, negaminami iš 5 kategorijos šalyse arba regionuose laikomų atrajotojų medžiagos, nebent šie produktai gaminami atsižvelgiant į gamybos procesus, patvirtintus pagal 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

2.  Mėsa mechaniškai neatskiriama nuo 2, 3, 4 ir 5 kategorijos šalyse arba regionuose laikomų galvijų, ožkų ir avių kaukolės ar nugarkaulio.

3.  Atsižvelgiant į V priedo 5 punkte nustatytus kriterijus, 1 ir 2 pastraipos nėra taikomos atrajotojams, jei šie buvo ištirti alternatyviu testu, taikomu pagal 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, ir gavus neigiamus duomenis.

4.  Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės taikomos pagal 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

10 straipsnis

Mokymo programos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų, diagnostinių laboratorijų ir žemės ūkio bei veterinarijos mokyklų darbuotojai, oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų personalas ir gyvūnų augintojai, tiekėjai ir prekybininkai buvo mokomi atpažinti klinikinius ligos požymius, epidemiologiją, o patikrinimus atliekantis personalas – analizuoti USE laboratorinio tyrimo duomenis.

2.  Siekdama užtikrinti, kad 1 pastraipoje nurodytos mokymo programos būtų veiksmingai įgyvendinamos, Bendrija gali suteikti finansinę paramą. Tokios finansinės paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.



IV SKYRIUS

USE KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS

11 straipsnis

Pranešimas

Nepažeisdama Direktyvos 82/894/EEB ( 12 ), valstybė narė užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms iškart bus pranešta apie bet kokį gyvūną, įtariamą užsikrėtusį USE.

Valstybės narės reguliariai informuoja viena kitą ir Komisiją apie USE atvejus.

Be kitų būtinų priemonių, kompetentinga institucija nedelsdama imasi šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų priemonių.

12 straipsnis

Priemonės dėl įtariamų gyvūnų

1.  Kiekvieno gyvūno, įtariamo užsikrėtusio USE, judėjimas oficialiai apribojamas, kol nebus žinomi kompetentingos institucijos atliekamo klinikinio ir epidemiologinio tyrimo rezultatai, arba gyvūnas nužudomas, kad oficialiai kontroliuojamoje laboratorijoje būtų atlikta analizė.

Jei valstybėje narėje esančiame ūkyje galvijas įtariamas užsikrėtęs GSE, visų kitų galvijų, laikomų tame pačiame ūkyje, judėjimas oficialiai apribojimas, kol nebus gauti tyrimo rezultatai.

Jei ožka arba avis, laikoma ūkyje, įtariama užsikrėtus GSE, valstybė narė, atsižvelgdama į akivaizdžius įrodymus, pavyzdžiui, testų, kuriais galima atskirti skirtingas USE, duomenis, gali nuspręsti oficialiai apriboti visų kitų avių ir ožkų, laikomų tame ūkyje, judėjimą, kol nebus gauti tyrimų duomenys.

Jei kompetentinga institucija gauna įrodymų, kad ūkis, kuriame įtarus GSE buvo laikomas gyvūnas, nėra tas ūkis, kuriame gyvūnas galėjo užsikrėsti USE, ji gali nuspręsti oficialiai apriboti gyvūno, įtariamo užsikrėtusio, judėjimą. Jeigu atrodo būtina, tai atsižvelgdama į turimą epizootinę informaciją kompetentinga institucija taip pat gali nuspręsti įvesti kontrolę kituose ūkiuose arba tik ūkyje, kuriame buvo užsikrėsta.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką ir nukrypstant nuo šios pastraipos antro, trečio ir ketvirto punkto reikalavimų, valstybės narės gyvūnų judėjimas gali būti oficialiai neribojamas, jei ta valstybė narė taiko lygiavertę apsaugą užtikrinančias priemones.

2.  Jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad neįmanoma apskaičiuoti užkrėtimo USE galimybės, gyvūnas užmušamas, jei jis vis dar gyvas; kompetentinga institucija gali nuspręsti sunaikinti jo smegenis bei kitus audinius ir juos nusiųsti ištirti į oficialiai patvirtintą laboratoriją, nacionalinę etaloninę laboratoriją, kaip nustatyta 19 straipsnio 1 dalyje, arba į Bendrijos etaloninę laboratoriją, kaip nustatyta 19 straipsnio 2 dalyje, taikydama metodus, numatytus 20 straipsnyje.

3.  Atsižvelgiant į V priedo 3 ir 4 punktus ir atliekant oficialią kontrolę, kol bus patvirtinta neigiama diagnozė, įtariamo gyvūno visos kūno dalys, įskaitant kailį, saugomos arba sunaikinamos.

4.  Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

13 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi patvirtintos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos atveju

1.  Kai USE oficialiai patvirtinama, nedelsiant imamasi šių priemonių:

a) atsižvelgiant į V priedą, visos gyvūno kūno dalys visiškai sunaikinamos, išskyrus medžiagą, skirtą aprašams parengti, atsižvelgiant į VIII priedo B skyriaus III dalies 2 punktą;

b) atsižvelgiant į VII priedo 1 punktą, atliekamas tyrimas siekiant identifikuoti visus pavojingus gyvūnus;

c) visi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai, nurodyti VII priedo 2 punkte, kurie atlikus b punkte nurodytą tyrimą pasirodo esą pavojingi, užmušami ir visiškai sunaikinami, atsižvelgiant į V priedo 3 ir 4 punktus.

Nukrypdamos nuo šios pastraipos, valstybės narės gali taikyti kitas priemones, užtikrinančias tokią pat apsaugą, jei šios priemonės buvo patvirtintos, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

2.  Laukiant, kol bus įgyvendintos 1 pastraipos b ir c punktuose nurodytos priemonės, ir siekiant užtikrinti gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų neatidėliotiną atsekamumą ir identifikavimą, ūkyje, kuriame buvo laikomas gyvūnas, pasireiškus USE pradedama oficiali kontrolė ir kompetentinga institucija suteikia leidimą išvežti ar įvežti į ūkį USE pažeistus gyvūnus ir iš jų gautus gyvūninės kilmės produktus.

Jei kompetentinga institucija gauna įrodymų, kad ūkis, kuriame buvo užsikrėtęs gyvūnas, patvirtinus USE pasireiškimą nėra tas ūkis, kuriame gyvūnas užsikrėtė USE, tada ji gali nuspręsti įvesti oficialią kontrolę arba abiejuose ūkiuose, arba tame ūkyje, kuriame gyvūnas užsikrėtė.

3.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, valstybėms narėms, įgyvendinusioms alternatyvią programą, suteikiančią 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą lygiavertę apsaugą, ir nukrypusioms nuo 1 pastraipos b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, gali būti netaikomas reikalavimas oficialiai apriboti gyvūnų judėjimą ir reikalavimas užmušti ir sunaikinti gyvūnus.

4.  Atsižvelgiant į 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 1 pastraipos a ir c punktus, nedelsiant kompensuojami savininkų nuostoliai praradus gyvūnus, šiuos nužudant arba sunaikinant gyvūninės kilmės produktus.

5.  Nepažeidžiant Direktyvos 82/894/EEB, kasmet pranešama Komisijai apie USE, kitų nei GSE, patvirtintus atvejus.

6.  Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

14 straipsnis

Nepaprastosios padėties planas

1.  Atsižvelgdamos į Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų ligų kontrolę, bendruosius kriterijus, valstybės narės parengia rekomendacijas, nurodydamos, kokias nacionalines priemones reikia įgyvendinti, ir apibrėždamos kompetenciją ir atsakomybę tais atvejais, kai patvirtinama USE.

2.  Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų laikymąsi, rekomendacijos gali būti suderintos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.



V SKYRIUS

PATEIKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

15 straipsnis

Gyvi gyvūnai, jų sperma, embrionai ir kiaušialąstės

1.  Jeigu reikia, tai eksportuojami galvijai, ožkos ir avys bei jų sperma, embrionai ir kiaušialąstės pateikiamos į rinką atsižvelgiant į IX priede nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į 17 straipsnį, gyvi gyvūnai, jų embrionai ir kiaušialąstės pateikiamos į rinką kartu su atitinkamais gyvūnų veterinarijos sertifikatais, kaip reikalauja Bendrijos teisės aktai, o importuojant prekes atsižvelgiama į 18 straipsnį.

2.  Pateikiant į rinką gyvūnų, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių USE, pirmos kartos palikuonis, spermą, embrionus ir kiaušialąstes atsižvelgiama į VIII priedo B skyriuje nustatytas sąlygas.

3.  Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 šalyje nustatytą tvarką.

16 straipsnis

Gyvūninės kilmės produktų pateikimas į rinką

1.  Gyvūninės kilmės produktų, gautų iš sveikų atrajotojų, pateikimas į rinką arba, jei reikia, eksportas, atsižvelgiant į šį straipsnį, VIII priedo C ir D skyrius ir IX priedo A, C, F ir G skyrius, neribojamas:

a) gyvūninės kilmės produktai, nurodyti 15 straipsnyje, ypač sperma, embrionai ir kiaušialąstės;

b) 

i) neapdorotas pienas, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/46/EEB ( 13 );

ii) pienas, skirtas pieno produktų gamybai, kaip nurodyta Direktyvoje 92/46/EEB;

iii) termiškai apdorotas geriamasis pienas, kaip nurodyta Direktyvoje 92/46/EEB;

iv) kalcio difosfatas (neturintis riebalų ar baltymų pėdsakų);

v) kailis ir oda, kaip nurodyta Direktyvoje 92/118/EEB ( 14 );

vi) želatina, kaip nurodyta Direktyvoje 92/118/EEB, gauta iš v punkte nurodytų kailio ir odos;

vii) kolagenas, gautas iš v punkte nurodytų kailio ir odos.

2.  Gyvūninės kilmės produktai, importuojami iš 2, 3, 4 ir 5 kategorijos trečiosios šalies, turi būti gaunami iš sveikų galvijų, ožkų ir avių, kurių centrinės nervų sistemos audinys nebuvo sudraskytas, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje, arba kurie nebuvo užmušti į kaukolės ertmę injekuojant dujas.

3.  Gyvūninės kilmės produktai, turintys galvijų, kilusių iš valstybės narės, jos regiono ar 5 kategorijos trečiosios šalies, medžiagos, nepateikiami į rinką, nebent jie gauti iš:

a) gyvūnų, atvestų po to, kai draudimas atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais buvo sėkmingai įgyvendintas; arba

b) gyvūnų, kurie buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose, kaip buvo patvirtinta, mažiausiai septynerius metus nepasireiškė GSE.

Be to, gyvūninės kilmės produktai neeksportuojami iš valstybės narės ar jos regiono į 5 kategorijos valstybę narę ar kitą valstybę arba importuojami iš 5 kategorijos trečiosios šalies. Šis draudimas netaikomas gyvūninės kilmės produktams, išvardytiems VIII priedo C skyriuje ir atitinkantiems VIII priedo C skyriaus reikalavimus. Kartu su jais pateikiamas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pasirašytas gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad tie produktai buvo pagaminti pagal šį reglamentą.

4.  Kai gyvūnas vežamas iš šalies ar regiono į kitos kategorijos šalį ar regioną, tai šalims ir regionams, kuriuose gyvūnas laikomas daugiau nei dvidešimt keturias valandas, suteikiama aukščiausia kategorija, nebent pateikiamos pakankamos garantijos, kad gyvūnas nebuvo šeriamas pašarais, pagamintais aukščiausios kategorijos šalyje arba regione.

5.  Atsižvelgiant į 17 ir 18 straipsnius, gyvūninės kilmės produktai, kuriems taikomos šiame straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, pateikiami kartu su atitinkamais gyvūnų veterinarijos sertifikatais ar komercinio pobūdžio dokumentais, kurie nurodyti Bendrijos teisės aktuose, arba, jei tokie pažymėjimai ar dokumentai nėra nurodyti Bendrijos teisės aktuose, pateikiami kartu su veterinarijos sertifikatu ar komercinio pobūdžio dokumentu, kurio pavyzdys parengiamas, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

6.  Į Bendriją importuojami gyvūninės kilmės produktai, atitinkantys IX priedo A, C, F ir G skyriuose nustatytas sąlygas.

7.  Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, 1–6 pastraipų nuostatos gali būti taikomos ir kitiems gyvūninės kilmės produktams. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos pagal tą pačią nustatytą tvarką.

17 straipsnis

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, veterinarijos sertifikatai, nurodyti Direktyvos 64/432/EEB F priede, Direktyvos 91/68/EEB E priedo II ir III pavyzdžiuose, ir atitinkami veterinarijos sertifikatai, nurodyti Bendrijos teisės aktuose ir pateikiami prekiaujant galvijų, avių ir ožkų sperma, embrionais ir kiaušialąstėmis, jei reikia, papildomai nurodant kategoriją, suteikiamą kilmės valstybei narei arba regionui, atsižvelgiant į 5 straipsnį.

Gyvūninės kilmės produktais prekiaujama kartu pateikiant atitinkamus komercinio pobūdžio dokumentus, jei reikia, papildomai nurodant kilmės valstybės narės ar regiono kategoriją, kurią suteikė Komisija, atsižvelgdama į 5 straipsnį.

18 straipsnis

Priėmus sprendimą dėl klasifikacijos ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, atitinkami produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, kurioms kategorija suteikiama, atsižvelgiant į 5 straipsnį, veterinarijos sertifikatai, nurodyti Bendrijos teisės aktuose, papildomi specifiniais IX priede nustatytais reikalavimais.



VI SKYRIUS

REFERENCINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ ĖMIMAS, TYRIMAS IR KONTROLINIAI PAVYZDŽIAI

19 straipsnis

Referencinės laboratorijos

1.  Kiekvienos valstybės narės nacionalinės referencinės laboratorijos, jų funkcijos ir pareigos nurodytos X priedo A skyriuje.

2.  Bendrijos referencinė laboratorija, jos funkcijos ir pareigos nurodytos X priedo B skyriuje.

20 straipsnis

Mėginių ėmimas ir laboratoriniai metodai

1.  Siekiant nustatyti USE mėginiai imami ir analizuojami, taikant X priedo C skyriuje nurodytus metodus ir aprašus.

2.  Jei reikia užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomas šis straipsnis, tai atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką būtina priimti ir taikyti taisykles, įskaitant metodą, kuriuo avims ir ožkoms patvirtinama USE.

21 straipsnis

Bendrijoje vykdoma kontrolė

1.  Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje, kad užtikrintų šio reglamento taikymą. Valstybės narės, kuriose atliekami patikrinimai, padeda ekspertams atlikti savo pareigas. Komisija atsakingą instituciją supažindina su atlikus patikrinimus gautais rezultatais.

Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos šio straipsnio taikymo taisyklės ir nustatoma kompetentingų institucijų bendradarbiavimo tvarka.

2.  Atsižvelgdama į Direktyvos 97/78/EB 20 ir 21 straipsnius, Bendrija patikrina iš trečiųjų šalių importuotas prekes.



VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl specifinių pavojingų gyvūninių atliekų

1.  XI priedo A dalies nuostatos taikomos ne trumpesniam kaip šešių mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d., laikotarpiui ir pagal 5 straipsnio 2 ir 4 dalis priėmus sprendimą dėl 8 straipsnio įsigaliojimo jos nebetaikomos.

2.  Baigiamosios statistinės apžvalgos, atliktos atsižvelgiant į 5 straipsnio 3 dalį, rezultatai pereinamuoju laikotarpiu naudojami rizikos analizės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, išvadoms patvirtinti arba paneigti, atsižvelgiant į Tarptautinio epizootijų biuro apibrėžtus klasifikacijos kriterijus.

3.  Pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, priimamos išsamios taisyklės, reglamentuojančios statistinę apžvalgą.

4.  Šioje statistinėje apžvalgoje paisoma mažiausių XI priedo B dalyje nurodytų kriterijų.

23 straipsnis

Priedų papildymai ir pakeitimai bei pereinamojo laikotarpio priemonės

Kiekvienu klausimu pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu, galinčiu daryti įtaką visuomenės sveikatai, pakeičiami arba papildomi priedai ir atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką priimamos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės.

▼M21

Laikantis tos tvarkos, pereinamosios priemonės priimamos laikotarpiui, kuris baigiasi vėliausiai 2007 m. liepos 1 d., kad dabartinį režimą pakeistų šiuo reglamentu nustatytas režimas.

▼B

24 straipsnis

Komitetai

1.  Komisijai padeda Veterinarijos nuolatinis komitetas. Tačiau sprendžiant gyvūnų pašarų problemas, Komisijai padeda Pašarų nuolatinis komitetas, o maisto problemas – Maisto produktų nuolatinis komitetas.

2.  Jei pateikiama nuoroda į šią pastraipą, tai atsižvelgiant į 8 straipsnį taikomi Direktyvos 1999/468/EB 5 ir 6 straipsniai.

To sprendimo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis trunka tris mėnesius, o kai imamasi šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų apsaugos priemonių, jis trunka 15 dienų.

3.  Kiekvienas komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

25 straipsnis

Mokslo komitetų teikiamos konsultacijos

Bet kuriuo šiame reglamente nurodytu atveju, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, konsultuojamasi su atitinkamu mokslo komitetu.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2001 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M10




I PRIEDAS

YPATINGI APIBRĖŽIMAI

1.

Šiame reglamente taikomi šie Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002 ( 15 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 ( 16 ) ir Tarybos direktyvoje 79/373/EEB ( 17 ) pateikti apibrėžimai:

a) Reglamento (EB) Nr. 1774/2002:

i) 2 straipsnio 1 dalies f punkte pateiktas „ūkinės paskirties gyvūno“ apibrėžimas;

ii) I priedo 41 punkte pateiktas „naminių gyvūnėlių ėdalo“ apibrėžimas;

iii) I priedo 42 punkte pateiktas „perdirbtų gyvūninių baltymų“ apibrėžimas;

iv) I priedo 26 punkte pateiktas „želatinos“ apibrėžimas;

v) I priedo 4 punkte pateiktas „kraujo produktų“ apibrėžimas;

vi) I priedo 6 punkte pateiktas „kraujo miltų“ apibrėžimas;

vii) I priedo 24 punkte pateiktas „žuvų miltų“ apibrėžimas;

b) Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalyje pateiktas „pašaro“ apibrėžimas;

c) Direktyvos 79/373/EEB 2 straipsnio d dalyje pateiktas „kombinuotųjų pašarų“ apibrėžimas.

▼M16

2.

Šiame reglamente taikomi ir šie apibrėžimai:

a) „vietinis GSE atvejis“ – tai galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kai nebuvo akivaizdžiai įrodyta, kad jis įvyko dėl gyvo gyvūno užsikrėtimo prieš jį įvežant;

b) „atskirtas riebalinis audinys“ – tai kūno paviršiuje ir viduje esantys riebalai, atskiriami skerdimo ir išpjaustymo metu, visų pirma švieži riebalai, atskirti nuo galvijų širdies, didžiosios taukinės ir inkstų ir iš mėsos išpjaustymo patalpų pašalinti riebalai;

c) „kohorta“ – tai galvijų grupė, kurią sudaro:

i) gyvūnai, toje pačioje bandoje, kurioje yra užsikrėtusių galvijų, atvesti 12 mėnesių prieš užsikrėtusio galvijo gimimo dieną arba po jos ir

ii) gyvūnai, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo auginami kartu su užsikrėtusiu galviju pirmaisiais jo gyvenimo metais;

d) „pirmasis užkrėstas gyvūnas“ – tai pirmasis ūkio ar epidemiologiniu požiūriu apibrėžtos grupės gyvūnas, kurio USE užkrėtimas buvo patvirtintas.

▼B




II PRIEDAS

GSE BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

A SKYRIUS

GSE būklė valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje arba viename jos regionų, toliau – „šalimi arba regionu“, įvertinama pagal tokius kriterijus:

a) rizikos analizės, kurios metu nustatomi USE pasireiškimui darantys įtaką visi galimi ir laiko atžvilgiu kintantys veiksniai, nurodyti B skyriuje, rezultatus;

b) veterinarijos gydytojų, galvijų augintojų ir transporto darbuotojų, asmenų, kurie skerdžia ar prekiauja galvijais, mokymo programą, kuria siekiama paskatinti minėtus asmenis pranešti apie visus suaugusių galvijų neurologinius susirgimus;

c) privalomąjį ataskaitų teikimą ir galvijų, kuriems pasireiškia GSE klinikiniai požymiai, tyrimą;

d) GSE pastovios priežiūros ir monitoringo sistemą, ypač atsižvelgiant į B skyriuje nurodytus rizikos veiksnius ir III priedo A skyriuje nurodytas nuostatas arba atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus; ataskaitos apie atliktų tyrimų skaičių ir tyrimų rezultatai turi būti saugojami mažiausiai septynerius metus;

e) patvirtintoje laboratorijoje pagal d punkte nurodytą priežiūros sistemą atliktų smegenų ir kitų audinių mėginių tyrimus.

B SKYRIUS

A skyriuje nurodyta rizikos analizė atliekama atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

— galvijų mėsos ir kaulų miltų arba atrajotojų taukų atliekų suvartojimą,

— mėsos, kaulų miltų ar atrajotojų taukų atliekų, kurie gali būti užkrėsti USE, arba galvijų pašarų, kuriuose yra mėsos, kaulų miltų ar taukų atliekų, importą,

— gyvūnų arba kiaušialąsčių/embrionų, kurie gali būti užkrėsti USE, importą,

— šalies arba regiono epizootinę būklę pagal galvijų užkrėstumą USE,

— informacijos apie šalies arba regiono galvijų, avių ir ožkų populiacijos struktūrą ir skaitlingumą,

— gyvūninės kilmės atliekų šaltinį, jų perdirbimo metodus ir parametrus bei pašarų, skirtų gyvūnams, gamybos metodus.

C SKYRIUS

Kategorijų apibrėžimai

GSE būklė valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse arba viename iš jų regionų įvertinama, suklasifikuojant į tokias kategorijas:

A. 1 KATEGORIJA: šalis arba regionas, kuriame visiškai nepasireiškia GSE

Šalis ar regionas, jei remiantis B skyriuje nurodyta informacija ir atlikus rizikos analizę buvo nustatyta, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių kontroliuoti bet kokį rizikos veiksnį, nustatytą nurodytu laikotarpiu, ir

1. ARBA nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo ir:

i) mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus b ir e punktuose nurodytų kriterijų, arba

ii) mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus c punkte nurodytų kriterijų ir nurodoma, kad mažiausiai aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami atrajotojų ar žinduolių mėsa, kaulų miltų ar taukų atliekomis;

2. ARBA jeigu buvo akivaizdžiai įrodyta, kad visi GSE atvejai pasireiškė importavus gyvus galvijus arba galvijų embrionus/kiaušialąstes ir visi užsikrėtę galvijai, ypač jų patelės, prieš dvejus metus iki užsikrėtimo ir praėjus dvejiems metams nuo užsikrėtimo atsivedusios palikuonių, kuriems pasireiškė ligos pradiniai klinikiniai požymiai, paskerdžiami ir visiškai sunaikinami, jei jie tebėra gyvi šalyje arba regione, ir arba

i) mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus b–e punktuose nurodytų kriterijų, ar

ii) mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus c punkte nurodytų kriterijų ir buvo įrodyta, kad mažiausiai aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsa, kaulų miltais ar taukų atliekomis;

3. ARBA daugiau nei prieš septynerius metus buvo užregistruotas paskutinis vietinis GSE atvejis, mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus b–e punktuose nurodytų kriterijų, buvo uždrausta atrajotojus šerti mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis ir mažiausiai aštuonerius metus buvo sėkmingai vykdomas draudimas.

B. 2 KATEGORIJA: šalis arba regionas, kuriame nepasireiškia GSE arba kuriame nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo

Šalis arba regionas, kuriame buvo atliekama B skyriuje aprašyta rizikos veiksnių analizė, kurios metu buvo nustatyta, kad pakankamai ilgai buvo taikomos atitinkamos priemonės valdyti bet kurį nustatomą rizikos veiksnį, ir

1. ARBA jei nepasireiškė nė vienas GSE atvejis ir:

i) buvo laikomasi A skyriaus a–e punktuose nurodytų kriterijų, tačiau šių kriterijų nesilaikoma septynerius metus, ar

ii) įrodyta, kad mažiausiai aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis, tačiau septynerius metus nebuvo laikomasi A skyriaus c punkte nurodytų kriterijų;

2. AR buvo įrodyta, kad visi GSE atvejai pasireiškė, importavus gyvus galvijus arba galvijų embrionus/kiaušialąstes, ir visi užkrėsti galvijai, ypač patelės, prieš dvejus metus iki užsikrėtimo arba praėjus dvejiems metams nuo užsikrėtimo atsivedusios paskutinės vados palikuonių, kuriems pasireiškė ligos pradiniai klinikiniai požymiai, paskerdžiami ir visiškai sunaikinami, jei jie tebėra gyvi šalyje arba regione, ir arba

i) buvo laikomasi A skyriaus a–e punktuose nurodytų kriterijų, tačiau šių kriterijų nebuvo laikomasi septynerius metus, ar

ii) buvo įrodyta, kad mažiausiai aštuonerius metus atrajotojai nebuvo šeriami mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis, tačiau septynerius metus nebuvo laikomasi A skyriaus c punkte nurodytų kriterijų.

C. 3 KATEGORIJA: šalis arba regionas, kuriame nepasireiškia GSE arba kuriame buvo užregistruotas tik vienas GSE atvejis

Bet kuri šalis arba regionas, kuriame buvo atlikta B skyriuje aprašyta rizikos veiksnių analizė, kurios metu buvo nustatyta, kad pakankamai ilgai buvo taikomos atitinkamos priemonės valdyti bet kurį nustatomą rizikos veiksnį, ir

1. ARBA paskutinis vietinis GSE atvejis buvo užregistruotas vėliau nei prieš septynerius metus, buvo laikomasi A skyriaus b–e punktuose nurodytų kriterijų ir draudimas atrajotojus šerti atrajotojų mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis buvo sėkmingai įvykdytas, tačiau:

i) septynerius metus nebuvo laikomasi A skyriaus b–e punktuose nurodytų kriterijų, arba

ii) draudimas atrajotojus šerti atrajotojų mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis nebuvo sėkmingai vykdomas aštuonerius metus;

2. AR paskutinis vietinis GSE atvejis buvo užregistruotas anksčiau nei prieš septynerius metus, ar GSE pasireiškimo dažnis, apskaičiuotas remiantis vietiniais atvejais, šalyje arba regione paskutinius ketverius metus buvo mažesnis nei vietinis vieno milijono vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijos atvejis, ar – kai šalies ar regiono vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijoje yra mažiau nei 1 mln. gyvūnų – realaus dydžio, apskaičiuoto pagal Eurostato statistinius duomenis, vienas atvejis populiacijoje ir jei:

i) draudimas atrajotojus šerti atrajotojų mėsa, kaulų miltais ir taukų atliekomis buvo sėkmingai vykdomas mažiausiai aštuonerius metus;

ii) mažiausiai septynerius metus buvo laikomasi A skyriaus b–e punktuose nurodytų kriterijų;

iii) infekuoti galvijai, taip pat:

— jų patelės, kurios prieš dvejus metus iki užsikrėtimo ir po dvejų metų, praėjusių nuo užsikrėtimo, atsivedė palikuonių, kuriems pasireiškė ligos pradiniai klinikiniai požymiai,

— visi galvijai, priklausantys tai pačiai kohortai,

yra paskerdžiami ir visiškai sunaikinami, jei jie tebėra gyvi nurodytoje šalyje ar regione.

Šitaip klasifikuojant ir nukrypstant nuo iii punkto, reikia atsižvelgti ir į kitas priemones, kuriomis i taip pat apsisaugoma sunaikinant įtariamus gyvūnus.

D. 4 KATEGORIJA: šalis arba regionas, kuriame labai retai pasireiškia GSE

Bet kuri šalis ir regionas, jei:

1) laikomasi A skyriuje išvardytų kriterijų, GSE pasireiškimo dažnis, apskaičiuojamas per pastaruosius 12 mėnesių, yra didesnis arba lygus vietiniam atvejui arba yra mažesnis arba lygus 100 vietinių šalies arba regiono 1 mln. vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijos atveju; ar

2) laikomasi A skyriuje išvardytų kriterijų ir GSE pasireiškimo dažnis, apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta 1 punkte, trumpiau nei per pastaruosius ketverius metus yra mažesnis negu vienas vietinis atvejis 1 mln. galvijų populiacijos atveju, ir galvijai, taip pat:

— jei galvijų patelės prieš dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba praėjus dvejiems metams po to, kai pasireiškė pirmieji klinikiniai ligos požymiai, atsivedė palikuonių,

— visi galvijai, priklausantys tai pačiai kohortai,

yra paskerdžiami ir visiškai sunaikinami, jei jie tebėra gyvi šalyje arba regione.

Šitaip klasifikuojant ir nukrypstant nuo šio punkto, reikia atsižvelgti ir į kitas priemones, kuriomis taip pat apsisaugoma sunaikinant įtariamus gyvūnus.

Jei per pastaruosius 12 mėnesių apskaičiuotas GSE pasireiškimo dažnis buvo mažesnis nei vietinis šalies arba regiono 1 mln. vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijos atvejis, tačiau, jei A skyriuje aprašytos rizikos veiksnių analizės metu įrodoma, kad bent pagal vieną kriterijų šalis, kuriai suteikiama 2 ar 3 kategorija, neatitinka šio kriterijaus, tada tokioms šalims arba regionams suteikiama 4 kategorija.

E. 5 KATEGORIJA: šalis arba regionas, kuriame labai dažnai pasireiškia GSE.

Bet kuri šalis arba regionas, jei:

1) atitinka A skyriuje išvardytus kriterijus ir GSE pasireiškimo dažnis, nustatytas per pastaruosius 12 mėnesių, buvo didesnis nei 100 šalies arba regiono 1 mln. vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijos atveju; ar

2) apskaičiuotas GSE pasireiškimo dažnis per pastaruosius 12 mėnesių buvo didesnis ar lygus 1 šalies ar regiono 1 mln. galvijų populiacijos atveju arba mažesnis ar lygus 100 1 mln. vyresnių nei 24 mėnesių galvijų populiacijos atveju ir neatitiko bent vieno A skyriuje nurodyto kriterijaus.

▼M13




III PRIEDAS

MONITORINGO SISTEMA

A SKYRIUS

I.   GALVIJŲ MONITORINGAS

1.   Bendrosios nuostatos

Galvijų monitoringas vykdomas vadovaujantis laboratorijos metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3 dalies 1 punkto b papunktyje.

2.   Žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

2.1.

Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų,

— kurie „skerdžiami ypatingu atveju“, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 64/433/EEB ( 18 ) 2 straipsnio n dalyje, arba

— paskerstų, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, išskyrus gyvūnus, neturinčius klinikinių ligos požymių, paskerstus vykdant ligos likvidavimo kampaniją,

tyrimai GSE nustatyti.

2.2.

Atliekami visų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų,

— įprastai skerdžiamų žmonių vartojimui, arba

— paskerstų, vykdant ligos likvidavimo kampaniją, vadovaujantis Direktyvos 64/433/EEB I priedo VI skyriaus 28 dalies c punktu, bet neturinčių klinikinių ligos požymių,

tyrimai GSE nustatyti.

▼M27 —————

▼M13

3.   Ne žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų monitoringas

3.1.

Atliekami visų vyresnių nei 24 mėnesių galvijų, kurie nugaišo arba buvo paskersti, bet kurie nebuvo:

— paskersti, norint juos sunaikinti, vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 716/96 ( 19 ),

— paskersti dėl epidemijos, tokios kaip snukio ir nagų liga,

— paskersti žmonių vartojimui,

tyrimai GSE nustatyti.

3.2.

Valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo 3.1 punkto nuostatų atokiuose rajonuose, kuriose gyvūnų tankis mažas ir kuriose neorganizuojamas nugaišusių gyvūnų surinkimas. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės informuoja Komisiją ir pateikia teritorijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, sąrašą. Nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daugiau kaip 10 % valstybės narės galvijų populiacijos.

▼M26

4.   Gyvūnų, įsigytų sunaikinti, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 716/96, monitoringas

Visi 1995 m. rugpjūčio 1 d.–1996 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu atsivesti gyvūnai, sunaikinti atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 716/96, tiriami siekiant nustatyti GSE.

▼M13

5.   Kitų gyvūnų monitoringas

Be 2–4 punktuose nurodytų tyrimų valstybės narės gali nuspręsti laisvanoriškai tirti kitus galvijus savo teritorijoje, pirmiausia, kurių kilmės šalyse pasitaiko vietiniai GSE atvejai ir kurie galėjo būti šeriami užkratu užterštais pašarais arba kuriuos atsivedė GSE užkrėstos veislinės patelės ar iš kurių jie yra kilę.

6.   Priemonės, kurių imamasi atlikus tyrimus

6.1.

Jeigu žmonių vartojimui skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena neženklinama Direktyvos 64/433/EB I priedo XI skyriuje nustatytu sveikumo ženklu tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.2.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta oficiali sistema, užtikrinanti, jog sveikumo ženklu paženklintos tiriamų gyvūnų dalys, lieka skerdykloje tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

6.3.

Visos gyvūno, kuris tiriamas GSE nustatyti, kūno dalys, įskaitant kailį, laikomos taikant oficialią kontrolę tol, kol nebus gautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai jos sunaikinamos, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1774/2002 ( 20 ) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais.

6.4.

Visos gyvūno, kurio greitojo tyrimo rezultatai pasirodo esą teigiami, kūno dalys, įskaitant kailį, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

6.5.

Jeigu žmonių vartojimui paskersto gyvūno greitojo tyrimo rezultatai pasirodo esą teigiami, be užkrėstos skerdenos, vadovaujantis 6.4 punktu, sunaikinama ne mažiau kaip viena ta pačia skerdimo konvejerine linija prieš pat užkrėstą skerdeną transportuojama skerdena ir dvi iškart po užkrėstos skerdenos transportuojamos skerdenos.

6.6.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 6.5 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta sistema, neleidžianti skerdenoms užsiteršti viena nuo kitos.

▼M18

II.   AVIŲ IR OŽKŲ MONITORINGAS

1.   Bendroji dalis

Avių ir ožkų monitoringas vykdomas remiantis X priedo, C skyriaus 3.2 punkto b papunktyje nurodytais laboratoriniais metodais.

▼M28

2.   Žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

a)   Avys

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas avis pagal šio punkto A lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.



A  lentelė

Valstybė narė

Mažiausias sveikų paskerstų avių mėginio dydis (1)

Vokietija

37 500

Graikija

23 000

Ispanija

41 800

Prancūzija

42 400

Airija

40 500

Italija

43 700

Nyderlandai

23 300

Austrija

14 300

Lenkija

23 300

Portugalija

14 300

Jungtinė Karalystė

44 000

Kitos valstybės narės

visi

(1)   Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į sveikų paskerstų avių skaičių ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 30 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,003 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

Nukrypdamas nuo A lentelėje nurodytų mažiausių mėginių dydžių, Kipras gali nuspręsti tirti mažiausiai dvi žmonėms vartoti skirtas avis, išvežtas skersti iš bandų, kuriose USE nenustatyta.

b)   Ožkos

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas ožkas pagal šio punkto B lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.



B  lentelė

Valstybė narė

Mažiausias sveikų paskerstų ožkų mėginio dydis (1)

Graikija

20 000

Ispanija

125 500

Prancūzija

93 000

Italija

60 000

Kipras

5 000

Austrija

5 000

Kitos valstybės narės

visi

(1)   Mažiausi mėginių dydžiai yra nustatyti atsižvelgiant į sveikų paskerstų ožkų skaičių ir GSE paplitimą atskiroje valstybėje narėje. Jie taip pat nustatyti siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 60 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,0017 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

c)

Jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3.   Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal C ir D lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

— užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

— paskerstos žmonių vartojimui.



C  lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija

Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (1)

> 750 000

20 000

100 000–750 000

3 000

40 000–100 000

100 % iki 1 000

< 40 000

100 % iki 200

(1)   Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.



D  lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija

Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (1)

> 750 000

10 000

250 000–750 000

3 000

40 000–250 000

100 % iki 1 000

< 40 000

100 % iki 200

(1)   Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis..

▼M18

4.   2 ir 3 punktuose minimiems gyvūnams taikomos mėginių ėmimo taisyklės

Gyvūnai yra vyresni kaip 18 mėnesių, jie turi daugiau kaip du prasikalusius priekinius dantis.

Gyvūnų amžius nustatomas pagal dantų prasikalimą, akivaizdžius brandumo požymius arba bet kurią kitą patikimą informaciją.

Mėginių atranka sudaroma taip, kad nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą.

Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos.

Valstybės narės įdiegia sistemą, kuri leistų tikslingai ar remiantis kitokiu pagrindu tikrinti, kad gyvūnai neišvengtų mėginių ėmimo.

Mėginių ėmimas yra tipiškas kiekvienam regionui ir sezonui.

Tačiau valstybės narės į mėginių ėmimą gali neįtraukti atokių vietovių, turinčių mažą gyvūnų tankumą, kuriose kritę gyvūnai nerenkami organizuotai. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą taikančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir pateikia tų atokių vietovių, kuriose taikoma ši išlyga, sąrašą. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma ne daugiau kaip 10 % atitinkamų valstybių narių avių ir ožkų populiacijos.

5.   Užsikrėtusių bandų monitoringas

Nuo 2003 m. spalio 1 d. vyresni kaip 12 mėnesių gyvūnai arba gyvūnai, kurių priekiniai dantys yra prasikalę, sunaikinti remiantis VII priedo 2 poskyrio b punkto i papunkčio arba 2 poskyrio c punkto nuostatomis, tiriami atsitiktinai imant paprastąjį mėginį pagal toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus mėginio dydžius.



Bandoje sunaikintų vyresnių kaip 12 mėnesių gyvūnų arba gyvūnų, kurių priekiniai dantys yra prasikalę, skaičius

Minimalus mėginio dydis

70 arba mažiau

Visi tinkami gyvūnai

80

68

90

73

100

78

120

86

140

92

160

97

180

101

200

105

250

112

300

117

350

121

400

124

450

127

500 ar daugiau

150

Jei įmanoma, reikia neskubėti skersti ir imti mėginius, o pirmiau sulaukti pirminio molekulinio tipo nustatymo tyrimo, atlikto toliau analizuojant teigiamus skrepi atvejus, rezultatų remiantis X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio c punkto i papunkčio nuostatomis.

6.   Kitų gyvūnų monitoringas

Be 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų programų, valstybės narės gali nuspręsti savanoriškai tirti kitus gyvūnus, visų pirma,

— pieno produktų gamybai auginamus gyvūnus,

— gyvūnus, kilusius iš šalių, kurių teritorijoje pasireiškia USE,

— gyvūnus, kurie galėjo būti šeriami, kaip įtariama, užkratu užterštais pašarais,

— gyvūnus, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba kurie yra iš jų išvesti.

7.   Priemonės, taikomos baigus avių ir ožkų tyrimus

7.1. Jei žmonėms vartoti skerdžiamas gyvūnas buvo atrinktas tyrimui GSE nustatyti, jo skerdena nėra žymima Direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyriuje numatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas greitojo tyrimo rezultatas.

7.2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 7.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta kompetentingų institucijų patvirtinta sistema, leidžianti atsekti visas gyvūno dalis, ir jeigu iš skerdyklos neiškeliauja nė viena ištirto gyvūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, kol negaunami neigiami greitojo tyrimo rezultatai.

7.3. Visos ištirto gyvulio kūno dalys, įskaitant odą, oficialiai saugomos, kol bus gauti neigiami greitojo testo rezultatai, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, kurie tiesiogiai naikinami remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais.

7.4. Visos gyvulio, kurio greitojo tyrimo rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III skirsnyje numatytais įrašais.

8.   Genotipo nustatymas

8.1. Nustatomas kiekvienos USE užsikrėtusios avies priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos atsparių genotipų avys (genotipo avys, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abi alelės koduoja argininą kodonuose 154 ir 171), apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Jei įmanoma, nustatomas tokių atvejų kamieno geno tipas. Jeigu tokiais atvejais kamieno geno tipo nustatyti neįmanoma, gyvulio kilmės banda ar kitos bandos, kuriose gyvūnas buvo laikomas, stebimos intensyviau, siekiant aptikti kitus USE užsikrėtusius gyvūnus kamieno geno tipui nustatyti.

8.2. Be gyvūnų, kurių genotipas nustatomas remiantis 8.1 punktu, nustatomas minimalaus avių mėginio priono baltymo genotipas. Jeigu valstybių narių suaugusių avių populiacija viršija 750 000 suaugusių gyvūnų, šį mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Kitose valstybėse narėse mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų. Mėginius galima imti iš žmogaus maistui paskerstų gyvūnų, iš ūkyje kritusių arba iš gyvų gyvūnų. Mėginių ėmimas turi būti tipiškas visai avių populiacijai.

III.   KITŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ MONITORINGAS

Valstybės narės gali savanoriškai stebėti, kaip dažnai USE užsikrečia kitos gyvūnų rūšys – ne tik galvijai, avys ir ožkos.

B SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖS IR ĮRAŠŲ REIKALAVIMAI

I.   VALSTYBĖMS NARĖMS KELIAMI REIKALAVIMAI

A.   Informacija, pateikiama valstybių narių metinėje ataskaitoje, kaip numatyta 6 straipsnio 4 dalyje

1. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurių judėjimas, remiantis 12 straipsnio 1 dalimi, ribojamas, skaičius.

2. Įtariamų vienos rūšies gyvūnų, kurie, remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, tiriami laboratorijoje, skaičius, greitojo ir patvirtinamojo tyrimų rezultatai (teigiamų ir neigiamų atvejų skaičius) bei galvijams – visų ištirtų gyvūnų amžiaus pasiskirstymo įvertinimas. Kiek tik įmanoma, amžiaus pasiskirstymą reikia sugrupuoti taip: „jaunesni kaip 24 mėnesiai“, pasiskirstymas per 12 mėnesių tarp 24 ir 155 mėnesių ir „vyresni kaip 155 mėnesiai“.

3. Bandų, kuriose buvo užregistruoti ir remiantis 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis ištirti įtariami avių ir ožkų užsikrėtimo atvejai, skaičius.

4. Kiekvienoje A skyriaus I poskyrio 2.1, 2.2, 2.3, 3.1, 4.1, 4.2, 4.3 ir 5 punktuose minimoje subpopuliacijoje ištirtų galvijų skaičius. Nurodomas mėginio parinkimo metodas, greitojo ir patvirtinamojo tyrimų rezultatai ir ištirtų gyvūnų amžiaus pasiskirstymo įvertinimas, kaip nurodyta 2 punkte.

5. Kiekvienoje A skyriaus, II dalies, 2, 3 ir 5 punktuose minimoje subpopuliacijoje ištirtų avių ir ožkų bei bandų skaičius nurodant mėginio parinkimo metodą ir greitojo bei patvirtinamojo tyrimų rezultatus.

6. Teigiamų GSE ir skrepi atvejų geografinis pasiskirstymas, įskaitant kilmės šalį, jeigu tai nėra ta pati duomenis pateikianti šalis. Kiekvieno USE užsikrėtusio galvijo, avies ir ožkos atvedimo metai ir, jei įmanoma, mėnuo. Netipiškos USE atvejai ir priežastys, kodėl taip manoma. Skrepi atveju: pirminio molekulinio tyrimo rezultatai taikant atskiriamąjį imunoblotingą, minimą X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio c punkto i papunktyje.

7. Kitiems gyvūnams, ne galvijams, avims ir ožkoms: mėginių ir vienos rūšies gyvūnų patvirtintų USE atvejų skaičius.

8. Kiekvieno galvijo genotipas ir, jei įmanoma, veislė – nesvarbu, ar nustatyta USE, ar buvo tiriamas remiantis A skyriaus, II dalies 8.1 ir 8.2 punktais.

B.   Ataskaitiniai laikotarpiai

Ataskaitų, kuriose pateikiama A skirsnyje minima ir kas mėnesį Komisijai siunčiama informacija arba 8 punkte kas ketvirtį siunčiama informacija, gali sudaryti metinę ataskaitą, kaip reikalaujama 6 straipsnio 4 dalyje, jeigu ši informacija nuolat atnaujinama, kai gaunama nauja informacija.

▼M13

II.   INFORMACIJA, PATEIKIAMA KOMISIJOS APŽVALGOJE

Apžvalga pateikiama lentelėse, nurodant, kaip numatyta I dalyje, informaciją apie kiekvieną valstybę narę.

III.   ĮRAŠAI

1.

Septynerius metus kompetentinga institucija saugo įrašus apie:

— gyvūnų, kurių judėjimas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, ribojamas, skaičių ir rūšis,

— klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, atliekamų, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, skaičių ir rezultatus,

— laboratorinių tyrimų, nurodytų 12 straipsnio 2 dalyje, skaičių ir rezultatus,

— gyvūnų, kurių mėginiai imami, vykdant A skyriuje nurodytas monitoringo programas, skaičių, tapatybę ir kilmę ir, jei įmanoma, amžių, veislę bei anamnezę,

— avių, kurių tyrimo USE nustatyti rezultatas teigiamas, priono baltymo genotipą.

2.

Septynerius metus tyrimų laboratorija saugo tyrimų įrašus, ypač laboratorinius žurnalus, ir, tam tikrais atvejais, parafino blokus bei analizės, atliktos Western blotingo metodu, fotografinius atvaizdus.

▼M22




IV PRIEDAS

GYVŪNŲ ŠĖRIMAS

I.   7 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo taikymo išplėtimas.

7 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas taikomas ir šėrimui:

a) ūkiuose auginamų gyvūnų, išskyrus mėsėdžių kailinių žvėrelių šėrimą:

i) perdirbtais gyvuliniais baltymais;

ii) iš atrajotojų gauta želatina;

iii) kraujo produktais;

iv) hidrolizuotais baltymais;

v) gyvūninės kilmės dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu („dikalcio fosfatas ir trikalcio fosfatas“);

vi) pašarais, kurių sudėtyje yra nuo i iki v punkto išvardyti baltymai;

b) atrajotojų, kuriuos draudžiama šerti gyvuliniais baltymais ir pašarais, kurių sudėtyje yra tokių baltymų.

II.   Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų draudimų, bei konkrečios tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos.

A. 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti draudimai netaikomi:

a) ūkiuose auginamų gyvūnų šėrimui i, ii, iii ir iv pastraipose nurodytais baltymais bei iš tokių baltymų gautais pašarais:

i) pienu, pieno pagrindo produktais ir krekenomis;

ii) kiaušiniais ir kiaušinių produktais;

iii) iš neatrajotųjų gauta želatina;

iv) iš neatrajotojų dalių ir iš atrajotojų kailių ir odos gautais hidrolizuotais baltymais;

b) ūkiuose auginamų neatrajotojų šėrimui i, ii ir iii pastraipose nurodytais baltymais bei iš tokių baltymų gautais produktais:

i) žuvų miltais, laikantis B punkte nustatytų sąlygų;

ii) dikalcio fosfatu ir trikalcio fosfatu, laikantis C punkte nustatytų sąlygų;

iii) iš neatrajotojų gautais kraujo produktais, laikantis D punkte nustatytų sąlygų;

c) žuvų šėrimui iš neatrajotojų gautais kraujo miltais, laikantis D punkte nustatytų sąlygų;

d) valstybė narė gali leisti šerti ūkiuose auginamus gyvūnus gumbavaisiais ir šakniavaisiais bei pašarais, kurių sudėtyje yra tokių produktų, po to, kai buvo nustatytos kaulų atplaišos, jei buvo pateiktas palankus rizikos įvertinimas. Įvertinant riziką atsižvelgiama bent jau į taršos dydį ir galimą jos šaltinį bei į galutinę siuntos paskirties vietą.

B. A punkto b papunkčio i pastraipoje nurodytų žuvų miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, naudojimui ūkiuose auginamiems neatrajotojams (netaikoma mėsėdžiams kailiniams žvėreliams) šerti taikomos tokios sąlygos:

a) žuvų miltai gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš žuvies gautiems produktams gaminti;

b) prieš išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje, kiekviena importuotų žuvų miltų siunta ištiriama mikroskopu pagal Direktyvą 2003/126/EB;

c) pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminami įmonėse, kurios negamina pašarų atrajotojams ir kurios turi kompetetingos institucijos šiam tikslui išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo c punkto:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vietos kombinuotųjų pašarų gamintojams, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, sudaro mažiau negu 50 % nevalytų baltymų;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, kitoms gyvūnų rūšims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams skirti birūs ir įpakuoti pašarai sandėliuojant, vežant ir pakuojant laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų biriems žuvų miltams ir biriems pašarams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— atrajotojams skirti pašarai gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie žuvų miltų pirkimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetentinga institucija, ir

— atliekami nuolatiniai atrajotojams skirtų pašarų tyrimai siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų uždraustų baltymų, įskaitant žuvų miltus;

d) pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, etiketėje ir lydraštyje aiškiai nurodomi žodžiai „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“;

e) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami atrajotojams skirti pašarai. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atrajotojams skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

f) pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią atrajotojus šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žuvų miltų.

C. A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodytų dikalcio fosfato ir trikalcio fosfato bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, naudojimui ūkiuose auginamiems neatrajotojams (netaikoma mėsėdžiams kailiniams žvėreliams) šerti taikomos tokios sąlygos:

a) pšarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, gaminami įmonėse, kurios neruošia pašarų atrajotojams ir kurios turi kompetetingos institucijos šiam tikslui išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo šios sąlygos:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, iš vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, iš viso sudaro mažiau negu 10 % fosforo;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, kitoms gyvūnų rūšims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams skirti birūs ir įpakuoti pašarai yra gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo tų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato,

— atrajotojams skirti birūs pašarai sandėliuojant, vežant ir pakuojant yra laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų biriam dikalcio fosfatui, biriam trikalcio fosfatui ir biriems pašarams, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato pirkimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetetinga institucija;

b) pašarų, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, etiketėje arba lydraštyje aiškiai nurodomi žodžiai „sudėtyje yra gyvūninės kilmės dikalcio (trikalcio) fosfato - netinka atrajotojams šerti“;

c) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai atrajotojams. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atrajotojams skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

d) pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato, ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią atrajotojus šerti pašarais, kurių sudėtyje yra dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato.

D. A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodytų kraujo produktų ir A punkto c papunktyje nurodytų kraujo miltų bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, naudojimui atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti taikomos tokios sąlygos:

a) kraujas yra gaunamas iš ES patvirtintų skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai ir kurios yra registruotos kaip neskerdžiančios atrajotojų, ir vežamas tiesiai į perdirbimo įmonę transporto priemonėmis, skirtomis vežti tik neatrajotojų kraują. Jei transporto priemonė anksčiau buvo naudojama vežti atrajotojų kraujui, išvalius prieš vežant neatrajotojų kraują, ją patikrina kompetetinga institucija.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti skersti atrajotojus skerdykloje, kurioje surenkamas neatrajotojų kraujas gaminti kraujo produktams ir kraujo miltams, skirtiems atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti, jei šioje skerdykloje įdiegta pripažinta kontrolės sistema. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— neatrajotojai skerdžiami patalpose, fiziškai atskirtose nuo tų, kuriose skerdžiami atrajotojai,

— iš atrajotojų gautas kraujas surenkamas, sandėliuojamas, vežamas ir pakuojamas patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų iš neatrajotojų gautam kraujui, ir

— reguliariai imami iš neatrajotojų gauto kraujo mėginiai ir atliekama mėginių analizė, siekiant nustatyti, ar juose nėra atrajotojų baltymų;

b) kraujo produktai ir kraujo miltai gaminami įmonėje, perdirbančioje tik neatrajotojų kraują.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti gaminti ūkiuose auginamiems neatrajotojams ir žuvims šerti skirtus atitinkamai kraujo produktus ir kraujo miltus atrajotojų kraują perdirbančiose įmonėse, kuriose yra pripažinta kontrolės sistema, kuria užkertamas kelias kryžminiam užteršimui. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— neatrajotojų kraujas perdirbamas uždaroje sistemoje, fiziškai atskirtoje nuo atrajotojų kraujo perdirbimo,

— iš atrajotojų gautos birios žaliavos ir birūs gatavi kraujo produktai vežami, sandėliuojami ir pakuojami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, skirtų iš neatrajotojų gautai biriai žaliavai ir biriems gataviems produktams, ir

— reguliariai imami iš neatrajotojų gautų kraujo produktų ir kraujo miltų mėginiai ir atliekama jų analizė, siekiant nustatyti, ar mėginiuose nėra atrajotojų baltymų;

c) pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, gaminami įmonėse, kurios neruošia pašarų atitinkamai atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, ir kurios turi šiam tikslui kompetetingos institucijos išduotą leidimą.

Nukrypstant nuo šios sąlygos:

i) nereikalaujama specialaus leidimo kombinuotųjų pašarų gamybai iš pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, iš vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie:

— yra registruoti kompetentingos institucijos,

— laiko tik neatrajotojus kraujo produktų naudojimo atveju arba tik žuvis kraujo miltų naudojimo atveju,

— gamina kombinuotuosius pašarus, skirtus naudoti tik tame pačiame ūkyje, ir

— jei gamybai naudojamus pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, iš viso sudaro mažiau nei 50 % baltymų;

ii) kompetetinga institucija gali leisti pašarų atrajotojams gamybą įmonėse, kurios taip pat gamina pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, atitinkamai ūkiuose auginamiems neatrajotojams arba žuvims, laikydamasi tokių sąlygų:

— atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, skirti birūs arba įpakuoti pašarai yra gaminami patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose gaminami pašarai, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų,

— sandėliuojant, vežant ir pakuojant birūs pašarai laikomi fiziškai atskirtose patalpose tokiu būdu:

— 

a) atrajotojams skirti pašarai laikomi atskirai nuo kraujo produktų ir nuo pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų;

b) pašarai, skirti ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, laikomi atskirai nuo kraujo miltų ir pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo miltų,

— dokumentai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie kraujo produktų ir kraujo miltų įsigijimus ir panaudojimą bei pašarų, kurių sudėtyje yra tokių produktų, pardavimus, yra saugomi ne mažiau kaip penkerius metus, kad su jais galėtų susipažinti kompetetinga institucija;

d) pašarų, kurių sudėtyje yra kraujo produktų arba kraujo miltų, etiketėje, lydraštyje arba sanitariniame pažymėjime aiškiai nurodomi žodžiai atitinkamai „sudėtyje yra kraujo produktų – netinka atrajotojams šerti“ arba „sudėtyje yra kraujo miltų – skirta tik žuvims šerti“;

e) birūs pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo produktų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai atrajotojams, o birūs pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, - transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami pašarai ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis. Jei transporto priemonė vėliau naudojama vežti atitinkamai atrajotojams arba ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus žuvis, skirtus pašarus, ji kruopščiai išvaloma laikantis kompetetingos institucijos patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

f) pašarus, kurių sudėtyje yra kraujo produktų, draudžiama naudoti ir sandėliuoti ūkiuose, kuriuose laikomi ūkiuose auginami gyvūnai, o pašarai, kurių sudėtyje yra kraujo miltų, draudžiami ūkiuose, kuriuose laikomi ūkiuose auginami gyvūnai, išskyrus žuvis.

Nukrypstant nuo šios sąlygos, kompetetinga institucija gali leisti naudoti ir sandėliuoti pašarus, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų, ūkiuose, kuriuose laikomi atitinkamai atrajotojai arba ūkiuose auginami gyvūnai, išskyrus žuvis, jei ji yra įsitikinusi, kad ūkyje yra įgyvendinamos priemonės, užkertančios kelią šerti pašarais, kurių sudėtyje yra atitinkamai kraujo produktų arba kraujo miltų, atitinkamai atrajotojus arba kitas rūšis, išskyrus žuvis.

III.   Bendrosios įgyvendinančios sąlygos.

A. Šis priedas taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatų.

B. Valstybės narės atnaujina sąrašus:

a) skerdyklų, patvirtintų kraujui rinkti laikantis II dalies D punkto a papunkčio;

b) patvirtintų perdirbimo įmonių, gaminančių dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, kraujo produktus arba kraujo miltus; ir

c) įmonių, išskyrus vietos kombinuotųjų pašarų gamintojus, įgaliotų gaminti pašarus, kurių sudėtyje yra b punkte nurodytų kraujo miltų ir baltymų, kurios veikia laikydamosi II dalies B punkto c papunktyje, C punkto a papunktyje ir D punkto c papunktyje nustatytų sąlygų.

C. 

a) birūs perdirbti gyvuliniai baltymai, išskyrus kraujo miltus, ir birūs produktai, įskaitant pašarus, organines trąšas bei dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, sandėliuojami tam skirtose talpyklose ir vežami tam skirtomis transporto priemonėmis. Saugykla arba transporto priemonė gali būti naudojamos kitais tikslais tik jas išvalius ir po to, kai jas patikrino kompetetinga institucija;

b) II dalies A punkto b papunkčio i pastraipoje nurodyti birūs žuvų miltai, II dalies A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodyti birus dikalcio fosfatas ir birus trikalcio fosfatas, II dalies A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodyti kraujo produktai ir II dalies A punkto c papunktyje nurodyti kraujo miltai laikomi ir vežami tam tikslui skirtose saugyklose ir transporto priemonėse;

c) nukrypstant nuo b punkto:

i) saugyklos arba transporto priemonės gali būti naudojamos saugoti ir vežti pašarus, kurių sudėtyje yra tų pačių baltymų;

ii) išvalius saugyklos ir transporto priemonės gali būti naudojamos kitiems tikslams po to, kai jas patikrino kompetetinga institucija, ir

iii) saugyklos ir transporto priemonės, kuriomis vežami žuvų miltai, gali būti naudojamos kitiems tikslams, jei įmonėje naudojama kompetetingos institucijos pripažinta kontrolės sistema, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo. Kontrolės sistemą sudaro bent šios priemonės:

— įrašai apie vežtas medžiagas ir transporto priemonės valymą bei

— nuolat imami vežamų pašarų mėginiai ir atliekama jų analizė, siekiant nustatyti, ar juose nėra žuvų miltų.

Kompetentinga institucija atlieka dažnus patikrinimus vietoje siekdama įsitikinti, kad pirmiau nurodyta kontrolės sistema taikoma teisingai.

D. Pašarai, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų kraujo produktų arba perdirbtų gyvulinių baltymų, išskyrus žuvų miltus, negaminami įmonėse, kuriose gaminami pašarai ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams.

Birūs pašarai, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų kraujo produktų arba perdirbtų gyvulinių baltymų, išskyrus žuvų miltus, sandėliuojant, vežant ir pakuojant laikomi patalpose, fiziškai atskirtose nuo patalpų, kuriose laikomi ūkiuose auginamiems gyvūnams skirti birūs pašarai, išskyrus pašarus mėsėdžiams kailiniams žvėreliams.

Naminių gyvūnėlių ėdalas ir mėsėdžių kailinių žvėrelių pašarai, kurių sudėtyje yra II dalies A punkto b papunkčio ii pastraipoje nurodytų dikalcio fosfato arba trikalcio fosfato ir II dalies A punkto b papunkčio iii pastraipoje nurodytų kraujo produktų, gaminami ir vežami laikantis atitinkamai II dalies C punkto a ir c papunkčių bei D punkto c ir e papunkčių.

E. 

1. Iš atrajotojų gautų perdirbtų gyvulinių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių perdirbtų gyvulinių baltymų, eksportas į trečiąsias šalis yra draudžiamas.

2. Iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvulinių baltymų ir produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, eksportą leidžia tik kompetetinga institucija, jei laikomasi tokių sąlygų:

— jie skirti 7 straipsniu neuždraustam naudojimui,

— prieš eksportuojant su trečiąja šalimi sudaromas raštiškas susitarimas, į kurį įtraukiamas trečiosios šalies įsipareigojimas laikytis galutinės naudojimo paskirties ir nereeksportuoti perdirbtų gyvulinių baltymų arba produktų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, 7 straipsniu draudžiamam naudojimui.

3. Siekiant veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą valstybės narės, leidžiančios eksportą pagal 2 punktą, informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas nuostatas ir sąlygas, dėl kurių susitarta su atitinkama trečiąja šalimi, atsižvelgiant į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

2 ir 3 punktai netaikomi:

— žuvų miltų eksportui, jei jis atitinka II dalies B punkte nustatytas sąlygas,

— produktams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų,

— naminių gyvūnėlių ėdalui.

F. Kompetentinga institucija atlieka dokumentų ir fizinius patikrinimus, įskaitant pašarų tyrimus, visos gamybos ir paskirstymo grandinės metu, vadovaudamasi Direktyva 95/53/EB, kad kontroliuotų, kaip laikomasi direktyvos ir šio reglamento nuostatų. Nustačius, kad yra draudžiamų gyvulinių baltymų, taikoma Direktyva 95/53/EB. Kompetetinga institucija nuolat tikrina tokiai oficialiai kontrolei tyrimus atliekančių laboratorijų kompetenciją, ypač įvertindama tarplaboratorinių tyrimų rezultatus. Jei manoma, kad kompetencijos nepakanka, kaip minimalios korekcinės priemonės imamasi laboratorijos personalo pakartotinio mokymo.

▼B




V PRIEDAS

NURODYTA PAVOJINGA MEDŽIAGA

1.

Atsižvelgiant į valstybės narės ar trečiosios kilmės šalies kategoriją ar gyvūno gyvenamąją vietą, nustatomą atsižvelgiant į 5 straipsnį, šie audiniai yra vadinami specifine pavojinga gyvūnine atlieka:

1 IR 2 KATEGORIJOS

Nė vienas.

3 IR 4 KATEGORIJOS

a) vyresnių nei 12 mėnesių galvijų kiaušas, įskaitant smegenis ir akis, tonziles ir nugarkaulio smegenis ir įvairaus amžiaus galvijų žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos;

b) vyresnių nei 12 mėnesių avių ir ožkų kiaušas, įskaitant smegenis, akis ir nugarkaulio smegenis arba prasikalusius priekinius dantis, ir įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis.

5 KATEGORIJA

a) vyresnių nei 6 mėnesių galvijų galva (išskyrus liežuvį), įskaitant smegenis, akis, trišakį nervą, tonziles, užkrūčio liauką, blužnį ir nugarkaulio smegenis bei įvairaus amžiaus galvijų žarnyną nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos;

b) vyresnių nei 30 mėnesių galvijų nugarkaulis, įskaitant nugarinio kamieno nervus;

c) vyresnių nei 12 mėnesių avių ir ožkų kiaušas, įskaitant smegenis, akis ir nugarkaulio smegenis arba prasikalusius priekinius dantis, ir įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis.

2.

Nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama iš:

a) skerdyklų;

b) mėsos išpjaustymo įmonių, ypač pavojingų atliekų perdirbimo įmonių ar jų patalpų, nurodytų Direktyvos 90/667/EEB ( 21 ) 3 ir 7 straipsniuose, prižiūrint kompetentingos institucijos patvirtintam asmeniui. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos patvirtina tas įmones.

Tačiau nugarkaulis gali būti pašalinamas valstybėse narėse esančiose vartotojams skirtose pardavimo vietose.

Jei iš nugaišusių gyvūnų, kurie nebuvo skerdžiami žmonių maistui, nėra pašalinama nurodyta pavojinga medžiaga, tai tų gyvūnų atskiros kūno dalys arba visas kūnas, turintis nurodytą pavojingą medžiagą, laikomas specifine pavojinga gyvūnine atlieka.

3.

Valstybės narės užtikrina, kad visa nurodyta pavojinga medžiaga bus nudažyta ir atitinkamai iš karto pažymėta ją pašalinant ir visiškai sunaikinant:

a) sudeginant iš anksto neapdorojus arba

b) užtikrinant, kad po išankstinio apdorojimo dažą arba ženklą bus galima nustatyti:

i) pagal Sprendimo 92/562/EEB ( 22 ) Priedo I–IV, VI ir VII skyriuose nustatytą tvarką:

— sudeginant,

— pakartotinai sudeginant;

ii) bent atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 1999/534/EB ( 23 ) dėl specifinės pavojingos gyvūninės atliekų laidojimo patvirtintuose sąvartynuose I priede nurodytus standartus.

4.

Nepažeisdamos 12 ir 13 straipsnio, valstybės narės gali nukrypti nuo 2 ir 3 punktų, kad specifinė pavojinga gyvūninė atlieka ar kūnai būtų sudeginami ir laidojami ar, jų nenudažant arba atitinkamai nepašalinant nurodytos pavojingos medžiagos, esant aplinkybėms, nurodytoms Direktyvos 90/667/EEB 3 straipsnio 2 dalyje arba taikant kompetentingos institucijos patvirtintą ir patikrintą metodą, užkertantį kelią USE plitimui, ypač tais atvejais, kai gyvūnai nugaišo arba buvo paskersti imantis priemonių ligai kontroliuoti.

5.

Leidimas taikyti alternatyvų testą patikrinti, ar specifinė pavojinga gyvūninė atlieka yra pašalinta, išduodamas tokiomis sąlygomis, t. y.:

a) skerdyklose esantys gyvūnai tiriami, ar, pašalinus specifinę pavojingą gyvūninę atlieką, yra tinkami;

b) žmonių maistui ar galvijų pašarui skirtas galvijų, ožkų ar avių produktas nepatenka už skerdyklos ribų, kol kompetentinga institucija negauna ir nepatvirtina visų paskerstų galvijų, kurie galėjo užsikrėsti arba vienas iš jų užsikrėtė GSE, testų rezultatų;

c) tada, kai atlikus alternatyvų testą gaunamas teigiamas rezultatas, visa galvijų, ožkų ir avių medžiaga, kuri galėjo užsikrėsti skerdykloje, sunaikinama atsižvelgiant į 3 punktą, nebent viso kūno, įskaitant ir užkrėsto gyvūno kailį, dalys gali būti identifikuojamos ir laikomos atskirai.

6.

Valstybės narės dažnai atlieka oficialius patikrinimus, siekdamos įsitikinti, ar šis priedas yra tinkamai taikomas, ir siekdamos užtikrinti, kad bus imamasi priemonių siekiant išvengti taršos, ypač skerdyklose, mėsos išpjaustymo įmonėse, gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo įmonėse, ypač pavojingas medžiagas perdirbančiose įmonėse ar patalpose, kurioms leidimus išduoda valstybės narės, atsižvelgdamos į Direktyvos 90/667/EEB 7 straipsnį, pardavimo vartotojams vietose, sąvartynuose ir kitose sandėliavimui ar deginimui skirtose įmonėse.

7.

Valstybės narės sukuria sistemą, kuria užtikrinama ir tikrinama, ar:

a) gaminant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus produktus, specifinė pavojinga gyvūninė atlieka naudojama tik tuo tikslu;

b) į valstybę narę importuojami galvijai, ožkos ir avys priskiriami žemesnei kategorijai, atsižvelgiant į jų geresnę sveikatos būklę GSE atžvilgiu negu gyvūnų, kuriuos iki skerdimo ir išsiuntimo iš šalies prižiūri oficialiai paskirti pareigūnai;

c) specifinė pavojinga gyvūninė atlieka ypač tais atvejais, kai ji pašalinama ne skerdyklose, o kitose įmonėse ar patalpose, visiškai atskiriama nuo kitų atliekų, kurios atsižvelgiant į 2, 3 ir 4 punktus nėra sudeginamos, surenkamos ir atskirai pašalinamos. Valstybės narės gali leisti išvežti galvijų galvas ar nurodytos pavojingos medžiagos turinčią skerdeną į kitą valstybę narę, jei ši sutinka priimti specifinę pavojingą gyvūninę atlieką ir patvirtina jos vežimo specifines sąlygas.

8.

Valstybės narės gali išsiųsti nurodytą pavojingą arba perdirbtą medžiagą į kitas valstybes nares tam, kad ši būtų sudeginama pagal Sprendimo 97/735/EB ( 24 ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Šie punktai gali būti iš dalies pakeisti valstybei narei pareikalavus leisti išsiųsti nurodytą pavojingą arba perdirbtą medžiagą į trečiąsias šalis sudeginti. Eksportui nustatytos sąlygos taikomos tuo pačiu metu pagal tą pačią tvarką.




VI PRIEDAS

TAM TIKRŲ GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ ARBA TURINČIŲ ATRAJOTOJŲ MEDŽIAGOS, STANDARTAI

9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems gyvūninės kilmės produktams, kuriuos draudžiama gaminti iš atrajotojų medžiagos, priskiriama:

a) mėsa, mechaniškai atskirta nuo kaulo;

b) kalcio difosfatas, dedamas į galvijams skirtus pašarus;

c) želatina, nebent ji gaunama iš atrajotojų odos;

d) atrajotojų lydytų riebalų produktai;

e) atrajotojų lydyti riebalai, nebent jie gaunami iš:

i) riebalinioaudinio, laikomo tinkamu žmonių vartojimui;

ii) žaliavų, perdirbamų atsižvelgiant į Direktyvoje 90/667/EEB nurodytus standartus.

▼M16




VII PRIEDAS

UŽKREČIAMOS SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS LIKVIDAVIMAS

1. 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

a) galvijų atveju:

— visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

— jei buvo patvirtinta, kad liga serga gyvūnų patelė, jos palikuonys, gimę dvejus metus prieš klinikinę ligos pradžią ar po jos,

— visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

— galima ligos kilmė,

— kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo;

b) avių ir ožkų atveju:

— visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

— kiek tai įmanoma, nustatyti gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvus, visus embrionus, kiaušialąstes ir paskutinius palikuonis,

— visas kitas avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkiuose, kurių liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

— galima ligos kilmė ir kiti ūkiai, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

— pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

2. 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas priemonės yra ne mažiau negu šios priemonės:

a) jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

— 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukose nurodytos gyvūnų kohortos neskersti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

— atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų skerdimą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos sėklos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nudvėsę jie bus visiškai sunaikinti;

b) jei po 2003 m. spalio 1 d., vadovaujantis kompetentingos institucijos sprendimu, patvirtinama, kad avis ar ožka užkrėsta GSE:

i) visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės naikinami ir visiškai sunaikinami;

ii) arba visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės naikinami ir visiškai sunaikinami, išskyrus:

— veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

— veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios įtraukos reikalavimus,

— tik skersti skirtas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį,

— jei kompetentinga institucija nuspręstų, iki dviejų mėnesių amžiaus tik skersti skirtas avis ir ožkas;

iii) jei užkrėstas gyvūnas pateko iš kito ūkio, atsižvelgdama į atvejo istoriją, valstybė narė gali nuspręsti likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, jų netaikant ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta, ar užuot jas taikiusi jame. Jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai. Jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta skrepi liga, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas;

c) jei patvirtinta, kad avis ar ožka užkrėsta GSE, visi 1 dalies b punkto nuo antrosios iki penktosios įtraukos nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės naikinami ir visiškai sunaikinami.

3. Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi skrepi liga, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas tol, kol bus gauti tyrimo rezultatai. Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta skrepi liga, ir yra ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas skrepi liga, kompetentinga institucija gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgiant į turimą epidemiologinę informaciją.

4. Į ūkį (-ius), kuriame (-iuose), vadovaujantis 2 dalies b punkto i ar ii papunkčiu, vyko naikinimas, gali patekti tik šie gyvūnai:

a) ARR/ARR genotipo avių patinai;

b) avių patelės, turinčios ne mažiau kaip 1 ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

c) ožkos, jei:

i) ūkyje nėra veislinių avių, išskyrus nurodytąsias a ir b punktuose;

ii) po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo kruopščiai išvalytos ir dezinfekuotos;

iii) ūkiui taikoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant visų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimą, jei:

— jos buvo paskerstos žmonėms vartoti jų vaisingo gyvenimo pabaigoje,

— arba nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje ir kurios atitinka III priedo A skyriaus II poskyrio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

5. Ūkyje (-iuose), kuriame (-iuose), vadovaujantis 2 dalies b punkto i ar ii papunkčiu, vyko naikinimas, gali būti naudojami tik šie embrioniniai avių produktai:

a) ARR/ARR genotipo avinų sėkla;

b) embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių.

▼M24

6. Pereinamuoju laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. sausio 1 d., ir nukrypdamos nuo 4 dalies b punkte išdėstyto apribojimo, kai sunku gauti žinomo avių genotipo pakaitą, valstybės narės gali leisti įvežti nenėščias ėringas nežinomo genotipo avis į ūkius, kuriems taikomos 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytos priemonės.

▼M16

7. Ūkiui pritaikius 2 dalies b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytas priemones:

a) ARR/ARR avių judėjimui iš ūkio netaikomi jokie apribojimai;

b) avys, turinčios tik vieną ARR alelį, gali būti perkeliamos iš ūkio, tik jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti arba sunaikinamos. Tačiau

— avys, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, gali būti perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, vadovaujantis 2 dalies b punkto ii papunkčiu pritaikius priemones,

— jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai, turintys ARR alelį ir neturintys VRQ alelių, gali būti perkeliami į vieną kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant. Ūkyje, į kurį jie perkeliami, turi nebūti kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos turi būti nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent ten jos būtų iškart skerdžiamos;

c) jei valstybė narė nuspręstų, jaunesnės negu 2 mėnesių amžiaus avys ir ožkos gali iš ūkio būti perkeliamos, jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti. Tačiau tokių gyvūnų galvos ir pilvo ertmės organai tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 ( 25 ) 4 straipsnio 2 dalies a, b arba c punktais;

d) nepažeidžiant c punkto, a ir b punktuose nenurodytų genotipų avys gali iš ūkio būti perkeliamos tik sunaikinti.

8. 4, 5 ir 7 dalyse nurodyti apribojimai ūkiui taikomi trejus metus:

a) nuo datos, kai visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą;

b) arba nuo vėliausios datos, kai avys ar ožkos buvo laikomos ūkio teritorijoje;

c) arba 4 dalies c punkte numatytu atveju – nuo datos, kai pradėta intensyvesnė USE stebėsena;

d) arba nuo datos, kai visi ūkyje laikomi veisliniai avinai yra ARR/ARR genotipo, visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturi VRQ alelių, jei per trejus metus atliktų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus toliau nurodytų gyvūnų USE tyrimų rezultatai yra neigiami:

— kas metus atrenkamos vaisingo gyvenimo pabaigoje paskerstų avių imties, vadovaujantis III priedo A skyriaus II poskyrio 4 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytu bandinių imties dydžiu,

— visų III priedo A skyriaus II poskyrio 3 dalyje nurodytų ūkyje nudvėsusių ar paskerstų avių.

9. Jei veislėje ar ūkyje ARR alelis pasitaiko retai arba jei jis laikomas būtinu, siekiant išvengti įvaisos, valstybė narė gali nuspręsti:

a) atidėti gyvūnų naikinimą, kaip nurodyta 2 dalies b punkto i ar ii papunkčiuose, iki penkerių veisimo metų;

b) leisti į 2 dalies b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytus ūkius patekti avims, išskyrus 4 dalyje nurodytas avis, jei jos neturi VRQ alelio.

10. 6 ir 9 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas taikančios valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie jas suteikiant taikytas sąlygas ir kriterijus.

▼B




VIII PRIEDAS

PATEIKIMAS Į RINKĄ IR EKSPORTAS

▼M5

A SKYRIUS

▼M16

Prekybos Bendrijoje gyvais gyvūnais, sėkla ir embrionais sąlygos

▼M5

I.   SĄLYGOS, TAIKOMOS NEATSIŽVELGIANT Į VALSTYBĖS NARĖS AR TREČIOSIOS KILMĖS ŠALIES KATEGORIJĄ AR GYVŪNO GYVENAMĄJĄ VIETĄ

Prekybai avimis ir ožkomis taikomos šios sąlygos:

▼M14

a) veisti skirtos avys ir ožkos yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB ( 26 ) I priede, arba nuo gimimo ar pastaruosius trejus metus buvo nuolatos laikomos ūkyje ar ūkiuose, kurie ne mažiau kaip trejus metus atitiko šiuos reikalavimus:

(i) iki 2007 m. birželio 30 d.:

— juose vykdomi reguliarūs oficialūs veterinariniai patikrinimai,

— gyvūnai yra pažymėti,

— juose nebuvo patvirtintų „scrapie“ ligos atvejų,

— ūkyje imant mėginius tikrinamos senos gyvūnų patelės, kurias ketinama skersti,

— patelės, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

Ne vėliau kaip nuo 2004 m. liepos 1 d. ūkis ar ūkiai atitinka šiuos papildomus reikalavimus:

— visi vyresni kaip 18 mėnesių, III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodyti gyvūnai, kurie krito arba buvo paskersti ūkyje, tikrinami „scrapie“ ligai nustatyti, taikant X priedo C skyriaus 3.2b punkte nustatytus laboratorinius metodus, bei

— avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

ii) (ii)nuo 2007 m. liepos 1 d.:

— juose vykdomi reguliarūs oficialūs veterinariniai patikrinimai,

— gyvūnai yra identifikuoti laikantis Bendrijos teisės aktų reikalavimų,

— juose nebuvo patvirtintų „scrapie“ ligos atvejų,

— visi vyresni kaip 18 mėnesių, III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodyti gyvūnai, kurie krito arba buvo paskersti ūkyje, tikrinami „scrapie“ ligai nustatyti, taikant X priedo C skyriaus 3.2b punkte nustatytus laboratorinius metodus,

— avys ir ožkos, išskyrus ARR/ARR priono baltymo genotipo avis, patenka į ūkį, tik jei jos yra iš tuos pačius reikalavimus atitinkančio ūkio.

Jei jos skirtos valstybei narei, kuri visoje savo teritorijoje ar jos dalyje naudojasi b ar c dalies nuostatomis, veislinės avys ir ožkos atitinka papildomas bendras ar konkrečias garantijas, apibrėžtas 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

▼M5

b) privalomą ar savanorišką nacionalinę skrepi kontrolės programą visoje savo teritorijoje ar jos dalyje vykdanti valstybė narė:

i) gali pateikti minėtą programą Komisijai, visų pirma apibūdindama:

— ligos pasiskirstymą valstybėje narėje,

— programos priežastis, atsižvelgiant į ligos svarbą ir sąnaudų bei naudos santykį,

— geografinę teritoriją, kurioje programa bus įgyvendinama,

— ūkiams taikomas statuso kategorijas ir standartus, kurie turi būti įgyvendinti visų minėtų kategorijų ūkiuose,

— taikytinų tyrimų tvarką,

— programos stebėsenos tvarką,

— veiksmus, kurių būtų imamasi, jei dėl kokios nors priežasties ūkis prarastų savo statusą,

— priemones, kurių būtų imamasi, jei vadovaujantis programos nuostatomis atliktų patikrinimų rezultatai yra teigiami;

ii) i dalyje nurodyta programa gali būti patvirtinta, jei ji atitinka toje dalyje 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytus kriterijus. Papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali reikti Bendrijos vidaus prekybai vykdyti, apibrėžiamos tuo pačiu metu ar ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo programos patvirtinimo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Minėtos garantijos nėra didesnės už garantijas, kurias valstybė narė taiko savo teritorijoje;

iii) valstybių narių pateikti programų daliniai pakeitimai ar papildymai gali būti patvirtinti 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Daliniai, ii dalimi apibrėžtų garantijų pakeitimai gali būti patvirtinti vadovaujantis minėta tvarka;

c) jei valstybė narė mano, kad jos teritorijoje ar jos dalyje nėra skrepi:

i) ji turi Komisijai pateikti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose visų pirma nurodoma:

— ligos atvejų istorija jos teritorijoje,

— serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ar epidemiologiniais tyrimais grindžiamų priežiūros analizių rezultatai,

— laikotarpis, kuriuo buvo vykdoma priežiūra,

— priemonės, skirtos nustatyti, kad ligos užkrato nėra;

ii) papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali reikti Bendrijos vidaus prekybai vykdyti, apibrėžiamos 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Minėtos garantijos nėra didesnės už garantijas, kurias valstybė narė taiko savo teritorijoje;

iii) atitinkama valstybė narė turi pranešti Komisijai apie visus i dalyje nurodytos su liga susijusios informacijos pasikeitimus. Atsižvelgiant į minėtą pranešimą, ii dalimi apibrėžtos garantijos gali būti iš dalies keičiamos arba atšauktos 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

▼M16

d) nuo 2005 m. sausio 1 d. avių ir ožkų sėkla ir embrionai:

i) gaunami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba paskutinius trejus savo gyvenimo metus buvo nuolatos laikomi ūkyje ar ūkiuose, trejus metus atitikusiuose atitinkamai a punkto i papunkčio ar a punkto ii papunkčio reikalavimus;

ii) arba avių sėkla gaunama iš ARR/ARR priono baltymo genotipo patinų, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB ( 27 ) I priede;

iii) arba, jei tai avių embrionai, yra ARR/ARR priono baltymo genotipo, kaip apibrėžta Sprendimo 2002/1003/EB I priede.

▼B

II.   KILMĖS VALSTYBEI NAREI IR GYVŪNO GYVENAMAI VIETAI ATSIŽVELGIANT Į II PRIEDO C SKYRIŲ NUSTATYTINOS SĄLYGOS

1.

Siunčiant į kitą valstybę narę laikomasi 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių.

2.

Paskirties valstybei narei pranešama apie kilmės valstybės narės galvijus, ožkas ir avis, priskiriamas GSE kategorijoms.

3.

3.1 punkte nurodytam galvijų, kilusių iš arba laikomų valstybėje narėje arba viename iš regionų, judėjimui yra taikomos tokios sąlygos:

3 IR 4 KATEGORIJOS

Gyvūnai:

a) turi būti atvesti, auginti ir likę bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruotas nė vienas GSE atvejis; ar

b) gimė tada, kai draudimas atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais buvo sėkmingai įgyvendintas.

5 KATEGORIJA

Gyvūnai:

a) buvo atvesti tada, kai draudimas fermoje laikomus gyvūnus šerti gyvūniniais baltymais buvo sėkmingai įgyvendintas; ir

b) turi būti atvesti, auginti ir likę bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo ir kurias sudaro fermoje atvesti arba paimti iš bandos, turinčios tokį pat statusą, galvijai.

B SKYRIUS

15 straipsnio 2 dalyje nurodytų įtariamų užsikrėtusių USE ar užkrėstų gyvūnų palikuonims nustatytinos sąlygos

Į rinką draudžiama tiekti USE užkrėstų galvijų patelių paskutinės vados palikuonis arba ožkų ir avių, kuriems registruojama USE, palikuonis, kuriuos šios atsivedė prieš dvejus metus arba periodo, kai pasireiškė pirmieji klinikiniai ligos požymiai, metu.

C SKYRIUS

Prekybai konkrečiais gyvūninės kilmės produktais Bendrijoje nustatytinos sąlygos

I.

16 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimas netaikomas gyvūninės kilmės produktams, jei šie gaunami iš galvijų ir atitinka II ir III dalyse nurodytus reikalavimus:

— šviežiai mėsai,

— maltai mėsai,

— mėsos ruošiniams,

— mėsoms gaminiams,

— naminių gyvūnėlių ėdalui, kuriuo šeriami naminiai mėsėdžiai gyvūnai.

II.

Atsižvelgiant į 16 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą, galima prekiauti neiškaulinėta mėsa, iš kurios buvo pašalinti visi su ja sukibę audiniai, įskaitant limfinį ir nervinį audinį, ir gyvūninės kilmės produktais, nurodytais I dalyje ir gautais iš tinkamų galvijų, esančių šalyse ar regionuose, priskiriamų 5 kategorijai, jei produktai gaunami iš gyvūnų, atvestų, įsigaliojus gyvūnų šėrimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems standartams ir sertifikuojamų atsižvelgiant į 1 punkte nustatytas sąlygas, o produktai gaunami įmonėse, atitinkančiose 9 punkte nustatytas sąlygas. Kompetentinga institucija užtikrina, kad vykdomos kontrolės atitinka 2–8 ir 10 punktuose nustatytas sąlygas.

1.

Galvijas atitinka data paremtą schemą, jei jis buvo atvestas ir auginamas suinteresuotoje valstybėje narėje ir skerdimo metu buvo įrodyta, kad laikomasi nurodytų sąlygų:

a) visą savo gyvenimą gyvūnas nesunkiai identifikuojamas, sukuriant sąlygas atsekti jo veislinę patelę ir bandą, iš kurios jis yra kilęs; nustatyti jo ausies įsagas nekartojamą numerį, gimimo datą ir vietą ir visus gyvūno judėjimus, užregistruotus arba gyvūno oficialiame pase, arba oficialioje kompiuterizuotoje identifikacijos ir atsekamumo sistemoje; galima nustatyti veislinę patelę, iš kurios jis yra kilęs;

b) vyresnis nei šešių mėnesių, tačiau jaunesnis nei trisdešimties mėnesių gyvūnas identifikuojamas pagal savo gimimo datą, nurodytą gyvūno oficialiame pase;

c) kompetentinga institucija gavo ir patvirtino neginčijamą įrodymą, kad veislinė patelė, atsivedusi palikuonį, išgyveno mažiausiai šešis mėnesius nuo jo atvedimo;

d) veislinė patelė, atsivedusi palikuonį, nesusirgo GSE ir nėra įtariama užsikrėtusi GSE.

2.

Jei skerdimui skirtas gyvūnas ar su skerdimu susijusi bet kokia aplinkybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, gyvūnas automatiškai atmetamas, o jo pasas konfiskuojamas. Jei su šia informacija susipažįstama skerdimui pasibaigus, tai kompetentinga institucija privalo nedelsdama nutraukti pažymėjimo išdavimo procedūrą arba atšaukti išduotus pažymėjimus. Jei skerdena siunčiama, tai kompetentinga institucija privalo pranešti kompetentingai institucijai apie jos paskirties vietą. Paskirties vietos kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių.

3.

Tinkami gyvūnai turi būti skerdžiami skerdyklose pagal data paremtą schemą arba pagal sertifikuotos bandos schemą.

4.

Kompetentinga institucija privalo pati užtikrinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėse atliekamų procedūrų metu būtų pašalinami:

pakinklio, sėdynės kaulo, paviršiniai ir giluminiai kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubikaulio, šlaunikaulinio, strėnų, kaklo, krūtinkaulio, pomenčio, pažasties, uodegos ir giluminiai kaklo limfmazgiai.

5.

Prieš prasidedant skerdimui kompiuterizuota atsekamumo sistema mėsa turi būti atsekama pagal tinkamo gyvulio bandą arba po išpjaustymo – tos pačios partijos gyvūnus, kurių mėsa buvo išpjaustoma. Skerdimui pasibaigus, šviežia mėsa ir produktai, paženklinti etiketėmis ir nurodyti I dalyje, atsekami pagal bandą tam, kad būtų galima sugrąžinti įtariamą siuntą. Dokumentai ir kartu su naminių gyvulėlių ėdalu siunčiami dokumentai ir aprašai turi būti taip parengti, kad pagal juos būtų galima atsekti.

6.

Visos patvirtintos skerdenos individualus numeris privalo atitikti galvijų ausies etiketės numerį.

7.

Valstybė narė privalo turėti išsamius aprašus, susijusius su:

a) atsekamumu ir prieš skerdimą atliekama kontrole;

b) skerdimo metu atliekama kontrole;

c) kontrole, atliekama perdirbant naminių gyvunėlių ėdalą;

d) visais reikalavimais, keliamais po skerdimo prekybos vietoje ženklinimui etiketėmis ir sertifikavimui.

8.

Kompetentinga institucija privalo sukurti tokią sistemą atitikimo patikrinimams registruoti, kad būtų galima pademonstruoti atliekamą kontrolę.

9.

Tam, kad būtų patvirtinta, įmonė privalo sukurti ir įgyvendinti sistemą, kuria būtų galima identifikuoti mėsą ir nustatyti, ar produktas tinkamas vartoti, ir visos mėsos kilmę būtų galima atsekti pagal galvijų, iš kurių ji buvo gauta, bandą, o išpjausčius mėsą - visus vienos partijos galvijus. Sistema privalo užtikrinti visišką mėsos ar gyvūninės kilmės produktų atsekamumą visų etapų metu ir protokolai turi būti saugomi mažiausiai dvejus metus. Įmonės administracija raštu pateikia kompetentingai institucijai duomenis apie taikomą sistemą.

10.

Kompetentinga institucija privalo įvertinti, patvirtinti ir stebėti įmonėje taikomą sistemą tam, kad užtikrintų visišką atskyrimą ir atsekamumą atgal ir į priekį.

III.

Atsižvelgiant į 16 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą, galima prekiauti iškaulinėta mėsa, iš kurios buvo pašalinti visi su ja sukibę audiniai, įskaitant limfinį ir nervinį audinį, ir gyvūninės kilmės produktais, nurodytais I dalyje ir gautais iš 5 kategorijai priskiriamų tinkamų galvijų, laikomų šalyse ar regionuose, jei gyvūnai yra sertifikuojami atsižvelgiant į 2 punkte nustatytas sąlygas ir buvo laikomi bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo ir kurie buvo sertifikuojami atsižvelgiant į 1 punkte nustatytas sąlygas, o produktai gaunami įmonėse, atitinkančiose 11 punkte nustatytas sąlygas. Kompetentinga institucija užtikrina, kad kompiuterizuota atsekamumo sistema ir kontrolė atitinka 3–10 ir 12 punktuose nustatytas sąlygas.

Bandoms keliami reikalavimai

1.

a) Banda yra atskirą ir individualų vienetą sudarančių gyvūnų grupė; tai yra prižiūrimų gyvūnų grupė, kuri laikoma ir atskiriama nuo kitos gyvūnų grupės ir kuri yra identifikuojama pagal nekartojamą bandos ir gyvūno identifikacijos numerį.

b) Banda yra tinkama, jei mažiausiai septynerius metus joje nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo ar įtartino atvejo, kurio metu bet kuriam iš vis dar laikomų arba trumpai bandoje buvusiam arba pašalintam iš bandos gyvūnui būtų diagnozuota GSE.

c) B punkte nurodytų nuostatų išimtimi gali būti laikoma mažiau nei septynerius metus egzistuojanti banda, kuri yra tinkama, jei kompetentingai veterinarinei institucijai atlikus tyrimą nustatoma, kad:

i) visi gyvūnai buvo atvesti arba buvo pašalinti iš naujai suformuotos bandos, atitinkančios 2 punkto a, d ir e papunkčiuose nustatytas sąlygas; ir

ii) banda per visą jos egzistavimo laikoptarpį atitiko b punkte nustatytas sąlygas.

d) Jei laikymo vietoje esančioje naujai suformuotoje bandoje bet kuriam iš gyvūnų, tebesančių arba pašalintų iš bandos, toje laikymo vietoje užregistruojamas GSE atvejis, tai naujai suformuota banda gali būti laikoma tinkama, jei kompetentingai veterinarinei institucijai atlikus tyrimą nustatoma, kad banda atitinka kiekvieną iš šios institucijos nustatytų sąlygų, t. y.:

i) užsikrėtusios bandos, laikytos toje pačioje vietoje, gyvūnai pašalinami ir užmušami;

ii) visi pašarai pašalinami ir sunaikinami, o talpyklos, skirtos pašarams laikyti, kruopščiai išvalomos;

iii) visi pastatai ištuštinami ir kruopščiai išvalomi prieš atvežant naujus gyvūnus;

iv) laikomasi c punkte nustatytų sąlygų.

Gyvūnams keliami reikalavimai

2.

a) Visi su gyvūno atvedimu, identiškumu ir judėjimu susiję dokumentai registruojami oficialioje kompiuterizuotoje atsekamumo sistemoje.

b) Vyresnis nei šešerių mėnesių, tačiau jaunesnis nei trisdešimties mėnesių gyvūnas identifikuojamas pagal savo atvedimo datą, nurodytą oficialiame kompiuteriniame dokumente.

c) Veislinė patelė, atsivedusi palikuonį, išgyveno mažiausiai šešis mėnesius nuo jo atvedimo.

d) Veislinė patelė, atsivedusi palikuonį, nesusirgo GSE ir nėra įtariama užsikrėtus GSE.

e) Banda, kurioje buvo atvestas gyvūnas, ir visos kitos bandos, kuriose jis buvo laikomas, yra tinkamos.

Kompiuterizuota atsekamumo sistema

3.

Antro punkto a papunktyje nurodyta oficiali kompiuterizuota sistema turi būti patvirtinta, jei ji veikė pakankamai ilgai ir buvo kaupiama visa su gyvūnais, kuriuos reikia patikrinti, ar atitinka šio reglamento reikalavimus, gyvenimo trukmę ir judėjimą, susijusi informacija ir kuri skirta kaupti informacijai apie atvestus gyvūnus įdiegus sistemą. Duomenys, sukaupti ir įdiegti į kompiuterio atmintį prieš įdiegiant šią sistemą, nėra tinkami.

Kontrolė

4.

Jei skerdimui skirtas gyvūnas ar kokia nors su skerdimu susijusi aplinkybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, gyvūnas automatiškai atmetamas, o jo pasas konfiskuojamas. Jei su šia informacija susipažįstama pasibaigus skerdimui, tai kompetentinga institucija privalo nedelsdama nutraukti pažymėjimo išdavimo procedūrą arba atšaukti išduotus pažymėjimus. Jei skerdena siunčiama, tai kompetentinga institucija privalo pranešti kompetentingai institucijai apie jos paskirties vietą. Paskirties vietos kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių.

5.

Tinkami gyvūnai turi būti skerdžiami skerdyklose, atsižvelgiant į data paremtą ir sertifikuotos bandos schemą.

6.

Kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad mėsos išpjaustymo įmonėse atliekamų procedūrų metu būtų pašalinami:

pakinklio, sėdynės kaulo, paviršiniai ir giluminiai kirkšnies, medialiniai ir lateraliniai klubikaulio, šlaunikaulinio, strėnų, kaklo, krūtinkaulio, pomenčio, pažasties, uodegos ir giluminiai kaklo limfmazgiai.

7.

Prieš prasidedant skerdimui pagal kompiuterizuotą atsekamumo sistemą mėsa turi būti atsekama pagal tinkamo gyvulio bandą arba po išpjaustymo – pagal tos pačios partijos gyvūnus, kurių mėsa buvo išpjaustoma. Skerdimui pasibaigus, šviežia mėsa ir produktai, paženklinti etiketėmis ir nurodyti I dalyje, atsekami pagal bandą, kad būtų galima sugrąžinti įtariamą siuntą. Dokumentai ir aprašai, siunčiami kartu su naminių gyvūnėlių ėdalu, turi būti parengti taip, kad remiantis jais būtų galima atlikti atsekamumo procedūrą.

8.

Visos patvirtintos skerdenos individualus numeris privalo atitikti galvijų ausies įsago numerį.

9.

Valstybė narė privalo turėti išsamius aprašus, susijusius su:

a) atsekamumu ir prieš skerdimą vykdoma kontrole;

b) skerdimo metu vykdoma kontrole;

c) perdirbant naminių gyvunėlių ėdalą vykdoma kontrole;

d) visais prekybos vietoje baigus skerdimą ženklinimui etiketėmis ir sertifikavimui nustatytais reikalavimais.

10.

Kompetentinga institucija privalo sukurti tokią sistemą atitikimo patikrinimams registruoti, kad būtų galima pademonstruoti atliekamą kontrolę.

Įmonė

11.

Tam, kad būtų patvirtinta, įmonė privalo sukurti ir įgyvendinti sistemą, kuri įgalintų identifikuoti mėsą ir nustatytų, ar produktas tinkamas vartoti, ir visos mėsos kilmę būtų galima atsekti pagal galvijų, iš kurių ji buvo gauta, bandą, o išpjausčius mėsą - visus vienos partijos galvijus. Sistema privalo užtikrinti visišką mėsos ar gyvūninės kilmės produktų per visus jos etapus atsekamumą ir protokolai turi būti saugomi mažiausiai dvejus metus. Įmonės administracija raštu pateikia kompetentingai institucijai duomenis apie taikomą sistemą.

12.

Kompetentinga institucija privalo įvertinti, patvirtinti ir stebėti įmonėje taikomą sistemą, kad užtikrintų visišką atskyrimą ir atsekamumą atgal ir į priekį.

D SKYRIUS

Eksportuojamoms prekėms nustatytinos sąlygos

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyviems galvijams ir gyvūninės kilmės produktams taikomos šiame reglamente nustatytos prekybos Bendrijoje taisyklės.




IX PRIEDAS

GYVŲ GYVŪNŲ, EMBRIONŲ, KIAUŠIALĄSČIŲ IR GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ IMPORTAS Į BENDRIJĄ

A SKYRIUS

Kai importuojama iš 1 kategorijos šalių ar regionų, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į pateiktą tarptautinį gyvūnų veterinarijos sertifikatą, patvirtinantį, kad šalis ar regionas atitinka II priedo C skyriuje nurodytas sąlygas ir jai gali būti suteikta ta kategorija, galvijams ir visoms šiame reglamente minimoms gyvūninės kilmės prekėms nustato atitinkamas taisykles.

B SKYRIUS

Galvijų importas

A.

Importuojant galvijus iš 2 kategorijos šalies ar regiono, pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) atrajotojus uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas sėkmingai vykdomas;

b) į Bendriją importuojami galvijai identifikuojami pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kurią taikant galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jie yra kilę, ir patvirtinti, kad jie nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių GSE, palikuonys.

B.

Iš 3 kategorijos šalies ar regiono importuojant galvijus, pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas sėkmingai įvykdytas;

2) į Bendriją importuojami galvijai:

— identifikuojami pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kurią taikant galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jie yra kilę, ir patvirtinti, kad jie nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonys,

— buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo, ar

— buvo atvesti po to, kai atrajotojų šėrimas gyvūniniais baltymais buvo uždraustas ir draudimas buvo sėkmingai įvykdytas.

C.

Iš 4 kategorijos šalies ar regiono importuojant galvijus, pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas sėkmingai vykdomas;

2) į Bendriją importuojami galvijai:

a) identifikuojami pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kurią taikant galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jie yra kilę, ir patvirtinti, kad jie nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonys;

b) buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo; ar

c) buvo atvesti po to, kai atrajotojų šėrimas gyvūniniais baltymais buvo uždraustas ir draudimas buvo sėkmingai įvykdytas.

D.

Iš 5 kategorijos šalies ar regiono importuojant galvijus, pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas sėkmingai vykdomas;

2) užkrėsti galvijai užmušami ir visiškai sunaikinami, jei:

a) prieš dvejus metus iki pasireiškiant pradiniams klinikiniams ligos požymiams arba praėjus dvejiems metams po to, kai pasireiškė pradiniai klinikiniai ligos požymiai, užsikrečia paskutinės vados palikuonių susilaukusios patelės;

b) visi galvijai priklauso vienai kohortai, ir

jei šie galvijai vis dar tebėra gyvi šalyje arba regione;

3) į Bendriją importuojami galvijai:

a) buvo atvesti po to, kai fermoje laikomus gyvūnus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai vykdomas;

b) identifikuojami pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kurią taikant galimą atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jie yra kilę, ir patvirtinti, kad jie nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonys;

ir

c) arba buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose nebuvo užregistruota nė vieno užsikrėtimo GSE atvejo ir kurias sudaro galvijai, atvesti arba fermoje arba paimti iš bandos, kurios sveikatos būklė yra panaši; ar

d) buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno užsikrėtimo GSE atvejo ir kurias sudaro galvijai, atvesti arba fermoje arba paimti iš bandos, kurios sveikatos būklė yra panaši.

C SKYRIUS

Šviežios mėsos ir gyvulinės kilmės maisto produktų importas

A.

Importuojant šviežią galvijų mėsą (su kaulais ar iškaulinėtą) iš regionų ar šalių, priskiriamų 2 kategorijai, pateikiamas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas.

B.

Importuojant šviežią galvijų mėsą (su kaulais ar iškaulinėtą) iš regionų ar šalių, priskiriamų 1 kategorijai, pateikiamas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

a) atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

b) į Bendriją importuojamoje šviežioje galvijų mėsoje ir produktuose nėra V priede nurodytos pavojingos medžiagos arba produktai nebuvo gauti iš jos ar mėsos, mechaniškai atskirtos nuo kaukolės ar nugarkaulio.

C.

Importuojant šviežią galvijų mėsą (su kaulais ar iškaulinėtą) iš regionų ar šalių, priskiriamų 4 kategorijai, pateikiamas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

2) į Bendriją importuojamoje šviežioje galvijų mėsoje ir produktuose nėra V priede nurodytos pavojingos medžiagos arba produktai nebuvo gauti iš jos ar mėsos, mechaniškai atskirtos nuo kaukolės ar nugarkaulio.

D.

Šviežios galvijų mėsos ir produktų importas iš šalių ar regionų, priskiriamų 5 kategorijai, uždraudžiamas, išskyrus gyvūninės kilmės produktus, išvardytus VIII priedo V skyriaus I dalyje. Importuojant šiuos produktus pateikiamas tarptautinis veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) jie atitinka 16 straipsnio 2 dalyje ir VIII priedo C skyriaus II ir III dalyse nustatytas sąlygas;

2) į Bendriją importuojamuose mėsos produktuose nėra arba jie negauti nei iš produkto, nurodyto F skyriuje, nei iš pavojingos medžiagos, nurodytos V priede;

3) taikoma sistema, pagal kurią galima atsekti į Bendriją importuojamos šviežios galvijų mėsos ar jos produktų gamybos įmonę;

4) į Bendriją importuojami galvijai, kurių mėsa ar mėsos produktai:

a) buvo identifikuoti pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, įgalinančią atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jie yra kilę;

b) jie nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonys ir arba:

— buvo atvesti, auginami ir liko bandose, kuriose septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo, ar

— buvo atvesti po to, kai atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

5) fermoje laikomus gyvūnus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas.

6) užkrėsti galvijai nužudomi ir visiškai sunaikinami jei:

a) prieš dvejus metus iki pradinių klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba praėjus dvejiems metams po pradinių klinikinių ligos požymių pasireiškimo užsikrečia paskutinės vados palikuonių susilaukusios patelės;

b) visi galvijai priklauso vienai kohortai ir jei šie galvijai vis dar tebėra gyvi šalyje arba regione.

D SKYRIUS

Galvijų embrionų ir kiaušialąsčių importas

A.

Importuojant galvijų embrionus ir kiaušialąstes iš 2 kategorijai priskiriamų šalių ar regionų pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

2) embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir saugomi laikantis Direktyvos 89/556/EB ( 28 ) A ir B priedų nuostatų.

B.

Importuojant galvijų embrionus ir kiaušialąstes iš 3 kategorijai priskiriamų šalių ar regionų pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) atrajotojus buvo uždrausta šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

2) į Bendriją importuojamos kiaušialąstės ir embrionai gaunami iš patelių, kurios:

a) identifikuojamos pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kuria galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jos kilusios ir nėra BSE užsikrėtusių patelių palikuonės;

b) nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonės;

c) surenkant embrionus nėra įtariamos, kad yra užsikrėtusios GSE;

3) embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir saugomi laikantis Direktyvos 89/556/EB A ir B priedų nuostatų.

C.

Importuojant galvijų embrionus ir kiaušialąstes iš 4 kategorijai priskiriamų šalių ar regionų pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) buvo uždrausta atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

2) į Bendriją importuojamos kiaušialąstės ir embrionai gaunami iš patelių, kurios:

a) identifikuojamos pagal pastoviąją identifikacijos sistemą, kuria galima atsekti veislinę patelę ir bandą, iš kurios jos kilusios ir nėra BSE užsikrėtusių patelių palikuonės;

b) neužsikrėtusios GSE;

c) surenkant embrionus nėra įtariamos, kad yra užsikrėtusios GSE, ir

i) buvo atvestos po to, kai draudimas atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais buvo sėkmingai įgyvendintas; arba

ii) buvo atvestos, auginamos ir liko bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo;

3) embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir saugomi laikantis Direktyvos 89/556/EB A ir B priedų nuostatų.

D.

Importuojant galvijų embrionus ir kiaušialąstes iš 5 kategorijai priskiriamų šalių ar regionų pateikiamas tarptautinis gyvūnų veterinarijos sertifikatas, patvirtinantis, kad:

1) buvo uždrausta atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais ir šis draudimas buvo sėkmingai įvykdytas;

2) užsikrėtę galvijai, ypač jei jų patelės prieš dvejus metus iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo arba praėjus dvejiems metams po pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo atsivedė paskutinius palikuonis, likę gyvi šalyje, nužudomi ir visiškai sunaikinami;

3) į Bendriją importuojamos kiaušialąstės ir embrionai gaunami iš patelių, kurios:

a) identifikuojamos pagal nuolatinę identifikacijos sistemą, kuria galima atsekti veislinę patelę arba bandą, iš kurios jos yra kilusios ir kurios nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių ar patvirtintų užsikrėtusių GSE, palikuonės;

b) neužsikrėtusios GSE;

c) surenkant embrionus nėra įtariamos, kad yra užsikrėtusios GSE; ir

i) buvo atvestos po to, kai draudimas atrajotojus šerti gyvūniniais baltymais buvo sėkmingai įgyvendintas; arba

ii) niekada nebuvo šeriamos gyvūniniais baltymais, buvo atvestos ir liko bandose, kuriose mažiausiai septynerius metus nebuvo užregistruota nė vieno GSE atvejo ir kuriose tėra galvijai, atvesti fermoje arba paimti iš kitos bandos, kurios sveikatos būklė yra panaši;

4) embrionai ir kiaušialąstės buvo surinkti, apdoroti ir saugomi laikantis Direktyvos 89/556/EB A ir B priedų nuostatų.

▼M12

E SKYRIUS

Avių ir ožkų importas

Po 2003 m. spalio 1 d. į Bendriją importuojant avis ir ožkas, pateikiamas veterinarijos sertifikatas, liudijantis, kad:

a) jos gimė ir nuolatos buvo auginamos ūkyje, kuriame niekada nebuvo nustatyta skrepi atvejų, ir, jei importuojamos veisti skirtos avys ir ožkos, kad jos atitinka VIII priedo A skyriaus I dalies a punkto i papunkčio reikalavimus;

b) arba tai yra ARR/ARR priono baltymo genotipo avys, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/(EB) I priede, iš ūkio, kuriame per paskutinius šešis mėnesius nenustatyta skrepi atvejų.

Jei jos skirtos valstybei narei, kuri visoje savo teritorijoje ar jos dalyje naudojasi VIII priedo A skirsnio I skyriaus b ar c punktų nuostatomis, jos atitinka 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžtas papildomas bendrąsias ar specialiąsias garantijas.

▼B

F SKYRIUS

Atsižvelgiant į 16 straipsnio 3 dalį, gyvūninės kilmės produktų, nurodytų VIII priedo C skyriuje, importas iš 5 kategorijai priskiriamų šalių ar regionų uždraudžiamas, jei produktuose yra arba jie yra gauti iš toliau išvardytų atrajotojų produktų ar medžiagos:

— mėsos, mechaniškai atskirtos nuo kaulo,

— kalcio difosfato, dedamo į galvijams skirtus pašarus,

— želatinos, nebent ji gaunama iš atrajotojų odos,

— atrajotojų lydytų riebalų ir atrajotojų lydytų riebalų produktų, nebent jie gauti iš riebalinio audinio, kuris laikomas tinkamu žmonių maistui, ar žaliavų, perdirbamų atsižvelgiant į Direktyvoje 1999/534/EB nurodytus standartus.

G SKYRIUS

Kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose, importuojant gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių ar regionų, nepriskiriamų 1 kategorijai, kartu su atitinkamais veterinarijos sertifikatais pateikiama šalies gamintojos kompetentingos institucijos pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma, kad:

„Gyvūninės kilmės produktas neturi arba jis nėra gautas iš 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 dėl konkrečių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo arba mėsos, atskirtos mechaniškai nuo galvijų kaukolės ir nugarkaulio nurodytos pavojingos medžiagos. Gyvūnai neskerdžiami apsvaiginus juos dujomis, injekuojant jas į kaukolę, arba iš karto nužudomi tuo pačiu metodu arba sukapojami į gabalus slopinant centrinės nervų sistemos veiklą, praiilgintą virbą įterpiant į kaukolės ertmę.“

▼M16

H SKYRIUS

Avių ir ožkų sėklos ir embrionų importas

Avių ir ožkų sėkla bei embrionai, įvežti į Bendriją po 2005 m. sausio 1 d., atitinka VIII priedo A skyriaus I poskyrio d dalies reikalavimus.

▼B




X PRIEDAS

ETALONINĖS LABORATORIJOS, MĖGINIŲ PAĖMIMAS IR LABORATORINĖS ANALIZĖS METODAI

A SKYRIUS

Nacionalinės etaloninės laboratorijos

1. Nurodyta etaloninė laboratorija:

a) turi patalpas, kuriose visada ir ypač tuo atveju, kai tam tikro tipo ir padermės TSE medžiaga pirmąkart sukelia ligą, dirba patyrę darbuotojai, patvirtinantys duomenis, gaunamus iš regioninių diagnostinių laboratorijų. Kai neįmanoma nustatyti medžiagos padermės ir tipo, taikoma procedūra, užtikrinanti, kad padermę identifikuos Bendrijos etaloninė laboratorija;

b) patvirtina metodus, taikomus regioninėse diagnostinėse laboratorijose;

c) koordinuoja valstybėje narėje taikomus diagnostinius standartus ir metodus. Tuo tikslu:

— aprūpina reagentais patvirtintas valstybės narės laboratorijas,

— kontroliuoja diagnostinių reagentų, naudojamų valstybėje narėje, kokybę,

— periodiškai organizuoja lyginamąsias analizes,

— saugo patogenų, sukeliančių ligas, izoliatus arba atitinkamus audinius, iš kurių išskiriami patogenai, sukeliantys valstybėje narėje registruojamus susirgimus,

— užtikrina, kad valstybės narės nurodytose diagnostinėse laboratorijose gaunami rezultatai yra patvirtinami;

d) bendradarbiauja su Bendrijos standartų laboratorija.

2. Tačiau nukrypdamos nuo 1 punkto valstybės narės, kuriose nėra nacionalinės standartų laboratorijos, naudojasi Bendrijos standartų laboratorijos ar kitų valstybių narių nacionalinių standartų laboratorijų teikiamomis paslaugomis.

▼M23

3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:



Austrija:

Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH, Institut für veterinärmedizinische Untersuchungen MödlingRobert Koch Gasse 17A-2340 Mödling

Belgija:

CERVA -CODA-VARCentre d'Étude et de Recherches Vétérinaires et AgrochimiquesCentrum voor Onderzoek in Diergeneeskunde en AgrochemieVeterinary and Agrochemical Research CentreGroeselenberg 99B-1180 Bruxelles

Kipras:

State Veterinary LaboratoriesVeterinary ServicesCY-1417 AthalassaNicosia

Čekijos Respublika:

Státní veterinární ústav JihlavaRantířovská 93586 05 Jihlava

Danija:

Danmarks FødevareforskningBülowsvej 27DK-1790 København V

Estija:

Veterinaar- ja ToidulaboratooriumKreutzwaldi 30Tartu 51006

Suomija:

Eläinlääkintä- ja elintarvikelaitosHämeentie 57FIN-00550 Helsinki

Prancūzija:

Agence française de sécurité sanitaire des alimentsLaboratoire de pathologie bovine31, avenue Tony Garnier69 364 LYON CEDEX 07

Vokietija:

Friedrich-Loeffler-Institut, Bundesforschungsinstitut für TiergesundheitAnstaltsteil Insel Riems Boddenblick 5AD-17498 Insel Riems

Graikija:

Ministry of Agriculture — Veterinary Laboratory of Larisa7th km of Larisa — Trikala HighwayGR-411 10 Larisa

Vengrija:

Országos Állategészségügyi Intézet (OÁI)Pf. 2.Tábornok u. 2.H-1581 Budapest

Airija:

Central Veterinary Research LaboratoryYoung's CrossCelbridgeCo. Kildare

Italija:

Istituto Zooprofilattico Sperimentale del Piemonte, Liguria e Valle d’Aosta — CEAVia Bologna, 148I-10154 Torino

Latvija:

State Veterinary Medicine Diagnostic CentreLejupes Str. 3Riga LV 1076

Lietuva:

Nacionalinė veterinarijos laboratorijaJ. Kairiūkščio g. 10LT-08409 Vilnius

Liuksemburgas:

CERVA -CODA-VARCentre d'Étude et de Recherches Vétérinaires et AgrochimiquesCentrum voor Onderzoek in Diergeneeskunde en AgrochemieVeterinary and Agrochemical Research CentreGroeselenberg 99B-1180 Bruxelles

Malta:

National Veterinary Laboratory

Albert Town Marsa

Nyderlandai:

Centraal Instituut voor Dierziektecontrole-LelystadHoutribweg 3g8221 RA LelystadPostbus 20048203 AA Lelystad

Lenkija:

Państwowy Instytut Weterynaryjny (PIWet)24-100 Puławyal. Partyzantów 57

Portugalija:

Laboratório Nacional de Investigação Veterinária Estrada de Benfica701 P-1500 Lisboa

Slovakija:

State Veterinary Institute ZvolenPod dráhami 918SK-960 86, Zvolen

Slovėnija:

National Veterinary InstituteGerbičeva 601000 Ljubljana

Ispanija:

Laboratorio Central de Veterinaria (Algete)Ctra. de Algete km. 828110 Algete (Madrid)

Švedija:

National Veterinary InstituteS-751 89 Uppsala

Jungtinė Karalystė:

Veterinary Laboratories AgencyWoodham LaneNew Haw Addlestone Surrey KT15 3NB

▼B

B SKYRIUS

Bendrijos etaloninė laboratorija

1. TSE tiriančios Bendrijos standartų laboratorijos adresas:

The Veterinary Laboratories Agency

Woodham Lane

New Haw

Addlestone

Surrey KT 15 3NB

United Kingdom

2. Bendrijos standartų laboratorijos vykdo tokias funkcijąs ir atlieka tokias pareigas:

a) konsultuojasi su Komisija ir koordinuoja metodų nustatyti GSE valstybėse narėse taikymą, ypač:

— saugo ir tiekia atitinkamus audinius, turinčius, kuriant arba gaminant pagrindinius diagnostinius testus arba klasifikuojant ligos medžiagos padermes, ligą sukeliančią medžiagą,

— nacionalinėms standartų laboratorijoms tiekia standartinius serumus ir kitus etaloninius reagentus siekdamos standartizuoti valstybėse narėse taikomus testus ir naudojamus reagentus,

— sukuria ir prižiūri atitinkamų audinių, turinčių USE medžiagų ir padermių, kolekciją,

— periodiškai organizuoja Bendrijoje taikomų diagnostinių procedūrų lyginamąsias analizes,

— kaupia ir tarpusavyje lygina visus duomenis ir informaciją apie taikytus diagnostinius metodus ir Bendrijoje atliktų testų rezultatus,

— siekdama geriau suprasti ligos epidemiologiją ir taikydama naujausius metodus apibūdina USE medžiagų izoliatus,

— nuolatos domisi visais USE priežiūros, epidemiologijos ir prevencijos srityse pasiekimais pasaulyje,

— siekdama sukurti greitai atliekamą diferencinę diagnostiką nuolatos nustato prionų sukeliamas ligas,

— kaupia žinias apie diagnostinių metodų, skirtų USE kontrolei ir likvidavimui, kūrimą ir taikymą;

b) tirdama mėginius, paimtus iš USE užsikrėtusių galvijų ir skirtus patvirtinimo diagnozei, apibūdinimui ir epidemiologiniams tyrimams, aktyviai talkina diagnozuojant USE protrūkius valstybėse narėse;

c) siekdama suderinti Bendrijoje taikomus visus diagnostinius metodus moko arba pakartotinai konsultuoja laboratorinės diagnostikos specialistus.

▼M18

C SKYRIUS

Mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai

1.   Mėginių ėmimas

Visi mėginiai USE tyrimams atlikti imami taikant metodus ir protokolus, nustatytus naujausiame Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) Diagnostinių tyrimų ir vakcinų, skirtų sausumos gyvūnams, vadovo leidime (toliau – vadovas). Jeigu TEB metodų ir protokolų nėra, kad būtų galima gauti reikiamus medžiagos kiekius, kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimo metodai ir protokolai atitiktų Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires. Visų pirma, kompetentinga institucija stengiasi gauti nedidelių atrajotojų smegenėlių dalį ir visą smegenų kamieną, ne mažiau kaip pusę surinktų audinių ji laiko šviežius, bet neužšaldytus, iki tol, kol negauna neigiamų greitojo arba patvirtinamojo tyrimo rezultatų.

Ant mėginių turi būti teisingai nurodyta tiriamų gyvūnų tapatybė.

2.   Laboratorijos

USE laboratoriniai tyrimai atliekami kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose

3.   Metodai ir protokolai

3.1.   Laboratoriniai tyrimai galvijų GSE nustatyti

a)   Įtartini atvejai

Pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems galvijų mėginiams atliekamas histopatologinis tyrimas, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, jeigu medžiaga yra suirusi. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra negalutinis arba neigiamas arba jeigu medžiaga yra suirusi, audiniai tiriami kitu Vadove nustatytu diagnostiniu metodu (imunocitochemijos, imunoblotingo arba charakteringų fibrilių atskleidimas elektroniniu mikroskopu). Tačiau šiuo tikslu negalima naudoti greitųjų tyrimų.

Jeigu kurio nors šio tyrimo rezultatas yra neigiamas, laikoma, kad gyvūnai yra užsikrėtę GSE.

b)   GSE monitoringas

Pagal III priedo, A skyriaus, I dalies (Galvijų monitoringo sistema) nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems galvijų mėginiams atliekamas greitasis tyrimas.

Jeigu greitojo tyrimo rezultatas yra negalutinis arba teigiamas, oficialioje laboratorijoje nedelsiant atliekamas to mėginio patvirtinamasis tyrimas. Patvirtinamasis tyrimas pradedamas smegenų kamieno histopatologiniu tyrimu, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, jeigu medžiaga suirusi arba dėl kitų priežasčių netinkama histopatologiniam tyrimui. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra negalutinis arba neigiamas arba jeigu medžiaga yra suirusi, mėginys tiriamas kitu a dalyje minimu diagnostiniu metodu.

Laikoma, kad gyvūnas yra užsikrėtęs GSE, jeigu greitojo tyrimo rezultatas yra teigiamas arba negalutinis ir jeigu

— tolesnio histopatologinio tyrimo rezultatas yra teigiamas arba

— kito a dalyje minimo diagnostinio metodo rezultatas yra teigiamas.

3.2.   Laboratoriniai tyrimai avių ir ožkų USE nustatyti

a)   Įtartini atvejai

Pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems avių ir ožkų mėginiams atliekamas histopatologinis tyrimas, kaip nustatyta naujausiame Vadovo leidime, išskyrus atvejus, jeigu medžiaga yra suirusi. Jeigu histopatologinio tyrimo rezultatas yra negalutinis arba neigiamas arba jeigu medžiaga yra suirusi, mėginys tiriamas imunocitochemijos, imunoblotingo metodu arba atskleidžiant charakteringas fibriles elektroniniu mikroskopu, kaip nustatyta Vadove. Tačiau šiuo tikslu negalima naudoti greitųjų tyrimų.

Jeigu kurio nors šio tyrimo rezultatas yra teigiamas, laikoma, kad gyvūnai yra užsikrėtę skrepi.

b)   Skrepi monitoringas

Pagal III priedo, A skyriaus, II skirsnio (Avių ir ožkų monitoringo dėl skrepi sistema) nuostatas laboratoriniams tyrimams siunčiamiems avių ir ožkų mėginiams atliekamas greitasis tyrimas.

Jeigu greitojo tyrimo rezultatas yra negalutinis arba teigiamas, smegenų kamienas nedelsiant siunčiamas į oficialią laboratoriją, kad rezultatus būtų galima patvirtinti imunocitochemijos, imunoblotingo metodu arba atskleidžiant charakteringas fibriles elektroniniu mikroskopu, kaip nurodyta a punkte. Jeigu patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra negalutinis arba neigiamas, atliekamas papildomas patvirtinamasis tyrimas remiantis Bendrijos etaloninės laboratorijos nurodytomis gairėmis.

Jeigu kurio nors patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra teigiamas, laikoma, kad gyvūnas yra užsikrėtęs skrepi.

c)   Tolesnis teigiamų skrepi atvejų tyrimas

i) Pirminis molekulinis tyrimas taikant atskiriamąjį imunoblotingą

Mėginiai iš klinikinių įtartinų atvejų ir iš gyvūnų, ištirtų pagal III priedo, A skyriaus, II skirsnio, 2 ir 3 punktų nuostatas, kurie laikomi teigiamais skrepi atvejais atlikus a arba b punktuose minimus tyrimus, arba mėginiai, pasižymintys savybėmis, kurias, tiriančiosios laboratorijos nuomone, verta ištirti, siunčiami tolesniam tyrimui taikant pirminio molekulinio tipo nustatymo metodą į šias laboratorijas:

— Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments, Laboratoire de pathologie bovine, 31, avenue Tony Garnier, BP 7033, F-69342, Lyon cedex, France, arba

— Veterinary Laboratories Agency, Woodham Lane, New Haw, Addlestone, Surrey KT15 3NB, United Kingdom, arba

— kompetentingos institucijos paskirtą laboratoriją, kuri sėkmingai išlaikė Bendrijos etaloninės laboratorijos surengtą kvalifikacijos tikrinimo testą siekiant nustatyti, kaip ji taiko molekulinio tipo nustatymo metodą, arba

— laikinai, iki 2005 m. gegužės 1 d., į laboratorijas, kurias patvirtino CRL ekspertų grupė.

(ii) Tarplaboratorinis tyrimas taikant papildomus molekulinio tyrimo metodus

Skrepi atvejų, kai pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires negalima atmesti GSE užkrato galimybės atliekant i punkte minimą pirminį molekulinį tyrimą, mėginiai, pasitarus su Bendrijos etalonine laboratorija, nedelsiant siunčiami į d punkte išvardytas laboratorijas pateikiant visą turimą svarbią informaciją. Tarplaboratoriniam tyrimui jie pateikiami, kai yra atlikta mažiausiai:

— antras atskiriamasis imunoblotingas,

— atskiriamoji imunocitochemija ir

— atskiriamoji ELISA (imunofermentinė analizė)

laboratorijose, patvirtintose atitinkamam metodui taikyti, kaip nurodyta d punkte. Jeigu mėginiai netinkami imunocitochemijai atlikti, Bendrijos etaloninė laboratorija paskirs tinkamą alternatyvų metodą tarplaboratoriniam tyrimui vykdyti.

Rezultatus aiškina Bendrijos etaloninė laboratorija, kuriai padeda ekspertų grupė, įskaitant atitinkamos nacionalinės etaloninės laboratorijos atstovą. Komisijai nedelsiant pranešama apie to aiškinimo rezultatus. Jeigu GSE užkratas nustatomas trimis skirtingais metodais ir jeigu tarplaboratorinio tyrimo atsakymas yra negalutinis, siekiant galutinio patvirtinimo, tokie mėginiai toliau tiriami atliekant pelės biologinį tyrimą.

Mėginiai, paimti iš užkrėstų to paties ūkio bandų, toliau tiriami pagal III priedo, A skyriaus, II skirsnio, 5 punkto nuostatas remiantis Bendrijos etaloninės laboratorijos patarimais, pasitarus su nacionaline etalonine laboratorija.

d)   Laboratorijos, patvirtintos tolesniems tyrimams atlikti taikant molekulinio tipo nustatymo metodą

Laboratorijos, patvirtintos tolesniam molekuliniam tipui nustatyti, yra šios:

Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments

Laboratoire de pathologie bovine

31, avenue Tony Garnier

BP 7033

F-69342 Lyon Cedex

Centre CEA Fontenay-aux-Roses, BP 6

F-92265 Fontenay-aux-Roses Cedex

Service de Pharmacologie et d’Immunologie

Centre CEA Saclay, bâtiment 136

F-91191 Gif-sur-Yvette Cedex

Veterinary Laboratories Agency

Woodham Lane

New Haw

Addlestone

Surrey KT15 3NB

United Kingdom

3.3.   Kitų rūšių nei nurodyta 3.1 ir 3.2 punktuose laboratoriniai tyrimai USE nustatyti

Jeigu yra nustatyti tyrimų, kuriais siekiama patvirtinti kitų rūšių gyvūnų – ne tik galvijų, avių ir ožkų – užsikrėtimą USE, metodai ir protokolai, juose turi būti numatytas bent jau histopatologinis smegenų a dinių tyrimas. Be to, kompetentinga institucija gali reikalauti laboratorinių tyrimų, pvz., imunocitochemijos, imunoblotingo metodų, charakteringų fibrinių atskleidimo elektroniniu mikroskopu arba kitų būdų, kuriais galima aptikti ligą sukėlusio priono baltymo formą. Bet kokiu atveju, turi būti atliktas ne mažiau kaip vienas laboratorinis tyrimas, jeigu pradinio histopatologinio tyrimo rezultatas yra neigiamas arba negalutinis. Pirmą kartą pasireiškus ligai, reikia atlikti ne mažiau kaip tris skirtingus tyrimus.

Visų pirma, jeigu įtariama, kad GSE užsikrėtė kitos gyvūnų rūšys, o ne galvijai, jei įmanoma, reikia imti mėginius kamieno geno tipui nustatyti.

▼M24

4.   Greitieji tyrimo metodai

Siekiant atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, šie metodai taikomi kaip greitieji tyrimai galvijų GSE stebėsenai:

— imunoblotingo tyrimas, pagrįstas Western blotingo procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western test),

— chemiliuminescencinė imunofermentinė analizė, taikant išskyrimo procedūrą ir imunofermentinės analizės metodą ir naudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer test&Enfer TSE Kit version 2.0, automatizuotas bandinio paruošimas),

— daugiasluoksnė imunofermentinė analizė PrPRes nustatyti, atliekama, užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE test),

— imunofermentinė analizė (ELISA), atliekama naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPRes nustatyti monokloniniais antikūnais (Prionics-Check LIA test),

— nuo konformacijos priklausoma imuninė analizė, tyrimo rinkinys GSE antigenui nustatyti (Beckman Coulter InPro CDI kit),

— chemiliuminescencinė imunofermentinė analizė kokybiniam PrPSc nustatymui (CediTect BSE test),

— imuninė analizė, atliekama atrankiniam PrPSc pagavimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE Antigen Test Kit, EIA),

— chemiliuminescencinė imuninė analizė, atliekama naudojant mikroplokšteles, PrPSc galvijų audiniuose nustatyti (Institut Pourquier Speed’it BSE),

— šoninio srauto imuninė analizė, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Prionics Check PrioSTRIP),

— dvipusė imuninė analizė, atliekama naudojant du skirtingo specifiškumo monokloninius antikūnus prieš du labai konservatyvaus galvijų PrPSc regiono epitopus (Roboscreen Beta Prion BSE EIA Test Kit),

— daugiasluoksnė imunofermentinė analizė proteinazei K atspariam PrPRes nustatyti (Roche Applied Science PrionScreen),

— imunofermentinė analizė antigenui surišti, naudojant du skirtingo specifiškumo monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Fujirebio FRELISA BSE post mortem rapid BSE Test).

Siekiant atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, šie metodai taikomi kaip greitieji avių ir ožkų USE stebėsenos tyrimai:

— nuo konformacijos priklausoma imuninė analizė, tyrimo rinkinys GSE antigenui nustatyti (Beckman Coulter InPro CDI kit),

— daugiasluoksnė imunofermentinė analizė PrPRes nustatyti, atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE test),

— daugiasluoksnė imunofermentinė analizė PrPRes nustatyti, atliekama užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE Sheep/Goat test),

— chemiliuminescencinė imunofermentinė analizė, taikant išskyrimo procedūrą ir imunofermentinės analizės metodą bei panaudojant sustiprintą chemiliuminescencinį reagentą (Enfer TSE Kit version 2.0),

— imuninė analizė, atliekama atrankiniam PrPSc pagavimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA),

— chemiliuminescencinė imuninė analizė, atliekama naudojant mikroplokšteles, PrPSc avių audiniuose aptikti (POURQUIER’S-LIA Scrapie),

— imunoblotingo tyrimas, pagrįstas Western blotingo procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western Small Ruminant test),

— chemiliuminescencinė imuninė analizė, atliekama naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPSc nustatyti (Prionics Check LIA Small Ruminants).

Atliekant visus tyrimus, audinys, kurį privaloma ištirti taikant nurodytą tyrimo metodą, privalo atitikti kūrėjo nustatytas darbo instrukcijas.

Greitųjų tyrimo metodų kūrėjas privalo įdiegti kokybės užtikrinimo sistemą, kurią siekdama užtikrinti, jog tyrimo atlikimas nekeičiamas, patvirtina Bendrijos etaloninė laboratorija (CRL). Kūrėjas privalo pateikti tyrimo protokolus Bendrijos etaloninei laboratorijai.

Greituosius tyrimo metodus ir tyrimo protokolus galima pakeisti tik iš anksto apie tai pranešus Bendrijos etaloninei laboratorijai ir Bendrijos etaloninei laboratorijai padarius išvadą, kad dėl tokio pakeitimo nesumažės greitojo tyrimo metodo jautrumas, specifiškumas arba patikimumas. Ši išvada turi būti pateikta Komisijai ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.

▼M18

5.   Alternatyvūs tyrimai

(Reikia nustatyti)




▼M9

XI PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS, NURODYTOS 22 IR 23 STRAIPSNIUOSE

A.   Dėl nurodytos pavojingos medžiagos, mechaniškai atskiriamos mėsos ir skerdimo metodų

▼M26

1.

Toliau nurodyti audiniai laikomi pavojingomis medžiagomis:

i) vyresnių nei 12 mėnesių galvijų kiaušas, išskyrus apatinį žandikaulį ir įskaitant smegenis ir akis, ir nugarkaulio smegenys, vyresnių nei 24 mėnesių galvijų nugarkaulis, išskyrus uodegos slankstelius, keterines bei skersines kaklo slankstelių ataugas, krūtinės ir juosmens slankstelius bei vidurinio kryžkaulio keterą ir kryžkaulio sparnus, bet įskaitant nugarinio kamieno nervus, ir įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnų pasaitai;

ii) vyresnių nei 12 mėnesių arba turinčių prasikalusius priekinius dantis avių ir ožkų kiaušas, įskaitant smegenis ir akis, tonzilės ir nugarkaulio smegenys ir įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnys ir klubinės žarnos.

i papunktyje nurodytą amžių galvijų nugarkauliui pašalinti galima koreguoti iš dalies keičiant šį reglamentą, atsižvelgus į GSE pasireiškimo tikimybę susijusiose Bendrijos galvijų populiacijos amžiaus grupėse, remiantis GSE stebėsenos rezultatais, kaip nustatyta III priedo A skyriaus I skirsnyje.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies i papunkčio, remiantis 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali būti priimtas sprendimas leisti naudoti šių galvijų nugarkaulį ir nugarinio kamieno nervą:

a) atsivestų, užaugintų ir paskerstų valstybėse narėse, kuriose mokslininkai nustatė, kad GSE pasireiškimas vietinių galvijų populiacijoje yra labai mažai tikėtinas arba netikėtinas, bet tokia galimybė neatmetama; arba

b) atsivestų jau veiksmingai įgyvendinus draudimą šerti atrajotojus žinduolių baltymais valstybėse narėse, kuriose užregistruoti GSE atvejai vietinėje gyvūnų populiacijoje arba kuriose mokslininkai nustatė, kad GSE pasireiškimas vietinių galvijų populiacijoje yra tikėtinas.

▼M27

Valstybės narės, Komisijai pateikdamos įtikinamus patvirtinamuosius įrodymus dėl atitinkamai a arba b punkto, gali prašyti leisti taikyti šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

▼M26

Šią leidžiančią nukrypti nuostatą taikančios valstybės narės, be III priedo A skyriaus I skirsnyje nurodytų reikalavimų, užtikrina, kad būtų taikomas vienas iš X priedo C skyriaus 4 punkte išvardytų patvirtintų greitųjų tyrimo metodų visiems vyresniems nei 30 mėnesių galvijams, kurie:

i) krito ūkyje arba transportuojami, bet kurie nebuvo paskersti žmonių maistui, išskyrus kritusius gyvūnus atokiose vietovėse, kuriose mažas gyvūnų tankumas, valstybėse narėse, kuriose GSE pasireiškimas yra mažai tikėtinas;

ii) buvo paskersti įprastomis sąlygomis žmonių maistui.

Komisijos ekspertai, atsižvelgdami į 21 straipsnį, gali atlikti patikrinimus vietoje tam, kad patikrintų pateiktus įrodymus.

▼M9

3.

Galvijų, avių ir ožkų kaulai nenaudojami mechaniškai nuo kaulo atskirtai mėsai gaminti.

4.

Galvijų, avių ar ožkų, kurių mėsa skirta vartoti žmonėms ar gyvūnams, centrinės nervų sistemos audinys nedraskomas prailgintu strypu, apsvaiginus gyvulį įsmeigiamu į kaukolės ertmę.

5.

Nurodytos pavojingos medžiagos pašalinamos:

a) skerdyklose ar atitinkamai kitose skerdimo vietose;

b) mėsos išpjaustymo įmonėse, kai atskiriamas galvijų nugarkaulis;

c) tam tikrais atvejais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 ( 29 ) 10 straipsnyje nurodytose tarpinėse įmonėse ar vartotojų ir surinkimo centruose, gavusiuose leidimus ir užregistruotuose, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 dalies c punkto iv, vi ir vii papunkčiais.

Pirma, pateiktos nuostatos netaikomos 1 kategorijos medžiagoms maitlesiams paukščiams šerti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 dalies d punktu.

6.

Bet kokio amžiaus galvijų, skirtų žmonėms ar gyvūnams vartoti, liežuviai dorojami skerdyklose, skersai perpjaunant per liežuvio pagrindą iki paliežuvinio kaulo liežuvio ataugos (liežuvio skerspjūvis iki Basishyoideums Processus lingualis).

7.

Per 12 mėnesių amžiaus galvijų galvos mėsa dorojama skerdyklose, kuriose taikoma kompetentingos institucijos pripažinta kontrolės sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias galimam galvos mėsos užteršimui centrinės nervų sistemos audiniu. Sistema grindžiama šiomis minimaliomis nuostatomis:

— dorojimas vyksta specialioje teritorijoje, fiziškai atskirtoje nuo kitų skerdimo linijos dalių,

— jei, prieš dorojant galvos mėsą, galvos nuimamos nuo konvejerio ar nukabinamos nuo kablių, priešakinė šautinė anga ir foramen magnum užkemšamos hermetišku ir patvariu kamščiu. Jei imamas smegenų kamieno bandinys GSE laboratorijos tyrimams atlikti, foramen magnum užkemšama iškart paėmus bandinį,

— galvos mėsa nedorojama, jei gyvulio akys pažeistos ar prarastos iškart prieš skerdžiant ar po to ar jei jos pažeistos kitokiu būdu, dėl kurio galvos gali būti užterštos centrinės nervų sistemos audiniu,

— nedorojama, vadovaujantis antrąja įtrauka, netinkamai užkimštų galvų mėsa,

— nepažeidžiant bendrųjų higienos taisyklių, taikomos specialiosios darbo instrukcijos, siekiant užkirsti kelią galvos mėsos užteršimui dorojimo metu, visų pirma, kai antroje įtraukoje nurodytas kamštis pamestas ar šio darbo metu pažeistos akys,

— įdiegiamas bandinių ėmimo planas, taikant tinkamą laboratorijos tyrimą centrinės nervų sistemos audiniui aptikti, siekiant patikrinti, ar priemonės užteršimui mažinti yra tinkamai įgyvendintos.

8.

Nukrypstant nuo 7 punkto reikalavimų, valstybės narės gali nuspręsti skerdykloje taikyti kitą galvijų galvos mėsos dorojimo kontrolės sistemą, kuria tiek pat galima sumažinti galvos mėsos užterštumą centrinės nervų sistemos audiniu. Įdiegiamas bandinių ėmimo planas, taikant tinkamą laboratorijos tyrimą centrinės nervų sistemos audiniui aptikti, siekiant patikrinti, ar priemonės užteršimui mažinti yra tinkamai vykdomos. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, susijusias su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto kuruojama sritimi, apie savo kontrolės sistemą ir bandinių ėmimo rezultatus.

9.

7 ir 8 punktų nuostatos netaikomos vadovaujantis 6 punktu skerdykloje dorojant liežuvius ir dorojant žandų mėsą, jei tai daroma nenukabinant galvijų galvų nuo konvejerio arba kablių.

10.

Nukrypdamos nuo 5 ir 7 punktų, valstybės narės gali nuspręsti leisti:

a) tuo tikslu patvirtintose mėsos išpjaustymo įmonėse pašalinti avių ir ožkų nugarkaulio smegenis;

b) tuo tikslu patvirtintose, stebimose ir registruotose mėsinėse pašalinti nugarkaulį iš skerdenos ar jos dalių;

c) tuo tikslu patvirtintose mėsos išpjaustymo įmonėse doroti galvijų galvos mėsą, vadovaujantis šiomis nuostatomis:

transportuoti į galvos mėsai doroti patvirtintas išpjaustymo įmones skirtos galvijų galvos atitinka šias nuostatas:

— saugojimo ir transportavimo iš skerdyklos į tuo tikslu patvirtintą išpjaustymo įmonę metu galvos kabinamos į stelažus,

— priešakinė šautinė anga ir foramen magnum tinkamai užkemšamos sandariu ir patvariu kamščiu, prieš galvas nuimant nuo konvejerio ar nukabinant nuo kablių ir sukabinant į stelažus. Jei imamas smegenų kamieno bandinys GSE laboratorijos tyrimams atlikti, foramen magnum užkemšama iškart paėmus bandinį,

— galvos mėsa į tuo tikslu patvirtintas išpjaustymo įmones netransportuojama, jei gyvulio akys pažeistos ar prarastos iškart prieš skerdžiant ar po to, ar jei jos pažeistos kitokiu būdu, dėl kurio galvos gali būti užterštos centrinės nervų sistemos audiniu,

— įdiegiamas bandinių ėmimo planas, taikant tinkamą laboratorijos tyrimą centrinės nervų sistemos audiniui aptikti, siekiant patikrinti, ar priemonės užteršimui mažinti yra tinkamai įgyvendintos;

Galvijų galvos mėsa tuo tikslu patvirtintose išpjaustymo įmonėse dorojama, taikant kompetentingos institucijos pripažintą kontrolės sistemą, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias galimam galvos mėsos užteršimui. Sistemą sudaro šie minimalūs reikalavimai:

— prieš pradedant doroti galvos mėsą, visos galvos apžiūrimos užteršimo ar pažeidimo požymiams nustatyti ir tinkamai užkimšti,

— galvos mėsa nedorojama, jei galvos nebuvo tinkamai užkimštos, jei akys pažeidžiamos ar buvo pažeistos kitokiu būdu, dėl kurio galvos mėsa gali būti užteršta centrinės nervų sistemos audiniu. Galvos mėsa taip pat nedorojama, jei įtariama, kad galvos užterštos,

— nepažeidžiant bendrųjų higienos taisyklių, taikomos specialiosios darbo instrukcijos, siekiant užkirsti kelią galvos mėsos užteršimui transportavimo ir dorojimo metu, visų pirma, jei pamestas kamštis arba šio darbo metu pažeistos akys,

— įdiegiamas bandinių ėmimo planas, taikant tinkamą laboratorijos tyrimą centrinės nervų sistemos audiniui aptikti, siekiant patikrinti, ar priemonės užteršimui mažinti yra tinkamai įgyvendintos.

11.

Visos nurodytos pavojingos medžiagos iškart jas atskyrus nudažomos dažais ar atitinkamai pažymimos ir šalinamos, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002, visų pirma 4 straipsnio 2 dalies, nuostatomis.

12.

Valstybės narės atlieka dažnus oficialius patikrinimus, siekdamos patikrinti, ar ši dalis teisingai taikoma, ir užtikrina, kad būtų imamasi priemonių užteršimui išvengti, visų pirma skerdyklose, išpjaustymo įmonėse ar kitur, kur šalinamos nurodytos pavojingos medžiagos, pavyzdžiui, mėsinėse arba 5c punkte nurodytose įmonėse.

Valstybės narės visų pirma sukuria sistemą, skirtą užtikrinti ir patikrinti, kad:

a) vadovaujantis 1 straipsnio 2 dalimi ir Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002, leidžiamais tikslais naudojamos nurodytos pavojingos medžiagos būtų naudojamos tik leidžiamais tikslais;

b) nurodytos pavojingos medžiagos būtų tvarkomos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002.

▼M23

13.

Valstybės narės gali nuspręsti, ar siųsti į kitą valstybę narę gyvūnų galvas ar skerdieną, turinčią nurodytos pavojingos medžiagos, šiai valstybei narei sutikus priimti šią medžiagą ir patvirtinus tokio transporto specifines sąlygas.

Tačiau skerdiena, jos pusės ar pusės, supjaustytos į ne daugiau nei tris didelius gabalus, ir ketvirčiai, neturintys kitos nurodytos pavojingos medžiagos, nei stuburo, įskaitant nugarinio kamieno nervus, gali būti importuojami iš trečiosios šalies į valstybę narę ar siunčiami į kitą valstybę narę be pastarosios sutikimo.

Galvijienos, avienos ar ožkienos galvų ar šviežios mėsos, turinčių nurodytos pavojingos medžiagos, eksportas iš Bendrijos teritorijos yra draudžiamas.

▼M9

14.

Diegiama kontrolės sistema nugarkauliui pašalinti, kaip nurodyta 1 dalies a punkto i papunktyje. Sistemą sudaro šios minimalios priemonės:

a) jei nugarkaulio pašalinti nereikia, skerdenų ar didmeninei prekybai skirtų galvijų skerdenų atpjovų su nugarkauliu etiketė žymima mėlyna juostele, nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1760/2000;

b) Atitinkamai Direktyvos 64/433/EEB 3 straipsnio 1 dalies A punkto f papunkčio ii pastraipoje nurodytame komerciniame dokumente ar Komisijos Sprendimo 93/13/EEB ( 30 ) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytame dokumente specialiai nurodomas galvijų skerdenų ar didmeninei prekybai skirtų skerdenų atpjovų, nuo kurių reikalaujama pašalinti nugarkaulį ir nuo kurių – ne, skaičius;

c) mėsinės ne mažiau kaip vienerius metus saugo b punkte nurodytus komercinius dokumentus.

15.

a) a) b punkto sąlygos taikomos į Bendriją importuojant šiuos gyvūninės kilmės produktus:

— 1 dalies a punkte nurodytas pavojingas medžiagas,

— šviežią mėsą: Direktyvoje 64/433/EEB nurodytą mėsą,

— maltą mėsą ir mėsos produktus: Direktyvoje 94/65/(EB) ( 31 ) nurodytą maltą mėsą ir mėsos produktus,

— mėsos produktus: Direktyvoje 77/99/EEB ( 32 ) nurodytus mėsos produktus,

— kitus gyvūninės kilmės produktus: Direktyvoje 77/99/EEB nurodytus kitus gyvūninės kilmės produktus,

— lydytus riebalus, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1774/2002,

— želatiną, kaip nurodyta Direktyvoje 92/118/EEB ir Reglamente (EB) Nr. 1774/2002,

— Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nurodytą naminių gyvūnėlių maistą,

— Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nurodytus kraujo produktus,

— Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nurodytus perdirbtus gyvūninius baltymus,

— Reglamente (EB) Nr. 774/2002 nurodytus kaulus ir kaulų produktus,

— 3 kategorijos medžiagas, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1774/2002.

Bet kokia nuoroda į „gyvūninės kilmės produktus“ – tai nuoroda į šiame punkte išvardytus gyvūninės kilmės produktus, netaikoma kitiems gyvūninės kilmės produktams, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės produktų ar kurie iš jų gauti.

b) Kai iš trečiųjų šalių ar jų regionų į Bendriją importuojami pirmiau išvardyti gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra galvijų, avių ar ožkų medžiagų, kartu su sveikatos pažymėjimais pateikiama šalies gamintojos kompetentingos institucijos pasirašyta deklaracija, kurioje pateikiama tokia formuluotė:

„Šio produkto sudėtyje nėra arba jis nėra gautas iš:

arba ( 33 )

nurodytų pavojingų medžiagų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 XI priedo A dalyje, pagamintų po 2001 m. kovo 31 d., ar mechaniškai nuo galvijų, avių arba ožkų kaulų atskirtos mėsos, pagamintos po 2001 m. kovo 31 d. Po2001 m. kovo 31 d. galvijai, avys ir ožkos, iš kurių buvo gautas šis produktas, nebuvo skerdžiami apsvaiginant į kaukolės ertmę įšvirkščiamomis dujomis ar nebuvo skerdžiami tuo pačiu metodu, ar nebuvo skerdžiami, nuslopinus centrinės nervų sistemos veiklą, pailgintu strypu smeigiant į kaukolės ertmę.

Importuojama skerdena, jos pusės ar ketvirčiai gali turėti nugarkaulį;

arba ( 34 )

kitų galvijų, avių ir ožkų medžiagų, nei gautosios iš gyvūnų, atvestų, nuolat augintų ir paskerstų šiose šalyse:

▼M25

— Argentina

— Australija

— Islandija

— Naujoji Kaledonija

— Naujoji Zelandija

— Panama

— Paragvajus

— Singapūras

— Urugvajus

— Vanuatu.

“

▼M4 —————

▼M10 —————

▼M2

D.   Dėl pateikimo į rinką ir eksporto

▼M26 —————

▼M2

2. Importuojant galvijus, pateikiamas tarptautinis gyvūnų sveikatos pažymėjimas, patvirtinantis, kad:

a) uždrausta atrajotojus šerti žinduolių baltymais ir draudimas sėkmingai įgyvendintas;

b) į Bendriją importuojami galvijai identifikuojami taikant nuolatinės identifikacijos sistemą, kuria galima nustatyti patelę ir bandą, iš kurios gyvūnai yra kilę ir patvirtinti, kad gyvūnai nėra patelių, įtariamų užsikrėtusių GSE, palikuonys.

▼M25

3. 2 punktas netaikomas importuojamiems galvijams, atvestiems ir nuolat augintiems šiose valstybėse:

— Argentina

— Australija

— Islandija

— Naujoji Kaledonija

— Naujoji Zelandija

— Panama

— Paragvajus

— Singapūras

— Urugvajus

— Vanuatu.

▼M4 —————

▼M15

4. 

a) Iš Kanados ar Jungtinių Valstijų į Bendriją importuojant ūkiuose augintų elnių šeimos gyvūnų mėsą, apibrėžtą Tarybos direktyva 91/495/EEB ( 35 ), mėsos pusgaminius, apibrėžtus Tarybos direktyva 94/65/EB ( 36 ), ir mėsos produktus, apibrėžtus Tarybos direktyva 77/99/EEB ( 37 ), prie sveikatos sertifikatų pridedama šalies gamintojos kompetentingos institucijos pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Šiame produkte yra arba jis yra pagamintas vien iš elnių šeimos gyvūnų mėsos, išskyrus plaučkepenius ir nugarkaulį, kurios tyrimų lėtinei išsekimo ligai nustatyti, atliktų taikant histopatologijos, imunohistochemijos ar kitą kompetentingos institucijos pripažintą diagnostikos metodą, rezultatai buvo neigiami ir kuri nėra gyvūnų iš bandos, kurioje buvo patvirtinta ar oficialiai įtariama lėtinė išsekimo liga.“

b) Iš Kanados ar Jungtinių Valstijų į Bendriją importuojant laukinių elnių šeimos gyvūnų mėsą, apibrėžtą Tarybos direktyva 92/45/EEB ( 38 ), mėsos pusgaminius, apibrėžtus Tarybos direktyva 94/65/EB, ir mėsos produktus, apibrėžtus Tarybos direktyva 77/99/EEB, prie sveikatos sertifikatų pridedama šalies gamintojos kompetentingos institucijos pasirašyta deklaracija, kurios tekstas yra toks:

„Šiame produkte yra arba jis yra pagamintas vien iš elnių šeimos gyvūnų mėsos, išskyrus plaučkepenius ir nugarkaulį, kurios tyrimų lėtinei išsekimo ligai nustatyti, atliktų taikant histopatologijos, imunohistochemijos ar kitą kompetentingos institucijos pripažintą diagnostikos metodą, rezultatai buvo neigiami ir kuri nėra gyvūnų iš regiono, kuriame per pastaruosius trejus metus buvo patvirtinta ar oficialiai įtariama lėtinė išsekimo liga.“

▼M26

5. 

a) Nepažeisdama Komisijos sprendimo 2005/598/EB, Jungtinė Karalystė užtikrina, kad jos teritorijoje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. atsivesti arba išauginti galvijai nebūtų išvežami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis;

b) Jungtinė Karalystė užtikrina, kad jokia galvijų, atsivestų arba išaugintų Jungtinėje Karalystėje po 1996 m. liepos 31 d. ir paskerstų iki 2005 m. birželio 15 d., mėsa ir iš šių galvijų gauti produktai nebūtų išvežami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis;

c) Jungtinė Karalystė užtikrina, kad galvijų, atsivestų arba išaugintų Jungtinėje Karalystėje po 1996 m. liepos 31 d. ir paskerstų iki šio reglamento įsigaliojimo, nugarkauliai ir iš jų gauti produktai nebūtų išvežami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis.



( 1 ) OL C 45, 1999 2 19, p. 2 ir OL C 120 E, 2001 4 24, p. 89.

( 2 ) OL C 258, 1999 9 10, p. 19.

( 3 ) 2000 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 59, 2001 2 23, p. 93), 2001 m. gegužės 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 88, 2001 3 19, p. 1) ir 2001 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento sprendimas.

( 4 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 5 ) 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 89/662/EEB dė veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 92/118/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).

( 6 ) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva dėl prekybos Bendrijoje metu atliekamų tam tikrų gyvūnų ir produktų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant baigti formuoti vidaus rinką (OL L 224, 1990 8 18, p. 29), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 92/118/EEB.

( 7 ) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos ir jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1).

( 8 ) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/20/EB (OL L 163, 2000 7 4, p. 35).

( 9 ) 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 94/953/EB (OL L 371, 1994 12 31, p. 14).

( 10 ) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB dėl gyvūnų, importuojamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimo principų nustatymo, pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL l 268, 1991 9 24, p. 56), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 162, 1996 7 1, p. 1).

( 11 ) 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9).

( 12 ) 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (OL L 378, 1982 12 31, p. 58, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2000/556/EB (OL L 235, 2000 9 19, p. 27).

( 13 ) 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 92/46/EEB, nustatanti šviežio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybos bei pateikimo į rinką sanitarijos taisykles (OL L 268, 1992 9 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/23/EB (OL L 1996 5 23, p. 10).

( 14 ) 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo 1 dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą i Bendriją (OL L 62, 1993 3 15, p. 49), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 1999/724/EB (OL L 290, 1999 11 12, p. 32).

( 15 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

( 16 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

( 17 ) OL L 86, 1979 4 6, p. 30.

( 18 ) OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

( 19 ) OL L 99, 1996 4 20, p. 14.

( 20 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

( 21 ) Direktyva 90/425/EEB su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/667/EEB, pakeičiančia gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo, perdirbimo ir pateikimo į rinką ir apsaugos nuo patogenų, esančių gyvūninės ir žuvų kilmės pašaruose, veterinarines taisykles (OL L 363, 1990 12 27 p. 51), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 22 ) 1992 m. lapkričio 17 d. Komisijos sprendimas 92/562/EEB dėl alternatyvių kaitinimo sistemų, taikomų apdorojant pavojingą medžiagą, patvirtinimo (OL L 359, 1992 12 9, p. 23) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 23 ) Komisijos sprendimas 97/735/EB, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 1999 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimu 1999/534/EB dėl priemonių, taikomų perdirbant ta, tikras gyvūninės kilmės atliekas, kad būtų apsisaugota nuo užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, ir iš dalies pakeičiantį Komisijos sprendimą 97/735 (OL L 204, 1999 8 4, p. 37).

( 24 ) 1997 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas 97/735/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių prekiaujant tam tikros rūšies žinduolių gyvūninėmis atliekomis (OL L 294, 1997 10 28, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 1999/534/EB (OL L 204, 1999 8 4, p. 37).

( 25 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

( 26 ) OL L 349, 2002 12 24, p. 105.

( 27 ) OL L 349, 2002 12 24, p. 105.

( 28 ) 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importuotą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 94/113/EB (OL L 53, 1994 2 24, p. 23).

( 29 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

( 30 ) OL L 9, 1993 1 15, p. 3.

( 31 ) 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 94/65/(EB), nustatanti maltos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir pateikimo į rinką reikalavimus (OL L 368, 1994 12 31, p. 10).

( 32 ) 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais (OL L 26, 1977 1 31, p. 85). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 97/76/(EB) (OL L 10, 1998 1 16, p. 25).

( 33 ) Nereikalinga išbraukti.

( 34 ) OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

( 35 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 41.

( 36 ) OL L 368, 1994 12 31, p. 10.

( 37 ) OL L 26, 1977 1 31, p. 85.

( 38 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 35.