Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. liepos 16 d.(*)

Turinys


I. Teisinis pagrindas

A. Sąjungos teisė

1. SESV

2. BDAR

B. FIFA taisyklės

1. FIFA futbolo agentų reglamentas

2. RSTP

3. FIFA įstatai

4. FIFA drausmės kodeksas

5. FIFA etikos kodeksas

II. Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

III. Dėl prejudicinio klausimo priimtinumo

IV. Dėl esmės

A. Dėl SESV nuostatų, susijusių su konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, taikymo

1. Įvadinės pastabos

2. Dėl SESV nuostatų, susijusių su konkurencijos teise, taikymo

a) Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 101 straipsnio aiškinimu

1) Dėl susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų buvimo

2) Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai

3) Dėl to, kad nagrinėjamo elgesio „tikslas“ ar „poveikis“ turi būti konkurencijos ribojimas

i) Dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos

ii) Dėl galimybės tokias taisykles, kokias savo klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, laikyti konkurencijos ribojimu dėl „tikslo“

– Dėl taisyklių, kuriomis ribojamas keleriopas atstovavimas

– Dėl taisyklių, susijusių su atlyginimu, į kurį futbolo agentas gali pretenduoti įdarbinant žaidėją ar trenerį

– Dėl taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija

– Dėl taisyklių, susijusių su „kontakto užmezgimu“

– Dėl taisyklių, reglamentuojančių tam tikros informacijos rinkimą FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje ir dalies šios informacijos perdavimą

– Tarpinė išvada

iii) Dėl elgesio, kuriuo trukdoma, ribojama arba iškraipoma konkurencija, buvimo apibūdinimo

iv) Dėl galimybės pateisinti galimą konkurencijos ribojimą dėl „tikslo“ ar dėl „poveikio“

– Dėl galimybės tam tikrus veiksmus laikyti nepatenkančiais į SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, nes jais siekiama bendrojo intereso tikslo

– Dėl to, ar tam tikram elgesiui gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalis

b) Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 102 straipsnio išaiškinimu

1) Dėl to, ar nagrinėjamas elgesys yra vienos ar kelių įmonių

2) Dėl dominuojančios padėties užėmimo vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje

3) Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąvokos

4) Dėl piktnaudžiavimo buvimo

5) Dėl galimybės pateisinti elgesį, kuriam taikomas SESV 102 straipsnis

3. Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 56 straipsnio išaiškinimu

a) Dėl kliūties buvimo

b) Dėl pateisinimų buvimo

B. Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su BDAR 6 straipsnio išaiškinimu

1. Dėl asmens duomenų tvarkymo, numatyto FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje

a) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte įtvirtinto pirmojo reikalavimo laikymosi

b) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto antrojo reikalavimo laikymosi

c) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto trečiojo reikalavimo laikymosi

2. Dėl FAR 19 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo

a) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodyto pirmojo reikalavimo laikymosi

b) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto antrojo reikalavimo laikymosi

c) Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto trečiojo reikalavimo laikymosi

Dėl bylinėjimosi išlaidų


„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vidaus rinka – Konkurencija – Profesionalusis futbolas – Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) taisyklės dėl futbolo agentų – Taisyklės dėl futbolo agentų užmokesčio, licencijų, keleriopo atstovavimo, „kontaktų užmezgimo“ ir tam tikros informacijos pateikimo FIFA, kitiems futbolo agentams, klubams ir žaidėjams – SESV 101 straipsnio 1 dalis – Kartelių draudimas – Įmonių susitarimai, asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai – Konkurencijos ribojimo „dėl tikslo“ ir „dėl poveikio“ sąvokos – SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtis – Sąlygos – Išimtis pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį – Sąlygos – Sąvoka „produktyvumo padidėjimas“ – SESV 102 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Pateisinimas – Sąlygos – SESV 56 straipsnis – Laisvės teikti paslaugas kliūtis – Tikslai – Proporcingumas – Asmens duomenų apsauga – Reglamentas (ES) 2016/679 – 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas – Duomenų tvarkymo teisėtumas – Sąlygos “

Byloje C‑209/23

dėl Landgericht Mainz (Mainco apygardos teismas, Vokietija) 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. kovo 31 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

FT,

RRC Sports GmbH

prieš

Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (FIFA),

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún, teisėjai J. Passer, E. Regan (pranešėjas), D. Gratsias ir B. Smulders,

generalinis advokatas N. Emiliou,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. vasario 12 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        FT ir RRC Sports GmbH, atstovaujamų Rechtsanwälte T. Bernhard, A. Fritzsche, S. Kirchgeßner ir C. von Köckritz,

–        Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA), atstovaujamos advokatų  M. B. Keane, D. Slater ir D. Waelbroeck bei Rechtsanwälte S. Milde ir N. Nohlen,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Boskovits,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir T. Lechevallier,

–        Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér ir K. Szíjjártó,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos S. Baches Opi, A. Bouchagiar, M. Mataija ir G. Meeßen,

susipažinęs su 2025 m. gegužės 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 56, 101 ir 102 straipsnių, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1, toliau – BDAR) 6 straipsnio išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant FT, futbolo žaidėjų agento ir pagal Vokietijos teisę įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės RRC Sports GmbH, kuri pati vykdo žaidėjų agentės veiklą, bei Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) ginčą dėl pastarosios taisyklių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis pagal tarptautinę žaidėjų ir trenerių „perkėlimo“ sistemą, teisėtumo.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

1.      SESV

3        SESV 56 straipsnyje nustatyta:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas [Europos] Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, šio skyriaus nuostatas gali taikyti ir paslaugas teikiantiems trečiosios šalies piliečiams, įsisteigusiems Sąjungoje.“

4        SESV 101 straipsnyje numatyta:

„1.      Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais:

a)      tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos;

b)      ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c)      dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;

d)      lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

e)      vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.

2.      Visi pagal šį straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai.

3.      Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti paskelbtos netaikytinomis:

–        įmonių susitarimams arba tokių susitarimų rūšims;

–        įmonių asociacijų sprendimams arba tokių sprendimų rūšims;

–        suderintiems veiksmams arba tokių veiksmų rūšims,

kurie padeda tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą, kartu sudarydami sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, ir kurie:

a)      atitinkamoms įmonėms nenustato jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti;

b)      nesuteikia tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai.“

5        SESV 102 straipsnis suformuluotas taip:

„Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:

a)      nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;

b)      gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;

c)      nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

d)      vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.“

2.      BDAR

6        BDAR 47 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„teisėti duomenų valdytojo, įskaitant duomenų valdytoją, kuriam gali būti atskleisti asmens duomenys, arba trečiosios šalies interesai gali būti teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu, jeigu duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesni, atsižvelgiant į pagrįstus duomenų subjektų lūkesčius jų santykių su duomenų valdytoju pagrindu. Toks teisėtas interesas galėtų būti, pavyzdžiui, kai egzistuoja susijęs ir atitinkamas santykis tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo, pavyzdžiui, kai duomenų subjektas yra duomenų valdytojo klientas arba dirba duomenų valdytojo tarnyboje. Bet kuriuo atveju reikėtų atidžiai įvertinti, ar esama teisėto intereso, be kita ko, siekiant nustatyti, ar duomenų subjektas gali tuo metu, kai renkami asmens duomenys, arba asmens duomenų rinkimo kontekste tikėtis, kad duomenys gali būti tvarkomi tuo tikslu. Duomenų subjekto interesai ir pagrindinės teisės gali visų pirma būti viršesni už duomenų valdytojo interesus, kai asmens duomenys tvarkomi tokiomis aplinkybėmis, kuriomis duomenų subjektai pagrįstai nesitiki tolesnio tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisinį asmens duomenų tvarkymo pagrindą valdžios institucijoms teisės aktu turi sukurti teisės aktų leidėjas, tas teisinis pagrindas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai valdžios institucijos duomenis tvarko vykdydamos savo funkcijas. Asmens duomenų tvarkymas tik tiek, kiek tai yra būtina sukčiavimo prevencijos tikslais, yra ir atitinkamo [duomenų valdytojo teisėtas interesas]. Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti vertinamas kaip atliekamas vadovaujantis teisėtu interesu;“

7        BDAR 1 straipsnio „Dalykas ir tikslai“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu.“

8        BDAR 2 straipsnio „Materialinė taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis“.

9        BDAR 3 straipsnio „Teritorinė taikymo sritis“ 2 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarko Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ir duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su:

a)      prekių arba paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams Sąjungoje, nepaisant to, ar už šias prekes arba paslaugas duomenų subjektui reikia mokėti; arba

b)      elgesio, kai jie veikia Sąjungoje, stebėsena.“

10      BDAR 4 straipsnio „Apibrėžtys“ 2 ir 6 punktuose numatyta:

„Šiame reglamente:

2)      duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

<...>

6)      susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu“.

11      BDAR 5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalyje nustatyta:

„Asmens duomenys turi būti:

a)      duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas);

<...>

c)      adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas);

<...>“

12      BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

<...>

f)      tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.“

13      BDAR 10 straipsnyje „Asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas“ nustatyta:

„Asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones remiantis 6 straipsnio 1 dalimi tvarkomi tik prižiūrint valdžios institucijai arba kai duomenų tvarkymas leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės. Bet kuris išsamus apkaltinamųjų nuosprendžių duomenų registras tvarkomas tik prižiūrint valdžios institucijai.“

14      BDAR 23 straipsnyje „Apribojimai“ numatyta:

„1.       Sąjungos ar valstybės narės teis[ės], kuri taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti:

a)      nacionalinį saugumą;

b)      gynybą;

c)      visuomenės saugumą;

d)      nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar patraukimą už jas baudžiamojon atsakomybėn arba baudžiamųjų sankcijų vykdymą, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;

e)      kitus Sąjungos ar valstybės narės svarbius tikslus, susijusius su bendrais viešaisiais interesais, visų pirma svarbiu ekonominiu ar finansiniu Sąjungos ar valstybės narės interesu, įskaitant pinigų, biudžeto bei mokesčių klausimus, visuomenės sveikatą ir socialinę apsaugą;

f)      teismų nepriklausomumo ir teismo procesų apsaugą;

g)      reglamentuojamųjų profesijų etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos;

h)      stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkciją, kuri (net jeigu tik kartais) yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu a–e ir g punktuose nurodytais atvejais;

i)      duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą;

j)      civilinių ieškinių vykdymo užtikrinimą [civilinių reikalavimų vykdymą].

2.      Visų pirma visose 1 dalyje nurodytose teisėkūros priemonėse pateikiamos konkrečios nuostatos, susijusios tam tikrais atvejais bent su:

a)      duomenų tvarkymo tikslais arba duomenų tvarkymo kategorijomis,

b)      asmens duomenų kategorijomis,

c)      nustatytų apribojimų apimtimi,

d)      apsaugos priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui arba neteisėtam susipažinimui su duomenimis ar jų perdavimui,

e)      duomenų valdytojo arba duomenų valdytojų kategorijų apibūdinimu,

f)      saugojimo laikotarpiais ir taikytinomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo arba duomenų tvarkymo kategorijų pobūdį, aprėptį ir tikslus,

g)      pavojais duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, ir

h)      duomenų subjektų teise būti informuotiems apie apribojimą, nebent tai pakenktų apribojimo tikslui.“

B.      FIFA taisyklės

1.      FIFA futbolo agentų reglamentas

15      2022 m. gruodžio 16 d. posėdyje FIFA taryba priėmė FIFA futbolo agentų reglamentą (toliau – FAR), jis buvo paskelbtas 2023 m. sausio 6 d. FAR 1–10 ir 22–27 straipsniai įsigaliojo 2023 m. sausio 9 d. Kitos šio reglamento nuostatos įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d.

16      FAR pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

„susijęs futbolo agentas – futbolo agentas laikomas susijusiu su kitu futbolo agentu, jeigu i) jie yra samdomi arba pagal sutartį įdarbinti toje pačioje agentūroje, per kurią teikiamos futbolo agento paslaugos, ii) jie abu yra tos pačios agentūros, per kurią teikiamos futbolo agento paslaugos, vadovai, akcininkai arba partneriai, iii) jie yra susituokę, gyvena kartu arba yra giminės (brolis, sesuo, tėvas, motina, sūnus, dukra, žentas ar marti), arba iv) jie sudarė oficialią arba neoficialią sutartį ar kitokį susitarimą siekdami bendradarbiauti daugiau nei vieną kartą teikiant paslaugas arba dalytis pajamomis ar pelnu iš visų ar dalies savo kaip futbolo agento paslaugų.

kontakto užmezgimas: i) asmeninis kontaktas, užmegztas fiziškai arba elektroninėmis ryšio priemonėmis su klientu, ii) tiesioginis arba netiesioginis kontaktas su asmeniu arba organizacija, susijusia su klientu (šeimos narys, draugas ir pan.), arba iii) bet koks veiksmas, kuriuo futbolo agentas kreipiasi į kitą asmenį ar organizaciją, kad šie jo vardu susisiektų su klientu, kaip aprašyta i) ir ii) punktuose, arba paveda tai padaryti tam kitam asmeniui ar organizacijai.

<...>

Klientas – narė asociacija, klubas, žaidėjas, treneris ar centralizuota lyga, kuri gali pasitelkti futbolo agentą futbolo agento paslaugoms teikti.

Subjektas, į kurį perkeliama – klubas, narė asociacija arba centralizuota lyga, galintys pasamdyti žaidėją ar trenerį.

Subjektas, iš kurio perkeliama – klubas, narė asociacija arba centralizuota lyga, iš kurių žaidėjas ar treneris išeina, kad galėtų būti įdarbintas ir (arba) užregistruotas subjekte, į kurį perkeliama.

Asmuo – žaidėjas arba treneris.

<...>

Centralizuota lyga – vienas ekonominis vienetas, priklausantis narei asociacijai, organizuojantis vieną ar daugiau čempionatų ir atstovaujantis bendriems savo klubų interesams, pavyzdžiui, būdamas visų tų klubų žaidėjų darbdaviu.

<...>

Platforma – FIFA valdoma skaitmeninė platforma, kurioje turi būti vykdomi licencijų išdavimo, ginčų sprendimo, tęstinio profesinio mokymo (TPM) ir ataskaitų teikimo procesai.

<...>

Futbolo agento paslaugos – su futbolu susijusios paslaugos klientui arba jo vardu, įskaitant derybas, pranešimą, susijusį su derybomis arba rengiantis deryboms ar bet kokią kitą su tuo susijusią veiklą siekiant ir (arba) ketinant sudaryti sandorį.“

17      FAR I antraštinėje dalyje „Bendrosios taisyklės“ yra 1–3 straipsniai.

18      FAR 1 straipsnyje „Tikslai“ nurodyta:

„1.      FIFA įstatuose nustatyta pareiga reglamentuoti visus perkėlimų futbole sistemos aspektus. Pagrindiniai jos tikslai yra šie:

a)      išlaikyti sutarčių stabilumą tarp klubų ir profesionalių žaidėjų;

b)      skatinti jaunų žaidėjų mokymus;

c)      skatinti solidarumą tarp aukšto lygio futbolo ir masinio futbolo;

d)      apsaugoti nepilnamečius;

e)      išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą; ir

f)      užtikrinti varžybų reguliarumą.

2.      Futbolo agento profesijos reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad futbolo agento veikla atitiktų pagrindinius futbolo perkėlimų sistemos tikslus ir toliau nuodytus tikslus:

a)      griežtinti agento profesijos standartus ir nustatyti būtiniausias profesines ir etikos normas;

b)      užtikrinti paslaugų, kurias futbolo agentai teikia savo klientams, kokybę, taip pat vienodai taikomus teisingus ir pagrįstus tarifus;

c)      apriboti interesų konfliktus, kad klientai būtų apsaugoti nuo neetiško elgesio;

d)      didinti finansinį ir administracinį skaidrumą;

e)      apsaugoti žaidėjus, neturinčius patirties ar informacijos apie futbolo perkėlimų sistemos veikimą;

f)      stiprinti sutarčių stabilumą tarp klubų ir žaidėjų ar trenerių;

g)      kovoti su bet kokiu piktnaudžiavimu, pertekliniu ar spekuliatyviu elgesiu.“

19      FAR 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Šiuo reglamentu reglamentuojama futbolo agento profesija tarptautinėje perkėlimų sistemoje ir jis taikomas:

a)      visiems tarptautinio masto susitarimams dėl atstovavimo; arba

b)      bet kokiai veiklai, susijusiai su tarptautiniu perkėlimu ar tarptautiniu sandoriu.

2.      Atstovavimo sutartis laikoma tarptautinio masto sutartimi, kai:

a)      ji sudaryta dėl futbolo agento paslaugų, susijusių su konkrečiu sandoriu, kai vykdomas tarptautinis perkėlimas (arba kai treneris pereina į klubą, priklausantį kitai narei asociacijai nei jo ankstesnio darbdavio narė, arba į narę asociaciją, kuri nėra jo ankstesnio darbdavio narė); arba

b)      ji sudaryta dėl futbolo agento paslaugų, susijusių su daugiau negu vienu nurodytu sandoriu, iš kurių bent vienas susijęs su tarptautiniu perkėlimu (arba trenerio perėjimu į klubą, priklausantį kitai narei asociacijai nei jo ankstesnio darbdavio narė asociacija, arba į kitą asociaciją narę nei jo ankstesnio darbdavio asociaciją narė).“

20      FAR 3 straipsnio „Nacionalinis futbolo agentų reglamentas“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.      Narės asociacijos iki 2023 m. rugsėjo 30 d. turi įgyvendinti nacionalines taisykles dėl futbolo agentų ir užtikrinti jų vykdymą.

2.      Nacionaliniai futbolo agentų reglamentai reglamentuoja futbolo agento profesiją šalyje arba teritorijoje, priklausančioje atitinkamos narės asociacijos jurisdikcijai, ir taikomi visoms atstovavimo sutartims, kurios nėra tarptautinio masto. Be to, nacionaliniai futbolo agentų reglamentai turi atitikti šį reglamentą. Į nacionalinius reglamentus visų pirma:

a)      turi būti įtraukti šio reglamento 11–21 straipsniai, pateikiant nuorodą į juos;

b)      turi būti įtrauktos nuorodos į visas privalomas nacionalinės teisės nuostatas;

c)      nacionalinio lygmens įstaigai turi būti suteikta jurisdikcija spręsti ginčus, kaip nustatyta šiame reglamente;

d)      nacionalinio lygmens įstaigai turi būti suteikta jurisdikcija taikyti drausmines priemones, kaip nustatyta šiame reglamente.“

21      FAR II skyriuje „Futbolo agentas“ yra 4–10 straipsniai.

22      FAR 4 straipsnyje „Bendrosios nuostatos“ numatyta:

„1.      Fizinis asmuo gali tapti futbolo agentu po to, kai:

a)      per platformą pateikia išsamią paraišką licencijai gauti;

b)      atitinka tinkamumo kriterijus;

c)      išlaikė FIFA egzaminą, ir

d)      moka metinį mokestį FIFA.

2.      Kreipdamasis dėl licencijos, kandidatas sutinka laikytis šio reglamento ir FIFA įstatų, FIFA etikos kodekso, FIFA drausmės kodekso ir [FIFA žaidėjų statuso ir perkėlimo reglamento (RSTP)], visus šiuos dokumentus galima rasti www.fifa.com“

23      FAR 5 straipsnio „Tinkamumo kriterijai“ 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nustatyta:

„1.      Kandidatas:

a)      teikdamas paraišką licencijai gauti (ir pateikus paraišką, be kita ko, kai taikoma, jau gavęs licenciją):

<...>

ii.      neturi būti pripažintas kaltu baudžiamajame procese (ar pagal su tokiu procesu susijusį susitarimą), susijusiame su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, korupcija, kyšininkavimu, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu, sukčiavimu, manipuliavimu rungtynėmis, lėšų pasisavinimu, papirkimu, patikos pareigų pažeidimu, klastojimu, profesiniu nusižengimu, seksualiniu smurtu, smurtiniu nusikaltimu, priekabiavimu, išnaudojimu arba prekyba vaikais ar pažeidžiamais suaugusiaisiais;

iii.      jo licencija neturi būti sustabdyta dvejiems ar daugiau metų, jis neturi būti nušalintas nuo pareigų arba išbrauktas iš registro reguliavimo institucijos ar sporto valdymo įstaigos sprendimu dėl etikos ar profesinės etikos taisyklių pažeidimo.“

24      FAR III antraštinėje dalyje „Futbolo agento darbas“ yra 11–17 straipsniai.

25      FAR 11 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1–3 dalyse nurodyta:

„1.      Tik futbolo agentas gali teikti futbolo agento paslaugas.

2.      Futbolo agentas visada turi atitikti šio reglamento 5 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus.

3.      Futbolo agentas gali vykdyti savo veiklą per agentūrą. Agentūrai dirbantis darbuotojas arba paslaugų teikėjas, jeigu jis pats nėra futbolo agentas, negali teikti agento paslaugų nei užmegzti kontakto su potencialiu klientu siekiant sudaryti atstovavimo sutartį. Futbolo agentas išlieka visiškai atsakingas už savo agentūros, darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kitų atstovų veiklą, jeigu jie pažeidžia šį reglamentą.“

26      FAR 12 straipsnyje „Atstovavimas“ nurodyta:

„<...>

3.      Asmens ir futbolo agento sudaryta atstovavimo sutartis negali būti sudaryta ilgiau nei dvejiems metams. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik sudarius naują atstovavimo sutartį. Bet kokia nuostata dėl automatinio pratęsimo arba bet kokia nuostata, kuria siekiama pratęsti atstovavimo sutarties galiojimo trukmę ilgiau nei leidžiama maksimali trukmė, laikoma negaliojančia.

<...>

5.      Tarp subjekto, į kurį perkeliama, arba subjekto, iš kurio perkeliama, ir futbolo agento sudarytai atstovavimo sutarčiai netaikomas joks maksimalios galiojimo trukmės reikalavimas.

<...>

7.      Atstovavimo sutartis galioja tik tuo atveju, jei joje nurodyta bent:

a)      šalių vardai ir pavardės (pavadinimai);

b)      trukmė (jei taikoma);

c)      futbolo agentui mokėtino paslaugos mokesčio dydis;

d)      futbolo agento teiktinų paslaugų pobūdis;

e)      šalių parašai.

8.      Futbolo agentas gali teikti futbolo agento ar kitas paslaugas tik vienai šaliai pagal sandorį, išskyrus toliau nurodytus atvejus.

a)      Leidžiamas dvigubas atstovavimas: futbolo agentas gali teikti futbolo agento ar kitas paslaugas asmeniui ir subjektui, į kurį perkeliama, pagal tą patį sandorį su sąlyga, kad abu klientai yra iš anksto davę dėl to rašytinį sutikimą.

9.      Futbolo agentas negali teikti futbolo agento paslaugų ar kitų paslaugų pagal tą patį sandorį tarp:

a)      subjekto, iš kurio perkeliama, ir asmens;

b)      subjekto, iš kurio perkeliama, ir subjekto, į kurį perkeliama; arba

c)      visų tame pačiame sandoryje dalyvaujančių šalių.

10.      Futbolo agentas ir susijęs futbolo agentas negali teikti futbolo agento ar kitų paslaugų skirtingiems klientams pagal tą patį sandorį, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.

<...>

13.       Bet kokia atstovavimo sutarties nuostata, kuria:

a)      ribojama asmens galimybė savarankiškai derėtis ir sudaryti darbo sutartį nedalyvaujant futbolo agentui; ir (arba)

b)      numatoma nuobauda, jeigu jis savarankiškai derasi dėl darbo sutarties ir (arba) savarankiškai ją sudaro nedalyvaujant futbolo agentui, yra niekinė ir negalioja.

<...>“

27      FAR 14 straipsnyje „Paslaugos mokestis – bendrieji principai“ nustatyta:

„1.      Pagal atstovavimo sutartį futbolo agentas gali numatyti, kad klientas mokėtų paslaugos mokestį.

2.      Paslaugos mokestį, numatytą pagal atstovavimo sutartį, klientas turi mokėti tik futbolo agentui. Klientas negali naudotis trečiojo asmens paslaugomis tokiam mokėjimui atlikti arba leisti trečiajam asmeniui jį atlikti.

3.      Vienintelė šio straipsnio antroje pastraipoje nustatyto principo išimtis taikoma futbolo agentui, atstovaujančiam asmeniui, kurio metinis suderėtas atlygis neviršija arba yra lygus 200 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (USD) (arba šios sumos ekvivalentas), neįtraukiant galimų sąlyginių mokėjimų. Tam tikrais atvejais subjektas, į kurį perkeliama, gali susitarti su asmeniu mokėti paslaugos mokestį šio asmens futbolo agentui už aptariamą sandorį pagal atstovavimo sutarties nuostatas. Atitinkamais atvejais taikomos toliau nurodytos sąlygos:

a)      paslaugos mokestis, kurį subjektas, į kurį perkeliama, moka asmens vardu, neturi jokios įtakos futbolo agento kaip patikėtinio įsipareigojimams asmeniui. Be to, dėl šio mokesčio tarp futbolo agento ir subjekto, į kurį perkeliama, taip pat neturi atsirasti tarpusavio priklausomybės ar pavaldumo santykių;

b)      paslaugos mokesčio, kurį subjektas, į kurį perkeliama, moka asmens vardu, dydis negali viršyti pagal asmens ir futbolo agento sudarytą atstovavimo sutartį sutartos sumos;

c)      subjektas, į kurį perkeliama, negali iš asmens atlyginimo išskaičiuoti sumos, sumokėtos kaip paslaugos mokestis pagal šią trečią pastraipą.

<...>

6.      Paslaugos mokestis turi būti mokamas pasibaigus atitinkamam registracijos laikotarpiui, dalimis kas tris mėnesius per visą suderėtos darbo sutarties trukmę.

7.      Mokant proporcingai (pro rata) apskaičiuotą paslaugos mokestį atsižvelgiama tik į asmens faktiškai gautą atlyginimą.

<...>

10.      Jeigu pagal šio reglamento 12 straipsnio 8a dalį futbolo agentas atstovauja subjektui, į kurį perkeliama, ir asmeniui pagal tą patį sandorį (leidžiamas dvigubo atstovavimo atvejis), subjektas, į kurį perkeliama, gali mokėti ne daugiau kaip pusę visos mokėtinos paslaugos mokesčio sumos.

<...>

12.      Futbolo agentas neturi teisės reikalauti paslaugos mokesčio, kuris dar nėra mokėtinas pagal suderėtą darbo sutartį, jeigu:

a)      asmuo perkeliamas į kitą subjektą nepasibaigus suderėtai darbo sutarčiai; arba

b)      asmuo nepagrįstai nutraukia suderėtą darbo sutartį pirma laiko, o futbolo agentas sutarties nutraukimo momentu vis dar atstovauja asmeniui.

<...>“

28      FAR 15 straipsnyje „Paslaugos mokesčio viršutinė riba“ numatyta:

„1.      Futbolo agentui už jo, kaip futbolo agento, paslaugas mokėtino paslaugos mokesčio suma apskaičiuojama taip:

a)      kai futbolo agentas atstovauja asmeniui arba subjektui, į kurį perkeliama: pagal asmens atlyginimą;

b)      kai futbolo agentas atstovauja subjektui, iš kurio perkeliama: pagal perkėlimo kompensaciją pagal aptariamą sandorį.

2.      Didžiausia atlygio už futbolo agento paslaugas suma pagal sandorį, neatsižvelgiant į futbolo agentų, teikiančių futbolo agento paslaugas konkrečiam klientui, skaičių, yra tokia:


Paslaugos mokesčio viršutinė riba

Klientas

Asmens metinis atlyginimas, mažesnis arba lygus 200 000 USD (arba šios sumos ekvivalentas)

Asmens metinis atlyginimas, didesnis nei 200 000 USD (arba šios sumos ekvivalentas)

Asmuo

5 % asmens atlyginimo

3 % asmens atlyginimo

Subjektas, į kurį perkeliama

5 % asmens atlyginimo

3 % asmens atlyginimo

Subjektas, į kurį perkeliama, ir asmuo (leidžiamo dvigubo atstovavimo atveju)

10 % asmens atlyginimo

6 % asmens atlyginimo

Subjektas, iš kurio perkeliama (perkėlimo kompensacija)

10 % perkėlimo kompensacijos

Siekiant išvengti abejonių, taikomos toliau nurodytos taisyklės:

a)      siekiant nustatyti paslaugos mokesčio viršutinę ribą, apskaičiuojant asmens atlyginimą negalima atsižvelgti į jokius sąlyginius mokėjimus;

b)      jei asmens atlygis yra didesnis nei 200 000 USD (arba šios sumos ekvivalentas), šią ribą per metus viršijančiai sumai taikoma 3 % viršutinė paslaugos mokesčio riba, jei futbolo agentas atstovauja asmeniui arba subjektui, į kurį perkeliama, arba 6 %, jei jis atstovauja ir subjektui, į kurį perkeliama, ir asmeniui (leidžiamo dvigubo atstovavimo atveju);

c)      apskaičiuojant perkėlimo kompensaciją negali būti įtraukta:

i)      sumos, sumokėtos kaip kompensacija už sutarties nutraukimą pagal RSTP [(FIFA reglamentas dėl žaidėjų statuso ir perkėlimo)] 17 straipsnį arba 2 priedą; ir

ii)      jokios priemokos už perpardavimą.

3.      Jeigu per 24 mėnesius iki sandorio arba po jo futbolo agentas arba susijęs futbolo agentas teikia kitas paslaugas klientui, dalyvaujančiam tame sandoryje, tos kitos paslaugos, jei neįrodyta priešingai, laikomos pagal tą sandorį teikiamų futbolo agento paslaugų dalimi.

4.      Jei futbolo agentas ir (arba) klientas negali paneigti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos prezumpcijos, už kitas paslaugas sumokėtos kompensacijos laikomos už futbolo agento paslaugas, suteiktas pagal atitinkamą sandorį, sumokėto paslaugos mokesčio dalimi.“

29      FAR 16 straipsnyje „Teisės ir pareigos“ nurodyta:

„1.      Futbolo agentas gali:

<...>

b)      kontaktą su klientu, pasirašiusiu išimtinio atstovavimo sutartį su kitu futbolo agentu, užmegzti tik per paskutinius du atitinkamos sutarties mėnesius;

c)      sudaryti atstovavimo sutartį su klientu, sudariusiu išimtinio atstovavimo sutartį su kitu futbolo agentu, tik per paskutinius du atitinkamos sutarties mėnesius.

2.      Futbolo agentas turi:

<...>

b)      laikytis FIFA kompetentingų organų, konfederacijų ir jos narėmis esančių asociacijų įstatų, reglamentų, nurodymų ir sprendimų;

<...>

f)      mokėti metinį licencijos mokestį FIFA iki platformoje nurodytos galutinės termino dienos, kaip nurodyta šio reglamento 7 ir 17 straipsniuose;

<...>

j)      platformoje skelbti:

i.      per 14 dienų nuo atstovavimo sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo: atitinkamą atstovavimo sutartį ir platformoje reikalaujamą informaciją;

ii.      per 14 dienų nuo sudarymo: bet kokius susitarimus su klientu, išskyrus atstovavimo sutartį, įskaitant susitarimus, susijusius su kitomis paslaugomis, bet jais neapsiribojant, taip pat platformoje reikalaujamą informaciją;

iii.      per 14 dienų nuo paslaugos mokesčio sumokėjimo: platformoje reikalaujamą informaciją;

iv.      per 14 dienų nuo kompensacijos pagal sutartį, sudarytą su klientu, kuri nėra atstovavimo sutartis, sumokėjimo: platformoje reikalaujamą informaciją;

v.      per 14 dienų nuo įvykio: visas futbolo agentų tarpusavio sutartis ar kitus susitarimus dėl bendradarbiavimo teikiant paslaugas arba dėl visų ar dalies pajamų ar pelno iš futbolo agento teikiamų visų ar dalies paslaugų pasidalijimo;

vi.      per 14 dienų nuo įvykio: bet kokią informaciją, kuri gali turėti įtakos reikalavimui atitikti tinkamumo kriterijus; ir

vii.      per 14 dienų nuo įvykio: bet kokį taikų susitarimą su klientu ar kitu futbolo agentu;

k)      jei jis savo veiklą vykdo per agentūrą, platformoje turi pateikti:

i.      per 14 dienų nuo pirmojo sandorio su agentūra: nuosavybės struktūrą, akcininkų tapatybę, turimą kapitalo dalį ir (arba) tikrųjų savininkų tapatybę;

ii.      per 14 dienų nuo pirmojo sandorio su agentūra: futbolo agentų, kurie naudojasi ta pačia agentūra savo veiklai vykdyti, skaičių ir visų jos darbuotojų vardus ir pavardes;

iii.      per 30 dienų nuo įvykio: visus anksčiau apie agentūrą pateiktos informacijos pasikeitimus.

3.      Futbolo agentui neleidžiama atlikti arba bandyti atlikti toliau išvardytus veiksmus:

<...>

e)      sutikti su bet kokios perkėlimo kompensacijos ar atlygio už mokymus sumokėjimu dėl žaidėjo perkėlimo iš vieno klubo į kitą. Tai apima, be kita ko, RSTP 18ter straipsnyje aprašytas teises, tačiau jomis neapsiribojama.

<...>

4.      Atskleidžiant informaciją ir teikiant ataskaitas, futbolo agentas privalo:

a)      nedelsiant informuoti klientą apie visus rašytinius pasiūlymus (bet kokiomis ryšio priemonėmis), gautus dėl šio kliento;

b)      klientui paprašius pateikti sudarytos atstovavimo sutarties ar bet kurio kito rašytinio susitarimo, susijusio su kitomis paslaugomis, kopiją, darbo sutarties ar bet kurio kito rašytinio dokumento, gauto teikiant futbolo agento paslaugas, kopiją ir grafiką, kuriame išsamiai nurodomi bet kokie mokėjimai, atlikti futbolo agentui pagal sandorį, kuriame jis dalyvauja;

c)      pagal prašymą bendradarbiauti su kiekvienos narės asociacijos, konfederacijos ir (arba) FIFA kompetentingu organu dėl bet kokio prašymo bet kokia forma pateikti bet kokios rūšies informaciją.“

30      FAR IV antraštinėje dalyje „Klientų teisės ir pareigos“ yra tik 18 straipsnis. Tame straipsnyje, pavadintame „Futbolo agentų samdymas“, nurodyta:

„1.      Klientas:

<...>

c)      prieš pasirašydamas atstovavimo sutartį su futbolo agentu turi įsitikinti, kad jis turi FIFA išduotą licenciją,

<...>

f)      (jei tai klubas) FIFA perkėlimų reguliavimo sistemoje (TMS) per 14 dienų nuo įvykio turi pateikti:

i.      informaciją, kurios reikalaujama TMS vykdant kiekvieną sandorį, kai tai yra tarptautinis perkėlimas, kuriame dalyvauja klubas;

ii.      bet kokį atitinkamos atstovavimo sutarties pakeitimą arba nutraukimą;

iii.      bet kokį susitarimą, išskyrus atstovavimo sutartį su futbolo agentu, įskaitant sutartis dėl kitų paslaugų, bet jomis neapsiribojant, taip pat informaciją, kurios prašoma TMS;

iv.      TMS prašomą informaciją po to, kai išmokama kompensacija pagal bet kokį susitarimą su futbolo agentu, kai tai nėra atstovavimo sutartis; ir

g)      privalo nedelsdamas pranešti FIFA, konfederacijoms ar asociacijoms narėms apie bet kokį šio reglamento pažeidimą.

2.      Klientui (arba, jei taikoma, jo atstovams) neleidžiama atlikti arba bandyti atlikti toliau nurodytus veiksmus:

<...>

e)      tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti apeinant šiame reglamente nustatytą paslaugos mokesčio viršutinę ribą arba prie to prisidėti.

<...>“

31      FAR V antraštinėje dalyje „Atskleidimas ir paskelbimas“ yra tik vienas – 19 straipsnis, pavadintas taip pat kaip ir ši V antraštinė dalis, ir jame numatyta:

„FIFA nurodo:

a)      visų futbolo agentų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis;

b)      klientus, kuriems atstovauja futbolo agentai, įskaitant išimtinį ar neišimtinį atstovavimo pobūdį ir atitinkamos atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos datą;

c)      kiekvienam klientui teikiamas futbolo agento paslaugas;

d)      visas futbolo agentams ir klientams paskirtas sankcijas;

e)      išsamią informaciją apie visus sandorius, susijusius su futbolo agentais, įskaitant futbolo agentams mokamas paslaugų mokesčio sumas.“

32      FAR VI antraštinėje dalyje „Ginčai“ yra tik 20 straipsnis. Šis straipsnis „Jurisdikcija“ suformuluotas taip:

„1.      Nedarant poveikio futbolo agento ar kliento teisei kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo, FIFA futbolo teismo Futbolo agentų kolegija turi jurisdikciją spręsti ginčą, jeigu:

a)      jis kilo dėl tarptautinio masto atstovavimo sutarties arba yra susijęs su šia atstovavimo sutartimi (žr. šio reglamento 2 straipsnio antrą pastraipą);

b)      toks prašymas pateikiamas pagal futbolo teismo procedūros reglamento nuostatas;

c)      nuo įvykio, dėl kurio kilo ginčas, praėjo mažiau nei dveji metai – šio termino laikymasis kiekvienoje byloje nagrinėjamas ex officio.

2.      Išsami ginčų sprendimo procedūra nustatyta futbolo teismo procedūros reglamente.

3.      Nedarant poveikio futbolo agento ar kliento teisei kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo, atitinkamos narės asociacijos nacionalinėse taisyklėse nurodyta sprendimus priimanti institucija turi jurisdikciją spręsti ginčus, kylančius dėl atstovavimo sutarties, kuri nėra tarptautinio masto, arba susijusius su tokia atstovavimo sutartimi.“

2.      RSTP

33      RSTP 18bis straipsnyje „Trečiųjų asmenų įtaka klubams“ (pagrindinėje byloje taikytina redakcija) numatyta:

„1.      Joks klubas negali pasirašyti sutarties, pagal kurią kitam (‑iems) klubui (‑ams) ir vice versa arba tretiesiems asmenims būtų leidžiama dėl darbo arba perkeliant įgyti galimybę daryti įtaką klubo nepriklausomumui ar politikai ar jo komandų rezultatams.

2.      FIFA drausmės komitetas gali skirti nuobaudas klubams, nesilaikantiems šiame straipsnyje numatytų įpareigojimų.“

34      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos RSTP 18ter straipsnio „Žaidėjų ekonominių teisių priklausymas tretiesiems asmenims“ 1 dalyje numatyta:

„Joks klubas ar žaidėjas negali pasirašyti sutarties su trečiuoju asmeniu, pagal kurią šiam asmeniui būtų leidžiama visiškai arba iš dalies reikalauti kompensacijos už būsimą vieno klubo žaidėjo perkėlimą į kitą klubą arba jam būtų suteikta bet kokia su perkėlimu ar kompensacija už būsimą perkėlimą susijusi teisė.“

3.      FIFA įstatai

35      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos FIFA įstatų 8 straipsnio „Organų, atstovų ir kitų asmenų elgesys“ 3 dalyje nurodyta:

„Kiekvienas su futbolu susijęs asmuo ar organizacija privalo laikytis FIFA įstatų ir taisyklių bei fair-play principų.“

36      FIFA įstatų 14 straipsnyje „Narių asociacijų pareigos“ nustatyta:

„1.      Narių asociacijų pareigos:

a)      visada laikytis FIFA įstatų, reglamentų, nurodymų ir sprendimų, taip pat Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimų, priimtų apeliacine tvarka pagal FIFA įstatų 56 straipsnio 1 dalį;

b)      dalyvauti FIFA organizuojamose varžybose,

c)      mokėti narystės įmokas;

d)      užtikrinti, kad asociacijos nariai laikytųsi FIFA organų įstatų, reglamentų, nurodymų ir sprendimų;

e)      reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus sušaukti savo teisėkūros ir aukščiausiuosius organus;

f)      ratifikuoti įstatus, atitinkančius FIFA standartinių įstatų reikalavimus;

g)      sudaryti arbitrų komisiją, kuri būtų tiesiogiai pavaldi atitinkamai narei asociacijai;

h)      laikytis futbolą reglamentuojančių taisyklių;

i)      vadovauti savo veiklai visiškai nepriklausomai ir užtikrinti, kad jai nedarytų įtakos jokie tretieji asmenys, pagal šių įstatų 19 straipsnį;

j)      laikytis visų kitų įsipareigojimų pagal šiuos įstatus ir kitus reglamentus.

2.      Narei asociacijai pažeidus savo įsipareigojimus taikomos šiuose įstatuose numatytos sankcijos.

3.      1 dalies i punkto pažeidimas taip pat gali užtraukti sankcijas, net jei atitinkamai narei asociacijai negalima priskirti atsakomybės už trečiojo asmens įtaką. Narės asociacijos yra atsakingos FIFA už bet kokį jų organų nariams priskirtiną didelį aplaidumą ar tyčinį nusižengimą.“

37      FIFA įstatų 57 straipsnio „CAS jurisdikcija“ 1 dalyje nurodyta:

„Visi skundai dėl FIFA, be kita ko, teisminių institucijų galutine instancija priimtų sprendimų, taip pat dėl konfederacijų, narių asociacijų ar lygų priimtų sprendimų turi būti pateikti CAS per 21 dieną nuo sprendimo gavimo.“

38      FIFA įstatų 58 straipsnio „Su ginčų sprendimu susijusios pareigos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Konfederacijos, narės asociacijos ir lygos įsipareigoja pripažinti CAS nepriklausoma teismine institucija. Jos įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad jų nariai, jų žaidėjai ir atstovai paklustų CAS jurisdikcijai. Tos pačios nuostatos taikomos FIFA licencijuotiems futbolo agentams ir rungtynių agentams.

2.      Kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai numatyta FIFA reglamentuose. Be to, draudžiama kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl visų rūšių laikinųjų priemonių.“

4.      FIFA drausmės kodeksas

39      FIFA drausmės kodeksą (2019 m. redakcija) 2019 m. birželio 3 d. Paryžiuje priėmė FIFA Taryba ir jis įsigaliojo 2019 m. birželio 15 d. (toliau – FIFA drausmės kodeksas). Ši kodekso versija nuo 2023 m. vasario 1 d. buvo pakeista nauja, 2023 m. versija.

40      FIFA drausmės kodekso 53 straipsnyje „Įgaliojimai“ nustatyta:

„1.      Drausmės komitetas yra įgaliotas taikyti sankcijas už visus FIFA taisyklių pažeidimus, už kurių nagrinėjimą nėra atsakingi kiti organai.

2.      Drausmės komitetas visų pirma yra įgaliotas:

a)      skirti sankcijas už sunkius pažeidimus, už kuriuos nenubaudė rungtynių teisėjai;

b)      ištaisyti akivaizdžias arbitro drausminių sprendimų klaidas;

c)      pratęsti nušalinimo nuo dalyvavimo rungtynėse dėl automatiškai taikomo draudimo trukmę;

d)      skirti papildomas sankcijas.“

5.      FIFA etikos kodeksas

41      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos FIFA etikos kodekso 4 straipsnyje „Kodekso taikymo sritis, nenumatyti atvejai, papročiai, doktrina ir jurisprudencija“ numatyta:

„1.      Šis kodeksas reglamentuoja visus klausimus, su kuriais susijęs jo tekstas ar jo nuostatų prasmė.

2.      Šiame kodekse nenumatytais atvejais, susijusiais su procedūrinėmis taisyklėmis, ir kilus abejonių dėl šio kodekso aiškinimo, sprendimą priima etikos komitetas, vadovaudamasis FIFA papročiais.

3.      Savo veikloje etikos komitetas gali remtis precedentais ir principais, jau nustatytais sporto doktrinoje ir jurisprudencijoje.“

42      FIFA etikos kodekso 84 straipsnyje „Sporto arbitražo teismas“ nustatyta:

„1.      Sprendimų kolegijos sprendimai yra galutiniai, išskyrus atvejus, kai [CAS] pateikiamas apeliacinis skundas pagal atitinkamas FIFA įstatų nuostatas.

2.      Tyrimui vadovaujantis asmuo taip pat gali tokį sprendimą apskųsti CAS.“

II.    Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

43      Ieškovai pagrindinėje byloje yra FT, futbolo žaidėjų agentas ir žaidėjų agentų asociacijos „The Football Forum“ viceprezidentas, ir Vokietijoje įsteigta bendrovė RRC Sports, kuri taip pat veikia kaip žaidėjų agentė, o FT yra jos generalinis direktorius.

44      FIFA, atsakovė pagrindinėje byloje, yra skėtinė organizacija, vienijanti daug tarptautinių ir nacionalinių federacijų. Tarp jos narių yra 211 nacionalinių asociacijų, įskaitant Deutscher Fußball-Bund (DFB) (Vokietijos futbolo federacija) (toliau – DFB). Pagal FIFA įstatų 14 straipsnį narės asociacijos privalo savo įstatuose įsipareigoti laikytis šios federacijos nustatytų taisyklių ir pripažinti jos priimtus sprendimus.

45      FIFA turi kelias institucijas ir komitetus. FIFA taryba yra už strategiją ir priežiūrą atsakingas organas, turintis kompetenciją priimti visuotinai taikomus reglamentus.

46      2022 m. gruodžio 16 d. FIFA taryba priėmė FAR, paskelbtą 2023 m. sausio 6 d., jame nustatytos pagrindinės sąlygos, taikomos asmenims, teikiantiems futbolo agentų paslaugas pagal šios federacijos sukurtą tarptautinę žaidėjų ir trenerių perkėlimo sistemą. Konkrečiai kalbant, tame reglamente nustatytos taisyklės, pagal kurias šie asmenys gali siūlyti ir teikti tarpininkavimo paslaugas žaidėjams, treneriams, klubams ir centralizuotoms lygoms, taip pat užmokesčio už šias paslaugas tvarka.

47      Ieškovai pagrindinėje byloje kreipėsi į Landgericht Mainz (Mainco apygardos teismas, Vokietija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, su ieškiniu dėl veiksmų nutraukimo, juo prašė uždrausti FIFA įgyvendinti kelias, be kita ko, RSTP ir FAR nuostatas, motyvuodami tuo, kad šiomis nuostatomis pažeidžiami SESV 56, 101 ir 102 straipsniai ir BDAR.

48      Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, be kita ko, dėl to, ar išimtis, nustatyta atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį 2002 m. vasario 19 d. Sprendime Wouters ir kt. (C‑309/99, EU:C:2002:98) ir 2006 m. liepos 18 d. Sprendime Meca-Medina ir Majcen / Komisija  (C‑519/04 P, EU:C:2006:492), taikoma taisyklėms, kurios, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nėra vien sportinio pobūdžio, ar vis dėlto ji taip pat taikoma taisyklėms, kurios, nors ir yra ekonominio pobūdžio, bent netiesiogiai daro įtaką klubų komandų sudėčiai.

49      Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog neaišku, ar, pirma, tikslai, kurių, anot FIFA, siekiama nagrinėjamomis taisyklėmis, turi būti laikomi teisėtais, nes jie nėra tiesiogiai susiję su pačių sporto varžybų veikimu, ir, antra, ar šios taisyklės būtinos tokiems tikslams pasiekti.

50      Apskritai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl FAR nustatytų trylikos taisyklių suderinamumo su SESV 56, 101 ir 102 straipsniais.

51      Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tarp tokių taisyklių tomis, kuriose numatytas asmens duomenų tvarkymas, gali būti siekiama teisėtų interesų, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, ir ar jos atitinka iš proporcingumo principo kylančius reikalavimus, t. y. sąlygą, būtiną, kad toks duomenų tvarkymas būtų teisėtas.

52      Šiomis aplinkybėmis Landgericht Mainz (Mainco apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [SESV] 101 straipsnis (draudimas sudaryti kartelius), SESV 102 straipsnis (draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi) ir SESV 56 straipsnis (laisvė teikti paslaugas) ir [BDAR] 6 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos taisyklės, nustatytos pasaulinės sporto organizacijos (šiuo atveju – FIFA), kuriai priklauso 211 nacionalinių atitinkamos sporto šakos (šiuo atveju – futbolo) asociacijų ir kurios nustatytos taisyklės dėl to bet kuriuo atveju privalomos didelei daliai nacionalinėse atitinkamos sporto šakos profesionalų lygose veikiančių subjektų (šiuo atveju – klubų (taip pat kapitalo bendrovės struktūros futbolo klubų), žaidėjų (kurie yra klubo nariai) ir žaidėjų agentų) [ir jomis siekiama reglamentuoti žaidėjų agentų ir futbolo trenerių veiklą]?“

III. Dėl prejudicinio klausimo priimtinumo

53      Pirmiausia primintina, kad pats Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis į jį kreipiasi nacionalinis teismas, ir patikrinti savo paties jurisdikciją arba jam pateikto prašymo priimtinumą (2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo AW „T“, C‑225/22, EU:C:2025:649, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54      Pagal suformuotą jurisprudenciją, į kurią šiuo metu yra atsižvelgta Procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktuose, siekiant pateikti tokį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, reikia, kad tas teismas apibrėžtų pateikiamų klausimų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines prielaidas (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55      Nagrinėjamu atveju prašymas priimti prejudicinį sprendimą atitinka visus šiuos reikalavimus, nes iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad prašomas išaiškinimas susijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku, iškelta problema nėra hipotetinė ir bylos medžiagoje yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos tam, kad Teisingumo Teismas galėtų naudingai atsakyti į pateiktą klausimą.

56      Žinoma, kaip pažymi Graikijos vyriausybė, ši informacija neapima nei tikslaus atitinkamos rinkos apibrėžimo, nei juo labiau jos veikimo analizės.

57      Vis dėlto tai, kad Teisingumo Teismas neturi išsamaus ekonominių ir teisinių aplinkybių, kuriomis kilo ginčas pagrindinėje byloje, vaizdo, nereiškia, kad jis, remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jam pateikta informacija, negali pateikti tam teismui naudingo Sąjungos teisės išaiškinimo.

58      Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad FAR gali daryti įtaką futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar profesionalių trenerių perkėlimui, rinkos veikimui, taip pat žaidėjų ar trenerių darbo rinkai, kuriai būdinga tai, kad tai yra daugiašalė rinka, nes joje sąveikauja kelios šalys, siekiančios skirtingų interesų, pavyzdžiui, subjektai, įdarbinę atitinkamus asmenis, subjektai, norintys juos įdarbinti, patys atitinkami asmenys ir galiausiai atitinkamais atvejais – jų agentai.

59      Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas mano, kad, siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, nebūtina papildomai tikslinti rinkų, kurioms gali būti taikomas FAR, fizinių ar geografinių ribų.

60      Dėl Graikijos vyriausybės nurodytos aplinkybės, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, neatlikus išsamios analizės, neleidžia nustatyti Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo, reikia priminti, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti dėl vienos iš šalių pagrindinėje byloje pateiktų pagrindų pagrįstumo.

61      Vis dėlto reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime daro nuorodą į FIFA drausmės kodekso 53 straipsnio 3 dalį. Nurodydamas šią nuostatą savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą, jį pateikęs teismas nurodo šio kodekso 2019 m. redakciją, o minėtoje šios redakcijos kodekso nuostatoje yra tik dvi dalys. Be to, pateikdamas tą nuostatą savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą, tas teismas pats nurodo tik tas dvi dalis.

62      Taigi to teismo pateiktas klausimas turi būti laikomas priimtinu, išskyrus jo dalį, susijusią su SESV 56, 101 ir 102 straipsnių bei BDAR 6 straipsnio išaiškinimu atsižvelgiant į tokią taisyklę, kuri įtvirtinta FIFA drausmės kodekso 53 straipsnio 3 dalyje.

IV.    Dėl esmės

63      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti SESV 56, 101 ir 102 straipsnius ir BDAR 6 straipsnį, kad būtų galima priimti sprendimą dėl visų FIFA priimtų taisyklių, reglamentuojančių futbolo žaidėjų ir trenerių agentų veiklos vykdymą, suderinamumo su šiais keturiais straipsniais.

64      Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal SESV 56, 101 ir 102 straipsnius ir BDAR 6 straipsnį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, kaip antai įtvirtintos FAR, kurios, atsižvelgiant į jų dalyką ir tikslą, gali būti suskirstytos į penkias kategorijas:

–        taisyklės, kuriomis siekiama apriboti keleriopą atstovavimą, t. y. kai tas pats agentas atstovauja ir žaidėjui ar treneriui, ir perkantiems bei parduodantiems klubams ar centralizuotoms lygoms;

–        taisyklės, kuriomis reglamentuojamas futbolo agentų darbo užmokestis;

–        taisyklės, susijusios su FIFA licencijos gavimo ir panaikinimo sąlygomis;

–        taisyklės, kuriomis siekiama reglamentuoti futbolo agentų galimybę užmegzti kontaktą su naujais žaidėjais ar treneriais siekiant jiems atstovauti; ir

–        taisyklės, kuriomis reglamentuojamas tam tikros informacijos perdavimas FIFA, kitiems futbolo agentams, klubams, centralizuotoms lygoms, žaidėjams ir treneriams.

65      Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas mano, kad, atsižvelgiant į kiekvieną tokių taisyklių kategoriją, pirmiausia reikia išaiškinti SESV nuostatas, susijusias su konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, o tada – BDAR 6 straipsnį.

A.      Dėl SESV nuostatų, susijusių su konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, taikymo

1.      Įvadinės pastabos

66      SESV 165 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją. Be to, minėto 165 straipsnio 2 dalies paskutinėje įtraukoje nurodyta, kad Sąjungos veiksmais šioje srityje siekiama plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą. Iš to matyti, kad kompetentingos Sąjungos institucijos privalo atsižvelgti į šiuos tikslus, kai, remdamosi šia nuostata ir laikydamosi joje nustatytų sąlygų, sporto srityje imasi skatinamųjų priemonių ar priima rekomendacijas.

67      Vis dėlto SESV 165 straipsnis negali būti laikomas specialiąja taisykle, pagal kurią sportui visiškai arba iš dalies netaikomos kitos Sąjungos pirminės teisės nuostatos, kurios jam gali būti taikomos, arba pagal kurią taikant tas nuostatas reikalaujama jam taikyti specialų požiūrį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 101 punktas; taip pat 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 75 punktas).

68      Todėl taikant SESV nuostatas, susijusias su konkurencijos teise ar laisve teikti paslaugas, reikia atsižvelgti į sporto specifiką, tačiau tik tiek, kiek tokia specifika yra svarbi, atsižvelgiant į kiekvienos iš šių nuostatų taikymo sąlygas ir jų laikantis (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69      Taigi, jeigu veiksmais ar taisyklėmis siekiama ekonominių tikslų arba jie susiję su sporto ekonominiu aspektu, jiems gali būti taikomos Sąjungos teisės nuostatos, jei veikla ekonominė, ir tarp jų yra SESV 56, 101 ir 102 straipsniai, net jeigu tokių veiksmų ėmėsi ar tokias taisykles priėmė sporto federacija (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

70      Tik tam tikros konkrečios taisyklės, kurios, viena vertus, buvo priimtos išimtinai dėl neekonominių motyvų ir kurios, kita vertus, susijusios su klausimais, turinčiais reikšmės tik pačiam sportui, turi būti laikomos nesusijusiomis su jokia ekonomine veikla. Tai konkrečiai pasakytina apie taisykles dėl užsienio valstybių žaidėjų neįtraukimo į komandų, dalyvaujančių jų šalims atstovaujančių rinktinių varžybose, sudėtį arba dėl reitingo kriterijų, taikomų atrenkant individualiai varžybose dalyvaujančius atletus, nustatymo (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 76 punktas ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

71      Išskyrus šiuos labai specifinius atvejus, taisyklėms, kurias sporto asociacijos priima siekdamos reglamentuoti su profesionalia ar pusiau profesionalia sporto veikla susijusią ekonominę veiklą vykdančių subjektų paslaugų teikimą arba kurios daro tiesioginę įtaką tokioms paslaugoms, gali būti taikomos Sąjungos teisės nuostatos, kurios taikomos esant šiai veiklai, kaip antai SESV 56, 101 ir 102 straipsniai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72      Nagrinėjamu atveju FAR tikslas – reglamentuoti tam tikrą futbolo agentų veiklą, kurią iš esmės sudaro pasirūpinimas už atlygį, kad žaidėjas ir treneris užmegztų kontaktą su kitoje valstybėje įsteigtu subjektu, siekiant galutinai arba laikinai perkelti šį žaidėją ar trenerį iš vieno klubo į kitą, kas pagal FIFA taisykles vadinama „perkėlimu“. Kadangi ši veikla yra paslaugų teikimas už atlygį ir yra susijusi su futbolo žaidėjų ar trenerių įdarbinimu, ji turi būti laikoma ekonominio pobūdžio.

73      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad futbolo agentų veikla gali turėti lemiamos įtakos komandų sudėčiai, jų tęstinumui ir sportiniam pajėgumui. Be to, kadangi komandų sudėtis yra vienas iš esminių varžybų, per kurias rungiasi profesionalaus futbolo klubai, parametrų ir kadangi šios varžybos yra ekonominė veikla, pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės taip pat turi būti laikomos darančiomis tiesioginį poveikį tos ekonominės veiklos vykdymui ir ją vykdančių profesionalaus futbolo klubų konkurencijai, nesvarbu, ar jos susijusios su darbo sutartimis, ar žaidėjų perėjimais iš vieno klubo į kitą (pagal analogiją žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 81 punktą).

74      Taigi FAR nustatytos taisyklės nepriskiriamos prie tų, kurioms galėtų būti taikoma šio sprendimo 70 punkte nurodyta išimtis, – dėl jos Teisingumo Teismas yra ne kartą priminęs, kad ji turi apsiriboti savo tikslu ir kad ja negalima remtis, siekiant visai sportinei veiklai netaikyti SESV nuostatų dėl Sąjungos ekonomikos teisės (pagal analogiją žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 79 punktą ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75      Taigi šios taisyklės gali pateikti į SESV 56, 101 ir 102 straipsnių taikymo sritį.

76      Pirma, kiek tai susiję su SESV 101 ir 102 straipsniais, net jei kiekvienu iš jų siekiama skirtingų tikslų ir jų taikymo sritis skiriasi, šie straipsniai gali būti taikomi vienu metu, jei tenkinamos atitinkamos jų taikymo sąlygos (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 119 punktą).

77      Antra, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytos FAR taisyklės, kiek tai susiję su jų taikymu, nepriklauso viena nuo kitos, galimas vienos iš jų nesuderinamumas su Sąjungos teise, jei prireikus tai nustatytų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, savaime nebūtinai gali reikšti kitų taisyklių nesuderinamumą.

78      Taigi prejudicinį klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant, pirma, į SESV 101 straipsnį, antra, į SESV 102 straipsnį ir, trečia, į SESV 56 straipsnį.

2.      Dėl SESV nuostatų, susijusių su konkurencijos teise, taikymo

79      Pirmiausia reikia pažymėti, kad futbolui, be kitų ypatumų, būdinga tai, kad vyksta daug varžybų tiek tarptautiniu, tiek Europos ar nacionaliniu lygmenimis, ir jose dalyvauja labai daug klubų ir žaidėjų. Be to, kaip ir kai kurių kitų sporto šakų atveju, futbolui būdinga tai, kad tokiose varžybose gali dalyvauti tik komandos, pasiekusios tam tikrus sporto rezultatus, o šių varžybų eiga grindžiama dalyvaujančių komandų tarpusavio rungtynėmis ir laipsnišku iškritimu iš varžybų. Taigi ši sporto šaka iš esmės grindžiama sporto pasiekimais, kurie gali būti garantuoti tik tuo atveju, jei visos dalyvaujančios komandos rungtyniauja vienodomis reguliavimo ir techninėmis sąlygomis, tam tikru mastu užtikrinančiomis lygias galimybes (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 143 punktas).

80      Atsižvelgiant į šias įvairias ypatybes galima teigti, kad yra teisėta tokias futbolo varžybas tiek tarptautiniu, tiek Europos ir nacionaliniu lygmenimis organizuoti ir vykdyti pagal bendras taisykles, kuriomis užtikrinamas tokių varžybų vientisumas ir koordinavimas pagal bendrą kalendorių, taip pat, kalbant plačiau, tinkamai ir veiksmingai skatinamas lygiomis galimybėmis ir pasiekimais grindžiamų sporto varžybų rengimas (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 144 punktą ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 62–64 punktus).

81      Kadangi dėl tokių varžybų organizavimo ir eigos gali būti vykdoma papildoma ekonominė veikla, kuri pati gali daryti įtaką šioms varžyboms, kai tokia asociacija, kaip FIFA, priima taisykles, skirtas jos pačios narių ir jų narių santykiams su įmonėmis, galinčiomis turėti ekonominį interesą organizuoti minėtas varžybas, reglamentuoti, tokios veiklos negalima laikyti neišvengiamai neteisėta.

82      Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad sporto konfederacija ar federacija gali teisėtai priimti tokias taisykles, nereiškia, kad kiekviena taip priimta taisyklė turi būti laikoma suderinama su Sąjungos konkurencijos teise. Dar reikia, kad sprendimai, priimami nustatant kiekvieną iš tokių taisyklių, atitiktų iš šios teisės kylančius reikalavimus.

a)      Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 101 straipsnio aiškinimu

83      Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymas suponuoja esant kelių „įmonių“ arba kitu atveju „įmonių asociacijos“ veiksmus.

84      Pagal suformuotą jurisprudenciją bet koks subjektas, vykdantis ekonominę veiklą, kurią sudaro prekių ar paslaugų siūlymas tam tikroje rinkoje, neatsižvelgiant į jo teisinę formą ir finansavimo būdą, turi būti laikomas veikiančiu kaip „įmonė“, kaip tai suprantama, be kita ko, pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 76 punktas), o sąvoka „įmonių asociacija“ apima kelių tokią veiklą vykdančių subjektų susigrupavimą.

85      Nagrinėjamu atveju, nors FAR priėmė tik FIFA, reikia pažymėti, kad tarp šios federacijos narių yra nacionalinių futbolo asociacijų, kurios pačios vienija klubus ar centralizuotas lygas, vykdančias ekonominę veiklą, kurią sudaro prekių ar paslaugų siūlymas įvairiose rinkose, pavyzdžiui, sporto bilietų pardavimo, rėmimo ar merchandising rinkose.

86      Todėl FIFA gali būti laikoma turinčia įmonių asociacijos statusą tose rinkose ir aukštesnės grandies rinkose, kaip antai žaidėjų ar trenerių samdymo arba futbolo agentų paslaugų, teikiamų siekiant tarptautiniu mastu perkelti profesionalius žaidėjus ar trenerius iš vieno subjekto į kitą, rinkose.

87      Taigi esant tokiai situacijai, kokią savo klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikia laikyti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma FIFA, nes ji gali būti laikoma „įmonių asociacija“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

88      Tai patikslinus reikia priminti, kad pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį nesuderinami su vidaus rinka ir draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

89      Kaip matyti iš tos nuostatos teksto, jos taikymas konkrečiu atveju priklauso nuo kelių kumuliacinių sąlygų įvykdymo, t. y. pirma, turi būti įmonių susitarimas, įmonių asociacijų sprendimas ar suderinti veiksmai, antra, toks susitarimas, sprendimas ar veiksmai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir, trečia, tokio elgesio tikslas ar poveikis turi būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

1)      Dėl susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų buvimo

90      Pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį nagrinėjamas elgesys turi būti „susitarimas“, „suderinti veiksmai“ arba „įmonių asociacijos sprendimas“, ir šios sąvokos apima veiksmus, kurie gali būti įvairaus pobūdžio ir įvairių formų.

91      Kalbant konkrečiai, Teisingumo Teismas jau turėjo progą konstatuoti, kad įmonių asociacijos sprendimas, kuriuo priimamas ar įgyvendinamas reglamentavimas, turintis tiesioginį poveikį jos tiesioginėmis ar netiesioginėmis narėmis esančių įmonių ekonominės veiklos vykdymo sąlygoms, gali būti laikomas tokiu „įmonių asociacijos sprendimu“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 118 punktą).

92      Kaip matyti iš pačios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo formuluotės, būtent atsižvelgdamas į tokį sprendimą tas teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti SESV 101 straipsnio 1 dalį, kai tarptautinė sporto konfederacija arba federacija priėmė ir įgyvendino visumą taisyklių, kuriomis siekiama nustatyti teisinę tvarką, taikomą visiems žaidėjų ir trenerių agentams, norintiems atstovauti klubams, centralizuotoms lygoms, treneriams ar žaidėjams, priklausantiems šios federacijos sukurtai ekosistemai.

93      Darytina išvada, kad tokioje situacijoje FAR, taigi ir kiekviena tame reglamente įtvirtinta taisyklė, gali būti laikomi „įmonių asociacijos sprendimu“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

2)      Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai

94      SESV 101 straipsnio 1 dalyje, be kitų sąlygų, reikalaujama pakankamai įtikinamai įrodyti, jog susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai gali padaryti didelį neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai dėl tiesioginės ar netiesioginės ir esamos ar potencialios įtakos prekybos srautams ir taip kelti grėsmę vidaus rinkos kūrimui ar veikimui, o ta sąlyga gali būti laikoma tenkinama, jeigu veiksmai apima visą valstybės narės teritoriją (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

95      Pagrindinėje byloje ši sąlyga turi būti laikoma įvykdyta, nes prejudiciniame klausime nurodytos taisyklės bent didžiąja dalimi taikomos klubams, centralizuotoms lygoms, žaidėjams, treneriams ir žaidėjų agentams, veikiantiems valstybėse narėse visais atvejais, kai yra tarptautinio masto atstovavimo sutartis arba veikla, susijusi su tarptautiniu perkėlimu ar tarptautiniu sandoriu, kaip numatyta FAR 2 straipsnyje.

3)      Dėl to, kad nagrinėjamo elgesio „tikslas“ ar „poveikis“ turi būti konkurencijos ribojimas

96      Tam, kad konkrečiu atveju būtų galima nuspręsti, jog susitarimui, įmonių asociacijos sprendimui ar suderintiems veiksmams taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, remiantis pačiu tos nuostatos tekstu būtina įrodyti arba tai, kad tais veiksmais siekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, arba tai, kad tie veiksmai turi tokį poveikį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 158 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 47 punktas).

97      Šiuo tikslu iš pradžių reikia išnagrinėti aptariamų veiksmų tikslą. Jeigu atlikus tokį tyrimą paaiškėtų, kad tų veiksmų tikslas yra antikonkurencinis, nereikėtų nagrinėti jų poveikio konkurencijai. Taigi tik tuo atveju, jei minėti veiksmai negalėtų būti laikomi turinčiais antikonkurencinį tikslą, vėliau reikėtų išnagrinėti jų poveikį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 159 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 37 punktas).

98      Tyrimas, kurį reikia atlikti, skiriasi pagal tai, ar jis susijęs su klausimu, ar tokiomis taisyklėmis siekiama „tikslo“, ar „poveikio“ trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, nes kiekvienai iš šių sąvokų taikomos skirtinga teisinė ir įrodinėjimo tvarka (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 160 punktas).

99      Kadangi elgesio tikslas ar poveikis tik iš dalies gali būti trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, nebūtinai turi būti tiriamas visas susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai. Toks tyrimas, jeigu vieną ar kelias tokio susitarimo sprendimo ar suderintų veiksmų nuostatas, priemones arba vieną ar kelis aspektus galima atskirti, nes jie vieni gali riboti konkurenciją vidaus rinkoje, gali būti atliekamas atsižvelgiant į tokią nuostatą, priemonę ar aspektą.

i)      Dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos

100    Nors antikonkurencinio „tikslo“ sąvoka nėra išimtis, palyginti su antikonkurencinio „poveikio“ sąvoka, ji vis dėlto turi būti aiškinama siaurai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 161 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 38 punktas).

101    Taigi ši sąvoka turi būti suprantama kaip susijusi išimtinai su tam tikromis įmonių veiksmų derinimo rūšimis, kurios yra pakankamai žalingos konkurencijai, kad būtų galima teigti, kad jų poveikio tyrimas yra nereikalingas. Tam tikros įmonių veiksmų derinimo formos dėl savo pobūdžio gali būti laikomos žalingomis geram įprastos konkurencijos veikimui (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 162 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 39 punktas).

102    Siekiant konkrečiu atveju nustatyti, ar susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai yra derinimo forma, kuri dėl savo pobūdžio turi būti laikoma žalinga įprastai konkurencijai, būtina išnagrinėti, pirma, šių taisyklių turinį, antra, jų ekonominį ir teisinį kontekstą ir, trečia, jomis siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 165 punktą ir 2026 m. vasario 26 d. Sprendimo Cargolux Airlines / Komisija, C‑401/22 P, EU:C:2026:132, 172 punktą).

103    Visų pirma, norint išnagrinėti atitinkamu susitarimu, įmonių asociacijos sprendimu ar suderintais veiksmais nustatytų taisyklių turinį, reikia išnagrinėti įvairius jų aspektus, kad būtų galima nustatyti, ar atitinkami suderinti veiksmai turi požymių, leidžiančių juos susieti su tam tikra įmonių veiksmų derinimo forma, kuri dėl paties savo pobūdžio turi būti laikoma žalinga įprastai konkurencijai, o taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai bet koks veiksmų derinimas, turintis tokių požymių, būtent dėl jų gali lemti konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka įprastų atitinkamos rinkos sąlygų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Banco BPN / BIC Português ir kt., C‑298/22 P, EU:C:2024:638, 45 punktą).

104    Kiek tai susiję su nagrinėjamų taisyklių ekonominiu ir teisiniu kontekstu, kadangi konkurencijos ribojimo dėl „tikslo“ sąvoka reiškia tik susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie dėl savo derinimo formos turi būti laikomi žalingais normaliai konkurencijai, visiškai nebūtina nagrinėti ir juo labiau įrodinėti tokių taisyklių poveikio konkurencijai, nesvarbu, ar jis realus, ar potencialus, neigiamas ar teigiamas (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 131 punktą).

105    Vis dėlto reikia atsižvelgti į atitinkamų prekių ar paslaugų pobūdį, taip pat į realias nagrinėjamų sektorių ar rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 131 punktą).

106    Gali būti, kad tik įvykdžius tam tikras konkrečias sąlygas galima preziumuoti, jog tam tikros derinimo formos, taigi ir su jomis susiję susitarimai, asociacijų sprendimai bei suderinti veiksmai, yra žalingi įprastai konkurencijai. Todėl išnagrinėjus šių derinimo formų ekonominį ir teisinį kontekstą turi būti galima patikrinti, ar tuo atveju, kai tam tikra susitarimo, įmonių asociacijos sprendimo ar suderintų veiksmų forma dėl savo pobūdžio yra žalinga konkurencijai tik tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis, be kita ko, su nagrinėjamų prekių ar paslaugų pobūdžiu, realiomis rinkos veikimo sąlygomis ir jos struktūra, šios aplinkybės laikytinos susiklosčiusiomis (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Banco BPN / BIC Português ir kt., C‑298/22, EU:C:2024:638, 48 punktą ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 52 punktą).

107    Galiausiai, kiek tai susiję su nagrinėjamu derinimu siekiamais tikslais, kurių nagrinėjimas apsiriboja tuo, kas būtina norint padaryti išvadą, kad konkurencija ribojama dėl „tikslo“, pagal suformuotą jurisprudenciją reikia nustatyti „tikslus“, kuriuos tais veiksmais konkurencijos atžvilgiu siekiama įgyvendinti (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 167 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 132 punktas).

108    Tokie „objektyvūs“ tikslai konkurencijos požiūriu atitinka nagrinėjamiems veiksmams būdingą siekį.

109    Atvirkščiai, aplinkybė, kad dalyvaujančios įmonės veikė neturėdamos subjektyvaus ketinimo trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui (žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 50 punktą).

110    Bet kuriuo atveju tokiu tikslu atlikus nagrinėjimą turėtų išaiškėti tikslios priežastys, suteikiančios pagrindą manyti, kad visu įmonių susitarimu, įmonių asociacijos sprendimu ar suderintais veiksmais ar jų dalimi siekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo International Skating Union / Komisija, C‑124/21 P, EU:C:2023:1012, 108 punktą; 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 168 punktą ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 51 punktą).

111    Dėl pagrindinės bylos reikia priminti, kad per SESV 267 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą Teisingumo Teismas turi įgaliojimus ne taikyti Sąjungos teisės nuostatas konkrečiam atvejui, su kuriuo, beje, jis yra susipažinęs tik iš jam pateiktoje bylos medžiagoje esančios informacijos, o tik priimti sprendimą dėl tokių nuostatų išaiškinimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 201 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

112    Todėl tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas jam žinomas faktines ir teisines aplinkybes, turi įvertinti, ar tam tikros FAR nuostatos atitinkamoje rinkoje gali riboti konkurenciją dėl „tikslo“.

113    Vis dėlto, kad tam teismui pateiktų naudingą atsakymą, Teisingumo Teismas gali atsižvelgti į tam tikrus jam pateiktos pagrindinės bylos medžiagos duomenis ir į jam pateiktas rašytines pastabas, kad patikslintų, kaip reikia aiškinti SESV 101 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tokius duomenis ir pastabas (pagal analogiją žr. 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 124 punktą).

ii)    Dėl galimybės tokias taisykles, kokias savo klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, laikyti konkurencijos ribojimu dėl „tikslo“

–       Dėl taisyklių, kuriomis ribojamas keleriopas atstovavimas

114    Savo klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi taisyklėmis, kaip antai įtvirtintomis FAR 12 straipsnio 8 ir 10 dalyse, kuriose numatyta, kad tas pats futbolo agentas arba keli „susiję futbolo agentai“, t. y. tos pačios agentūros vadovai, nariai, akcininkai ar darbuotojai, arba asmenys, susiję giminystės ryšiais arba sudarę susitarimą dėl bendradarbiavimo, negali vienu metu atstovauti dviem ar trims šalims, susijusioms su žaidėjo ar trenerio perėjimu iš vieno subjekto į kitą, t. y. žaidėjui arba treneriui, subjektui, į kurį pereinama ir subjektui, iš kurio pereinama. Tačiau FAR 12 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią leidžiama kartu atstovauti žaidėjui ar treneriui ir subjektui, į kurį pereinama, jei abi šalys davė aiškų sutikimą dėl tokio bendraatstovavimo.

115    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad tokios taisyklės, kaip įtvirtintosios FAR 12 straipsnio 8–10 dalyse, tikrai gali sumažinti konkurencijos intensyvumą įvairiuose futbolo agentų, dalyvaujančių tarptautiniu mastu perkeliant profesionalius žaidėjus ar trenerius iš vieno subjekto į kitą, paslaugų rinkos segmentuose, nes jos draudžia vienos šalies jau pasamdytiems futbolo agentams teikti savo paslaugas kurios nors kitos to paties sandorio šalies naudai, išskyrus FAR 12 straipsnio 8 dalyje numatytą išimtį. Tačiau vien tokia savybė negali leisti manyti, kad elgesys, kurį apima tokia derinimo forma, dėl savo pobūdžio yra pakankamai kenksmingas konkurencijai, nebent, atsižvelgiant į tokio derinimo aplinkybes, atitinkamai rinkai būdinga didelė koncentracija, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

116    Antra, nors taisyklėmis, kaip antai numatytomis FAR 12 straipsnio 8 ir 10 dalyse, pagal kurias futbolo agentai įpareigojami atstovauti tik vienai iš suinteresuotųjų šalių ir išimtiniais atvejais – žaidėjams ar treneriams ir subjektui, į kurį pereinama, gali būti ribojama futbolo agentų ekonominių veiksmų laisvė, tai nebūtinai reiškia, kad šios taisyklės yra derinimo forma, kuri dėl paties savo pobūdžio turi būti laikoma žalinga įprastai konkurencijai.

117    Reikia priminti, kad Sąjungos taisyklėmis dėl antikonkurencinių veiksmų tiesiogiai nesiekiama užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams laisvės vykdyti savo komercinę veiklą. Jomis visų pirma siekiama užtikrinti, kad tam tikroje rinkoje įmonės neiškraipytų konkurencijos taip, kad tai pakenktų įmonėms ir vartotojams ir apskritai Sąjungos tautų gerovei, atsižvelgiant į Sąjungos siekiamus tikslus, nurodytus ESS 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 41 punktą).

118    Kadangi dėl to neatrodo, kad įmonių asociacijos priimtos taisyklės, kaip antai įtvirtintos FAR 12 straipsnio 8–10 dalyse, savaime yra pakankamai kenksmingos konkurencijai (bet tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), reikia konstatuoti, jog šiomis taisyklėmis konkurencija neribojama dėl „tikslo“.

–       Dėl taisyklių, susijusių su atlyginimu, į kurį futbolo agentas gali pretenduoti įdarbinant žaidėją ar trenerį

119    Savo klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo septynias atskiras FAR nustatytas taisykles dėl futbolo agentų darbo užmokesčio, todėl jas reikia nagrinėti paeiliui.

120    Pirma, kiek tai susiję su taisykle, kaip antai numatyta FAR 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta atlyginimo futbolo agentams viršutinė riba, apskaičiuota kaip žaidėjo ar trenerio perkėlimo sumos arba metinio atlyginimo procentinė dalis, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tam tikri slapti veiksmai, kaip antai lemiantys horizontalų kainų nustatymą, dėl savo pobūdžio yra žalingi tinkamam įprastos konkurencijos veikimui atitinkamoje rinkoje ir, konkrečiai kalbant, laisvam prekių ir paslaugų kainos, kiekio ar kokybės nustatymui (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Lietuvos notarų rūmai ir kt., C‑128/21, EU:C:2024:49, 93 ir 94 punktus).

121    Vis dėlto, kaip savo išvados 56 ir 57 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, iš jurisprudencijos nematyti, kad reikia manyti, jog maksimalios kainos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nustatymas dėl savo pobūdžio neišvengiamai gali iškraipyti konkurenciją.

122    Be to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą bylos medžiagą ir nedarant poveikio išsamiam nagrinėjimui, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taisyklė, kuria, kaip antai numatyta FAR 15 straipsnio 2 dalyje, nustatoma atlyginimo viršutinė riba, atsižvelgiant į jos poveikį atitinkamų įmonių polinkiui teikti savo nagrinėjamas paslaugas ar jų kokybei, neatrodo tokia žalinga, kad nereikėtų nagrinėti jos poveikio. Kadangi tokia taisykle nustatoma ne fiksuota viršutinė atlyginimo riba, o santykinė riba, nes, atsižvelgiant į konkretų atvejį, ji yra proporcinga atlygiui, kurį žaidėjas ar treneris gaus, kai futbolo agentas atstovaus šiam asmeniui arba subjektui, į kurį pereinama, arba kompensacijai, kurią subjektas, į kurį pereinama, moka subjektui, iš kurio pereinama, kai futbolo agentas atstovauja pastarajam, neatrodo, kad tokia taisyklė kliudytų futbolo agentams sumažinti savo pastangas, kurias jie deda, be kita ko, siekdami pagerinti savo paslaugų kokybę užsitikrindami didesnį atlygį, arba atgrasytų juos nuo savo paslaugų siūlymo atitinkamoje rinkoje.

123    Be to, reikia pažymėti, kad taisyklė, kaip antai įtvirtinta FAR 15 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikoma konkurencijos ribojimu dėl „tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, kalbant apie futbolo agentus, atstovaujančius subjektams, į kuriuos pereinama ar iš kurių pereinama, vien dėl to, kad joje numatyta viršutinė šių futbolo agentų atlyginimo riba apskaičiuojama kaip vadinamosios „perkėlimo“ kompensacijos procentinė dalis.

124    Antra, dėl taisyklės, pagal kurią tretiesiems asmenims draudžiama mokėti atlyginimą pagal atstovavimo sutartį žaidėjų ir trenerių agento sutarties partnerių vardu ir kuri netaikoma futbolo agentams, atstovaujantiems asmeniui, kurio suderėtas metinis atlygis yra ne didesnis kaip 200 000 USD (188 341,65 EUR) (arba jo ekvivalentas), atrodo, kad šia taisykle, kaip numatyta FAR 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tik ribojamas tam tikrų finansinių priemonių naudojimas siekiant atlyginti futbolo agentui, tačiau ji neužkerta kelio futbolo agentams ar jų klientams konkuruoti pagal vieną iš lemiamų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija, pavyzdžiui, siūlomų paslaugų kainą ar kokybę. Taigi neatrodo, kad tokia taisyklė būtų tiek žalinga konkurencijai, kad ją būtų galima laikyti ribojančia konkurenciją dėl „tikslo“, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

125    Tas pats pasakytina, trečia, apie taisyklę, kaip antai nustatytą FAR 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse – joje įtvirtinta prezumpcija, kad kitos paslaugos, kurias futbolo agentas arba kitas su juo susijęs futbolo agentas teikia per 24 mėnesius iki arba po savo kaip futbolo agento paslaugų teikimo, turi būti laikomos šių futbolo agento paslaugų dalimi ir kad, atitinkamai, kai futbolo agentas ir (arba) klientas negali nuginčyti šios prezumpcijos, už tas kitas paslaugas sumokėtas atlygis laikomas agentūros paslaugų atlygio dalimi. Tokia taisyklė, kaip ir pirmesniame šio sprendimo punkte minėta taisyklė, negali būti laikoma turinčia tikslą riboti konkurenciją aptariamoje rinkoje.

126    Ketvirta, dėl taisyklės, kaip antai nustatytos FAR 15 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią futbolo agentams draudžiama susitarti dėl savo darbo užmokesčio kitaip nei remiantis vien perkelto asmens darbo užmokesčiu arba perkėlimo suma, ir, penkta, dėl taisyklės, kaip antai įtvirtintos FAR 16 straipsnio 3 dalies e punkte, siejamame su ŽSPTS 18ter straipsniu, pagal kurią agentams draudžiama už asmens perkėlimą gauti užmokestį ar užmokesčio dalis arba mokėti agentams užmokestį ar jo dalis, kurių apskaičiavimo pagrindas priklauso nuo būsimo perkėlimo kompensacijos, kurią subjektas, į kurį pereinama, gaus už paskesnį žaidėjo ar trenerio perkėlimą, reikėtų konstatuoti, kad tokios taisyklės turi įtakos ne tokio užmokesčio sumai, o tik jo apskaičiavimo arba mokėjimo tvarkai.

127    Nors tokios taisyklės gali riboti atitinkamų futbolo agentų galimybes konkuruoti, siūlant jų klientams alternatyvius jų užmokesčio apskaičiavimo ar mokėjimo būdus, neatrodo, kad šios taisyklės neleistų konkuruoti kainomis. Be to, kadangi jos a priori taikomos nediferencijuotai, iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad jos galėtų būti palankesnės tam tikriems agentams ar jų klientams.

128    Todėl tokio pobūdžio taisyklių priskyrimas prie įmonių tarpusavio derinimo formų, kurios savaime turi būti laikomos pakankamai kenksmingomis konkurencijai, negali būti laikomas pagrįstu, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

129    Šešta, kiek tai susiję su taisykle, kaip antai numatyta FAR 14 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią klubams ar centralizuotoms lygoms, kai žaidėjų ir trenerių agentas veikia tiek subjekto, į kurį perkeliama, tiek asmens vardu, draudžiama mokėti daugiau kaip 50 % viso užmokesčio, kurį šis asmuo ir minėtas subjektas turi mokėti už futbolo agento paslaugas, reikia priminti, kad ši taisyklė, susijusi ne su futbolo agentui mokėtinos kompensacijos apskaičiavimu, o su asmens, kuris gali būti įpareigotas sumokėti tokią išmoką, nustatymu, taikoma tik FAR 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu išimtiniu atveju, kai subjektas, į kurį perkeliama, ir asmuo aiškiai sutiko su tokiu dvigubu atstovavimu, o tai riboja jos galimą žalą konkurencijai.

130    Be to, tokia taisyklė gali užkirsti kelią slaptiems veiksmams, galintiems iškraipyti pasiūlą ir paklausą, ir dėl to turėti konkurenciją skatinantį poveikį, todėl ji pati savaime negali būti laikoma pakankamai kenksminga konkurencijai, kad būtų galima manyti, jog jos poveikio nagrinėti nereikia.

131    Be to, septinta, kalbant apie taisyklę, kaip antai numatytąją FAR 14 straipsnio 7 dalyje, pagal paslaugos mokesčio dydis, apskaičiuojamas procentais, turi būti nustatomas remiantis asmeniui faktiškai išmokėtu darbo užmokesčiu, reikia konstatuoti, kad, be to, kad tokia taisyklė neužkerta kelio kainų konkurencijai arba pagal kurį nors iš kitų veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija, ji neatrodo pakankamai žalinga konkurencijai futbolo agentų paslaugų rinkoje, siekiant tarptautiniu mastu perkelti žaidėjus ar trenerius iš vieno subjekto į kitą. Atvirkščiai, tokia taisyklė gali skatinti konkurenciją tokių asmenų darbo rinkoje, nes ji skatina futbolo agentus stengtis užtikrinti, kad jų klientai faktiškai gautų savo užmokestį.

132    Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su pastarąja taisykle, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat remiasi FAR 14 straipsnio 12 dalimi, kurioje iš tikrųjų įtvirtinta atskira taisyklė, pagal kurią futbolo žaidėjų ar trenerių agentas negali reikalauti paslaugos mokesčio, kuris dar nėra „mokėtinas“ pagal suderėtą darbo sutartį, jeigu asmuo perkeliamas į kitą subjektą dar nepasibaigus minėtai sutarčiai arba kai asmuo pirma laiko nutraukia suderėtą darbo sutartį be pateisinamos priežasties, nors futbolo agentas šio nutraukimo momentu vis dar atstovauja asmeniui.

133    Jeigu FAR 14 straipsnio 12 dalyje vartojama sąvoka „mokėtinas“ turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą, kaip reiškianti „susikaupęs“ arba „gali būti mokamas“, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tai reikštų, kad žodžių junginys „dar nėra mokėtinas“ turėtų būti suprantamas kaip susijęs su kompensacija, į kurią futbolo agentas turi teisę dėl atitinkamo asmens ankstesnio perkėlimo į subjektą, su kuriuo jis buvo sudaręs sutartį, prieš ją nutraukiant.

134    Toks sąvokos „mokėtinas“ aiškinimas reikštų, kad pirmajame perkėlime dalyvavęs futbolo agentas prarastų dalį darbo užmokesčio, kuris jam turėjo būti mokamas už šį perkėlimą, jeigu pagal FAR 14 straipsnio 12 dalies a punktą taip perkeltas asmuo būtų vėl perkeltas prieš pasibaigiant jo naujajai darbo sutarčiai arba jeigu pagal minėto reglamento 14 straipsnio 12 dalies b punktą šis asmuo pirma laiko nutrauktų suderėtą darbo sutartį be pateisinamos priežasties, nors futbolo agentas šio nutraukimo momentu jam dar atstovautų.

135    Žinoma, taip tokia taisyklė neutralizuotų paskatas, kurių priešingu atveju turėtų futbolo agentai, atstovavę asmeniui per pirmąjį sandorį, kad paskatintų savo klientus kuo greičiau nutraukti sutartį, ir gautų naują kompensaciją, ar net juos paskatintų sudaryti sutartis santykinai trumpam laikotarpiui, siekiant kuo dažniau gauti kompensaciją, o tai galėtų sustiprinti konkurenciją šių asmenų darbo rinkoje.

136    Vis dėlto, kadangi FAR 14 straipsnio 12 dalies a punkte dėl jame nurodytos situacijos kaip vienintelė jo taikymo sąlyga numatyta, kad asmuo turi būti perkeltas į kitą subjektą dar nepasibaigus suderėtai darbo sutarčiai, tokia taisyklė reikštų, kad futbolo agentai, dalyvavę pirmajame asmens perkėlime, tačiau nuo to laiko jam nebeatstovavę, automatiškai netektų dalies savo darbo užmokesčio, jei asmuo būtų perkeltas į kitą subjektą, net jei jie nebūtų atlikę jokio vaidmens tame naujame perkėlime.

137    Kadangi toks atlyginimo netekimas būtų savavališkas, laikantis pozicijos, kurią Teisingumo Teismas išreiškė 2024 m. spalio 4 d. Sprendime FIFA  (C‑650/22, EU:C:2024:824), tokia taisyklė turi būti laikoma derinimo forma, kuri dėl savo paties pobūdžio kenkia tinkamam įprastos konkurencijos veikimui.

138    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl FAR numatytų futbolo agentų užmokesčio taisyklių, kurias nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, darytina išvada, kad, išskyrus taisyklę, dėl kurios, kaip galima spręsti iš šio reglamento 14 straipsnio 12 dalies a punkto, asmens perkėlimo į naują subjektą atveju futbolo agentai, dalyvavę ankstesniame jo perkėlime, tačiau vėliau jam nebeatstovavę, netektų užmokesčio, kuris jam būtų mokėtinas dėl to ankstesnio perkėlimo, tokios taisyklės nepriskiriamos prie įmonių veiksmų derinimo formų, kurios dėl savo pobūdžio yra žalingos tinkamam įprastos konkurencijos veikimui, todėl būtina išnagrinėti jų poveikį.

–       Dėl taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija

139    Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję ne su pačiu reikalavimu turėti FIFA išduotą licenciją vykdyti žaidėjų, trenerių, klubų ar centralizuotos lygos futbolo agentų veiklą samdant žaidėjus ar trenerius, bet su tam tikromis tokios licencijos gavimo ir išlaikymo sąlygomis.

140    Siekiant nustatyti, ar tokios taisyklės riboja konkurenciją dėl „tikslo“, reikia išnagrinėti, ar jos gali būti susijusios su derinimo forma, kuri dėl savo pobūdžio yra pakankamai žalinga konkurencijai, todėl nereikia nagrinėti jų poveikio.

141    Nagrinėjamu atveju iš įvairių FAR ar kituose FIFA dokumentuose numatytų taisyklių, reglamentuojančių FIFA licencijos gavimo ir išlaikymo sąlygas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo tik dvi taisyklių grupes.

142    Pirmąją grupę sudaro taisyklės, kaip antai įtvirtintos FAR 4 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalies b punkte ir 20 straipsnyje, siejamuose su FIFA įstatų 8 straipsnio 3 dalimi, 57 straipsnio 1 dalimi ir 58 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat FIFA etikos kodekso 4 straipsnio 2 dalimi ir 84 straipsniu, pagal kuriuos FIFA licencijos gavimas ir išlaikymas siejamas su sąlyga, kad kandidatai gauti tokią licenciją ir jos turėtojai laikytųsi, pirma, FIFA taisyklių ir jų nereglamentuotais klausimais – Šveicarijos teisės normų ir, antra, paklustų šios federacijos, narių federacijų ir CAS, kurio buveinė yra Šveicarijoje, jurisdikcijai.

143    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad vien ta aplinkybė, jog visi ekonominės veiklos vykdytojai, norintys dalyvauti FIFA ekosistemoje vykdomuose perkėlimuose, įpareigojami paisyti šios tarptautinės sporto federacijos taisyklių, subsidiariai – trečiosios valstybės, kurioje yra šios federacijos buveinė, teisės, taip pat jos, konfederacijų ir narių federacijų arba konkrečios arbitražo institucijos jurisdikcijos, savaime negali būti laikoma galinčia įrodyti esant konkurencijos ribojimą dėl „tikslo“.

144    Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad FIFA materialinės taisyklės arba Šveicarijos teisės nuostatos, kurios taip tampa taikytinos, dėl savo pobūdžio kenkia normaliam konkurencijos veikimui, tik tada tokios taisyklės, kaip nurodytos FAR 4 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalies b punkte ir 20 straipsnyje, siejamos su FIFA įstatų 8 straipsnio 3 dalimi, 57 straipsnio 1 dalimi ir 58 straipsnio 1 bei 2 dalimis, taip pat FIFA etikos kodekso 4 straipsnio 2 dalimi ir 84 straipsniu, galėtų būti laikomos ribojančiomis konkurenciją dėl „tikslo“.

145    Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra šiuo atveju, jeigu ieškovai pagrindinėje byloje pateikė tokį prieštaravimą.

146    Antroji taisyklių grupė, kurią savo klausime nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, apima taisykles, numatytas FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose; pagal jas reikalaujama, kad, norėdami gauti FIFA licenciją, kandidatai niekada neturi būti pripažinti kaltais dėl vienos iš toje nuostatoje išvardytų nusikalstamų veikų ir jų licencija neturi būti sustabdyta dvejiems ar daugiau metų, jie neturi būti nušalinti nuo pareigų arba išbraukti iš registro reguliavimo institucijos ar sporto valdymo įstaigos sprendimu dėl etikos ar profesinės etikos taisyklių pažeidimo.

147    Šiuo klausimu pagal tokią taisyklių grupę galimybė užsiimti atitinkama veikla išties priklauso nuo aplinkybių, nesusijusių su visomis pastangomis, kurios gali būti dedamos, ar visais ištekliais, kuriuos gali panaudoti atitinkamas kandidatas.

148    Vis dėlto negalima teigti, kad FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose numatytos taisyklės riboja konkurenciją dėl „tikslo“. Kaip priminta šio sprendimo 101 punkte, tik įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai, susiję su tam tikra derinimo forma, kuri yra pakankamai žalinga tinkamam atitinkamos rinkos veikimui, gali būti laikomi tokiu apribojimu.

149    Vis dėlto neatrodo, kad tai, jog iš kiekvieno kandidato reikalaujama, kad jis niekada nebūtų pripažintas kaltu pasibaigus baudžiamajam procesui ir kad jam niekada nebūtų paskirta profesinė ar sporto sankcija, galėtų sutrukdyti dideliam asmenų skaičiui patekti į futbolo agento paslaugų rinką siekiant tarptautiniu mastu perkelti žaidėjus ar profesionalius trenerius iš vieno subjekto į kitą.

150    Taip juo labiau yra atsižvelgiant į tai, kad FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nustatyti reikalavimai gali būti taikomi skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (pagal analogiją žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 177 punktą).

151    Todėl taisyklė, kaip antai numatyta FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, pagal kurią FIFA licencijos išdavimas priklauso nuo sąlygos, kad kandidatas nebūtų teistas už tam tikrus nusikaltimus ar jam nebūtų pritaikytos tam tikros sporto sankcijos, negali būti laikoma ribojančia konkurenciją dėl „tikslo“.

–       Dėl taisyklių, susijusių su „kontakto užmezgimu“

152    Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo taisykles, kaip antai įtvirtintas FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, kiek jomis žaidėjų agentams draudžiama užmegzti kontaktą arba sudaryti atstovavimo sutartį su klientu, kuris jau yra įsipareigojęs pagal išimtinio atstovavimo sutartį su kitu futbolo agentu, iš šių nuostatų teksto matyti, kad pagal jas futbolo agentams nėra visiškai draudžiama užmegzti kontakto su tokiu klientu ar sudaryti tokios sutarties. Pirma, šiomis nuostatomis laikotarpis, per kurį šie futbolo agentai gali užmegzti kontaktą klientu, kuriam tokia sutartis privaloma, apribojamas iki dviejų mėnesių, likusių iki išimtinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos ir, antra, jiems draudžiama sudaryti sutartį su tokiu klientu pasibaigus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui.

153    Šiuo klausimu negalima atmesti galimybės, kad visiems futbolo agentams, norintiems sudaryti išimtinio atstovavimo sutartį su klubu, centralizuota lyga, treneriu ar žaidėju, nustatyta pareiga tuo pačiu laikotarpiu derėtis dėl tokios sutarties sudarymo gali padėti geriau palyginti pasiūlymus ir taip nustatyti kainą, kuri tiksliau atspindėtų pasiūlos ir paklausos mechanizmus futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinkoje.

154    Žinoma, kartu tokios taisyklės, kaip numatytos FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, gali sustiprinti sutarčių stabilumą, t. y. jau sudarytų išimtinio atstovavimo sutarčių trukmės veiksmingumą. Vis dėlto, jeigu išimtinio atstovavimo sutarties trukmė nėra akivaizdžiai per ilga, vien pačios tokios taisyklės negali būti laikomos įmonių veiksmų derinimo forma, kuri savaime atskleidžia pakankamą žalą konkurencijai.

155    Nors bet kuri tam tikros trukmės sutartis gali užkirsti kelią optimaliam pasiūlos ir paklausos prisitaikymui, šią aplinkybę reikia palyginti su nuspėjamumo poreikiu, iškylančiu kiekvienam ekonominės veiklos vykdytojui organizuojant savo veiklą.

156    Nagrinėjamu atveju iš FAR 12 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad asmens ir futbolo agento atstovavimo sutartis negali būti sudaryta ilgiau nei dvejiems metams, o, kiek tai susiję su subjekto, į kurį perkeliama ar subjekto, iš kurio perkeliama, ir futbolo agento sudaryta atstovavimo sutartimi, to reglamento 12 straipsnio 5 dalyje nenumatyta jokio maksimalaus galiojimo laikotarpio.

157    Atsižvelgiant į tai, kadangi pagal tas nuostatas, priešingai, nereikalaujama minimalios tokių sutarčių trukmės, reikia konstatuoti, kad taisyklių, kaip antai tokių, kurias nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir kuriomis ribojamas laikotarpis, per kurį futbolo agentai gali užmegzti kontaktą su klientu ir su juo sudaryti naują sutartį, poveikis konkurencijai priklauso nuo atitinkamoje rinkoje vyraujančios praktikos, susijusios su šių sutarčių trukme, ir nuo šios rinkos ypatybių. Taigi, vertinant tokio pobūdžio taisyklių įtaką, iš esmės reikia išnagrinėti jų poveikį.

158    Vis dėlto reikia pažymėti, kad FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintos taisyklės taikomos tik tiems futbolo agentams, su kuriais žaidėjas, treneris, centralizuota lyga ar atitinkamas klubas dar nėra sudarę atstovavimo sutarties. Kalbant apie futbolo agentus, kurie jau yra sudarę išimtinio atstovavimo sutartį, jie neprivalo išlaukti du mėnesius iki šios sutarties pabaigos, kad galėtų iš naujo derėtis dėl sutarties sąlygų arba sudaryti naują sutartį. Taigi reikia konstatuoti, kad tokiomis taisyklėmis antriesiems suteikiamas pranašumas, palyginti su pirmaisiais, o tai gali iškreipti pasiūlą ir paklausą atitinkamoje rinkoje. Taigi atrodo pagrįsta tokias taisykles, kiek jos netaikomos futbolo agentams, jau sudariusiems išimtinio atstovavimo sutartį, priskirti prie įmonių tarpusavio derinimo formų, kurios savaime yra pakankamai kenksmingos konkurencijai, todėl nereikia nagrinėti jų poveikio.

–       Dėl taisyklių, reglamentuojančių tam tikros informacijos rinkimą FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje ir dalies šios informacijos perdavimą

159    Savo klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, pirma, FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią futbolo agentai įpareigojami pateikti tam tikrą informaciją FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje, ir, antra, FAR 19 straipsnyje numatytą taisyklę, pagal kurią klubams, centralizuotoms lygoms, žaidėjams, treneriams ir futbolo agentams pateikiami futbolo agentų ir klientų, kuriems jie atstovauja, vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys, kiekvienam atskiram klientui teikiamos futbolo agento paslaugos, visos agentams ir klientams paskirtos sankcijos, taip pat išsami informacija apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja futbolo agentai, įskaitant jų atlyginimo dydį.

160    Dėl taisyklės, kaip antai įtvirtintos FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje, reikia pažymėti, kad vien ta aplinkybė, jog šiomis nuostatomis reglamentuojamas informacijos rinkimas FIFA naudai, kad ši galėtų įsitikinti, jog laikomasi tose taisyklėse įtvirtintų materialinių nuostatų, iš pirmo žvilgsnio negali būti laikoma savaime ribojančia konkurenciją. Kadangi FIFA nevykdo veiklos vienoje iš nagrinėjamų rinkų, toks informacijos rinkimo mechanizmas savaime ir su sąlyga, kad ši informacija gali būti platinama ar naudojama, nedaro jokio poveikio konkurencijai.

161    Dėl taisyklės, kaip antai numatytos FAR 19 straipsnyje, reikia konstatuoti, kad ja reglamentuojamas duomenų, susijusių, be kita ko, su paslaugomis, kurias kiekvienas futbolo agentas teikia kiekvienam iš savo klientų, atskleidimas ir paskelbimas iš FIFA surinktos informacijos, taip pat išsamios informacijos apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja minėti futbolo agentai, paskelbimas, įskaitant jiems mokamo atlyginimo dydį. Su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ši informacija yra a priori prieinama asmenims, turintiems prieigos prie FIFA valdomos platformos teisę, tarp kurių iš esmės yra klubai, centralizuotos lygos, žaidėjai, treneriai ir FIFA licenciją turintys futbolo agentai, t. y. įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, veikiantys atitinkamose rinkose.

162    Nors iš esmės skaidrumas tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bent jau ne oligopolinėje rinkoje, gali prisidėti prie didesnės tiekėjų konkurencijos, kad rinka veiktų veiksmingai, ekonominės veiklos vykdytojai turi savarankiškai spręsti dėl savo elgesio, o tai reiškia, kad jie turi būti neužtikrinti bent jau dėl konkurentų elgesio šioje rinkoje būsimo pasikeitimo datos, apimties ir būdų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Banco BPN / BIC Português ir kt., C‑298/22, EU:C:2024:638, 53, 54 ir 61 punktus).

163    Taigi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją keitimasis informacija gali būti laikomas įmonių veiksmų derinimo forma, kuri dėl savo pobūdžio yra žalinga įprastai konkurencijai, ir net nebūtina įrodyti, kad tokio keitimosi kontekste informacija, kuria keičiamasi, gali tik paskatinti dalyvius, kurie yra pakankamai aktyvūs ir ekonomiškai racionalūs, numanomai vykdyti tuos pačius veiksmus, kiek tai susiję su vienu iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija atitinkamoje rinkoje, jeigu minėtas keitimasis informacija leidžia pašalinti tokį netikrumą, kiek jis susijęs su konfidencialia ir strategine informacija (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Banco BPN / BIC Português ir kt., C‑298/22, EU:C:2024:638, 62 punktą).

164    Tokia „konfidencialia informacija“ turi būti laikoma bet kokia informacija, kurios dar nežinojo joks atitinkamoje rinkoje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas, o „strategine informacija“ reikia laikyti informaciją, galinčią atskleisti (prireikus ją susiejus su kita informacija, kuri jau yra žinoma keitimosi informacija dalyviams) strategiją, kurią kai kurie iš šių dalyvių ketina įgyvendinti dėl vieno ar kelių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija atitinkamoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Banco BPN / BIC Português ir kt., C‑298/22, EU:C:2024:638, 63 punktą).

165    Nagrinėjamu atveju, pirma, informacija, kurios atskleidimą ir paskelbimą reglamentuoja FAR 19 straipsnis, skirta įvairiems nagrinėjamose rinkose veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, veikiantiems aptariamose rinkose, t. y. futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar profesionalių trenerių perkėlimui, rinkoje, taip pat žaidėjų ar trenerių įdarbinimo rinkoje, todėl jos negalima a priori laikyti konfidencialia šiose rinkose. Antra, kadangi tokia informacija susijusi su jau įvykdytais sandoriais, ji iš esmės negali atskleisti strategijos, kurią šie asmenys ketina įgyvendinti dėl vieno ar kelių parametrų, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija minėtose rinkose, todėl iš esmės ji taip pat negali būti laikoma strategine, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 162–164 punktuose primintą jurisprudenciją, nebent dėl tam tikrų šių rinkų ar atitinkamo veiklos sektoriaus ypatumų iš jos būtų galima daryti išvadą apie būsimą minėtų asmenų elgesį tose pačiose rinkose, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

166    Dėl galimybės manyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis tokios informacijos pateikimas galėtų paskatinti visus protingai aktyvius ir ekonomiškai racionalius asmenis, turinčius prieigą prie jos, elgtis taip pat, kiek tai susiję su vienu iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma konkurencija atitinkamoje rinkoje, reikia priminti, kad tokia galimybė priklauso ne tik nuo taip išplatintos informacijos pobūdžio, bet ir nuo rinkai būdingų savybių, ypač nuo joje veikiančių įmonių skaičiaus.

167    Kalbant konkrečiai, nors labai koncentruotoje rinkoje keitimasis informacija apie taikomas kainas tikrai gali paskatinti slaptą elgesį, rinkoje, kuriai būdingas jos dalyvių išsisklaidymas, tokios informacijos atskleidimas ir paskelbimas kaip tik gali padėti skatinti konkurenciją.

168    Nagrinėjamu atveju neatrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog nagrinėjamos rinkos yra labai koncentruotos, ir jis turi tai patikrinti.

169    Taigi, net jei tokioje taisyklėje, kokia numatyta FAR 19 straipsnio e punkte, numatyta, kad FIFA pateikia išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja futbolo agentai, įskaitant futbolo agentams mokamas paslaugos mokesčio sumas, vis dėlto, jei, pirma, tokia informacija susijusi tik su ankstesniais sandoriais ir, antra, atitinkamos rinkos nėra labai koncentruotos (tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), neatrodo, kad tokį įpareigojimą būtų galima priskirti prie įmonių veiksmų derinimo formos, kuri dėl savo pobūdžio galėtų būti laikoma žalinga įprastam konkurencijos veikimui.

–       Tarpinė išvada

170    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytų įvairių rūšių taisyklių tik dvi, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą informaciją ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gali būti laikomos ribojančiomis konkurenciją dėl „tikslo“, t. y.:

–        taisyklė, kaip antai įtvirtinta FAR 14 straipsnio 12 dalies a punkte, jeigu ją reikia suprasti taip, kad futbolo žaidėjų ar trenerių agentas negali reikalauti paslaugos mokesčio dalies, kuri dar nėra mokėtina, tačiau priešingu atveju būtų jam mokėtina dėl asmens perkėlimo, jeigu šis asmuo vėliau perkeliamas į kitą subjektą prieš pasibaigiant su pirmuoju perkėlimu susijusiai darbo sutarčiai, nors futbolo agentas nuo tada nustojo atstovauti tam asmeniui ir neatliko jokio vaidmens vykdant naują perkėlimą, ir

–        taisyklės, kaip antai numatytos FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, pagal kurias, pirma, laikotarpis, per kurį žaidėjų ar trenerių agentas gali užmegzti kontaktą su klientu, jau sudariusiu tokią sutartį su kitu futbolo agentu, apribojamas dviejų mėnesių laikotarpiu iki išimtinio atstovavimo sutarties pabaigos ir, antra, jam draudžiama sudaryti sutartį su šiuo klientu ne šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu dėl to, kad tos taisyklės netaikomos futbolo agentams, kurie jau yra sudarę išimtinio atstovavimo sutartį, nes pastarieji neprivalo laukti dviejų mėnesių laikotarpio iki tokios sutarties pabaigos, kad galėtų iš naujo derėtis dėl sutarties sąlygų arba sudaryti naują sutartį.

iii) Dėl elgesio, kuriuo trukdoma, ribojama arba iškraipoma konkurencija, buvimo apibūdinimo

171    Veiksmų, kurių „poveikis“ yra antikonkurencinis, sąvoka apima visus kolektyvinius veiksmus, kurie negali būti laikomi turinčiais antikonkurencinį „tikslą“, jei įrodoma, kad tų veiksmų realus ar potencialus poveikis yra smarkiai trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 99 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

172    Šiuo tikslu reikia išnagrinėti, kaip veiktų konkurencija realiomis sąlygomis, jei nebūtų aptariamo susitarimo, įmonių asociacijos sprendimo ar suderintų veiksmų, ir apibrėžti rinką ar rinkas, kuriose šie veiksmai linkę sukelti poveikį, o paskui nustatyti, ar tas poveikis yra realus ar potencialus. Atliekant patį šį nagrinėjimą reikia atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 100 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

173    Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismas per SESV 267 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą negali nustatyti, ar, nesant nagrinėjamų taisyklių, konkurencija futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar trenerių perkėlimui iš vieno subjekto į kitą, rinkoje arba žaidėjų ar trenerių įdarbinimo rinkoje būtų intensyvesnė, nes atliekant tokį vertinimą būtinai reikia atsižvelgti į faktines aplinkybes, kurių nagrinėjimas nepriklauso jo jurisdikcijai.

174    Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje jo klausime nurodytos taisyklės, kurios, kaip jis konstatavo, negali būti laikomos ribojančiomis konkurenciją dėl „tikslo“, vis dėlto gali būti laikomos ribojančiomis konkurenciją dėl savo „poveikio“.

iv)    Dėl galimybės pateisinti galimą konkurencijos ribojimą dėl „tikslo“ ar dėl „poveikio“

175    Kai konstatuojama, kad įmonių susitarime, įmonių asociacijos sprendime ar suderintuose veiksmuose numatyta priemone visiškai ar iš dalies siekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją arba ji sukelia tokį poveikį, šiai priemonei vis dėlto gali būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konkurencijos ribojimo dėl tikslo ar dėl poveikio draudimo principas, jeigu jai taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis arba, kalbant apie derinimą, kuriuo ribojama konkurencija, jeigu tokia priemone siekiama bendrojo intereso tikslo ir ji atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus.

–       Dėl galimybės tam tikrus veiksmus laikyti nepatenkančiais į SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, nes jais siekiama bendrojo intereso tikslo

176    Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad SESV 101 straipsnio 1 dalyje esantis draudimas nebūtinai taikomas visiems įmonių susitarimams ar visiems įmonių asociacijos sprendimams, kuriais ribojama to susitarimo šalimis esančių ar to sprendimo laikytis privalančių įmonių veiksmų laisvė. Išnagrinėjus kai kurių iš tokių susitarimų ir kai kurių iš tokių sprendimų ekonominį ir teisinį kontekstą gali būti konstatuota, pirma, kad visi šie susitarimai ar jų dalis pateisinami tuo, jog siekiama vieno ar kelių teisėtų bendrojo intereso tikslų, kurie patys savaime neprieštarauja konkurencijai, antra, kad konkrečios priemonės, kuriomis siekiama šių tikslų, iš tikrųjų yra būtinos šiam tikslui pasiekti, ir, trečia, net jei paaiškėja, kad šiomis priemonėmis daromas joms būdingas poveikis bent potencialiai riboti ar iškraipyti konkurenciją, šis būdingas poveikis neviršija to, kas būtina, t. y. juo nepašalinama bet kokia konkurencija (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 183 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 36 punktą).

177    Vis dėlto ši jurisprudencija negali būti taikoma veiksmams, kurie ne tik turi jiems būdingą „poveikį“ bent potencialiai riboti konkurenciją, apribodami tam tikrų įmonių veiksmų laisvę, bet yra tiek žalingi konkurencijai, kad galima pagrįstai nuspręsti, jog jų „tikslas“ yra trukdyti konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 186 punktas ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 37 punktas).

178    Tokių veiksmų žalingo poveikio konkurencijai laipsnis, t. y. tiesioginė ar netiesioginė žala, kurią jie gali padaryti naudotojams ir tarpiniams ar galutiniams vartotojams įvairiuose atitinkamuose sektoriuose ar rinkose, yra pernelyg didelis, kad juos būtų galima laikyti pateisinamais ir proporcingais (2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 92 punktas).

179    Be to, atsižvelgiant į minėto elgesio būtinumą ir proporcingumą siaurąja prasme, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 176 punkte nurodytos jurisprudencijos, jį nagrinėjant pirmiausia reikia nustatyti, ar konkrečios priemonės, kurių imtasi konkrečiu atveju siekiant teisėto bendrojo intereso tikslo, yra tinkamos užtikrinti to tikslo įgyvendinimą, po to įvertinti, ar šių priemonių taikymas yra būtinas minėtam tikslui pasiekti, o tai reiškia, kad nėra kitų priemonių, kurios šiuo tikslu būtų tokios pat veiksmingos ir mažiau ribojančios konkurenciją, ir galiausiai patikrinti, ar patvirtintų priemonių sukeltas ribojamasis poveikis nėra neproporcingas tokiam tikslui, ypač pašalinant bet kokią konkurenciją atitinkamoje rinkoje (2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 98 punktas ir 2026 m. liepos 9 d. Sprendimo ROGON ir kt., C‑428/23, EU:C:2026:563, 38 punktas).

180    Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar FIFA nurodyti tikslai, kuriais siekiama pateisinti ginčijamas taisykles, gali atitikti tokias sąlygas, Teisingumo Teismas mano, jog tam, kad tam teismui būtų pateiktas naudingas atsakymas, būtina pateikti toliau išdėstytus argumentus.

181    Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 170 punkto matyti, kad, išskyrus dvi tame punkte konkrečiai nurodytas taisykles, kitos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytos taisyklės negali būti laikomos ribojančiomis konkurenciją dėl „tikslo“, todėl joms gali būti taikoma šio sprendimo 176 punkte priminta jurisprudencija.

182    Be to, kadangi savo procesiniuose dokumentuose FIFA visų pirma remiasi tuo, kad kai kuriomis ginčijamomis taisyklėmis siekiama pašalinti tam tikrus rinkos iškraipymus, tarp kurių, be kita ko, yra žaidėjų agentų ir jų klientų informacijos asimetrijos problema, ribotos trukmės derybų „langas“, kuris skatina taikyti „hold‑up“ strategijas, išimtinumo santykiai tarp futbolo agentų ir jų klientų, dėl kurių susiklosto vadinamosios „gate keeper“ situacijos, ir skaidrumo dėl futbolo agentų darbo užmokesčio stoka, reikia pažymėti, kad tokie tikslai negali būti laikomi bendruoju interesu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 176 punkte primintą jurisprudenciją.

183    Lygiai kaip vien ekonominio pobūdžio motyvai negali būti laikomi privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, galinčiais pateisinti SESV užtikrinamos judėjimo laisvės apribojimą (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 251 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tikslai, kuriais įmonių asociacija gali remtis pagal šio sprendimo 176 punkte primintą jurisprudenciją, negali būti vien ekonominio pobūdžio.

184    Atsižvelgiant į tai, nors vien ekonominio pobūdžio tikslas negali būti privalomasis bendrojo intereso pagrindas, kuriuo galima pateisinti SESV garantuojamos pagrindinės laisvės apribojimą, ir juo negali būti remiamasi remiantis šio sprendimo 176 punkte priminta jurisprudencija, aplinkybė, kad reglamentavimas grindžiamas vienu ar keliais ekonominio pobūdžio motyvais, nereiškia, kad toks reglamentavimas negali būti pateisinamas, jeigu paaiškėja, kad juo, pasinaudojant tais motyvais, galiausiai siekiama vieno ar kelių teisėtų neekonominio pobūdžio bendrojo intereso tikslų (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 22 d. Sprendimo Essent ir kt., C‑105/12–C‑107/12, EU:C:2013:677, 51, 52 ir 57 punktus ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 123 punktą).

185    Kai teigiama, kad yra susiklosčiusi tokia situacija, jurisdikciją turintis nacionalinis teismas turi patikrinti, ar dėl ekonominių motyvų, kuriais jis grindžiamas, aptariamu reglamentavimu iš tikrųjų siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų, kuriais remiamasi siekiant jį pateisinti (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 22 d. Sprendimo Essent ir kt., C‑105/12–C‑107/12, EU:C:2013:677, 57 ir 66 punktus ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 123 punktą). Tokiomis aplinkybėmis teismas taip pat turi įsitikinti, kad tokiais tikslais nenukrypstama nuo pačios jų paskirties iš tikrųjų siekti vien ekonominio pobūdžio tikslų (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 14 d. Sprendimo Église de scientologie, C‑54/99, EU:C:2000:124, 17 punktą ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo Xella Magyarország, C‑106/22, EU:C:2023:568, 66 punktą).

186    Be to, reikia priminti, kad, kaip ir dėl visų sąlygų, būtinų norint pasinaudoti šio sprendimo 176 punkte priminta jurisprudencija, būtent šalis, kuri remiasi tokių teisėtų bendrojo intereso tikslų buvimu, turi įrodyti jų buvimą, pasitelkdama įtikinamus argumentus ir įrodymus (2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

187    Nagrinėjamu atveju FIFA taip pat remiasi tuo, kad, kaip, beje, matyti iš FAR 1 straipsnio 2 dalies, juo siekiama ne vien ekonominių tikslų, kaip antai, be kita ko, nustatyti minimalius profesinius ir etikos standartus, apsaugoti klientus nuo futbolo agentų elgesio, neatitinkančio šiai veiklai taikomų etikos reikalavimų, apsaugoti žaidėjus, neturinčius patirties ar informacijos apie perkėlimų veikimą futbole, arba sustiprinti sutarčių tarp klubų ir žaidėjų bei trenerių stabilumą.

188    Pirmesniame šio sprendimo punkte nurodyti trys tikslai yra teisėti bendrojo intereso tikslai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 174 punkte primintą jurisprudenciją ir, atsižvelgiant į šio sprendimo 81 punkte padarytas išvadas, jų gali siekti sporto asociacija (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Reisebüro Broede, C‑3/95, EU:C:1996:487, 31 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 183 punktą). Tas pats pasakytina apie paskutinįjį iš šių tikslų, susijusį su sutarčių stabilumu, kiek jis susijęs su būtinybe užtikrinti komandų stabilumą per tą patį sporto sezoną (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 100–102 punktus ir 2026 m. balandžio 30 d. Sprendimo CD Tondela ir kt., C‑133/24, EU:C:2026:361, 96 punktą).

189    Žinoma, kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokie tikslai nėra tiesiogiai susiję su sporto varžybų organizavimu. Vis dėlto ši aplinkybė neturi reikšmės taikant 176 punkte primintą jurisprudenciją, nes ji, beje, nėra skirta būtent sportui (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, EU:C:2002:98, 97–110 punktus).

190    Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taisyklėmis iš tikrųjų siekiama tokių tikslų kaip nurodytieji šio sprendimo 187 punkte ir ar tokiais tikslais iš tikrųjų nenukrypstama nuo jų konkrečios paskirties vadovautis vien ekonominiais sumetimais.

191    Jei paaiškėtų, kad taip yra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl kiekvienos pagrindinėje byloje nagrinėjamos taisyklės turėtų nustatyti, ar ji yra tinkama siekti vieno iš tokių tikslų ir ar ji yra būtina tokiam tikslui pasiekti. Vis dėlto Teisingumo Teismas mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų naudinga pateikti tam tikrų gairių tokiam vertinimui atlikti.

192    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad taisyklės, kuriomis ribojamas keleriopas atstovavimas, kaip antai įtvirtintos FAR 12 straipsnio 8–10 dalyse, atrodo tinkamos teisėtam bendrojo intereso tikslui, kuriuo remiasi FIFA, susijusiam su futbolo agentų klientų apsauga nuo bet kokio šių agentų elgesio, prieštaraujančio šiai veiklai taikomiems etikos reikalavimams, pasiekti. Apribojant situacijas, kai futbolo agentui gali kilti interesų konfliktas, tokios taisyklės sumažina tokio elgesio riziką.

193    Be to, nors siekdama tokio tikslo FIFA galėjo imtis kitų, mažiau konkurenciją ribojančių priemonių, kaip antai nustatyti skaidrumo ar informavimo pareigas futbolo agentams arba pareigą gauti atitinkamų šalių rašytinį sutikimą, reikėtų pažymėti, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos negalima nustatyti, ar jos būtų tokios pat veiksmingos apsaugant futbolo agentų klientus nuo interesų konflikto rizikos. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar FIFA negalėjo imtis kitų priemonių, kurios, nors ir mažiau ribojančios konkurenciją, leido taip pat veiksmingai pasiekti šį tikslą.

194    Galiausiai keleriopą atstovavimą ribojančios taisyklės, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo savo klausime, neatrodo tokios, dėl kurių kiltų siekiamiems tikslams neproporcingas ribojamasis poveikis konkurencijai, kaip nurodyta šio sprendimo 192 punkte. FAR 12 straipsnio 8–10 dalyse tik reikalaujama gauti informacija pagrįstą sutikimą tais atvejais, kai galimi interesų konfliktai yra ne tokie reikšmingi, be kita ko, tarp, viena vertus, žaidėjų ar trenerių ir, kita vertus, subjektų, į kuriuos perkeliama, o keleriopas atstovavimas draudžiamas tik tais atvejais, kai yra akivaizdus interesų konfliktas, kaip antai keleriopas atstovavimas, kai atstovaujama žaidėjui ar treneriui ir subjektui, iš kurio perkeliama, subjektui, iš kurio perkeliama ir subjektui, į kurį perkeliama, arba kai futbolo agentas ketina atstovauti visoms to paties sandorio šalims.

195    Vadinasi, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad nebuvo kitų mažiau konkurencijai žalingų priemonių, kuriomis būtų galima taip pat veiksmingai pasiekti tikslą apsaugoti futbolo agentų klientus nuo galimų jų interesų konfliktų, atrodo, kad tokios taisyklės, kaip įtvirtintosios FAR 12 straipsnio 8–10 dalyse, kurios skirtos apriboti keleriopą atstovavimą, gali patekti į šio sprendimo 176 punkte nurodytos jurisprudencijos taikymo sritį.

196    Antra, dėl taisyklių, susijusių su atlyginimu, į kurį futbolo agentas gali pretenduoti įdarbinant žaidėją ar trenerį, visų pirma FAR 15 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės, kuria nustatoma dinamiško atlyginimo viršutinė riba, FIFA visų pirma teigia, kad jomis siekiama pašalinti tam tikrus rinkos iškraipymus, tarp kurių, be kita ko, yra šio sprendimo 182 punkte nurodyti iškraipymai. Taip suformuluotas tikslas atrodo vien ekonominis, todėl jis savaime negali pateisinti šio sprendimo 176 punkte primintos jurisprudencijos taikymo.

197    Atsižvelgiant į tai, iš FIFA pastabų matyti, jog FIFA taip pat teigia, kad tokiomis taisyklėmis siekiama kai kurių iš FAR 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, tarp kurių, be kita ko, yra tikslai, susiję su klientų apsauga nuo futbolo agentų elgesio, neatitinkančio šiai veiklai taikytinų etikos reikalavimų, ir patirties ar informacijos apie perkėlimų futbole sistemą stokojančių žaidėjų apsauga. Kaip konstatuota šio sprendimo 188 punkte, tokie tikslai yra teisėti bendrojo intereso tikslai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 176 punkte nurodytą jurisprudenciją, ir jų gali siekti sporto federacija.

198    Su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins, ar minėtomis taisyklėmis galiausiai iš tikrųjų siekiama pirmesniame punkte nurodytų tikslų ir ar jais nenukrypstama nuo jų specialiosios paskirties iš tikrųjų siekti vien ekonominių tikslų, dėl įvairių nagrinėjamų taisyklių reikia pateikti toliau nurodytas pastabas.

199    Pirma, dėl taisyklės, kuria nustatoma dinaminė viršutinė darbo užmokesčio riba, numatyta FAR 15 straipsnio 2 dalyje, antra, dėl FAR 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią asmeniui atstovaujantiems futbolo agentams draudžiama susitarti dėl darbo užmokesčio remiantis kitu pagrindu nei vien perkeliamo asmens užmokestis, o futbolo agentams, atstovaujantiems subjektui, iš kurio perkeliama – remiantis vien perkėlimo kompensacija, įtvirtinta FAR 15 straipsnio 1 dalyje ir, trečia, minėto reglamento 14 straipsnio 7 dalyje numatytos taisyklės, pagal kurią paslaugos mokesčio suma turi būti nustatoma remiantis asmeniui faktiškai išmokėtu užmokesčiu, atrodo, kad jomis galima pasiekti bent teisėtą bendrojo intereso tikslą apsaugoti klientus nuo šiai veiklai taikomiems etikos reikalavimams prieštaraujančio futbolo agentų elgesio. Tokios taisyklės gali užkirsti kelią situacijoms, kai futbolo agentai skatinami veikti siekdami kitokio intereso nei jų klientų interesas, ir taip sumažinti riziką, kad jie atsidurs interesų konflikto situacijoje.

200    Tas pats pasakytina apie FAR 14 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę, pagal kurią subjektui, į kurį perkeliama, kai futbolo agentas veikia ir šio subjekto, ir asmens vardu, draudžiama mokėti daugiau kaip 50 % viso mokėtino darbo užmokesčio, nes pagal šio reglamento 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą taisyklę draudžiama, kad mokėtiną darbo užmokestį mokėtų tretieji asmenys, ir FAR 16 straipsnio 3 dalies e punkto taisyklę, siejamą su ŽSPT 18ter straipsniu, pagal kurią futbolo agentams draudžiama už asmens perkėlimą gauti užmokestį, kurio apskaičiavimo pagrindas priklauso nuo būsimos perkėlimo kompensacijos, kurią subjektas, į kurį perkeliama, gaus už paskesnį tokio asmens perkėlimą.

201    Kalbant apie FAR 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą taisyklę, kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad kitos paslaugos, kurias futbolo agentas arba su juo susijęs kitas futbolo agentas teikia per 24 mėnesius iki ar po jo, kaip futbolo agento, paslaugų teikimo, turi būti laikomos šių futbolo agento paslaugų dalimi, pažymėtina, kad ja siekiama užtikrinti, kad nebūtų apeinama dinamišką darbo užmokesčio ribą nustatanti taisyklė. Darytina išvada, kad turi būti laikoma, jog tokią prezumpciją nustatančia taisykle siekiama tų pačių tikslų kaip ir taisykle, kuria nustatoma dinamiška darbo užmokesčio riba, įskaitant, be kita ko, tikslą apsaugoti klientus nuo futbolo agentų elgesio, prieštaraujančio šiai veiklai taikomiems etikos reikalavimams, ir tinkama bent jau pastarajam tikslui siekti.

202    Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad šiomis įvairiomis taisyklėmis, susijusiomis su futbolo agentų darbo užmokesčiu, iš tikrųjų siekiama šio sprendimo 197 punkte nurodytų tikslų ir kad jomis nenukrypstama nuo jų specialiosios paskirties iš tikrųjų siekti vien ekonominių tikslų, jis turės nustatyti, ar buvo galima pasitelkti kitas mažiau konkurenciją ribojančias priemones, kurios būtų leidusios taip pat veiksmingai prisidėti prie tokių tikslų siekimo.

203    Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar dėl tokių taisyklių gali atsirasti neproporcingas konkurenciją ribojantis poveikis.

204    Konkrečiai kalbant, dėl dinaminės viršutinės ribos, kuri iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytų taisyklių, atrodo, turi didžiausią tikimybę pakenkti konkurencijai, pirmiausia reikia pažymėti, kad, pirma, ši riba nustatoma proporcingai futbolo agento ar trenerio gaunamam užmokesčiui, kai futbolo agentas atstovauja asmeniui ar subjektui, į kurį perkeliama, arba kompensacijai, kurią subjektas, į kurį perkeliama, sumokėjo subjektui, iš kurio perkeliama, kai futbolo agentas atstovauja pastarajam, ir kad taip atitinkami veiklos vykdytojai išlaiko galimybę konkuruoti tiek dėl kainų, tiek dėl bet kurio kito svarbaus parametro, pavyzdžiui, teikiamų paslaugų kokybės ar naujovių. Antra, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos neaišku, kad užmokestis, kurį futbolo agentai gali gauti už kitas paslaugas nei tos, kurios susijusios su perkėlimu, būtų ribojamas, išskyrus atvejus, kai taikoma nuginčijama prezumpcija, įtvirtinta FAR 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

205    Dėl FAR 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos taisyklės, pagal kurią tretiesiems asmenims draudžiama mokėti atlyginimą, mokėtiną pagal žaidėjų ar trenerių agento sutartį, pažymėtina, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašyme nurodyta aplinkybė, kad ši taisyklė atima iš atitinkamų žaidėjų ir trenerių pranašumą patiems nemokėti minėto atlyginimo, neatrodo, kad ji leistų manyti, jog minėta taisyklė daro neproporcingą poveikį konkurencijai, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, kuris, kaip teigia FIFA, yra apsaugoti futbolo agentų klientus nuo jų elgesio, neatitinkančio šiai veiklai taikomų etikos reikalavimų, nes ta pati taisyklė vis vien gali užkirsti kelią tam, kad žaidėjų ar trenerių agentai būtų skatinami veikti dėl atlygį mokančio asmens interesų ir tai kenktų jų klientų interesams. Tokia interesų konflikto rizika gali sukelti daug rimtesnių pasekmių klientų interesams nei pareiga jiems patiems mokėti tokį užmokestį.

206    Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šio sprendimo 204 ir 205 punktuose nurodytos taisyklės, kaip ir kitos taisyklės dėl užmokesčio, į kurį gali pretenduoti futbolo agentas, atitinka visas šio sprendimo 176 punkte nurodytas sąlygas.

207    Trečia, kalbant apie FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose numatytas taisykles, susijusias su agento licencijavimu, kiek pagal jas šios licencijos gavimas priklauso nuo to, kad futbolo agentams nebūtų pritaikytos baudžiamojo ar drausminio poveikio priemonės, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jomis siekiama apibrėžti minimalius etikos standartus ir apsaugoti žaidėjus bei trenerius, be kita ko, pradedančius karjerą, nuo futbolo agentų piktnaudžiavimų. Atrodo, kad nagrinėjamos taisyklės yra tinkamos tokiems teisėtiems bendrojo intereso tikslams pasiekti.

208    Atsižvelgiant į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis turima reikšminga informacija, turi nustatyti, ar tokio paties lygio šio tikslo apsauga negalėjo būti pasiekta mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, kurios būtų tokios pat veiksmingos, ir ar nustatytų priemonių sukeliamas ribojamasis poveikis nėra neproporcingas tokiam tikslui, visų pirma pašalinant bet kokią konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

209    Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytų taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija, pagal kurias jos gavimas ir išlaikymas priklauso nuo to, ar kandidatai ir futbolo agento licencijos turėtojai laikosi, pirma, FIFA taisyklių ir jų nereglamentuojamais klausimais – Šveicarijos teisės ir, antra, paklūsta šios federacijos, narių federacijų ir Sporto arbitražo teismo jurisdikcijai, pažymėtina, kad tokios taisyklės gali būti laikomos pateisinamomis FIFA nurodytu tikslu užtikrinti geresnę futbolo agentų klientų ir pačių futbolo agentų apsaugą, be kita ko, visame pasaulyje suteikiant jiems vieną teisinį pagrindą ir vienos sprendimų priėmimo institucijos taikomą kontrolės mechanizmą.

210    Be to, tiek, kiek pagal minėtas taisykles dėl futbolo agentų licencijos kandidatai ir futbolo agento licencijos turėtojai įpareigojami laikytis FIFA taisyklių, jos gali būti laikomos skirtomis užtikrinti perkėlimų sistemos ir apskritai sporto varžybų vientisumą. Toks tikslas gali būti laikomas teisėtu bendrojo intereso tikslu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 176 punkte primintą jurisprudenciją.

211    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar dėl FIFA taisyklių ir Šveicarijos teisės taikymo futbolo agentams ir tos aplinkybės, kad jie turi paklusti šiuo tikslu numatytų institucijų jurisdikcijai, atsiranda konkurenciją ribojantis poveikis, neproporcingas tokiam tikslui.

212    Ketvirta, dėl FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintų taisyklių, susijusių su „kontaktų užmezgimu“, pažymėtina, jog neatrodo, kad jas būtų galima pateisinti FIFA nurodytu tikslu. Savo rašytinėse pastabose dėl ne vien ekonominio pobūdžio tikslo FIFA tik nurodė, kad šios taisyklės leidžia aiškiai nustatyti laikotarpį, per kurį futbolo agentai gali užmegzti kontaktą su žaidėju siekiant sudaryti atstovavimo sutartį, o žaidėjai gali pasirinkti savo agentus. Vis dėlto net darant prielaidą, kad toks tikslas galėtų būti laikomas prilygstančiu teisėtam bendrojo intereso tikslui, jo negalima laikyti nuosekliai siekiamu, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 158 punkte, tokios taisyklės netaikomos futbolo agentams, kurie jau yra sudarę išimtinio atstovavimo sutartį.

213    Penkta, dėl FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje, taip pat 19 straipsnio a–d punktuose nurodytų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tam tikros informacijos pateikimas FIFA ir kitiems asmenims, privalantiems taikyti FAR, pažymėtina, kad, tiek kiek šiuo pačiu reglamentu siekiama tam tikrų bendrojo intereso tikslų, tokias taisykles galima laikyti prisidedančiomis prie priemonių, reikalingų šio sprendimo 187 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, įgyvendinimo.

214    Kadangi pagal tas taisykles reikalaujama pateikti informaciją, kad FIFA galėtų patikrinti, ar laikomasi šio reglamento, o jo adresatai – jų laikytis, jos atrodo tinkamos tokiems tikslams pasiekti.

215    Be to, kalbant apie FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose bei 19 straipsnio a–d punktuose nurodytą informaciją, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos neatrodo, kad būtų kitų priemonių, leidžiančių taip pat veiksmingai pasiekti šį tikslą. Be to, neatrodo, kad pats tokios informacijos pateikimas galėtų sukelti neproporcingą poveikį konkurencijai. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti tuos du aspektus, atsižvelgdamas į visas šalių nurodytas reikšmingas aplinkybes.

216    Vis dėlto, kalbant apie FAR 19 straipsnio e punkte nurodytą informaciją, reikia pažymėti: kadangi ši nuostata suformuluota labai plačiai, nes joje minima „išsami informacija apie visus sandorius, susijusius su futbolo agentais“, atrodo, jog pagal ją paliekama galimybė, kad toks informacijos atskleidimas nėra būtinas tikslui užtikrinti tinkamą FAR taikymą pasiekti.

217    Konkrečiai kalbant, atrodo, kad tokios nuostatos įgyvendinimas leidžia konkurentams sužinoti futbolo agentams mokamų išmokų dydį. Nors tam tikras kainų skaidrumas būtinas tam, kad futbolo agentai, norintys užmegzti kontaktą su naujais klientais, galėtų pateikti konkurencingus kainų pasiūlymus, reikia pažymėti, kad prieigos prie nuasmenintų duomenų, kaip antai visų futbolo agentų taikomų kainų pasiskirstymo, palyginti su vidutinėmis kainomis, galėtų pakakti šiam tikslui pasiekti.

218    Taigi atrodo, kad šio sprendimo 176 punkte priminta jurisprudencija gali būti taikoma tik tokioms taisyklėms, kaip nustatytosios FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose, taip pat šio reglamento 19 straipsnio a–d punktuose, nors ji negali būti taikoma ir FAR 19 straipsnio e punkte numatytai taisyklei.

–       Dėl to, ar tam tikram elgesiui gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalis

219    Pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį bet kokiam susitarimui, įmonių asociacijos sprendimui ar suderintiems veiksmams, paaiškėjus, kad jie dėl savo antikonkurencinio tikslo ar poveikio prieštarauja SESV 101 straipsnio 1 daliai, gali būti taikoma išimtis, jeigu toks susitarimas, sprendimas ar veiksmai atitinka šioje nuostatoje numatytas keturias kumuliacines sąlygas.

220    Kaip matyti iš paties tos nuostatos teksto, SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties taikymo sąlygos yra, pirma, kad įmonių susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai turi padėti tobulinti atitinkamų prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą, antra, turi būti nustatyta, kad vartotojai gaus teisingą pelno dalį dėl tokio produktyvumo padidėjimo, trečia, kad nagrinėjamas susitarimas, sprendimas ar veiksmai nenustato dalyvaujančioms įmonėms jokių apribojimų, nebūtinų tokiam produktyvumo padidėjimui pasiekti, ir, ketvirta, kad toks susitarimas, sprendimas ar veiksmai nesuteikia dalyvaujančioms įmonėms galimybės pašalinti bet kokią veiksmingą konkurenciją dėl didelės atitinkamų prekių ar paslaugų dalies.

221    Dėl pirmosios iš šių keturių sąlygų pažymėtina, jog pagal ją reikalaujama pakankamai įtikinamai įrodyti, kad įmonių susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai sudaro sąlygas pasiekti didesnį produktyvumą (2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 154 punktas).

222    Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad didesnis produktyvumas, kurį konkrečiu atveju nagrinėjamas susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai turi sudaryti sąlygas pasiekti, yra ne bet kokia nauda, kurią vykdydamos ekonominę veiklą dalyvaujančios įmonės gauna iš to susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų, o tik reikšminga objektyvi nauda, kurią tas konkretus susitarimas, sprendimas ar aptariami veiksmai leidžia pasiekti viename ar keliuose atitinkamų rinkų sektoriuose. Be to, kad būtų galima pripažinti, jog ši pirmoji sąlyga tenkinama, reikia ne tik nustatyti aptariamo didesnio produktyvumo turinį ir apimtį, bet ir įrodyti, kad padidėjęs produktyvumas kompensuoja susitarimo, sprendimo ar aptariamų veiksmų neigiamą įtaką konkurencijai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 192 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

223    Tokį padidėjusį produktyvumą turi būti įmanoma kiekybiškai įvertinti (žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 196 punktą), t. y. taikant vertinimo priemonę jį turi būti įmanoma palyginti su žala, kurią nagrinėjamomis aplinkybėmis atskleidė įmonių veiksmų koordinavimo forma, su kuria dėl savo savybių gali būti susietas susitarimas, sprendimas ar suderinti veiksmai, arba su realiu ar potencialiu minėto susitarimo, sprendimo ar veiksmų sukeliamu konkurenciją ribojančiu poveikiu.

224    Pagrindinėje byloje aplinkybė, kad nagrinėjamos taisyklės riboja futbolo agentų galimybes pasinaudoti tam tikrais rinkos iškraipymais, galėtų reikšti, kad futbolo agentų paslaugų rinkoje, siekiant tarptautiniu mastu perkelti profesionalius žaidėjus ar trenerius iš vieno subjekto į kitą, arba žaidėjų ar trenerių darbo rinkoje padidėtų produktyvumas. Rinkos nepakankamumo ištaisymas iš esmės gali taip padidinti ekonominį efektyvumą, tačiau tai turi patikrinti teismas, atsižvelgdamas į visus šio sprendimo 219–223 punktuose nurodytus reikalavimus.

225    Kalbant apie šio sprendimo 220 punkte primintą antrąją sąlygą, pažymėtina, kad pagal ją reikia įrodyti, jog didesnis produktyvumas, kurį nagrinėjamas susitarimas, sprendimas ar veiksmai turi sudaryti sąlygas pasiekti, turi teigiamą poveikį visiems naudotojams – tiek profesinę veiklą vykdantiems, tiek tarpiniams ar galutiniams vartotojams – įvairiuose aptariamuose sektoriuose ar atitinkamose rinkose (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 193 punktas).

226    Šiuo klausimu reikia pažymėti: kadangi sąvoka „visi naudotojai“ suponuoja tokio didesnio produktyvumo buvimo vertinimą, ši antroji sąlyga turi būti suprantama taip, kad pagal ją nebūtinai reikalaujama, kad kiekvienas potencialus atitinkamų prekių ar paslaugų naudotojas gautų vienodą naudą iš tokio padidėjusio produktyvumo ar net gautų individualią naudą, jeigu teisinga pelno, gauto dėl tokio padidėjusio produktyvumo, dalis tektų visiems šiems naudotojams, vertinamiems bendrai.

227    Dėl trečiosios sąlygos, susijusios su nagrinėjamų veiksmų būtinumu ar reikalingumu, pažymėtina, kad pagal ją reikalaujama įvertinti ir palyginti atitinkamai šių veiksmų ir realiai galimų numatyti alternatyvių priemonių poveikį, kad būtų galima nustatyti, ar didesnis produktyvumas, kurio tikimasi iš šių veiksmų, gali būti pasiektas konkurenciją mažiau ribojančiomis priemonėmis (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 197 punktą ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 156 punktą).

228    Dėl ketvirtosios sąlygos pažymėtina, kad, siekiant konkrečiu atveju patikrinti, ar jos laikomasi, būtina atlikti konkurencijos veikimą atitinkamuose sektoriuose ar rinkose apibūdinančių kiekybinių ir kokybinių duomenų tyrimą, kad būtų galima nustatyti, ar aptariamas susitarimas, įmonių asociacijos sprendimas ar suderinti veiksmai dalyvaujančioms įmonėms suteikia galimybę pašalinti bet kokią veiksmingą konkurenciją dėl esminės atitinkamų prekių ar paslaugų dalies (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 198 punktas).

229    Vienos iš šių keturių kumuliacinių sąlygų nesilaikymo pakanka, kad nagrinėjamiems veiksmams nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 208 punktą ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 155 punktą).

230    Įmonė arba įmonių asociacija, kuri remiasi tokios nuostatos taikymu, pateikdama įtikinamus argumentus ir įrodymus, turi įrodyti, kad išimties taikymo sąlygos yra įvykdytos (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 82 punktą).

231    Jeigu tokie argumentai ir įrodymai įpareigoja kitą šalį juos įtikinamai paneigti, nesant tokio paneigimo, galima daryti išvadą, kad SESV 101 straipsnio 3 dalimi besiremiančiai šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga yra įvykdyta (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 191 punktas).

232    Darytina išvada, jog pagrindinėje byloje tam, kad galėtų pasinaudoti SESV 101 straipsnio 3 dalimi, FIFA, pateikdama įtikinamus argumentus ir įrodymus, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme įrodyti, kad priėmus FAR kiekybiškai ar kokybiškai padidėjo produktyvumas, kuris galėjo atsirasti atitinkamose futbolo agentų paslaugų rinkose, ir kad šis produktyvumo padidėjimas galėjo vartotojams kompensuoti visą neigiamą poveikį, kylantį dėl ginčijamų FAR taisyklių, net jei šios taisyklės riboja konkurenciją dėl „tikslo“ ar „poveikio“.

233    Atsižvelgiant į tai, kalbant apie taisyklę, kaip antai numatytąją FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, reikia priminti, kad iš šio sprendimo 158 punkto matyti, jog futbolo agentams nustatytas draudimas užmegzti kontaktus arba sudaryti atstovavimo sutartį su klientu, kuris jau yra sudaręs išimtinio atstovavimo sutartį, netaikomas futbolo agentams, jau sudariusiems išimtinio atstovavimo sutartį, nes tokia taisyklė suteiktų jiems nepagrįstą pranašumą. Taigi neatrodo, kad ji galėtų atitikti pirmąją iš SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, nes jos negalima laikyti sukeliančia kokį nors produktyvumo padidėjimą.

234    Taigi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, tose taisyklėse įtvirtinti reikalavimai riboja konkurenciją arba dėl tikslo, arba dėl poveikio ir, antra, šie apribojimai negali atitikti SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis, arba, kiek tai susiję su reikalavimais, kuriais ribojama konkurencija, tokiais apribojimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme.

b)      Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 102 straipsnio išaiškinimu

235    Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 101 ir 102 straipsniai turi būti aiškinami ir taikomi nuosekliai, tačiau atsižvelgiant į kiekvienam iš šių straipsnių būdingus ypatumus (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 119 punktas).

236    Pagal SESV 102 straipsnį su vidaus rinka nesuderinamas, vadinasi, ir draudžiamas yra bet koks vienos ar kelių įmonių, užimančių dominuojančią padėtį vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, elgesys, kuris gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurį sudaro piktnaudžiavimas tokia padėtimi.

1)      Dėl to, ar nagrinėjamas elgesys yra vienos ar kelių įmonių

237    Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad FAR priėmė tik FIFA. Žinoma, pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį šis subjektas buvo laikomas įmonių asociacija. Vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad taikant SESV 102 straipsnį ši federacija negali būti laikoma „įmone“.

238    Kadangi FIFA taip pat siekia jai būdingų tikslų ir šiuo tikslu veikia tam tikrose rinkose, kaip antai sporto varžybų organizavimo, taip pat sporto bilietų pardavimo, televizijos teisių perleidimo, žiniasklaidos partnerysčių pardavimo, rėmimo ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimo licencijų rinkodaros rinkose, ši federacija gali būti laikoma atitinkančia „įmonės“ statusą pagal SESV 102 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 115 punktą).

2)      Dėl dominuojančios padėties užėmimo vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje

239    Pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „dominuojanti padėtis“ reiškia įmonės ar kelių įmonių turimą ekonominę galią, leidžiančią jai kliudyti išlaikyti veiksmingą konkurenciją vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, kurios gali skirtis nuo tos, kurioje ji turi šią galią, suteikiant jai galimybę elgtis pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų, tiekėjų ir galiausiai vartotojų (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, C‑457/10 P, EU:C:2012:770, 175 punktą).

240    Tokią ekonominę galią konkrečioje rinkoje, be kita ko, gali lemti tai, kad įmonė įgyvendina reguliavimo, kontrolės ir sankcijų skyrimo įgaliojimus didelėje tokios rinkos ar rinkų dalyje (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 137 punktą).

241    Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad FIFA, kaip skėtinė organizacija, vienijanti įvairias tarptautines ir nacionalines futbolo konfederacijas ir federacijas, dėl tokios struktūros jai suteiktų reguliavimo įgaliojimų gali praktiškai įgyvendinti šiuos įgaliojimus beveik visai su futbolu susijusiai ekonominei veiklai, taigi ir atitinkamose rinkose, ir taip trukdyti išlaikyti veiksmingą konkurenciją šiose rinkose.

242    Žinoma, priešingai faktinėms aplinkybėms, dėl kurių buvo priimti 2008 m. liepos 1 d. Sprendimas MOTOE (C‑49/07, EU:C:2008:376) ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas European Superleague Company (C‑333/21, EU:C:2023:1011)), pati FIFA nėra šiose rinkose veikianti veiklos vykdytoja, visų pirma tose, kurias pirmiausia gali paveikti FAR, t. y. futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinkoje ir profesionalių žaidėjų ar trenerių darbo rinkoje.

243    Vis dėlto, kaip savo išvados 137 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, ši aplinkybė netrukdo FIFA turėti įgaliojimų nustatyti sąlygas, kuriomis įmonės gali patekti į futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniu mastu perkelti žaidėjus ar profesionalius trenerius, rinką, taip pat į žaidėjų ar trenerių darbo rinką.

244    Todėl reikia konstatuoti, kad FIFA užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, įvairiose rinkose, kuriose ji įgyvendina reguliavimo, kontrolės ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, be kita ko, tose, kurias gali paveikti FAR taikymas.

3)      Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąvokos

245    Kadangi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąvoka yra bendra SESV 101 ir 102 straipsniams, ir kadangi šio sprendimo 95 punkte konstatuota, kad nagrinėjamu atveju ši sąlyga SESV 101 straipsnio taikymo tikslais yra įvykdyta, darytina išvada, kad tas pats pasakytina ir apie SESV 102 straipsnio taikymą.

4)      Dėl piktnaudžiavimo buvimo

246    Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, SESV 102 straipsniu siekiama, kad nebūtų pažeista konkurencija ir dėl to nenukentėtų bendrasis interesas, atskiros įmonės ir vartotojai, ir baudžiama už dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiksmus, kuriais ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais ir taip vartotojams gali padaryti tiesioginės žalos, arba veiksmus, kuriais trikdoma ar iškraipoma ši konkurencija ir kurie taip gali padaryti jiems netiesioginės žalos (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21 P, EU:C:2023:1011, 124 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

247    Dominuojančią padėtį užimančioms įmonėms, nepaisant tokios padėties priežasčių, tenka ypatinga pareiga savo elgesiu nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 74 punktas).

248    Toks piktnaudžiavimas yra elgesys, kai, pasinaudojant kitomis priemonėmis nei tos, kuriomis reguliuojama įmonių konkurencija kokybiniais pranašumais, trukdoma išlaikyti rinkoje esamos konkurencijos laipsnį arba plėsti šią konkurenciją (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 125 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

249    Vis dėlto SESV 102 straipsniu nesiekiama nei kliudyti įmonėms turimais kokybiniais pranašumais užimti dominuojančią padėtį vienoje ar keliose rinkose, nei užtikrinti, kad už dominuojančią padėtį užimančias įmones mažiau produktyvios konkuruojančios įmonės išliktų rinkoje (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 126 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

250    Kaip tik konkurencija kokybiniais pranašumais iš esmės gali lemti mažiau produktyvių ir dėl to vartotojams, be kita ko, kaina, prekėmis, pasirinkimu, kokybe ar naujovėmis mažiau patrauklių konkuruojančių įmonių išnykimą ar nustūmimą į šalį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 127 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

251    A fortiori pagal SESV 102 straipsnį dominuojančią padėtį užimančioms įmonėms priskiriama ypatinga atsakomybė savo veiksmais nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje ir draudžiamas ne pats dominuojančios padėties buvimas, o tik piktnaudžiavimas ta padėtimi (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 128 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

252    Siekiant įrodyti, kad tam tikras elgesys turi būti laikomas „piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi“, dėl kurio gali prireikti taikyti skirtingas analizės sistemas, atsižvelgiant į veiksmų, kurie nagrinėjami konkrečiu atveju, rūšį, bet kuriuo atveju reikia įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 130 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

253    Tarp veiksmų rūšių, galinčių sudaryti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, yra ne tik veiksmai, laikomi „piktnaudžiavimu išstumiant iš rinkos“, t. y. kai tokiais veiksmais iš vienos ar kelių atitinkamų rinkų, pasitelkus priemones, nesusijusias su konkuravimu kokybiniais pranašumais, gali būti išstumti konkurentai (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 129 punktą), bet ir veiksmai, laikomi „piktnaudžiavimu pasinaudojant padėtimi“, kai tokia įmonė nepagrįstai pelnosi iš savo dominuojančios padėties rinkoje savo klientų ar tiekėjų ir galiausiai vartotojų nenaudai, nustatydama jiems tokias komercines sąlygas, susijusias arba nesusijusias su kainomis, kurios nebūtų taikomos esant įprastai, taigi ir pakankamai veiksmingai konkurencijai (šiuo klausimu žr. 1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 249 punktą ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība, C‑177/16, EU:C:2017:689, 35 punktą).

254    Nagrinėjamu atveju ieškovai pagrindinėje byloje teigia, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos FAR taisyklės turi tiek išstūmimo iš rinkos poveikį, tiek pasinaudojimo padėtimi poveikį futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam profesionalių žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinkoje ir žaidėjų arba trenerių darbo rinkoje.

255    Pirma, tokiomis taisyklėmis tiek futbolo agentams, tiek žaidėjams, treneriams, klubams ar centralizuotoms lygoms ribojamas patekimas į pirmąją iš tų rinkų, o joje jau veikiantiems futbolo agentams – galimybė veiksmingai konkuruoti, o klubams ribojamos galimybės konkuruoti žaidėjų ar trenerių darbo rinkoje. Antra, dėl minėtų taisyklių futbolo agentams nustatomos kitokios sandorių sąlygos nei tos, kurios vyrautų įprastomis konkurencijos sąlygomis.

256    Pirma, kalbant apie galimą piktnaudžiavimą išstumiant iš rinkos, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 253 punkte primintos jurisprudencijos, tam, kad tokia analizės sistema apimtų dominuojančios įmonės elgesį, ši įmonė turi realiai ar potencialiai konkuruoti su įmonėmis, kurioms nagrinėjamas elgesys daro poveikį.

257    Piktnaudžiavimo išstumiant iš rinkos analizės sistema grindžiama nagrinėjimu, ar, pirma, aptariamu elgesiu nukrypstama nuo kokybiniais pranašumais paremtos konkurencijos ir, antra, ar toks elgesys gali sukelti realų ar potencialų poveikį, galintį riboti konkurenciją, išstumiant iš atitinkamos (‑ų) rinkos (‑ų) vienodai produktyvias konkuruojančias įmones arba užkertant kelią jų plėtrai šiose rinkose, turint omenyje, kad pastarosios gali būti ir tos, kuriose užimama dominuojanti padėtis, ir susijusios arba gretutinės rinkos, kur toks elgesys gali turėti realų ar potencialų poveikį (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 129 punktą ir 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 165 punktą).

258    Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją pirmoji sąlyga, kurią reikia vertinti atliekant tokią analizę, gali, be kita ko, būti įvykdyta įrodžius, kad tokio elgesio negalėtų pakartoti hipotetinis toks pat produktyvus konkurentas, neužimantis dominuojančios padėties (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 82 punktą), o pagal antrąją sąlygą reikalaujama, kad dėl atitinkamo elgesio iš atitinkamų rinkų turi būti išstumtas toks pat produktyvus hipotetinis konkurentas arba jam turi būti neleidžiama plėtoti veiklos tose rinkose (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 129 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

259    Atsižvelgiant į tai, SESV 102 straipsnio pažeidimo dėl piktnaudžiavimo išstumiant iš rinkos konstatavimas nepriklauso nuo įrodymo, kad dėl atitinkamų veiksmų toks konkurentas gali būti išstumtas iš rinkos (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 263 ir 264 punktus).

260    Nuoroda į tokį pat produktyvų konkurentą tais atvejais, kai ji reikšminga, taip pat skirta priminti, jog tam, kad būtų tenkinama šio sprendimo 257 punkte nurodyta antroji sąlyga, realus ar potencialus veiksmų išstūmimo poveikis turi būti ne tik mažiau produktyvių įmonių atžvilgiu, nes neginčijama, kad SESV 102 straipsniu nesiekiama nei užkirsti kelio įmonėms dėl savo pranašumų užimti dominuojančią padėtį vienoje ar keliose rinkose, nei užtikrinti, kad mažiau produktyvios nei tokią padėtį užimančios konkuruojančios įmonės liktų rinkoje. Atvirkščiai, konkurencija kokybiniais pranašumais iš esmės gali lemti mažiau produktyvių ir dėl to vartotojams būtent kaina, prekėmis, pasirinkimu, kokybe ar naujovėmis mažiau patrauklių konkuruojančių įmonių išnykimą ar nustūmimą į šalį (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 164 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

261    Pagrindinėje byloje reikia pažymėti, kad FIFA gali būti laikoma užimančia dominuojančią padėtį futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar profesionalių trenerių perkėlimui, rinkoje, taip pat žaidėjų ar trenerių darbo rinkoje, nes šią padėtį lemia jos įgaliojimai reguliuoti, kontroliuoti ir taikyti sankcijas šiose rinkose, kaip minėta šio sprendimo 244 punkte.

262    Žinoma, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad FIFA veikia kaip įmonė vienoje ar kitoje iš tų rinkų ar kad ji trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu ketina jose vykdyti ekonominę veiklą.

263    Vis dėlto FIFA narės yra nacionalinės futbolo asociacijos, kurios pačios vienija įmones, t. y. centralizuotas lygas ir klubus, vykdančius įvairią ekonominę veiklą, be kita ko, daugiausia futbolo varžybų organizavimo ir dalyvavimo jose veiklą. Tokiai veiklai vykdyti reikia, kad šios lygios ir klubai veiktų profesionalių žaidėjų darbo rinkoje bei futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam profesionalių žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinkoje.

264    Nors, viena vertus, centralizuotos lygos ir futbolo klubai ir, kita vertus, šioje rinkoje veikiantys futbolo agentai neturi būti laikomi konkurentais, jie siekia priešingų ekonominių, komercinių ir finansinių interesų, ypač kiek tai susiję su pelno, gaunamo iš profesionalių žaidėjų ar trenerių tarptautinių perkėlimų, kuriuose jiems gali tekti dalyvauti, paskirstymu.

265    Taigi jeigu FIFA naudotųsi savo reguliavimo įgaliojimais, taigi ir užimama dominuojančia padėtimi, kad ribotų, orientuotų ar reguliuotų konkurencijos plėtojimą futbolo agentų paslaugų rinkoje atsižvelgdama į centralizuotų lygų ir klubų, kurie yra jai priklausančių asociacijų nariai, ekonominius ar konkurencinius interesus, toks elgesys galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, o konkrečiau – piktnaudžiavimu išstumiant iš rinkos, net jei tokio elgesio padariniai pasireikštų rinkose, susijusiose su tomis rinkomis, kuriose FIFA vykdo savo ekonominę veiklą, ar gretutinėse šiai rinkai rinkose. Tas pats būtų ir tuo atveju, jei FIFA galėtų sutelkti savo įgaliojimus taip, kad apribotų, orientuotų ar reguliuotų konkurencijos plėtojimą tokioje rinkoje pagal savo pačios ekonominius ar konkurencinius interesus, įskaitant tuos, kurie pasireiškia kitose rinkose, kaip antai tam tikrų tarpklubinių varžybų organizavimo rinkoje, kurioje ji užima dominuojančią padėtį.

266    Siekiant nustatyti, ar taip yra tokioje byloje, kaip pagrindinė byla, vis dėlto reikia atlikti išsamią ir visapusišką nagrinėjamo elgesio analizę, o tai reiškia, kad reikia išnagrinėti tokios asociacijos priimtų taisyklių, skirtų įvairiems atitinkamos ekonominės veiklos aspektams reguliuoti, kontroliuoti ar skirti sankcijas, pobūdį, turinį ir realų arba potencialų poveikį atitinkamose rinkose.

267    Nagrinėjamu atveju tokią analizę turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

268    Antra, kiek tai susiję su galimu piktnaudžiavimu pasinaudojant padėtimi, reikia pažymėti, jog šiam kvalifikavimui reikalingos analizės sistemos taikymas suponuoja, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė savo elgesiu nesąžiningai pasinaudojo šia padėtimi atitinkamoje rinkoje arba siekė nesąžiningai ja pasinaudoti savo klientų, tiekėjų ar kitų prekybos partnerių nenaudai.

269    Kalbant konkrečiai, tokiu piktnaudžiavimu laikomas dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys, kai ji savo klientams ar tiekėjams nustato tokias sandorių sąlygas, kurios neturi jokio pagrįsto ryšio su sandorio pobūdžiu ar į rinką pateikiamo produkto ar paslaugos verte (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība, C‑177/16, EU:C:2017:689, 35 punktą ir 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo OSA, C‑161/24, EU:C:2025:985, 29 punktą).

270    Nagrinėjamu atveju, nors neginčijama, kad futbolo agentai netiekia jokių prekių ir neteikia jokių paslaugų FIFA, pagal FAR 16 straipsnio 2 dalies f punktą futbolo agentai, norintys vykdyti savo veiklą futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam profesionalių žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinkoje, privalo šiai federacijai mokėti metinius mokesčius, skirtus jų licencijai išlaikyti, prie kurių, be kita ko, gali būti pridedamos išlaidos, susijusios su šiai licencijai gauti būtino egzamino išlaikymu.

271    Be to, apskritai ši futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam profesionalių žaidėjų ar trenerių perkėlimui, rinka glaudžiai susijusi su žaidėjų ar trenerių darbo rinka, ir jose abiejose veikia centralizuotos lygos ir klubai, priklausantys nacionalinėms futbolo asociacijoms, kurios pačios yra FIFA narės, o jų atžvilgiu FIFA turi įgaliojimus reguliuoti, kontroliuoti ir taikyti sankcijas. Tokiomis aplinkybėmis agentai turi paklusti ir FIFA turimiems įgaliojimams, ir vykdydami savo veiklą priklauso nuo prekybos partnerių, kurie patys netiesiogiai yra šios federacijos nariai. Taigi jie gali patirti galimą piktnaudžiavimą pasinaudojant padėtimi dėl FIFA naudojimosi turimasis įgaliojimais.

272    Atsižvelgiant į tai, kaip savo išvados 127 ir 128 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, tam, kad remiantis tokia analizės sistema pagrindinės bylos aplinkybėmis būtų nustatytas toks piktnaudžiavimas, reikia įrodyti, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė savo klientams, tiekėjams ar kitiems prekybos partneriams dėl savo interesų primetė jų veiklos vykdymo sąlygas, kurios neturi objektyvaus ekonominio, techninio ar teisinio pateisinimo.

273    Taigi pagrindinėje byloje piktnaudžiavimo pasinaudojant padėtimi buvimas galėtų būti nustatytas įrodžius, kad panašioje padėtyje esanti pakankamai veiksminga sporto federacija būtų priėmusi kitokias nei nagrinėjamosios taisykles, kurios būtų tinkamos užsibrėžtiems tikslams pasiekti, bet būtų gerokai mažiau žalingos pačių futbolo agentų interesams.

274    Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl kiekvienos iš tokių taisyklių turi įvertinti, ar jos gali būti nagrinėjamos pagal piktnaudžiavimo padėtimi atvejams taikomą analizės sistemą, ir nustatyti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos įvairios taisyklės gali būti laikomos piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.

5)      Dėl galimybės pateisinti elgesį, kuriam taikomas SESV 102 straipsnis

275    Jeigu ieškovams pagrindinėje byloje pavyktų įrodyti, kad tam tikros ginčijamos taisyklės gali būti laikomos „piktnaudžiavimu pasinaudojant dominuojančia padėtimi“, nes jos rodo, kad FIFA naudojasi dominuojančia padėtimi, kurią ji užima, pavyzdžiui, futbolo agentų paslaugų, skirtų tarptautiniam žaidėjų ar profesionalių trenerių perkėlimui, rinkoje arba žaidėjų ar trenerių darbo rinkoje, ši federacija galėtų siekti pateisinti tokį elgesį. Šiuo tikslu FIFA galėtų teigti, kad jos elgesiui taikoma šio sprendimo 176 punkte nurodyta jurisprudencija, nes jis yra objektyviai būtinas dėl specifinių ir teisėtų, be kita ko, teisinių, pramoninių ar komercinių imperatyvų (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība, C‑177/16, EU:C:2017:689, 60 punktą ir 2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Alphabet ir kt., C‑233/23, EU:C:2025:110, 71 ir 74 punktus), arba įrodyti, kad neigiamas pasekmes, kurias dėl tokio elgesio gali patirti vartotojai, kompensuoja arba netgi nusveria padidėjęs produktyvumas, kuris taip pat yra naudingas vartotojams (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 202 punktas).

276    Pirma, dėl šio sprendimo 176 punkte nurodytos jurisprudencijos reikia pažymėti, kad taikant SESV 102 straipsnį jos taikymui nustatytos tos pačios sąlygos, kokios primintos šio sprendimo 176–179 punktuose, kiek tai susiję su SESV 101 straipsnio įgyvendinimu.

277    Be kita ko, tokia jurisprudencija negali būti taikoma veiksmams, kuriais, neatsižvelgiant į teisėtus bendrojo intereso tikslus, kuriais remiantis juos galima paaiškinti, vien dėl jų pobūdžio pažeidžiamas SESV 102 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 185 punktą).

278    Antra, kalbant apie įmonės galimybę remtis tuo, kad jos elgesys yra objektyviai būtinas dėl specifinių ir teisėtų imperatyvų, reikia priminti, kad tarp situacijų, kurios jurisprudencijoje jau yra pripažintos galinčiomis rodyti tokių imperatyvų buvimą, yra, be kita ko, teisėtų reikalavimų buvimas, kaip antai būtinybė susidoroti su ypatingais komerciniais ar techniniais iššūkiais (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1985 m. spalio 3 d. Sprendimo CBEM, 311/84, EU:C:1985:394, 26 punktą ir 2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Alphabet ir kt., C‑233/23, EU:C:2025:110, 73 punktą).

279    Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar ieškovai įrodė tokios situacijos buvimą.

280    Jei taip būtų, minėtas teismas dar turės patikrinti, ar nagrinėjamos įmonės, šiuo atveju FIFA, elgesys išliko proporcingas, o tai reiškia, kad, analogiškai, kaip reikalaujama taikant šio sprendimo 179 punkte primintą jurisprudenciją, toks elgesys, pirma, galėjo atliepti minėtus imperatyvus, antra, buvo būtinas šiuo tikslu ir, trečia, juo nebuvo padaryta neproporcinga žala konkurencijai, palyginti su minėtų imperatyvų nesilaikymo pasekmėmis, be kita ko, pašalinant bet kokią konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

281    Trečia, dėl galimybės pateisinti galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi aplinkybe, kad neigiamą nagrinėjamo elgesio poveikį vartotojams kompensuoja ar net atsveria produktyvumo padidėjimas, kuris jiems taip pat naudingas, reikia priminti, kad jai taikomos tos pačios SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, kokios nurodytos šio sprendimo 176–179 punktuose.

282    Nagrinėjamu atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovai pagrindinėje byloje įvykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvimą, tada prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, ar FIFA argumentai, pateikti siekiant pateisinti minėtas taisykles, tiek remiantis šio sprendimo 176 punkte priminta jurisprudencija, tiek produktyvumo padidėjimu ar objektyviu jų būtinumu atsižvelgiant į specifinius imperatyvus, yra pagrįsti.

283    Iš visų šių aplinkybių išplaukia, jog SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, ši federacija turi įpareigojančius reglamentavimo įgaliojimus reikšmingai atitinkamos rinkos daliai ir šių taisyklių reikalavimai gali reikšti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir, antra, tokiais reikalavimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme, ir jie nėra objektyviai būtini dėl specifinių ir teisėtų imperatyvų, visų pirma teisinių, pramoninių ar komercinių imperatyvų, ir nedidina produktyvumo vartotojų naudai, galinčio kompensuoti jiems daromą neigiamą poveikį.

3.      Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su SESV 56 straipsnio išaiškinimu 

284    Pagal SESV 56 straipsnį Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

285    Nors ši nuostata pirmiausia skirta valstybėms narėms, ji gali būti taikoma ir tuo atveju, kai grupė ar organizacija turi tam tikrų galių fiziniams asmenims ir gali jiems nustatyti sąlygas, lygiavertes toms, kurias jiems gali nustatyti pati valstybė narė (šiuo klausimu žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 17 punktą; 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 47 punktą ir 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo TopFit ir Biffi, C‑22/18, EU:C:2019:497, 39 punktą).

286    Taigi pagal SESV 56 straipsnį gali būti draudžiamos bet kokios taisyklės, kurias priėmė tarptautinė sporto institucija, jei jos gali trukdyti naudotis šia laisve, draudžiant, varžant ar darant mažiau patrauklų valstybėje narėje įsteigtų paslaugų teikėjų veiklos vykdymą kitoje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 33 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 247 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), nebent tokios taisyklės yra pateisinamos.

a)      Dėl kliūties buvimo

287    Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad FAR taikomas visose valstybėse narėse.

288    Vis dėlto FIFA priėmus nagrinėjamas taisykles kai kuriose valstybėse narėse įsteigtiems futbolo agentams nuo šiol užkertamas kelias teikti tam tikras paslaugas tam tikriems esamiems ar potencialiems klientams, įsisteigusiems kitų valstybių, kuriose ši veikla anksčiau nebuvo reglamentuojama arba jai buvo taikomos ne tokios griežtos taisyklės, teritorijoje. Taip yra kalbant apie taisykles, kuriomis ribojamas keleriopas atstovavimas, taisykles, susijusias su futbolo agento licencija, nes pagal jas tokios licencijos išdavimas siejamas su sąlyga, kad agentams nebūtų taikyta jokia baudžiamoji ar drausminė priemonė, numatyta FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, arba taisykles dėl „kontaktų užmezgimo“, įtvirtintas FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

289    Vis dėlto dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytų taisyklių, susijusių su užmokesčiu, į kurį gali pretenduoti futbolo agentas, reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją teisės aktais laisvė teikti paslaugas nėra ribojama, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį, vien todėl, kad, jeigu tokių taisyklių nebūtų buvę priimta, būtų buvusios taikomos ne tokios griežtos ar ekonomiškai naudingesnės taisyklės (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑565/08, EU:C:2011:188, 49 punktą ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo Fastweb ir kt.) (Sąskaitų išrašymo dažnis), C‑468/20, EU:C:2023:447, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

290    Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytos su užmokesčiu susijusios taisyklės negali būti laikomos ribojančiomis minėtą laisvę teikti paslaugas vien dėl to, kad jomis reglamentuojamas futbolo agentų ir trenerių darbo užmokestis arba jo apskaičiavimo ar mokėjimo tvarka. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į ieškovų pateiktus argumentus, tokios taisyklės gali būti laikomos tokiu apribojimu dėl kitų priežasčių.

291    Kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytas taisykles, kuriomis reglamentuojamas tam tikros informacijos rinkimas FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje ir dalies jos perdavimas kitiems futbolo agentams, klubams, centralizuotoms lygoms, treneriams ir žaidėjams, atrodo, kad jos nekliudo laisvei teikti paslaugas, nes poveikis, kurį tokios taisyklės gali turėti futbolo agentų veiklos vykdymui kitoje valstybėje narėje, atrodo pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad jį būtų galima laikyti ribojančiu šią laisvę.

292    Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės aktai, kurie galioja visiems veiklą nacionalinėje teritorijoje vykdantiems veiklos vykdytojams, kai jais nesiekiama reglamentuoti atitinkamų įmonių paslaugų teikimo sąlygų ir kai jų galimas ribojamasis poveikis laisvam paslaugų teikimui yra pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad jais nustatytą įpareigojimą būtų galima laikyti galinčiu varžyti šią laisvę, neprieštarauja SESV 56 punkte įtvirtintam draudimui (2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Airbnb Ireland ir Airbnb Payments UK, C‑83/21, EU:C:2022:1018, 45 punktas).

293    Pirmiausia reikia pažymėti, jog neatrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas tam tikros informacijos rinkimas skaitmeninėje platformoje, būtų siekiama reguliuoti kitoje valstybėje narėje įsteigtų įmonių teisės teikti paslaugas įgyvendinimo sąlygas arba drausti, kliudyti ar daryti mažiau patrauklų šios laisvės įgyvendinimą kitose valstybėse narėse įsisteigusiems agentams pakankamai aiškiai ir tiesiogiai dėl to, kad prašomą informaciją sunku pateikti arba reikalaujama perteklinės informacijos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2024 m. birželio 20 d. Sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Trečiųjų šalių darbuotojų komandiravimas), C‑540/22, EU:C:2024:530, 116 punktą), tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

294    Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytos taisyklės, susijusios su futbolo agento licencija, pagal kurias šios licencijos gavimas ir išlaikymas priklauso nuo to, ar futbolo agentai laikosi FIFA taisyklių ir jų nereglamentuojamais klausimais – Šveicarijos teisės, gali riboti laisvę teikti paslaugas tik tuo atveju, jei pačios taisyklės, kurios taip taikomos minėtiems futbolo agentams, gali juos atgrasyti nuo veiklos vykdymo kitoje valstybėje narėje.

295    Galiausiai dėl taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija, pagal kurias jos gavimas ir išlaikymas siejamas su sąlyga, kad futbolo agentai turi paklusti šios federacijos, narių federacijų ir Sporto arbitražo teismo jurisdikcijai, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pakankamai nepaaiškina, kodėl pačios tokios taisyklės gali uždrausti ar trukdyti kitose valstybėse narėse įsisteigusiems futbolo agentams naudotis jiems priklausančia teise laisvai teikti paslaugas valstybės narės teritorijoje arba daryti šį naudojimąsi mažiau patrauklų, todėl Teisingumo Teismas negali pareikšti savo pozicijos šiuo klausimu.

b)      Dėl pateisinimų buvimo

296    Kadangi, kaip konstatuota šio sprendimo 288 punkte, kai kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytos taisyklės sudaro kliūtis SESV 56 straipsnyje įtvirtintai laisvei teikti paslaugas, taip pat reikia priminti, kad ne valstybės nustatytos priemonės gali būti leidžiamos, net jeigu jomis varžoma SESV įtvirtinta judėjimo laisvė, jei įrodoma, pirma, kad jų nustatymas pateisinamas teisėtu bendrojo intereso tikslu, kuris yra ne vien ekonominio pobūdžio ir, antra, jos atitinka proporcingumo principą, o tai reiškia, kad jos turi būti tinkamos šiam tikslui pasiekti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 251 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 95 punktas).

297    Dėl sąlygos, susijusios su tokių priemonių tinkamumu, reikia priminti, kad priemonės gali būti laikomos tinkamomis nurodyto tikslo įgyvendinimui užtikrinti, tik jeigu jos yra skirtos jo siekti nuosekliai ir sistemingai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 251 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo FIFA, C‑650/22, EU:C:2024:824, 95 punktas). Dėl tokių priemonių būtinumo reikalavimo pažymėtina, jog pagal jį reikia patikrinti, ar nėra alternatyvios priemonės, kuri, nors ir mažiau ribojanti, būtų leidusi vienodai veiksmingai pasiekti užsibrėžtą tikslą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Lietuva ir kt. / Parlamentas ir Taryba (Judumo dokumentų rinkinys), C‑541/20–C‑555/20, EU:C:2024:818, 824 punktą ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 208 punktą).

298    Galiausiai taip pat, kaip ir valstybės kilmės priemonių atveju, kai ieškovas arba ieškovai įrodo, kad nevalstybinės kilmės priemonės yra kliūtis, kaip tai suprantama pagal SESV, šių priemonių rengėjas turi įrodyti, kad jos atitinka šio sprendimo 296 punkte primintas kumuliacines sąlygas (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 252 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

299    Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nurodytas taisykles, kuriomis ribojamas keleriopas atstovavimas, reikia pažymėti, kad jomis siekiama išvengti interesų konfliktų ir taip apsaugoti klientus nuo futbolo agentų elgesio, neatitinkančio šiai veiklai keliamų etikos reikalavimų. Kaip nurodyta šio sprendimo 188 punkte, šio sprendimo 176 punkte nurodyta jurisprudencija gali būti taikoma esant susitarimams ar sprendimams, priimamiems kaip taisyklės, kuriomis siekiama tam tikrų etikos ar profesinės etikos tikslų (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 183 punktą), o tikslas išvengti interesų konfliktų turi būti laikomas teisėtu bendrojo intereso tikslu, galinčiu pateisinti kliūtį laisvei teikti paslaugas.

300    Be to, atrodo, kad tokios taisyklės yra tinkamos tokiam tikslui pasiekti, nes jomis ribojama galimybė to paties futbolo agento arba kelių „susijusių“ futbolo agentų, galimybė tuo pat metu pagal tą patį sandorį atstovauti ir žaidėjui, ir žaidėjus perkantiems bei parduodantiems klubams dėl to, kad agentai yra tos pačios agentūros vadovai, bendrasavininkiai, akcininkai ar darbuotojai, arba dėl to, kad tarp jų yra giminystės ryšių arba kad buvo sudarytas susitarimas bendradarbiauti.

301    Be to, nors galėjo būti numatytos kitos priemonės, kaip antai futbolo agentams tenkančios skaidrumo ir informavimo pareigos arba reikalavimas gauti atitinkamų šalių rašytinį sutikimą, neatrodo, kad tokios priemonės leistų taip pat veiksmingai pasiekti užsibrėžtą tikslą, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

302    Antra, dėl taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija, kiek pagal jas kaip šios licencijos gavimo sąlyga nustatyta, kad futbolo agentams neturėjo būti taikomos jokios baudžiamosios ar drausminės priemonės, numatytos FAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, iš šio sprendimo 207 punkto matyti, kad jomis siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, susijusio su minimalių etikos standartų nustatymu ir žaidėjų bei trenerių apsauga, be kita ko, karjeros pradžioje, nuo futbolo agentų piktnaudžiavimo.

303    Dėl taisyklių, susijusių su futbolo agento licencija, kiek pagal jas šios licencijos gavimas ir išlaikymas susiejamas su sąlyga, kad tokios licencijos kandidatai ir turėtojai laikytųsi, pirma, FIFA taisyklių ir jų nereglamentuojamais klausimais – Šveicarijos teisės ir, antra, paklustų šios federacijos, narių federacijų ir Sporto arbitražo teismo jurisdikcijai, darant prielaidą, kad tokiomis taisyklėmis ribojama laisvė teikti paslaugas, iš šio sprendimo 209 punkto matyti, kad tokias taisykles galima laikyti tokiomis, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę futbolo agentų klientų ir pačių futbolo agentų apsaugą, nustatant vieną teisinį pagrindą ir vienos sprendimų priėmimo institucijos taikomą kontrolės mechanizmą. Taigi, panašiai, kaip nurodyta to sprendimo 299 punkte, toks tikslas gali būti laikomas teisėtu bendrojo intereso tikslu, galinčiu pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimą.

304    Be to, tiek, kiek minėtomis futbolo agentų licencijavimą reglamentuojančiomis taisyklėmis kandidatai ir futbolo agento licencijos turėtojai įpareigojami laikytis FIFA taisyklių, jos gali būti laikomos galiausiai skirtomis užtikrinti perkėlimų sistemos ir apskritai sporto varžybų vientisumą bei tokiai veiklai taikomų profesinių standartų pagerinimą. Tokie tikslai taip pat gali būti laikomi teisėtais bendrojo intereso tikslais, galinčiais pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimą.

305    Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis visa turima reikšminga informacija, turi įvertinti, ar su futbolo agento licencija susijusios taisyklės, pagal kurias licencijos gavimui ir išlaikymui taikomos tam tikros sąlygos, kaip antai nurodytos šio sprendimo 302 ir 303 punktuose, yra tinkamos šio sprendimo 302 ir 304 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti ir ar tokio paties šių tikslų apsaugos lygio negalima pasiekti priemonėmis, mažiau ribojančiomis laisvę teikti paslaugas, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį.

306    Trečia, dėl taisyklių, susijusių su „kontaktų užmezgimu“, pagal kurias futbolo agentams draudžiama kreiptis į potencialų klientą ir sudaryti su juo sutartį už tam tikrų laikotarpių ribų, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme FIFA teisino šias taisykles būtinybe užtikrinti žaidėjų agentų ir jų klientų sutarčių stabilumą. Kaip savo išvados 111 punkte pažymėjo generalinis advokatas, atrodo, kad tokiu tikslu, kuris skiriasi nuo tikslo užtikrinti žaidėjų ir klubų sutarčių tęstinumą siekiant tinkamos sporto varžybų eigos, siekiama vien ekonominio pobūdžio intereso, todėl juo negalima teisinti laisvės teikti paslaugas apribojimo.

307    Tiesa, FIFA savo pastabose Teisingumo Teisme taip pat teigė, kad tokios taisyklės „yra naudingos žaidėjams, kurie nuo šiol turi aiškų terminą, per kurį gali numatyti įvairias alternatyvas“. Tokį argumentą galima susieti su teisėtu bendrojo intereso tikslu, nurodytu FAR 1 straipsnio 2 dalies e punkte, kuris yra apsaugoti žaidėjus, stokojančius patirties arba informacijos apie perkėlimų sistemos veikimą futbole.

308    Vis dėlto nepaneigiama, kad nagrinėjamu atveju aptariamomis taisyklėmis vienodai saugomi ir žaidėjai, ir klubai, nors toks tikslas gali būti siejamas tik su žaidėjais. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 212 punkto, šiomis taisyklėmis tokio tikslo siekiama nuosekliai, nes jos netaikomos futbolo agentams, jau sudariusiems atstovavimo sutartį.

309    Vadinasi, jeigu nagrinėjamu atveju ieškovams pagrindinėje byloje pavyktų įrodyti, kad taisyklės, susijusios su „kontaktų užmezgimu“, nors ir atrodo neutralios, vis dėlto kliudo laisvei teikti paslaugas, tokia kliūtis negalėtų būti pateisinama vienu ar keliais iš šio sprendimo 306 ir 307 punktuose nurodytų tikslų. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į kitus FIFA nurodytus tikslus, tokios taisyklės vis dėlto galėtų būti laikomos pateisinamomis teisėtu bendrojo intereso tikslu, kuris nėra vien ekonominis, ir ar jomis siekiama tokio tikslo laikantis iš proporcingumo principo kylančių reikalavimų.

310    Darytina išvada, jog SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, kuriomis, pirma, ribojamas šių agentų vykdomas keleriopas atstovavimas, antra, tam tikriems sandoriams vykdyti būtinos licencijos gavimui nustatoma sąlyga, kad šiems agentams nebuvo taikytos tam tikros baudžiamosios ar drausminės priemonės, trečia, tokios licencijos išdavimas priklauso nuo tam tikrų materialinių nuostatų, kuriomis gali būti uždraustas, apsunkintas ar padarytas mažiau patrauklus kitose valstybėse narėse įsisteigusių agentų teisės laisvai teikti paslaugas įgyvendinimas valstybės narės teritorijoje, arba, ketvirta, ribojama kai kurių žaidėjų agentų galimybė užmegzti kontaktus su naujais žaidėjais siekiant jiems atstovauti, jeigu šios įvairios taisyklių kategorijos nėra pateisinamos teisėtu bendrojo intereso tikslu ir nėra proporcingos šiam tikslui.

B.      Dėl prejudicinio klausimo, kiek jis susijęs su BDAR 6 straipsnio išaiškinimu

311    Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį „[š]is reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis“.

312    Vis dėlto, kaip matyti iš BDAR 1 straipsnio 1 dalies, šiuo reglamentu reglamentuojamas tik fizinių asmenų duomenų tvarkymas.

313    Taigi BDAR 6 straipsniu gali būti draudžiama priimti taisykles, kuriose numatytas asmens duomenų tvarkymas, tik jeigu jos susijusios su fizinių asmenų, kaip antai, be kita ko, futbolo agentų, žaidėjų ar trenerių, o ne tokių subjektų, kaip centralizuoti klubai ar lygos, duomenimis.

314    Kiek tai susiję su BDAR teritorine taikymo sritimi, šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarko Sąjungoje neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, o duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar už šias prekes arba paslaugas duomenų subjektui reikia sumokėti.

315    Nagrinėjamu atveju FAR siekiama reglamentuoti futbolo agentų profesinę veiklą. Vadinasi, tiek, kiek FAR numatytas asmens duomenų tvarkymas susijęs su fizinių asmenų, kaip antai futbolo agentų, žaidėjų ar trenerių, vykdoma ekonomine ar sporto veikla Sąjungoje, toks duomenų tvarkymas patenka į BDAR taikymo sritį.

316    Bet koks asmens duomenų tvarkymas, išskyrus, be kita ko, BDAR 23 straipsnyje numatytas išimtis, turi atitikti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius principus ir duomenų subjekto teises, atitinkamai įtvirtintas šio reglamento II ir III skyriuose. Konkrečiai kalbant, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti minėto reglamento 5 straipsnyje nurodytus principus ir, antra, tenkinti bent vieną iš jo 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų alternatyvių teisėtumo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 2 d. Sprendimo Norra Stockholm Bygg, C‑268/21, EU:C:2023:145, 43 punktą).

317    Kaip savo išvados 159 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslino, kurios iš BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų alternatyvių teisėtumo sąlygų taikytinos pagrindinėje byloje, tiek iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, tiek iš nagrinėjamų taisyklių pobūdžio matyti, kad ši sąlyga įtvirtinta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte.

318    Šioje nuostatoje numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu „tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni“.

319    Pagal suformuotą jurisprudenciją minėtoje nuostatoje nustatytos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, duomenų valdytojas arba trečioji šalis turi turėti teisėtą interesą, antra, tvarkyti duomenis būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą ir, trečia, duomenų subjektų, kurių duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės ir pagrindinės teisės neturi būti viršesni už teisėtą duomenų valdytojo arba trečiojo asmens interesą (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 4 d. Sprendimo Meta Platforms ir kt. (Bendrosios socialinio tinklo naudojimo sąlygos), C‑252/21, EU:C:2023:537, 106 punktą ir 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 45 punktą).

320    Pirma, dėl sąlygos, kad duomenų valdytojas siektų vieno ar kelių „teisėtų interesų“, kaip tai suprantama pagal BDAR, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šiame reglamente sąvoka „teisėtas interesas“ neapibrėžta, neginčijama, kad teisėtais gali būti laikomi įvairūs interesai. Konkrečiai kalbant, ši sąvoka neapsiriboja įstatyme įtvirtintais ir apibrėžtais interesais (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 46 punktą), bet, kaip matyti iš BDAR 47 konstatuojamosios dalies, ji gali būti taikoma, pavyzdžiui, esant svarbiems ir tinkamiems santykiams tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo tokiais atvejais, kai duomenų subjektas yra duomenų valdytojo klientas arba priklauso nuo jo paslaugų. Apskritai ši sąvoka skiriasi nuo sąvokos „teisėtas bendrojo intereso tikslas“, į kurią daroma nuoroda, be kita ko, šio sprendimo 176 ir 296 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje, kaip matyti iš atitinkamo jų teksto.

321    Antra, dėl reikalavimo, susijusio su būtinybe tvarkyti asmens duomenis siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą, pažymėtina, kad pagal jį reikalaujama patikrinti, ar tas teisėtas interesas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines teises, visų pirma Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, o tokių duomenų apsaugos principo išimtys ir apribojimai turi neviršyti to, kas griežtai būtina (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 28 ir 48 punktus).

322    Šiomis aplinkybėmis taip pat primintina, kad su duomenų tvarkymo būtinumu susijusi sąlyga turi būti nagrinėjama kartu atsižvelgiant į duomenų kiekio mažinimo principą, įtvirtintą BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo HTB Neunte Immobilien Portfolio ir Ökorenta Neue Energien Ökostabil IV, C‑17/22 ir C‑18/22, EU:C:2024:738, 52 punktą ir 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 49 punktą).

323    Trečia, dėl sąlygos, kad duomenų subjekto, kurio duomenys turi būti saugomi, interesai arba laisvės ir pagrindinės teisės neturi būti viršesni už teisėtą duomenų valdytojo arba trečiojo asmens interesą, reikia palyginti atitinkamas priešpriešines teises ir interesus, o tai iš esmės priklauso nuo konkrečių konkretaus atvejo aplinkybių (2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo HTB Neunte Immobilien Portfolio ir Ökorenta Neue Energien Ökostabil IV, C‑17/22 ir C‑18/22, EU:C:2024:738, 53 punktas).

324    Be to, kaip matyti iš BDAR 47 konstatuojamosios dalies, duomenų subjekto interesai ir pagrindinės teisės gali visų pirma būti viršesni už duomenų valdytojo interesus, kai asmens duomenys tvarkomi tokiomis aplinkybėmis, kuriomis duomenų subjektai pagrįstai nesitiki tokio tvarkymo.

325    Beje, nors aplinkybė, kad aptariami asmens duomenys susiję su profesine veikla, pati negali reikšti, kad netaikoma Chartijos 7 straipsnyje užtikrinamos pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga ar Chartijos 8 straipsnyje užtikrinama teisės į duomenų apsaugą suteikiama apsauga, sukonkretinta BDAR (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Luxembourg Business Registers, C‑37/20 ir C‑601/20, EU:C:2022:912, 38 punktą), į tokią aplinkybę vis dėlto galima atsižvelgti vertinant, ar duomenų subjekto interesai ar pagrindinės teisės ir laisvės yra viršesnės už teisėtą interesą, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, be kita ko, kai teisėtas interesas, kuriuo remiamasi, susijęs su tuo, kad duomenų subjektas yra duomenų valdytojo klientas arba priklauso nuo jo paslaugų.

326    Nors galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar FAR numatytos taisyklės, nurodytos šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje bei 19 straipsnyje, atitinka tris šio sprendimo 319 punkte primintas sąlygas, Teisingumo Teismas, priimdamas prejudicinį sprendimą, gali pateikti paaiškinimų, kurie padėtų nacionaliniam teismui atlikti tokį vertinimą (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 51 punktą).

327    Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime nurodo pirmesniame šio sprendimo punkte paminėtas taisykles, jam reikia pateikti BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkto aiškinimo gaires, kad jis galėtų įvertinti, ar pirmesniame šio sprendimo punkte paminėtose FAR nuostatose numatytas asmens duomenų tvarkymas yra suderinamas su tuo straipsniu.

1.      Dėl asmens duomenų tvarkymo, numatyto FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje

328    FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje numatyta, kad futbolo agentai privalo pateikti FIFA įvairią informaciją, kurioje gali būti asmens duomenų, t. y., pirma, bet kokią sutartį, kuri nėra su klientu sudaryta atstovavimo sutartis, įskaitant susitarimus, susijusius su kitomis paslaugomis, bet jais neapsiribojant, taip pat FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje reikalaujamą informaciją, antra, šioje platformoje reikalaujamą informaciją, susijusią su paslaugos mokesčio mokėjimu, trečia, šioje platformoje prašomą informaciją apie kompensacijos, susijusios su sutartimi, kuri nėra su klientu sudaryta atstovavimo sutartis, mokėjimą, ketvirta, bet kokią futbolo agentų tarpusavio sutartį ar kitokį susitarimą bendradarbiauti teikiant paslaugas arba dalytis visomis ar dalimi pajamų ar pelno, gautų iš jų, kaip futbolo agentų, veiklos ir, penkta, tą pačią agentūrą naudojančių agentų skaičių ir visų jos darbuotojų tapatybę.

329    Atsižvelgiant į tai, kad tokios skaitmeninės platformos, kokią administruoja FIFA, veikimas suponuoja (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), „automatizuoto duomenų tvarkymo“ ir „susisteminto rinkinio“, kaip tai suprantama pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su antrąja sąvoka, siejamą su šio reglamento 4 straipsnio 6 punktu, naudojimą, tiek, kiek tokie duomenų rinkimo veiksmai susiję su asmens duomenimis, jie turi būti laikomi asmens duomenų tvarkymu, kaip tai suprantama pagal BDAR, todėl jiems taikomi šio sprendimo 319 punkte nustatyti reikalavimai.

a)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte įtvirtinto pirmojo reikalavimo laikymosi

330    Kalbant apie tai, ar FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje numatytas duomenų tvarkymas atitinka šio sprendimo 319 punkte primintą pirmąjį reikalavimą, kad duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo turi turėti teisėtą interesą, reikia pažymėti, kad siekdama pateisinti tokį duomenų tvarkymą FIFA, be kita ko, remiasi būtinybe užtikrinti, kad duomenų subjektai, t. y. futbolo agentai ir jų klientai, nesvarbu, ar tai būtų klubai, žaidėjai, treneriai ar centralizuotos lygos, laikytųsi šios federacijos nustatytos reglamentavimo sistemos.

331    Reikia pažymėti, kad visi fiziniai asmenys, kurių duomenis futbolo agentai gali perduoti FIFA pagal šią nuostatą, yra šios federacijos arba jai priklausančių konfederacijų ar federacijų organizuojamose varžybose dalyvaujančios šalys, o duomenys, kurie gali būti perduoti, yra susiję su šių fizinių asmenų profesine veikla, vykdoma siejant su šiomis sporto varžybomis, todėl galima manyti, kad tarp šių suinteresuotųjų subjektų ir FIFA egzistuoja susijęs ir atitinkamas santykis, kaip tai suprantama pagal BDAR 47 konstatuojamąją dalį.

332    Taigi FIFA nustatytas reikalavimas futbolo agentams pateikti jai FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje nurodytą informaciją siekiant užtikrinti, kad šie agentai ir jų klientai laikytųsi jiems pagal šį reglamentą tenkančių pareigų, gali būti laikomas tokiu, kuriuo siekiama teisėto tikslo, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktą, jeigu pačios pareigos, pateisinančios tokios informacijos atskleidimą, atitinka taikytiną nacionalinę teisę ir Sąjungos teisę (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Koninklijke Nederlandse Lawn Tennisbond, C‑621/22, EU:C:2024:858, 49 punktą), o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

b)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto antrojo reikalavimo laikymosi

333    Dėl šio sprendimo 319 punkte nurodyto antrojo reikalavimo, susijusio su duomenų tvarkymo būtinybe ir atitinkamų duomenų kiekio mažinimo principo laikymusi, reikia pažymėti, kad FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii– v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje nurodyti duomenys, nors jų gana daug, atrodo tinkami, reikšmingi ir apsiribojantys tuo, kas būtina aptariamo duomenų tvarkymo teisėtam interesui įgyvendinti, t. y. užtikrinti, kad ne tik futbolo agentai, bet ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, kaip antai klubai, centralizuotos lygos, žaidėjai ir treneriai, laikytųsi FAR nustatytų taisyklių sistemos.

334    Visų pirma reikia pažymėti, kad pranešimas apie bet kokią sutartį, išskyrus su klientu sudarytą atstovavimo sutartį, įskaitant susitarimus, susijusius su kitomis paslaugomis, numatytus FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii papunktyje, bet jais neapsiribojant, leidžia užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti įvairūs reikalavimai, susiję su atstovavimo sutarties turiniu, kaip antai numatytieji to reglamento 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse arba jo 15 straipsnyje, nebūtų apeinami įtraukiant sąlygas į futbolo agento ir jo klientų sudarytas sutartis, išskyrus tas, kurios susijusios su futbolo agento paslaugomis ir kuriomis iš tikrųjų siekiama reglamentuoti jų teisinius santykius teikiant tokias paslaugas.

335    Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar kitos priemonės galėtų leisti atlikti tokią pat veiksmingą kontrolę ir kartu mažiau riboti duomenų subjektų teises.

336    Be to, reikia pabrėžti, kad asmens duomenys, kurie gali būti susiję su FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto v papunktyje ir 16 straipsnio 2 dalies k punkto ii papunktyje nurodytos informacijos pateikimu, atrodo tinkami, reikšmingi ir apsiribojantys tuo, kas būtina, kad FIFA galėtų įsitikinti, jog futbolo agentai laikosi pareigų, kylančių, viena vertus, iš FAR 15 straipsnio 3 ir 4 dalių ir šio reglamento 12 straipsnio 10 dalies ir, kita vertus, iš minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalies. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar kitos priemonės galėtų leisti atlikti tokią pat veiksmingą kontrolę ir kartu mažiau riboti duomenų subjektų teises.

337    Galiausiai dėl FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto iii ir iv papunkčiuose numatyto duomenų tvarkymo reikia pažymėti, kad šiose dviejose nuostatose tiksliai nenurodyta, kokią konkrečią informaciją turi pateikti futbolo agentai, ir šiuo klausimu tik daroma nuoroda į FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje reikalaujamą informaciją. Taigi jos negali būti laikomos prieštaraujančiomis BDAR, nes pačiose jose nenustatyta jokio tikslaus duomenų tvarkymo ir daroma nuoroda į FIFA priimtas kitas nuostatas. Tas pats pasakytina apie FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii papunktį, kiek jame nurodyta „platformoje reikalaujama informacija“.

c)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto trečiojo reikalavimo laikymosi

338    Dėl šio sprendimo 319 punkte nurodyto trečiojo reikalavimo suderinti įvairius esamus interesus, pagrindines teises ir laisves reikia konstatuoti, kad nors FIFA licenciją turintiems futbolo agentams, taip pat šių futbolo agentų atstovaujamiems žaidėjams ir treneriams, atitinkamų klubų ir lygų socialiniams atstovams ir agentūrų, per kurias šie futbolo agentai vykdo savo veiklą, darbuotojams gali būti taikomas FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje numatytas tam tikrų jų asmens duomenų tvarkymas, asmenų, su kuriais toks duomenų tvarkymas susijęs, išlieka santykinai nedaug.

339    Be to, nurodyti asmens duomenys susiję ne su atitinkamų asmenų šeiminiu ar intymiu gyvenimu, o su profesine veikla, kurią jie vykdo pagal FIFA nustatytas taisykles ir apie kuriuos jie, kaip specialistai, turi žinoti. Tokiomis aplinkybėmis šie asmenys gali pagrįstai tikėtis, kad ši federacija turės tvarkyti tam tikrus jų asmens duomenis.

340    Be to, FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiais ir k punkto ii papunkčiu siekiama užtikrinti tinkamą FAR taikymą.

341    Toks tikslas gali būti laikomas turinčiu tam tikrą reikšmę FIFA.

342    Todėl, ir atsižvelgiant į vertinimą, kurį, kaip matyti iš šio sprendimo 326 punkto, turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jis galėtų pripažinti, kad FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje numatytas asmens duomenų tvarkymas grindžiamas duomenų subjektų interesų, laisvių ir pagrindinių teisių ir duomenų valdytojo siekiamų teisėtų interesų teisingu palyginimu.

343    Taigi, jeigu, be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, kad nagrinėjamos taisyklės nepažeidžia jokios Sąjungos teisės ar taikytinos nacionalinės teisės nuostatos, minėta nuostata galėtų būti laikoma suderinama su BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktu.

344    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad toks argumentas neturi poveikio tam tikrų asmens duomenų tvarkymo operacijų, kurių tikslus turinys nenurodytas FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje, kaip antai duomenų tvarkymo operacijų, susijusių su FIFA valdomoje skaitmeninėje platformoje reikalaujama informacija, išskyrus nurodytąją toje nuostatoje, suderinamumui su BDAR, nes vertinant šį suderinamumą reikia atsižvelgti į tokių duomenų tvarkymo operacijų pobūdį ir apimtį.

2.      Dėl FAR 19 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo 

345    Pagal FAR 19 straipsnį FIFA užtikrina, kad būtų prieinama informacija apie visus futbolo agentus, įskaitant jų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis, taip pat apie šių agentų atstovaujamus klientus, nurodant, ar atstovavimas yra išimtinis, ar ne, ir atitinkamos atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos datą, kiekvienam klientui suteiktas futbolo agento paslaugas, visas futbolo agentams ir jų klientams paskirtas sankcijas ir išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja futbolo agentai, įskaitant jiems mokamo paslaugų mokesčio sumas.

346    Tokie informacijos pateikimo veiksmai gali būti laikomi asmens duomenų platinimo operacijomis, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, todėl jiems taikomi šio sprendimo 319 punkte priminti reikalavimai.

347    Dėl FAR 19 straipsnio d punkto, pagal kurį reikalaujama, kad būtų nurodytos visos futbolo agentams ir jų klientams paskirtos sankcijos, reikia priminti, kad, kai tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, pagal BDAR 10 straipsnį tokie duomenys gali būti tvarkomi tik prižiūrint valdžios institucijai, išskyrus atvejus, kai duomenų tvarkymas „leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės“.

348    Taip minėtu 10 straipsniu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą nuo duomenų tvarkymo, kuris dėl ypatingo nagrinėjamų duomenų jautrumo gali itin stipriai suvaržyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 74 punktas).

349    Kadangi tokie duomenys, kurie nurodyti BDAR 10 straipsnyje, susiję su elgesiu, kuris gali sulaukti visuomenės nepritarimo, suteikus galimybę su jais susipažinti duomenų subjektas gali būti stigmatizuojamas, taigi jo privatus ar profesinis gyvenimas gali būti stipriai suvaržytas (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 75 punktas), nors tokia pasekmė nesusijusi su už tokius veiksmus numatyta sankcija.

350    Tam, kad būtų užtikrinta minėtame 10 straipsnyje numatyta didesnė apsauga, kuri vis dėlto taikoma tik baudžiamosios teisės srityje (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 78 punktą), kai tvarkomi asmens duomenys apie dėl duomenų subjekto priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jo padarytas nusikalstamas veikas arba jam pritaikytas apsaugos priemones ir toks duomenų tvarkymas nėra leidžiamas pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę, būtina, kad valdžios institucija, kuriai prižiūrint atliekamas toks duomenų tvarkymas, pati taikytų BDAR ir prireikus turi galėti kilti jos atsakomybė, o tai reiškia, kad tai turi būti valstybės narės viešosios valdžios institucija.

351    Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad FAR 19 straipsnio d punkte nurodytas duomenų tvarkymas būtų leidžiamas pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę, kurioje numatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės. Taigi, jeigu paaiškėtų, kad pagrindinėje byloje FAR 19 straipsnio d punkte nurodytos sankcijos patenka į BDAR 10 straipsnio taikymo sritį, FIFA bet kuriuo atveju negalėtų tvarkyti atitinkamų duomenų, nes toks duomenų tvarkymas nebūtų atliekamas prižiūrint valstybės narės viešosios valdžios institucijai.

352    Taigi, atsižvelgiant į tokią situaciją, dėl kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikia klausimo Teisingumo Teismui, reikia išnagrinėti, ar minėtame 19 straipsnyje numatytos įvairios duomenų tvarkymo operacijos tenkina šio sprendimo 319 punkte nurodytus reikalavimus.

a)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodyto pirmojo reikalavimo laikymosi

353    Dėl visų skirtingų FAR 19 straipsnyje numatytų asmens duomenų tvarkymo operacijų atitikties šio sprendimo 319 punkte nurodytam pirmajam reikalavimui reikia pažymėti, jog FIFA, be kita ko, teigia, kad šiuo duomenų tvarkymu siekiama sudaryti sąlygas įvairiems asmenims, kuriems FAR nustatyti tikrinimo įpareigojimai, laikytis šių įpareigojimų.

354    Kaip ir šio sprendimo 330 punkte nurodytą tikslą, kurio siekiama FAR 16 straipsnio 2 dalies j punkto ii–v papunkčiuose ir k punkto ii papunktyje numatytomis asmens duomenų tvarkymo operacijomis, pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytas tikslas gali būti laikomas susijusiu su teisėtu interesu, jeigu patys nagrinėjami įpareigojimai atitinka Sąjungos teisę ir atitinkamos valstybės narės teisę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

b)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto antrojo reikalavimo laikymosi

355    Dėl šio sprendimo 319 punkte nurodyto antrojo reikalavimo, kad duomenų tvarkymas turi būti būtinas siekiant įgyvendinti siekiamą teisėtą interesą ir kad tvarkomi duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurie yra būtini atsižvelgiant į siekiamus tikslus, reikia konstatuoti: kadangi FIFA nurodytas teisėtas interesas yra leisti įvairiems asmenims, kuriems FAR nustatyti tikrinimo įpareigojimai, jo laikytis, atskleisti ir paskelbti FAR 19 straipsnyje nurodytą informaciją turi būti leidžiama tik fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems tenka tokie įpareigojimai, o tam gali reikėti nustatyti diferencijuotas prieigos taisykles pagal atitinkamų asmenų ar subjektų kategoriją.

356    Nagrinėjamu atveju FAR nenurodyta, kokios kategorijos asmenys gali gauti prieigą prie šio reglamento 19 straipsnyje paminėtos informacijos. Vis dėlto vien todėl, kad tai nenurodyta, šis straipsnis savaime netampa prieštaraujančiu BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktui, jeigu ir tiek, kiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuos, kad toks neaiškumas nereiškia, kad visų šių kategorijų asmenys turės nediferencijuotą prieigą prie visos tokios informacijos.

357    Be to, tokia aiškumo stoka netrukdo Teisingumo Teismui pateikti pastabų dėl asmenų kategorijų, kurių atveju kiekvienas FAR 19 straipsnyje numatytas asmens duomenų tvarkymas galėtų būti pateisinamas, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus įpareigojimus.

358    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kalbant apie futbolo agentų pavardes ir kontaktinius duomenis, nurodytus FAR 19 straipsnio a punkte, tokių asmens duomenų pateikimas kitiems futbolo agentams gali būti laikomas tinkamu, reikšmingu ir apsiribojančiu tik tuo, kas būtina, kad jie galėtų įvykdyti jiems pagal šį reglamentą tenkančius įpareigojimus, nes bet kuriuo atveju tokių duomenų reikėtų, jei jie norėtų užmegzti kontaktus su žaidėjui ar treneriui atstovaujančiu agentu siekiant galimo įdarbinimo.

359    Tas pats pasakytina ir apie tokių duomenų atskleidimą ir paskelbimą klubams, centralizuotoms lygoms, žaidėjams ir treneriams, nes iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad esama alternatyvių priemonių, pagal FAR 18 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiančių fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems, kad jiems atstovautų futbolo agentas, patikrinti, ar profesionalas, su kuriuo jie ketina sudaryti atstovavimo sutartį, iš tikrųjų turi FIFA licenciją.

360    Kalbant apie kiekvieno futbolo agento atstovaujamų klientų tapatybę, taip pat apie tai, ar atstovavimo sutartis yra išimtinė, ar ne, ir apie šios sutarties trukmę, t. y. informaciją, kurią privaloma pateikti pagal FAR 19 straipsnio b punktą, reikia pabrėžti, kad klubų ir centralizuotų lygų atveju tokios informacijos pateikimas galėtų leisti laikytis RSTP 18bis straipsnio.

361    Pagal pastarąjį straipsnį joks klubas negali sudaryti sutarties, suteikiančios tretiesiems asmenims dėl darbo ar perkėlimo įgyti galimybę daryti įtaką klubo nepriklausomumui ar politikai arba jo komandų rezultatams. Atrodo, kad taikant minėtą straipsnį futbolo agentas turi būti laikomas trečiuoju asmeniu, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

362    Dėl to, ar tarp kiekvieno futbolo agento ir jo klientų sudaryta atstovavimo sutartis yra išimtinė, ar ne, ir šios sutarties trukmės pažymėtina, kad tokios informacijos pateikimas kitiems futbolo agentams galėtų atitikti tą patį reikalavimą, nes šie duomenys būtini tam, kad jie galėtų laikytis FAR 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų taisyklių, reglamentuojančių futbolo agento galimybę užmegzti kontaktus su klientais, sudariusiais išimtinio atstovavimo sutartį.

363    Kiekvienos tokios informacijos atveju neatrodo, kad yra alternatyvių priemonių, kurios, nors mažiau ribotų Chartijos 7 straipsnyje garantuojamą teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir Chartijos 8 straipsnyje garantuojamą teisę į duomenų apsaugą, leistų taip pat veiksmingai įvykdyti šiuos reikalavimus, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

364    Antra, reikia pažymėti, jog, viena vertus, neatrodo, jog FAR nustatyti įpareigojimai, kurių laikymasis reikalauja atskleisti ir paskelbti šio reglamento 19 straipsnyje nurodytą informaciją fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus futbolo agentus, žaidėjus, trenerius ir centralizuotus klubus bei lygas. Kita vertus, neatsižvelgiant į tokios informacijos gavėjo tapatybę, duomenų, susijusių su kiekvienam klientui teikiamomis futbolo agento paslaugomis, kaip tai suprantama pagal to 19 straipsnio c punktą, futbolo agentams ir klientams paskirtomis sankcijomis, kaip tai suprantama pagal minėto 19 straipsnio d punktą, ir išsamia informacija apie visus kiekvieno agento įvykdytus sandorius, kaip tai suprantama pagal to paties 19 straipsnio e punktą, pateikimas negali būti laikomas būtinu siekiant įvykdyti bet kokį iš FAR kylantį įpareigojimą.

365    Žinoma, pagal FAR 18 straipsnio 2 dalies e punktą futbolo agentai įpareigojami susilaikyti nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo ar prisidėjimo apeinant šiuo reglamentu nustatytą paslaugos mokesčio viršutinę ribą. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tokio įpareigojimo, nereikalaujama, kad kiti futbolo agentai žinotų apie paslaugas, kurias jų konkurentai teikia savo klientams, ir juo labiau išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose pastarieji dalyvavo.

366    Be to, nors pagal FAR 18 straipsnio 1 dalies g punktą futbolo agentų klientai privalo nedelsdami pranešti FIFA, konfederacijoms ar narėms asociacijoms apie bet kokį šio reglamento pažeidimą, tokia pareiga nereikalauja, kad šiuo tikslu jiems būtų iš anksto pateikta konkreti informacija.

367    Darytina išvada, kad, išskyrus atvejus, kai yra kitų taikytinų taisyklių, įtvirtintų kituose dokumentuose nei FAR, vien FIFA nurodytu ir šio sprendimo 353 punkte paminėtu tikslu negalima pateisinti viso šio reglamento 19 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo.

368    Atsižvelgiant į tai, iš minėto reglamento 1 straipsnio matyti, kad juo taip pat siekiama nustatyti minimalius profesinius ir etinius standartus, apsaugoti klientus nuo neetiško elgesio ir apsaugoti žaidėjus, stokojančius patirties ar informacijos apie futbolo perkėlimų sistemos veikimą. Viena vertus, tai, kad sporto federacija siekia tokių interesų, gali būti laikoma teisėta.

369    Kita vertus, FAR 19 straipsnio a–c punktuose nurodytos informacijos pateikimas, taigi ir asmens duomenų tvarkymas dėl tokio informacijos pateikimo gali būti laikomi tinkamais, reikšmingais ir apimančiais tiek, kiek būtina siekiant tokių teisėtų interesų.

370    Vis dėlto, net jei FAR siekiama įgyvendinti minėtus teisėtus interesus, tai, kad šio reglamento 19 straipsnio e punkte numatyta atskleisti ir paskelbti visus sandorius, kuriuose dalyvauja futbolo agentai, vis tiek prieštarauja duomenų kiekio mažinimo principui, kaip jis suprantamas pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, nes tokio duomenų tvarkymo apimtis nėra pakankamai apibrėžta, kad būtų užtikrintas šio principo laikymasis.

371    Galiausiai, kalbant apie FAR 19 straipsnio d punkte numatytą duomenų tvarkymą, kurį sudaro bet kokios futbolo agentui ar klientui paskirtos sankcijos atskleidimas ir paskelbimas, reikia pažymėti, kad toks duomenų tvarkymas gali būti būtinas, nes tai gali būti veiksmingesnė ir labiau atgrasanti sankcija nei bauda, nes sunku numatyti tokio informacijos pateikimo pasekmes, todėl bet koks atitinkamos taisyklės pažeidimo sąnaudų ir naudos santykio vertinimas taptų nepatikimas. Be to, toks duomenų tvarkymas gali pasirodyti būtinas tam, kad asmenys, kuriems galėjo būti padaryta žala dėl FAR pažeidimo, dėl kurio paskirta sankcija, galėtų apie tai sužinoti.

372    Neatrodo, kad priemonė, mažiau ribojanti Chartijos 7 straipsnyje garantuojamą teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir Chartijos 8 straipsnyje garantuojamą teisę į asmens duomenų apsaugą, leistų taip pat veiksmingai įgyvendinti siekiamus teisėtus interesus. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tokios priemonės gali būti numatytos, pavyzdžiui, labiau apribojant skelbiamų asmens duomenų turinį arba platinimą.

c)      Dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nustatyto trečiojo reikalavimo laikymosi

373    Kalbant apie tai, ar FAR 19 straipsnio a–c punktuose nurodytas duomenų tvarkymas atitinka šio sprendimo 319 punkte primintą trečiąjį reikalavimą, t. y. palyginti įvairius esamus interesus, pagrindines teises ir laisves, reikia pažymėti, kad šis duomenų tvarkymas susijęs su ribotu asmenų skaičiumi ir išimtinai profesine veikla, kurią šie asmenys vykdo pagal FIFA nustatytą reglamentavimo sistemą, apie kurią jie, kaip specialistai, turi žinoti.

374     Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję, pirma, su FAR 19 straipsnio a–c punktuose numatytu asmens duomenų tvarkymu, kai, pirma, pateikiamos visų futbolo agentų vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys, antra, šių agentų atstovaujamų klientų tapatybė, įskaitant išimtinį arba neišimtinį atstovavimo sutarties pobūdį ir šios sutarties galiojimo pabaigos datą, ir, trečia, kiekvienam klientui teikiamos futbolo agento paslaugos, tokį duomenų tvarkymą galima laikyti atitinkančiu reikalavimą tinkamai palyginti siekiamą teisėtą interesą ir asmenų, kurių asmens duomenys taip tvarkomi, teises.

375    Antra, kiek tai susiję su futbolo agentams ir klientams paskirtų sankcijų, numatytų FAR 19 straipsnio d punkte, atskleidimu ir paskelbimu, dėl tokių duomenų atitinkamas asmuo išties gali patirti tam tikrą atstūmimą.

376    Vis dėlto vien ši aplinkybė negali kliudyti tam, kad teisėti duomenų valdytojo ir trečiųjų asmenų interesai galėtų būti viršesni už atitinkamų futbolo agentų ir jų klientų interesus, laisves ir pagrindines teises.

377    Tiesa, 2021 m. birželio 22 d. Sprendime Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai) (C‑439/19, EU:C:2021:504, 92 punktas) Teisingumo Teismas pabrėžė stigmatizavimo riziką, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali kilti kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiems transporto priemonių vairuotojams, kuriems paskirta piniginė ar kita sankcija, paskelbus jiems skirtus baudos taškus. Vis dėlto byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nagrinėtos sankcijos buvo susijusios ne su atitinkamų asmenų profesine veikla, o su kasdieniu jų gyvenimu, todėl jų paskelbimas negalėjo nei padėti atkurti pasitikėjimą konkrečia rinka, nei leisti galimai nukentėjusiems asmenims susipažinti su veikomis, kuriomis kaltinamas atitinkamas asmuo.

378    Nagrinėjamu atveju atrodo, kad aptariamą duomenų tvarkymą galima laikyti pačią sankciją sudarančiu elementu, be to, atrodo, kad jis gali atkurti pasitikėjimą atitinkamomis rinkomis ir palengvinti asmenų, kuriems galėjo būti padaryta žala, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimą. Toks tikslas gali būti laikomas viršesniu už FAR pažeidusių futbolo agentų interesus, jeigu taisyklės, dėl kurių nesilaikymo paskirta sankcija, neprieštarauja Sąjungos teisei.

379    Vadinasi, nepaisant atstūmimo rizikos, galinčios kilti dėl tokio duomenų tvarkymo, toks duomenų tvarkymas tam tikrais atvejais gali atitikti reikalavimą tinkamai palyginti siekiamą teisėtą interesą ir su šiuo duomenų tvarkymu susijusių asmenų interesus, pagrindines teises ir laisves.

380    Vis dėlto, nors negalima atmesti galimybės, kad informacijos apie tam tikro griežtumo sankcijas pateikimas, atsižvelgiant į veikų, už kurias buvo paskirtos tokios sankcijos, aplinkybes gali atitikti reikalavimą tinkamai palyginti aptariamus interesus, teises ir laisves, taip nėra kalbant apie pasekmes, kurių šiomis aplinkybėmis kyla dėl FAR 19 straipsnio d punkte numatyto įpareigojimo atskleisti visas futbolo agentams ir klientams paskirtas sankcijas.

381    Atrodo, kad dėl tokio įpareigojimo atsiranda pareiga atskleisti ir paskelbti visas paskirtas sankcijas, neatsižvelgiant į jų griežtumą, žalą, galėjusią kilti pasitikėjimui atitinkamomis rinkomis dėl pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos tokios sankcijos, galimą trečiųjų asmenų patirtą žalą arba nuo atitinkamo pažeidimo padarymo praėjusį laiką.

382    Pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju iš FAR 19 straipsnio nematyti, kad tarp futbolo agentui ar jo klientams paskirtų sankcijų būtų daromas skirtumas pagal jų griežtumą ar kad šios sankcijos nebebūtų skiriamos praėjus tam tikram laikui nuo aptariamų pažeidimų padarymo.

383    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, tiek, kiek jose numatyta, kad ši federacija atskleidžia ir paskelbia, pirma, visas agentams ar jų klientams paskirtas sankcijas ir, antra, išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja tokie agentai.

384    Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti:

–        SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, tose taisyklėse įtvirtinti reikalavimai riboja konkurenciją arba dėl tikslo, arba dėl poveikio ir, antra, šie apribojimai negali atitikti SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis, arba, kiek tai susiję su reikalavimais, kuriais ribojama konkurencija, tokiais apribojimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme;

–        SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, ši federacija turi įpareigojančius reglamentavimo įgaliojimus reikšmingai atitinkamos rinkos daliai ir šių taisyklių reikalavimai gali reikšti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir, antra, tokiais reikalavimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme, ir jie nėra objektyviai būtini dėl specifinių ir teisėtų imperatyvų, visų pirma teisinių, pramoninių ar komercinių imperatyvų, ir nedidina produktyvumo vartotojų naudai, galinčio kompensuoti jiems daromą neigiamą poveikį;

–        SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, kuriomis, pirma, ribojamas šių agentų vykdomas keleriopas atstovavimas, antra, tam tikriems sandoriams vykdyti būtinos licencijos gavimui nustatoma sąlyga, kad šiems agentams nebuvo taikytos tam tikros baudžiamosios ar drausminės priemonės, trečia, tokios licencijos išdavimas priklauso nuo tam tikrų materialinių nuostatų, kuriomis gali būti uždraustas, apsunkintas ar padarytas mažiau patrauklus kitose valstybėse narėse įsisteigusių agentų teisės laisvai teikti paslaugas įgyvendinimas valstybės narės teritorijoje, arba, ketvirta, ribojama kai kurių žaidėjų agentų galimybė užmegzti kontaktus su naujais žaidėjais siekiant jiems atstovauti, jeigu šios įvairios taisyklių kategorijos nėra pateisinamos teisėtu bendrojo intereso tikslu ir nėra proporcingos šiam tikslui;

–        BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, tiek, kiek jose numatyta, kad ši federacija atskleidžia ir paskelbia, pirma, visas agentams ar jų klientams paskirtas sankcijas ir, antra, išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja tokie agentai.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

385    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, tose taisyklėse įtvirtinti reikalavimai riboja konkurenciją arba dėl tikslo, arba dėl poveikio ir, antra, šie apribojimai negali atitikti SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis, arba, kiek tai susiję su reikalavimais, kuriais ribojama konkurencija, tokiais apribojimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme.

SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, jeigu, pirma, ši federacija turi įpareigojančius reglamentavimo įgaliojimus reikšmingai atitinkamos rinkos daliai ir šių taisyklių reikalavimai gali reikšti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, ir, antra, tokiais reikalavimais nesiekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, į kurį atsižvelgiant jie atrodo tinkami, būtini ir proporcingi siaurąja prasme, ir jie nėra objektyviai būtini dėl specifinių ir teisėtų imperatyvų, visų pirma teisinių, pramoninių ar komercinių imperatyvų, ir nedidina produktyvumo vartotojų naudai, galinčio kompensuoti jiems daromą neigiamą poveikį.

SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, kuriomis, pirma, ribojamas šių agentų vykdomas keleriopas atstovavimas, antra, tam tikriems sandoriams vykdyti būtinos licencijos gavimui nustatoma sąlyga, kad šiems agentams nebuvo taikytos tam tikros baudžiamosios ar drausminės priemonės, trečia, tokios licencijos išdavimas priklauso nuo tam tikrų materialinių nuostatų, kuriomis gali būti uždraustas, apsunkintas ar padarytas mažiau patrauklus kitose valstybėse narėse įsisteigusių agentų teisės laisvai teikti paslaugas įgyvendinimas valstybės narės teritorijoje, arba, ketvirta, ribojama kai kurių žaidėjų agentų galimybė užmegzti kontaktus su naujais žaidėjais siekiant jiems atstovauti, jeigu šios įvairios taisyklių kategorijos nėra pateisinamos teisėtu bendrojo intereso tikslu ir nėra proporcingos šiam tikslui.

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos tarptautinės sporto federacijos priimtos taisyklės, reglamentuojančios sporto agentų veiklą, tiek, kiek jose numatyta, kad ši federacija atskleidžia ir paskelbia, pirma, visas agentams ar jų klientams paskirtas sankcijas ir, antra, išsamią informaciją apie visus sandorius, kuriuose dalyvauja tokie agentai.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.