<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><ORDER xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.ORDER><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-507/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CO0507</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:157">EU:C:2021:157</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>6</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>6</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.ORDER><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20210303">2021 m. kovo 3 d.</DATE> nutartis – Byla C-507/20</HT></P><P>FGSZ</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (šeštoji kolegija) <HT TYPE="UC">nutartis</HT></P><P><DATE ISO="20210303">2021 m. kovo 3 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vengrų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM)</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2006/112/EB</KEYWORD><KEYWORD>90 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Apmokestinamosios vertės sumažinimas</KEYWORD><KEYWORD>Visos ar dalies kainos nesumokėjimas</KEYWORD><KEYWORD>Beviltiška pripažinta skola</KEYWORD><KEYWORD>Senaties terminas, numatytas siekiant prašyti vėliau sumažinti PVM apmokestinamąją vertę</KEYWORD><KEYWORD>Termino pradžios diena</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><ORDER.INIT><P>Byloje C‑507/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Pécsi Törvényszék</HT> (Pėčo teismas, Vengrija) <DATE ISO="20200917">2020 m. rugsėjo 17 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20201008">2020 m. spalio 8 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></ORDER.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">FGSZ Földgázszállító Zrt.</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatóság</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE.GEN><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),</P><P>kurį sudaro šeštosios kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai C. Toader (pranešėja) ir M. Safjan,</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šią</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE.GEN><CONTENTS.ORDER><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Nutartį</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>, toliau – PVM direktyva) 90 straipsnio, siejamo su mokesčių neutralumo, veiksmingumo ir proporcingumo principais, išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vengrijos komercinės bendrovės <HT TYPE="ITALIC">FGSZ Földgázszállító Zrt</HT>. ir <HT TYPE="ITALIC">Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága</HT> (Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos skundų direkcija, toliau – Skundų direkcija) ginčą dėl to, kad ši direkcija atsisakė leisti FGSZ atskaityti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinamosios vertės atlygio dalį, kurią sudaro PVM ir kurios ji negavo dėl skolininko bankroto.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>PVM direktyvos 90 straipsnis nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="090.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atvejais arba, kai kaina sumažinama įvykdžius sandorį, apmokestinamoji vertė yra atitinkamai sumažinama valstybių narių nustatytomis sąlygomis.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="090.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Visiško ar dalinio neapmokėjimo atveju valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 185 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="185.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Visų pirma atskaita tikslinama, kai pateikus PVM deklaraciją pasikeičia veiksniai, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina PVM suma, pavyzdžiui, nutraukiami pirkimo sandoriai ar suteikiamos kainų nuolaidos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="185.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Nukrypstant nuo 1 dalies, atskaita netikslinama, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti arba kai deramai įrodoma ir patvirtinama, kad turtas yra sunaikintas, prarastas ar pavogtas, arba kai prekės yra tiekiamos kaip mažavertės dovanos ar pavyzdžiai, kaip nurodyta 16 straipsnyje.</ALINEA><ALINEA>Tačiau valstybės narės gali reikalauti atskaitą patikslinti tais atvejais, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti, arba įvykus vagystei.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 273 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, atsižvelgdamos į reikalavimą vienodai traktuoti apmokestinamųjų asmenų vykdomus nacionalinius sandorius ir sandorius tarp valstybių narių, tačiau dėl šių prievolių prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vengrijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Az adózás rendjéről 2003. évi XCII. Törvény</HT> (2003 m. Įstatymas Nr. XCII dėl mokesčių procedūros kodekso; <HT TYPE="ITALIC">Magyar Közlöny</HT> 2003/131 (XI.14., p. 9990)), kuris taikomas pagrindinės bylos aplinkybėms, 4 straipsnio 3 dalies b punkte iš esmės nurodyta, kad PVM grąžinimas turi būti laikomas biudžeto parama, todėl jam taikomos senaties termino taisyklės, taikytinos biudžeto paramai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>2003 m. Įstatymo Nr. XCII 164 straipsnio 1 dalyje, kurios formuluotė pakartota Mokesčių procedūros kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, iš esmės nustatyta, kad teisė prašyti biudžeto paramos yra pasibaigus penkeriems metams, skaičiuojamiems nuo tų metų, kuriais atsirado teisė pateikti tokį prašymą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>FGSZ išsiuntė bendrovei partnerei <HT TYPE="ITALIC">EMFESZ Kft</HT>. (toliau – bendrovė skolininkė) kelias sąskaitas faktūras, jose buvo nurodytas PVM už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. 2011 m. FGSZ deklaravo ir sumokėjo su šiomis sąskaitomis faktūromis susijusį PVM mokesčių institucijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Bendrovei skolininkei prieš apmokant šias sąskaitas faktūras buvo pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant <DATE ISO="20140128">2014 m. sausio 28 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Fővárosi Törvényszék</HT> (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) pradėtą procedūrą. <DATE ISO="20180507">2018 m. gegužės 7 d.</DATE> patvirtinęs iš minėtų sąskaitų faktūrų išplaukiančio skolinio reikalavimo priimtinumą jį deklaravo FGSZ bendrovės skolininkės likvidatorius. <DATE ISO="20191213">2019 m. gruodžio 13 d.</DATE> jis konstatavo, kad minėta skola tapo beviltiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> FGSZ pateikė prašymą grąžinti PVM pagal tas pačias sąskaitas faktūras ir palūkanas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><DATE ISO="20200124">2020 m. sausio 24 d.</DATE> sprendimu pirmojo lygio mokesčių institucija atsisakė patenkinti šį prašymą, motyvuodama tuo, kad nacionalinėje teisėje numatytas penkerių metų senaties terminas baigėsi <DATE ISO="20161231">2016 m. gruodžio 31 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>FGSZ šį sprendimą atmesti prašymą apskundė Skundų direkcijai; šis skundas buvo atmestas <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> Ši direkcija priminė, kad nors PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apmokestinamoji vertė sumažinama, kai, kaip pagrindinėje byloje, su sąskaitomis faktūromis susijęs PVM nebuvo sumokėtas, vis dėlto valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis turi būti atliktas šis sumažinimas. Šiuo klausimu ji nusprendė, kad valstybės narės gali numatyti, jog teisei į apmokestinamosios vertės sumažinimą gali būti taikomas senaties terminas. Jos teigimu, šis terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, t. y. nuo sąskaitose faktūrose nurodytos datos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>FGSZ apskundė <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Ji iš esmės teigė, kad remiantis <DATE ISO="20180321">2018 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Volkswagen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑533/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:204">EU:C:2018:204</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, o nuo tos dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Manydamas, kad ši byla kelia Sąjungos teisės išaiškinimo sunkumų, <HT TYPE="ITALIC">Pécsi Törvényszék</HT> (Pėčo teismas, Vengrija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Ar pagrindinius proporcingumo, mokesčių neutralumo ir veiksmingumo principus, ypač atsižvelgiant į tai, kas nurodyta generalinės advokatės J. Kokott išvados, pateiktos byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:927">EU:C:2017:927</NO.ECLI>), <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>, taip pat <DATE ISO="20171123">2017 m. lapkričio 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT> (C‑246/16) 27 punkte ir <DATE ISO="20180222">2018 m. vasario 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE>T‑2</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:109">EU:C:2018:109</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>, ir į tai, kad valstybė narė negali kaip PVM rinkti didesnės sumos už tą, kurią faktiškai gavo prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas už atitinkamą tiekimą ar teikimą, atitinka valstybės narės praktika, kai, remiantis tuo, kad galutinio neapmokėjimo atveju taikomas apmokestinamosios vertės sumažinimas pagal [PVM] direktyvos 90 straipsnio 1 dalį turi poveikį <HT TYPE="ITALIC">ex tunc</HT>, šioje valstybėje narėje bendrai nustatytas penkerių metų senaties terminas, per kurį gali būti sumažinama apmokestinamoji vertė, skaičiuojamas nuo pirminio prekių pristatymo datos, o ne nuo to momento, kai atitinkama skola pripažįstama beviltiška, ir šiam senaties terminui suėjus, dėl beviltiškomis pripažintų skolų iš sąžiningo apmokestinamojo asmens atimama teisė į apmokestinamosios vertės sumažinimą tomis aplinkybėmis, kai gali praeiti keleri metai nuo prekių pristatymo iki skolos pripažinimo beviltiška momento ir kai tuo momentu pagal valstybės narės teisės aktus nebuvo leidžiama (pažeidžiant Sąjungos teisę) sumažinti apmokestinamosios vertės, susijusios su beviltiška pripažinta skola?<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinio klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PVM direktyvos 90 straipsnis, siejamas su mokesčių neutralumo, veiksmingumo ir proporcingumo principais, turi būti aiškinamas taip, kad kai valstybė narė nustato senaties terminą, kuriam pasibaigus apmokestinamasis asmuo, turintis reikalavimą į beviltiška pripažintą skolą, nebegali remtis teise į apmokestinamosios vertės sumažinimą, šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, ar nuo dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Remiantis Procedūros reglamento 99 straipsniu, jeigu atsakymą į pateiktą prejudicinį klausimą galima aiškiai nustatyti iš jurisprudencijos, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Šioje byloje reikia taikyti šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Primintina, kad PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje numatyti anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atvejai arba kai kaina sumažinama įvykdžius sandorį, už kurį sumokėtas mokestis. Ši nuostata įpareigoja valstybes nares sumažinti apmokestinamąją vertę ir apmokestinamojo asmens mokėtiną PVM kiekvieną kartą, kai po sandorio sudarymo apmokestinamasis asmuo negauna dalies ar viso sutarto apmokėjimo. Minėtoje nuostatoje įtvirtintas pagrindinis šios direktyvos principas, mokesčių neutralumo principas, pagal kurį apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai gautas atlygis ir dėl kurio mokesčių administratorius negali gauti didesnės PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo (<DATE ISO="20191024">2019 m. spalio 24 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Porr Építési Kft</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑292/19</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:901">EU:C:2019:901</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija bei <DATE ISO="20201015">2020 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E. (PVM – Apmokestinamosios vertės sumažinimas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑335/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:829">EU:C:2020:829</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalies, siejamos su jos 273 straipsniu, formuluotę ir mokesčių neutralumo principą, svarbu, kad formalumai, kuriuos apmokestinamasis asmuo turi įvykdyti mokesčių institucijoms, kad galėtų pasinaudoti teise sumažinti PVM apmokestinamąją vertę, būtų apriboti formalumų, kurie leidžia pagrįsti, kad sudarius sandorį nebus gautas visas atlygis ar jo dalis (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20201015">2020 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E. (PVM – Apmokestinamosios vertės sumažinimas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑335/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:829">EU:C:2020:829</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>-<REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Pagal PVM direktyvos 90 straipsnio 2 dalį visos ar dalies sandorio kainos nesumokėjimo atveju valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo šios direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas turėjo galimybę patikslinti, kad galimybė nukrypti nesuteikia valstybėms narėms teisės paprasčiausiai neleisti sumažinti PVM apmokestinamosios vertės nesumokėjimo atveju. Minėta galimybe nukrypti siekiama tik leisti išspręsti neaiškumą, susijusį su sąskaitos faktūros nesumokėjimu ar jos galutiniu pobūdžiu, ir ja nereglamentuojamas klausimas, ar apmokestinamoji vertė gali būti nesumažinta nesumokėjimo atveju (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20201015">2020 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E. (PVM – Apmokestinamosios vertės sumažinimas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑335/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:829">EU:C:2020:829</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><DATE ISO="20191213">2019 m. gruodžio 13 d.</DATE> buvo konstatuota, kad FGSZ turimas skolinis reikalavimas yra beviltiškas dėl to, kad bendrovė skolininkė visiškai neapmokėjo sąskaitų faktūrų. <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> FGSZ pateikė prašymą grąžinti PVM, susijusį su šiomis sąskaitomis faktūromis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad šio prašymo pateikimo dieną buvo nustatyta beviltiška skola.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad galimybė be jokių apribojimų laiko atžvilgiu pateikti prašymą grąžinti PVM prieštarautų teisinio saugumo principui, pagal kurį reikalaujama, kad apmokestinamojo asmens mokestinė situacija, atsižvelgiant į jo teises ir pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, negalėtų būti ginčijama neribotą laiką. Nors senaties terminas, kuriam<?PAGE NO="5"?> pasibaigus kreditorius nebegali prašyti sumažinti PVM, susijusio su tam tikromis skolomis, apmokestinamąją vertę, negali būti laikomas nesuderinamu su PVM direktyva, diena, nuo kurios šis terminas prasideda, turi būti nustatyta nacionalinėje teisėje laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100121">2010 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alstom Power Hydro</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑472/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:32">EU:C:2010:32</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją ir <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Dėl lygiavertiškumo principo reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas neturi jokių duomenų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės nuostatų atitikties šiam principui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su veiksmingumo principu, Teisingumo Teismas dėl PVM direktyvos 185 straipsnio, kurį, anot Teisingumo Teismo, reikia aiškinti taip, kad šis aiškinimas atitiktų šios direktyvos 90 straipsnį (<DATE ISO="20180222">2018 m. vasario 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">T‑2</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑396/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:109">EU:C:2018:109</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), nusprendė, kad jei neįrodyta, kad apmokestinamasis asmuo buvo nepakankamai rūpestingas, ir, nesant piktnaudžiavimo ar susitarimų, kuriais sukčiaujama, negalima pagrįstai remtis terminu, kuris skaičiuojamas nuo pirminių sąskaitų faktūrų išrašymo dienos ir kuris tam tikrų sandorių atveju baigėsi iki šio patikslinimo, siekiant panaikinti teisę į PVM sumažinimą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Iš tiesų sąlyga, susijusi su termino apskaičiavimo tvarka nuo pirminių sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, negali būti pateisinama būtinybe atsižvelgti į netikrumą dėl beviltiškos skolos pobūdžio (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20201015">2020 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E. (PVM – Apmokestinamosios vertės sumažinimas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑335/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:829">EU:C:2020:829</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR>-<REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Sąjungos teisė draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos apmokestinamajam asmeniui atsisakoma suteikti teisę į PVM grąžinimą, motyvuojant tuo, kad šiuose teisės aktuose numatytas naikinamasis terminas, skirtas pasinaudoti šia teise, prasidėjo nuo prekių tiekimo dienos ir baigėsi prieš pateikiant prašymą grąžinti (<DATE ISO="20180321">2018 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Volkswagen</HT>, C‑533/16, EU:C‑2018/204, 51 punktas) arba nuo pirminių sąskaitų faktūrų išrašymo dienos ir jau baigėsi (<DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad kai valstybė narė numato, jog kreditoriaus teisei į PVM direktyvos 90 straipsnyje numatytą apmokestinamosios vertės sumažinimą taikomas senaties terminas, šis terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, o nuo tos dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiuo atveju, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytas 5 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo metų, kuriais atsirado teisė pateikti tokį prašymą, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> FGSZ pateikė prašymą grąžinti PVM, t. y. praėjus 6 dienoms po to, kai bendrovės skolininkės likvidatorius konstatavo, kad nagrinėjama skola yra beviltiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad pateikęs prašymą per tokį terminą apmokestinamasis asmuo veikė rūpestingai ir iš jo negali būti atimta teisė į apmokestinamosios vertės sumažinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Galiausiai dar reikia priminti, kad, pirma, PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalis atitinka tiesioginio veikimo sąlygas; antra, Sąjungos teisės viršenybės principas reiškia, kad kiekvienas nacionalinis teismas, į kurį kreipiamasi, kaip valstybės narės institucija privalo netaikyti jokios nacionalinės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai, kuri tiesiogiai veikia jo nagrinėjamoje byloje. Taigi, kai apmokestinamasis asmuo, kaip antai FGSZ, neatitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurios neatitinka šios nuostatos, šis apmokestinamasis asmuo gali remtis ta nuostata nacionaliniuose<?PAGE NO="6"?> teismuose prieš aptariamą valstybę narę, kad jam būtų leista sumažinti apmokestinamąją vertę (<DATE ISO="20201015">2020 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E. (PVM – Apmokestinamosios vertės sumažinimas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑335/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:829">EU:C:2020:829</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> bei nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: PVM direktyvos 90 straipsnis, siejamas su mokesčių neutralumo ir veiksmingumo principais, turi būti aiškinamas taip, kad, kai valstybė narė nustato senaties terminą, kuriam pasibaigus apmokestinamasis asmuo, turintis reikalavimą į beviltiška pripažintą skolą, nebegali remtis teise į apmokestinamosios vertės sumažinimą, šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, bet nuo dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnis, siejamas su mokesčių neutralumo ir veiksmingumo principais, turi būti aiškinamas taip, kad kai valstybė narė nustato senaties terminą, kuriam pasibaigus apmokestinamasis asmuo, turintis reikalavimą į beviltiška pripažintą skolą, nebegali remtis teise į apmokestinamosios vertės sumažinimą, šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, bet nuo dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.ORDER><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></ORDER>