1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Veikkaus Oy prašo iš dalies pakeisti 2025 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 829/2025-4) (toliau – ginčijamas sprendimas).

Ginčo aplinkybės

2

2024 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą žodiniam žymeniui FOR BETTER GAMING – VEIKKAUS.

3

Prašomas įregistruoti prekės ženklas buvo skirtas žymėti, be kita ko, paslaugas, priklausančias peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 35, 41 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinkančias tokį aprašymą:

–

35 klasė: „Verslo konsultacijų paslaugos; mažmeninės prekybos kompiuterių programine įranga, su kompiuteriniais žaidimais susijusia pramogoms skirta kompiuterių programine įranga, kompiuterinių žaidimų programine įranga ir parsisiunčiamųjų vaizdo žaidimų programine įranga paslaugos; mažmeninės prekybos kompiuterinių žaidimų programine įranga su interaktyviąja multimedija, kompiuterinių žaidimų programine įranga mobiliesiems telefonams, išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems elektroniniams aparatams paslaugos; mažmeninės prekybos programine įranga, skirta į mobiliuosius telefonus, išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir kitus mobiliuosius elektroninius aparatus parsisiunčiamiems žaidimams, paslaugos; mažmeninės prekybos taikomosiomis programomis su kompiuteriniais žaidimais paslaugos; mažmeninės prekybos virtualiais žaidimais ir žaidimų programine įranga paslaugos; mažmeninės prekybos kompiuterinių žaidimų ir vaizdo žaidimų plėtiniais ir komponentais paslaugos“;

–

41 klasė: „Pramogų paslaugos; konkursų rengimas ir pristatymas; televizijos pramoginės laidos; internetinių pramogų teikimas; žaidimų paslaugų teikimas [tiesiai kompiuterių tinkluose]; internetinių žaidimų teikimas internetu; su lažybomis susijusių žaidimų paslaugos; lažybų biržų paslaugos; lošimų paslaugos internetu; pramogų paslaugos, susijusios su žirgų lenktynių lažybomis; kazino, lošimų ir azartinių lošimų paslaugos; loterijų rengimas; sporto rezultatų paslaugos; pramogų paviljonų paslaugos; su žaidimais susijusios mokymo paslaugos; neatsisiunčiamų internetinių elektroninių publikacijų pateikimas internete; virtualių žaidimų paslaugos, teikiamos tiesiogiai per kompiuterių tinklą; virtualios realybės žaidimų paviljonų paslaugos“;

–

42 klasė: „Žaidimų projektavimo paslaugos; bandymai, kokybės vertinimas ir kontrolė; mokslo technologijų paslaugos; kompiuterių programinės įrangos ir azartinių lošimų interneto svetainių projektavimas, tobulinimas ir priežiūra; internetinių žaidimų svetainių priežiūra“.

4

2025 m. kovo 11 d. sprendimu ekspertas, remdamasis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su jo 7 straipsnio 2 dalimi, atmetė paraišką įregistruoti prašomą prekių ženklą šio sprendimo 3 punkte nurodytoms paslaugoms.

5

2025 m. gegužės 7 d. ieškovė pateikė EUIPO apeliaciją dėl eksperto sprendimo.

6

Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba patenkino apeliaciją dėl tokių paslaugų:

–

35 klasė: „Verslo konsultacijų paslaugos“;

–

41 klasė: „Neatsisiunčiamų internetinių elektroninių publikacijų pateikimas internete“;

–

42 klasė: „Bandymai, kokybės vertinimas ir kontrolė; mokslo technologijų paslaugos“.

7

Tačiau Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją dėl kitų prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų paslaugų, nei nurodytos šio sprendimo 6 punkte (toliau – nagrinėjamos paslaugos), motyvuodama tuo, kad minėtas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 7 straipsnio 2 dalimi. Ji iš esmės laikėsi nuomonės, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą suomiškai kalbančios atitinkamos visuomenės dalis supras kaip reiškiantį „geresniam azartiniam žaidimui – lažyboms, totalizatoriui“ ir jį suvoks ne kaip nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės nuorodą, o kaip su jomis susijusią reklaminę žinutę.

8

Galiausiai Apeliacinė taryba grąžino bylą ekspertui, kad šis išnagrinėtų, kiek tai susiję su nagrinėjamomis paslaugomis, papildomą ieškovės reikalavimą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio, įgyto dėl naudojimo, pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį.

Šalių reikalavimai

9

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą nagrinėjamoms paslaugoms,

–

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Apeliacinėje taryboje.

10

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jeigu bus surengtas teismo posėdis.

Dėl teisės

11

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimu tiek, kiek Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui nėra būdingas skiriamasis požymis, kiek tai susiję su nagrinėjamomis paslaugomis.

12

Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai. To paties reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 7 straipsnio 1 dalis taikoma net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tik dalyje Europos Sąjungos.

13

Prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, reiškia, kad prekių ženklas leidžia identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, kaip pagamintas ar teikiamas konkrečios įmonės ir jas atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT (C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

14

Prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti vertinamas atsižvelgiant į, pirma, prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

15

Skiriamojo požymio neturintys žymenys, apie kuriuos kalbama Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkte, laikomi negalinčiais atlikti esminės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti juo žymimos prekės ar paslaugos kilmės, kad šią prekę ar paslaugą įsigijęs vartotojas vėliau galėtų nuspręsti ją vėl pasirinkti, jeigu patirtis buvo teigiama, arba jos nesirinkti, jeigu patirtis buvo neigiama (žr. 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Colgate-Palmolive / EUIPO (AROMASENSATIONS), T‑479/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:441, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

16

Prekių ženklų, sudarytų iš žymenų ar nuorodų, kurie taip pat naudojami kaip reklaminiai šūkiai, kokybės nuorodos ar posakiai, skatinantys pirkti prekes ar paslaugas, kurioms šie prekių ženklai skirti, negalima atsisakyti įregistruoti vien dėl tokio naudojimo (žr. 2024 m. sausio 17 d. Sprendimo Ilovepdf / EUIPO (ILOVEPDF), T‑60/23, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:9, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Siekiant įvertinti tokių prekių ženklų skiriamąjį požymį, jiems nereikia taikyti griežtesnių kriterijų nei taikomi kitiems žymenims (žr. 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Audi / VRDT, C‑398/08 P, EU:C:2010:29, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

17

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad nors visi prekių ženklai, sudaryti iš žymenų ar nuorodų, kurie, be kita ko, naudojami kaip reklaminiai šūkiai, kokybės nuorodos ar posakiai, skatinantys pirkti šiais prekių ženklais žymimas prekes ar paslaugas, iš esmės daugiau ar mažiau perteikia objektyvią, net ir paprastą, informaciją, vis dėlto jie gali nurodyti vartotojui nagrinėjamų prekių ar paslaugų komercinę kilmę. Taip, be kita ko, gali būti tuomet, kai prekių ženklai gali turėti keletą reikšmių, būti žodžių žaismas arba būti suvokiami kaip išgalvoti, stebinantys ir netikėti bei kartu įsimenami, taigi neapsiriboja įprasta reklamine žinute ir pasižymi tam tikru originalumu ar įsimintinumu, reikalauja bent minimalių aiškinimo pastangų ar skatina atitinkamos visuomenės kognityvinį procesą (žr. 2024 m. lapkričio 13 d. DDCF / EUIPO (SUSTAINABLE BY DESIGN), T‑3/24, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:811, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

18

Atsižvelgiant būtent į šiuos aspektus reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 7 straipsnio 2 dalimi, kai nusprendė, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui nėra būdingas skiriamasis požymis, kiek tai susiję su nagrinėjamomis paslaugomis.

Dėl atitinkamos visuomenės

19

Apeliacinė taryba pažymėjo, kad nagrinėjamos paslaugos skirtos plačiajai visuomenei, kurios pastabumo lygis yra vidutinis, ir specialistams, kurių pastabumo lygis yra didesnis už vidutinį (ginčijamo sprendimo 24 ir 25 punktai). Ji taip pat nurodė, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro angliški žodžiai ir vienas suomiškas žodis, ir konstatavusi, kad kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma Suomijoje, anglų kalbą supranta daugelis, nusprendė, kad jos vertinimas siejamas su suomiškai kalbančia atitinkamos visuomenės dalimi, kuri supranta visų prašomo įregistruoti prekių ženklo elementų reikšmę (ginčijamo sprendimo 27 punktas).

20

Reikia pritarti šiam Apeliacinės tarybos vertinimui, kurio ieškovė, beje, neginčijo.

Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimo

21

Visų pirma Apeliacinė taryba nurodė, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro žodiniai anglų kalbos elementai „for“, „better“ ir „gaming“ ir brūkšniu atskirtas žodinis suomių kalbos elementas „veikkaus“ (ginčijamo sprendimo 28 punktas). Kalbėdama apie šių žodinių elementų reikšmę, ji rėmėsi egzaminuotojo pateiktomis žodynų apibrėžtimis, ir pažymėjo, kad ieškovė jų neginčijo. Be to, ji nurodė, kad ieškovė neginčijo frazės „for better gaming“ reikšmės, kurią nurodė ekspertas, t. y. „geresniam azartiniam lošimui“ (ginčijamo sprendimo 29 punktas).

22

Toliau Apeliacinė taryba išnagrinėjo ieškovės teiginį, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas, vertinamas kaip visuma, turi skiriamąjį požymį dėl žodžio „veikkaus“ skiriamojo požymio suomių kalba kalbančiai visuomenei, kurio pirminė reikšmė, t. y. „lažybos“ arba „totalizatorius“, yra išnykusi tos visuomenės sąmonėje ir dabar jai asocijuojasi konkrečiai su ieškovės įmone ir jos paslaugomis ir suvokiama kaip nurodanti jų kilmę (ginčijamo sprendimo 30 punktas).

23

Šiuo klausimu Apeliacinė taryba manė galinti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir jame figūruojantį žodį „veikkaus“ vertinti atsižvelgdama tik į jiems būdingą skiriamąjį požymį, nes ieškovės argumentas dėl skiriamojo požymio, įgyto dėl šio prekių ženklo naudojimo, buvo pateiktas subsidiariai (ginčijamo sprendimo 31 punktas). Ji, be kita ko, konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai neatskleidė prašomam įregistruoti prekių ženklui ar žodžiui „veikkaus“ būdingo skiriamojo požymio (ginčijamo sprendimo 31 punktas). Aplinkybė, kad prekių ženklai, kuriuose yra šis žodis, įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, jos nuomone, taip pat neįrodo, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis (ginčijamo sprendimo 31 punktas).

24

Be to, Apeliacinė taryba vadovavosi nuostata, kad žodis „veikkaus“ azartinių lošimų srityje turi reikšmę, nurodančią lažybas ir totalizatorių, todėl suomiškai kalbanti visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks kaip reiškiantį „geresniam azartiniam lošimui – lažyboms, totalizatoriui“ (ginčijamo sprendimo 32 punktas). Tai, kad šio prekių ženklo dalys anglų ir suomių kalba atskiriamos brūkšniu, nesuteikia jam kitokios reikšmės ir neturi kitokios įtakos tam, kaip jį supranta minėta visuomenė (ginčijamo sprendimo 32 punktas).

25

Apeliacinė taryba taip pat laikėsi nuomonės, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas, kalbant apie paslaugas, susijusias su azartiniais lošimais ir lažybomis, nėra nei dviprasmiškas, nei originalus ir neturi jokio elemento ar savybės, galinčių paskatinti atitinkamos visuomenės kognityvinį procesą arba pareikalauti aiškinimo pastangų. Jo reikšmė yra iš karto suprantama, o ryšys su nagrinėjamomis paslaugomis – akivaizdus. Suomiškai kalbančiai visuomenei jis perduoda nedviprasmišką reklaminę žinutę, pabrėžiančią teigiamas šių paslaugų savybes. Todėl visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks pirmiausia kaip reklaminę frazę, o ne kaip minėtų paslaugų komercinės kilmės nuorodą (ginčijamo sprendimo 33, 34 ir 36 punktai).

26

Galiausiai Apeliacinė taryba nurodė, kad atsižvelgus į ankstesnes Europos Sąjungos prekių ženklų ir Suomijos prekių ženklų registracijas, kuriomis remiasi ieškovė, vertinimas nepakistų (ginčijamo sprendimo 39–45 punktai).

27

Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba tik atsižvelgė į žodžio „veikkaus“ reikšmę suomių bendrinėje kalboje, o tai lėmė klaidingą prašomam įregistruoti prekių ženklui, vertinamam kaip visuma, būdingo skiriamojo požymio vertinimą. Ji tvirtina, kad suomiškai kalbanti visuomenė šį žodį suvokia nebe pagal jo pirminę prasmę, o kaip konkrečiai nurodantį jos įmonę ir siūlomų paslaugų kilmę, todėl tai, kad jis figūruoja prašomame įregistruoti prekių ženkle, suteikia jam būdingą skiriamąjį požymį. Iš tiesų šis žodis atitinka ieškovės komercinį pavadinimą ir pagrindinį prekių ženklą, kuris įgijo skiriamąjį požymį dėl ilgo naudojimo, yra plačiai žinomas ir turi gerą reputaciją Suomijoje. Grįsdama savo teiginius ji remiasi tuo, kad žymuo VEIKKAUS yra įtrauktas į gerą reputaciją turinčių Suomijos prekių ženklų registrą, kad dėl naudojimo įgytų skiriamųjų požymių pagrindu buvo įregistruoti du ankstesni Europos Sąjungos prekių ženklai ir vienas Suomijos prekių ženklas, kuriuos sudaro šis žymuo, ir kad egzistuoja prekių ženklų, kuriuose taip pat yra minėtas žymuo, šeima.

28

Atsižvelgdama į tai, ieškovė pabrėžia, kad prekių ženklui, įgijusiam skiriamąjį požymį dėl naudojimo, turi būti taikoma tokia pati apsauga kaip ir prekių ženklui, kuriam būdingas skiriamasis požymis. Kadangi žymuo VEIKKAUS dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį kalbant apie prekes ir paslaugas lošimų srityje dar iki paraiškos įregistruoti prašomą prekių ženklą padavimo datos, todėl, anot jos, laikytina (nesant reikalo atlikti naujo vertinimo), kad jis yra viso prašomo įregistruoti prekių ženklo komponentas, turintis skiriamąjį požymį, ir jį traktuoti taip pat, kaip ir bet kurį kitą elementą, kuriam būdingas skiriamasis požymis.

29

Be to, ieškovė tvirtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas negali būti laikomas paprasta reklamine fraze. Ji nurodo, kad šį prekių ženklą sudaro du elementai, t. y. šūkis „for better gaming“, brūkšniu susietas su pagrindiniu prekių ženklu VEIKKAUS, kuris turi skiriamąjį požymį ir dėl kurio prašomas įregistruoti prekių ženklas, vertinamas kaip visuma, aiškiai atlieka pirminę prekių ženklo funkciją. Be to, ji pabrėžia, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle pagrindinis prekių ženklas VEIKKAUS pavaizduotas savarankiškai, brūkšniu atskiriant nuo šūkio. Taigi prašomas įregistruoti prekių ženklas gramatiniu požiūriu nesudaro „visumos“, kurioje žodis „veikkaus“ būtų vartojamas pagal jo pirminę reikšmę suomių kalboje. Kaip pavyzdį nurodydama Europos Sąjungos prekių ženklus ir Suomijos prekių ženklus, kur pagrindinis įmonės prekių ženklas, atskirtas brūkšniu, derinamas su šūkiu, kaip antai PAULIG – THIS CUP COUNTS, ASSA ABLOY – CREDENTIALS AS A SERVICE, TEFEL – KUN RAPEUS RATKAISE ir BALLERINA – TÄYTETTÄ TULVILLAAN, ieškovė priduria, kad atitinkama visuomenė įpratusi matyti rinkoje tokius derinius ir iš karto supranta, kad jie naudojami atitinkamų prekių ar paslaugų komercinei kilmei nurodyti.

30

Ieškovė taip pat nurodo, kad jai priklauso du Suomijos prekių ženklai PAREMMAN PELIN PUOLESTA – VEIKKAUS ir VEIKKAUS – ILOA ELÄMÄÄN, kurių struktūra yra analogiška prašomam įregistruoti prekių ženklui, turint omenyje, kad pirmasis prekių ženklas taip pat apima tas pačias paslaugas kaip nagrinėjamos. Suomijos pramoninės nuosavybės tarnyba laikėsi nuomonės, kad šiems prekių ženklams, vertinamiems kaip visuma, būdingas skiriamasis požymis. Vis dėlto EUIPO apeliacinė taryba, ieškovės nuomone, į juos tinkamai neatsižvelgė.

31

EUIPO ginčija ieškovės argumentus.

32

Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė tik subsidiariai nurodė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, todėl, nesant eksperto sprendimo šiuo klausimu, Apeliacinė taryba šio klausimo nenagrinėjo. Šalys sutaria, kad pagrindinis šioje byloje iškeltas klausimas yra tai, kokią reikšmę vertinant prašomam įregistruoti prekių ženklui, kaip visumai, būdingą skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal to reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, tinkamu atveju reikėtų teikti aplinkybei, kad jame figūruojantis žodinis elementas „veikkaus“ anksčiau buvo įregistruotas kaip prekių ženklas remiantis dėl jo naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu.

33

Pirma, reikia pritarti Apeliacinės tarybos vertinimui, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą suomiškai kalbanti visuomenė pažodžiui suvoks kaip azartinių lošimų srityje reiškiantį „geresniam azartiniam lošimui – lažyboms, totalizatoriui“. Šį vertinimą iš esmės patvirtina ginčijamo sprendimo 2 punkte nurodytos žodynų apibrėžtys, kurių ieškovė neginčijo ir iš kurių, be kita ko, matyti, kad suomių kalbos žodis „veikkaus“ nurodo lažybas ir totalizatorių.

34

Pritariant Apeliacinei tarybai, konstatuotina, kad nepakanka vien brūkšniu atskirti prašomo įregistruoti prekių ženklo pirmos dalies, kurią sudaro angliškų žodžių grupė „for better gaming“, nuo antros šio prekių ženklo dalies, kurią sudaro suomių kalbos žodis „veikkaus“, tam, kad minėtam prekių ženklui būtų suteikta kitokia reikšmė nei išplaukia iš jo pažodinės reikšmės, kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, ir kad ji pakeistų suomiškai kalbančios visuomenės sampratą.

35

Antra, ieškovė negali teigti, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į šio sprendimo 33 punkte primintą suomių kalbos žodžio „veikkaus“ pažodinę reikšmę, siekdama prieiti prie išvados, jog prašomam įregistruoti prekių ženklui, vertinamam kaip visuma, nebūdingas skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.

36

Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas negali pritarti ieškovės teiginiui, kad Apeliacinė taryba turėjo vadovautis nuostata, jog aplinkybė, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra žodinis elementas „veikkaus“, suteikia jam, kaip visumai, būdingą skiriamąjį požymį vien dėl to, kad šis elementas sudarė ankstesnį prekių ženklą, įregistruotą remiantis dėl jo naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu, kuris Suomijoje yra labai žinomas.

37

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio struktūroje aiškiai atskiriamos, viena vertus, žymeniui būdingos savybės ir, kita vertus, jo savybės, įgytos jį naudojant rinkoje. Minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte kalbama apie žymeniui būdingą skiriamąjį požymį, o 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas įgytas skiriamasis požymis. Tik taikant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį reikia įvertinti prašomo įregistruoti žymens faktinį naudojimą ir jo reputaciją (žr. 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo Daimler /EUIPO (Trispindulių žvaigždžių juodame fone atvaizdas I), T‑277/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:194, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Taigi iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo faktinis naudojimas negali turėti jokios įtakos šiam prekių ženklui būdingam skiriamajam požymiui, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į jo atvaizdą, pateiktą kartu su registracijos paraiška (žr. 2022 m. kovo 2 d. Sprendimo Distintiva Solutions / EUIPO – Makeblock (Makeblock), T‑86/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:107, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Šis principas taip pat taikomas, kai remiamasi ne faktiniu prašomo įregistruoti prekių ženklo kaip visumos, o jį sudarančio elemento naudojimu.

40

Byloje, kurioje priimtas 2022 m. kovo 30 d. Sprendimas Trispindulių žvaigždžių juodame fone atvaizdas I (T‑277/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:194), Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimą dėl žymens su raštais, kurį sudaro pasikartojantys trispindulės žvaigždės formos baltos spalvos elementai juodame fone, skiriamojo požymio, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Grįsdama ieškinį ieškovė, be kita ko, teigė, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į kito jai priklausančio prekių ženklo, kurio pagrindiniai elementai buvo perimti nagrinėjamame žymenyje, „žinomumą“, nes jis vaizduoja „trispindulę žvaigždę žiede“. To sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „[ieškovė] negali sėkmingai remtis nei faktiniu ir konkrečiu prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimu, nei kito prekių ženklo, kuris skiriasi nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo, žinomumu“.

41

Be to, byloje, kurioje priimtas 2024 m. kovo 13 d. Sprendimas Quality First / EUIPO (MORE-BIOTIC) (T‑243/23, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:162), Bendrasis Teismas nagrinėjo ieškinį dėl Apeliacinės tarybos sprendimo atsisakyti įregistruoti žodinį žymenį MORE-BIOTIC dėl to, kad jam nėra būdingas skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. To sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad „prekės, parduodamos pažymėtos žymeniu MORE, vis labiau žinomos rinkoje“, pažymėdamas, kad ji „iš esmės kalba apie faktinį prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimą“.

42

Kai, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovas remiasi prašomam įregistruoti prekių ženklui būdingu skiriamuoju požymiu, nepaisant EUIPO vertinimo, jis turi pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją, patvirtinančią, kad šiam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis (žr. 2013 m. liepos 3 d. Sprendimo Airbus / VRDT (NEO), T‑236/12, EU:T:2013:343, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Vis dėlto tam, kad padėtų nustatyti prekių ženklo skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, įrodymai turi patvirtinti, jog vartotojams nereikėjo susipažinti su prekių ženklu jį naudojant; jis iš karto leido atskirti juo pažymėtas prekes ir paslaugas nuo konkuruojančių įmonių prekių ir paslaugų (2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 50 punktas).

44

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Visi jos argumentai grindžiami aplinkybe, kad žodinis elementas „veikkaus“ įgijo skiriamąjį požymį dėl to, kad jai vykdant komercinę veiklą atitinkama visuomenė susidūrė su šiuo elementu. Taip ji nesiekia įrodyti, kad minėtas elementas ar juo labiau prašomas įregistruoti prekių ženklas, vertinamas kaip visuma, būtų suvokiami kaip besiskiriantys dėl jiems būdingų savybių, nepriklausomai nuo bet kokio ankstesnio naudojimo rinkoje.

45

Šiomis aplinkybėmis reikia patvirtinti ginčijamo sprendimo 31 punkte išdėstytą Apeliacinės tarybos vertinimą, kad per procedūrą EUIPO ieškovės pateikti įrodymai, be kita ko, dėl jos komercinės veiklos apimties, apyvartos ir rezultatų, neatskleidžia jokios informacijos apie prašomam įregistruoti prekių ženklui ar žodiniam elementui „veikkaus“ būdingą skiriamąjį požymį. Be to, pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad jos pateiktais įrodymais nesiekiama įrodyti, jog šiam žodiniam elementui būdingas skiriamasis požymis. Ji taip pat nepateikė nei įrodymų, kaip žodyno ištraukos, leidžiančių nustatyti, kad žodžio „veikkaus“ reikšmė siejama su jos įmone, nei įrodymų, patvirtinančių, kad šis žodis nebevartojamas bendrinėje kalboje apibūdinant lažybas ir totalizatorių.

46

Kaip teisingai teigia EUIPO, jeigu būtų pritarta ieškovės teiginiui, metodologiniu požiūriu reikėtų neatsižvelgti į Reglamente 2017/1001 nustatytą esminį skirtumą tarp jo 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto būdingo skiriamojo požymio vertinimo ir dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio vertinimo, numatyto jo 7 straipsnio 3 dalyje. Jei būtų pritarta šiam teiginiui, reikštų, jog pakanka, kad žodinis elementas būtų įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir būtų pakartotas prašomame įregistruoti prekių ženkle, sudarytame iš kelių elementų, kad tas prekių ženklas galėtų būti laikomas turinčiu būdingą skiriamąjį požymį.

47

Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali veiksmingai remtis principu, pagal kurį prekių ženklui, įgijusiam skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, turi būti taikoma tokia pati apsauga kaip ir prekių ženklui, kuriam būdingas skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Kaip teisingai pažymėjo EUIPO, šis principas galioja tik jau įregistruotiems prekių ženklams suteikiamai apsaugai, o ne išankstinėms prekių ženklo registracijos sąlygoms.

48

Ieškovės argumentas, grindžiamas aplinkybe, kad jai priklauso prekių ženklų, kuriuose yra žodinis elementas „veikkaus“, šeima, taip pat neturi reikšmės. Šiuo klausimu pasakytina, kad, remiantis jurisprudencija, prekių ženklų šeimos koncepcija priskiriama ne prie absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, o tik prie santykinių atsisakymo registruoti pagrindų, todėl Apeliacinė taryba turėjo įvertinti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį pagal jam būdingas savybes, neatsižvelgdama į kitus tariamai panašius ieškovei priklausančius prekių ženklus (žr. 2025 m. rugsėjo 24 d. Quality First / EUIPO (CRAVE NO MORE), T‑33/25, nepaskelbtas Rink., EU:T:2025:886, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba, vertindama, ar šiam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis, teisingai atsižvelgė į prašomo įregistruoti prekių ženklo pažodinę reikšmę, kurią atitinkama suomiškai kalbanti visuomenė supranta kaip reiškiančią „geresniam azartiniam lošimui – lažyboms, totalizatoriui“.

50

Siekdama paneigti Apeliacinės tarybos vertinimą, kad, atsižvelgiant į šią reikšmę, atitinkama suomiškai kalbanti visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą tiesiogiai susies su nagrinėjamomis paslaugomis ir supras kaip perteikiantį reklaminę žinutę, pabrėžiančią teigiamas šių paslaugų savybes, o ne kaip jų komercinės kilmės nuorodą, ieškovė iš esmės remiasi dviem argumentais, kuriems negalima pritarti.

51

Pirma, ieškovė tvirtina, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro ne „atskirai naudojamas“ šūkis, o, priešingai, jis išplaukia iš šūkio, t. y. „for better gaming“, ir žodinio elemento „veikkaus“, kuris sudaro jos pagrindinį prekių ženklą ir turi skiriamąjį požymį, derinio, todėl, vertinant visą prašomą įregistruoti prekių ženklą, jis nebūtų suvokiamas kaip paprasta reklaminė frazė. Vis dėlto šiuo teiginiu tik pakartojami anksčiau ieškovės pateikti ir jau atmesti argumentai.

52

Priešingai nei teigia ieškovė, tai, kad žodžių junginys „for better gaming“ ir žodinis elementas „veikkaus“ yra susieti brūkšniu, visiškai nereiškia, kad suomiškai kalbanti visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą gali suvokti kaip nagrinėjamų paslaugų reklaminę žinutę. Kaip jau buvo konstatuota, žodinis elementas „veikkaus“, suomių kalba suprantamas pažodžiui, nusako sąvoką, kuri visiškai nuosekliai dera su prieš jį einančia fraze, todėl prašomas įregistruoti prekių ženklas šiai visuomenei sudaro logišką visumą, perteikiančią tokią žinią.

53

Antra, dėl ieškovės nurodytų Europos Sąjungos ir Suomijos prekių ženklų pavyzdžių, kai pagrindinis įmonės prekių ženklas brūkšniu siejamas su šūkiu (žr. šio sprendimo 29 punktą), konstatuotina, kad ieškovė teigia esant panašumų tarp jos nurodytų prekių ženklų ir prašomo įregistruoti prekių ženklo. Vis dėlto tokio panašumo nepakanka norint įrodyti, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis, nes šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į nagrinėjamo žymens savybes. Ieškovės argumentai ir toliau grindžiami klaidinga prielaida, pagal kurią vien to, kad žodinis elementas „veikkaus“, atitinkantis jos pagrindinį prekių ženklą, dėl naudojimo įgijusį skiriamąjį požymį, figūruoja prašomame įregistruoti prekių ženkle, pakanka, kad tam prekių ženklui, vertinamam kaip visuma, būtų suteiktas būdingas skiriamasis požymis.

54

Trečia, dėl ieškovės argumento, grindžiamo jos ankstesniais Suomijoje įregistruotais prekių ženklais PAREMMAN PELIN PUOLESTA – VEIKKAUS ir VEIKKAUS – ILOA ELÄMÄÄN, primintina, kad Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra savarankiška iš taisyklių sudaryta visuma ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo nacionalinių sistemų (žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise / EUIPO, C‑488/16 P, EU:C:2018:673, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Todėl žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Europos Sąjungos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis tik atitinkamais Sąjungos teisės aktais. EUIPO ir prireikus Sąjungos teismas nėra saistomi valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad tas pats žymuo tinka būti įregistruotas kaip nacionalinis prekių ženklas (žr. 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Abadía Retuerta / VRDT (CUVÉE PALOMAR), T‑237/08, EU:T:2010:185, 137 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip yra net ir tuo atveju, kai toks sprendimas buvo priimtas valstybėje, priskiriamoje kalbinei zonai, iš kurios kilęs nagrinėjamas žodinis žymuo (žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Europig / VRDT (EUROPIG), T‑207/06, EU:T:2007:179, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi jokio skiriamojo požymio, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.

56

Todėl vienintelis pagrindas, taigi ir ieškinys, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

58

Nors ieškovė bylą pralaimėjo, EUIPO prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas tik tuo atveju, jei bus surengtas teismo posėdis. Kadangi posėdis nebuvo rengiamas, nuspręstina, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.