<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-604/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0604</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:331">EU:C:2022:331</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>21</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>21</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C-604/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">ROI Land Investments</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Jean Richard de la Tour Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20220428">2022 m. balandžio 28 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C‑604/20</P><P>ROI Land Investments Ltd.</P><P>prieš</P><P>FD</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012</KEYWORD><KEYWORD>17 ir 21 straipsniai</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 593/2008</KEYWORD><KEYWORD>Taikytina teisė</KEYWORD><KEYWORD>6 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Darbdavio ir darbuotojo sudaryta individuali darbo sutartis</KEYWORD><KEYWORD>Garantinis susitarimas, kurį sudarė šis darbuotojas ir trečioji bendrovė, užtikrinanti šio darbdavio įsipareigojimų šiam darbuotojui vykdymą</KEYWORD><KEYWORD>Ieškinys, grindžiamas šiuo garantiniu susitarimu</KEYWORD><KEYWORD>Ieškinys, susijęs su darbo sutartimi</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>)</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinių jurisdikcijos taisyklių taikymo sąlygos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 6 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio ir 21 straipsnio 2 dalies, taip pat <DATE ISO="20080617">2008 m. birželio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2008">OL L 177, 2008, p. 6</REF.DOC.OJ>; klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="309" PAGE.FIRST="87" DATE.PUB="20091124">OL L 309, 2009 11 24, p. 87</REF.DOC.OJ>. Toliau – reglamentas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</P></NOTE> 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant FD, nuolat gyvenančio ir dirbančio Vokietijoje, ir bendrovės <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> <HT TYPE="ITALIC">Ltd</HT>, įsteigtos Kanadoje, ginčą dėl pastarosios atsisakymo pagal garantinį susitarimą, šių dviejų šalių sudarytą perduodant FD darbo sutartį patronuojamajai bendrovei, <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> <HT TYPE="ITALIC">AG</HT>, užtikrinti iš darbo santykių kylančių šios bankrutavusios bendrovės įsipareigojimų FD atžvilgiu vykdymą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Dėl ypatingų aplinkybių, nepanašių į tas, kurios nagrinėtos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl teismų jurisdikcijos tarpvalstybinio pobūdžio bylose, susijusiose su darbo sutartimis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, atsižvelgiant į jurisdikcijos taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus ir vartotojus, iš esmės kilo klausimas dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, kiek tai susiję su individualia darbo sutartimi, ir sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>), kiek tai susiję su vartojimo sutartimi, vienai iš šių sąvokų galint pagrįsti Vokietijos teismo jurisdikciją, išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Toliau išdėstysiu priežastis, dėl kurių iš esmės manau, kad:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>bendrovė, būdama tiesiogiai suinteresuota, kad būtų tinkamai vykdoma darbo sutartis, sudaryta darbuotojo ir kitos tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, sudariusi su šiuo darbuotoju susitarimą, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis ir pagal kurį ji užtikrina, be kita ko, šio darbuotojo darbo užmokestį, yra ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnį,</P></ITEM><ITEM><P>nacionalinėje teisėje nustatytos jurisdikcijos taisyklės netaikomos, jeigu yra įvykdytos šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos ir</P></ITEM><ITEM><P>tuo atveju, jei ginčas nepatenka į šio skirsnio taikymo sritį, darbuotojas, esant tokiai samdomo darbuotojo padėčiai kaip šioje byloje, nėra vartotojas, kaip tai suprantama pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> ir Reglamentą Nr. 1215/2012.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas Nr. 1215/2012</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šioje išvadoje darysiu nuorodas į Reglamento Nr. 1215/2012 14, 15 ir 18 konstatuojamąsias dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Šio reglamento 17 straipsnio, esančio II skyriaus 4 skirsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><ALINEA><P>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesinė veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui &lt;…&gt; jeigu:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>&lt;…&gt; sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.“</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 18 straipsnio, esančio tame pačiame skirsnyje, 1 dalyje įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> yra, be kita ko, 20 ir 21 straipsniai. 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Šio reglamento 21 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="021.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Darbdaviui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>kitoje valstybėje narėje:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>vietos, kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka savo darbą, teismuose arba paskutinės tokios darbo vietos teismuose; arba</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="021.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Darbdaviui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, valstybės narės teisme galima pareikšti ieškinį pagal 1 dalies b punktą.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Šioje išvadoje darysiu nuorodą į reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> 7 konstatuojamąją dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> 6 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Vartojimo sutartys<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Nedarant poveikio 5 ir 7 straipsnių taikymui, sutarčiai, sudarytai tarp fizinio asmens, siekiančio tikslų, kurie gali būti laikomi nesusijusiais su jo darbu ar profesine veikla (vartotojas), ir kito asmens, atliekančio savo darbą arba vykdančio profesinę veiklą, (profesionalas), taikoma vartotojo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei profesionalas:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>vykdo komercinę ar profesinę veiklą vartotojo įprastos gyvenamosios vietos valstybėje; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>bet kokiomis priemonėmis kreipia šią veiklą į tą valstybę ar kelias valstybes, tarp kurių yra ta valstybė,</TXT></NP></ITEM></LIST><P>ir ta sutartis patenka į tokios veiklos sritį.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> yra nekilnojamojo turto srityje veikianti bendrovė, kurios buveinė yra Kanadoje. FD, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pagal <HT TYPE="ITALIC">service agreement</HT> (paslaugų teikimo sutartis) dirbo <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> kaip <HT TYPE="ITALIC">deputy vice president investors relations</HT> (už santykius su investuotojais atsakingas viceprezidentas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Dėl sutartinių santykių neapibrėžtumo šios dvi šalys nusprendė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>perkelti<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> savo sutartinius santykius į naują Šveicarijos bendrovę, kuri turėjo būti įsteigta prekybai Europoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymima, jog remiantis <HT TYPE="ITALIC">Landesarbeitsgericht</HT> (Aukštesnysis darbo teismas, Vokietija) teiginiais, kurių <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> neginčijo, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>paslaugų teikimo santykiai<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> buvo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>perkelti<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> į <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> vien dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>mokesčių optimizavimo<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> priežasčių ir FD veikla, susijusi su investuotojų į nekilnojamojo turto projektus paieška Europos, įskaitant Vokietiją, rinkoje, nepasikeitė.</P></NOTE>. 2015 m. lapkričio mėn. šalys susitarė nutraukti paslaugų teikimo sutartį atgaline data. Prie šio susitarimo pridedamame rašte nurodyta, kad FD pasirašė šį susitarimą su sąlyga, kad bus sudarytas lygiavertis susitarimas dėl vadovavimo steigiamai Šveicarijos bendrovei sutarties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160115">2016 m. sausio 15 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>, pagal Šveicarijos teisę įsteigtos <DATE ISO="20160114">2016 m. sausio 14 d.</DATE>, akcijos buvo perleistos <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> prezidentui ir būsimam <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> valdybos pirmininkui. 2016 m. balandžio mėn. pastarasis jas perleido <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">D</HT> <HT TYPE="ITALIC">Canada Inc</HT>., <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> 100 % priklausančiai patronuojamajai bendrovei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160212">2016 m. vasario 12 d.</DATE> FD sudarė rašytinę darbo sutartį su <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> dėl šios bendrovės direktoriaus pareigų, kurioje buvo nurodyta pradinė premija ir nustatytas jo darbo užmokestis. Tą pačią dieną FD ir <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> pasirašė <HT TYPE="ITALIC">patron agreement</HT>, kuris pagal šalių vartojamą formuluotę yra lygiavertis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>garantiniam susitarimui<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> (toliau – garantinis susitarimas) ir kuriame nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><ARTICLE IDENTIFIER="001"><TI.ART><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>1 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Bendrovė R<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kalbama apie <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT>.</P></NOTE> įsteigia patronuojamąją bendrovę <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> <HT TYPE="ITALIC">AG</HT> prekybai Europoje. Šiai bendrovei vadovauja direktorius. Tuo remdamasi R pareiškia:</ALINEA></ARTICLE><ARTICLE IDENTIFIER="002"><TI.ART>2 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Bendrovė R visiškai atsako už įsipareigojimų, kylančių iš bendrovės <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> <HT TYPE="ITALIC">AG</HT> sutarčių, vykdymą, remdamasi jos direktoriaus bendradarbiavimu <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> <HT TYPE="ITALIC">AG</HT>.<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></ALINEA></ARTICLE></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Šiame garantiniame susitarime nėra nei nuostatos dėl teismo vietos pasirinkimo, nei nuostatos dėl taikytinos teisės pasirinkimo. FD įprastinė darbo vieta dėl <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> buvo Štutgartas (Vokietija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160711">2016 m. liepos 11 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> pranešė FD nutraukianti darbo sutartį. <DATE ISO="20161102">2016 m. lapkričio 2 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgericht Stuttgart</HT> (Štutgarto darbo teismas, Vokietija), į kurį kreipėsi FD, pripažino šį atleidimą iš darbo negaliojančiu. Be to, minėtas teismas iš <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> priteisė sumokėti FD, kaip buvo susitarta darbo sutartyje, <FT TYPE="NUMBER">255000</FT> JAV dolerių (USD) (apie <FT TYPE="NUMBER">230000</FT> EUR) pradinę premiją ir <FT TYPE="NUMBER">212500</FT> USD (apie <FT TYPE="NUMBER">192000</FT> EUR) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m.<?PAGE NO="5"?> balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> šių sumų FD nesumokėjo. 2017 m. kovo mėn. pradžioje pagal Šveicarijos teisę dėl <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> turto buvo pradėta bankroto procedūra. 2017 m. gegužės mėn. ši procedūra buvo sustabdyta dėl nepakankamo turto<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Nepatikslinama, ar FD atitinka reikalavimus, kad galėtų naudotis garantijų sistema, nustatyta Vokietijoje pagal <DATE ISO="20081022">2008 m. spalio 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="283" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="2008">OL L 283, 2008, p. 36</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Tada FD, remdamasis garantiniu susitarimu, <HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgericht Stuttgart</HT> (Štutgarto darbo teismas), kuris, jo manymu, kompetentingas – bent jau – taikyti Reglamente Nr. 1215/2012 nustatytas jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, taisykles, pareikalavo, kad <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> įvykdytų visus įsipareigojimus, kylančius iš jo darbo santykių su <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgericht Stuttgart</HT> (Štutgarto darbo teismas) konstatavus, kad jis neturi tarptautinės jurisdikcijos, <HT TYPE="ITALIC">Landesarbeitsgericht</HT> (Aukštesnysis darbo teismas) patenkino apeliacinį skundą, remdamasis FD vartotojo statusu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas), kuriam <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> pateikė kasacinį skundą, kyla klausimas, ar Vokietijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti FD ieškinį, remdamiesi Reglamentu Nr. 1215/2012 ir taikydami konkrečias arba jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, arba jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, taisykles, ir, pastaruoju atveju, ar FD turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>vartotoju<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip tai suprantama pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, siekiant nustatyti, ar garantiniam susitarimui taikytina Vokietijos materialinė teisė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad garantinis susitarimas, kaip vienašalis įsipareigojimas, pagal Vokietijos teisę panašus į garantiją ir kad, neatsižvelgiant į taikytiną teisę, neginčijama, jog <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> atsakomybė už <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> įsipareigojimų vykdymą nėra apribota <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> įsipareigojimų neįvykdymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad dėl šios garantijos <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> nėra <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>, kaip darbdavės, teisių perėmėja ir kad teise duoti nurodymus FD dėl jo veiklos naudojosi <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> vykdomasis direktorius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia šio ginčo ypatumą – tai, kad be garantinio susitarimo nebūtų buvusi sudaryta jokia FD ir <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> darbo sutartis ir kad pareigos, kurias <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT>, patronuojančiojoje bendrovėje, pirmiau ėjo FD, po jo pervedimo į jos patronuojamąją bendrovę, <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>, įsteigtą siekiant vykdyti prekybą Europoje, nepasikeitė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo paaiškinti ryšį tarp Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų ir nacionalinės teisės dėl išlygos, nurodytos šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, susijusios su šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies taikymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Taip pat pažymėtina, kad, kalbant apie Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalies, taikytinos nagrinėjant bylas, susijusias su vartojimo sutartimis, išaiškinimą, <HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas) siekia sužinoti, ar garantinis susitarimas gali būti laikomas sutartimi, ieškovo sudaryta siekiant, kaip pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui, užsiimti profesine veikla. Tiksliau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> apima tik savarankišką veiklą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 6 straipsnio 1 dalį, siejamą su 21 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčiu ir 2 dalimi, reikia aiškinti taip, kad darbuotojas gali pareikšti ieškinį juridiniam asmeniui, kuris nėra jo darbdavys ir kurio buveinės vieta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 63 straipsnio 1 dalį, yra ne valstybėje narėje, tačiau kuris, remiantis garantiniu susitarimu, tiesiogiai atsako darbuotojui dėl reikalavimų, kylančių iš individualios darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, pareikšdamas tą ieškinį vietos, kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka arba paskutinį kartą atliko savo darbą, būdamas susijęs darbo santykiais su šiuo trečiuoju asmeniu, teisme, jei darbo sutartis su šiuo trečiuoju asmeniu, nesant garantinio susitarimo, nebūtų buvusi sudaryta?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad išlyga dėl Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 2 dalies neleidžia taikyti pagal valstybės narės nacionalinę teisę galiojančios jurisdikcijos taisyklės, suteikiančios darbuotojui galimybę pareikšti ieškinį juridiniam asmeniui, kuris pirmajame klausime aprašytomis aplinkybėmis tiesiogiai jam atsako dėl reikalavimų, kylančių iš individualios darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, kaip darbdavio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>teisių perėmėjui<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> kompetentingame įprastinės darbo vietos teisme, jei Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su 1 dalies b punkto i papunkčiu, tokios jurisdikcijos nėra nustatyta?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, o į antrąjį klausimą – teigiamai:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>ar Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> apima samdomą darbą, vykdomą susiklosčius darbo santykiams?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad garantinis susitarimas, pagal kurį juridinis asmuo tiesiogiai atsako dėl darbuotojo reikalavimų, kylančių iš individualios darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, yra sutartis, kurią sudaro darbuotojas, siekdamas su profesinę veikla susijusio tikslo?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Jei, remiantis atsakymais į pirmiau pateiktus klausimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas turėtų tarptautinę jurisdikciją priimti sprendimą byloje:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar [reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>] 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> apima samdomą darbą, vykdomą susiklosčius darbo santykiams?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad garantinis susitarimas, pagal kurį juridinis asmuo tiesiogiai atsako darbuotojui dėl reikalavimų, kylančių iš individualios darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, yra sutartis, kurią sudaro darbuotojas, siekdamas su profesinę veikla susijusio tikslo?<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė FD ir Europos Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas) pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl FD ieškinio, pareikšto <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT>, bendrovei, kurio buveinės vieta yra ne valstybėje narėje. Vokietijos teismų jurisdikcija pagal nacionalinę teisę gali būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu įvykdyta kuri nors iš Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Kadangi FD savo ieškinį grindžia susitarimu, pagal kurį užtikrinamas įsipareigojimų, kylančių iš jo darbo santykių, įvykdymas, ir kadangi apeliacinis teismas konstatavo, kad jis turi jurisdikciją remdamasis FD vartotojo statusu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės pagristai susijusios su šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatų, į kurias daroma nuoroda minėtame 6 straipsnyje, taikymo sritimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Taigi šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Vokietijos teismai gali turėti jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnio apsaugos nuostatas arba šio skyriaus 4 skirsnio nuostatas, susijusias su vartojimo sutartimis. Tuo atveju, jei kuri nors iš šio skirsnio nuostatų taikytina, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokia yra sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> reikšmė pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, siekiant nustatyti, ar garantiniam susitarimui taikytina Vokietijos teisė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, susijusius su dviem reglamentais, iš kurių vienas skirtas jurisdikcijai, o kitas – sutartinėms prievolėms taikytinai teisei, reikėtų nurodyti kelias bendrąsias taisykles, tarp jų – ir primintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pirma, kadangi Reglamentu Nr. 1215/2012 buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2001">OL L 12, 2001, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42 ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="290" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="20141004">OL L 290, 2014 10 4, p. 11</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, Teisingumo Teismo pateiktas pastarojo reglamento nuostatų aiškinimas tinka ir kalbant apie Reglamentą Nr. 1215/2012, kai šių dviejų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos gali būti laikomos lygiavertėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20161116">2016 m. lapkričio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schmidt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑417/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:881">EU:C:2016:881</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija), o dėl bylos, susijusios su vartojimo sutartimi, – <DATE ISO="20191003">2019 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Petruchová</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:825">EU:C:2019:825</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šis principas primintas Reglamento Nr. 1215/2012 34 konstatuojamojoje dalyje dėl reglamentų, kuriais pakeičiama <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="1972">OL L 299, 1972, p. 32</REF.DOC.OJ>), su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="19781009">1978 m. spalio 9 d.</DATE> Konvencija (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="304" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1978">OL L 304, 1978, p. 1</REF.DOC.OJ>), <DATE ISO="19821025">1982 m. spalio 25 d.</DATE> Konvencija (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="388" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1982">OL L 388, 1982, p. 1</REF.DOC.OJ>) ir <DATE ISO="19890526">1989 m. gegužės 26 d.</DATE> Konvencija (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="285" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1989">OL L 285, 1989, p. 1</REF.DOC.OJ>) (toliau – 1968 m. Briuselio konvencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina ir apie jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su darbo sutartimis, taisykles, kurios, nors ir kyla ne iš pirminės redakcijos 1968 m. Briuselio konvencijos nuostatų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Dėl jurisprudencijos ir teisėkūros genezės, susijusios su šiomis nuostatomis, išsamaus priminimo žr. Gaudemet‑Tallon, H. ir Ancel, M.‑É., <HT TYPE="ITALIC">Compétence et exécution des jugements en Europe – Règlements</HT> <HT TYPE="ITALIC">44/2001 et 1215/2012, Conventions de Bruxelles (1968) et de Lugano (1998 et 2007)</HT>, 6‑asis leid., L.G.D.J., Paryžius, 2018, p. 457 ir paskesni, taip pat Grušić, U., <HT TYPE="ITALIC">The European Private International Law of Employment</HT>, Cambridge University Press, Kembridžas,, 2015, p. 58–62.</P></NOTE>, buvo įtrauktos 1989 m., o vėliau pakartotos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr. sutapimus tarp 1968 m. Briuselio konvencijos 5 straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 44/2001 19 straipsnio ir Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio. Išsami šių nuostatų apžvalga pateikiama internete adresu http://www.lynxlex.com/sites/default/files/files/Tableau%20panoramique%20de%20Bruxelles%20%C3%A0%20Lugano.pdf.</P></NOTE> ir papildytos, kad sudarytų atskirą reglamentų, kuriais pakeista 1968 m. Briuselio konvencija, skirsnį. Vis dėlto būtent Reglamentu Nr. 1215/2012 buvo internacionalizuotos jurisdikcijos dėl bylų, susijusių tiek su vartojimo sutartimis, tiek su darbo<?PAGE NO="8"?> sutartimis, taisyklės. Taigi šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą patenka į šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų jurisdikcijos taisyklių taikymo sritį, išplėstą įtraukiant atsakovą, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Pagal minėto reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas darbuotojas gali pareikšti ieškinį darbdaviui savo įprastinės darbo vietos valstybės narės teisme arba, su tam tikromis sąlygomis, jį įdarbinusios įstaigos buvimo vietos teisme.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Be to, Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytos Lugane <DATE ISO="20071030">2007 m. spalio 30 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Ši konvencija Europos bendrijos vardu patvirtinta <DATE ISO="20081127">2008 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2009/430/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="147" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2009">OL L 147, 2009, p. 1</REF.DOC.OJ>), vadinamoji Lugano II konvencija.</P></NOTE>, nuostatos, kurios iš esmės identiškos Reglamento Nr. 1215/2012, Reglamento Nr. 44/2001 ir 1968 m. Briuselio konvencijos nuostatoms, yra aiškinamos atsižvelgiant į pastarųjų teisės aktų nuostatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210930">2021 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Commerzbank</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑296/20</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:784">EU:C:2021:784</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Galiausiai, kaip patikslinta reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> 7 konstatuojamojoje dalyje, šio reglamento materialinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų atitikti Reglamentą Nr. 44/2001 ir, kadangi pastarasis reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 1215/2012, jam taip pat galioja šis atitikties tikslas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr. <DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nogueira ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑168/16 ir C-169/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:688">EU:C:2017:688</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Antra, terminų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jų įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jie vartojami, tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. <DATE ISO="20210422">2021 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Austrian Airlin</HT>es</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑826/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:318">EU:C:2021:318</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Esant Sąjungos teisės akto įvairių kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, sistemą ir tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT> (C‑774/19, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1015">EU:C:2020:1015</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Trečia, nagrinėjamu atveju taikomos jurisdikcijos taisyklės, dabar įtvirtintos Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 4 ir 5 skirsniuose, reiškia nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrosios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią jurisdikcija suteikiama valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta. Todėl jos turi būti aiškinamos siaurai ir šiuo aiškinimu gali būti atsižvelgiama tik į šiame reglamente aiškiai nurodytus atvejus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Būtent dėl vartojimo sutarčių žr. <DATE ISO="19930119">1993 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Shearson Lehman Hutton</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:15">EU:C:1993:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT> (24 punktas). Dėl darbo sutarčių žr. <DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glaxosmithkline ir Laboratoires Glaxosmithkline</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑462/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:299">EU:C:2008:299</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, nebent paisoma teisės aktų leidėjo nurodytų kelių privalomojo pobūdžio tikslų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Kaip pavyzdį žr. <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SOVAG</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑521/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:41">EU:C:2016:41</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Tai patikslinęs pereisiu prie išsamaus sąlygų, nustatytų Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, taikymo nagrinėjimo, laikydamasis tvarkos, kuria pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai ir atsižvelgdamas į konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl jurisdikcijos bylose, susijusiose su individualiomis darbo sutartimis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad darbuotojas gali pareikšti ieškinį vietos, iš kurios jis paprastai atlieka darbą, teisme juridiniam asmeniui, kurio buveinės vieta yra ne valstybėje narėje ir su kuriuo jis nėra sudaręs darbo sutarties, bet kuris remiantis garantiniu susitarimu, nuo kurio priklausė šios sutarties sudarymas, yra tiesiogiai atsakingas už darbdaviui tenkančių įsipareigojimų šio darbuotojo atžvilgiu vykdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 1 dalies b punktas – tai nuostata, į kurią daroma nuoroda šio reglamento 21 straipsnio 2 dalyje, kuri, remiantis šio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, taikoma, jei darbdavio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybės narės teritorijoje. Taigi kalbama apie konkrečią šio reglamento II skyriaus 5 skirsnio nuostatą, kurioje įtvirtintos teismų, į kuriuos kreiptasi dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>individualių darbo sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>, darbuotojui pareiškus ieškinį <HT TYPE="ITALIC">darbdaviui</HT>, jurisdikcijos taisyklės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1215/2012, Teisingumo Teismas dar nėra apibrėžęs<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Dėl neseniai primintų įvairių kriterijų, Teisingumo Teismo nustatytų socialinės apsaugos, darbo santykių ir privatinės tarptautinės teisės srityse, taip pat žr. generalinio advokato P. Pikamäe išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AFMB ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑610/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1010">EU:C:2019:1010</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Jo jurisprudencijoje apibrėžti tik darbuotojo santykių su darbdaviu ypatumai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Iš jos matyti, jog Reglamento Nr. 1215/2012 20 straipsnyje vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>individuali darbo sutartis<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> turi būti aiškinama savarankiškai, tam, kad būtų užtikrintas vienodas šiame reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių taikymas visose valstybėse narėse<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210225">2021 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Markt24</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑804/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:134">EU:C:2021:134</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nurodo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>individuali darbo sutartis<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> suponuoja darbuotojo ir darbdavio pavaldumo santykius<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Nesant tokio pavaldumo santykių šalių santykiai gali būti laikomi paslaugų teikimo sutartimi, patenkančia į Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b punkto antros įtraukos taikymo sritį. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150910">2015 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>. (C‑47/14, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:574">ECLI:EU:C:2015:574</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Vis dėlto ši nuostata taikoma tik atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje.</P></NOTE>, nes esminis darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas privalo teikti paslaugas, už kurias gauna darbo užmokestį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20190411">2019 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bosworth ir Hurley</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑603/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:310">EU:C:2019:310</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210225">2021 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Markt24</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑804/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:134">EU:C:2021:134</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Dėl tokių pavaldumo santykių buvimo Teisingumo Teismas patikslino, kad jis turi būti vertinamas kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į visus šalių tarpusavio santykius apibūdinančius elementus ir aplinkybes, siekiant nustatyti, ar, neatsižvelgiant į formalius ir sutartinius santykius, pagal faktinę padėtį šalį, kuriai darbuotojas pareiškė ieškinį, galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>darbdaviu<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <DATE ISO="20190411">2019 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bosworth ir Hurley</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑603/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:310">EU:C:2019:310</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> bei juose nurodyta jurisprudencija). Pagal analogiją taip pat žr. <DATE ISO="20111215">2011 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT> (C‑384/10, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:842">EU:C:2011:842</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taigi tokiais reikalavimais apskritai siekiama apriboti savarankišką veiklą ir darbuotojo statusą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>. (41 punktas). Be to, dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>darbuotojas<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, priminimo žr. generalinės advokatės V. Trstenjak išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑384/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:564">EU:C:2011:564</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>. (41 punktas).</P></NOTE>. Jie nebuvo nurodyti siekiant nustatyti sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> ribas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Siekiant palyginti žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Voogsgeer</HT>d (65 punktas), kuriame Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti <DATE ISO="19800619">1980 m. birželio 19 d.</DATE> Romoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="266" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1980">OL L 266, 1980, p. 1</REF.DOC.OJ>), nurodė, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>kitos įmonės, su kuria įmonė, formaliai nurodyta kaip darbdavė, turi santykių, verslo vieta gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>verslo vieta<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, jei objektyvūs duomenys leidžia nustatyti, kad reali padėtis skiriasi nuo tos, kuri nurodyta sutartyje, net jei įgaliojimai duoti nurodymus tai kitai įmonei formaliai nebuvo perleisti<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad darbo sutartys turi tam tikrų būdingų požymių: jomis sukuriamas ilgalaikis ryšys, kuriuo darbuotojas susiejamas su bendrovės ar darbdavio organizacine veiklos sistema, ir jos yra susietos su veiklos vykdymo vieta, kuri nulemia imperatyviosios teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>. (39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje neginčijama, kad, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, FD ir <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> ieškinio pareiškimo metu formaliai nebuvo saistomi individualios darbo sutarties ir jų nesiejo pavaldumo santykiai, be to, net <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> galimybė daryti poveikį bendrovės <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT> vadovavimui nieko nekei[stų]“.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, susijusiais su faktine FD padėtimi <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> atžvilgiu, neatmestina, jog ši patronuojančioji bendrovė gali būti laikoma darbdaviu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų konkrečios pagrindinės bylos aplinkybės dar kartą įrodo sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kalbant apie bendrovių grupę, išskirtinumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Dėl ilgalaikio ryšio, siejančio darbuotoją su bendrovės organizacine veiklos sistema, nustatymo žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>. (45 punktas). Kaip pavyzdį taip pat žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bosworth ir Hurle</HT>y</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑603/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:65">EU:C:2019:65</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0104">104</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0105">105</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir kylantį pavojų, atsižvelgiant į įprastus kriterijus, manyti, kad bet kuriomis aplinkybėmis reikia nustatyti vienintelį ryšį tarp darbuotojo ir darbdavio, pastaruoju laikant tą, kurio naudai darbuotojas vykdo užduotis, kuris jam vadovauja ir kuris moka darbuotojui darbo užmokestį ar kokį nors kitokį atlygį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Mano manymu, reikia atsižvelgti į sutartinių santykių persipynimą arba į esminių darbo sutarties elementų, kurie gali būti bendrovių grupėje, pasiskirstymą ir susitarimus, kuriuos tokia organizacija gali skatinti sudaryti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato F. G. Jacobs išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑437/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:511">EU:C:2002:511</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bosworth ir Hurley</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑603/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:65">EU:C:2019:65</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0109">109</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju FD ieškinys, pareikštas <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT>, grindžiamas šios bendrovės įsipareigojimu vykdyti jo darbdaviui, <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>, tenkančias pareigas, be kurio FD nebūtų tą pačią dieną su pastaruoju sudaręs naujos sutarties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. šios išvados 16 ir 24 punktus, taip pat 4 išnašą.</P></NOTE>. Šis įsipareigojimas buvo prisiimtas be šio darbdavio įsipareigojimų neįvykdymo sąlygos. Be to, kiek tai susiję su šiais darbo santykiais, FD turėjo dirbti tokį patį darbą kaip ir anksčiau, kai dirbo <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> naudai. Ekonominę sąsają tarp sutartinio darbdavio ir šio trečiojo asmens pažymėjo ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Žr. šios išvados 14 ir 15 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Mano manymu, iš to išplaukia, kad teisės, kuriomis remiasi FD, reikšdamas ieškinį <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT>, kyla iš individualios darbo sutarties, FD sudarytos su <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT>. Kadangi kartu prisiimtas besąlyginis <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> įsipareigojimas susijęs su esminiu darbo santykių elementu, būtent su FD darbo užmokesčiu, jis yra <HT TYPE="ITALIC">neatskiriama individualios darbo sutarties dalis</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu pažymėtina, kad užtikrinama atitiktis reglamentui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, kurio 8 straipsnyje nurodyta darbo sutarčiai taikytina teisė. Dėl teisės aktų leidėjo apibrėžtų kriterijų taikymo sąlygų pagal analogiją žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT> (44–51 punktai).</P></NOTE>. Šiuo požiūriu <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> yra ne paprastas garantas, o, kartu taikant Reglamento Nr. 1215/2012 20 ir 21 straipsnius, gali būti laikomas darbdaviu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Vis dėlto dar reikia nustatyti, kas pagrindinėje byloje leistų konstatuoti, kad yra kitas esminis darbo santykių požymis, t. y. darbuotojo pareiga darbdavio naudai teikti paslaugas, gaunant už jas darbo užmokestį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. šios išvados 43 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Remiantis šiuo griežtu iš darbo santykių kylančių pareigų abipusiškumu, būtų galima manyti, kad dėl aptariamo garantinio susitarimo, kuris yra neatskiriama darbo sutarties dalis, atitinkamas trečiasis asmuo faktiškai tampa darbdaviu. Kitaip tariant, taip garantuodamas darbuotojo darbo užmokestį šis trečiasis asmuo veikia kaip tas, kurio naudai teikiama paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vis dėlto, atsižvelgiant į jo taikymo sritį, šis sprendimas, grindžiamas vieninteliu formaliu ryšiu tarp šalių įsipareigojimų darbo santykių srityje, mano manymu, nėra visiškai tinkamas. Mano nuomone, reikia atsižvelgti ir į aplinkybes, kuriomis šie įsipareigojimai buvo prisiimti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui nurodyti, kad garantinis susitarimas, sudarytas su trečiuoju asmeniu darbo sutarties atžvilgiu, esant ekonominiam darbdavio ir pastarojo tarpusavio priklausomumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. šios išvados 50 ir 52 punktus.</P></NOTE>, atspindi šio trečiojo asmens suinteresuotumą, kad ši sutartis būtų vykdoma. Tokį kriterijų Teisingumo Teismas jau yra nustatęs <DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>C‑437/00, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:219">EU:C:2003:219</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Kaip ir šioje byloje, toje byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, darbo santykiai bendrovių grupėje keitėsi ir įsipareigojimai išliko. Ginčo dalykas buvo kelionės ir gyvenamojo būsto išlaidų apmokėjimas darbuotojui, kai atlikti šį apmokėjimą, po darbo sutarties pasirašymo, buvo įsipareigojęs pirmasis darbdavys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (6 ir 10 punktai).</P></NOTE>, pagal kurio nurodymus šis darbuotojas nebedirbo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Darbuotojas paeiliui sudarė dvi darbo sutartis su dviem darbdaviais. Pirmasis darbdavys buvo visapusiškai informuotas apie antrosios sutarties sudarymą ir sutiko su pirmosios sutarties galiojimo sustabdymu (šio sprendimo 13 punktas), atsižvelgęs į šio darbuotojo perkėlimą į pareigas kitoje bendrovėje, kurios 21 % kapitalo priklausė šiam darbdaviui (šio sprendimo 5 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> Teisingumo Teismas nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>ginčas susijęs su individualia darbo sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (15 punktas). Išvados, pateiktos byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑437/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:511">EU:C:2002:511</NO.ECLI>), <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>, generalinis advokatas F. G. Jacobs nagrinėjo tokį klausimą: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>Ar ginčas susijęs su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0053" ID="QS0053"/>klausimu dėl individualios darbo sutarties<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>?<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>. 45 ir paskesniuose punktuose jis nurodė, kad darbuotojo ir atsakovo santykiai neturi būti atsieti nuo darbo sutarties, kaip tai suprantama pagal 1968 m. Briuselio konvencijos 5 straipsnio 1 punktą, neatsižvelgiant į įsipareigojimo dirbti pastarojo naudai sustabdymą ir tai, kad ginčo dalykas – kito susitarimo nei pradinė darbo sutartis vykdymas. Jis, be kita ko, laikėsi nuomonės, kad aptariami susitarimai sudaro <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0054" ID="QS0054"/>visumą, kuri buvo ir niekada neprarado darbo sutarties pobūdžio<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, pažymėdamas, kad išlikusios šios sutarties pasekmės, kaip antai draudimo išmokų mokėjimas ir darbo stažo pripažinimas, – tai būdingi darbdavio įsipareigojimai darbuotojui.</P></NOTE>. Patikslinęs, kad reikėjo nustatyti, kokia sąsajos tarp dviejų aptariamų darbo sutarčių apimtis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (21 punktas).</P></NOTE>, jis nusprendė, kad darbuotojas, susijęs su dviem skirtingais darbdaviais, gali pareikšti<?PAGE NO="12"?> ieškinį pirmajam darbdaviui vietos, kurioje jis vykdo veiklą antrojo darbdavio naudai, teisme, jei pirmasis darbdavys pats <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0055" ID="QS0055"/><HT TYPE="ITALIC">antrosios sutarties sudarymo metu yra suinteresuotas paslaugos, kurią darbuotojas teiks antrajam darbdaviui</HT> pastarojo nurodytoje vietoje, <HT TYPE="ITALIC">suteikimu</HT><QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Šio sprendimo 23 punktas. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nustatė šį kriterijų siekdamas atitikties tikslui tinkamai apsaugoti darbuotoją, į kurį atsižvelgiama pasirenkant glaudų ryšį tarp ginčo ir jį nagrinėti turinčio teismo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (17 ir 18 punktai). Šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="20180621">2018 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Petronas Lubricants Italy</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑1/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:478">EU:C:2018:478</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> bei juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks kriterijus tinkamas atsižvelgiant į teisinio saugumo, nuspėjamumo ir gero teisingumo vykdymo reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (16 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Šis suinteresuotumo darbuotojo teikiamos paslaugos atlikimu, išreikšto jo atžvilgiu įsipareigojusios šalies, kriterijus, mano manymu, gali būti taikomas plačiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą, pateiktą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bosworth ir Hurley</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑603/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:65">EU:C:2019:65</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0109">109</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, neapsiribojant atvejais, kai sudarytos kelios <HT TYPE="ITALIC">darbo sutartys</HT>. Mano nuomone, jį galima taikyti ir tuo atveju, jei, kaip šioje byloje, garantinis susitarimas yra neatskiriama darbo sutarties dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. šios išvados 52 punktą.</P></NOTE>. Toks aiškinimas, mano manymu, tinkamas atsižvelgiant į principus, kurie buvo nustatyti Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> ir patvirtinti Reglamente Nr. 1215/2012<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. šio reglamento 15, 16, 18 ir 21 konstatuojamąsias dalis. Pagal analogiją taip pat žr. <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feniks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑337/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:805">EU:C:2018:805</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad kiekviena grupei priklausanti įmonė turi tam tikrą bendrą ir netiesioginį suinteresuotumą, kad bet kuris tos pačios grupės darbuotojas tinkamai teiktų paslaugas, siūlau nustatyti šio kriterijaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0056" ID="QS0056"/>suinteresuotumas, kad darbuotojas suteiktų paslaugą<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, kuriuo vadovaujamasi apibrėžiant sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0057" ID="QS0057"/>darbdavys<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>, taikymo apribojimą. Mano manymu, šis trečiojo asmens suinteresuotumas turėtų būti <HT TYPE="ITALIC">tiesioginis</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">ROI Land Investments</HT> buvo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0058" ID="QS0058"/>tiesiogiai suinteresuota, kad ieškovas įvykdytų įsipareigojimus bendrovei <HT TYPE="ITALIC">R</HT> <HT TYPE="ITALIC">Swiss</HT><QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi, kaip ir Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT>, Teisingumo Teismas galėtų nustatyti tam tikrus bendrus šio suinteresuotumo įvertinimo kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Šiame sprendime Teisingumo Teismas patikslino, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0059" ID="QS0059"/>šio suinteresuotumo[, kad darbuotojas suteiktų paslaugą,] buvimą reikėtų vertinti ne griežtai, atsižvelgiant į formalius ir išimtinius kriterijus, o bendrai, atsižvelgiant į visas byloje susiklosčiusias aplinkybes<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (24 punktas).</P></NOTE>. Teisingumo Teismas neišsamiai išvardijo įvairius vertinimo aspektus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Pugliese</HT> (24 punktas).</P></NOTE>, į kuriuos, mano manymu, galima atsižvelgti, kai kalbama apie trečiojo asmens suinteresuotumą santykiais su sutartiniu darbdaviu. Pagrindiniai šie aspektai tokie:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>tarp abiejų su darbuotoju susitariančių bendrovių yra institucinis ar ekonominis ryšys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Nagrinėjamu atveju žr. šios išvados 14 ir 15 punktus.</P></NOTE>,</P></ITEM><?PAGE NO="13"?><ITEM><P>sudaryti antrąją darbo sutartį buvo numatyta panaikinant pirmiau su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį ar baigiant jai galioti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Nagrinėjamu atveju žr. šios išvados 14 punktą.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>pirmesnė sutartis buvo panaikinta, atsižvelgiant į naujos sutarties sudarymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 14 punktą.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>sutartinis darbdavys ir trečiasis asmuo yra sudarę susitarimą, kuriame nurodytas dviejų su darbuotoju sudarytų sutarčių buvimo kartu pagrindas,</P></ITEM><ITEM><P>trečiasis asmuo netiesiogiai išlaiko vadovavimo darbuotojui kompetenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais, nagrinėjamu atveju taip nėra. Žr. šios išvados 47 punktą, siejant su jos 49 punktu.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>trečiasis asmuo gali spręsti dėl darbuotojo veiklos sutartinio darbdavio naudai trukmės.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Mano manymu, svarbūs ir tam tikri kiti aspektai, į kuriuos atkreiptinas dėmesys remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>trečiasis asmuo pagal sutartį yra atsakingas už sutartinio darbdavio įsipareigojimų vykdymą, būtent darbuotojo prašymu, be jokių apribojimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Nagrinėjamu atveju žr. šios išvados 16 ir 24 punktus.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>darbuotojo užduočių, kurias jis atlikdavo pagal ankstesnę sutartį vadovaujant trečiajam asmeniui, pobūdis sudarius naująją sutartį lieka toks pats<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Šiuo atveju žr. šios išvados 24 punktą.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>neatsižvelgiant į ankstesnės sutarties nutraukimą šis darbuotojas privalo vykdyti veiklą minėto trečiojo asmens naudai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. teiginius, primintus šios išvados 4 išnašoje.</P></NOTE>.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Dėl visų šių kriterijų pridurtina, kad, mano manymu, nėra jokio pagrindo juos taikyti tik juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys taip pat gali būti sutartiniai darbdaviai arba suinteresuoti darbdaviai individualių įmonių grupėje arba tinkle.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šiuos ar kitus reikšmingus kriterijus, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad trečiasis asmuo yra <HT TYPE="ITALIC">tiesiogiai suinteresuotas, kad darbuotojas tinkamai teiktų paslaugą</HT>, vykdydamas darbo sutartį, sudarytą su kitu tos pačios grupės asmeniu, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad šis trečiasis asmuo gali būti laikomas darbdaviu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Todėl siūlau Teisingumo Teismui į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti, kad gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0060" ID="QS0060"/>darbdaviu<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, fizinis arba juridinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra arba nėra valstybės narės teritorijoje ir su kuriuo darbuotojas sudarė ne darbo sutartį, o susitarimą, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis ir pagal kurį šis asmuo yra atsakingas už darbdavio įsipareigojimų šiam darbuotojui vykdymą, jei šis asmuo tiesiogiai suinteresuotas tinkamu minėtos sutarties vykdymu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="14"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl kai kurių jurisdikcijos taisyklių išimtinumo, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas būtų tos nuomonės, kad ginčas nepatenka į Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnio taikymo sritį, klausia, ar šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad išlyga, susijusi su šio reglamento 21 straipsnio 2 dalimi, neleidžia taikyti valstybės narės teisėje nustatytų jurisdikcijos taisyklių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nekėlė tokio paties klausimo dėl jurisdikcijos taisyklių, nustatytų minėto reglamento II skyriaus 4 skirsnyje, taikymo, kuris yra trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų dalykas, nors probleminis aspektas yra tas pats.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakytų neigiamai, remdamasis tuo, kad trečiasis asmuo darbo sutarties atžvilgiu, kaip pagrindinėje byloje, negali būti laikomas darbdaviu, ginčas nepatektų į Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnio taikymo sritį. Taigi dėl toliau nurodytų priežasčių turėtų būti taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Pirma, remiantis šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 14 konstatuojamąja dalimi, formuluote, šios jurisdikcijos taisyklės iš esmės taikomos atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Antra, neįmanoma, kad Sąjungos jurisdikcijos taisyklės galėtų už jų taikymo srities ribų daryti ribojamąjį poveikį nacionalinėms nuostatoms. Be to, bet kokia kita analizė lemtų tai, kad nacionalinės jurisdikcijos taisyklės taptų visais atvejais netaikomos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Todėl į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį klausimą būtų galima atsakyti, kad tuo atveju, jei Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 2 dalis netaikytina, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinėje teisėje nustatytos jurisdikcijos taisyklės taikytinos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Vis dėlto siūlau Teisingumo Teismui atkreipti dėmesį į aiškinimą <HT TYPE="ITALIC">a</HT> <HT TYPE="ITALIC">contrario</HT>, kurį būtų galima pateikti remiantis tokiu bendrai suformuluotu atsakymu. Toks atsargumas, mano manymu, pateisinamas atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuorodą į Vokietijos teisės teoretikų pastabas, kuriose keliami klausimai dėl ryšio tarp Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nuostatų, skirtų byloms, susijusioms su vartojimo sutartimis ir individualiomis darbo sutartimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. Gaudemet‑Tallon, H. ir Ancel, M.‑É., <HT TYPE="ITALIC">Compétence et exécution des jugements en Europe – Règlements 44/2001 et 1215/2012, Conventions de Bruxelles (1968) et de Lugano (1998 et 2007)</HT>, L.G.D.J., Paryžius, 2018 (6‑asis leid.), p. 464, taip pat 167 išnaša.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcija nustatoma pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą jurisdikcijos taisyklę, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0061" ID="QS0061"/>laikantis [pagal]<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Tokia pati formuluotė vartojama ir Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje.</P></NOTE> šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį. Šie straipsniai yra kiekviename iš atitinkamų<?PAGE NO="15"?> skirsnių, atitinkamai po šio reglamento 17 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurias <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0062" ID="QS0062"/>jurisdikcija &lt;…&gt; nustatoma pagal šį skirsnį, <HT TYPE="ITALIC">nedarant poveikio</HT> [Reglamento Nr. 1215/2012] 6 straipsniui &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Išskirta mano. Dėl tokio paties formuluotės skirtumo taip pat žr. versijas vokiečių, anglų ir lenkų kalbomis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>1968 m. Briuselio konvencijoje vartojamos tokios pačios arba panašios formuluotės kaip ir Reglamente Nr. 44/2001: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0063" ID="QS0063"/>pagal<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> – abiejų šių teisės aktų 4 straipsniuose; <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0064" ID="QS0064"/>neatsižvelgiant<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> bei <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0065" ID="QS0065"/>nepažeidžiant<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> – atitinkamai šios konvencijos 13 straipsnyje bei šio reglamento 15 ir 18 straipsniuose. <HT TYPE="ITALIC">Išimtinės</HT> jurisdikcijos taisyklės, taip pat minėtame reglamente nustatytos taisyklės, susijusios su susitarimu dėl jurisdikcijos, turėjo lemti nacionalinės teisės netaikymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Vis dėlto pažymėtina, kad Reglamente Nr. 44/2001, kaip ir Reglamente Nr. 1215/2012, tokios pačios formuluotės vartojamos šiuose straipsniuose versijose ispanų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0066" ID="QS0066"/>sin perjuicio<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>), danų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0067" ID="QS0067"/>jf. dog<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>), italų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0068" ID="QS0068"/>salva/fatto salvo<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>), nyderlandų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0069" ID="QS0069"/>onverminderd<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>), portugalų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0070" ID="QS0070"/>sem prejuízo<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>) ir švedų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0071" ID="QS0071"/>om inte annat<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi kyla klausimas, ar Reglamente Nr. 1215/2012 pridėtų jurisdikcijos taisyklių, <HT TYPE="ITALIC">kuriomis</HT> <HT TYPE="ITALIC">siekiama apsaugoti silpnesniąją šalį</HT>, taikymo sritis turi būti tokia pati. Galimi keli požiūriai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Remiantis šio reglamento 5 straipsnio formuluote, pagal kurią atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai <HT TYPE="ITALIC">gali būti pareikšti tik taikant</HT> šio reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles ir kuri skiriasi nuo šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies, taikomos atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra trečiojoje šalyje, formuluotės, būtų galima daryti išvadą, kad nacionalinės jurisdikcijos taisyklės gali ir toliau būti taikomos <HT TYPE="ITALIC">kartu su</HT> Reglamente Nr. 1215/2012 nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Šiuo klausimu žr. Garcimartín Álferez, F. J. ir Sánchez Fernández, S., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0072" ID="QS0072"/>El nuevo Reglamento Bruselas I: qué ha cambiado en el ámbito de la competencia judicial<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revista española de derecho europeo</HT>, Marcial Pons Ediciones Jurídicas y Sociales, Madridas, Nr. 48, 2013, p. 3–6, taip pat Pohl, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0073" ID="QS0073"/>Die Neufassung der EuGVVO – im Spannungsfeld zwischen Vertrauen und Kontrolle<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, <HT TYPE="ITALIC">Praxis des Internationalen Privat- und Verfahrensrechts</HT> (IPRax), Verlag Ernst und Werner Gieseking GmbH, Kelnas, 2 t., 2013, p. 109–111.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Taip pat būtų galima remtis tuo, kad šio reglamento 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdaviui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0074" ID="QS0074"/>valstybės narės teisme <HT TYPE="ITALIC">galima</HT> pareikšti ieškinį pagal 1 dalies b punktą<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>. Taigi darbuotojas galėtų rinktis jurisdikciją, grindžiamą minėtu reglamentu, arba jurisdikciją pagal nacionalinę teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Žr. Nord, N., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0075" ID="QS0075"/>Refonte du règlement <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0076" ID="QS0076"/>Bruxelles I<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/> et protection du travailleur<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>, <HT TYPE="ITALIC">La Semaine Juridique Social</HT>, LexisNexis, Paryžius, Nr. 52, 2014, p. 3, 19 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Vis dėlto, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 14 konstatuojamąja dalimi, kurioje kalbama apie jurisdikcijos taisykles, kurioms teiktina pirmenybė atsižvelgiant į šiuo reglamentu siekiamus tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0077" ID="QS0077"/>&lt;…&gt; siekiant užtikrinti vartotojų ir darbuotojų apsaugą, taip pat valstybės narės teismų jurisdikciją tais atvejais, kai jie turi išimtinę jurisdikciją, ir gerbti šalių autonomiją, kai kurios šio reglamento jurisdikcijos taisyklės turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>.</P></QUOT.S></NOTE>, taip pat būtų galima teigti, kad pagal šio reglamento II skyriaus 4 ir 5 skirsniuose nustatytas taisykles netaikomi jokie nacionaliniai įstatymai, net jeigu jie galėtų būti palankesni pareiškėjui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Šiuo klausimu žr. Nord, N., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0078" ID="QS0078"/>Refonte du règlement <QUOT.START CODE="201C" REF.END="QE0079" ID="QS0079"/>Bruxelles I<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201D" ID="QE0079"/> et protection du travailleur<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/>, <HT TYPE="ITALIC">La Semaine Juridique Social</HT>, LexisNexis, Paryžius, Nr. 52, 2014, p. 3 ir 4, 20 punktas. Dėl jurisdikcijos taisyklių, susijusių su darbo sutartimis, žr. Cuniberti, G., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0080" ID="QS0080"/>La réforme du Règlement Bruxelles I<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/>, <HT TYPE="ITALIC">Droit et procédures – EJT</HT>, Dalloz, Paryžius, Nr. 2, 2013, 37 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Esu linkęs pritarti šiai analizei, kurioje remiamasi Reglamento Nr. 1215/2012 nuoseklumu, jo atitiktimi ankstesnėms nuostatoms ir jomis siekiamiems tikslams, taip leidžiant išsklaidyti abejones, kylančias dėl kalbinių versijų skirtumų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Pirma, primintina, kad Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnyje, pagal bendrąsias nuostatas, susijusias su atveju, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, nacionalinės teisės netaikymas, pirmiau numatytas pagal išimtines jurisdikcijos taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Šiuo klausimu žr. P. Jenard pranešimą dėl <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="059" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1979">OL C 59, 1979, p. 1</REF.DOC.OJ>), pirmiausia p. 21.</P></NOTE>, buvo išplėstas būtent vartotojų ir darbuotojų naudai, kartu išlaikant nacionalinių jurisdikcijos taisyklių taikymo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Dėl šios nuostatos genezės žr., be kita ko, Gaudemet‑Tallon, H. ir Ancel, M.-É., <HT TYPE="ITALIC">Compétence et exécution des jugements en Europe – Règlements 44/2001 et 1215/2012, Conventions de Bruxelles (1968) et de Lugano (1998 et 2007)</HT>, L.G.D.J., Paryžius, 2018 (6‑asis leid.), p. 137.</P></NOTE>. Taigi, mano manymu, kalbama apie šio principo išimtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Antra, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1215/2012 skirsniuose, susijusiuose su vartotojais ir darbuotojais, laikomais <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0081" ID="QS0081"/>silpnesniąja šalimi<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Šio reglamento 18 konstatuojamoji dalis.</P></NOTE>, buvo išlaikyta išlyga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Toks terminas vartojamas P. Jenard pranešime, <HT TYPE="ITALIC">op</HT>. <HT TYPE="ITALIC">cit</HT>., p. 33.</P></NOTE> dėl tam tikrų bendrųjų nuostatų taikymo, įskaitant šio reglamento 6 straipsnį. Remiantis šiais dokumentais darytina išvada, kad šio reglamento 6 straipsnyje kalbama apskritai apie bet kurį atsakovą, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ir kad darant nuorodą į šią nuostatą minėto reglamento 21 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos taisyklės, taikytinos konkrečiu atveju, kai darbuotojas pareiškia ieškinį darbdaviui. Taigi teisės aktų leidėjas nusprendė, kad nacionalinės taisyklės taikomos, kai atsakovas yra darbuotojas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Vadinasi negalima nukrypti nuo Teisingumo Teismo nustatyto principo, pagal kurį, jei taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės, joms turi būti teikiama pirmenybė nacionalinių jurisdikcijos taisyklių atžvilgiu, net jei pastarosios būtų palankesnės darbuotojui, kadangi jos yra ne tik specialios, bet ir išsamios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glaxosmithkline ir Laboratoires Glaxosmithkline</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑462/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:299">EU:C:2008:299</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20210225">2021 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Markt24</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑804/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:134">EU:C:2021:134</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> bei juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis esu tos nuomonės, kad yra atitiktis reglamentų, taikomų bendradarbiavimui, susijusiam su sprendimais civilinėse bylose, tikslui suvienodinti jurisdikcijų kolizijos taisykles, taip pat jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo ir kompetentingų teismų ribojimo reikalavimui atitinkamų silpnesniųjų šalių apsaugojimo sąlygomis, nes teoriškai šios jurisdikcijos taisyklės joms yra taikomos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. Nord, N., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0082" ID="QS0082"/>Refonte du règlement <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0083" ID="QS0083"/>Bruxelles I<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> et protection du travailleur<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>, <HT TYPE="ITALIC">La Semaine Juridique Social</HT>, LexisNexis, Paryžius, Nr. 52, 2014, p. 3 ir 4, 20 punktas, taip pat Cuniberti, G., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0084" ID="QS0084"/>La réforme du Règlement Bruxelles I<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>, <HT TYPE="ITALIC">Droit et procédures – EJT</HT>, Dalloz, Paryžius, Nr. 2, 2013, 37 punktas. Taip pat žr. Temming, F. ir Glatz, P., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0085" ID="QS0085"/>Vorlagen an den EuGH, Arbeitsrecht, Haftung aus Arbeitsvertrag/Rechtsnachfolger<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>, <HT TYPE="ITALIC">Zeitschrift für europäisches Sozial- und Arbeitsrecht</HT> (ZESAR), Erich Schmidt Verlag, Berlynas, Nr. 5/6, 2021, p. 230, pirmiausia p. 232.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinėje teisėje nustatytos jurisdikcijos taisyklės netaikomos, jeigu yra įvykdytos šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl jurisdikcijos bylose, susijusiose su vartojimo sutartimis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Trečiuoju ir ketvirtuoju prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl galimybės darbuotojui, kurio padėtis tokia kaip šioje byloje, pasinaudoti vartotojus apsaugančiomis nuostatomis, kad pagrįstų savo jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Trečiasis klausimas susijęs su Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ketvirtasis klausimas – su reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0086" ID="QS0086"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> 6 straipsnio 1 dalimi. Abu šie klausimai susiję su sutartimis, kurias sudaro fizinis asmuo ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0087" ID="QS0087"/>kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesine veikla<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Žr. šios išvados 26 punktą ir 74 išnašą.</P></NOTE>, reikia nustatyti, ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0088" ID="QS0088"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0089" ID="QS0089"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>), kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, apima ne tik savarankišką veiklą, bet ir samdomą darbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0090" ID="QS0090"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/> materialinė taikymo sritis ir nuostatos turi atitikti, be kita ko, reglamentus, susijusius jurisdikcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Žr. šios išvados 35 punktą.</P></NOTE>, todėl kartu išnagrinėsiu trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus, iš pradžių jų pirmą dalį, paskui – antrą dalį. Kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 1215/2012, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiąjį klausimą pateikė, jeigu į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai. Kadangi siūlau Teisingumo Teismui į tą klausimą atsakyti teigiamai, tolesnė analizė pateikiama subsidiariai.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0091" ID="QS0091"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0092" ID="QS0092"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/>), kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 ir reglamentą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0093" ID="QS0093"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Trečiojo ir ketvirtojo klausimų pirma dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi Teisingumo Teismo, ar Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalis ir reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0094" ID="QS0094"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/> 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0095" ID="QS0095"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0096" ID="QS0096"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/>) apima samdomą darbą, atliekamą susiklosčius darbo santykiams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Primintina, kad kalbama apie vieną iš jurisdikcijos taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus, taikymo sąlygų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Žr. <DATE ISO="20200326">2020 m. kovo 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Primera Air Scandinavia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑215/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:235">EU:C:2020:235</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT> (27 punktas).</P></NOTE>. Sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0097" ID="QS0097"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0098" ID="QS0098"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>) aiškinti keblu, nes įvairios Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnis buvo suformuluotas taip pat. Šiuo klausimu žr. byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išreikštas abejones remiantis versija slovėnų kalba (šio sprendimo 21 punktas).</P></NOTE> kalbinės versijos nesutampa nei šiame reglamente, nei lyginant su reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0099" ID="QS0099"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/> 6 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų versijoje prancūzų kalba ir kitose kalbinėse versijose vartotojas Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje apibrėžiamas kaip asmuo, sudaręs sutartis, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0100" ID="QS0100"/>kurių dalykas nėra laikomas šio asmens <HT TYPE="ITALIC">profesine veikla</HT><QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/>, o tos pačios dalies c punkte kita sutarties šalis įvardijama kaip asmuo, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0101" ID="QS0101"/>vykdan[tis] <HT TYPE="ITALIC">komercinę arba profesinę veiklą</HT><QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Išskirta mano. Tokia pati dichotomija yra versijose ispanų ir italų kalbomis.</P></NOTE>. O versijoje<?PAGE NO="18"?> vokiečių kalba<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Formuluotė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0102" ID="QS0102"/>berufliche oder gewerbliche Tätigkeit<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/> vartojama abiejose šiose nuostatose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šia formuluotę sunku aiškinti dėl to, kad prie žodžio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0103" ID="QS0103"/>beruflich<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> pridėtas žodis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0104" ID="QS0104"/>gewerblich<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/>, kurio reikšmė labai plati. Iš to būtų galima daryti išvadą, kad kalbama tik apie savarankišką veiklą ar laisvąsias profesijas.</P></NOTE> ir kitose kalbinėse versijose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Žr., pvz., versijas lenkų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0105" ID="QS0105"/>zawodową lub gospodarczą<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/>) arba portugalų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0106" ID="QS0106"/>atividade comercial ou profissional<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/>). Versijoje danų kalba vartojama viena sąvoka (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0107" ID="QS0107"/>erhvervsmæssige virksomhed<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>), bet taip pat abu kartus tokia pati.</P></NOTE> kalbant apie vartotojo ir jo kontrahento veiklą vartojamos tokios pačios sąvokos. Kitose kalbinėse versijose vartojamos įvairios formuluotės, be bendrų sąvokų vartotojo ir atsakovo veiklai apibūdinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Žr., pvz., versijas anglų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0108" ID="QS0108"/>trade or profession<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/> / <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0109" ID="QS0109"/>commercial or professional activities<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/>), nyderlandų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0110" ID="QS0110"/>bedrijfs of beroepsmatig<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/> / <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0111" ID="QS0111"/>commerciële of beroepsactiviteiten<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>) arba švedų kalba (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0112" ID="QS0112"/>affärsverksamhet eller yrkesverksamhet<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/> / <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0113" ID="QS0113"/>kommersiell verksamhet eller yrkesverksamhet<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Be to, reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0114" ID="QS0114"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> 6 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos vartotojui ir profesionalui apibrėžti ne visada atitinka sąvokas, vartojamas Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnyje. Pavyzdžiui, versijoje prancūzų kalba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0115" ID="QS0115"/>profesionalas<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/> apibrėžiamas darant nuorodą į profesinę veiklą, o ne į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0116" ID="QS0116"/>komercinę arba profesinę veiklą<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/>, kaip pastarojo reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis aiškinant aptariamas nuostatas, mano manymu, reikia remtis sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0117" ID="QS0117"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/> apibrėžtimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Mano nagrinėtose kalbinėse versijose galima pastebėti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0118" ID="QS0118"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/> reiškia asmenį, kuris tik naudojasi preke arba paslauga. Taigi vartotojo padėtis priešinga darbuotojo padėčiai, nes pastarasis gamina prekes arba teikia paslaugas savo darbdavio naudai. Šiuo klausimu žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT> (38 punktas).</P></NOTE>. Dėl Reglamento Nr. 1215/2012 Teisingumo Teismas neseniai priminė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0119" ID="QS0119"/>minėtame reglamente nustatytos specialios taisyklės, skirtos apsaugoti vartotojui kaip silpnesnei šaliai, taikomos tik sutartims, kurios <HT TYPE="ITALIC">niekaip nėra susijusios su asmens verslu ar profesija ir buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius jo poreikius</HT><QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Išskirta mano.</P></NOTE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P><DATE ISO="20191003">2019 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Petruchová</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:825">EU:C:2019:825</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Dėl tokių pačių kriterijų priminimo, iš dalies bendrai, kalbant apie Reglamento Nr. 44/<DATE ISO="20010115">2001 15–1</DATE>7 straipsnius, taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange Internationa</HT>l (29–31 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas savo suformuotoje jurisprudencijoje, grindžiamoje vartotojų apsaugos nuostatų, iš pradžių įtrauktų į 1968 m. Briuselio konvenciją, raidos istorija, aiškiai neskyrė, ar profesinė veikla yra savarankiška, ar ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Žr. P. Schlosser pranešimą dėl Konvencijos dėl Danijos Karalystės, Airijos bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, taip pat prie Protokolo dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų ją aiškinti (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="059" PAGE.FIRST="71" DATE.PUB="1979">OL C 59, 1979, p. 71</REF.DOC.OJ>) (pirmiausia p. 118, 153 punktas), ir <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>FD teigia, kad Vokietijos teismas turi jurisdikciją, nes garantinio susitarimo, kuriuo grindžiamas jo ieškinys, dalykas nėra laikomas jo komercine ar profesine veikla. Grįsdamas požiūrį, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0120" ID="QS0120"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/> apima samdomą veiklą, jis teigia, jog darbuotojai savo darbo užmokestį naudoja <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0121" ID="QS0121"/>savo pačių poreikiams tenkinti<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Vis dėlto, jeigu būtų vadovaujamasi tokia logika, reikėtų įtraukti ir kitus profesionalus, dirbančius ne pagal darbo sutartį, kaip antai amatininkus, pramonininkus, ūkininkus ar savarankiškus prekybininkus, kurie naudojasi savo pelnu kasdieniniame gyvenime, kaip ir darbuotojai savo darbo užmokesčiu. Be to, nors vartotojas naudojasi prekėmis ar paslaugomis (arba jas vartoja) ir tam naudoja savo darbo užmokestį, šis negali būti laikomas vartojimo dalyku, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 4 skirsnį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Galima pateikti ir sisteminio pobūdžio argumentą. Iš tikrųjų Sąjungos teisės aktų leidėjas dėl vartotojų ir dėl darbuotojų numatė skirtingus teismus. Aiškinimas, pagal kurį esant tokiai situacijai būtų išplėsta jurisdikcijos taisyklių taikymo sritis vartotojų naudai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Palyginimui žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Personal Exchange International</HT>, susijusį su asmens, reguliariai laiminčio dideles sumas, internetu sudaryta pokerio lošimo sutartimi.</P></NOTE>, leistų nepaisyti teisės aktų leidėjo pasirinkimo nustatyti specialias su darbuotojais susijusias taisykles, kurios jiems neleidžia kreiptis į jų nuolatinės gyvenamosios vietos teismą, kaip vartotojams, siekiant, kad pirmenybė būtų teikiama arti jų darbo vietos esančiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Galiausiai pridurtina, kad, kaip teigia Komisija, toks aiškinimas negali būti pateisinamas tuo, jog nėra nuostatos, taikytinos situacijai, kuri nenumatyta Reglamente Nr. 1215/2012<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad pagal galiojančią pozityviąją teisę tikslas apsaugoti silpnesniąją šalį, nurodytas Reglamento Nr. 1215/2012 14 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, nebūtų pasiektas, jei būtų pripažinta, kad bendrovių grupės darbuotojo atžvilgiu galima remtis jo darbo santykiais, siekiant, kad jis negalėtų pasinaudoti vartotojams taikytinomis jurisdikcijos taisyklėmis arba, atvirkščiai, tokių darbo santykių nebuvimu, siekiant pateisinti taisyklių, taip pat nustatytų šiame reglamente darbuotojų naudai, netaikymą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų pirmą dalį atsakyti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0122" ID="QS0122"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0123" ID="QS0123"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/>), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį ir reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0124" ID="QS0124"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/> 6 straipsnio 1 dalį, apima samdomą darbą, atliekamą susiklosčius darbo santykiams.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl susitarimo, kuriuo užtikrinamas darbdavio įsipareigojimų darbuotojui vykdymas, kvalifikavimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalis ir reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0125" ID="QS0125"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0126" ID="QS0126"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0127" ID="QS0127"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/>) apima garantinį susitarimą, pagal kurį trečiasis asmuo darbuotojo atžvilgiu yra tiesiogiai atsakingas už įsipareigojimų, kylančių iš individualios darbo sutarties, sudarytos su jo darbdaviu, vykdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Šis klausimas pateiktas tik tam atvejui, jei sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0128" ID="QS0128"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0128" CODE="201C" ID="QE0128"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0129" ID="QS0129"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0129" CODE="201C" ID="QE0129"/>) neapimtų samdomo darbuotojo veiklos ir tuo būtų galima pagrįsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo tarptautinę jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Kadangi pirmiau atmečiau tokią galimybę, siūlau Teisingumo Teismui subsidiariai atsakyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad įsipareigojimas, nors ir vienašalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20090514">2009 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ilsinger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑180/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:303">EU:C:2009:303</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, pagal susitarimą su darbuotoju, kuriuo siekiama, kad būtų įvykdyti jo darbdaviui tenkantys įsipareigojimai, o ne kad būtų patenkinti jo privatūs poreikiai, yra tiesiogiai susijęs su darbo sutartimi. Todėl negalima teigti, kad jis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0130" ID="QS0130"/>niekaip nėra susij[ęs] su asmens verslu ar profesija<QUOT.END REF.START="QS0130" CODE="201C" ID="QE0130"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Žr. šios išvados 96 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju, kadangi atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas garantinis susitarimas, ir į jo turinį, reikia manyti, jog jis yra neatskiriama darbo sutarties dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>Žr. šios išvados 52 punktą.</P></NOTE>, darytina išvada, kad jis susijęs su FD profesine veikla. Šiuo klausimu būtų galima atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P>Žr. <DATE ISO="20190321">2019 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pouvin ir Dijoux</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑590/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:232">EU:C:2019:232</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, susijusį su darbo sutarčių neįtraukimu į Direktyvos 93/13/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0087"><P><DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="095" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="1993">OL L 95, 1993, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).</P></NOTE> taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų antrą dalį subsidiariai atsakyti, kad garantinį susitarimą, kuris yra neatskiriama darbo sutarties dalis ir pagal kurį asmuo atsakingas už darbdavio įsipareigojimų darbuotojui vykdymą, apima sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0131" ID="QS0131"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0131" CODE="201C" ID="QE0131"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0132" ID="QS0132"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0132" CODE="201C" ID="QE0132"/>), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį ir reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0133" ID="QS0133"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0133" CODE="201C" ID="QE0133"/> 6 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlai Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P>Iš esmės:</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad fizinis arba juridinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra arba nėra valstybės narės teritorijoje ir su kuriuo darbuotojas sudarė ne darbo sutartį, o susitarimą, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis ir pagal kurį šis asmuo yra atsakingas už darbdavio įsipareigojimų šiam darbuotojui vykdymą, gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0134" ID="QS0134"/>darbdaviu<QUOT.END REF.START="QS0134" CODE="201C" ID="QE0134"/>, jei šis asmuo tiesiogiai suinteresuotas tinkamu minėtos sutarties vykdymu. Ar esama tokio tiesioginio suinteresuotumo, turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas bendrą vertinimą ir atsižvelgdamas į visas konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinėje teisėje nustatytos jurisdikcijos taisyklės netaikomos, jeigu yra įvykdytos šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>Subsidiariai, jei Teisingumo Teismas būtų tos nuomonės, kad ginčas nepatenka į Reglamento Nr. 1215/2012 21 straipsnio 2 dalies taikymo sritį:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalis ir <DATE ISO="20080617">2008 m. birželio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0135" ID="QS0135"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0135" CODE="201C" ID="QE0135"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0136" ID="QS0136"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0136" CODE="201C" ID="QE0136"/>) apima samdomą darbą, atliekamą susiklosčius darbo santykiams.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="21"?><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 593/2008 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad garantinį susitarimą, kuris yra neatskiriama darbo sutarties dalis ir pagal kurį asmuo atsakingas už darbdavio įsipareigojimų darbuotojui vykdymą, apima sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0137" ID="QS0137"/>komercinė ar profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0137" CODE="201C" ID="QE0137"/> (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0138" ID="QS0138"/>profesinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0138" CODE="201C" ID="QE0138"/>).</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>