<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62014C0338">
   <Properties>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0338</Property>
      <Property name="Annee">2014</Property>
      <Property name="Formation">C</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="MessInFileNumber">L_Cnc_Mess_Fr.xml</Property>
      <Property name="DtFilename">TRA-DT-FR-CONCL-C-0338-2014-201505832-01_00.xml</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="CreatedFrom">Litige</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2">ÉDITION PROVISOIRE DU 26/03/2015</Property>
      <Property name="EP_Titre3"/>
      <Property name="EP_Mention">0</Property>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Texte pour publication</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte">0</Property>
      <Property name="Version"/>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID">-</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="NEW">0</Property>
      <Property name="FileDoc">Document2</Property>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumSuite">1</Property>
      <Property name="LitFilePath">C:\Users\ler\AppData\Local\Temp\canevas\Litige.xml</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.8.8 J 26/03/2015 10:20:34</Property>
      <Property name="FootNotes">False</Property>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_DocDeTravail">0</Property>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§95;pos=26655:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">^CONVERSION^grs@TRA-DOC-LT-CONCL-C-0338-2014-201505832-06_90</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2.xml</Property>
      <Property name="watch">O:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_trad\In\</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_PC_TRAD SV2_PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_SV2_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">P:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_pub\In\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINIO ADVOKATO N. WAHL IŠVADA – BYLA C-338/14</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">QUENON K.</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I-12<emphasis role="tab" id="A400000000"/>
         </para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000001"/>
            <emphasis role="tab" id="A400000002"/>I-11</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINIO ADVOKATO</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">NILS WAHL IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000006">pateikta 2015 m. liepos 16 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000007"> –	Originalo kalba: prancūzų.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Byla C‑338/14</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">Quenon K. SPRL</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000010">
               <emphasis role="bold" id="A400000005">prieš</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000011">
               <emphasis role="bold" id="A400000006">Citibank Belgium SA</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000012">
               <emphasis role="bold" id="A400000007">ir</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000013">
               <emphasis role="bold" id="A400000008">Citilife SA, dabar – Metlife Insurance SA</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000014">(<emphasis role="italc" id="A400000009">Cour d’appel de Bruxelles </emphasis>(Belgija) pateiktas prašymas<emphasis role="linefeed" id="A400000010"/>priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000015">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> Savarankiškai dirbantys prekybos agentai </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> Direktyva 86/653/EEB </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> 17 straipsnio 2 dalis </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> Prekybos agento teisė atstovavimo sutarties nutraukimo atveju </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Kompensacija už klientus arba žalos atlyginimas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000012">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000013"> Bendras taikymas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000014">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000015"> Kompensaciją už klientus papildantis žalos atlyginimas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000016">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000017"> Leistinumas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000018">“</phrase>
            </para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <blockquote id="B010000000">
                  <title id="B210000000">
                     <number>1.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000000">Europos Sąjungos valstybių narių teisėje, atrodo, seniai pripažinta tai, kad komercinio atstovavimo sutarties nutraukimas sukelia didelę žalą prekybos agentui ir kad esant tokiai padėčiai jis iš principo turi įgyti teisę į piniginę kompensaciją. Iš tiesų atšaukus minėto agento įgaliojimus, taip iš jo atėmus atstovavimo teisę, jis praranda iki tol įgytą ar turėtą rinkos dalį ir galimybę gauti finansinį pelną dėl prekybos pastangų, kurias jis dėjo kartu su atstovaujamu asmeniu.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000001">
                  <title id="B210000001">
                     <number>2.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000001">Vis dėlto valstybėms narėms pagal Direktyvos 86/653/EEB<footnote role="fNote" id="B110000000">
                        <number>2</number>
                        <para style="footnotetext" id="B150000002"> –	1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (OL L 382, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 177).</para>
                     </footnote> 17 straipsnį suteikta galimybė rinktis iš dviejų žalos atlyginimo mechanizmų, t. y. kompensacijos, apskaičiuotos atsižvelgiant į prekybos agento surastus naujus klientus ar ryšių su esamais klientais išplėtimą, skyrimo arba žalos, patirtos dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo, kelia tam tikrų sunkumų<footnote role="fNote" id="B110000001">
                        <number>3</number>
                        <para style="footnotetext" id="B150000003"> –	Konkrečiai žr. aiškinimo sunkumus, apie kuriuos užsiminta 1996 m. liepos 23 d. Komisijos parengtoje Direktyvos 86/653 17 straipsnio taikymo ataskaitoje [COM(96) 364 <emphasis role="italc" id="B400000000">final</emphasis>, p. 10–13, toliau – 1996 m. ataskaita]. Tai taip pat rodo kritiški vertinimai, susiję su dviejų skirtingų teisėkūros požiūrių buvimu toje pačioje direktyvoje (konkrečiai žr. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Darnesnė Europos sutarčių teisė. Veiksmų planas“ 18 punktą [COM(2003) 68 <emphasis role="italc" id="B400000001">final</emphasis>].</para>
                     </footnote>. Kaip rodo šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, dėl šios galimybės ir toliau kyla nemažai klausimų.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000002">
                  <title id="B210000002">
                     <number>3.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000004">Šiuo atveju <emphasis role="italc" id="B400000002">Cour d’appel de Bruxelles </emphasis>(Belgija) iš esmės nori, kad Teisingumo Teismas patikslintų, kaip reikia aiškinti Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalį. Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant <emphasis role="italc" id="B400000003">Quenon K. SPRL </emphasis>(toliau – <emphasis role="italc" id="B400000004">Quenon</emphasis>) ginčą su <emphasis role="italc" id="B400000005">Citibank Belgium SA</emphasis> (toliau – <emphasis role="italc" id="B400000006">Citibank</emphasis>) ir <emphasis role="italc" id="B400000007">Citilife SA </emphasis>(toliau – <emphasis role="italc" id="B400000008">Citilife</emphasis>, dabar – <emphasis role="italc" id="B400000009">Metlife Insurance SA</emphasis>) dėl kompensacijos sumokėjimo ir žalos atlyginimo <emphasis role="italc" id="B400000010">Quenon</emphasis> po to, kai buvo nutrauktos <emphasis role="italc" id="B400000011">Quenon</emphasis> ir minėtas bendroves siejusios atstovavimo sutartys. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl ryšio tarp šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytos kompensacijos sistemos ir prekybos agento galimybės pagal tos pačios nuostatos c punktą reikalauti žalos atlyginimo.</para>
               </blockquote>
               <section id="B000000001">
                  <title style="03Titre1" id="B200000000">
                     <number>I –</number>
                     <titlecontent id="B300000000">
                        <emphasis role="bold" id="B400000012">Teisinis pagrindas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000002">
                     <title style="04Titre2" id="B200000001">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000001">
                           <emphasis role="italc" id="B400000013">Sąjungos teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000003">
                        <title id="B210000003">
                           <number>4.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000005">Direktyvos 86/653 1 straipsnyje nustatyta:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000006">„1.<emphasis role="tab" id="B400000014"/>Šioje direktyvoje numatytos derinimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems prekybos agentų ir jų atstovaujamųjų santykius.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000007">2.<emphasis role="tab" id="B400000015"/>Šioje direktyvoje prekybos agentas – tai savarankiškai dirbantis tarpininkas, kuris turi ilgalaikį įgaliojimą derėtis dėl prekių pardavimo arba pirkimo kito asmens (toliau – atstovaujamasis) naudai arba derėtis ir sudaryti tokius sandorius tokio atstovaujamojo naudai ir jo vardu. </para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000008">&lt;...&gt;“</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000004">
                        <title id="B210000004">
                           <number>5.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000009">Tos pačios direktyvos 17 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000010">„1.<emphasis role="tab" id="B400000016"/>Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad, pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties galiojimui, prekybos agentui būtų atlyginta pagal šio straipsnio 2 dalį arba būtų kompensuoti jo nuostoliai pagal šio straipsnio 3 dalį. </para>
                        <blockquote id="B010000005">
                           <para style="33Marge0doubleretrait" id="B150000011">2.<emphasis role="tab" id="B400000017"/>a)	Prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei ir tiek, kiek:</para>
                        </blockquote>
                        <itemizedlist id="B030000000">
                           <listitem id="B060000000">
                              <blockquote id="B010000006">
                                 <title id="B210000005">
                                    <number>–</number>
                                 </title>
                                 <para style="12Tiretlong3" id="B150000012">jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba žymiai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais,</para>
                              </blockquote>
                           </listitem>
                        </itemizedlist>
                        <blockquote id="B010000007">
                           <para style="18Margeretrait3" id="B150000013">ir</para>
                        </blockquote>
                        <itemizedlist id="B030000001">
                           <listitem id="B060000001">
                              <blockquote id="B010000008">
                                 <title id="B210000006">
                                    <number>–</number>
                                 </title>
                                 <para style="12Tiretlong3" id="B150000014">mokant nuostolių atlyginimą atsižvelgiama į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais. &lt;…&gt;</para>
                              </blockquote>
                           </listitem>
                        </itemizedlist>
                        <blockquote id="B010000009">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000015">b)<emphasis role="tab" id="B400000018"/>Nuostolių atlyginimo dydis negali viršyti to, kuris yra lygus nuostolių atlyginimui už vienerius metus, apskaičiuoto remiantis prekybos agento vidutiniu metiniu atlyginimu per pastaruosius penkerius metus, o jeigu sutartis galiojo trumpiau negu penkerius metus, nuostolių atlyginimas apskaičiuojamas remiantis atitinkamo laikotarpio vidurkiu;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000010">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000016">c)<emphasis role="tab" id="B400000019"/>tokio nuostolių atlyginimo skyrimas nedraudžia prekybos agentui siekti jo nuostolių atlyginimo.</para>
                        </blockquote>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000017">3.<emphasis role="tab" id="B400000020"/>Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis patiria dėl savo santykių su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000018">Laikoma, kad tokie nuostoliai atsiranda pirmiausia tada, kai komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama tokiomis aplinkybėmis:</para>
                        <itemizedlist id="B030000002">
                           <listitem id="B060000002">
                              <blockquote id="B010000011">
                                 <title id="B210000007">
                                    <number>–</number>
                                 </title>
                                 <para style="10Tiretlong1" id="B150000019">kai prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kurį jis turėtų gauti už tinkamą komercinio atstovavimo sutarties vykdymą, tuo tarpu, kai atstovaujamasis gauna žymią naudą, susijusią su prekybos agento veikla, ir (arba) </para>
                              </blockquote>
                           </listitem>
                           <listitem id="B060000003">
                              <blockquote id="B010000012">
                                 <title id="B210000008">
                                    <number>–</number>
                                 </title>
                                 <para style="10Tiretlong1" id="B150000020">kurios neduoda prekybos agentui galimybės padengti jo sąnaudas ir išlaidas, kurias jis turėjo vykdydamas komercinio atstovavimo sutartį pagal atstovaujamojo patarimą.“</para>
                              </blockquote>
                           </listitem>
                        </itemizedlist>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000003">
                     <title style="04Titre2" id="B200000002">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000002">
                           <emphasis role="italc" id="B400000021">Belgijos teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000013">
                        <title id="B210000009">
                           <number>6.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000021">Direktyva 86/653 buvo perkelta į Belgijos teisę 1995 m. balandžio 13 d. Įstatymu dėl komercinio atstovavimo sutarties<footnote role="fNote" id="B110000002">
                              <number>4</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000022"> –	1995 m. birželio 2 d. <emphasis role="italc" id="B400000022">Moniteur belge</emphasis>, p. 15621, toliau – 1995 m. įstatymas.</para>
                           </footnote>. Jo 20 straipsnyje nurodyta:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000023">„Pasibaigus sutarties galiojimui prekybos agentas gali reikalauti kompensacijos, jei jis surado atstovaujamajam asmeniui naujų klientų arba labai išplėtė verslo ryšius su turimais klientais, t. y. tiek, kad dėl to atstovaujamasis asmuo gali gauti didelę naudą.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000024">Jeigu sutartyje numatyta nekonkuravimo sąlyga, daroma prielaida, kad atstovaujamasis gauna didelę naudą, jeigu neįrodyta kitaip.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000025">Kompensacijos suma nustatoma atsižvelgiant į santykių išplėtimo mastą ir į surastus naujus klientus.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000026">Kompensacija negali viršyti metinio atlyginimo dydžio, apskaičiuoto pagal pastarųjų penkerių metų vidurkį, o jeigu sutartis galiojo trumpiau nei penkerius metus – pagal praėjusių metų vidurkį. &lt;...&gt;“</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000014">
                        <title id="B210000010">
                           <number>7.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000027">Remiantis 1995 m. įstatymo 21 straipsniu:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000028">„Jeigu prekybos agentas turi teisę į 20 straipsnyje minėtą kompensaciją ir ši kompensacija nevisiškai padengia faktiškai patirtą žalą, be šios kompensacijos, prekybos agentas taip pat gali gauti žalos atlyginimą, kurio dydis lygus faktiškai patirtos žalos sumos ir prašomos kompensacijos sumos skirtumui, tačiau su sąlyga, kad bus įrodytas tikrasis nurodytos žalos dydis.“</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000004">
                  <title style="03Titre1" id="B200000003">
                     <number>II –</number>
                     <titlecontent id="B300000003">
                        <emphasis role="bold" id="B400000023">Pagrindinės bylos ginčas ir prejudiciniai klausimai</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000015">
                     <title id="B210000011">
                        <number>8.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000029">Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad <emphasis role="italc" id="B400000024">Quenon</emphasis>, kuri buvo įsteigta 1997 m. vykdyti veiklą Karl Quenon vardu, nuo 1997 m. gruodžio 1 d. pagal dvi skirtingas atstovavimo sutartis tapo <emphasis role="italc" id="B400000025">Citibank </emphasis>ir <emphasis role="italc" id="B400000026">Citilife</emphasis> prekybos agente. Buvo numatyta, kad atstovaujama bus tiek dėl bankinės, tiek dėl draudimo veiklos, ir <emphasis role="italc" id="B400000027">Quenon </emphasis>gaudavo atlyginimą tik iš komisinių, kuriuos atitinkamai <emphasis role="italc" id="B400000028">Citibank </emphasis>mokėjo už bankinių produktų pardavimą, o <emphasis role="italc" id="B400000029">Citilife</emphasis> – už draudimo produktų pardavimą.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000016">
                     <title id="B210000012">
                        <number>9.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000030">2004 m. sausio 9 d. <emphasis role="italc" id="B400000030">Citibank</emphasis>, iš anksto neįspėjusi ir nenurodžiusi jokių motyvų, nutraukė atstovavimo sutartį su <emphasis role="italc" id="B400000031">Quenon</emphasis>. <emphasis role="italc" id="B400000032">Citibank</emphasis> sumokėjo <emphasis role="italc" id="B400000033">Quenon </emphasis>95 268,30 EUR sutarties nutraukimo kompensaciją ir 203 326,80 EUR kompensaciją už klientus. <emphasis role="italc" id="B400000034">Citibank </emphasis>uždraudė <emphasis role="italc" id="B400000035">Quenon </emphasis>toliau atstovauti <emphasis role="italc" id="B400000036">Citibank</emphasis>, naudoti jo pavadinimą ir prekių ženklą. Nuo minėtos dienos <emphasis role="italc" id="B400000037">Quenon</emphasis> nebegalėjo naudotis informacine programa, leidusia jai valdyti <emphasis role="italc" id="B400000038">Citilife</emphasis> draudimo produktų portfelį. Taigi, <emphasis role="italc" id="B400000039">Quenon </emphasis>teigimu, buvo <emphasis role="italc" id="B400000040">de facto</emphasis> neįmanoma vykdyti draudimo atstovavimo sutarties.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000017">
                     <title id="B210000013">
                        <number>10.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000031">2004 m. gruodžio 20 d. <emphasis role="italc" id="B400000041">Quenon </emphasis>įteikė <emphasis role="italc" id="B400000042">Citibank </emphasis>ir <emphasis role="italc" id="B400000043">Citilife </emphasis>šaukimą į <emphasis role="italc" id="B400000044">Tribunal de commerce de Bruxelles</emphasis>, reikalaudama atskirai arba solidariai iš jų priteisti kompensaciją už įspėjimo termino nesilaikymą ir kompensaciją už klientus dėl draudimo atstovavimo sutarties nutraukimo, bei priteisti papildomą žalą ir komisinius, susijusius su sandoriais, sudarytais pasibaigus atstovavimo sutarčiai.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000018">
                     <title id="B210000014">
                        <number>11.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000032">2009 m. liepos 8 d. <emphasis role="italc" id="B400000045">Quenon</emphasis> ieškinys buvo atmestas ir ji, pakeitusi sumas, kurių buvo reikalaujama pirmojoje instancijoje, padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000019">
                     <title id="B210000015">
                        <number>12.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000033">Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad <emphasis role="italc" id="B400000046">Quenon</emphasis>, siekdama pagrįsti savo apeliacinį skundą, teigia, kad kompensacija už klientus, kurią <emphasis role="italc" id="B400000047">Citibank </emphasis>jai sumokėjo už banko atstovavimo sutarties nutraukimą, yra nepakankama. <emphasis role="italc" id="B400000048">Quenon</emphasis> laikosi nuomonės, kad pagal 1995 m. Įstatymo 21 straipsnį reikia atsižvelgti į kompensaciją už įspėjimo termino nesilaikymą ir į kompensaciją už klientus, mokėtinas už draudimo atstovavimo sutarties faktinį nutraukimą, ir į visą jos patirtą žalą.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000020">
                     <title id="B210000016">
                        <number>13.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000034">Atsakovė pagrindinėje byloje savo ruožtu teigia, kad minėta nacionalinė nuostata, kaip ją aiškina <emphasis role="italc" id="B400000049">Quenon</emphasis>, prieštarauja Direktyvai 86/653, pagal kurią valstybėms narėms neleidžiama kartu taikyti abiejų kompensavimo sistemų, t. y. kompensacijos sistemos ir žalos atlyginimo sistemos.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000021">
                     <title id="B210000017">
                        <number>14.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000035">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kyla klausimų, ar Direktyvą 86/653 galima aiškinti taip, kad pagal ją nustatomas įpareigojimas atlyginti visą prekybos agento patirtą žalą, ir ar, nesant atstovaujamojo kaltės, valstybės narės gali numatyti skirti kompensaciją už klientus, neviršijančią metinio atlyginimo, galimai pridėjus patirtą žalą, atitinkančią faktiškai patirtos žalos ir kompensacijos dydžio skirtumą.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000022">
                     <title id="B210000018">
                        <number>15.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000036">Šiomis aplinkybėmis <emphasis role="italc" id="B400000050">Cour d’appel de Bruxelles </emphasis>nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</para>
                     <blockquote id="B010000023">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000037">„1)<emphasis role="tab" id="B400000051"/>Ar [Direktyvos 86/653] 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam įstatymų [teisės aktų] leidėjui leidžiama numatyti, kad nutraukus sutartį prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už klientus, kurios dydis negali viršyti vienų metų komisinio atlyginimo sumos, ir, jeigu ši kompensacija nepadengia visos faktiškai patirtos žalos, – į nuostolių atlyginimą, atitinkantį skirtumą tarp faktiškai patirtos žalos sumos ir šios kompensacijos sumos?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000024">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000038">2)<emphasis role="tab" id="B400000052"/>Konkrečiau kalbant, ar [Direktyvos 86/653] 17 straipsnio 2 [dalies] c [punktas] turi būti aiškinamas taip, kad galimybė atlyginti papildomus, be kompensacijos už klientus, nuostolius yra siejama su atstovaujamojo kalte esant sutartinei arba kvazideliktinei atsakomybei, kai yra priežastinis ryšys tarp jos ir reikalaujamų atlyginti nuostolių, taip pat su kitokios žalos nei ta, kuri buvo atlyginta skiriant kompensaciją už klientus, buvimu?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000025">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000039">3)<emphasis role="tab" id="B400000053"/>Jei atsakymas į paskutinį klausimą būtų [teigiamas], ar kaltė turi būti suvokiama kitaip nei vienašalis sutarties nutraukimas, pavyzdžiui, nepakankamas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, nepakankamos kompensacijos už įspėjimo termino nesilaikymą ir už klientus, atstovaujamojo padaryto esminio pažeidimo buvimas, piktnaudžiavimas teise nutraukti sutartį ir bet kokie kiti, be kita ko, verslo praktikos pažeidimai?“</para>
                     </blockquote>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000026">
                     <title id="B210000019">
                        <number>16.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000040">Rašytines pastabas pateikė <emphasis role="italc" id="B400000054">Quenon</emphasis>, <emphasis role="italc" id="B400000055">Citibank</emphasis>, Belgijos ir Vokietijos vyriausybės ir Europos Komisija.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000005">
                  <title style="03Titre1" id="B200000004">
                     <number>III –</number>
                     <titlecontent id="B300000004">
                        <emphasis role="bold" id="B400000056">Analizė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000006">
                     <title style="04Titre2" id="B200000005">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000005">
                           <emphasis role="italc" id="B400000057">Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000027">
                        <title id="B210000020">
                           <number>17.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000041">Komisija išreiškė abejones dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą „priimtinumo“. Ji tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas atvejis nepatenka į Direktyvos 86/653 taikymo sritį, nes banko ir draudimo veikla, kurią <emphasis role="italc" id="B400000058">Quenon</emphasis> vykdė <emphasis role="italc" id="B400000059">Citibank </emphasis>ir <emphasis role="italc" id="B400000060">Citilife </emphasis>vardu, buvo susijusi su paslaugų teikimu, o ne su „prekių pardavimu arba pirkimu“, kuris vienintelis nurodytas šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje. Nors Vokietijos vyriausybė formaliai nepateikia jurisdikcijos nebuvimu paremto prieštaravimo, ji nurodo panašius motyvus.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000028">
                        <title id="B210000021">
                           <number>18.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000042">Mano nuomone, šias abejones galima nesunkiai išsklaidyti.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000029">
                        <title id="B210000022">
                           <number>19.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000043">Kaip, be kita ko, labai teisingai pažymi Vokietijos vyriausybė ir Komisija, 1995 m. įstatymas, kuriuo Direktyva 86/653 perkeliama į Belgijos teisinę sistemą remiantis jo 1 straipsniu<footnote role="fNote" id="B110000003">
                              <number>5</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000044"> –	Pagal šią nuostatą prekybos agentas yra įgaliotas „atstovaujamojo vardu ir jo naudai <emphasis role="italc" id="B400000061">derėtis ir prireikus sudaryti sandorius</emphasis>“ (pažymėta mano).</para>
                           </footnote>, vienodai taikomas prekybos agentams, savo atstovaujamųjų vardu įgaliotiems pirkti ir parduoti prekes, taip pat teikti paslaugas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000030">
                        <title id="B210000023">
                           <number>20.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000045">Tačiau, siekdamas vienodo aiškinimo, Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus dėl Sąjungos teisės nuostatų, tais atvejais, kai pagrindinės bylos aplinkybės nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, tačiau šios teisės nuostatos yra taikytinos pagal nacionalinę teisę, remiantis joje esančia nuoroda į tokių nuostatų turinį<footnote role="fNote" id="B110000004">
                              <number>6</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000046"> –	Šiuo klausimu, be kita ko, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000062">Dzodzi</emphasis> (C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360, 36 punktas); <emphasis role="italc" id="B400000063">SC Volksbank România </emphasis>(C‑602/10, EU:C:2012:443, 86 punktas ir nurodyta teismo praktika) ir <emphasis role="italc" id="B400000064">Nolan</emphasis> (C‑583/10, EU:C:2012:638, 45 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000031">
                        <title id="B210000024">
                           <number>21.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000047">Kalbant apie nuostatas, kuriomis siekiama perkelti Direktyvą 86/653 į Belgijos teisinę sistemą, pakanka pažymėti, kad Teisingumo Teismas, remdamasis pozicija, pareikšta bylose, kuriose buvo priimti sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000065">Poseidon Chartering</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000005">
                              <number>7</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000048"> –	C‑3/04, EU:C:2006:176, 14–17 punktai.</para>
                           </footnote> ir <emphasis role="italc" id="B400000066">Volvo Car Germany</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000006">
                              <number>8</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000049"> –	C‑203/09, EU:C:2010:647, 23–26 punktai.</para>
                           </footnote>, jau Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000067">Unamar</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000007">
                              <number>9</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000050"> –	C‑184/12, EU:C:2013:663, 30 punktas.</para>
                           </footnote> laikėsi nuomonės, kad, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs ne su prekių pirkimo ar pardavimo sutartimi, o su jūrų transporto linijos agento veiklos sutartimi, tai nepaneigia to, kad, perkeldamas šios direktyvos nuostatas į vidaus teisę, Belgijos teisės aktų leidėjas nusprendė tapačiai vertinti šias dviejų skirtingų rūšių situacijas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000032">
                        <title id="B210000025">
                           <number>22.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000051">Todėl, mano manymu, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000007">
                     <title style="04Titre2" id="B200000006">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000006">
                           <emphasis role="italc" id="B400000068">Dėl prejudicinių klausimų</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000033">
                        <title id="B210000026">
                           <number>23.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000052">Prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, kaip reikia aiškinti Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalį. Nors Teisingumo Teismo įvairiais atvejais<footnote role="fNote" id="B110000008">
                              <number>10</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000053"> –	Konkrečiai žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000069">Ingmar</emphasis> (C‑381/98, EU:C:2000:605); <emphasis role="italc" id="B400000070">Poseidon Chartering</emphasis> (C‑3/04, EU:C:2006:176); <emphasis role="italc" id="B400000071">Honyvem Informazioni Commerciali</emphasis> (C‑465/04, EU:C:2006:199); <emphasis role="italc" id="B400000072">Semen</emphasis> (C‑348/07, EU:C:2009:195); <emphasis role="italc" id="B400000073">Volvo Car Germany</emphasis> (C‑203/09, EU:C:2010:647) ir <emphasis role="italc" id="B400000074">Unamar</emphasis> (C‑184/12, EU:C:2013:663).</para>
                           </footnote> buvo prašoma priimti sprendimą dėl atlyginimo priemonių, kurias valstybės narės turi patvirtinti pagal šios direktyvos 17 straipsnį, vis dėlto jo pirmą kartą prašoma priimti sprendimą dėl 17 straipsnio 2 dalies c punkto, kuriame nustatyta, kad „tokio nuostolių atlyginimo [tokios kompensacijos už klientus] skyrimas nedraudžia prekybos agentui siekti jo nuostolių atlyginimo.“</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000034">
                        <title id="B210000027">
                           <number>24.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000054">Pirmasis prejudicinis klausimas susijęs su minėtoje nuostatoje numatyto ieškinio dėl žalos atlyginimo apimtimi (pirmasis aspektas). Antrasis ir trečiasis klausimai susiję su atsakomybės sistema, kurią, jei taikytina, turi atitikti šis ieškinys (antrasis aspektas).</para>
                     </blockquote>
                     <section id="B000000008">
                        <title style="05Titre3" id="B200000007">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000007">Pirmasis aspektas (pirmasis klausimas): kompensacijos už klientus ir reikalavimo atlyginti žalą taikymo kartu apimtis ir ribos pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000035">
                           <title id="B210000028">
                              <number>25.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000055">Reikia priminti, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnis yra tarp nuostatų, kurios bendroje šios direktyvos sistemoje turi lemiamą reikšmę, nes jomis apibrėžiamas apsaugos lygis, kurį, Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, yra pagrįsta suteikti prekybos agentams kuriant bendrą rinką<footnote role="fNote" id="B110000009">
                                 <number>11</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000056"> –	 Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000075">Unamar</emphasis> (C‑184/12, EU:C:2013:663, 39 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000036">
                           <title id="B210000029">
                              <number>26.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000057">Kaip yra ne kartą nusprendęs Teisingumo Teismas, aiškinant Direktyvos 86/653 17 straipsnį būtina priminti šia direktyva siekiamus tikslus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000037">
                           <title id="B210000030">
                              <number>27.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000058">Šiuo atžvilgiu nuo tada, kai buvo priimti sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000076">Bellone </emphasis>ir <emphasis role="italc" id="B400000077">Ingmar</emphasis>
                              <footnote role="fNote" id="B110000010">
                                 <number>12</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000059"> –	Atitinkamai C‑215/97, EU:C:1998:189, 13 ir 17 punktai ir C‑381/98, EU:C:2000:605, 20 ir 23 punktai.</para>
                              </footnote>, pripažįstama, kad minėta direktyva siekiama dvejopo tikslo: iš tiesų siekiama apsaugoti ne tik prekybos agentų interesus jų santykiuose su atstovaujamaisiais (<emphasis role="italc" id="B400000078">prekybos agento apsaugos tikslas</emphasis>), bet ir skatinti prekybos sandorių saugumą bei palengvinti valstybių narių tarpusavio prekybą derinant nacionalinės teisės aktus (<emphasis role="italc" id="B400000079">derinimo tikslas visų pirma siekiant teisinio saugumo</emphasis>).</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000038">
                           <title id="B210000031">
                              <number>28.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000060">Kaip yra pripažinęs Teisingumo Teismas, Direktyvos 86/653 17 straipsnį, kuriuo valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti prekybos agento patirtos žalos atlyginimo mechanizmą, nutraukus sutartį su juo, reikia aiškinti atsižvelgiant į šį dvejopą tikslą<footnote role="fNote" id="B110000011">
                                 <number>13</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000061"> –	Sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000080">Semen</emphasis> (C‑348/07, EU:C:2009:195, 14 ir 31 punktai) ir <emphasis role="italc" id="B400000081">Unamar</emphasis> (C‑184/12, EU:C:2013:663, 37 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000039">
                           <title id="B210000032">
                              <number>29.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000062">Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnis yra viena iš visų derinimo nuostatų ir yra privaloma, nors ir minimali. Taigi direktyvoje numatyta apsauga ne tik privalomai taikoma valstybėms narėms, kurios gali numatyti tik didesnę apsaugą, bet ir įpareigoja komercinio atstovavimo sutarties šalis, kurios iki sutarties pabaigos negali nuo jos nukrypti prekybos agento nenaudai (žr. Direktyvos 86/653 19 straipsnį).</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000040">
                           <title id="B210000033">
                              <number>30.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000063">Vis dėlto pagal šios direktyvos 17 straipsnį, kuris yra kompromiso rezultatas, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius, kurių iki šiol laikomasi valstybių narių teisėje<footnote role="fNote" id="B110000012">
                                 <number>14</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000064"> –	Žr. 1996 m. ataskaitos p. 1. Daugiau apie valstybėse narėse palaikomas pozicijas žr. A. Theux „Le statut européen de l’agent commercial; Approche critique de droit comparé“, <emphasis role="italc" id="B400000082">Facultés universitaires Saint-Louis</emphasis>, 1992, konkrečiai p. 280 ir paskesni.</para>
                              </footnote>, joms leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų sprendimų: Vokietijos praktika paremtą <emphasis role="italc" id="B400000083">kompensacijos</emphasis>, nustatytos remiantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sistemą arba panašų į Prancūzijos teisėje įtvirtintą <emphasis role="italc" id="B400000084">žalos atlyginimo</emphasis> mechanizmą, remiantis to paties straipsnio 3 dalyje apibrėžtais kriterijais. Alternatyvų šios atlyginimo sistemos pobūdį yra patvirtinęs Teisingumo Teismas; jis aiškiai nurodė, kad šios direktyvos 17 straipsnyje draudžiama kartu taikyti ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą kompensacijos skyrimą, ir šio straipsnio 3 dalyje numatytą žalos atlyginimą<footnote role="fNote" id="B110000013">
                                 <number>15</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000065"> –	Sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000085">Honyvem Informazioni Commerciali</emphasis> (C‑465/04, EU:C:2006:199, 20 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000086">Semen</emphasis> (C‑348/07, EU:C:2009:195, 15 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000041">
                           <title id="B210000034">
                              <number>31.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000066">Tačiau laikausi nuomonės, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnyje nustatytomis derinimo priemonėmis, be kita ko, siekiant suvienodinti konkurencijos sąlygas ir padidinti komercinių sandorių saugumą, siekiama tik koordinuoti ekonominės žalos, tiesiogiai atsiradusios dėl santykių su atstovaujamuoju nutrūkimo ir galiausiai dėl klientų praradimo, kompensavimo prekybos agentui sąlygas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000042">
                           <title id="B210000035">
                              <number>32.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000067">Kitaip tariant, šia direktyva numatytas žalos atlyginimo prekybos agentams sąlygų suderinimas yra išsamus tik tiek, kiek ja numatyta kompensacija, vadinama kompensacija „už klientus“. Ja nesiekiama reglamentuoti visų prekybos agentų patirtos žalos atlyginimo galimybių pagal valstybių narių deliktinę ar sutarčių teisę. Taigi nukentėję agentai išlaiko galimybę pagal taikytiną nacionalinę teisę reikalauti iš savo atstovaujamųjų atsakomybės ir gauti kitą žalos atlyginimą nei tas, kurį apima Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje numatyta kompensacija už klientus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000043">
                           <title id="B210000036">
                              <number>33.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000068">Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors direktyvos 17 straipsnyje įtvirtinta tvarka yra imperatyvi ir bendro pobūdžio, vis dėlto ji nedetalizuoja kompensacijos pasibaigus sutarčiai apskaičiavimo metodo. Taigi neperžengdamos šioje nuostatoje apibrėžtų ribų valstybės narės turi tam tikrą diskreciją<footnote role="fNote" id="B110000014">
                                 <number>16</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000069"> –	Sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000087">Ingmar</emphasis> (C‑381/98, EU:C:2000:605, 21 punktas); <emphasis role="italc" id="B400000088">Honyvem Informazioni Commerciali</emphasis> (C‑465/04, EU:C:2006:199, 34 ir 35 punktai); <emphasis role="italc" id="B400000089">Semen </emphasis>(C‑348/07, EU:C:2009:195, 18 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000090">Unamar </emphasis>(C‑184/12, EU:C:2013:663, 40 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000044">
                           <title id="B210000037">
                              <number>34.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000070">Mano nuomone, tai taikytina tiek kalbant apie faktinę Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje numatytos žalos apskaičiavimo tvarką, nes šios nuostatos b punkte nustatoma maksimali suma, tiek kalbant apie galimą jos sąsają su reikalavimu atlyginti žalą, numatytu šios nuostatos c punkte. Kaip Komisija pažymėjo savo 1996 m. ataskaitoje, Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punkte reglamentuojami atvejai, kai pagal nacionalinės teisės aktus agentui suteikiama teisė gauti žalos atlyginimą už sutarties nutraukimą arba šioje direktyvoje numatyto įspėjimo termino nesilaikymą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000045">
                           <title id="B210000038">
                              <number>35.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000071">Taigi kaip jau buvo teigiama<footnote role="fNote" id="B110000015">
                                 <number>17</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000072"> –	Konkrečiai žr. generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000091">Honyvem Informazioni Commerciali </emphasis>(C‑465/04, EU:C:2005:641, 14–19 punktai) ir generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000092">Volvo Car Germany </emphasis>(C‑203/09, EU:C:2010:315, 50 punktas).</para>
                              </footnote>, Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos tikslas prekybos agento požiūriu iš esmės yra atlyginimas. Iš tiesų, iš Direktyvoje 86/653 numatytų kompensacijos skyrimo sąlygų (prekybos agento surasti nauji klientai ar reikšmingas verslo apimties su esamais klientais padidinimas, didelė nauda atstovaujamajam nutraukus atstovavimo sutartį, direktyvos 18 straipsnyje numatytų teisės į kompensaciją netaikymo sąlygų nebuvimas) matyti, kad šia kompensacija, paprastai vadinama „kompensacija už klientus“, pirmiausia siekiama atlyginti agentui už įdėtas pastangas, jeigu atstovaujamasis dėl šių pastangų ir toliau gauna ekonominę naudą net ir nutraukus atstovavimo sutartį, ir kartu išvengti nepagrįsto praturtėjimo atvejų ar oportunistinio elgesio sutarties nutraukimo metu. Jeigu atstovavimo sutarčiai pasibaigus nebūtų įpareigojimo išmokėti agentui kompensaciją, atstovaujamasis, neprivalėdamas mokėti jokio atlygio prekybos agentui, galėtų ir toliau gauti pelną, prie kurio prekybos agentas vienaip ar kitaip prisidėjo savo veikla.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000046">
                           <title id="B210000039">
                              <number>36.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000073">Taigi Direktyvoje 86/653 numatyta teisė į kompensaciją neapima visos žalos, padarytos minėtam agentui dėl jo santykių su atstovaujamuoju nutraukimo, ir padengia tik tą žalą, kurią jis tiesiogiai patyrė dėl klientų praradimo.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000047">
                           <title id="B210000040">
                              <number>37.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000074">Tad galima pažymėti, kad šios direktyvos 17 straipsnio 3 dalyje numatyta žalos atlyginimo sistema, kuri yra susijusi ne vien su klientų praradimu ir kurios dydis nėra apribotas, apima visą agento patirtą žalą ir tam tikrais atžvilgiais galėtų atrodyti palankesnė prekybos agentui<footnote role="fNote" id="B110000016">
                                 <number>18</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000075"> –	Be kita ko, žr. C. Gardiner „Compensation commercial agents under the Commercial Agents Directive – Uncertainty continues“, <emphasis role="italc" id="B400000093">Commercial Law Practitioner</emphasis>, 2006, 8, p. 195.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000048">
                           <title id="B210000041">
                              <number>38.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000076">Taigi laikausi nuomonės, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta viršutinė riba, t. y. metinis atlyginimas, taikoma tik kompensacijai už klientus ir neriboja žalos atlyginimo, kurio tikslas turėtų būti kitoks nei šios kompensacijos. Taigi, kaip numatyta šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies c punkte, negalima atmesti, kad šalia šio atlyginimo prekybos agentas gali reikalauti kompensuoti nuostolius, skirtus atskirai žalai padengti. Nors, atsižvelgiant į šios direktyvos 17 straipsnyje numatytą derinimą, neįmanoma kartu reikšti dviejų ieškinių, kuriais abiem siekiama dėl klientų praradimo patirtos žalos atlyginimo, reikia pripažinti, kad vienu metu galima teikti du ieškinius, kuriais siekiama skirtingos žalos atlyginimo.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000049">
                           <title id="B210000042">
                              <number>39.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000077">Be to, man atrodo, jog iš Direktyvos 86/653 17 straipsnio teksto ir struktūros pakankamai aišku, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies c punkte numatytas kaip galima papildoma kompensacija ir jam pačiam nenustatyta tos pačios nuostatos b punkte numatyta didžiausia kompensacijos riba. Taigi, kaip nurodo <emphasis role="italc" id="B400000094">Quenon</emphasis>, iš Direktyvos 86/653 parengiamųjų darbų matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas galiausiai nusprendė nepalaikyti pradinio Komisijos pasiūlymo dalies, kurioje buvo numatyta absoliuti viršutinė kompensacijos riba<footnote role="fNote" id="B110000017">
                                 <number>19</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000078"> –	Žr. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo pasiūlymo, kurį Komisija pateikė Tarybai 1976 m. gruodžio 17 d. (OL C 13, 1977, p. 2), 28, 30 ir 31 straipsnius.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000050">
                           <title id="B210000043">
                              <number>40.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000079">Be to, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jeigu valstybės narės pasirenka vieną iš minėtame 17 straipsnyje numatytų dviejų galimybių, kompensacija už klientus negali prilygti kompensacijai, skiriamai pagal to paties straipsnio 2 dalį, arba jos viršyti<footnote role="fNote" id="B110000018">
                                 <number>20</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000080"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000095">Honyvem Informazioni Commerciali</emphasis> (C‑465/04, EU:C:2006:199, 32 punktas).</para>
                              </footnote>. Žodžio „didesnė“ vartojimas rodo, kad pagal Direktyvą 86/653 atliktas minimalus derinimas ir kad valstybės narės turi galimybę numatyti ne tik šioje nuostatoje nurodytą konkrečią kompensaciją, bet ir ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal šios nuostatos c punktą<footnote role="fNote" id="B110000019">
                                 <number>21</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000081"> –	Kaip nurodžiau savo išvadoje byloje <emphasis role="italc" id="B400000096">Unamar</emphasis> (C‑184/12, EU:C:2013:301, 52 punktas), Direktyvoje 86/653 nustatytu mechanizmu siekiama tik užtikrinti, kad prekybos agentas gautų minimalų nuostolių atlyginimą, ir neatimama iš valstybių narių galimybė savo teisės aktuose numatyti papildomas kompensacijas.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000051">
                           <title id="B210000044">
                              <number>41.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000082">Taip, be kita ko, turėtų būti tuo atveju, kai prekybos agentas mano, kad, nepaisant atlyginimo, kurį jis gavo iš atstovaujamojo už naujų klientų suradimą ar esamų klientų bazės sustiprinimą ir už negautus atlyginimus dėl minėto klientų praradimo, į kurį jis turi teisę pagal pačią atstovavimo sutartį, jis patyrė konkrečią žalą tuo pat metu, kai buvo nutraukta sutartis. Minėtas 17 straipsnis nekliudo prekybos agentui prieš atstovaujamąjį remtis papildoma teise į žalos atlyginimą, kad jam būtų atlyginta turtinė ar neturtinė žala, apimanti daugiau, nei apima teisė į kompensaciją po sutarties nutraukimo. Kaip atskiros žalos, atlygintinos pateikus reikalavimą atlyginti žalą pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 3 dalies c punktą, pavyzdys buvo nurodytos investavimo išlaidos, kurias prekybos agentas patyrė ir kurių neamortizavo, kompensacija už įspėjimo termino nesilaikymą, mokėtina atleidžiamiems darbuotojams, arba išlaidos, susijusios su nuomos ar išperkamosios nuomos sutartimis<footnote role="fNote" id="B110000020">
                                 <number>22</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000083"> –	P. Crahay „La rupture du contrat d'agence commerciale“<emphasis role="italc" id="B400000097">, Les dossiers du Journal des tribunaux</emphasis>, Nr. 65, Larcier, 2008.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000052">
                           <title id="B210000045">
                              <number>42.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000084">Be to, atrodo, kad taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, kai dėl bankinio atstovavimo sutarties, kurią sudarė <emphasis role="italc" id="B400000098">Quenon </emphasis>ir bendrovės atsakovės, staigaus nutraukimo faktinis draudimo atstovavimo sutarties vykdymas tapo neįmanomas. Šiuo atveju žala, kuria remiasi <emphasis role="italc" id="B400000099">Quenon</emphasis>, galėtų būti nagrinėjama kaip susijusi ne tik su kompensacija už žalą, tiesiogiai patirtą dėl bankinio atstovavimo sutarties nutraukimo ir būsimų pajamų negavimo, bet ir su netiesioginės žalos, kurią sudaro negalimumas vykdyti draudimo atstovavimo sutarties, ir šalutinės žalos, patirtos dėl įspėjimo termino nesilaikymo, atlyginimu.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000053">
                           <title id="B210000046">
                              <number>43.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000085">Tačiau reikia patikslinti, kad ieškiniu, pareikštu pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą, neturi būti apeinama teismų praktikoje įtvirtinta sutaptį draudžianti taisyklė, nebent atsitiktų taip, kad piniginė kompensacija būtų per didelė ir agentas pasipelnytų, o tai neatitinka šia direktyva siekiamų tikslų. Be to, šiuo ieškiniu apimama tariama žala turi skirtis nuo žalos, kuri atlyginama sumokant kompensaciją. Be to, pripažinus, kad šioje nuostatoje numatytu papildomu žalos atlyginimu gali būti kompensuojamas ir ateityje negautas atlyginimas, būtų pažeista Direktyvoje 86/653 numatyta kompensacijos už klientus viršutinė riba.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000054">
                           <title id="B210000047">
                              <number>44.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000086">Taigi Direktyvos 86/653 17 straipsniu neturi būti draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose atstovavimo sutarties nutraukimo atveju numatyta, kad agentas, be kompensacijos už klientus, kurios dydis negali viršyti agento metinio atlyginimo dydžio, taip pat turi teisę į žalos atlyginimą, kuris padengtų jo faktiškai patirtą žalą, kurios neapima minėta kompensacija.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000055">
                           <title id="B210000048">
                              <number>45.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000087">Dėl klausimo, ar žalos atlyginimas, taikomas kartu su kompensacija už klientus, gali viršyti direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą maksimalią sumą, man atrodo pakankamai aišku, kad šioje nuostatoje nustatyta viršutinė riba susijusi tik su kompensacija už klientus ir ja neribojamas papildomo žalos atlyginimo, kurio tikslas yra kitas nei šios kompensacijos, dydis. Kadangi šiuo ieškiniu siekiama atlyginti kitokią žalą nei žala, už kurią atlyginama sumokant kompensaciją už klientus negalima atmesti to, kad bendras prekybos agento išieškotų sumų dydis gali viršyti šią ribą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000056">
                           <title id="B210000049">
                              <number>46.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000088">Atsižvelgdamas į šiuos svarstymus, siūlau į pirmąjį klausimą atsakyti taip, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnis aiškintinas kaip nedraudžiantis nacionalinės teisės aktų, kuriuose numatyta, kad nutraukus agento veiklos sutartį prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už klientus, kurios dydis negali viršyti metinio atlyginimo dydžio, ir jeigu šios kompensacijos suma nepadengia visos faktiškai patirtos žalos, jis turi teisę į žalos atlyginimą.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000009">
                        <title style="05Titre3" id="B200000008">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000008">Antrasis aspektas (antrasis ir trečiasis klausimai): kaltės reikalavimas ir šios kaltės kvalifikavimas siekiant gauti žalos atlyginimą</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000057">
                           <title id="B210000050">
                              <number>47.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000089">Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą reikalaujama, pirma, įrodyti atstovaujamojo kaltę, kuri turėtų priežastinį ryšį su tariama žala ir, antra, įrodyti, kad yra patirta kita žala nei ta, už kurią buvo atlyginta vienkartine kompensacija už klientus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000058">
                           <title id="B210000051">
                              <number>48.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000090">Atsakymas į šį klausimą, man atrodo, akivaizdus. Kaip pažymėjo <emphasis role="italc" id="B400000100">Quenon</emphasis>, Belgijos ir Vokietijos vyriausybės bei Komisija, šioje direktyvoje nėra jokių tikslių nuostatų dėl atsakomybės tvarkos, taikytinos prekybos agentui teikiant ieškinius dėl žalos atlyginimo pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000059">
                           <title id="B210000052">
                              <number>49.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000091">Taigi jei laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, valstybės narės, neperžengdamos minėta direktyva nustatytų ribų, gali nustatyti ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinas sąlygas, kaip antai kaltės reikalavimą, kvalifikuotą arba nekvalifikuotą šios kaltės pobūdį, ir atlygintinos žalos apimtį.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000060">
                           <title id="B210000053">
                              <number>50.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000092">Tačiau, kaip jau minėjau, žala, kurią prašoma atlyginti remiantis šiuo pagrindu, nepamirštant, kad abi direktyvoje numatytos galimybės negali būti taikomos kartu, turi skirtis nuo žalos, kuri buvo tiesiogiai patirta dėl atstovavimo sutarties nutraukimo ir už kurią jau atlyginta sumokant kompensaciją už klientus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000061">
                           <title id="B210000054">
                              <number>51.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000093">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl kaltės pobūdžio ir dydžio, kurių reikalaujama teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000062">
                           <title id="B210000055">
                              <number>52.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000094">Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į antrąjį klausimą, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="03Titre1" id="C200000000">
                  <number>IV –</number>
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>53.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į <emphasis role="italc" id="C400000001">Cour d’appel de Bruxelles </emphasis>pateiktus klausimus atsakyti taip:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000001">1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 17 straipsniu nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad nutraukus atstovavimo sutartį prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už klientus, kurios dydis negali viršyti metinio atlyginimo dydžio, o jeigu šios kompensacijos suma nepadengia visos faktiškai patirtos žalos, jis turi teisę į žalos atlyginimą.</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000002">Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį žalos, papildančios kompensaciją už klientus, atlyginimui būtina sąlyga yra ta, kad tai būtų kitokia žala nei ta, kuri buvo atlyginta sumokėjus šią kompensaciją, o ne atstovaujamojo kaltė esant sutartinei arba kvazideliktinei atsakomybei, kuri turėtų priežastinį ryšį su reikalaujama žala.</para>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>