1.

Ši byla susijusi su Cour d’appel de Mons (Monso apeliacinis teismas, Belgija) pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Ketvirtosios direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 2 ) (toliau – Direktyva 78/660) išaiškinimo.

2.

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą iš esmės siekiama patikrinti, ar bendrovės Wagram Invest SA naudojamas įgytų akcijų apskaitos metodas atitinka Direktyvos 78/660 ( 3 ) 2 straipsnio 3–5 dalyse, aiškinamose kartu su kitomis tos pačios direktyvos nuostatomis, nustatytą tikros ir teisingos padėties principą.

3.

Ši byla, kurios pagrindas yra Wagram Invest ir Belgijos mokesčių administratoriaus mokestinio pobūdžio ginčas, suteiks Teisingumo Teismui galimybę dar kartą paaiškinti tikros ir teisingos metinių ataskaitų padėties principo, kuris yra svarbiausias su įmonių finansine atskaitomybe ir ataskaitomis ( 4 ) susijusių Europos Sąjungos nuostatų tikslas, taikymo sritį. Teisingumo Teismo taip pat prašoma paaiškinti, pirma, Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pateikti papildomos informacijos, ir, antra, galimybės išimtiniais atvejais nukrypti nuo nuostatos pagal šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalį ryšį.

I.

Teisinis pagrindas

A.

Sąjungos teisė

4.

Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3–5 dalyse nustatyta:

5.

Direktyvos 78/660 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

6.

Direktyvos 78/660 32 straipsnyje nustatyta:

7.

Direktyvos 78/660 35 straipsnyje nurodyta:

B.

Belgijos teisė

8.

L’arrêté royal du 30 janvier 2001 portant exécution du code des sociétés ( 5 ) (2001 m. sausio 30 d. Karaliaus dekretas dėl Bendrovių kodekso įgyvendinimo; toliau – Karaliaus dekretas) 24 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad metinėje atskaitomybėje nurodoma tikra ir teisinga bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtis, o jo antroje pastraipoje numatyta, kad, jeigu šiai pareigai įvykdyti nepakaktų taikyti šį dekretą, prieduose turi būti pateikta papildomos informacijos.

9.

Karaliaus dekreto 29 straipsnio pirmoje pastraipoje patikslinama, kad išimtiniu atveju, kai taikant vertinimo taisykles neužtikrinamas šio dekreto 24 straipsnio pirmos pastraipos laikymasis, šių taisyklių nepaisoma ir taikomas minėtas 24 straipsnis.

10.

Remiantis minėto Karaliaus dekreto 35 straipsniu, nepažeidžiant 29, 67 ir 77 straipsnių, turtas vertinamas pagal jo įsigijimo vertę ir į įmonės balansą įrašomas nurodant šią vertę, atskaičius amortizaciją ir atitinkamą nuvertėjimą. Įsigijimo vertė – šio įsigijimo kaina, gamybos savikaina arba perleidimo vertė ( 6 ).

11.

Karaliaus dekreto 67 straipsnis susijęs su paskolų įrašu į balansą. Pagal šio straipsnio 1 dalį „paskolos pagal jų nominaliąją vertę įrašomos į balansą, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų <…>“.

12.

Vis dėlto to paties 67 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta konkreti tam tikrų rūšių paskolų apskaitos sistema. Konkrečiau kalbant, pagal šią nuostatą įrašius į balansą paskolas pagal jų nominaliąją vertę į išankstinių apmokėjimų ir sukauptų pajamų straipsnį įrašomi įsipareigojimai, o diskontas iš paskolų, kurios negeneruoja palūkanų arba generuoja itin mažas palūkanas, remiantis sudėtinėmis palūkanomis, prorata temporis įtraukiamas į pajamas, jeigu šios paskolos: 1) grąžintinos vėliau nei po metų po jų įtraukimo į bendrovės turtą; ir 2) yra susijusios su sumomis, apskaitytomis kaip pelnas arba nuostolis, arba su ilgalaikio turto ar veiklos sričių perleidimo kaina.

13.

Pagal Karaliaus dekreto 77 straipsnį to paties Karaliaus dekreto 67 straipsnyje nurodyta paskolų sistema apima skolas. Šiame 77 straipsnyje pirmiausia nurodyta, kad minėtas 67 straipsnis analogiškai taikomas atitinkamo pobūdžio ir trukmės skoloms.

II.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14.

Dviem 1997 m. sausio 10 d. ir 1999 m. kovo 10 d. sutartimis Wagram Invest du kartus įsigijo bendrovės akcijų iš savo valdytojo. Pagal pirmąją sutartį Wagram Invest įsigijo 2 005 šios bendrovės akcijas už 594 944,45 EUR, numatant šią sumą be palūkanų sumokėti per 16 pusmečio įmokų. Pagal antrąją sutartį Wagram Invest įsigijo 1 993 minėtos įmonės akcijas už 787 319,75 EUR, numatant šią sumą be palūkanų sumokėti per 12 pusmečio įmokų ( 7 ).

15.

Norėdama įtraukti šiuos akcijų pirkimo sandorius į apskaitą, pagal Karaliaus dekreto 77 straipsnį Wagram Invest atliko tokius apskaitos įrašus.

16.

Pirma, balanso įsipareigojimų straipsnyje tarp ilgesnės nei vienų metų trukmės skolų įrašė skolas valdytojui, nurodydama jų nominaliąją vertę, t. y. 594 944,45 EUR už 1997 m. įsigytas akcijas ir 787 319,75 EUR už 1999 m. įsigytas akcijas ( 8 ).

17.

Antra, balanso turto straipsnyje įrašė 1997 m. įsigytas 2 005 akcijas, kurių dabartinė grynoji vertė yra 452 004,76 EUR, ir 1999 m. įsigytas 1 993 akcijas, kurių dabartinė grynoji vertė yra 641 332,82 EUR ( 9 ).

18.

Diskonto norma, į kurią buvo atsižvelgta nustatant dabartinę vertę, buvo rinkos palūkanų norma, taikyta tokioms skoloms jų įtraukimo į turto apskaitą momentu, t. y. 8 %.

19.

Trečia, Wagram Invest į išankstinių apmokėjimų ir sukauptų sumų straipsnį įrašė diskontą, kurį sudarė skirtumas tarp nominaliosios skolos vertės ir dabartinės grynosios ilgalaikio turto vertės, t. y. 142 939,69 EUR už 1997 m. įsigytas akcijas ir 145 986,93 EUR už 1999 m. įsigytas akcijas ( 10 ).

20.

Ketvirta, įtraukė į finansinę apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje periodiškai mokėtinas sumas, perkeltinas atsižvelgiant į skolos diskontą.

21.

Taigi baigiantis 2000 mokestiniams metams Wagram Invest įtraukė į apskaitą periodiškai mokėtinas suma, kurias sudaro 48 843,41 EUR, t. y. 24 801,9 EUR dydžio sumą už 1997 m. įsigytas akcijas, ir 24 041,5 EUR dydžio sumą už 1999 m. įsigytas akcijas ( 11 ).

22.

Baigiantis 2001 mokestiniams metams Wagram Invest įtraukė į apskaitą periodiškai mokėtinas sumas, kurias sudaro 66 344,17 EUR t. y. 20 899,7 EUR už 1997 m. įsigytas akcijas ir 45 444,5 EUR už 1999 m. įsigytas akcijas ( 12 ).

23.

Po patikrinimo Belgijos mokesčių administratorius nusprendė atmesti diskontavimo mokėjimus, į apskaitą įtrauktus ir atskaitytus už 2000 ir 2001 mokestinius metus, ir, nepaisydamas Wagram Invest nesutikimo, 2002 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą dėl jos apmokestinimo.

24.

Belgijos mokesčių administratorius pirmiausia mano, jog tai, kad atsižvelgiama į fiktyvų diskontą sumažinant ilgalaikio turto įsigijimo kainą, lemia tai, kad gaunamas ekonomiškai nepateisinamas vertybinių popierių vertės sumažėjimas, kurį įtraukti į apskaitą mokesčių tikslais nėra leistina ( 13 ).

25.

Atsižvelgdamas į tai, Belgijos mokesčių administratorius nusprendė apmokestinti Wagram Invest dviem papildomais pelno mokesčio mokėjimais už 2000 ir 2001 mokestinius metus atitinkamai 2002 m. lapkričio 20 d. ir 2002 m. lapkričio 18 d.

26.

Wagram Invest pateikė skundą, dėl kurio per nustatytą terminą nebuvo priimtas sprendimas, todėl 2005 m. kovo 10 d. ji Tribunal de première instance de Namur (Namiūro pirmosios instancijos teismas, Belgija) pareiškė ieškinį dėl Belgijos mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo. 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu šis teismas atmetė šį ieškinį ir patvirtino ginčijamus mokėjimus už 2000 ir 2001 mokestinius metus.

27.

Tada dėl šio sprendimo Wagram Invest pateikė apeliacinį skundą Cour d’appel de Liège (Lježo apeliacinis teismas, Belgija), šis 2011 m. spalio 14 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos sprendimą.

28.

Tuomet 2014 m. liepos 2 d. Wagram Invest pateikė kasacinį skundą. 2016 m. kovo 11 d. sprendimu Cour de cassation (Kasacinis teismas, Belgija) panaikino Cour d’appel de Liège sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

29.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad Wagram Invest naudojamas apskaitos metodas atitinka finansinę atskaitomybę reglamentuojančių Belgijos teisės aktų nuostatas, konkrečiai Karaliaus dekreto 77 straipsnį. Tačiau jis klausia, ar toks metodas atitinka Direktyvos 78/660 nuostatas.

30.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

III.

Analizė

A.

Pirminės pastabos

31.

Prieš imantis iš esmės nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus prejudicinius klausimus reikia aptarti du pirminius klausimus.

32.

Pirmiausia svarbu pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar Wagram Invest naudojamas skolų už du kartus įsigytas aptariamas akcijas apskaitos metodas atitinka Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3–5 dalyse nurodytą tikros ir teisingos padėties principą. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti klausimai susiję su Direktyvos 78/660 dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių aiškinimu.

33.

Nors sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėmesys skiriamas tik su byla susijusiam apskaitos aspektui, iš šio sprendimo aiškiai matyti, kad iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas yra mokestinio pobūdžio.

34.

Iš minėto sprendimo taip pat matyti, kad atitinkamų Direktyvos 78/660 nuostatų aiškinimas gali turėti mokestinės įtakos, jeigu diskonto, kurį sudaro skirtumas tarp nominaliosios skolos už nagrinėjamas per du kartus įsigytas akcijas vertės ir dabartinės grynosios šių akcijų vertės, įrašymas tvarkant apskaitą, taip pat jo įtraukimas į apskaitą jį išdėstant tam tikram laikotarpiui turi poveikį Wagram Invest apmokestinimui pelno mokesčiu už 2000 ir 2001 mokestinius metus.

35.

Šiomis aplinkybėmis, pirma, kalbant apie su byla susijusių apskaitos ir mokesčių aspektų tarpusavio sąveiką, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę paaiškinti, kad Direktyvos 78/660 tikslas nėra nustatyti sąlygas, kurioms esant bendrovių metinėmis atskaitomybėmis gali ar turi remtis valstybių narių mokesčių institucijos, nustatydamos mokesčio, kaip antai pagrindinėse bylose nagrinėjamo pelno mokesčio, bazę ar sumą ( 14 ).

36.

Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat pripažino, jog valstybių narių mokesčių institucijos gali pasinaudoti metinėmis atskaitomybėmis kaip atskaitos tašku mokesčių tikslais ir jokia Direktyvos 78/660 nuostata valstybėms narėms nedraudžiama mokesčių srityje pakoreguoti šioje direktyvoje nustatytų apskaitos taisyklių poveikį, siekiant nustatyti apmokestinamąjį pelną, kuo artimesnį ekonominei realybei ( 15 ).

37.

Kaip ir Europos Komisija, manau, jog iš šios jurisprudencijos matyti, kad nors Direktyvoje 78/660 nustatytomis apskaitos taisyklėmis nesiekiama reglamentuoti valstybių narių apmokestinimo sistemų taip, kad šios direktyvos nuostatų aiškinimas visada turėtų turėti poveikį mokesčių srityje, valstybės narės, įgyvendindamos savo įgaliojimus pirmiausia nustatyti ilgalaikių paskolų be palūkanų apmokestinimo metodą, ir toliau gali laisvai pasirinkti, ar remtis minėtomis apskaitos taisyklėmis nustatant šioms paskoloms taikytiną apmokestinimo sistemą.

38.

Antra, kalbant apie prejudicinių klausimų priimtinumą, viena vertus, savo pastabose Wagram Invest ginčija šių klausimų reikšmingumą, jeigu jos apskaitos įrašų teisėtumas būtų patvirtintas šios išvados 27 punkte nurodytu įsiteisėjusiu Cour d’appel de Liège (Lježo apeliacinis teismas) sprendimu. Antra vertus, dėl šių galimai hipotetinio pobūdžio prejudicinių klausimų priimtinumo buvo diskutuojama per teismo posėdį. Iš tikrųjų pažymėtina, kad nebuvo ginčijama Wagram Invest apskaitos įrašų atitiktis Belgijos teisei, todėl pagrindinė byla susijusi tik su Belgijos mokesčių nuostatų, visiškai nesusijusių su Direktyva 78/660 taip, kad šios direktyvos aiškinimas galėtų nedaryti poveikio pagrindinei bylai, taikymu.

39.

Atsižvelgdamas į tai primenu, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir ar jo Teisingumo Teismui pateikiami klausimai yra reikšmingi. Todėl iš esmės Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu ( 16 ).

40.

Remiantis suformuota jurisprudencija, reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus ( 17 ).

41.

Manau, kad nagrinėjamu atveju nesusiklostė nė viena iš trijų situacijų. Iš tikrųjų, viena vertus, kaip matyti iš šios išvados 34 punkto, atitinkamų Direktyvos 78/660 nuostatų aiškinimas gali turėti mokestinio pobūdžio poveikį, nes negalima paneigti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomas minėtų nuostatų išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, todėl prejudiciniuose klausimuose iškelta problema nėra hipotetinė. Kita vertus, šioje byloje Teisingumo Teismas turi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

42.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

B.

Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

43.

Savo pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar, atsižvelgiant į Direktyvos 78/660 32 straipsnyje nurodytus vertinimo principus, šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas tikros ir teisingos padėties principas, reikia aiškinti taip, kad pagal ją bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą leidžiama į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų susijusį diskontą ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą.

44.

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia primintina, kad Direktyva 78/660 siekiama suderinti valstybių narių vidaus teisės aktus, reglamentuojančius kai kurių ribotos turtinės atsakomybės bendrovių metinių ataskaitų ir metinių pranešimų turinį, formą, juose taikomus įvertinimo metodus ir ataskaitų skelbimo tvarką, siekiant apsaugoti valstybes nares ir trečiuosius asmenis. Šiuo tikslu pagal trečią konstatuojamąją dalį ja siekiama nustatyti tik minimalius viešai skelbtinos finansinės informacijos apimties reikalavimus ( 18 ).

45.

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, tikros ir teisingos padėties principo paisymas yra pagrindinis Direktyvos 78/660 tikslas. Pagal šį šios direktyvos 2 straipsnio 3–5 dalyse nustatytą principą metinės atskaitomybės turi atskleisti tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį ( 19 ).

46.

Pagal tikros ir teisingos padėties principą reikalaujama, pirma, kad iš metinių ataskaitų matytųsi veikla ir sandoriai, kurie jose turi būti parodyti, ir, antra, kad apskaitos informacija būtų pateikta tokia forma, kurią būtų galima pripažinti naudingiausia ir tinkamiausia, siekiant patenkinti trečiųjų asmenų informacijos poreikį nepakenkiant bendrovės interesams ( 20 ).

47.

Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad kartu su tikros ir teisingos padėties principu, kiek įmanoma, turi būti taikomi ir bendrieji principai, numatyti Direktyvos 78/660 31 straipsnyje, tarp kurių ypač svarbus šios direktyvos 31 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas atsargumo principas ( 21 ).

48.

Pagal Direktyvos 78/660 31 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame įtvirtintas atsargumo principas, tikros ir teisingos padėties principo laikymąsi galima užtikrinti tik atsižvelgiant į visas sudedamąsias dalis – gautą pelną, sąnaudas, pajamas, įsipareigojimus ir nuostolius, kurie realiai susiję su atitinkamais mokestiniais metais ( 22 ).

49.

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad tikros ir teisingos padėties principą reikia suprasti taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 78/660 32 straipsnyje nustatytą principą, pagal kurį metinių ataskaitų straipsnių vertinimas pagrįstas turto įsigijimo kaina ar gamybos savikaina ( 23 ).

50.

Teisingumo Teismas patikslino, kad pagal šią nuostatą tikra ir teisinga padėtis, kurią turi pateikti bendrovės metinės ataskaitos, pagrista turto vertinimu ne pagal jo realią vertę, bet pagal jo įsigijimo savikainą ( 24 ).

51.

Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tik išimtiniais atvejais, jei šios direktyvos kurios nors nuostatos taikymas būtų nesuderinamas su minėto 2 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikros ir teisingos padėties principu, reikia nepaisyti 32 straipsnio nuostatos ir stengtis nurodyti minėtoje 3 dalyje apibrėžtą tikrą ir teisingą padėtį ( 25 ).

52.

Tai, ar apskaitos metodas, pagal kurį bendrovei įsigyjant ilgalaikį finansinį turtą, kaip antai akcijų, leidžiama į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti diskontą, susijusį su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola be palūkanų už šį pirkinį, ir įrašyti ilgalaikio turto įsigijimo kainą į balanso turto straipsnį atskaičius šį diskontą, atitinka tikros ir teisingos padėties principą, reikia vertinti atsižvelgiant į ankstesniuose punktuose nurodytus jurisprudencijoje suformuotus principus.

53.

Tarp pastabas Teisingumo Teismui pateikusių šalių yra Wagram Invest, Belgijos ir Austrijos vyriausybės, taip pat Komisija, kurios iš esmės mano, kad toks metodas yra suderinamas su tikros ir teisingos padėties principu. Tik Vokietijos vyriausybė laikosi priešingos pozicijos.

54.

Atsižvelgdamas į tai, pažymiu, jog iš Direktyvos 78/660 32 straipsnio, pagal kurį, kaip pirma pažymėjau šios išvados 49 punkte, turi būti vertinamas tikros ir teisingos padėties principas, matyti, kad metinių ataskaitų straipsniai vertinami pagal 34–42 straipsnių nuostatas, remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos principu.

55.

Direktyvos 78/660 35 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad ilgalaikis turtas vertinamas atsižvelgiant į įsigijimo vertę arba gamybos savikainą ( 26 ).

56.

Vis dėlto Direktyvoje 78/660 nepateikta įsigijimo vertės apibrėžtis ( 27 ). Tačiau Teisingumo Teismas patikslino, jog iš pirma nurodyto 50 punkto matyti, kad turtas vertinimas ne pagal jo realią vertę, bet pagal jo įsigijimo savikainą.

57.

Galima daryti išvadą, kad apskritai ilgalaikio finansinio turto savikaina atitinka nominaliąją įsigijimo kainos vertę, t. y. kainą, kurią bendrovė sumokėjo už įsigytą turtą. Todėl įrašius šią nominaliąją vertę į balanso turto straipsnį paprastai galima tikrai ir teisingai nustatyti šio turto poveikį bendrovės atskaitomybei.

58.

Tačiau kai turto įsigijimo sutartyje nurodyta, kad kaina be palūkanų sumokama įmokų mokėjimą išdėstant ilgam laikotarpiui, gali būti, kad formaliai vienintelis minėto turto įsigijimo sandoris iš tikrųjų turi būti laikomas sudėtiniu sandoriu, kurį sudaro du elementai: pirma, vadinamasis ilgalaikio finansinio turto įsigijimas ir, antra, numanomas skolinimo sandoris ( 28 ).

59.

Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad už įsigytą ilgalaikį turtą mokamos kainos nominalioji vertė iš tikrųjų apima du elementus, t. y. viena vertus, tikroji ilgalaikio turto įsigijimo kaina atitinka dabartinę grynąją šios kainos vertę, t. y. pirkimo kainą be apskaičiuotų paskolos palūkanų, ir, antra vertus, šias apskaičiuotas palūkanas atitinkančią sumą.

60.

Tokiomis aplinkybėmis, kaip ir Wagram Invest, Belgijos ir Austrijos vyriausybės bei Komisija, manau, kad taikant apskaitos metodą, pagal kurį numatyta, viena vertus, balanso turto straipsnyje įrašyti už ilgalaikį finansinį turtą sumokėtą dabartinės grynosios vertės kainą (t. y. nominaliąją vertę be apskaičiuotų palūkanų) ir, antra vertus, atsižvelgti į diskontą, kuris yra apskaičiuotos palūkanos (kurių dydis atitinka skirtumą tarp nominaliosios skolos už ilgalaikio turto įsigijimą vertės ir dabartinės grynosios šios skolos vertės), galima teisingai perteikti tikrąsias nagrinėjamo sudėtinio sandorio ekonomines aplinkybes, todėl šis metodas atitinka reikalavimus, susijusius su Direktyvoje 78/660 nurodyto tikros ir teisingos padėties principo laikymusi.

61.

Iš tikrųjų tokiu atveju dabartinė sutartos ilgalaikio turto įsigijimo kainos vertė, o ne kainos nominalioji vertė atitinka tikrąją šio įsigyto turto vertę, o diskonto dydį atitinkančios palūkanos, nors ir apskaičiuotos, yra kredito mokestis. Tokiomis aplinkybėmis balanso turto straipsnyje įrašius sutartos ilgalaikio turto įsigijimo kainos nominaliąją vertę būtų iškreiptas nagrinėjamo sandorio rezultatas ir bendras patvirtintas rezultatas ( 29 ).

62.

Be to, šios išvados 60 punkte nurodytas apskaitos metodas atitinka Direktyvos 78/660 31 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą ir šios išvados 47 ir 48 punktuose nurodytą atsargumo principą. Iš tikrųjų turiniui teikiant pirmenybę prieš formą ( 30 ) nagrinėjamas turtas nuvertinamas ( 31 ) remiantis vertinimu, kuriame atsižvelgiama, kaip reikalaujama pagal minėtą principą ( 32 ), į visus svarbius veiksnius, šiuo atveju pirmiausia į finansinius įsipareigojimus, nors tokie apskaičiuoti finansiniai įsipareigojimai formaliai nesusiję su minėto turto įsigijimo kainos nominaliąja verte. Todėl taikant šį apskaitos metodą bendrovės kreditoriai gali matyti tikrąjį, o ne pernelyg optimistinį atitinkamos bendrovės turtinės padėties vaizdą.

63.

Išvados, kad tokio apskaitos metodo naudojimas atitinka tikros ir teisingos padėties principą, mano manymu, jokiu būdu nepaneigia 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo GIMLE, C-322/12, EU:C:2013:632. Iš tikrųjų šiame sprendime, kuriame nurodyti svarbūs principai, buvo nagrinėjamas galimybės balanso turto straipsnyje įrašyti ilgalaikį finansinį turtą, kurio vertė yra didesnė nei jo įsigijimo kaina, atitikties tikros ir teisingos padėties principui klausimas, o šioje byloje nagrinėjamas turto, kurio vertė mažesnė nei visa sutartos ilgalaikio finansinio turto pirkimo kainos nominalioji vertė, įrašymo turto balanso straipsnyje klausimas.

64.

Pirma pateikti argumentai ir išvada, kad šios išvados 60 punkte nurodyto apskaitos metodo naudojimas atitinka tikros ir teisingos padėties principą, mano manymu, yra svarbūs, tik jeigu ekonominiu požiūriu ilgalaikio finansinio turto, už kurį numatyta mokėti kainą be palūkanų įmokų mokėjimą išdėstant ilgam laikotarpiui, įsigijimo sandoris tikrai turi būti laikomas sudėtiniu sandoriu, kurį, viena vertus, sudaro vadinamasis ilgalaikio finansinio turto įsigijimas ir, antra vertus, galimai numanomas skolinimo sandoris.

65.

Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tai yra toks atvejis, kiekvienu konkrečiu atveju įvertindamas savo nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes ( 33 ).

66.

Atliekant šį vertinimą minėto teismo gali būti prašoma, be kita ko, įvertinti, ar šis sandoris vyko įprastomis rinkos sąlygomis. Iš tikrųjų, jeigu sutarta ilgalaikio turto įsigijimo kaina akivaizdžiai mažesnė arba didesnė už rinkos kainą, gali būti atmesta galimybė taikyti tokios formos įsigijimo sandorį, kaip šios išvados 58 punkte nurodytas sudėtinis sandoris. Kaip pažymėjo Komisija, ši aplinkybė gali būti ypač svarbi sandorio tarp susijusių šalių, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atveju ( 34 ).

67.

Atliekant minėtą vertinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo taip pat gali būti prašoma patikrinti, ar numanomas skolinimo sandoris, turint omenyje, kad numatyta kainą be palūkanų sumokėti įmokų mokėjimą išdėstant ilgam laikotarpiui, iš tikrųjų nėra atlygintinas sandoris, už kurį sutartas atlygis yra pajamos natūra, kurios turėjo būti gautos ankstesniais finansiniais metais ( 35 ).

68.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano manymu, į pirmąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti, kad, jeigu akcinė bendrovė sudaro ilgalaikio finansinio turto įsigijimo sandorį, už kurį kainą be palūkanų numatyta sumokėti įmokų mokėjimą išdėstant ilgam laikotarpiui, pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 3–5 dalyse ir tos pačios direktyvos 32 straipsnyje nurodytą tikros ir teisingos padėties principą, atsižvelgiant į šios direktyvos 31 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus principus, nedraudžiama taikyti apskaitos metodo, pagal kurį numatyta į pelno ir nuostolių ataskaitą įtraukti su ilgesnės nei vienų metų trukmės skola už šį įgytą ilgalaikį turtą be palūkanų susijusį diskontą ir į balanso turto straipsnį įrašyti įsigijimo kainą atskaičius šį diskontą, kai minėtas įsigijimo sandoris iš tikrųjų turi būti laikomas sudėtiniu sandoriu, kurį, viena vertus, sudaro vadinamasis ilgalaikio finansinio turto įsigijimas ir, kita vertus, net numanomas skolinimo sandoris. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar taip iš tikrųjų yra, kiekvienu konkrečiu atveju atlikdamas vertinimą, remdamasis savo nagrinėjamos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių analize.

C.

Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų

69.

Pateikdamas savo antrąjį ir trečiąjį klausimus, kuriuos, mano manymu, reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia gauti paaiškinimą dėl Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintų nuostatų suderinimo ( 36 ).

70.

Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymas reiškia, kad pagal tos pačios direktyvos 2 straipsnio 4 dalį galimybė teikti papildomos informacijos neleidžia užtikrinti, kad būtų laikomasi tikros ir teisingos padėties principo.

71.

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia išaiškinti abi nagrinėjamas nuostatas, kad būtų galima konkrečiai patikrinti, ar jas sieja sąlygiškas ryšys taip, kad taikant šias nuostatas pirmajai būtų teikiama pirmenybė prieš antrąją.

72.

Atsižvelgiant į tai, primintina, kad, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ( 37 ).

73.

Tačiau Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jei šios direktyvos nuostatų taikymo nepakaktų to paties straipsnio 3 dalyje apibrėžtos tikros ir teisingos padėties nurodymui, privalu pateikti papildomos informacijos.

74.

Iš šios nuostatos teksto, taip pat dėl to, kad ji pateikta iškart po to paties 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtintas tikros ir teisingos padėties principas, matyti, kad ji atlieka papildomą funkciją, palyginti su pirmąja nuostata ( 38 ), suinteresuotajai bendrovei nustatant reikalavimą pateikti papildomos informacijos, jeigu tai būtina, siekiant parodyti tikrą ir teisingą savo atskaitomybės padėtį.

75.

Taigi, Teisingumo Teismo teigimu, bendrovė, žinodama, jog turės didelį pelną dėl įsipareigojimų ateityje parduoti turtą, pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalį privalo pateikti papildomą informaciją šiuo klausimu ( 39 ).

76.

Vis dėlto, kalbant apie Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalį, pažymėtina, kad joje nurodyta, kad, jei išimtiniais atvejais šios direktyvos kurios nors nuostatos taikymas būtų nesuderinamas su to paties straipsnio 3 dalyje nurodytu reikalavimu pateikti tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį, tos nuostatos reikia nepaisyti ir stengtis nurodyti tikrą ir teisingą padėtį. Visi tokie nukrypimai turi būti pažymėti paaiškinamajame rašte, nurodant jų priežastis ir poveikį bendrovės turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir pelnui arba nuostoliui.

77.

Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalies trečiame sakinyje nustatyta, kad valstybės narės, o ne bendrovės gali apibrėžti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialiąsias taisykles. Šia nuostata siekiama sumažinti bendrovių diskreciją pačioms nustatyti, ar tai yra išimtinis atvejis.

78.

Taigi iš minėtos 5 dalies turinio matyti, kad joje nurodyti išimtiniai atvejai, kai tai, kad aptariama bendrovė taikytų Direktyvos 78/660 nuostatą, būtų nesuderinama su tikros ir teisingos padėties principu taip, kad reikėtų nepaisyti tokios nuostatos, o valstybės narės privalėtų nustatyti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti specialiąsias taisykles.

79.

Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad Direktyvoje 78/660 nepaaiškinta, kaip reikia suprasti sąvoką „išimtiniai atvejai“, todėl ją reikia aiškinti atsižvelgiant į šia direktyva siekiamą tikslą, kad nurodytų bendrovių metinė atskaitomybė turi atskleisti tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį ( 40 ).

80.

Taigi Teisingumo Teismas patikslino, kad tokie „išimtiniai atvejai“ yra tada, kai taikant Direktyvos 78/660 nuostatas neparodoma tokia tikra ir teisinga atitinkamos bendrovės realios finansinės būklės padėtis, kokia galėtų būti parodyta ( 41 ).

81.

Tais išimtiniais atvejais turėtų būti laikomi tik labai neįprasti sandoriai ir neįprastos situacijos ir jie neturėtų, pavyzdžiui, būti susiję su ištisais konkrečiais sektoriais ( 42 ).

82.

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas patikslino, kad turto nuvertinimas bendrovės apskaitoje savaime nėra „išimtinis atvejis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalį ( 43 ).

83.

Mano manymu, iš atliktos abiejų nagrinėjamų nuostatų analizės matyti, kad nėra patvirtinimo, jog Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalies įgyvendinimas priklauso nuo to, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyta nuostata taikoma iš anksto.

84.

Nors abiem nuostatomis siekiama užtikrinti, kad metinėje atskaitomybėje iš tikrųjų būtų pateikiama tikra ir teisinga bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtis, jos apima skirtingus ir tarpusavyje nesusijusius atvejus. Todėl šių nuostatų tarpusavyje nesieja subordinacijos ryšys.

85.

Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalyje papildytas ir patikslintas to paties straipsnio 3 dalies turinys suteikiant aptariamai bendrovei galimybę pateikti papildomos informacijos, kai tai būtina, kad būtų laikomasi tikros ir teisingos padėties principo.

86.

Vis dėlto Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė nukrypti nuo Direktyvoje 78/660 nustatytų taisyklių taikymo. Be to, šioje nuostatoje nėra jokios nuorodos į minėto straipsnio 4 dalį.

87.

Tai, kad abi nagrinėjamos nuostatos yra savarankiškos, mano manymu, patvirtina Komisijos teisingai nurodyta aplinkybė, kad jokiu būdu neatmetama galimybė tam tikrais atvejais abi nuostatas taikyti vienu metu. Iš tikrųjų gali būti, kad, nors pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalį bendrovė, siekdama parodyti tikrą ir teisingą savo atskaitomybės padėtį, privalo pateikti papildomos informacijos, kad pasiektų tą patį tikslą, pagal 2 straipsnio 5 dalį reikia nukrypti nuo minėtos direktyvos nuostatos, neatsižvelgiant į tai, ar pateikta papildomos informacijos.

88.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalies nuostata, kaip nukrypti nuo principo, pagal kurį reikia taikyti visas Direktyvos 78/660 nuostatas, leidžianti nuostata, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti taikoma siaurai ir ribotai. Todėl tai reiškia, kad, kaip patikslinta tos dalies antrame sakinyje, nukrypti leidžianti nuostata turi būti tinkamai pagrįsta nurodant, kodėl ji yra būtina, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma tikros ir teisingos bendrovės atskaitomybės padėties pateikimo.

89.

Šiomis aplinkybėmis, nors pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 dalį tam tikrais atvejais teikiant papildomos informacijos galima parodyti tikrą ir teisingą padėtį pagal Direktyvos 78/660 2 straipsnio 5 dalį netaikant nukrypti nuo toje pačioje direktyvoje nustatytos taisyklės leidžiančios nuostatos, tai visiškai nereiškia, kad visais atvejais antrosios nuostatos taikymas priklausys nuo pirmosios nuostatos taikymo.

90.

Galiausiai dar reikia pažymėti, jog šiuo atveju nėra jokios nuorodos, kad Belgijos Karalystė pasinaudojo jai pagal minėtos 5 dalies trečią sakinį suteikta galimybe patikslinti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialiąsias taisykles ( 44 ).

91.

Mano manymu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 78/660 2 straipsnio 4 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad šių 4 ir 5 dalių nesieja sąlygiškas ryšys, kad minėtoje 4 dalyje nurodytą nuostatą būtinai reikėtų taikyti pirmiau nei tą, kuri nurodyta minėtoje 5 dalyje. Bet kuriuo atveju valstybės narės, o ne bendrovės turi patikslinti „išimtinius atvejus“, kai pagal minėtą 5 dalį galima nukrypti nuo Direktyvos 78/660 nuostatos, taip pat valstybės narės turi nustatyti atitinkamas specialiąsias taisykles.

IV.

Išvada

92.

Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Cour d’appel de Mons (Belgija) pateiktus prejudicinius klausimus: