Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2026 m. gegužės 7 d.(1)
Sujungtos bylos C‑266/25 ir C‑267/25
I‑Sete – Inovação, Soluções Económicas e Tecnologias Ecológicas, Lda.
prieš
EDIA – Empresa de Desenvolvimento e Infra-estruturas do Alqueva, S.A.,
dalyvaujant:
DST Solar, S.A.,
Domingos da Silva Teixeira, S.A.,
Greenvolt Next Portugal, Lda
(Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto (Porto administracinis ir mokesčių teismas, Portugalija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„ Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Peržiūros procedūros viešųjų pirkimų srityje – Veiksmingos peržiūros garantijos – Akto dėl sutarties skyrimo užginčijimas – Direktyva 89/665/EEB – 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 3 ir 4 dalys – Automatiškai sustabdomas ginčijamo akto dėl sutarties skyrimo galiojimas – Laikinas stabdomojo poveikio panaikinimas – Europos lėšomis finansuojami arba bendrai finansuojami projektai – Prieštaraujančių interesų palyginimas – Viešojo intereso prezumpcija – 2 straipsnio 5 dalis – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra “
1. 2024 m. Portugalijos teisės aktų leidėjas iš dalies pakeitė bendrąją tvarką, taikomą skubiems administraciniams skundams dėl aktų, kuriais skiriamos viešojo pirkimo sutartys(2). Pagal šį pakeitimą iki tol galiojusi taisyklė (joje buvo numatyta, kad akto dėl viešojo pirkimo sutarties skyrimo galiojimas automatiškai sustabdomas, jeigu pateiktas skundas) buvo papildyta kita taisykle, kurioje iš esmės nustatyta, kad toks sustabdymas laikinai panaikinamas, kai kyla rizika prarasti finansavimą sutarčiai, finansuojamai arba bendrai finansuojamai Europos lėšomis.
2. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atitinkamuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą, kurie buvo sujungti, klausia Teisingumo Teismo, ar naujas nacionalinis reguliavimas atitinka Direktyvos 89/665/EEB(3) nuostatas.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė. Direktyva 89/665
3. 2 straipsnyje („Peržiūros procedūrų reikalavimai“) nustatyta:
„1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:
a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;
<…>
3. Jei nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma pirmosios instancijos institucija peržiūri sprendimą dėl sutarties suteikimo, tai valstybės narės turi užtikrinti, kad perkančioji organizacija negalėtų sudaryti sutarties[,] kol peržiūros institucija nepriims sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias priemones ar dėl peržiūros. Šis sustabdymas turi pasibaigti ne anksčiau kaip atidėjimo laikotarpis, nurodytas 2a straipsnio 2 dalyje ir 2d straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Peržiūros procedūros nebūtinai turi turėti automatinį sustabdymo poveikį sutarties suteikimo procedūroms, su kuriomis jos susijusios, išskyrus 3 dalyje ir 1 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.
5. Valstybės narės gali nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija gali atsižvelgti į galimas laikinųjų [apsaugos] priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei gali nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
<...>“
4. 2a straipsnyje („Atidėjimo laikotarpis“) numatyta:
„1. Patvirtindamos būtinas nuostatas, kuriomis laikomasi šio straipsnio 2 dalyje bei 2c straipsnyje nustatytų minimalių sąlygų, valstybės narės turi užtikrinti, kad 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turėtų pakankamai laiko, kad būtų atlikta perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų dėl sutarties suteikimo veiksminga peržiūra.
2. Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuri patenka į Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritį, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.
<...>“
5. 2d straipsnyje („Negaliojimas“) nurodyta:
„1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų:
<…>
b) jei pažeista šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 3 dalis ar 2a straipsnio 2 dalis, jei dėl šio pažeidimo dalyvis, pateikęs prašymą dėl peržiūros, neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį, kai toks pažeidimas yra kartu su Direktyvos 2004/18/EB pažeidimu, jei tas pažeidimas turi neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį; ar
<…>
2. Sutarties pripažinimo negaliojančia pasekm[ės] turi būti numatytos nacionalinėje teisėje.
Nacionalinėje teisėje gali būti numatytas visų sutartinių pareigų panaikinimas su galiojimu atgal arba panaikinimo taikymo sritis gali būti apribota atšaukiant tas pareigas, kurios dar turi būti įvykdytos. Pastaruoju atveju valstybės narės turi numatyti, kad taikomos kitos sankcijos, kaip tai apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.
3. Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, remiantis 1 dalyje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties pasekmes. Šiuo atveju valstybės narės turi numatyti tokiu atveju taikomas alternatyvias sankcijas, kaip apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.
Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių.
Tačiau tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusiomis su bendru interesu. Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusias išlaidas, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusias išlaidas, išlaidas, patirtas keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą[,] ir išlaidas, susidariusias dėl negaliojimo atsiradusių [nulemtų] teisinių pareigų.
<...>“
B. Portugalijos teisė
1. Įstatymas Nr. 43/2024
6. Įstatymu Nr. 43/2024, kuriuo iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 30/2021, šis teisės aktas buvo papildytas tokiu 25‑A straipsniu:
„1. Skubūs administraciniai skundai, pateikti prieš sudarant sutartį skundžiant teismui aktus dėl sutarties skyrimo, susijusius su Europos lėšomis finansuojamų ar bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo procedūromis, su sąlyga, kad jie pateikti per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl sutarties skyrimo įteikimo visiems konkurso dalyviams, automatiškai sustabdo skundžiamo akto galiojimą.
2. Praėjus 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl sutarties skyrimo įteikimo visiems konkurso dalyviams, atsakovas gali prašyti, kad teismas, prieš tai neišklausęs priešingos šalies, laikinai panaikintų automatišką stabdomąjį poveikį, ir tuo tikslu prideda glaustus rašytinius įrodymus.
3. Automatiškas stabdomasis poveikis laikinai panaikinamas, kai teismas nedelsdamas, ne ilgiau kaip per 48 valandas, konstatuoja, kad įvykdytos šios kumuliacinės sąlygos:
a) praėjo 10 darbo dienų terminas nuo tada, kai visiems konkurso dalyviams įteiktas sprendimas dėl sutarties skyrimo;
b) yra rizika prarasti sutarties finansavimą, kai sutartis vykdoma įgyvendinant projektą, finansuojamą arba bendrai finansuojamą Europos lėšomis.
4. Taikant pirmesnės dalies b punktą preziumuojama, kad egzistuoja rizika prarasti finansavimą, kai sutarties dalykas susijęs su projektų, kurie finansuojami ar bendrai finansuojami Europos lėšomis, įgyvendinimu; šiuo tikslu pakanka, kad pareiškėjas pateiktų dokumentą, patvirtinantį, jog egzistuoja sprendimas finansuoti projektą, apimantį konkrečią sutartį.
5. Jeigu stabdomasis poveikis laikinai panaikinamas, pareiškėjas nedelsiant apie tai informuojamas ir per 5 dienas gali pateikti motyvuotą prašymą palikti galiojantį automatišką stabdomąjį poveikį, kol teismas priims sprendimą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis tuo, kad neįvykdytos 3 dalyje nurodytos sąlygos.
6. Jeigu pareiškėjas prašo palikti galiojantį automatišką stabdomąjį poveikį, atsakovo prašoma per 7 dienas išsamiau motyvuoti pagal 2 dalį jau pateiktą prašymą, įtraukiant atitinkamų viešųjų ir privačiųjų interesų palyginimą ir nurodant žalą, kuri galėtų atsirasti palikus galiojantį stabdomąjį poveikį.
7. Pareiškėjas turi per 7 dienas atsakyti į pirmesnėje dalyje numatytą prašymą panaikinti stabdomąjį poveikį; teismas, nereikalaudamas kitų paaiškinimų, sprendimą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tada, kai atlikti būtini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai.
8. Stabdomasis poveikis panaikinamas, kai tinkamai palyginus visus atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus žala, kuri kiltų dėl palikto jo galiojimo, yra didesnė nei žala, galinti atsirasti dėl jo panaikinimo.
9. Ši tvarka taikoma sutartims, sudarytoms pagal šiame įstatyme ir Código dos Contratos Públicos (Viešųjų pirkimų kodeksas)(4) numatytą procedūrą, taip pat sutartims, sudarytoms pagal kitus viešųjų pirkimų srities teisės aktus.
10. Visais kitais pirmesnėse dalyse nenumatytais atvejais taikomi Administracinio proceso kodekso[(5)] 100–103‑B straipsniai“.
2. Administracinio proceso kodeksas
7. 103‑A straipsnyje („Automatiškas stabdomasis poveikis“) nurodyta:
„1. Administraciniai skundai, pateikti prieš sudarant sutartį skundžiant teismui aktus dėl sutarties skyrimo, susijusius su procedūromis, kurioms taikomos Viešųjų pirkimų kodekso 104 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, su sąlyga, kad jie pateikti per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl sutarties skyrimo įteikimo visiems konkurso dalyviams, automatiškai sustabdo skundžiamo akto galiojimą arba sutarties vykdymą (jei sutartis jau buvo sudaryta).
2. Kol skundas nagrinėjamas, atsakovė ir priešingos šalys gali prašyti teismo panaikinti pirmesnėje dalyje numatytą stabdomąjį poveikį.
3. Pareiškėjas į prašymą panaikinti stabdomąjį poveikį turi atsakyti per 5 dienas; teismas, nereikalaudamas kitų paaiškinimų, sprendimą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tada, kai atlikti būtini pasirengimo nagrinėti tą bylą veiksmai.
4. Stabdomasis poveikis panaikinamas, kai tinkamai palyginus visus atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus žala, kuri kiltų dėl palikto jo galiojimo, yra didesnė nei žala, galinti atsirasti dėl jo panaikinimo.“
II. Faktinės aplinkybės, bylos ir prejudiciniai klausimai
8. EDIA – Empresa de Desenvolvimento e Infra-estruturas do Alqueva, S.A. (toliau – Edia arba perkančioji organizacija) inicijavo dvi plūduriuojančių fotovoltinių jėgainių statybos skirtingose vandens siurblinėse darbų viešųjų pirkimų procedūras:
– pirmoji sutartis(6), kurios vertė – 17 619 893,50 EUR, buvo skirta Proposta CONSÓRCIO DSTSolar / DST,
– antroji sutartis(7), kurios vertė – 7 467 990,56 EUR, skirta įmonių grupei Proposta Greenvolt/EDP.
9. I‑Sete – Inovação, Soluções Económicas e Tecnologias Ecológicas, Lda. (toliau – I‑Sete) sprendimus dėl sutarčių skyrimo apskundė Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto (Porto administracinis ir mokesčių teismas).
10. Byloje C‑266/25 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kaip svarbias nurodo tik šias faktines aplinkybes:
– „[d]arbų sutarties dėl plūduriuojančios fotovoltinės jėgainės įrengimo Alamos siurblinėje (Alkevos regionas, Portugalija) vykdymas finansuojamas iš Europos Tarybos vystymo banko lėšų; iš viso skirta 45 mln. EUR“,
– „[p]areiškėja skundžia sprendimą <...> darbų sutartį skirti suinteresuotųjų šalių sudarytai grupei, motyvuodama tuo, kad tos grupės pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jos siūlomas techninis sprendinys viršija pirkimo dokumentuose numatytą vardinės galios ribą, kai jėgainė veiks esant mažesnei nei 40 °C temperatūrai“,
– „[t]aigi ji daro išvadą, kad pagal nustatytą sutarties skyrimo kriterijų ta darbų sutartis turėjo būti skirta jai, nes pasiūlymas, kurį ji pateikė, buvo ekonomiškai naudingiausias“,
– „[a]tsakovė teigia, kad pagal pasirašytą finansavimo sutartį (žr. pirmesnį 1 punktą) darbų sutartis turi būti galutinai įvykdyta 2025 m. gruodžio 31 d., kitaip bus prarastos minėtos Europos lėšos“,
– „[j]i mano, kad, jeigu nagrinėjamu atveju pripažintas automatiškas stabdomasis poveikis nebus panaikintas pagal <...> Įstatymo Nr. 30/2021 (iš dalies pakeisto <...> Įstatymu Nr. 43/2024) 25‑A straipsnio 1 dalį, kyla didelė rizika prarasti nagrinėjamą Europos finansavimą, nes neįmanoma laiku įvykdyti sutarties“.
11. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑267/25 pateiktas reikšmingų faktinių aplinkybių aprašymas yra toks pat kaip byloje C‑266/25.
12. Prieš priimdamas sprendimą kiekvienoje byloje dėl akto dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymo, Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto (Porto administracinis ir mokesčių teismas) pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus (jų turinys identiškas abiejose bylose):
„1. Ar laikinas automatiško stabdomojo poveikio panaikinimas, neišklausius priešingos šalies, numatytas [Įstatymo Nr. 30/2021], iš dalies pakeisto [Įstatymu Nr. 43/202[4], 25‑A straipsnio 2 ir 3 dalyse, atitinka [Direktyvos 2007/66] 2d straipsnį, kai šis straipsnis aiškinamas taip, kad tokio poveikio panaikinimas bet kuriuo atveju siejamas su priešingos šalies išklausymu ir išankstiniu visų sprendimo, kuris turi būti priimtas, aspektų įvertinimu iš esmės?
2. Ar tas minėtos direktyvos 2d straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, pateisinančiu automatiško stabdomojo poveikio panaikinimą, laikomas ekonominis suinteresuotumas neprarasti Europos lėšų dėl vėlavimo įgyvendinti finansuojamą projektą? Be to, ar vien ekonominis nuostolis yra neproporcinga pasekmė, atsižvelgiant į interesus, kuriuos siekiama apsaugoti taikant automatišką stabdomąjį poveikį, suderinama su 2d straipsnio 3 dalies antra pastraipa?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
13. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2025 m. balandžio 8 d.
14. Rašytines pastabas pateikė Edia, I‑Sete, Čekijos ir Portugalijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Visos jos, išskyrus Čekijos vyriausybę, dalyvavo 2026 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje.
IV. Vertinimas
A. Pirminės pastabos
15. Kad būtų galima geriau suprasti ginčo esmę, tikslinga trumpai apibūdinti sistemą, nustatytą 2024 m. iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnyje; pagal šią sistemą:
– pradinė stadija: laiku pateikus skubų skundą dėl sprendimo dėl viešojo pirkimo sutarties skyrimo, to sprendimo galiojimas automatiškai sustabdomas(8),
– antras (galima) stadija: atsakovė(9) gali prašyti teismo laikinai panaikinti automatišką sustabdymą, neišklausius priešingos šalies. Teismas turi patenkinti šį prašymą, jeigu iš esmės konstatuoja, kad kyla rizika prarasti Europos finansavimą; šiuo tikslu pakanka, kad pareiškėjas pateiktų dokumentą, kuriuo patvirtinamas sprendimas finansuoti sutartį apimantį projektą. Tokiu atveju teismas laikinai panaikina iš pradžių nustatytą sustabdymą,
– trečia stadija: apie sprendimą laikinai panaikinti automatišką sustabdymą pranešus pareiškėjui, šis gali prašyti palikti galioti sustabdymą (tiksliau – jį atnaujinti); toks prašymas perduodamas perkančiajai organizacijai,
– galiausiai teismas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės išsprendžia panaikindamas stabdomąjį poveikį, jeigu palyginęs atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus konstatuoja, kad žala, kuri kiltų palikus stabdomąjį poveikį galiojantį, yra didesnė už žalą, galinčią atsirasti dėl jo panaikinimo.
B. Taikomos Sąjungos teisės nuostatos
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniai klausimai susiję su Direktyvos 89/665 2d straipsnio aiškinimu.
17. Direktyvos 89/665, kurioje reglamentuojamos peržiūros procedūros viešojo pirkimo sutarčių skyrimo srityje, 2d straipsnyje apibrėžtas šių sutarčių negaliojimas, kai jos jau yra sudarytos. Viena iš priežasčių, dėl kurių sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, yra to straipsnio 1 dalies b punkte numatytas tam tikrų (tos pačios direktyvos) nuostatų pažeidimas, jeigu dėl šio pažeidimo konkurso dalyvis neteko galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš sudarant sutartį.
18. Taigi 2d straipsnis taikomas sudarius sutartis kilusių ginčų srityje. Jis pagrįstas prielaida, kad viešojo pirkimo sutartis jau buvo sudaryta ir kad dėl tam tikrų trūkumų ji yra negaliojanti.
19. Vis dėlto abiejose bylose, kuriose pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, ginčas kilo dėl klausimų, susijusių su Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta laikinąja apsauga. Nacionalinė nuostata, kurios atitiktis šiai direktyvai yra ginčijama (t. y. 2024 m. iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnis), yra taikoma prieš sudarant sutartis kilusių ginčų srityje, kaip nurodyta jos pačios pavadinime.
20. Vadinasi, Direktyvos 89/665 2d straipsnis netaikomas laikinosioms apsaugos priemonėms, kurias prašoma nustatyti aktui dėl sutarties skyrimo, nes šios priemonės reglamentuotos direktyvos 2 straipsnyje.
21. Visų pirma Direktyvos 89/665 2 straipsnyje numatytos preliminarios procesinės priemonės, leidžiančios prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 dalis), automatiškas sprendimo dėl sutarties skyrimo sustabdymas (3 dalis) ir už peržiūros procedūras atsakingos institucijos teisė nustatyti ar atsisakyti nustatyti laikinąsias apsaugos priemones (5 dalis).
22. Taigi prejudiciniai klausimai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į Direktyvos 89/665 2 straipsnį, tačiau juos analizuojant gali būti naudinga remtis šios direktyvos 2d straipsniu.
C. Pirmasis prejudicinis klausimas
23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar „<...> laikinas automatiško stabdomojo poveikio panaikinimas, neišklausius priešingos šalies, numatytas [Įstatymo Nr. 30/2021], iš dalies pakeisto [Įstatymu Nr. 43/202[4], 25‑A straipsnio 2 ir 3 dalyse“, atitinka Direktyvą 89/665.
24. Pagal Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnio 2 ir 3 dalis teismas, iš anksto neišklausęs priešingos šalies, automatišką stabdomąjį poveikį laikinai panaikina, jeigu to prašo atsakovas, teigiantis, kad kyla rizika prarasti sutarties finansavimą.
25. Pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą valstybės narės privalo priimti teisėkūros priemones, būtinas užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai galėtų būti veiksmingai peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2–2f straipsniuose nustatytų sąlygų.
26. Atsižvelgdamas į tikslą „užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į veiksmingą teisinę gynybą <...>, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose“(10), Teisingumo Teismas nusprendė, kad suinteresuotiesiems asmenims turi būti suteikta „real[i] galimyb[ė] [pateikti skundą], įskaitant galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones“ iki sutarties sudarymo(11).
27. Direktyvos 89/665 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „nepriklausoma pirmosios instancijos institucija“ peržiūri sprendimą dėl sutarties skyrimo(12). Jeigu pateiktas prašymas atlikti šią peržiūrą, perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties.
28. Iš tiesų pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 3 dalį valstybės narės teisėje turi būti užtikrinta, kad perkančioji organizacija nesudarytų sutarties, kol minėta pirmosios instancijos peržiūros institucija nepriims sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar dėl peržiūros. Laikotarpis, kuriam sustabdomas sutarties sudarymas, baigiasi ne anksčiau už kitose Direktyvos 89/665 nuostatose numatytą terminą(13).
29. Pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 4 dalį 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis yra vienas iš tų, kai peržiūros procedūra turi automatišką stabdomąjį poveikį.
30. Nagrinėjami nacionalinės teisės aktai pradiniame etape atitinka reikalavimą, kad akto dėl sutarties skyrimo galiojimas būtų sustabdytas automatiškai: vien tik prašymo peržiūrėti aktą dėl sutarties skyrimo pateikimas (per dešimt darbo dienų nuo akto įteikimo) ex lege reiškia, kad tas aktas laikinai netenka galios.
31. Problema kyla, kai perkančioji organizacija (atsakovė) nesutinka dėl akto dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymo ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog sutartis finansuojama arba bendrai finansuojama Europos lėšomis, kyla rizika prarasti tą finansavimą.
32. Tokiu atveju pagal ginčijamą teisės aktą teismas privalo laikinai panaikinti sustabdymą, iš anksto neišklausęs subjekto, pateikusio skundą, dėl kurio tas galiojimas buvo sustabdytas(14). Be to, privalomas sustabdymo panaikinimas reiškia, kad neatliekamas joks atitinkamų interesų vertinimas.
33. Pirmasis prejudicinis klausimas yra susijęs ne tik su jau patvirtinto automatiško sustabdymo panaikinimu, bet ir su tuo, kad (antrojoje laikinosios apsaugos priemonės taikymo stadijoje) nebuvo išklausytas asmuo, pateikęs skundą ir pasiekęs, kad akto dėl sutarties skyrimo galiojimas būtų automatiškai sustabdytas.
34. Atskirai išnagrinėsiu du ginčijamos teisės normos aspektus: a) patį automatiško sustabdymo panaikinimą; ir b) pareiškėjo nedalyvavimą šioje laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo stadijoje.
1. Automatiškas sustabdymo panaikinimas
35. Dėl akto, kuriuo skiriama sutartis, galiojimo automatiško sustabdymo panaikinimo jau nurodžiau, kaip, užginčijus šį aktą, jo galiojimas turi būti automatiškai sustabdomas pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 3 ir 4 dalis(15).
36. Sustabdymas galioja (siekiant užtikrinti, kad perkančioji organizacija negalėtų sudaryti sutarties) tol, kol peržiūros institucija „nepriims sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias [apsaugos] priemones ar dėl peržiūros“ (Direktyvos 89/665 2 straipsnio 3 dalis).
37. Šios nuostatos esmė yra prieš sudarant sutartį pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalį užtikrinti visapusišką teisinę apsaugą „toje stadijoje, kai pažeidimus dar galima ištaisyti“(16). Taip konkurso dalyviams suteikiama reali galimybė veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, o ne tik a posteriori susidurti su įvykusiais faktais(17).
38. Vis dėlto nagrinėjamame teisės akte yra įtvirtinta taisyklė, kuria iškraipomas automatiškas sprendimo dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymas, nes vietoj šio sustabdymo numatyta visiškai priešinga taisyklė: automatiškas sustabdymas panaikinamas, kol kompetentinga institucija priims sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar dėl peržiūros, jeigu perkančioji organizacija to prašo (ir teigia, kad gali būti prarastas sutarčiai skirtas Europos finansavimas).
39. Nors sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tai nenurodyta, jeigu „automatiško sustabdymo panaikinimo“ taisyklė ir turi tam tikrą prasmę, tai ta prasmė yra suteikti galimybę sudaryti sutartį nuo to momento, nelaukiant vėlesnio peržiūros institucijos (paprastai teismo) sprendimo. Vienintelė kliūtis, trukdžiusi perkančiajai organizacijai sudaryti tą sutartį su savo pasirinktu laimėtoju, buvo automatiškas sustabdymas, kuris nebetaikomas, kai perkančioji organizacija dėl jo imasi atitinkamų veiksmų.
40. Teismo posėdyje visos šalys (taip pat Portugalijos vyriausybė ir perkančioji organizacija) patvirtino, kad automatiško sustabdymo panaikinimas leidžia perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį(18). Kaip teisingai teigia Komisija ir Čekijos vyriausybė, toks patvirtinimas reiškia, kad ginčijama nuostata neatitinka Direktyvos 89/665 2 straipsnio.
41. Pagal jokią Direktyvos 89/665 nuostatą nacionalinės teisės aktuose negalima nustatyti tokios plačios išimties, taikomos aiškiam reikalavimui, kad užginčijus sprendimą dėl sutarties skyrimo būtų automatiškai sustabdytas šio sprendimo vykdymas, kol peržiūros institucija nuspręs dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar dėl skundo.
42. Kartoju, Direktyvos 89/665 2 straipsnyje numatytas reikalavimas ginčijama nuostata pakeistas: vietoj šios direktyvos taisyklės nustatyta kita, kuria padarytas radikalus pakeitimas, susijęs su automatišku skundo poveikiu. Vietoj pradinio automatiško sustabdymo įtvirtintas automatiškas tokio sustabdymo panaikinimas.
43. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal ginčijamą nuostatą peržiūros institucija tuo metu neturi jokios diskrecijos nuspręsti, ar panaikinti automatišką sustabdymą: kaip minėjau, pakanka, kad perkančioji organizacija per nustatytą terminą pateiktų atitinkamą prašymą ir kartu pateiktų dokumentą, kuriuo patvirtinamas sprendimas finansuoti projektą. Taigi šioje laikinosios apsaugos priemonės taikymo stadijoje peržiūros institucija negali pati palyginti atitinkamų viešųjų ir privačiųjų interesų.
44. (Santykinė) laisvė, kuria valstybės narės, neperžengdamos Direktyvos 89/665 ribų, naudojasi nustatydamos peržiūros procedūros tvarką, neleidžia joms pakeisti imperatyvios šios direktyvos nuostatos, kaip antai, tos, pagal kurią, pateikus skundą, galiojimas sustabdomas automatiškai, kol peržiūros institucija priims sprendimą.
2. Pareiškėjo išklausymas šioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje
45. Tai, kad ginčijama nacionalinė nuostata neatitinka Direktyvos 89/665 2 straipsnio, dar labiau matyti atsižvelgiant į aplinkybę, kad automatiškas sustabdymas panaikinamas inaudita altera parte, t. y. nesuteikus galimybės pareiškėjui pateikti pastabų dėl perkančiosios organizacijos prašymo.
46. Pareiškėjo nedalyvavimas šioje proceso stadijoje neatitinka pagrindinių taisyklių, kurios taikomos Direktyvoje 89/665 numatytoms peržiūros procedūroms.
47. Portugalijos vyriausybė teigia, kad nė vienoje iš devynių Direktyvos 89/665 2 straipsnio dalių nereikalaujama, kad pareiškėjas būtų išklausytas, kai teismas atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, nesutinka sustabdyti sutarties skyrimo procedūros(19). Ji priduria, kad pagal šį straipsnį valstybės narės turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar ir kada pareiškėjas gali dalyvauti bylose, kai teismas konstatuoja, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas(20).
48. Manau, kad toks požiūris neteisingas: šiuo atveju kalbama būtent apie Direktyvos 89/665 2 straipsnyje numatytos esminės peržiūros garantijos panaikinimą (t. y. automatišką sutarties skyrimo procedūros sustabdymą, kurį lemia pareiškėjo prašymas). Jeigu perkančioji organizacija savo ruožtu užginčija tokį sustabdymą ir prašo jį panaikinti, pagal rungimosi principu pagrįsto proceso reikalavimus kita šalis turi būti išklausyta prieš teismui priimant sprendimą šiuo klausimu.
49. Galima teigti, kad pareiškėjo dalyvavimas numatytas Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse ir tai yra tam tikra priemonė, taikoma siekiant ištaisyti jo ankstesnį (priverstinį) nedalyvavimą. Portugalijos vyriausybė šią priemonę laiko „rungimosi principu pagrįsto atidėto proceso mechanizmu“(21).
50. Vis dėlto manau, kad dalyvavimo ex post, kai pareiškėjas prašo atnaujinti automatišką sustabdymą po to, kai jo neišklausius buvo nuspręsta šį sustabdymą panaikinti, nepakanka siekiant pašalinti pirma minėtą didelį procesinį trūkumą.
51. Kartoju, Portugalijos vyriausybės nurodytas rungimosi principu pagrįstas atidėtas procesas negali pakeisti pareiškėjo (pateikusio prašymą, lėmusį, kad akto dėl sutarties skyrimo galiojimas buvo automatiškai sustabdytas) išankstinio dalyvavimo. Pareiškėjui turi būti bent suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš nusprendžiant panaikinti tą sustabdymą.
52. Bet kuriuo atveju nesuprantu, kodėl Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyti procedūriniai reikalavimai negalėtų būti vykdomi, kai perkančioji organizacija pateikė prašymą panaikinti sustabdymą(22). Šis prašymas būtų perduotas pareiškėjui, kuris galėtų pateikti argumentus, kodėl sustabdymas turėtų būti paliktas galioti.
53. Iš tiesų pagal CPTA 103‑A straipsnį, kuriame numatyta bendra taisyklė dėl automatiško stabdomojo skundų, teikiamų prieš sudarant sutartį, poveikio, pareiškėjui suteikiamas trumpas terminas (penkios dienos) atsakyti į priešingos šalies prašymą panaikinti automatišką akto dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymą. Taip įgyvendinamas pagrindinis rungimosi principu pagrįsto proceso principas.
54. Teismo posėdyje EDIA ir Portugalijos vyriausybė pažymėjo, kad naujoji taisyklė buvo priimta siekiant suderinti bendrajame viešųjų pirkimų teisės akte numatytą sutarties sudarymo terminą (trisdešimt dienų) ir terminą, per kurį turi būti nuspręsta dėl laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nuspręsta galutinai panaikinti arba palikti galioti akto dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymą(23).
55. Taigi neatsižvelgiant į tai, kad šiuo argumentu vis dar nepaaiškinta, kodėl kita šalis visų pirma neišklausoma (pakaktų nustatyti perkančiajai organizacijai ir pareiškėjui taikomus terminus), iš jo matyti tam tikras nustatytos tvarkos nenuoseklumas: jeigu neklystu, palyginus procedūrų trukmę, Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnyje numatyta išimtinė procedūra trunka 28 dienas, o CPTA nustatyta bendroji procedūra gali būti užbaigta vos per 13 dienų, įskaitant kitai šaliai išklausyti skirtas dienas (jos trukmė priklauso nuo perkančiosios organizacijos operatyvumo pateikiant prašymą panaikinti automatišką sustabdymą).
3. Tarpinė išvada
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti neigiamai: su Direktyvos 89/665 2 straipsniu yra nesuderinama tokia nacionalinės teisės norma, pagal kurią automatiškas stabdomasis pateikto skundo dėl akto dėl sutarties skyrimo poveikis turi būti laikinai panaikintas: a) neišklausius pareiškėjo, prašiusio sustabdyti minėto akto galiojimą; b) nesuteikus galimybės teismui tuo metu palyginti atitinkamų viešųjų ir privačiųjų interesų.
D. Antrasis prejudicinis klausimas
57. Pirmąja šio klausimo dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar „<…> privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, pateisinančiu automatiško stabdomojo poveikio panaikinimą, laikomas ekonominis suinteresuotumas neprarasti Europos lėšų dėl vėlavimo įgyvendinti finansuojamą projektą“.
58. Atsakymas į tokį klausimą priklauso nuo proceso stadijos, su kuria klausimas turi būti laikomas susijusiu:
– jeigu jis susijęs su antrąja prieš sudarant sutartį vykstančio proceso stadija (t. y. sustabdymo panaikinimu inaudita altera parte ir nesuteikus galimybės teismui palyginti viešųjų ir privačiųjų interesų), atsakymą jau pateikiau išnagrinėjęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą: šis mechanizmas tiesiog neatitinka Direktyvos 89/665,
– jeigu, priešingai, klausimas susijęs su rizikos veiksnio (galimybės prarasti projektui suteiktą Europos finansavimą) poveikiu galutiniam sprendimui, kurį, kai įvykdomi Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyti procedūriniai reikalavimai, priima institucija, turinti nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, situacija yra kitokia ir ją reikia išnagrinėti išsamiau.
59. Toliau pateiktos pastabos susijusios su antrąja situacija.
60. Pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 5 dalį peržiūros institucijai leidžiama atsižvelgti į galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti(24).
61. Šie interesai apima: a) nelaimėjusių konkurso dalyvių, siekiančių, kad viešojo pirkimo sutartis nebūtų sudaryta, interesus; ir b) bendruosius interesus, susijusius tiek su siekiu užtikrinti viešojo pirkimo sutarčių skyrimo procedūrų spartą ir administracinių veiksmų efektyvumą, tiek su siekiu, kad nebūtų prarastas pačios sutarties finansavimo šaltinis.
62. Pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 5 dalį institucija, turinti galutinai išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi palyginti atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus. Kartoju, šia nuostata Sąjungos teisės aktų leidėjas nelaimėjusio konkurso dalyvio interesus norėjo derinti su perkančiosios organizacijos (taip pat jau paskirto konkurso laimėtojo) interesais ir kitais viešaisiais interesais.
63. Portugalijos vyriausybės teigimu, nagrinėjamu teisės aktu siekta Sąjungos pripažįstamo bendrojo intereso tikslo: užtikrinti greitas sutarčių skyrimo procedūras, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. būtų įgyvendinti nacionalinei plėtrai strategiškai svarbūs projektai ir taip būtų išsaugotas Portugalijos Respublikai suteiktas Europos finansavimas, skirtas tems projektams.
64. Be abejo, užtikrinti greitas viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas bendrojo intereso tikslas(25). Vis dėlto tai nėra vienintelis tikslas ir ne visais atvejais jis turi būti viršesnis už kitus.
65. Be to, Portugalijos institucijos, įskaitant įstatymų leidžiamąją valdžią, teisėtai siekia neprarasti Europos finansavimo, skirto tam tikroms Europos lėšomis finansuojamoms sutartims. Galimi finansiniai nuostoliai, atsirandantys dėl rizikos prarasti Europos finansavimą, yra viešasis interesas, į kurį peržiūros institucija turi atsižvelgti atlikdama vertinimą pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 5 dalį.
66. Atsižvelgiant į visa tai svarbiausia yra, kad peržiūros institucija ir toliau turėtų teisę palyginti atitinkamus interesus, o grėsmė prarasti Europos finansavimą negali būti vienintelis motyvas siekiant leisti panaikinti akto dėl sutarties skyrimo galiojimo sustabdymą.
67. Sutinku su Čekijos vyriausybe(26), kad jeigu argumentas dėl galimo Europos finansavimo praradimo būtų papildytas kitais argumentais, susijusiais su sutarties kontekstu (pavyzdžiui, jos kritine svarba gynybai, saugumui ar esminės infrastruktūros diegimui), peržiūros institucija, atlikusi individualų vertinimą pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 5 dalį, galėtų nuspręsti, kad šie viešieji interesai yra viršesni už konkurso dalyvių interesus, ir teisėtai panaikinti stabdomąjį poveikį.
68. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atmetu galimybę finansavimo praradimo riziką laikyti privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kuris visada ir iš esmės būtų palankesnis perkančiajai organizacijai, nei asmeniui, kuris ginčija jos sprendimus(27).
69. Jeigu viešojo intereso apsaugai, susijusiai su Europos lėšų panaudojimu, būtų teikiama absoliuti viršenybė, tai galėtų paskatinti oportunistinį perkančiųjų organizacijų elgesį: remdamosi šiuo interesu, jos būtų linkusios neteisėtai skirti viešojo pirkimo sutartis, susijusias su tokį finansavimą gaunančių projektų įgyvendinimu, žinodamos, kad jų aktų dėl sutarčių skyrimo galiojimas niekada nebus sustabdytas.
70. Taip aiškinama Įstatymo Nr. 30/2021 25‑A straipsnio 8 dalis (kurios turinys, kaip minėjau, identiškas CPTA 103‑A straipsnio 4 dalies turiniui) nėra nesuderinama su Direktyvos 89/665 2 straipsnio 5 dalimi. Pagal nacionalinę nuostatą institucija, turinti priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, gali tinkamai palyginti visus atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus, siekdama įvertinti, ar žala, kuri kiltų palikus galioti stabdomąjį poveikį, yra didesnė už žalą, galinčią atsirasti dėl jo panaikinimo.
71. Atlikdama šį lyginimą peržiūros institucija neabejotinai gali įvertinti periculum in mora (konkrečiai – riziką, kad dėl vėlavimo bus prarastas finansavimas), taip pat kitus veiksnius, į kuriuos paprastai atsižvelgiama siekiant nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip vieną iš tokių veiksnių ji turi įvertinti, ar kandidato, kurio pasiūlymas buvo atmestas, skundas yra pagrįstas.
72. Šiame etape reikia grįžti prie klausimo, ar Direktyvos 89/665 2d straipsnio 3 dalis yra naudinga siekiant atsakyti į antrojo prejudicinio klausimo pirmąją dalį.
73. Pagal Direktyvą 89/665, iš dalies pakeistą Direktyva 2007/66/EB(28) (pagal Direktyvos 2007/66 21(29) ir 22(30) konstatuojamąsias dalis, taip pat iš dalies pakeistos Direktyvos 89/665 2d ir 2e straipsnius) tuo atveju, kai sutartys iš esmės turėtų būti pripažintos negaliojančiomis dėl neteisėtumo, galima „pripažinti j[ų] visą arba dalinį laikiną poveikį“, t. y. sutartį palikti galioti, nepažeidžiant galimybės skirti atitinkamas sankcijas ir įpareigoti atlyginti nuostolius(31).
74. Kaip minėjau, Direktyvos 89/665 2d straipsnis taikomas, kai sutartis jau sudaryta, o ne prieš ją sudarant. Taigi jo nuostatos netaikomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sistemai, numatytai tos pačios direktyvos 2 straipsnyje.
75. Jeigu vis dėlto būtų norima remtis Direktyvos 89/665 2d straipsnio 3 dalimi, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal šią nuostatą:
– galima nepripažinti sutarties negaliojančia, net jei ji buvo skirta neteisėtai, jeigu dėl privalomųjų bendrojo intereso pagrindų tą sutartį būtina palikti galioti,
– ekonominius interesus galima laikyti privalomaisiais (bendrojo intereso) pagrindais, siekiant išsaugoti sutarties galiojimą, tik išimtiniais atvejais, kai tos sutarties negaliojimas sukeltų neproporcingas pasekmes.
76. Direktyvos 89/665 2d straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės yra nustatytos tam, kad neteisėtai skirtą sutartį būtų galima išlaikyti galiojančią tam tikromis sąlygomis. Taigi jos netaikomos tuo atveju, kai sutartis dar nėra sudaryta ir teismas gali sustabdyti sutarties skyrimo galiojimą.
77. Ši mano atsakymo dalis susijusi su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrojo prejudicinio klausimo paskutine dalimi: „ar vien ekonominis nuostolis yra neproporcinga pasekmė, <...> suderinama su [Direktyvos 89/665] 2d straipsnio 3 dalies antra pastraipa?“.
78. Neatsižvelgiant į tai, kad pateikta nuoroda į Direktyvos 89/665 2d straipsnį, dėl mano jau išanalizuotų priežasčių nuspręsti, kurie nagrinėjami interesai – viešieji ar privatieji – yra svarbesni, turi peržiūros institucija, atsižvelgdama į visas kiekvienos bylos aplinkybes. Nėra abstraktaus sprendimo, kurį būtų galima visuotinai taikyti siekiant nustatyti, ar vienas pasirinkimas (panaikinti sustabdymą) yra proporcingesnis už kitą (palikti galioti tą patį sustabdymą, kol bus priimtas sprendimas iš esmės išnagrinėjus skundą dėl sutarties skyrimo).
V. Išvada
79. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti į Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto (Porto administracinis ir mokesčių teismas, Portugalija) prejudicinius klausimus:
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys
turi būti aiškinamos taip:
pagal jas draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje nustatyta, kad vien įrodžius, jog sutartis yra finansuojama arba bendrai finansuojama Europos lėšomis, nacionalinis teismas perkančiosios organizacijos prašymu privalo laikinai panaikinti skundo dėl sprendimo skirti viešojo pirkimo sutartį automatišką stabdomąjį poveikį;
pagal jas nedraudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teismui suteikiama teisė tinkamai palyginti visus atitinkamus viešuosius ir privačiuosius interesus, siekiant įvertinti, ar žala, kuri kiltų palikus galioti stabdomąjį poveikį, yra didesnė už žalą, galinčią atsirasti dėl jo panaikinimo. Nėra jokių kliūčių kaip vieną iš tų viešųjų interesų nustatyti papildomą vertinimo veiksnį (jis nebūtinai turi būti viršesnis), kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų prarastas Europos finansavimas ar bendras finansavimas, suteiktas sutartyje numatytam statybos projektui.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 Pakeitimas buvo padarytas Lei n.º 43/2024, de 2 de dezembro, que altera a Lei n.º 30/2021, de 21 de maio, que aprova medidas especiais de contratação pública (2024 m. gruodžio 2 d. Įstatymas Nr. 43/2024, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. gegužės 21 d. Įstatymas Nr. 30/2021, kuriuo patvirtinamos specialiosios viešųjų pirkimų priemonės; toliau – Įstatymas Nr. 43/2024). Įstatymu Nr. 43/2024 įvairiais straipsniais (įskaitant 25‑A straipsnį) buvo papildytas Lei n.º 30/2021, de 21 de maio, que aprova medidas especiais de contratação pública e altera o Código dos Contratos Públicos, aprovado em anexo ao Decreto-Lei n.º 18/2008, de 29 de janeiro, o Código de Processo nos Tribunais Administrativos, aprovado em anexo à Lei n.º 15/2002, de 22 de fevereiro, e o Decreto-Lei n.º 200/2008, de 9 de outubro (2021 m. gegužės 21 d. Įstatymas Nr. 30/2021, kuriuo patvirtinamos specialiosios viešųjų pirkimų priemonės ir iš dalies keičiamas Viešųjų pirkimų kodeksas, patvirtintas kaip 2008 m. sausio 29 d. Dekreto-įstatymo Nr. 18/2008 priedas, Administracinio proceso kodeksas, patvirtintas kaip 2002 m. vasario 22 d. Įstatymo Nr. 15/2002 priedas, ir 2008 m. spalio 9 d. Dekretas-įstatymas Nr. 200/2008, toliau – Įstatymas 30/2021 arba 2024 m. iš dalies pakeistas Įstatymas 30/2021).
3 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246), iš dalies pakeista 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1).
4 2008 m. sausio 29 d. Decreto-Lei n.º 18/2008, Código dos Contratos Públicos (Dekretas-įstatymas Nr. 18/2008 dėl Viešųjų pirkimų kodekso) (Diário da República, 1-oji serija, Nr. 20, 2-asis priedas, 2008 m. sausio 29 d.), iš dalies pakeistas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Decreto-Lei n.º 111-B/2017 (Dekretas-įstatymas Nr. 111-B/2017) (Diário da República, Nr. 168/2017, 1-oji serija, Nr. 168, 2-asis priedas, 2017 m. rugpjūčio 31 d.).
5 Lei n.º 15/2002, Código de Processo nos Tribunais Administrativos (Įstatymas Nr. 15/2002 dėl Administracinio proceso kodekso; toliau – CPTA) (Diário da República, Nr. 45/2002, I A-serija, Nr. 45, 2002 m. vasario 22 d.).
6 „Empreitada de Construção da Central Fotovoltaica Flutuante da Estação Elevatória dos Álamos“ (sutartis dėl Alamoso siurblinės plūduriuojančios fotovoltinės jėgainės statybos darbų).
7 „Empreitada de Construção das Centrais Fotovoltaicas Flutuantes da Estação Elevatória de S. Pedro e da Estação Elevatória de S.Matias“ (sutartis dėl San Pedro ir San Matiaso siurblinių plūduriuojančių fotovoltinių jėgainių statybos darbų).
8 Iš tiesų atrodo, kad ši stadija niekuo nesiskiria nuo bendrosios tvarkos, numatytos CPTA 103‑A straipsnyje.
9 Nuostata susijusi tik su „atsakovu“ (šią sąvoką, kaip ir sąvoką „perkančioji organizacija“, vartosiu toliau).
10 Direktyvos 2007/66 36 konstatuojamoji dalis.
11 2015 m. balandžio 23 d. Nutarties Komisija / Vanbreda Risk & Benefits (C‑35/15 P(R), EU:C:2015:275) 29 punktas ir jame nurodytas 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Fastweb (C‑19/13, EU:C:2014:2194) 60 punktas. Kursyvu išskirta mano.
12 Kiek tai susiję su šia nuostata, remiuosi byloje CROSS Zlín (C‑303/22, EU:C:2023:652) pateiktos savo išvados 44 ir paskesniais punktais.
13 Atidėjimo laikotarpio tvarka išsamiai reglamentuojama 2a straipsnyje.
14 Ši teismo pareiga atsiranda, kai įvykdytos dvi formalios sąlygos: per nustatytą terminą (dešimt darbo dienų nuo pranešimo apie sutarties skyrimą) buvo pateiktas atsakymas ir kartu pateiktas dokumentas, kuriuo patvirtinamas sprendimas finansuoti projektą.
15 Direktyvos 89/665 2 straipsnio 4 dalis yra kategoriška: „[p]eržiūros procedūros nebūtinai turi turėti automatinį sustabdymo poveikį sutarties suteikimo procedūroms, su kuriomis jos susijusios, išskyrus 3 dalyje ir 1 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus“. Taigi, a contrario sensu, Direktyvos 89/665 2 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju stabdomasis skundo poveikis yra automatiškas.
16 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Fastweb (C‑19/13, EU:C:2014:2194) 34 ir 59 punktai.
17 Teismo posėdyje Portugalijos vyriausybė pažymėjo, kad konkurso dalyviui, kurio paraiška atmesta, visada lieka galimybė kreiptis dėl civilinės atsakomybės, siekiant gauti kompensaciją už vykdant sutartį padarytą žalą. Šiuo klausimu Komisija argumentavo, kad pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti ne tik tai, kad dėl pažeidimo nukentėję asmenys gautų kompensaciją, bet ir tai, kad esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama atitaisyti pažeidimą. Jeigu absoliuti pirmenybė būtų teikiama interesui, susijusiam su rizika prarasti Europos finansavimą, Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies a punktas, aiškinamas atsižvelgiant į to paties straipsnio 5 dalį, taptų beprasmis: iš abiejų teisės normų matyti, kad nustatant tokias laikinąsias apsaugos priemones turi būti palyginti visi galimai pažeisti interesai.
18 Portugalijos vyriausybė nurodė, kad panaikinus automatišką sustabdymą galima tęsti procedūras, susijusias su sutarties pasirašymu, sudaryti sutartį ir netgi ją vykdyti. Ji pridūrė, kad vis dėlto praktiškai šiems veiksmams atlikti reikia tam tikro laiko, todėl per tą laiką gali būti priimtas sprendimas dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo.
19 Portugalijos vyriausybės rašytinių pastabų 23 punktas.
20 Portugalijos vyriausybės rašytinių pastabų 24 punktas.
21 Portugalijos vyriausybės rašytinių pastabų 25 punktas.
22 Teismo posėdyje Portugalijos vyriausybė kaip vienintelį (ir nepakankamą) šios priemonės paaiškinimą nurodė siekį pagreitinti procedūrą.
23 Argumentas buvo pagrįstas prielaida, kad Portugalijos teismai griežtai laikosi procesinių terminų ir sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima iki viešųjų pirkimų teisės akte nustatyto trisdešimties dienų termino pabaigos. I-Sete neigė, kad taip tikrai yra.
24 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo CROSS Zlín (C‑303/22, EU:C:2024:60) 61 ir 62 punktai.
25 „<…> Suinteresuotumas, kad viešojo pirkimo sutartys galėtų būti sudarytos pernelyg nedelsiant, yra toks viešasis interesas“ (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo CROSS Zlín, C‑303/22, EU:C:2024:60, 62 punktas). Vis dėlto Teisingumo Teismas dėl pareigos pakankamai aiškiai informuoti suinteresuotuosius asmenis apie apskundimo terminus, taikomus tam tikriems perkančiosios organizacijos sprendimams, nurodė, kad „[t]okio informavimo nebuvimo negali pateisinti procedūros spartumo siekis“ (2010 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑456/08, EU:C:2010:46, 63 punktas).
26 Čekijos vyriausybės rašytinių pastabų 18 punktas.
27 Teismo posėdyje Portugalijos vyriausybė, patvirtinusi, kad yra lyginami visi atitinkami interesai, nurodė, jog kai kurie teismai svarbesne laiko riziką prarasti Europos finansavimą ar bendrą finansavimą. I‑Sete paaiškino, kad teismai nebeatlieka išsamaus palyginimo, bet vietoj jo vertina riziką prarasti Europos finansavimą, kaip išskirtinę ir viršesnę aplinkybę.
28 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (OL L 335, 2007, p. 31).
29 „<…> nacionalinėje teisėje gali būti numatytas, pavyzdžiui, visų sutartinių įsipareigojimų panaikinimas atgaline data (ex tunc) arba, priešingai, – panaikinimas taikomas tik toms pareigoms, kurios dar turėtų būti vykdomos (ex nunc).“
30 „<...> valstybės narės gali peržiūros institucijoms suteikti galimybę nesužlugdyti sutarties arba pripažinti jos visą arba dalinį laikiną poveikį, jeigu dėl atitinkamu atveju susidariusių išskirtinių aplinkybių reikia atsižvelgti į tam tikras svarbias bendro intereso priežastis [tam tikrus privalomuosius bendrojo intereso pagrindus] <…>“. Kursyvu išskirta mano.
31 Čia pakartoju argumentus, kuriuos pateikiau išvados byloje CROSS Zlín (C‑303/22, EU:C:2023:652) 80 punkte.