(1)

2018 m. gegužės 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė Reglamentą (ES) 2018/683 (2), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, (toliau – padangos arba nagrinėjamasis produktas), nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

2018 m. spalio 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1579 (3), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas (toliau – pradinis antidempingo reglamentas).

(3)

2018 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1690 (4), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (toliau – pradinis antisubsidijų reglamentas).

(4)

Kinijos kaučiuko pramonės asociacijai (CRIA) ir Kinijos metalų, mineralinių ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmams (CCCMC) pateikus skundą, 2022 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo sprendimu sujungtose bylose T-30/19 ir T-72/19 (5) (toliau – Teismo sprendimas) panaikino pradinį antidempingo reglamentą ir pradinį antisubsidijų reglamentą tiek, kiek jie susiję su keliais eksportuojančiais gamintojais.

(5)

Teismui priėmus šį sprendimą Komisija atnaujino tyrimus ir 2023 m. balandžio 4 d. ji Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/737 (6) (toliau – antrasis antidempingo reglamentas) vėl nustatė galutinį antidempingo muitą, o Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2023/738 (7) (toliau – antrasis antisubsidijų reglamentas) – galutinį kompensacinį muitą.

(6)

2024 m. rugsėjo 6 d. Komisija užbaigė dvi dalines tarpines peržiūras (8) , (9): antidempingo priemonių ir kompensacinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121.

(7)

Šiuo metu galiojantys antidempingo muitai yra 0–35,74 EUR už vienetą.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (10), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(9)

Prašymą atlikti peržiūrą 2023 m. liepos 19 d. tam tikrų naujų ar restauruotų guminių pneumatinių padangų, naudojamų autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, pateikė Kovos su nesąžiningu padangų importu koalicija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2023 m. spalio 20 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių, taikomų tam tikroms į Sąjungą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir žinomoms su galiojimo termino peržiūra susijusioms asociacijoms, ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi:

(16)

Atrinkti 6 Sąjungos gamintojai. Atrinktiesiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties.

(17)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinkti gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save Komisijai, bet nepateikė prašomos informacijos ir sutikimo, kad gali būti atrenkamas. Jokie kiti nesusiję importuotojai apie save nepranešė.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės ir eksportuojančių gamintojų asociacijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Trys nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Dviem eksportuojančių gamintojų grupėms 2022 m. liepos mėn.–2023 m. birželio mėn. laikotarpiu teko apie 50 % eksporto į Europos Sąjungą, apie kurį turima duomenų, apimties, o trečiojo eksportuojančio gamintojo eksporto apimtis, kaip nustatyta, buvo nedidelė. Remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų nepateikta.

(22)

Atliekant pradinį tyrimą, 49 eksportuojantys gamintojai sutiko, kad gali būti atrenkami. Atliekant šį peržiūros tyrimą, atrankos klausimyno atsakymus pateikė tik trys eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, nors skunde buvo nurodyta daugiau kaip 140 eksportuojančių gamintojų.

(23)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams teko apie 50 % visos iš KLR į Europos Sąjungą importuojamų padangų apimties ir mažiau nei 2 % visų KLR pagaminamų padangų. Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš KLR Sąjungos rinkos dalis siekė apie 5,4 %, Komisija laikėsi nuomonės, kad pusė šio importo suteiktų pakankamai informacijos eksporto kainai ir dempingo tęsimuisi ar pasikartojimui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu įvertinti, todėl šį rodiklį galima laikyti tipišku viso importo iš KLR atžvilgiu.

(24)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(25)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem atrinktoms eksportuotojų grupėms ir šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams. Šis klausimynas nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbtas internete (13). Be to, Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjui.

(26)

Klausimyno atsakymus pateikė dvi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės ir 6 Sąjungos gamintojai. Vieno Sąjungos gamintojo „Recauchutagem São Mamede, Lda“ (toliau – RSM) atsakymas buvo nepakankamas ir Komisija paprašė šio gamintojo jį papildyti. Papildomo atsakymo negauta ir Komisija informavo RSM, kad ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir remtis turimais faktais. Daugiau pastabų iš šio Sąjungos gamintojo negauta.

(27)

Todėl Komisija naudojo likusių 5 Sąjungos gamintojų pateiktus duomenis. RSM duomenų nebuvimas turėjo tik nedidelį poveikį imties tipiškumui. Likusiems 5 Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties. Todėl šie likę atrinkti 5 Sąjungos gamintojai buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės atžvilgiu.

(28)

Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(30)

2024 m. lapkričio 11 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(31)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Surengtas klausymas „Giti“ prašymu.

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tam tikros naujos ar restauruotos guminės pneumatinės padangos, naudojamos autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, kurių KN kodai šiuo metu yra 4011 20 90 ir ex 4012 12 00 (TARIC kodas 4012 12 00 10). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija ir nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Peržiūrimasis produktas – tai ir naujos, ir restauruotos autobusų arba sunkvežimių pneumatinės padangos, kurioms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės. Abiejų rūšių nagrinėjamasis produktas pagamintas iš tų pačių žaliavų (nors technologija gali skirtis) ir yra panašios struktūros. Dėl žaliavų ir struktūros skirtumų skiriasi veiksmingumo savybės.

(34)

Naujų sunkvežimių ir autobusų padangų gamybos procesą sudaro: 1) kaučiuko maišymas, 2) padangos sudedamųjų dalių paruošimas, 3) (žalių) padangų gamyba, 4) vulkanizavimas ir 5) baigiamoji apžiūra. Visos sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos iš tų pačių pagrindinių žaliavų, t. y. natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, plieno, suodžių, kitų cheminių medžiagų ir alyvų ir audinio, ir jas sudaro tos pačios sudedamosios dalys, kaip antai protektoriaus juosta, šoninė sienelė, padangos karkaso vidaus sluoksnis, padangos krašto vielos, plieno juostos ir padangos kordai, net jeigu tarp įvairių šio produkto gamintojų esama tam tikrų skirtumų.

(35)

Be to, buvo nustatyta, kad naujos sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos taikant įvairias technologijas, bet tai nedaro poveikio bendroms išvadoms dėl pakeičiamumo.

(36)

Restauravimas iš esmės yra perdirbimo procesas, kai naudotos padangos atnaujinamos atkuriant senos padangos protektorių. Padangų karkasai yra pagrindiniai restauravimo proceso elementai, tad didelę restauruotojo veiklos dalį užima restauruoti tinkamų padangų karkasų atranka ir įsigijimas. Taigi padangų karkasai yra pagrindinė gamybos žaliava ir priklausomai nuo kokybės gali būti tikrasis pusgaminis arba atliekos.

(37)

Vėlgi šiame procese gali būti naudojamos įvairios technologijos, bet Komisijos išvados dėl pakeičiamumo dėl to nesikeičia.

(38)

Sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos labai įvairių rūšių ir dydžių ir naudojamos labai įvairioms komercinėms transporto priemonėms nuo vietos pristatymo sunkvežimių ir miesto ar regiono vidaus susisiekimo autobusų iki tolimojo susisiekimo sunkvežimių ir autobusų, atsižvelgiant į jų dydį ir apkrovos indekso specifikacijas. Jos netinka naudoti keleivinėms transporto priemonėms arba kitoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, taip pat visiškai visureigėms transporto priemonėms, kaip antai žemės ūkio traktoriams.

(39)

Parduodamos sunkvežimių arba autobusų padangos būna dviejų rūšių ir keturių kategorijų. Labiau tradicinis variantas yra padangos su kameromis; jose yra vidaus kamera, kurioje yra atskiras vožtuvas ir kuri yra padangos viduje. Padangose be kameros padanga ir ratlankis suformuoja hermetišką siūlę, o vožtuvas įtaisomas tiesiai ratlankyje. Didžioji dauguma Sąjungoje parduodamų sunkvežimių arba autobusų padangų yra padangos be kamerų. Keturios sunkvežimių arba autobusų padangų kategorijos: vairuojamosios padangos, varantiesiems ratams skirtos padangos, priekabų padangos ir universaliosios padangos, kurios gali būti naudojamos įvairiose transporto priemonės vietose. Vairuojamosios padangos skirtos naudoti priekinėje ašyje, kad būtų lengviau vairuoti, tačiau gali būti naudojamos visose sunkvežimių arba autobusų vietose priklausomai nuo transporto priemonės paskirties. Varančiųjų ratų padangos skirtos transmisijai ir užtikrina geresnę trauką. Priekabų padangos skirtos naudoti priekabose, o universaliąsias padangas galima naudoti visose transporto priemonės vietose priklausomai nuo jos paskirties.

(40)

Naujoms ar restauruotoms padangoms Sąjungos rinkoje taikomi vienodi saugos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB (14).

(41)

Iš Komisijos surinktos ir gautos informacijos matyti, kad Sąjungos autobusų ir sunkvežimių padangų rinka padalyta į tris pakopas arba segmentus. Nors pakopos nėra aiškiai atskirtos, suinteresuotųjų šalių nuomonė apskritai atitinka Komisijos išvadas dėl toliau aprašyto suskirstymo į kategorijas.

(42)

1 pakopos padangos – tai aukštos klasės naujos pagrindinių gamintojų prekių ženklų padangos. Prekių ženklo atpažinimas yra pagrindinis veiksnys, susijęs su šios pakopos padangomis, kuriuo pateisinamos gerokai didesnės kainos už tikėtinus gerus veiksmingumo rezultatus ir ypač dideles rinkodaros investicijas. Prie šios pakopos pirmiausia priskiriamos originaliosios įrangos sunkvežimių arba autobusų gamintojų (toliau – OE1) padangos. 1 pakopos padangų kokybė užtikrina didelę padangų restauravimo galimybę, nes padangos kuriamos taip, kad jas būtų galima kelis kartus atnaujinti, tad naudojant originalų produktą galima nuvažiuoti dar daugiau kilometrų (įprastai naudojant padangas restauruoti galima iki trijų kartų). 1 pakopos padangos taip pat siejamos su aukštesniu saugos lygiu, neretai užtikrinamas geras aptarnavimas po pardavimo.

(43)

2 pakopos padangos – tai daugiausia ne aukštos klasės naujos ir restauruotos padangos, kurių kainos sudaro maždaug 65–80 % 1 pakopos padangų kainos. Prie šios pakopos gali būti priskiriamos originaliosios įrangos priekabų gamintojų (toliau – OE2) padangos. Prekių ženklo atpažinimas ir šioje pakopoje atlieka svarbų vaidmenį ir prekių ženklai paprastai gerai žinomi iš pirkėjų, kurie taip pat gali atpažinti padangų gamintojus. Tokias padangas paprastai galima restauruoti bent vieną kartą, nors mažiau nei 1 pakopos padangas, ir jų ridos veiksmingumas yra geras.

(44)

3 pakopos padangos – tai naujos ir restauruotos padangos, kurių ridos veiksmingumas yra prastesnis, o galimybė restauruoti – labai ribota arba jos nėra. Tokių padangų kaina paprastai mažesnė nei 65 % 1 pakopos padangų kainos ir ridos veiksmingumo. Toje pakopoje prekių ženklo atpažinimas beveik neegzistuoja ir pirkėjui priimant sprendimą pirkti lemiamu veiksniu tampa kaina. Tokioms padangoms aptarnavimo po pardavimo paslaugos paprastai nesiūlomos.

(45)

Restauruotos padangos gali būti priskiriamos prie 2 arba 3 pakopos. Nors kai kurias Kinijos padangas galima restauruoti, Kinijoje jų restauruojama labai nedaug. Tačiau restauravimas yra gana paplitęs Sąjungoje ir kitose rinkose, pvz., Brazilijoje. Sąjungoje restauravimo veiklą vykdo:

(46)

Komisija taikė tą patį naujų ir restauruotų padangų skirstymą pagal prekių ženklą, kaip ir per pradinį tyrimą. Šią informaciją taip pat pateikė skundo pateikėjas ir ji buvo pateikta visoms suinteresuotosioms šalims inicijavimo dieną.

(47)

Atliekant šį tyrimą nagrinėjamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(48)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(49)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip suprantama pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(50)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Kinijos Liaudies Respublikos, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, tam tikros iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamos naujos ar restauruotos guminės pneumatinės padangos, naudojamos autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 5,4 % Sąjungos rinkos, palyginti su 21,3 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Šie dydžiai išreikšti absoliučiais skaičiais.

(51)

Kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės, kurioms tenka apie 50 % visos padangų importo iš KLR į Europos Sąjungą apimties.

(52)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(53)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie padangoms gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė dvi eksportuojančių gamintojų grupės.

(54)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(55)

Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip suprantama pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(56)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(57)

2024 m. sausio 23 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė, kad galimomis tipiškomis šalimis gali būti laikomos šios šalys: Brazilija, Indonezija, Malaizija, Tailandas, Turkija ir Pietų Afrika.

(58)

Komisija gavo pastabų dėl pirmojo pranešimo iš pareiškėjo ir „Giti“ bei „Hankook“.

(59)

2024 m. liepos 16 d., išnagrinėjusi gautas pastabas ir papildomą informaciją, kurią pateikė „Hankook“, Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi laikydama Turkiją.

(60)

Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintojus – bendroves „Brisa Bridgestone“ ir „Goodyear Lastikleri Turk“.

(61)

Komisija gavo pastabų dėl antrojo pranešimo iš pareiškėjo ir „Giti“ bei „Hankook“. Visos pastabos išsamiai aptariamos 3.3 skirsnyje.

(62)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuota taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodą ir kad Kinijos sąnaudos ir kainos turėtų būti atmestos.

(63)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(64)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(65)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija per šį tyrimą padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(66)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(67)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(68)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(69)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(70)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (15), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje ir pan.). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita dėl Kinijos į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta tam tikrų svarbių įrodymų, kuriais ataskaita papildyta.

(71)

Pareiškėjas, remdamasis ataskaitoje pateiktais įrodymais, teigė, kad tiek pačiai Kinijos padangų pramonei, tiek kitiems pradinės grandies sektoriams, kurie yra itin svarbūs padangų gamybai, pvz., kaučiuko, energetikos ir plieno, taip pat galutinės grandies automobilių pramonei, didelį poveikį daro visapusis Kinijos vyriausybės dalyvavimas, todėl kainos ir sąnaudos yra labai iškraipytos. Pareiškėjas pabrėžia KKP įsitraukimą į ekonomiką ir įtaką jai, remdamasis 2018 m. Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto sprendimu dėl partijos ir valstybės institucijų reformos stiprinimo, Kinijos Prezidento kalba 20-ajame Komunistų partijos nacionaliniame kongrese, 2020 m. KKP centrinio komiteto paskelbtu potvarkiu, kuriame aiškiai deklaruojamas ketinimas dar aktyviau dalyvauti privačių bendrovių veikloje ir raginama politiškai ir ideologiškai šviesti privačių bendrovių direktorius. Pareiškėjas teigė, kad Kinijos vyriausybės kišimasis yra kelių formų, kurias iš esmės galima suskirstyti į tris skirtingas kryptis: administracinę, finansinę ir reguliavimo.

(72)

Pareiškėjas nurodė, kad įvairiais valdžios – valstybės, provincijų, savivaldybių – lygmenimis yra rengiami planai, papildomi sektorių planais. Šie planai yra teisiškai privalomi, turi būti įgyvendinami visais lygmenimis ir dėl to turi labai tiesioginį poveikį galimybėms gauti finansavimą, apmokestinimo tvarkai ar bendrovių pasirinkimui. Jis visų pirma nurodė 14-ąjį penkmečio planą (toliau – 14-asis penkmečio planas), taikomą 2021–2025 m., kuriuo remdamasis jis manė, kad aktyvus valstybės vaidmuo ekonomikoje aiškiai matomas, pvz., nustatant jos vaidmenį „skatinti“, „stiprinti“ arba „kurti“ Kinijos ekonomikos segmentus. Pareiškėjas daro išvadą, kad tokiais penkmečio planais toliau siekiama megzti tvirtesnį Kinijos vyriausybės ir valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) ryšį ir dar labiau stiprinti valstybės turto priežiūros sistemą. Tai gali būti atliekama įvairiai, įskaitant veiksmingą valstybės turto nuostolių prevenciją.

(73)

Pareiškėjas pabrėžia, kad Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės bankai, kurie turi laikytis vyriausybės politikos, o ne veikti pagal rinkos principus. Jis taip pat nurodė, kad Kinijos vyriausybė reguliavimo priemonėmis daugiausia kišasi į viešųjų pirkimų reguliavimą ir investavimo taisykles.

(74)

Pareiškėjas taip pat nurodė Komisijos išvadas dėl kelių neseniai atliktų tyrimų dėl Kinijos plieno ir naftos chemijos sektorių, kuriais patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, susijusių su pagrindiniais nagrinėjamojo produkto gamybos ištekliais, t. y. tyrimų dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (16), elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktų (17), vielos strypų (18), tam tikrų grafito elektrodų sistemų (19), silicio (20) ir labai atsparių tempimui poliesterių siūlų (21).

(75)

Be to, prašyme priminta apie toliau nurodytus elementus, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų.

(76)

Pirma, padangų pramonėje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso valstybės institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(77)

Pareiškėjas teigė, kad Kinijos vyriausybė ir toliau valdo didelę dalį nagrinėjamojo produkto pradinės grandies sektoriaus, įskaitant šias bendroves ir grupėms priklausančias bendroves:

(78)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Kinijos vyriausybė ir toliau valdo didelę dalį nagrinėjamojo produkto sektoriaus, įskaitant šias bendroves ir grupėms priklausančias bendroves:

(79)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Kinijos vyriausybė ir toliau valdo didelę dalį nagrinėjamojo produkto galutinės grandies sektoriaus, įskaitant šias bendroves ir grupėms priklausančias bendroves:

(80)

Todėl pareiškėjas pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė vadovauja Kinijos padangų pramonės bendrovėms ir jas kontroliuoja pagal ne rinkos jėgomis pagrįstus principus, todėl visur atsiranda didelių iškraipymų.

(81)

Antra, dėl valstybės dalyvavimo padangų bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas.

(82)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, Kinijos ekonomika kontroliuojama įsteigiant KKP padalinius tiek privačiose, tiek viešosiose įmonėse, ir jiems pavedant daryti esminį poveikį bendrovės funkcionavimui ir darbuotojams. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais, siekiant užtikrinti griežtesnį ir veiksmingesnį vykdymo užtikrinimą, buvo priimti keli VVĮ arba privačioms bendrovėms skirti reglamentai. Be kitų, buvo priimti 2020 m. reglamentai dėl Kinijos komunistų partijos valstybės įmonių visuomeninių organizacijų darbo, visų pirma jų 11 straipsnis, kuriuo KKP padaliniams bendrovėse suteikiama didelių vykdomųjų įgaliojimų. Šios nuostatos taip pat perteiktos tokių bendrovių kaip „Aeolus“ įstatuose. Prašyme taip pat nurodyta, kad panašūs reikalavimai buvo nustatyti ir privačioms bendrovėms. Nuo 2016 m. bendrovės patiria vis didesnį spaudimą suteikti KKP svarbesnį vaidmenį priimant sprendimus. Pavyzdžiui, jau 2018 m. įmonių valdymo kodekse į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės buvo raginamos savo vidaus taisyklėse skirti tam tikrą vaidmenį KKP. Pareiškėjas taip pat pacitavo Visos Kinijos pramonės ir prekybos federacijos pirmininko pavaduotojo Ye Qingo paaiškinimą, kad „kiniškomis savybės pasižyminčios šiuolaikinės įmonių sistemos“ sąvoka apima tris partijos kontrolės kryptis taikant i) žmogiškųjų išteklių mechanizmą, ii) priežiūrą ir auditą ir iii) profesines sąjungas. Taip pat pažymėta, kad KKP paprastai taiko „dvigubų funkcijų“ praktiką, pagal kurią vienam asmeniui tenka kelios funkcijos skirtingose struktūrose.

(83)

Pareiškėjas padarė išvadą, kad dėl Kinijos bendrovių lojalumo valstybei bei partijai ir dėl to atsirandančios pareigos siekti valstybės ir partijos politikos tikslų, jų gebėjimui laisvai nustatyti kainas (ir savo ruožtu veikti sąnaudas) daro tiesioginį poveikį ne rinkos veiksniai.

(84)

Be to, prašyme nurodyta, kad KKP įtaka bendrovės darbuotojams yra ypač didelė ir visų pirma apima pagrindinių vadovų skyrimą. Jame taip pat teigiama, kad KKP ir Kinijos įmonės glaudžiai susijusios ir kad tiek pagrindines vykdomąsias, tiek žmogiškųjų išteklių pozicijas VVĮ turi užimti KKP nariai. Privačioms bendrovėms taip pat patariama sukurti priežiūros mechanizmą, kuriam vadovautų partijos padalinys, turintis įgaliojimus taikyti drausmines priemones.

(85)

Todėl pareiškėjas padarė išvadą, kad KKP ir Kinijos vyriausybė, įvairiais valdymo lygmenimis dalyvaudamos tiek valstybinėse, tiek privačiose bendrovėse, gali priimti reikšmingus ir tiesioginius sprendimus dėl bendrovių verslo, laikydamosi ne laisvosios rinkos principų, o valstybės ar partijos lygmeniu nustatytų politinių ir pramoninių tikslų. Dėl to su rinka nesusijusios jėgos daro didelį poveikį sąnaudoms ir kainoms.

(86)

Pareiškėjas teigė, kad Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) tiesiogiai kontroliuoja bendrovių plėtrą, visų pirma dėl to, kad ji yra atsakinga už strateginių plėtros planų rengimą. Ekonomikos planavimas daro tiesioginį poveikį bendrovėms, nes jos privalo įgyvendinti įvairiuose planuose nustatytas privalomas gaires. Todėl NDRC ne tik atsako už bendrovių veiklos kryptį, bet ir daro tiesioginį poveikį jų valdymo sprendimams. Įvairiuose šiuose planuose įtvirtintas KKP ideologijos paisymas, todėl Kinijos bendrovės turi jos laikytis. Šių principų laikymąsi užtikrina bendrovėse veikiantys KKP padaliniai.

(87)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad valstybė veikė padangų pramonėje per pramonės asociacijas. Už visą Kinijos kaučiuko pramonę, įskaitant jos galutinės grandies produktus, pvz., padangas, yra atsakinga nacionalinė Kinijos kaučiuko pramonės asociacija (toliau – CRIA). Kadangi CRIA prižiūri Valstybės tarybos SASAC ir veikdama ji laikosi KKP principų, KKP tiesiogiai veikia padangų pramonę per pramonės asociaciją, kuri taip pat yra įvairiai susijusi su padangų gamintojų vadovais. Be CRIA, prašyme minima valstybės įtaka per CCCMC ir CAAM, dėl kurios valstybė ir partija gali kontroliuoti visą padangų gamybos grandinę ir taip atsieti kainas ir sąnaudas nuo laisvosios rinkos principų.

(88)

Prašyme taip pat nurodyta, kad KKP dažnai partijos narius skiria pagrindiniais padangų pramonės bendrovių vadovais. Jame visų pirma kalbama apie VVĮ ir būtent „Aeolus“, bet taip pat ir ne taip akivaizdžiai valstybės valdomas įmones, pvz., „Prinx Changshan“, „Zhongce Rubber Group Co., Ltd.“ ir „Sailun Group Co.“, kurių valdybose arba stebėtojų tarybose taip pat yra KKP narių.

(89)

Trečia, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(90)

Pareiškėjas visų pirma nurodė, kad padangų pramonei taikomos palankios politikos priemonės, t. y. asignavimai, skirti naftos chemijos produktams ir kaučiukui, taip pat politikos priemonės, kuriomis pirmenybė teikiama svarbioms sąnaudų sudedamosioms dalims, pvz., plienui, energijai ar tekstilei. Šiuo atžvilgiu jis nurodo, kad natūralusis kaučiukas gaminamas ir parduodamas pagal CRIA gaires. Pareiškėjas taip pat paminėjo Junano vyriausybės trejų metų žemės ūkio modernizavimo veiksmų planą, kuriame natūralusis kaučiukas priskiriamas prie „pagrindinės pramonės“ ir nurodomas kaip vystomoji sritis. Planu siekiama „plėsti specialiojo padangoms skirto kaučiuko gamybą“. Sanmeno apskrities ilgalaikiai tikslai laikotarpiui iki 2035 m. taip pat orientuoti į kaučiuko pramonę ir jais siekiama sukurti nacionalinį kaučiuko tikrinimo ir bandymų centrą.

(91)

Kalbant apie plieno sektorių, pareiškėjas pažymi, kad 14-ajame penkmečio plane taip pat minimas plieno pramonės skatinimas ir tobulinimas bei 2022 m. pradžioje paskelbtos Gairės dėl geležies ir plieno pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo siekiant įgyvendinti 14-ąjį penkmečio planą ir 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą. Plieno rinkos kontrolė vykdoma per Kinijos geležies ir plieno asociaciją (CISA), kurią prižiūri partijos stiprinimo agentūra, kuri iš tiesų yra Valstybės tarybos SASAC partijos komitetas.

(92)

Dėl energijos ir tekstilės pareiškėjas nurodė neseniai atliktus Komisijos ir JAV antidempingo tyrimus dėl Kinijos produktų, iš kurių matyti, kad elektros energijos kainas nustato provincijų NDRC. Tekstilės pramonė yra nurodyta 14-ajame penkmečio plane. Atitinkamai Pramonės ir informacinių technologijų departamentas yra paskelbęs pranešimą „2022 m. tekstilės ir drabužių pramonės veiksmų, susijusių su tiekimo optimizavimu ir modernizavimo skatinimu, pradžia“. Pagal šį pranešimą už užduočių planavimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Kinijos nacionalinė tekstilės ir aprangos taryba, o „Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija jai vadovauja, ją prižiūri ir valdo“.

(93)

Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros įgyvendinant 14-ajį penkmečio planą skatinimo padangos yra priskiriamos prie kaučiuko pramonės ir reikalaujama „didinti ekologiškų produktų dalį tokiose pramonės šakose kaip padangų pramonė“ ir skatinti su padangų produktais susijusią skaitmeninę transformaciją. Padangų pramonė taip pat vadovaujasi CRIA gairėmis. Antroji 14-ojo penkmečio plano plėtros sritis, naudinga padangų gamintojams, yra parama mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, visų pirma per Nacionalinį pažangiosios padangų įrangos ir pagrindinių medžiagų inžinerijos tyrimų centrą. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT) taip pat yra atrinkusi grupę „Sailun Group“ į šios pramonės šakos „nacionalinių pažangiosios gamybos bandomųjų pavyzdinių įmonių ir nacionalinių pramonės interneto bandomųjų pavyzdinių įmonių pirmąją grupę“ ir pagrindinių pramonės šakų būdingųjų pramonės interneto platformų pirmąją grupę.

(94)

Pareiškėjas rėmėsi ne tik keliomis provincijų politikos priemonėmis, bet ir kitomis, be kita ko:

(95)

Dėl galutinės grandies pramonės sektoriaus prašyme buvo nurodyti:

(96)

Dėl finansinių priemonių pareiškėjas visų pirma pažymėjo, kad:

(97)

Be to, prašyme teigiama, kad be priemonių, kuriomis teikiama plataus masto finansinė parama, Kinijos vyriausybė per savo vietos subjektus kišosi į bendrovių valdymą, ragindama jungtis ir reorganizuotis.

(98)

Galiausiai pareiškėjas nurodė padangų pramonei naudingą pasaulinės plėtros politiką. Ją, be kita ko, apima realizavimo vietų kūrimas įgyvendinant Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą; netiesioginė parama eksportui laivais; tai, kad Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva yra iš esmės diskriminacinė ir užslėpta užsienyje veikiančių Kinijos bendrovių finansavimo priemonė dalyvaujančių šalių sąskaita.

(99)

Ketvirta, kaip ir bet kuriame kitame Kinijos ekonomikos sektoriuje, padangų pramonės sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo.

(100)

Penkta, padangų pramonės sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos.

(101)

Pareiškėjas teigia, kad yra įrodymų, kad profesinėje sąjungoje aukštas pareigas užima vyresnieji partijos pareigūnai (VVĮ) arba vadovai (nevalstybinėse įmonėse), todėl ji tik teoriškai gali veiksmingai atstovauti darbuotojams. Jis taip pat nurodo, kad KLR vis dar nėra ratifikavusi kelių svarbiausių tarptautinių konvencijų dėl darbo, ir kad esama institucinių suvaržymų, trukdančių laisvai nustatyti darbo užmokestį. Be to, pareiškėjas mano, kad Kinijos darbo jėgai poveikį daro vadinamoji namų ūkių registravimo sistema, ir nurodė, kad priverčiamojo darbo naudojimas Sindziango regione prisideda prie darbo užmokesčio iškraipymo, nes jis greičiausiai naudingas (tiesiogiai ir per pradinės grandies subjektus) tame regione veikiantiems padangų gamintojams, pvz., VVĮ „Double Coin (Xinjiang) Kunlun Engineering Tire Co., Ltd“.

(102)

Šešta, padangų gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą.

(103)

Pareiškėjas teigė, kad minėti iškraipymai yra sisteminiai ir Kinijos vyriausybė kišasi į visus padangų tiekimo grandinės lygmenis, todėl susidaro tokia padėtis, kai vyriausybės iškraipymai vienaip ar kitaip veikia gamybos išteklius, tiems ištekliams reikalingus išteklius ir taip toliau.

(104)

Taigi pareiškėjas teigė, kad padangų sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(105)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai atliko remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai – tai, be kita ko, ataskaitoje ir atnaujintoje jos versijoje (toliau – atnaujinta ataskaita (22)), pateikti įrodymai, grindžiami viešai prieinamais šaltiniais.

(106)

Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(107)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (23).

(108)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (24). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(109)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu ir valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (25).

(110)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(111)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(112)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (26). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(113)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(114)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (27). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(115)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(116)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai.

(117)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(118)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (28).

(119)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (29).

(120)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (30).

(121)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (31).

(122)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pvz., išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (32).

(123)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (33).

(124)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(125)

Nagrinėjamojo produkto sektorių daugiausia aptarnauja VVĮ, pvz.: „China National Tyre & Rubber Co. Ltd“ (CNRC), kurią valdo SINOCHEM (SASAC kontroliuojama valstybės įmonė) (34)„Aeolus Tyres“, kurios 57,5 % priklauso valstybės valdomai įmonei CNRC (35), ir „Shuangqian (Double Coin) Tire Group Co., Ltd“, kurios 58,57 % priklauso valstybei (36).

(126)

Be to, valstybei nuosavybės teise priklauso didelės dalys kitose bendrovėse, įskaitant „Qingdao Doublestar“ (42,4 % (37)) ir „Guizhou Tyre Co., Ltd“ (26,47 % (38)).

(127)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse (VVĮ), bet ir privačiose bendrovėse (39), o KKP siekia vadovauti beveik kiekvienam šalies ekonomikos aspektui. Iš tiesų, dėl valstybės įtakos, daromos per KKP struktūras bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir strategiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(128)

Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės, pvz., MIIT gairės dėl aukštos kokybės naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ojo penkmečio plano laikotarpiu, kurių II.3 skirsnyje numatyta įgyvendinti „veiksmus, kuriais siekiama gerinti chemijos produktų tiekimo kokybę. Telkti dėmesį į strategines besiformuojančias pramonės šakas <...> ir spartinti <...> didelio našumo kaučiuko ir plastiko medžiagų <...> kūrimą. <...> Didinti ekologiškų produktų dalį tokiose pramonės šakose kaip <...> padangų <...>. Skatinti įmones gerinti produktų kokybę ir kurti bei puoselėti prekių ženklus“. Be to, minėtų gairių V skirsnyje numatyta sukurti „internetinę pramonės grandinės stebėseną, taikomą nefasuotiems produktams, pvz., trąšoms ir padangoms“ (40).

(129)

Padangų pramonei taip pat taikomos provincijų lygmens politikos priemonės, pvz., Šandongo provincijos 14-asis penkmečio planas dėl chemijos pramonės plėtros, kuriame konkrečiai numatyta „dėl padangų pramonės: griežtai įgyvendinti pramonės politiką ir pramonės standartus, jungti ir šalinti įmones, kurių metinis gamybos pajėgumas yra mažesnis nei 1,2 mln. plieninių radialinių padangų (išskyrus inžinerinės technikos padangas, aviacines padangas ir plačias padangas be kamerų) ir 5 mln. pusiau plieninių radialinių padangų (išskyrus nebliūkštančias padangas, aukščiausios klasės lenktyninių automobilių padangas ir itin siauras padangas). <...> Atsižvelgiant į aukščiausios klasės ir segmentuotas rinkas, kurti aukščiausios klasės produktus, pvz., itin siauras, subliūkštančias, mažos riedėjimo varžos, mažo triukšmingumo ir nebliūkštančias padangas, plėsti MTP ir didelio našumo radialinių padangų, pvz., išmaniųjų, saugių, mažos riedėjimo varžos ir itin atsparių susidėvėjimui padangų, gamybą, kad būtų padidinta produktų pridėtinė vertė ir rinkos dalys. Stiprinti padangų pramonės klasterius Šandongo pusiasalyje ir šiaurinėje Šandongo dalyje, stiprinti ryšius su pagalbine pramonės infrastruktūra, plėtoti kaučiuko priedų pramonės klasterį vakarinėje Šandongo dalyje ir plėsti kaučiuko perdirbimo įrenginių pramonės grupę rytinėje Šandongo dalyje. Visapusiškai gerinti padangų pramonės skaitmeninimą, tinklų plėtrą ir pažangią plėtrą, skatinti padangų pramonės pažangiųjų gamyklų statybą visoje provincijoje ir sukurti padangų pramonės interneto debesijos platformą. Aktyviai skatinti žaliuosius padangų gamybos procesus, pvz., cheminį kaučiuko rafinavimą ir paruošimo vulkanizavimui spinduliavimu technologijas, skatinti antrinį padangų naudojimą, skatinti žaliąją pirolizę ir atliekų padangų suodžių regeneravimo technologijas bei žaliąją žiedinę pramonės plėtrą. <...> Iki 2025 m. padangų pramonės produkcijos vertė pasieks 200 mlrd. RMB; bus 8 padangų bendrovės, kurių pardavimo pajamos viršys 10 mlrd. RMB, iš kurių daugiau kaip 2 viršys 20 mlrd. RMB rodiklį, o 1–2 bendrovės pateks į didžiausių pasaulinės padangų pramonės įmonių dešimtuką“ (41).

(130)

Vyriausybės kontrolę ir strateginę priežiūrą taip pat galima stebėti atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (42).

(131)

Pavyzdžiui, Kinijos kaučiuko pramonės asociacija (CRIA), kurios narės yra bendrovės CNRC, „Aeolus Tyres“, „Qingdao Doublestar“, „Shuangqian (double coin) Tire Group Co., Ltd“ ir „Guizhou Tyre Co., Ltd“ (43), savo įstatų 3 straipsnyje nurodo, kad ji „laikosi bendrojo Kinijos komunistų partijos vadovavimo. Pagal Kinijos komunistų partijos konstitucijos nuostatas asociacija įkuria Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Už asociacijos registraciją ir valdymą atsakinga institucija yra Civilinių reikalų ministerija, o už partijos stiprinimą atsakinga institucija – Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos partijos komitetas. Asociacija sutinka su institucijos, atsakingos už registraciją ir valdymą, ir institucijos, atsakingos už partijos stiprinimą, ir atitinkamo administracinio padalinio, verslo gairėmis, priežiūros ir valdymo priemonėmis“ (44). 36 straipsnyje taip pat nurodyta, kad už asociaciją atsakingi asmenys turi atitikti tokias sąlygas kaip „laikytis Kinijos komunistų partijos vadovavimo, remti Kinijos socializmą, ryžtingai įgyvendinti partijos poziciją, principus ir politiką ir užtikrinti gerą politinę kokybę“ (45).

(132)

Be to, CRIA turi 15 skyrių ir profesinių komitetų, ir padangų pramonės skyrius yra didžiausias. Asociaciją sudaro daugiau kaip 270 narių, daugiausia – padangų gamintojų, bet nariais taip pat yra mokslinių tyrimų institutai, kaučiuko mašinų gamintojai, žaliavų ir pagalbinių medžiagų gamybos ir platinimo bendrovės, susijusios su padangų gamyba. CRIA padangų pramonės skyrius vadovaujasi Kinijos kaučiuko pramonės asociacijos įstatų nuostatomis, jo tikslas – aptarnauti narius ir jis atlieka tarpininko tarp vyriausybės ir įmonių vaidmenį bei vykdo įvairias užduotis vadovaujant Generalinei asociacijai (46).

(133)

Asociacijai priklausančios bendrovės pagamina apie 80 % visų Kinijoje pagaminamų padangų. Asociacija turi 62 valdymo vienetus, pirmininkavimo funkcijas atlieka bendrovė „Zhongce Rubber Group Co., Ltd“, o pavadavimo – „Sailun Group Co., Ltd“, „Linglong Tire Co., Ltd“, „SHUANGQIAN Tire Group Co., Ltd“, „Triangle Tire Co., Ltd“, „Michelin (China) Investment Co., Ltd“ ir kitos gerai žinomos vidaus ir užsienio padangų bendrovės (47).

(134)

Pati asociacija pabrėžia savo politikos poveikį rinkai, visų pirma teigdama, kad „[2023 m.] pagrindinių žaliavų kainos pirmąjį pusmetį mažėjo, o trečiąjį ketvirtį nuosekliai didėjo, todėl padangų pramonės kainos atitinkamai augo. Nepaisant to, per pirmuosius 10 mėnesių pelnas, susijęs su suodžiais, kaučiuko priedais ir plieniniu kordu, vis dar buvo gerokai mažesnis, palyginti su ankstesniais metais: atitinkamai 14,99 %, 7,45 % ir 2,90 % (karkaso medžiagos)“. Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į politikos poveikį padangų pramonės eksporto rezultatams, nurodydama, kad „užsienio eksporto rinka yra ypač patraukli, nes užpildo vidaus vartojimo spragas ir tapo svarbia varomąja jėga, padedančia didinti pardavimą. Remiantis Kinijos kaučiuko asociacijos statistiniais duomenimis, sausio–spalio mėn. pramonės eksporto norma buvo 37,5 % (pagal vertę). Per šį laikotarpį padangų eksportas toliau sparčiai augo, o eksporto norma (vertė) kelis mėnesius iš eilės buvo didesnė nei 50 %. <...> . Iš Generalinės muitų administracijos statistinių duomenų matyti, kad sausio–lapkričio mėn. šalies naujų pneumatinių guminių padangų eksportas siekė apie 564 mln., t. y. padidėjo 11,4 %; eksporto apimtis buvo apie 7,86 mln. tonų, t. y. padidėjo 16,8 %; eksporto prekybos vertė buvo 137,51 mlrd. RMB, t. y. padidėjo 20,3 %.“ (48).

(135)

Padangų bendrovės taip pat aiškiai nurodo KKP įtaką jų elgsenai. Pavyzdžiui, savo 2023 m. metinėje ataskaitoje bendrovė „Qingdao Doublestar“ teigia, kad: „2023 m. bendrovė ir toliau vadovavosi partijos stiprinimo siekiu, siekė aukštos kokybės vystymosi, aktyviai įgyvendino „naujų keturių modernizavimo sričių“ strategiją ekologijos, aukštųjų technologijų, lokalizacijos ir skaitmeninimo srityse, daugiausia dėmesio skirdama dviem pagrindinėms verslo tobulinimo ir inovacijų proveržio sritims“ ir pabrėžė „naujus partijos stiprinimo vadovybės pasiekimus: laikytis partijos stiprinimo vadovybės, sutelkti dėmesį į pagrindines pareigas ir pagrindinę veiklą, plėtoti Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai temą ir stiprinti švietimą šia tema, stiprinti politines struktūras, konsoliduoti visuomeninį partijos stiprinimą ir visapusiškai atsižvelgti į skyrių komitetų vaidmenį darbo grupėse ir partijos narių vaidmenį priešakinėse linijose“ (49). Panašiai teigia bendrovė „Shuangqian (double coin) Tire Group Co., Ltd“, kad „dėl tvirto bendrovės partijos komiteto ir direktorių valdybos vadovavimo visų vadovų ir darbuotojų pasitikėjimas padidėjo, jie tiesiogiai sprendė sunkumus, įveikė pramonės ciklo nuosmukio poveikį ir darė nuolatinę pažangą gamybos ir veiklos srityse, nuolat didindami bendrovės pagrindinį konkurencingumą ir spartindami pasaulinio lygio įmonės kūrimo tempą“ (50). Galiausiai bendrovė „Guizhou Tyre Co., Ltd“ nurodo, kad „kaip valstybinė kontroliuojančioji bendrovė ji visada laikosi „tvirto partijos vadovaujamojo vaidmens valstybės valdomose įmonėse“. Įstatuose patvirtinamas partijos organizacijos teisinis statusas įmonių valdymo srityje ir partijos vadovavimas įtraukiamas į visus įmonių valdymo aspektus.“ (51)

(136)

Todėl privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma strateginė priežiūra ir gairės.

(137)

KLR vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(138)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (52)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(139)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (53), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (54).

(140)

Jau 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (55). Panašūs įverčiai buvo pateikti 2022 m. (56) Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(141)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (57), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(142)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „privalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „turime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (58).

(143)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir padangų sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos pavestas funkcijas. Pavyzdžiui, keli bendrovių „China National Tyre & Rubber Co. Ltd“, „Qingdao Doublestar“, „Shuangqian (double coin) Tire Group Co., Ltd“ ir „Guizhou Tyre Co., Ltd“ vadovai ir (arba) valdybos nariai yra KKP nariai ir eina pareigas partijos komiteto sekretoriate (59). Tai pasakytina ir apie bendrovės „Aeolus“ direktorių valdybos pirmininką, generalinį direktorių ir valdybos narius, pažymint, kad vienas valdybos narys taip pat yra bendrovės „China National Chemical Rubber Co., Ltd“ finansų direktorius (60).

(144)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (61). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, padangų ir kituose sektoriuose (pvz., finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(145)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(146)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (62).

(147)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(148)

14-ajame penkmečio plane dėl žaliavų pramonės plėtros (63) nustatytas tikslas pasiekti proveržį dėl pagrindinių žaliavų kategorijų „daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms taikymo sritims, kaip antai <...> bioniniam sintetiniam kaučiukui“ (64). Kitos konkrečiai padangų pramonei skirtos nuostatos taip pat yra įtrauktos į MIIT gaires dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros įgyvendinant 14-ajį planą skatinimo ir Šandongo provincijos 14-ąjį penkmečio planą dėl chemijos pramonės plėtros, kaip nurodyta 128 ir 129 konstatuojamosiose dalyse.

(149)

Panašiai provincijų lygmeniu pagal Anhujaus provincijos 14-ąjį penkmečio planą dėl naujų medžiagų pramonės plėtros (65) valdžios institucijos sektoriaus pramoninį išdėstymą turėtų formuoti, kaip nurodyta toliau: „sutelkdamos dėmesį į automobilių, elektronikos, greitųjų geležinkelių, orlaivių bei erdvėlaivių ir branduolinės energetikos sektorius, taip pat į Ančingo, Huainano ir kitų vietovių pramonės bazes, didinti mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų intensyvumą ir aktyviai kurti kaučiuko medžiagų produktus, pasižyminčius ypatingomis savybėmis ir susijusius su ypatingais procesais, pvz., atsparumu aukštai ir žemai temperatūroms, atsparumu senėjimui, abliacijai, atsparumu cheminei aplinkai, atsparumu oro sąlygoms, ozonui, elektros lankui ir kt.“ Plane taip pat minimas pagrindinių produktų sąrašas: „hidrintas nitrilinis kaučiukas, bromintas nitrilinis kaučiukas, butadienstireninis kaučiukas, gaunamas polimerizacijos tirpale būdu, izopreninis kaučiukas ir jo monomerai, akrilinis kaučiukas, specialusis fluorkaučiukas, fluorsilikoninis kaučiukas, elektros izoliacinis silikoninis kaučiukas“ ir proveržio technologijų sąrašas: „nitrilinio kaučiuko hidrinimo technologija, karboksilnilnitrilino kaučiuko paruošimo technologija, veikianti SSBR gamybos technologija, sintetinio kaučiuko džiovinimo proceso energijos taupymo technologija, emulsijos polimerizacijos koncentracijos technologija, aplinkai palanki priedų pakeitimo technologija ir kt.“ (66)

(150)

Gansu provincijos 14-ajame penkmečio plane dėl žaliavų pramonės plėtros (67) taip pat yra skirsnis „Grynųjų cheminių medžiagų pramonė“, kuriame nustatyta, kad „siekiama, kad iki 2025 m. bendra pramonės produkcijos vertė pasiektų 50 mlrd. juanių“ ir kad sintetinio kaučiuko srityje tikslas yra „remiantis pagrindinėmis įmonėmis aktyviai kurti aplinką tausojančius kaučiuko priedus, CBS/MBS vulkanizacijos greitiklius, anglies disulfidą, netirpią sierą, aukštos kokybės suodžius ir kitus produktus“, o dėl pažangių naujų naftos chemijos medžiagų, remiantis „pagrindinėmis įmonėmis, pagerinti Gansu provincijos specialių inžinerinių plastikų, specialiojo sintetinio kaučiuko, <ir kt.> sričių lygį ir pajėgumus“ ir „aktyviai kurti pagrindines strategines naujas medžiagas“. Naftos chemijos srityje nustatytas tikslas „kurti inžinerinius plastikus, specialų sintetinį kaučiuką, specialius pluoštus, biologiškai skaidžias didelio atsparumo medžiagas ir didelio našumo kompozitines medžiagas“.

(151)

Gansu provincija 14-ojo penkmečio plano pagrindinių projektų sąraše taip pat nurodoma bendrovė „PetroChina Lanzhou Petrochemical Company“ ir naujo 35 000 tonų per metus pajėgumo specialaus nitrilo kaučiuko bloko, kurį iš esmės sudaro cheminio paruošimo įrenginys, polimerizacijos įrenginys, monomerų regeneravimo įrenginys, srutų sandėliavimo blokas, maišymo įrenginys ir koaguliacinis džiovinimo ir pakavimo įrenginys ir kt., statyba, iš viso investuojant daugiau kaip 84 mln. CNY (68).

(152)

Dziangsi provincijos 14-ajame penkmečio plane dėl naftos ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros (69) nurodyta, kad „plėsime organinių silicio produktų, kaip antai silikoninės alyvos, silikoninio kaučiuko <...> ir nusodintojo silicio dioksido taikymo sritis. Stiprinsime naujų cheminių medžiagų mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gamybą ir aktyviai kursime pažangiausias naujas medžiagas, pvz., specialųjį kaučiuką <...>“. Kalbant apie specialųjį kaučiuką, plane taip pat nustatyta, kad vyriausybė „sutelks dėmesį į butadienstireninio kaučiuko, gaunamo polimerizacijos tirpale būdu (SSBR), hidrinto nitrilinio kaučiuko, halogeninto butilkaučiuko, hidrinto stireno termoplastinių elastomerų (HSBC), izopreninio kaučiuko (IR), termoplastinio vulkanizato, etileno-propileno kaučiuko (EPR) ir kt. kūrimą“.

(153)

Galiausiai Dzilino provincijos 14-ajame penkmečio plane dėl naftos chemijos pramonės plėtros (70) numatyta, kad vyriausybė „visapusiškai skatins naujų cheminių medžiagų, pvz., inžinerinių plastikų, specialiojo sintetinio kaučiuko ir didelio našumo pluoštų, pramonės plėtrą, išplės naujų cheminių medžiagų taikymo sritį automobilių, geležinkelių transporto, orlaivių ir erdvėlaivių ir kt. sektoriuose ir įgyvendins naftos chemijos pramonės sistemos aukštos kokybės plėtrą mūsų provincijoje“, taip pat „skatins gaminti vadinamuosius dešimties ramsčių produktus, t. y. polietileną, akrilnitrilbutadienstireną (ABS), akrilnitrilą, metilmetakrilatą, fenolį ir acetoną, benzeną, butilo oktanolį, etileno oksidą, etileno-propileno kaučiuką ir etanolio kurą, rafinuotą specialųjį anglies pluoštą, didelio aktyvumo poliizobutileną, specialiąsias kaučiuko ir plastiko medžiagas ir kitus specialiuosius produktus <...> ir suformuoti tris pagrindinius konkurencingus sektorius – „sintetinės dervos, sintetinio kaučiuko ir pagrindinių organinių cheminių žaliavų“, didinti naftos chemijos pramonės konkurencingumą ir vidaus vystymosi tempą ir padėti vystyti konkurencingus produktų klasterius ir specifinių produktų grandines“.

(154)

Pagrindinių padangų bendrovių metinėse ataskaitose taip pat minimos vyriausybės subsidijos ar parama. Pavyzdžiui, bendrovės „Aeolus tyres“ metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. bendrovė gavo 9,4 mln. CNY vyriausybės subsidijų, o 2022 m. – 11 mln. CNY (71). Bendrovė „Qingdao“ 2023 m. gavo 105,6 mln. CNY vyriausybės subsidijų ir 2022 m. – 625 mln. CNY (72). Bendrovė „Shuangqian (Double Coin) Tire Group Co., Ltd“ pranešė, kad 2023 m. gavo 163 mln. CNY, o 2022 m. – 760,8 mln. CNY (73). Galiausiai iš bendrovės „Guizhou Tyre Co., Ltd“ metinės ataskaitos matyti, kad 2023 m. ji gavo 25,2 mln. CNY ir 2022 m. – 19,8 mln. CNY verslo veiklos subsidijų (74).

(155)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(156)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(157)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(158)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (75).

(159)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (76). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Galioja teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pvz., nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (77). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (78).

(160)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir padangų pramonės sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(161)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(162)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (79).

(163)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (80). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(164)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (81). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(165)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad padangų sektoriuje nebūtų taikoma aprašytoji Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(166)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(167)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (82) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių VVĮ atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (83), jie nuolat įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(168)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (84). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(169)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (85). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (86).

(170)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (87). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (88). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(171)

Antra, skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(172)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (89). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (90). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(173)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(174)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(175)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(176)

Iš tiesų iš metinės ataskaitos ir viešai prieinamų šaltinių matyti, kad padangų pramonės sektoriuje veikiančios pagrindinės bendrovės yra gavusios politines priemones įgyvendinančių bankų paramą. Pavyzdžiui, viešuose šaltiniuose nurodyta, kad „banko „Export-Import Bank of China“ Henano filialas aktyviai įgyvendino naują plėtros koncepciją, laikėsi atsakomybės už finansines paslaugas realiajai ekonomikai ir vykdė su jomis susijusias užduotis, suteikė 1 mlrd. juanių kreditą ir 300 mln. RMB paskolą bendrovei „Aeolus Tire Co., Ltd“ (toliau – „Aeolus Tire“), kad padėtų jai plėtoti į eksportą orientuotą verslą ir toliau didinti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“ (91). Be to, žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad „rinkos inovacijų centre „Doublestar Global Model and Market Innovation Center“ rugpjūčio 12 d. grupė „Doublestar Group“ ir banko „Industrial and Commercial Bank of China“ Čingdao filialas surengė strateginio bendradarbiavimo patvirtinimo ceremoniją, bankų ir įmonių bendradarbiavimo modelį, susijusį su bendru vystymusi ir bendru augimu, pakylėdami į naują lygmenį. Ceremonijoje dalyvavo partijos komiteto sekretorius ir „Doublestar Group“ pirmininkas Chai Yongsen, partijos komiteto ir pirmininko sekretoriaus pavaduotojas Zhang Junhua, partijos komiteto sekretorius ir banko „Industrial and Commercial Bank of China“ Čingdao filialo pirmininkas Cai Qian, partijos komiteto narys ir pirmininko pavaduotojas Li Xia ir kiti vadovai“ ir kad „ICBC Čingdao filialas toliau teiks geras finansines paslaugas, didins „Doublestar Group“ teikiamų kreditų ir paskolų mastą ir visapusiškai rems sparčią „Doublestar Group“ plėtrą“, o „„Doublestar“ plėtra yra neatsiejama nuo tvirtos ICBC paramos“ (92). Žiniasklaidos straipsniuose taip pat minimi stiprūs ryšiai su bankais „Bank of Communications“ ir „Bank of China“: „banko „Bank of Communications“ Čingdao filialas laikys grupę „Doublestar Group“ ypač svarbiu pagrindiniu klientu ir „Doublestar Group“ plečiantis ateityje teiks tvirtą paramą investicijoms ir finansavimo kredito linijoms, bendrovės „Kumho Tire“ pažangių gamybos pajėgumų didinimo užsienyje projektams ir kitiems aspektams, kad padėtų „Doublestar“ vadinamajam trečiosios bangos verslumui, ir rems „Doublestar“, kad ji kuo greičiau taptų pasaulinio lygio įmone, pasižyminčia aukštosiomis technologijomis, skaitmeninimo aspektais ir socialine atsakomybe“, taip pat, kad „partijos komiteto sekretorius ir banko „Bank of China“ Čingdao filialo pirmininkas Yu Qun teigė, kad jis visapusiškai remtų realiosios ekonomikos plėtra Čingdao provincijoje ir didintų kreditavimo „Doublestar Group“ mastą, kad padėtų jai sparčiai vystytis. Po ceremonijos abi šalys toliau plėtos tarpusavio bendradarbiavimą, visų pirma atsižvelgdamos į bendruosius poreikius, susijusius su būsima „Doublestar“ plėtra, siekdamos bendro vystymosi ir augimo, kartu skatindamos naujus proveržius atitinkamose šalių veiklos srityse ir pasiekdamos bankų ir įmonių abipusiškos naudos tikslą“ (93).

(177)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje.

(178)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 66 ir 106 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės padangų gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginę įtaką nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(179)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(180)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pvz., kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(181)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(182)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(183)

Kaip paaiškinta 57 ir 59 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: pirmąjį pranešimą – 2024 m. sausio 14 d. ir antrąjį pranešimą – 2024 m. liepos 16 d.

(184)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(185)

Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(186)

Remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta pirmine informacija, Komisija nusprendė suskirstyti žaliavas pagal jų kaip gamybos sąnaudų svarbą. Nustatytos trys kategorijos: pagrindinės žaliavos, kurioms tenka iš viso daugiau kaip 35 % visų sąnaudų, antrinės žaliavos, kurioms iš viso tenka daugiau kaip 10 %, ir paskutinė kategorija – kitos žaliavos, įtraukiamos į gamybos sąnaudas. Vėliau šios kategorijos buvo išnagrinėtos remiantis „Global Trade Atlas“ (95) importo duomenų baze, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tipiškos.

(187)

Be to, Komisija išnagrinėjo, ar žaliavoms buvo taikomi pramoninių žaliavų eksporto apribojimai (remiantis EBPO sąvadu) (96) pagal „Global Trade Atlas“ (97) duomenų bazę ir patekimo į rinką žemėlapį (98). Apribojimų Turkijai nenustatyta.

(188)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad Brazilija, Indonezija, Malaizija, Meksika, Tailandas, Turkija ir Pietų Afrika yra šalys, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, (t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas jos priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių) kuriose, kaip žinoma, vyko tiriamojo produkto gamyba.

(189)

Remdamasi pradine atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad Brazilija ir Turkija importavo pakankamai didžiosios dalies žaliavų, o importas iš Kinijos neturėjo didelio poveikio visam importui.

(190)

Dėl antrojo kriterijaus Komisija nustatė, kad Brazilijoje ir Turkijoje lengvai prieinamos išsamios šių bendrovių finansinės ataskaitos: Brazilijos „Vipal Borrachas S.A.“ (99) ir Turkijos „Brisa Bridgestone Sabancı Lastik Sanayi and Ticaret AŞ“ (100). Bendrovė „Vipal Borrachas“ gamina protektoriaus medžiagas, o „Bridgestone“ – naujas padangas.

(191)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Brazilija yra tinkamesnis pasirinkimas, nes joje taip pat gaminamos naujos sunkvežimių padangos.

(192)

Komisija paragino pateikti pastabų dėl pirmajame pranešime pateiktų argumentų, kuriais remiantis buvo siekiama nustatyti tipišką šalį.

(193)

Komisija gavo grupių „Giti“ ir „Hankook“ ir Kovos su nesąžiningu padangų importu koalicijos pastabas.

(194)

„Giti“ tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prielaidą, kad importo iš Kinijos lygis gali turėti įtakos vidutinėms ne Kinijos kilmės produktų importo kainoms.

(195)

Komisija įvertino tvirtinimą ir laikėsi nuomonės, kad importo iš Kinijos į Malaiziją lygis yra toks, kad importo apimties negalima laikyti tipiška, nes tikėtina, kad ją bus paveikę iškraipymai, jei galutinio faktų atskleidimo dokumente bus patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atsižvelgdama į šią riziką ir į tai, kad Kinijos importas į Turkiją buvo gerokai mažesnis, Komisija atmetė tvirtinimą ir patvirtino Turkiją kaip pasirinktą šalį.

(196)

„Giti“ tvirtino, kad Brazilijos gamintojas, kurio finansinius duomenis (PBA išlaidas ir pelną) siūloma naudoti, negamino naujų padangų, todėl šių duomenų negalima naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Be to, siūlomas Brazilijos gamintojas, pašalinus nuosavo kapitalo lygiavertiškumą, gautą iš pelno ir nuostolio ataskaitos, 2022 m. fiksavo veiklos nuostolį.

(197)

Komisija įvertino tvirtinimą ir patvirtino, kad siūlomam gamintojui 2022 m. buvo nuostolingi. Todėl, papildžiusi pirmiau pateiktą analizę, iš kurios matyti, kad keturi antrosios kategorijos produktai į Braziliją neimportuoti, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad alternatyvių finansinių duomenų nėra, padarė išvadą, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis.

(198)

„Giti“ tvirtino, kad Indonezijos nereikėtų atmesti dėl nepakankamo ar iš viso nevykusio importo pagal SS kodus 4001 21 , 4001 22 ir 4002 80 , nes vertėms pakeisti galima naudoti tarptautinį lyginamąjį dydį (t. y. pagal Singapūro prekių biržą). „Giti“ nepaaiškino, kodėl Indonezija galėtų būti tinkama galima tipiška šalis ir kodėl Singapūro prekių birža yra patikimas duomenų šaltinis. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šis tvirtinimas nepagrįstas.

(199)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tuo atveju, kai nėra patikimos tam tikros žaliavos (t. y. pagal SS kodą 4001 22 ) importo vertės, ji gali remtis iš kitų šaltinių gautomis vertėmis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmiau minėtos žaliavos buvo importuojamos iš kitų galimų tipiškų šalių.

(200)

„Giti“ taip pat tvirtino, kad jos atveju nebuvo svarbu atsižvelgti į tam tikrą SS kodą, nes ji tokios žaliavos nenaudojo.

(201)

Komisija primena, kad gamybos veiksnių sąrašą ji sudarė remdamasi visų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, nes analizė turėjo būti aktuali joms visoms.

(202)

Todėl, nesant Indonezijos importo duomenų pagal atitinkamus kodus ir tokių duomenų kitose galimose tipiškose šalyse, Komisija negali Indonezijos laikyti tinkama tipiška šalimi.

(203)

„Giti“ tvirtino, kad JAV prekybos departamentas (101) naudojo Malaiziją kaip pagrindinę pakaitinę šalį tos pačios rūšies produktams. Malaizija taip pat yra vienintelė šalis, į kurią tipiškomis kainomis importuojama daug visų pagrindinės kategorijos žaliavų. Be to, antrosios kategorijos žaliavų importo kainos taip pat yra tipiškos, nes jos atitinka importo kainas kitose šalyse, dėl kurių tipiškumo ar patikimumo Komisija nekėlė klausimų. Palyginti su Turkija, Malaizija nepatiria didelės infliacijos, devalvacijos ir didelių palūkanų normų. Šalis pasiūlė naudoti bendrovės „Toyo Tyre Malaysia“ finansinius duomenis, kuriuos taip pat naudojo JAV prekybos departamentas.

(204)

Dėl šalies pasiūlyto gamintojo Komisija pažymėjo, kad, remiantis šios įmonės interneto svetaine, „Toyo Tyre Malaysia“ gamina ne sunkvežimių padangas (102), o lengvųjų sunkvežimių padangas (t. y. visureigių ir keturių varomųjų ratų transporto priemonių padangas), nes minėtas JAV tyrimas nebuvo atliekamas dėl sunkvežimių padangų.

(205)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinių žaliavų importo iš Kinijos į Malaiziją apimtis yra tokia didelė, kad importo negalima laikyti tipišku, nes tikėtina, kad jį bus paveikę iškraipymai, jei galutinio faktų atskleidimo dokumente bus patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(206)

Atsižvelgdama į šią riziką Komisija tvirtinimą atmetė.

(207)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ pakartojo, kad Malaizijos ekonominės sąlygos buvo stabilios: 2022 m. infliacijos lygis buvo žemas – 3,3 %, o valiutos devalvacija – nedidelė (10 %), todėl Malaizija yra tinkamesnė tipiška šalis.

(208)

Kaip paaiškinta 222 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad galimos tipiškos šalies ekonominė padėtis neturėtų būti laikoma lemiamu neigiamu veiksniu. Taip yra todėl, kad šalies ekonominė padėtis neturi tiesioginio poveikio lyginamųjų dydžių nustatymui. Komisijos metodas nustatant lyginamuosius dydžius grindžiamas žaliavų importo kainomis, taip pat naudojant pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno procentines dalis, nes tai padeda kompensuoti vidaus svyravimus. Be to, energijos sąnaudos konvertuojamos į Kinijos juanius (CNY) taikant valiutos kursą, kuris atspindi vietos valiutos ir CNY santykio raidą. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(209)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad ir „Brisa Bridgestone“, ir „Goodyear Lastikleri“ daugiausia gamino automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangas, panašias į tiriamąjį produktą. Todėl pasiūlyti PBA išlaidos ir pelno lyginamieji dydžiai daugiausia buvo grindžiami automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangomis, ir bendrovės „Toyo Tyre Malaysia“ duomenys buvo tinkami.

(210)

Komisijai renkantis tipišką šalį paaiškėjo, kad nė vienoje šalyje nėra bendrovės, kuri gamintų tik sunkvežimių padangas. Kaip minėta 204 konstatuojamojoje dalyje, „Toyo Tyre Malaysia“ negamino sunkvežimių padangų, o „Brisa Bridgestone“ ir „Goodyear Lastikleri“ gamino sunkvežimių padangas Turkijoje esančiose gamyklose. Atsižvelgdama į tai Komisija, nustatydama PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius, nusprendė pirmenybę teikti sunkvežimių padangas gaminančioms bendrovėms. Taip užtikrinama, kad lyginamieji dydžiai yra tinkamesni ir tipiškesni pramonei.

(211)

„Giti“ tvirtino, kad įvertinus Komisijos svarstytas šalis Tailandas turėtų būti tinkamiausias pasirinkimas. „Giti“ ir „Hankook“ tvirtino, kad Tailando nereikėtų atmesti dėl nepakankamo ar iš viso nevykusio importo pagal SS kodus 4001 21 , 4001 22 ir 4002 80 , nes vertėms pakeisti galima naudoti tarptautinį lyginamąjį dydį (t. y. pagal Singapūro prekių biržą arba „Statista“), o pagrindinio reglamento nuostatose nėra reikalaujama naudoti importo duomenis. „Giti“ taip pat tvirtino, kad jos atveju beprasmišką atsižvelgti į 4001 21 kodą, nes ji tokios žaliavos nenaudojo. Ta pati šalis pateikė trijų sunkvežimių padangų gamintojų sąrašą.

(212)

Komisija pažymėjo, kad „Giti“ nepagrindė savo teiginio ir nepaaiškino, kodėl Tailandas yra tinkamiausia tipiška šalis, ir nepaaiškino, kodėl Singapūro prekių birža arba „Statista“ (103) yra patikimi informacijos šaltiniai. Komisija primena, kad gamybos veiksnių sąrašą ji sudarė remdamasi visų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, nes analizė turėjo būti aktuali joms visoms. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad tuo atveju, kai beveik nėra importuojama viena iš pagrindinių pirmiau minėtos pagrindinės kategorijos žaliavų, Tailandas negali būti laikomas tinkama tipiška šalimi.

(213)

Kovos su nesąžiningu importu koalicija tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog Turkija importavo daug žaliavų iš Rusijos. 2022 m. vasario mėn. po invazijos į Ukrainos nustatytos sankcijos labai paveikė prekybos srautus iš Rusijos ir dideli produktų kiekiai buvo nukreipti į ne ES rinkas tokiomis komercinėmis sąlygomis, kuriomis negalima užtikrinti, kad toliau veikia laisvosios rinkos sąlygos. Todėl, pasak Kovos su nesąžiningu importu koalicijos, Turkijos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(214)

Komisija įvertino tvirtinimą ir nustatė, kad iš Rusijos į Turkiją buvo daug importuojama pagal pagrindinės kategorijos produktų SS kodus (kaip apibrėžta pirmajame pranešime: 2803 00 ir 4002 19 ). Tačiau šalis nepateikė įrodymų, kad dėl importo iš Rusijos importo į Turkiją duomenys gali būti nepatikimi. Komisija nenustatė jokių neįprastų iš Rusijos į Turkiją pagal šiuos du SS kodus importuojamų prekių (kurios nebuvo parduodamos taikant dideles nuolaidas) kainos svyravimų, palyginti su vidutine šios žaliavos importo kaina Turkijoje. Todėl į šį tvirtinimą neatsižvelgta.

(215)

„Giti“ tvirtino, kad Turkija nustatė antidempingo priemones savo plieno pramonei apsaugoti, todėl šios priemonės iškraipė plieninės vielos (padangų gamybos žaliavos) importo kainas ir kad, be to, vietos padangų gamintojai buvo labai apsaugoti, t. y. dėl padangoms taikomų antidempingo priemonių pelnas dirbtinai padidėjo. Komisija laikėsi nuomonės, kad nustatant antidempingo priemones nebuvo siekiama apsaugoti vietos gamintojus nuo konkurencijos, bet, priešingai, buvo siekiama atkurti normalią konkurencinę padėtį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(216)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad Komisija neatsakė į tvirtinimą, pateiktą po antrojo pranešimo apie gamybos veiksnius, kad tiriamajam produktui gaminti naudojama plieninė viela yra pagrindinis plieno produktas, paprastai gaunamas vidaus rinkoje, o importas turėtų labiau atspindėti specializuotus gaminius, o ne bendrąsias rinkos tendencijas. Šiam iškraipymui įrodyti pateiktas importo kainos palyginimas su Turkijos eksporto kaina, kuri sudarė maždaug pusę importo kainos.

(217)

„Giti“ tvirtino, kad sunkvežimių padangoms gaminti buvo naudojama specifinės rūšies plieninė viela, tačiau nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Nesant tokių įrodymų, Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas yra spekuliacinis, todėl į jį neatsižvelgė.

(218)

Dėl Turkijos „Hankook“ tvirtino, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ konsoliduotosios finansinės ataskaitos apėmė patronuojamąsias įmones („Arvento“), kurių veikla apėmė mobiliojo ryšio technologijų kūrimą ir gamybą. Todėl bendrovė „Brisa Bridgestone“ laikyta akivaizdžiai netipiška normaliosios vertės apskaičiavimo tikslais. Šalis pasiūlė naudoti bendrovės „Goodyear Lastikleri Turk“ (104) duomenis, nes ji būtų tinkamesnė nei „Brisa Bridgestone“, kadangi į jos duomenis neįtraukta kitų rūšių veikla.

(219)

Dėl bendrovių „Brisa Bridgestone“ ir „Arvento“ Komisija pažymėjo, kad šalis nepagrindė savo tvirtinimo, visų pirma dėl „Arvento“ apyvartos poveikio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys tebėra tinkamas šaltinis PBA išlaidoms ir pelno procentiniams dydžiams nustatyti. Be to, Komisija apsvarstė tvirtinimą dėl bendrovės „Goodyear Lastikleri Turk“ ir padarė išvadą, kad šio sunkvežimių padangų gamintojo finansiniai duomenys, papildant bendrovės „Brisa Bridgestone“ duomenis, taip pat galėtų būti naudojami nustatant PBA ir pelno procentinius dydžius normaliajai vertei Turkijoje apskaičiuoti. Iš tiesų bendrovės „Goodyear Lastikleri Turk“ finansiniai duomenys yra lengvai prieinami, o jos finansinės ataskaitos yra audituojamos. Remiantis abiejų gamintojų duomenimis, vidutinės svertinės PBA išlaidų ir pelno normos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi, yra 22,0 % ir 10,8 %, ir atitinkamai gali būti laikomos pagrįstomis šiai pramonei.

(220)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(221)

„Giti“ ir „Hankook“ tvirtino, kad ekonominės sąlygos (pvz., didelė infliacija, Turkijos liros devalvacija, skolinimo normų ar energijos kainos padidėjimas) daro poveikį Turkijos ekonomikai, o darbo sąnaudoms poveikį daro politiniai veiksniai. Jų nuomone, tai gali turėti įtakos netiesioginių išlaidų patikimumui ir atitinkamai sumažinti normaliosios vertės patikimumą.

(222)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijos liros devalvacija neturėjo poveikio importo kainoms, o bet kokį padidėjimą atspindės visų parduotų prekių sąnaudų ir (arba) PBA išlaidų padidėjimas, taigi ir tipiško gamintojo pelno dydžio sumažėjimas. Kadangi PBA išlaidos ir pelno dydis buvo išreikšti procentais, tai neturėjo įtakos normaliosios vertės skaičiavimui. Kalbant apie tam tikrų specifinių sąnaudų, kaip antai darbo jėgos arba elektros energijos, infliaciją, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijos infliaciją iš esmės mažina Turkijos liros ir ženminbi juanio valiutos kurso raida. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad pagal Komisijos PBA išlaidų apskaičiavimo metodą neatsižvelgta į didelį valiutos devalvacijos poveikį užsienio valiuta išreikštam eksportui ir importui. Visų pirma „Giti“ pažymėjo, kad nebuvo įmanoma įvykdyti Komisijos reikalavimą atskirti realizuotą valiutos keitimo pelną ir (arba) nuostolį, nes Turkijos bendrovių finansiniai duomenys nebuvo tiek detalūs.

(224)

Komisija taip pat išnagrinėjo galimą valiutos keitimo pelno arba nuostolių poveikį PBA dydžiui, tačiau byloje nerado jokių įrodymų, kad jis būtų buvęs reikšmingas. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad bet kokie bendros PBA išlaidų sumos pakeitimai turėtų atitinkamą poveikį visai pelno sumai ir todėl neturėtų įtakos galutiniam dempingo skirtumų nustatymui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(225)

Dėl Pietų Afrikos „Giti“ sutinka su Komisija, kad dėl nedidelio visų gamybos veiksnių importo Pietų Afrika nėra tinkama tipiška šalis.

(226)

Todėl Komisija ketina laikyti Turkiją tipiška šalimi.

(227)

Po pirmojo pranešimo grupė „Hankook“ kelis kartus tikslino savo pateiktus pradinius gamybos veiksnių duomenis. Todėl Komisija patikslino 186 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą kiekvienos kategorijos SS kodų sąrašą ir pradinę analizę. Po patikslinimo pagrindinei antrajame pranešime nurodytai gaminių kategorijai teko apie 64 % tiesioginių materialinių išlaidų, o antrajai – apie 22 % tiesioginių materialinių išlaidų.

(228)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad Komisija nepateikė paaiškinimų dėl SS kodo 4002 80 perklasifikavimo iš A kategorijos į B kategoriją.

(229)

Kaip minėta 227 konstatuojamojoje dalyje, kiekvienos kategorijos SS kodų sąrašas buvo peržiūrėtas patikslinus „Hankook“ gamybos veiksnius. Kiekvienai kategorijai nustatyti taikyta metodika buvo pagrįsta kiekvieno SS kodo svoriu, kaip aprašyta 186 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad taikyta metodika buvo aiškiai atskleista suinteresuotosioms šalims. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(230)

Kaip pažymėta 219 konstatuojamojoje dalyje, Komisija peržiūrėjo kiekvienos kategorijos SS kodų sąrašą, nes buvo patikslinti „Hankook“ gamybos veiksniai. Peržiūra atlikta pagal 186 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką, pagrįstą kiekvieno SS kodo svoriu. Komisija aiškiai atskleidė šią metodiką suinteresuotosioms šalims, todėl laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas nepagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(231)

Savo pastabose grupė „Hankook“ pakartojo tvirtinimą, kad konsoliduotosios finansinės ataskaitos negalėjo būti naudojamos (žr. 218 konstatuojamąją dalį) ir Komisija nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima laikyti, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ duomenys yra patikimas šaltinis. Todėl grupė „Hankook“ laikėsi nuomonės, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys yra nepagrįsti.

(232)

Komisija nustatė, kad grupė „Hankook“ nepagrindė savo tvirtinimo naujais įrodymais, kad bendrovės „Arvento“ duomenų įtraukimas turėjo įtakos bendrovės „Brisa Bridgestone“ pelno dydžiui. Konsolidavus bendrovių „Brisa Bridgestone“ ir „Goodyear Lastikleri Turk“ finansines ataskaitas, gautas pagrįstas 10,8 % pelno dydis, todėl jis turėtų būti laikomos tinkamiausiu turimu lyginamuoju dydžiu.

(233)

Savo pastabose grupė „Giti“ pakartojo tvirtinimą, kad nereikėtų atmesti Malaizijos, nes būtent šią šalį pastarojo laikotarpio bylose pasirinko Komisija ir JAV prekybos departamentas. Grupė „Giti“ laikėsi nuomonės, kad Malaizija yra daug tinkamesnė tipiška šalis, nes į ją buvo importuota pakankamai pagrindinių gamybos išteklių. Be to, dėl tipiškos šalies gamintojo atrankos grupė „Giti“ laikėsi nuomonės, kad bendrovė „Toyo Tyre Malaysia“ vis tiek galėtų būti laikoma tinkama, nors ji gamino tik visureigių padangas. Šis teiginys buvo pagrįstas tuo, kad Turkijos gamintojas „Goodyear Lastikleri Turk“ gamino ne tik sunkvežimių padangas. Pavyzdžiui, 2023 m. pirmąjį ketvirtį automobilių padangos sudarė 85 % eksportuojančio gamintojo Sąjungoje parduodamų padangų.

(234)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes bendrovė „Toyo Tyre Malaysia“ iš viso negamino peržiūrimojo produkto.

(235)

Dėl Turkijos grupė „Giti“ pakartojo savo tvirtinimus dėl infliacijos ir Turkijos liros devalvacijos, kad elektros energijos kainoms ar darbo sąnaudoms įtakos turėjo politiniai veiksniai, o įvairios kilmės padangoms buvo taikomos antidempingo priemonės.

(236)

Kadangi grupė „Giti“ nepateikė jokių papildomų įrodymų, į šį tvirtinimą neatsižvelgta.

(237)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(238)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirma įtrauka, Komisija nusprendė, kad tinkamiausia tipiška šalis yra Turkija, o bendrovės „Brisa Bridgestone“ konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir bendrovės „Goodyear Lastikleri Turk“ finansinės ataskaitos yra tinkamas ir pagrįstas finansinių duomenų šaltinis.

(239)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kuriuos atrinkti eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(240)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo, gamtinių dujų, suskystintų gamtinių dujoms (SGD) ir garo sąnaudoms nustatyti ji naudosis Turkijos statistikos instituto (105) duomenimis, ir neiškraipytoms elektros energijos sąnaudoms – Energijos rinkos reguliavimo institucijos (106) statistiniais duomenimis. Neiškraipytoms vandens sąnaudoms nustatyti Komisija naudos Turkijos Respublikos Prezidentūros investicijų tarnybos (107) pateiktus statistinius duomenis.

(241)

Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(242)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Gamybos veiksniai

(243)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (109) 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvimo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(244)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie tų pačių žaliavų neiškraipytų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos vartų pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(245)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad Komisija buvo neteisi, neatsižvelgdama į natūraliojo kaučiuko pirkimą, kai jis importuotas tiesiogiai ir sąskaitos faktūros išrašytos užsienio valiuta.

(246)

Komisija pažymėjo, kad net jei ji naudotų natūraliojo kaučiuko pirkimo sąnaudas, kai jis importuotas tiesiogiai ir sąskaitos faktūros išrašytos užsienio valiuta, dempingo skirtumas sumažėtų tik maždaug 2 %, tačiau išliktų gerokai didesnis nei de minimis, todėl bendra išvada dėl dempingo tęsimosi nepasikeistų. Todėl Komisija šio tvirtinimo toliau nenagrinėjo.

(247)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose (110). Komisija nustatė lyginamąjį rodiklį remdamasi naujausiais turimais 2022 m. statistiniais duomenimis apie ekonominės veiklos „Guminių padangų ir vamzdžių produktų gamyba“, kurios NACE kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių yra C.22, vidutines darbo sąnaudas ir bendrovių, turinčių daugiau kaip 1 000 darbuotojų, kategoriją. Gautos vertės buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto (111) paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, kad atspindėtų sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(248)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad naudotas lyginamasis dydis, palyginti su kitomis pastarojo meto bylomis, atrodo esąs per didelis.

(249)

Komisija peržiūrėjo šį tvirtinimą ir nerado jokių įrodymų, kad būtų buvę padaryta skaičiavimo klaidų. Šalies nuorodos į kitas bylas dėl įvairių pramonės sektorių, pvz., plieninių lynų ir kabelių, melamino ir volframo karbido, nebuvo pagrindas ginčyti Komisijos skaičiavimus. Pastebėtus skirtumus nuo šių bylų galima paaiškinti specifinėmis kiekvieno pramonės sektoriaus savybėmis. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(250)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Turkijoje skelbia Energijos rinkos reguliavimo institucija (ERRI) (112). Komisija naudojo duomenis apie pramonines elektros energijos kainas, kurias ERRI įsipareigojo taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d., be PVM, nes Turkijos tiriamojo produkto gamintojai turi teisę jį susigrąžinti.

(251)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams vartotojams Turkijoje skelbia Turkijos statistikos institutas. Komisija naudojo žinomą 2021 m. antrojo pusmečio ir 2022 m. pirmojo pusmečio kainą, atitinkančią 2 610 000–26 100 000 m3 suvartojimo intervalą (113). Kainos buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto (114) paskelbtą gamintojų kainų indeksą, kad atspindėtų kainas tiriamuoju laikotarpiu. Į paskelbtą kainą įtrauktas PVM buvo atskaitytas, nes Turkijos tiriamojo produkto gamintojai turi teisę jį susigrąžinti.

(252)

Garo lyginamasis dydis buvo nustatytas pagal gamtinių dujų lyginamąjį dydį, taikant perskaičiavimo koeficientą. Tai yra, standartinėmis sąlygomis apskaičiuota, kad 1 t garo pagaminti sunaudojama maždaug 0,421 t gamtinių dujų.

(253)

Turkijos Respublikos Prezidentūros investicijų tarnyba (115) skelbia vandens, skirto pramoniniam naudojimui, kainą. Komisija naudojo kainą, galiojusią 2023 m. Balikseyre, kuriame įsikūrusi bendrovė „Sisecam Elyaf“, be PVM, nes Turkijos tiriamojo produkto gamintojai turi teisę jį susigrąžinti.

(254)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(255)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų procentinė dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(256)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo lengvai prieinamus Turkijos gamintojų „Brasa Bridgestone“ ir „Goodyear Lastikleri Turk“ peržiūros tiriamojo laikotarpio finansinius duomenis, nurodytus 238 konstatuojamojoje dalyje.

(257)

Remiantis bendrovės „Brisa Bridgestone“ konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ir bendrovės „Goodyear Lastikleri“ finansinėmis ataskaitomis, vidutinės svertinės PBA išlaidos ir pelnas, išreikšti parduotų prekių savikainos procentine dalimi, yra atitinkamai 22,0 % ir 10,8 %. Šie dydžiai laikyti pagrįstais padangų pramonei.

(258)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad Komisija kaip pelno dydį naudojo lyginamąjį dydį, atitinkantį 1 pakopos prekių ženklų bendrovių pelną, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu lyginamuoju dydžiu „Giti“ atžvilgiu.

(259)

Kaip minėta 257 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi turima informacija ir nustatė 8,1 % dydį (išreikštą visų pajamų procentine dalimi). Atlikti skaičiavimus remiantis visomis trimis pakopomis nebuvo įmanoma, tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad šis dydis buvo artimas svertiniam 1 ir 2 pakopų vidurkiui, nes bendrovės „Bridgestone“ ir „Goodyear“ gamina ne tik 1 pakopos sunkvežimių padangas, bet ir 2 pakopos sunkvežimių padangas, naudodamos skirtingus prekių ženklus. Vis dėlto Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslais šis lyginamasis dydis buvo pagrįstas. Taip yra todėl, kad atliekant tokią peržiūrą tikslaus dydžio nereikalaujama. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(260)

Po faktų atskleidimo „Hankook“ pakartojo, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ finansinės ataskaitos neturėtų būti naudojamos dempingui apskaičiuoti ir kad „Hankook“ buvo pateikusi argumentų įvairiais tyrimo etapais. „Hankook“ laikėsi nuomonės, kad Komisija neatsižvelgė į jos argumentus ir taip apsunkino „Hankook“ teisę į gynybą, nes jos tvirtinimas akivaizdžiai nebuvo įvertintas taip, kaip reikalaujama pagal pagrindinius gero ir patikimo administravimo principus.

(261)

„Hankook“ tvirtino, kad priežastys, kurias Komisija nurodė siekdama pagrįsti bendrovės „Brisa Bridgestone“ duomenų naudojimą, yra įrodymais neparemtos spekuliacijos ir Komisija iš tiesų nepagrindė savo pasirinkimo ir nepateikė standartinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tipišką PBA išlaidų ir pelno vertę, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(262)

Bendrasis Teismas neseniai patvirtino šį principą, pakartodamas, kad būtent šaliai, siekiančiai remtis tvirtinimu, tenka atitinkama įrodinėjimo pareiga (116). Šiuo konkrečiu atveju, kadangi atitinkamos PBA išlaidos ir pelnas nėra „Hankook Group“ išlaidos ir pelnas, būtent Komisija turi įrodyti, kad šie skaičiai yra tinkami, kaip reikalaujama 2 straipsnio 6a dalyje. Todėl būtent Komisija turi pateikti nuoseklių įrodymų, kad Turkijos pasirinkimas tipiška šalimi ir, inter alia, bendrovės „Brisa Bridgestone“ pasirinkimas tipišku vietos gamintoju yra tinkami ir pagrįsti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį – ne suinteresuotosios šalys turi įrodyti priešingai.

(263)

„Hankook“ tvirtino, kad Komisija nusprendė pašalinti Malaizijos gamintoją, nes jis taip pat vykdė veiklą kituose sektoriuose.

(264)

„Hankook“ taip pat tvirtino, kad tai Komisija turi įrodyti, kad jos pasirinktas tipiškas vietos gamintojas yra tinkamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, o ne suinteresuotosios šalys turi įrodyti priešingai.

(265)

Konsoliduoti bendrovės „Brisa Bridgestone“ duomenys buvo susiję su įvairiais gaminiais, įskaitant akivaizdžiai nesusijusius su tyrimu, todėl šie duomenys nėra tipiški, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(266)

„Hankook“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl reikėjo naudoti „Brisa Bridgestone“ finansines ataskaitas. Be to, „Hankook“ paaiškino, kad bendrovės „Goodyear Lastikleri“ finansinių ataskaitų naudojimas niekada nebuvo kvestionuojamas, todėl nebuvo poreikio įtraukti kitos bendrovės.

(267)

Šie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovė „Brisa Bridgestone“ yra tipiškas tipiškos šalies gamintojas, nes i) bendrovė gamina nagrinėjamąjį produktą, ii) turi prieinamus nagrinėjamojo laikotarpio finansinius duomenis ir iii) PBA išlaidos ir pelnas neatrodo neproporcingai dideli, todėl laikyti tinkamais. O „Hankook“ nepateikė jokių įrodymų, kad kitos veiklos konsolidavimas „Brisa Bridgeston“ finansinėje ataskaitoje lėmė neįprastai dideles PBA išlaidas ir pelną. Todėl, atsižvelgdama į turimus dviejų nagrinėjamojo produkto gamintojų Turkijoje finansinius duomenis, Komisija nenustatė jokių elementų, dėl kurių būtų galima vieno ar kito neįtraukti.

(268)

Dėl argumento apie Malaizijos gamintojo neįtraukimą, kaip paaiškinta 234 konstatuojamojoje dalyje, jis visai negamino nagrinėjamojo produkto, o du nustatytieji Turkijos gamintojai – priešingai.

(269)

„Hankook“ ir „Giti“ tvirtino, kad Komisija klaidingai nustatė PBA išlaidas, nes kai kurios išlaidos, kaip antai vežimo ir sandėliavimo, nebuvo išbrauktos iš bendros PBA išlaidų sumos. Be to, „Hankook“ ir „Giti“ tvirtino, kad iš PBA išlaidų taip pat turėtų būti išbrauktos kitų rūšių išlaidos, pvz., komisinių arba rinkodaros.

(270)

Komisija peržiūrėjo tvirtinimus ir nustatė, kad būtina patikslinti PBA išlaidų procentinę dalį. Komisija taikė standartinę metodiką PBA procentinei daliai atskaičius transporto išlaidas nustatyti: iš visų pajamų buvo atimtos parduotų prekių sąnaudos ir pelnas, o tada išskaičiuotos vežimo išlaidos.

(271)

Remdamasi turimomis finansinėmis ataskaitomis, Komisija išbraukė vežimo išlaidas iš bendros PBA išlaidų sumos (nustatytos pagal pirmiau aprašytą metodiką). Neturėdama ketvirtinės informacijos, Komisija vežimo išlaidas per PTL apskaičiavo remdamasi 2023 m. sausio–birželio mėn. finansinėmis ataskaitomis. Apskaičiuotos vežimo išlaidos sudarė tam tikrą visos PBA išlaidų procentinę dalį. Dėl šio patikslinimo PBA procentinė dalis sumažėjo nuo 22,0 % iki 18,5 %, išreiškiant ją parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi (13 % visų pajamų procentine dalimi).

(272)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(273)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pavienius gamybos veiksnius. Šie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti tikrinamojo vizito metu. Komisija padaugino suvartojimo rodiklius iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.3.14 skirsnyje.

(274)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip nurodyta 255 konstatuojamojoje dalyje.

(275)

Tada Komisija pridėjo 18,5 % PBA išlaidas ir 10,8 % pelną, kaip paaiškinta 271 konstatuojamojoje dalyje.

(276)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams ir (arba) per susijusias bendroves importuotojas.

(277)

Jei eksportuojantys gamintojai peržiūrimąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(278)

Jeigu eksportuojantys gamintojai peržiūrimąjį produktą į Sąjungą eksportuoja per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(279)

Kadangi nesusijęs importuotojas nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi per pradinį tyrimą nustatytu nesusijusio importuotojo pelnu, t. y. 6,7 %.

(280)

Komisija pagal produktų rūšis patikrino apskaičiuotą normaliąją vertę, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ir atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nustatyta pirmiau.

(281)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo Sąjungoje išlaidas, muitus, kiekio nuolaidas, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(282)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, aprėpdama visus eksporto sandorius, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(283)

Tuo remiantis atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai sudarė nuo apie 7 % iki apie 22 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(284)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(285)

Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(286)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija.

(287)

Remiantis pareiškėjo prašyme pateiktais duomenimis, CRIA nurodė, kad 2021 m. buvo pagaminta 122,39 mln. padangų, o gamybos pajėgumai, kaip apskaičiuota, tais pačiais metais siekė 141,76 mln. ir tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniais metais, pagaminta 2,72 mln. daugiau padangų. Remiantis šiais duomenimis apskaičiuotas pajėgumų naudojimo lygis būtų apie 86 %. Remiantis CRIA pateiktais duomenimis, 2022 m. pajėgumai jau buvo papildyti bent 1,5 mln. padangų gamybos pajėgumų vienetų. Todėl 2022 m. bendras padangų gamybos pajėgumas siekė apie 143,25 mln. vienetų. Jei pajėgumų naudojimo koeficientai būtų tokie patys kaip 2021 m., produkcija būtų buvusi apie 123,67 mln. padangų. Taigi 2022 m. Kinijos nepanaudoti pajėgumai siekė beveik 20 mln. vienetų, t. y. beveik prilygo bendram suvartojimui ES rinkoje (117).

(288)

Kinijos gamintojai, laikydamiesi pirmiau nurodytos Kinijos vyriausybės ir KKP pramonės politikos, nuo pradinio TL toliau didino jau ir taip pernelyg išplėtotus gamybos pajėgumus. Per neseniai atliktus užsienio prekybos apsaugos tyrimus buvo prieita išvados, kad esami Kinijos gamybos pajėgumai yra dideli. 2021 m. gegužės mėn. paskelbtuose Brazilijos antidempingo tyrimo dokumentuose jau buvo atkreiptas dėmesys į didelius gamybos pajėgumus ir įrodyta, kad didžiausios bendrovės ne kartą investavo į gamybos pajėgumus, ir šie galėtų viršyti Brazilijos suvartojimą (118). 2022 m. rugpjūčio mėn. paskelbtuose Pietų Afrikos antidempingo tyrimo dokumentuose taip pat pabrėžta, kad Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai didėli ir jie galėtų padidinti gamybą eksporto paklausai patenkinti (119).

(289)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad KLR eksportuojantys gamintojai tęstų pardavimą eksportui į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija analizavo Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino jį su Kinijos eksporto į Sąjungos rinką kainų lygiu, kad nustatytų, ar Sąjungos rinka buvo patraukli dėl kainų lygio.

(290)

Komisija išnagrinėjo atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytą kainų lygį per PTL ir nustatė, kad panašių sandorių (t. y. pagal FOB „Incoterms“ sąlygomis pagrįstas komercines sąskaitas faktūras) į trečiąsias šalis eksportuotų sunkvežimių padangų vieneto kaina siekė apie 80 % vieneto kainos ES. Be to, Sąjungos rinkos patrauklumą rodo tai, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Kinija toliau eksportavo į Sąjungą apie 30 % pradinio tyrimo importo apimties.

(291)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio buvo patraukli Kinijos eksportuojantiems sunkvežimių padangų gamintojams.

(292)

Papildydama tai, kad išdėstyta pirmiau, Komisija nustatė, kad iš KLR eksportuojamam peržiūrimajam produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės Armėnijoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Egipte, Esvatinyje, Kazachstane, Kirgizijos Respublikoje, Lesote, Namibijoje, Rusijos Federacijoje, Pietų Afrikoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (120) .. Todėl šios trečiųjų šalių rinkos, kuriose perkama daug sunkvežimių padangų, Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra mažiau patrauklios. Tai papildomas elementas, pagrindžiantis išvadą, kad panaikinus priemones dabartinių KLR gamybos pajėgumų produkcija veikiausiai atsidurtų Sąjungos rinkoje.

(293)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL į Sąjungos rinką iš KLR ir toliau buvo importuojami dideli kiekiai (palyginti su rinkos dydžiu) dempingo kainomis.

(294)

Be to, per PTL KLR turėjo didelius nepanaudotus pajėgumus, palyginti su Sąjungos suvartojimu (301 konstatuojamoji dalis). Be to, Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir kainų rodo tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką, o nepanaudoti pajėgumai taip pat būtų naudojami gamybai ir eksportui į Sąjungą didinti.

(295)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dėl didelių nepanaudotų KLR pajėgumų ir Sąjungos rinkos kainų lygio, palyginti su kitomis eksporto kryptimis, labai padidėtų peržiūrimojo produkto importas dempingo kaina iš KLR į Sąjungą.

(296)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi.

(297)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino daugiau kaip 400 Sąjungos gamintojų. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(298)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 18 mln. padangų. Bendrą Sąjungos gamybos apimtį Komisija nustatė remdamasi Europos padangų ir kaučiuko gamintojų asociacijos (ETRMA), pareiškėjo ir Eurostato statistiniais duomenimis. Kaip pažymėta 27 konstatuojamojoje dalyje, penkiems galutinai atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % panašaus produkto Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties. Taigi mikroekonominiai rodikliai buvo nagrinėjami remiantis duomenimis, pateiktais tų penkių Sąjungos gamintojų atsakymuose.

(299)

Nustatyta, kad kai kurie atrinkti gamintojai nagrinėjamąjį produktą importavo iš KLR į Sąjungos rinką ir joje perpardavė. Tačiau, palyginti su jų bendra pardavimo apimtimi, importo apimtis buvo nedidelė (mažiau nei 1 % viso pardavimo) ir nedarė poveikio jų įvardijimui Sąjungos gamintojais.

(300)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi ETRMA ir Eurostato pateikta informacija.

(301)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(302)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos suvartojimas padidėjo 11 %. Jis pastebimai didėjo nuo 2020 iki 2022 m. Tikėtina, kad padidėjimas susijęs su atsigavimu po COVID-19 krizės ir paaiškinamas tuo, kad padangų vartojimas yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonių parko nuvažiuojamu atstumu, o jis savo ruožtu labai priklauso nuo bendros ekonominės veiklos, visų pirma nuo keliais vežamų krovinių kiekio. Suvartojimo padidėjimas piką pasiekė 2022 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sulėtėjo.

(303)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 1 lentelėje.

(304)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(305)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis, nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, pateikiama 3 lentelėje.

(306)

Importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 % – maždaug nuo 900 tūkst. padangų 2020 m. iki maždaug 1,1 mln. padangų per tiriamąjį laikotarpį. Importas iš Kinijos ypač išaugo 2022 m., kai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš dalies panaikino pradines priemones, kaip aprašyta 4 konstatuojamojoje dalyje. Nepaisant sumažėjusios paklausos, importo apimtis išliko tokio paties lygio ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 4,9 % iki 5,4 %.

(307)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis.

(308)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/vnt.)

(309)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš Kinijos į Sąjungą importuojamų produktų (visų pakopų) kainos padidėjo 61 %.

(310)

Kadangi atrinkti eksportuojantys gamintojai daugiausia eksportavo 1 ir 2 pakopų padangas, Komisijai trūko išsamios informacijos apie 3 pakopą, kurios produktų eksporto iš Kinijos pirminė žala buvo daroma per pradinį tyrimą ir lėmė atvirkštinį poveikį kitoms dviem pakopoms.

(311)

Todėl Komisija, remdamasi importo statistiniais duomenimis, apskaičiavo priverstinį kainų mažinimą dėl viso importo.

(312)

Komisija palygino:

(313)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad vidutinė iškrauto iš Kinijos importuoto produkto kaina (270 EUR/vnt.) buvo mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina (281 EUR/vnt.) ir tik šiek tiek didesnė nei Sąjungos pramonės vidutinės gamybos sąnaudos (260 EUR/vnt.). Jei iškrauto produkto kaina būtų nustatyta netaikant antidempingo muitų, ji siektų 254 EUR/vnt. ir dėl to būtų gerokai sumažinta vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina, be to, ji taip pat būtų mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(314)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apskritai importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą.

(315)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad Komisija neteisingai pakeitė savo taikytą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodiką, palyginti su pradiniu tyrimu. „Hankook“ tvirtino, kad užuot įvertinusi priverstinį kainų mažinimą, atsižvelgdama į visą importą pagal importo statistinius duomenis, Komisija turėjo atlikti analizę pagal kiekvieną rūšį arba pakopą. Neskelbtinoje informacijos versijoje „Hankook“ taip pat pateikė duomenis apie savo eksporto apimtį ir kainas ir teigė, kad naudodama šiuos duomenis Komisija galėjo nustatyti visų pakopų importo kainas ir atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę pagal pakopas.

(316)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Pirma, dėl to, kad 3 pakopos Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir kaip nurodyta 310 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai trūko išsamios informacijos apie Kinijos eksportą, ypač 3 pakopos, ir ji negalėjo atlikti priverstinio kainų mažinimo analizės pagal pakopas. Todėl pasikeitė Komisijai prieinami pagrindiniai duomenys. Antra, „Hankook“ pateiktų duomenų apie eksporto apimtį ir kainas nepakako tolesnei priverstinio kainų mažinimo analizei atlikti. Net remiantis šiais duomenimis, 1, 2 ir 3 pakopų veiklą vykdo ir kiti subjektai, apie kuriuos nėra išsamios informacijos, ir, priešingai, nei teigia „Hankook“, šių duomenų nepakanka, kad būtų galima gauti papildomos informacijos apie priverstinį kainų mažinimą pagal pakopas arba paneigti Komisijos atliktos priverstinio kainų mažinimo analizės rezultatus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(317)

Be Kinijos, kitos trečiosios šalys, iš kurių importuota daugiausia padangų, buvo Tailandas, Turkija ir Vietnamas.

(318)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat padangų importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(319)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo maždaug 2 mln. vienetų, t. y. 41 %. Importas didėjo sparčiau nei Sąjungos suvartojimas, todėl rinkos dalis padidėjo nuo 26,5 % iki 33,5 %.

(320)

Labiausiai padidėjo importas iš Tailando (856 tūkst. vienetų), Turkijos (590 tūkst. vienetų) ir Vietnamo (486 tūkst. vienetų). Importas iš kitų trečiųjų šalių didėjo ne taip žymiai (53 tūkst. vienetų).

(321)

Importo iš kitų trečiųjų šalių, ypač iš Tailando ir Vietnamo, kainų lygis buvo gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(322)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(323)

Kaip minėta 15–17 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(324)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, Eurostato statistiniais duomenimis ir ETRMA pateikta informacija. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(325)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(326)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(327)

Per pradinį tyrimą Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo analizuojama bendrai, o kai kurie mikroekonominiai rodikliai – taip pat pakopų lygmeniu, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos segmentaciją. Atlikdama šį tyrimą Komisija visų pirma išanalizavo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį bendrai.

(328)

Komisija taip pat išanalizavo tam tikrus rodiklius pakopų lygmeniu. Kaip matyti 370–377 konstatuojamosiose dalyse, šia analize patvirtinama, kad su nagrinėjamuoju produktu susijusios tendencijos, vertinamos bendrai, iš esmės atitinka atskirai vertinamas su pakopomis susijusias tendencijas.

(329)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė svertinius atrinktų Sąjungos gamintojų rezultatus pagal jiems tenkančią bendros Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimties dalį, siekdama užtikrinti, kad visi mikroekonominiai rodikliai atspindėtų MVĮ pagal jiems tenkančią bendros Sąjungos pardavimo apimties dalį. Kadangi MVĮ vykdo veiklą tik 3 pakopos segmente, šis koregavimas padarė tiesioginį poveikį – 3 pakopos pardavimo dalis pagal atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis padidėjo.

(330)

Atlikdama šį tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad, norint objektyviai įvertinti Sąjungos pramonės padėtį priemonių galiojimo termino peržiūros aplinkybėmis, nėra būtina taikyti tokių svertinių koeficientų kaip per pradinį tyrimą. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tik 3 pakopos veiklą vykdančių MVĮ patirta žala atrodo dar didesnė nei bendroji 3 pakopos žala. Be to, Komisija nustatė, kad net nepritaikius svertinių koeficientų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenims, Sąjungos pramonė patyrė žalą visų pakopų segmentuose (žr. 370–377 konstatuojamąsias dalis). Taigi logiška, kad pritaikius bet kokius svertinius koeficientus neigiamos tendencijos, kurios šiuo metu stebimos vertinant bendrą žalą, tik sustiprėtų.

(331)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(332)

Kartu su rinkos dalies ir pardavimo Sąjungos rinkoje augimu, 2020–2021 m. didėjo ir gamybos apimtis. 2022 m. gamyba sumažėjo, ir dar labiau – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos apimtis sumažėjo dėl sumažėjusio pardavimo, kuris savo ruožtu buvo susijęs su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu, ir dėl to susitraukė Sąjungos pramonės rinkos dalis. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis vėl pasiekė 2020 m. lygį. Tačiau Sąjungos pramonė sugebėjo pritaikyti savo pajėgumus prie gamybos apimties pokyčių, sumažindama pajėgumų naudojimo koeficiento svyravimus – per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis net šiek tiek pagerėjo (3 %).

(333)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(334)

Augančioje rinkoje 2020–2021 m. augo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis. 2022 m. ji sumažėjo, nepaisant rinkos augimo, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mažėjo toliau. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis vėl pasiekė 2020 m. lygį. Kadangi Sąjungos pramonės pardavimas atsiliko nuo rinkos dalies padidėjimo 2022 m. ir mažėjo greičiau nei rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ši nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 69 % iki 61 %.

(335)

Pastabose dėl inicijavimo grupė „Hankook“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimas ir jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė ir kad nedidelį sumažėjimą nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio galima paaiškinti sumažėjusiu suvartojimu.

(336)

Per tyrimą nustatyti faktai šio teiginio nepatvirtina. Nors Sąjungos pramonės pardavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toks pat, kaip 2020 m., nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jis gana smarkiai sumažėjo (13 %). Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis – nuo 69 % iki 61 %.

(337)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(338)

Sąjungos suvartojimas didėjo nuo 2020 m. iki 2022 m., atsižvelgiant į ekonominės veiklos suaktyvėjimą po COVID-19 pandemijos. Suvartojimo padidėjimas pasiekė piką 2022 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sulėtėjo, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu jis iš viso padidėjo 11 %. Sąjungos pramonės pardavimas atitiko teigiamą rinkos tendenciją tik 2021 m. 2022 m. Sąjungos pramonės pardavimas didėjo ne tokiu pačiu tempu kaip rinka ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padėtis prastėjo greičiau nei rinkos padėtis. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo 8 proc. punktais (nuo 69 % iki 61 %).

(339)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(340)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado daugiau kaip 2 700 tiesioginių darbo vietų. Kai 2020–2021 m. augo Sąjungos pramonės gamybos apimtis, taip pat didėjo ir užimtumas. Tačiau Sąjungos pramonė taip pat sugebėjo padidinti našumą, todėl užimtumas didėjo ne tokiu pačiu tempu kaip gamybos apimtis. Dėl nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio mažėjusios gamybos apimties sumažėjo darbo vietų ir šiek tiek sumažėjo našumas.

(341)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti individualūs dempingo skirtumai vis dar buvo dideli (žr. 283 konstatuojamąją dalį).

(342)

Nepaisant to, kad importas dempingo kainomis iš Kinijos tęsėsi, iš žalos rodiklių analizės vis dėlto matyti, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje galiojančios priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Tačiau ši teigiama tendencija pasikeitė 2022 m. ir Sąjungos pramonės padėtis vėl pablogėjo.

(343)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.)

(344)

Padangų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. 2020–2021 m. kainų padidėjimas sutapo su paklausos padidėjimu. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo pardavimo kainas daugiau (7 %) nei padidėjo gamybos sąnaudos (4 %).

(345)

Ši palanki padėtis 2022 m. pasikeitė ir po to Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas. Nors nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos padidėjo 18 proc. punktų, šis padidėjimas neatitiko gamybos sąnaudų padidėjimo.

(346)

Gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 40 %. Didžiausias šuolis įvyko 2021–2022 m., kai gamybos sąnaudos didėjo 30 %.

(347)

Taip pat buvo analizuojami trijų pakopų pagrindiniai žalos rodikliai.

(348)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 1 pakopoje padidėjo 55 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 75 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 24 %, o gamybos sąnaudos – 39 %.

10 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 1 pakopa

(349)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 2 pakopoje padidėjo 60 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 68 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 29 %, o gamybos sąnaudos – 39 %.

11 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 2 pakopa

(350)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 3 pakopoje padidėjo 40 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 58 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 24 %, o gamybos sąnaudos – 34 %.

12 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 3 pakopa

(351)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(352)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2020–2021 m. padidėjo 9 %, 2021–2022 m. – 20 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko tokio paties lygio.

(353)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atsargos

(354)

Palyginti su gamyba, laikotarpio pabaigos atsargos 2020–2022 m. išliko tokio paties lygio (14–16 % gamybos apimties). Padidėjimas (iki 21 % gamybos apimties) pastebėtas palyginus laikotarpio pabaigos atsargas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2023 m. birželio 30 d.) su 2020–2022 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygiu. Tačiau šį padidėjimą iš esmės galima paaiškinti sezoniškumu. Antrąjį pusmetį parduodama daugiau padangų, palyginti su pirmuoju, o gamyba mažiau priklauso nuo sezoniškumo. Dėl to atsargų kiekis paprastai yra didesnis birželio mėn. pabaigoje nei gruodžio mėn. pabaigoje. Todėl akivaizdus atsargų lygio padidėjimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nesuponuoja geresnės Sąjungos gamintojų finansinės padėties.

(355)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(356)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(357)

Bendras pelningumas padidėjo 2020–2021 m., kai atsigavus kelių transportui po COVID-19 krizės padidėjo padangų paklausa, o bendras importas dar nepadidėjo tiek, kiek vėliau. Kaip paaiškinta 344 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė 2021 m. galėjo padidinti savo pardavimo kainas daugiau nei didėjo gamybos sąnaudos, todėl pelno dydis keitėsi nuo 7,9 % iki 13,4 %.

(358)

Ši padėtis pasikeitė 2022 m., kai Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kiek didėjo sąnaudos. Todėl Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo iki žemo lygio (2022 m. – 1,8 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 1,3 %).

(359)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo prastėjanti. Tam įtakos turėjo du pagrindiniai veiksniai. Viena vertus, bendras Sąjungos pramonės pelningumas teigiamai veikė pinigų srautą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Šis poveikis praktiškai baigėsi 2022 m. sumažėjus pelningumui. Kita vertus, dėl padidėjusios gamybos apimties ir laikotarpio pabaigos atsargų lygio buvo įsisavintas apyvartinis kapitalas, todėl jau nuo 2021 m. tai turėjo neigiamą poveikį pinigų srautui. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 96 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 95 mln. EUR rodiklio.

(360)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 50 mln. EUR iki 66 mln. EUR, t. y. 32 %. Apskritai jų lygis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nesiekė 10 % visos apyvartos.

(361)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Pirmiausia ji padidėjo nuo –2,1 % iki 3,9 % 2020–2021 m., padidėjus pelningumui. Vėliau, sumažėjus bendram Sąjungos pramonės pelningumui, investicijų grąža 2022 m. sumažėjo iki –15,2 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki –16,3 %.

(362)

Sąjungos pramonė yra susiskaidžiusi: visoje Sąjungoje yra didelių tarptautinių bendrovių grupių ir daugiau kaip 400 MVĮ, taigi pramonė yra nevienalytė pagal šių įmonių pajėgumą padidinti kapitalą.

(363)

Dėl trijų pakopų pelningumo atlikta atskira analizė taikant tą pačią aprašytąją metodiką.

(364)

1 pakopos pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo panaši į visos Sąjungos pramonės pelningumo svyravimus. 2020–2021 m. pelningumas gerėjo ir vėliau nukrito iki žemo lygio (2022 m. – 1,9 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 1,3 %).

(365)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 1 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 85 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 56 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža buvo padidėjusi nuo 1,1 % iki 7,6 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki –14,0 %.

16 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (1 pakopa)

(366)

2 pakopos pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu iš pradžių (2020–2021 m.) pagerėjo, vėliau 2022 m. sumažėjo iki 3,5 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 2,5 %.

(367)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 2 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 5,5 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 34,5 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža sumažėjo nuo 15,8 % 2020 m. iki –28,0 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

17 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (2 pakopa)

(368)

3 pakopos veikla buvo nepelninga per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis dar pablogėjo ir neigiamas pelningumas (–1,6 % 2020 m.) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suprastėjo iki –3,5 %. 3 pakopos segmente veikiančių MVĮ padėtis buvo dar prastesnė, nes jų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo nuo 4,6 % iki –7,0 %. Nedidelis sąlyginis pagerėjimas nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio parodė, kad pramonės pastangos prisitaikyti prie sudėtingos padėties buvo nelabai sėkmingos.

(369)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 3 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 5,3 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 4,2 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo –5,9 % iki –20,0 %.

18 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (3 pakopa)

(370)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė 2021 m. apskritai buvo atsigavusi po buvusio dempingo. Nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padėtis pasikeitė.

(371)

Tai ypač akivaizdu iš sumažėjusio Sąjungos pramonės pelningumo, rinkos dalies praradimo ir nesugebėjimo didinti kainų atsižvelgiant į didėjančias sąnaudas. Be to, pablogėjo ir su pelningumu susiję rodikliai, kaip antai pinigų srautas ir investicijų grąža. Tai ypač pasakytina apie 3 pakopos gamintojus, kurie patiria ypač didelį spaudimą kainoms dėl importo mažomis kainomis, o tai savo ruožtu daro neigiamą poveikį aukštesnėms pakopoms dėl per pradinį tyrimą aprašyto atvirkštinio kaskadinio poveikio (121).

(372)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

(373)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado savo rinkos dalį dėl importo iš kitų šalių, visų pirma Tailando, Vietnamo, Turkijos ir taip pat Kinijos.

(374)

Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimą iš dalies lėmė importo iš Kinijos padidėjimas iš dalies panaikinus antidempingo muitus, o dar labiau – padidėjęs importas iš kitų šalių mažomis kainomis. Dėl mažesnių importuojamų produktų kainų Sąjungos pramonei buvo sunku padidinti savo kainas ir išlaikyti rinkos dalį padidėjusių sąnaudų aplinkybėmis.

(375)

Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, žaliavų ir energijos kainos smarkiai padidėjo, todėl sparčiai augo ir gamybos sąnaudos. Kartu didėjo ir importo apimtis ir nuo 2022 m. Sąjungos pramonė nebegalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas. Nors nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos padidėjo 18 %, to nepakako gamybos sąnaudų padidėjimui kompensuoti.

(376)

Todėl Komisija taip pat pažymi, kad Sąjungos pramonės žalinga padėtis susiformavo tuo metu, kai taip pat veikė kiti veiksniai, pvz., labai padidėjo sąnaudos ir importas mažomis kainomis iš kitų šalių, visų pirma Tailando, Vietnamo ir Turkijos. Kaip nurodyta 317–321 konstatuojamosiose dalyse, importas iš Tailando ir Vietnamo labai padidėjo, o jo kainų lygis buvo gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės kainas.

(377)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, tačiau kiti veiksniai, visų pirma sąnaudų padidėjimas ir importas iš kitų šalių, galėjo sukelti abejonių dėl to, ar importas dempingo kainomis ir poveikis Sąjungos pramonei iš tiesų susiję. Todėl Komisija nusprendė papildomai įvertinti, ar žala, padaryta dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos, veikiausiai pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(378)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė žalą patiria ne dėl importo iš Kinijos. „Hankook“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės 3 ir 1 pakopų kainos nėra dėl importo iš Kinijos priverstinai mažinamos. Savo tvirtinimui pagrįsti „Hankook“ pateikė neskelbtinų duomenų apie savo eksporto kainas ir apimtį.

(379)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip nurodyta 316 konstatuojamojoje dalyje, „Hankook“ pateiktų duomenų nepakanka tolesnei priverstinio kainų mažinimo analizei atlikti, nes juose nėra pakankamai informacijos apie kitus 1, 2 ir 3 pakopų veiklos vykdytojus. Atitinkamai šie duomenys negalėjo paneigti Komisijos atliktos priverstinio kainų mažinimo analizės rezultatų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šio tvirtinimo prielaida, t. y. kad 1 ar 3 pakopos atveju priverstinio kainų mažinimo nėra, yra neteisinga, todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(380)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ taip pat tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei padarė ne iš Kinijos, o iš kitų trečiųjų šalių importuotos padangos.

(381)

Kaip nurodyta 377 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos prisidėjo prie materialinės žalos Sąjungos pramonei, tačiau dėl kitų veiksnių, visų pirma sąnaudų padidėjimo ir importo iš kitų šalių, galėjo kilti abejonių dėl realaus importo dempingo kaina ir poveikio Sąjungos pramonei ryšio. Todėl Komisija mano, kad šis tvirtinimas nepaneigia pirmiau pateiktos išvados, todėl yra atmetamas.

(382)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija įvertino, ar yra pradinės žalos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos pasikartojimo tikimybė, jei tokiam importui nustatytų priemonių būtų leista nebetaikyti.

(383)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainas bei kainų Sąjungoje ir Kinijoje santykį, galimus trečiųjų šalių rinkų absorbcijos pajėgumus, tikėtiną importo iš Kinijos kainų lygį, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, ir jų poveikį Sąjungos pramonei, įskaitant priverstinį kainų mažinimą ir žalingą importo iš Kinijos lygį bei importo iš Kinijos padidėjimą po laikino antidempingo muitų panaikinimo.

(384)

Kaip nurodyta 286–288 konstatuojamosiose dalyse, Kinija turi daug gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų, kuriuos ji galėtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką greitai padidinti, jeigu baigtų galioti antidempingo priemonės. Kaip nustatyta 287 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. Kinijos nepanaudoti pajėgumai siekė beveik 20 mln. vienetų, t. y. beveik prilygo bendram suvartojimui ES rinkoje.

(385)

Kaip nurodyta 289–291 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra antra pagal dydį rinka pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir yra patraukli tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio. 2023 m. Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis buvo gerokai aukštesnis, palyginti su vidutinėmis Kinijos eksporto į kitas paskirties šalis, įskaitant JAV, kainomis. Be to, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, per pradinį tyrimą importas iš Kinijos į Sąjungą ir toliau siekė apie 30 % importo apimties.

(386)

Kaip nurodyta 292 konstatuojamojoje dalyje, prekybos apsaugos priemonės, taikomos panašaus produkto eksportui iš KLR, galioja daugumoje trečiųjų šalių rinkų, kuriose perkama daug sunkvežimių padangų. Todėl šios rinkos Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra mažiau patrauklios. Tai papildomas elementas, pagrindžiantis išvadą, kad panaikinus priemones dabartinių KLR gamybos pajėgumų produkcija veikiausiai atsidurtų Sąjungos rinkoje.

(387)

Kaip parodyta 4 lentelėje, importo iš Kinijos į Sąjungą kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 218 EUR už vienetą, t. y. gerokai mažesnės už vidutinę 9 lentelėje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo kainą (281 EUR/vnt.), taip pat mažesnės už gamybos sąnaudas (260 EUR/vnt.).

(388)

Todėl tikėtina, kad, netaikant antidempingo muitų, importas iš Kinijos smarkiai priverstinai sumažintų Sąjungos kainas.

(389)

Kaip parodyta 3 lentelėje ir 306 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos padidėjimas buvo ypač žymus 2022 m., kai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš dalies panaikino pradines priemones.

(390)

Tai rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai tebėra suinteresuoti Sąjungos rinka ir tikėtina, kad panaikinus priemones importas vėl padidėtų.

(391)

Savo pastabose po inicijavimo grupė „Hankook“ tvirtino, kad importo tendencijos rodo, jog žalos tęsimosi ar pasikartojimo grėsmės nėra. Grupės „Hankook“ teigimu, dabartinė Kinijos importo rinkos dalis negalėjo turėti didelio poveikio Sąjungos pramonės ateičiai. Ji taip pat tvirtino, kad padidinti Kinijos gamybos pajėgumai buvo skirti ne Sąjungos rinkai, o kitoms rinkoms.

(392)

Komisija su šią nuomone nesutiko. Net jei galiojantys muitai tam tikru mastu iš dalies apsaugo Sąjungos pramonę nuo importo iš KLR dempingo kainomis, importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu vis tiek padidėjo. Atsižvelgiant į Kinijos kainų lygį netaikant muitų ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importo iš Kinijos rinkos dalis gerokai padidėtų. Be to, tvirtinimas, kad padidinti Kinijos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia buvo nukreipti į kitas rinkas, nebuvo pagrįstas. Net jei jis būtų teisingas, Komisija mano, kad Sąjungos rinka tebėra patraukli importui iš Kinijos.

(393)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(394)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad nėra pakankamai žalos pasikartojimo tikimybės įrodymų. Visų pirma „Hankook“ tvirtino, kad importo padidėjimas 2022 m. negali būti susijęs su daliniu priemonių panaikinimu 2022 m. ir nėra susijęs su Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena. „Hankook“ taip pat tvirtino, kad priverstinio 3 pakopos kainų mažinimo nebuvo, kad Kinijos gamintojai veikiau didintų savo pelną nei mažintų kainas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir kadangi Sąjungos rinka sudarė tik 4 % visos Kinijos eksporto apimties, Sąjungos rinka negali būti laikoma patrauklia.

(395)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Pirma, tai, kad Bendrasis Teismas iš dalies panaikino priemones, davė rinkai signalą apie galimybę, kad muitai bus iš dalies atšaukti ir vėliau juos bus galima susigrąžinti, todėl importas galėjo tapti patrauklesnis. Antra, kaip paaiškinta 316 ir 379 konstatuojamosiose dalyse, tvirtinimo, kad 3 pakopos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, prielaida yra neteisinga. Trečia, „Hankook“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tvirtinimą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai didintų pelną, o ne mažintų kainas. Galiausiai, dabartinis (galiojant priemonėms) Kinijos eksporto į Sąjungą lygis negali paneigti fakto, kad Sąjungos rinka išlieka patraukli dėl 289–291 konstatuojamosiose dalyse ir 385 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(396)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad priemonėms nustojus galioti importas iš Kinijos žalinga dempingo kaina veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonės žalinga padėtis dar labiau pablogėtų.

(397)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir galutinių naudotojų interesus.

(398)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau nei 25 % Sąjungos gamybos apimties.

(399)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pažeidžiama, nes ji negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas, o jos pelnas sumažėjo.

(400)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos pramonė jau patiria žalą ir priemonėms nustojus galioti yra labai tikėtina, kad importas iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis padidės, dėl to padidėtų spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir dar labiau padidėtų Sąjungos pramonės patiriama žala.

(401)

Todėl tolesnis priemonių taikymas aiškiai atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(402)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas ar naudotojas.

(403)

Per pradinį tyrimą padaryta išvada, kad priemonės neatitinka importuotojų, kurie daugiausia priklauso nuo labai pigių padangų importo iš Kinijos, interesų, tačiau sąžiningos konkurencijos atkūrimas greičiausiai neturės didelio poveikio importuotojams, kurių portfelis platesnis.

(404)

Todėl, neturėdama naujų įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad, kaip ir per pradinį tyrimą, tolesnis priemonių taikymas neturės didelio poveikio importuotojams ar naudotojams.

(405)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad priemonės, kuriomis apsaugomi Sąjungos pramonės aukščiausios kokybės padangų gamintojai, gaminantys naujas aukštos klasės padangas, kurios suprojektuotos taip, kad būtų tinkamos naudoti ilgai ir kurias galima restauruoti, taip pat 3 pakopos rinkoje veikiantys padangų restauruotojai, atitinka Sąjungos politiką mažinti atliekų kiekį ir tvariai tvarkyti žaliavas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad padangų restauravimo sektoriuje veiklą vykdo daugiausia MVĮ, priemonių nustatymas taip pat derėtų su svarbiu Komisijos tikslu remti MVĮ (122).

(406)

Per pradinį tyrimą protektorių tiekėjai pateikė pastabų, kuriose pritarė antidempingo priemonių nustatymui ir teigė, kad šios priemonės yra labai svarbios restauravimo pramonės išlikimui, be to, nurodydami, kad atsisakius restauravimo veiklos jų verslui bus padarytas didelis poveikis. Atitinkamai Komisija padarė išvadą, kad priemonės atitinka protektorių tiekėjų interesus.

(407)

Todėl, neturėdama naujų įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad, kaip ir per pradinį tyrimą, tolesnis priemonių taikymas atitinka protektorių tiekėjų interesus.

(408)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės padangoms neatitiktų Sąjungos interesų.

(409)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones iš Kinijos importuojamoms padangoms reikėtų taikyti toliau.

(410)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikytinas antidempingo muitas.

(411)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(412)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(413)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(414)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (123). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(415)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(416)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(417)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,