<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑249/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CJ0249</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:472">EU:C:2017:472</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>9</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>9</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20170615">2017 M. BIRŽELIO 15 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C- 2 49/16</P><P>KAREDA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo teismo</HT> (trečioji kolegija) SPRENDIMAS</P><P><DATE ISO="20170615">2017 m. birželio 15 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012</KEYWORD><KEYWORD>7 straipsnio 1 punktas</KEYWORD><KEYWORD>Sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>paslaugų teikimo sutartis<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></KEYWORD><KEYWORD>Atgręžtinis reikalavimas vieno solidariojo kredito sutarties bendraskolio kitam</KEYWORD><KEYWORD>Kredito sutarties vykdymo vietos nustatymas</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑249/16</P><P>dėl <DATE ISO="20160331">2016 m. kovo 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Oberster Gerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20160502">2016 m. gegužės 2 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Saale Kareda</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Stefan Benkö</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai M. Vilaras, J. Malenovský, M. Safjan (pranešėjas) ir D. Šváby,</P><P>generalinis advokatas Y. Bot,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>S. Kareda, atstovaujamos advokato C. Függer,</P></ITEM><ITEM><P>S. Benkö, atstovaujamo advokato S. Alessandro,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir M. Wilderspin,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20170426">2017 m. balandžio 26 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P>Sprendimą</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>) 7 straipsnio 1 punkto išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Stefan Benkö ir Saale Kareda ginčą dėl S. Benkö sumokėtų mėnesinių paskolos įmokų, kurių nemokėjo S. Kareda, susijusių su bendra kredito sutartimi, grąžinimo.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Teisinis pagrindas</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas Nr. 1215/2012</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Iš Reglamento Nr. 1215/2012 4 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiuo reglamentu dėl gero vidaus rinkos veikimo siekiama priimti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>nuostatas dėl jurisdikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylose suvienodinimo, siekiant užtikrinti greitą ir paprastą teismo priimtų sprendimų valstybėse narėse, kurios privalo laikytis šio reglamento, pripažinimą ir vykdymą<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šio reglamento 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>(15)</NO.P><TXT>Jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl visada turėtų galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(16)</NO.P><TXT>Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Jurisdikcijos taisyklės yra įtvirtintos to paties reglamento II skyriuje. Šį skyrių sudaro, be kita ko, 1 (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>), 2 (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Speciali jurisdikcija<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>) ir 4 (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>) skirsniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 1 skirsnyje esančio 4 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnio 7 straipsnis išdėstytas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį,</P></ITEM><ITEM><P>teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos;</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis;</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto formuluotė yra identiška <DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2001">OL L 12, 2001, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42), kuris panaikintas Reglamentu Nr. 1215/2012, 5 straipsnio 1 dalies formuluotei. Be to, šis 7 straipsnio 1 punktas atitinka <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="1972">OL L 299, 1972, p. 32</REF.DOC.OJ>) su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos (toliau – Briuselio konvencija), 5 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalyje, kuri pateikta II skyriaus 4 skirsnyje, nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesine veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui, jeigu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>sutartis sudaryta dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąžinamo dalinių įmokų kredito sąlygomis;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Šio reglamento 4 skirsnyje įtvirtinto 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="018.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="018.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 17 ir 18 straipsnių formuluotė atitinka Reglamento Nr. 44/2001 15 ir 16 straipsnių formuluotes.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (EB) Nr. 593/2008</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT><DATE ISO="20080617">2008 m. birželio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2008">OL L 177, 2008, p. 6</REF.DOC.OJ>, ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="309" PAGE.FIRST="87" DATE.PUB="2009">OL L 309, 2009, p. 87</REF.DOC.OJ>) 7 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>(7)</NO.P><TXT>Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų būti suderintos su Reglamentu [Nr. 44/2001] ir <DATE ISO="20070711">2007 m. liepos 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(17)</NO.P><TXT>Kiek susiję su taikytina teise, kai ji nepasirinkta, sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>paslaugų teikimas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>prekių pardavimas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> turėtų būti aiškinamos taip pat, kaip taikant Tarybos reglamento (EB) [Nr. 44/2001] 5 straipsnį, kiek šis reglamentas taikomas prekių pardavimui ir paslaugų teikimui. Nors franšizės ir distribucijos sutartys pagal savo pobūdį yra sutartys dėl paslaugų, joms taikomos specialios taisyklės.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Remiantis šio reglamento 15 straipsniu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Subrogacija pagal įstatymą<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Jei asmuo (kreditorius) pagal sutartį turi reikalavimą kito asmens (skolininko) atžvilgiu, o trečiasis asmuo turi pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jau faktiškai patenkino kreditoriaus reikalavimą įvykdydamas tą pareigą, tai pagal teisę, kuri reglamentuoja trečiojo asmens pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimą, nustatoma, ar trečiasis asmuo gali skolininko atžvilgiu naudotis teisėmis, kurias kreditorius turėjo skolininko atžvilgiu pagal jų santykius reglamentuojančią teisę, ir kokia apimtimi gali tomis teisėmis naudotis.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Minėto reglamento 16 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Skolininkų daugetas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Jei kreditorius turi reikalavimą kelių pagal tą patį reikalavimą atsakingų skolininkų atžvilgiu, ir vienas skolininkų jau įvykdė visą arba dalį reikalavimo, skolininko prievolei kreditoriaus atžvilgiu taikoma teisė taip pat taikoma to skolininko teisei pateikti atgręžtinius reikalavimus kitiems skolininkams. Kiti skolininkai gali remtis kreditoriaus atžvilgiu turėtomis gynybos priemonėmis, kiek tai leidžiama pagal jų prievolėms kreditoriaus atžvilgiu taikomą teisę.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Austrijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch</HT> (Austrijos civilinis kodeksas, toliau – ABGB) 896 straipsnis išdėstytas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Solidarusis bendraskolis, kuris vienas grąžina visą skolą, turi teisę, netgi jei jis neperleido savo teisių, reikalauti iš kitų skolininkų grąžinimo lygiomis dalimis, jei tarp jų nebuvo susitarta dėl kitokių proporcijų.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Prieš priimant naują <HT TYPE="ITALIC">Zahlungsverzugsgesetz</HT> (Įstatymas dėl pavėluotų mokėjimų) (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. I, 2013/50) redakciją, ABGB 905 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>kilus abejonių, skolininkas prisiimdamas riziką ir savo lėšomis perduoda grynuosius pinigus kreditoriui jo gyvenamojoje vietoje (buveinėje)<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>ABGB 1042 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Jei asmuo už kitą asmenį vykdo prievolę, kurią pastarasis pagal šį kodeksą pats turėtų vykdyti, jis turi teisę reikalauti grąžinimo.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>S. Benkö, Austrijos Respublikos pilietis, gyvenantis Austrijoje, kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Landesgericht St. Pölten</HT> (Sankt Pölten apygardos teismas, Austrija) pateikdamas ieškinį S. Kareda, buvusiai partnerei, Estijos Respublikos pilietei, gyvenančiai nežinomu adresu Estijoje, siekdamas susigrąžinti <FT TYPE="DECIMAL">17145,41</FT> EUR sumą su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Iš nutarties priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2007 m. kartu gyvendami Austrijoje S. Benkö ir S. Kareda įsigijo privatų gyvenamąjį namą, kurio kaina buvo <FT TYPE="NUMBER">190000</FT> EUR, ir kiekvienam iš jų priklauso jo nedaloma pusė. Neturėdami nuosavo kapitalo ir siekdami finansuoti šį pirkinį ir būtinus pastato pertvarkymus, 2007 m. kovo mėn. jie su Austrijos banku sudarė sutartį dėl trijų paskolų, atitinkamai <FT TYPE="NUMBER">150000</FT> EUR, <FT TYPE="NUMBER">100000</FT> EUR ir <FT TYPE="NUMBER">50000</FT> EUR. Tiek S. Benkö, tiek S. Kareda buvo paskolų gavėjai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>2011 m. pabaigoje S. Kareda nustojo gyventi kartu su S. Benkö ir grįžo gyventi į Estiją; S. Benkö nežino jos gyvenamosios vietos. Nuo 2012 m. birželio mėn. ji nustojo grąžinti paskolas, todėl nuo tada našta grąžinti šias paskolas teko vienam S. Benkö. Pareikštu ieškiniu S. Benkö siekia įpareigoti S. Kareda, remiantis ABGB 1042 straipsniu, grąžinti jam sumas, atitinkančias mokėjimus, kuriuos už S. Kareda jis atliko iki 2014 birželio mėn. (imtinai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Pirmosios instancijos teismas <HT TYPE="ITALIC">Landesgericht St. Pölten</HT> (Sankt Pölten apygardos teismas, Austrija) susisiekė su Estijos Respublikos ambasada Austrijoje siekdamas sužinoti S. Kareda gyvenamosios vietos adresą, tačiau to padaryti nepavyko.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Atstovas, kuris buvo įgaliotas priimti S. Kareda įteiktinus dokumentus, pareiškė prieštaravimą dėl jurisdikcijos nebuvimo, remdamasis tuo, kad S. Kareda gyvenamoji vieta yra Estijoje. Pasako jo, viena vertus, S. Benkö nurodytoms faktinėms aplinkybėms netaikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsnio nuostatos. Kita vertus, teismas, į kurį kreiptasi, neturėjo teritorinės jurisdikcijos pirmiausia dėl to, kad banko, su kuriuo buvo sudaryta kredito sutartis, pagrindinė buveinė, kuri sutampa su pareigos grąžinti šį kreditą vykdymo vieta, nebuvo <HT TYPE="ITALIC">Landesgericht St. Pölten</HT> (Sankt Pölten apygardos teismas, Austrija) jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Atsižvelgęs į šiuos argumentus, <HT TYPE="ITALIC">Landesgericht St. Pölten</HT> (Sankt Pölten apygardos teismas, Austrija) paskelbė, kad neturi tarptautinės jurisdikcijos šioje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Oberlandesgericht Wien</HT> (Vienos aukštesnysis apygardos teismas), gavęs S. Benkö apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, nusprendė, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktu, jurisdikcija yra nustatoma pagal sutartinės grąžinimo prievolės įvykdymo vietą, t. y. pasak šio teismo, pagal skolininko gyvenamąją vietą. Todėl <HT TYPE="ITALIC">Landesgericht St. Pölten</HT> (Sankt Pölten apygardos teismas, Austrija) turėjo tarptautinę ir teritorinę jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>S. Kareda atstovas dėl tokio apeliacinio teismo sprendimo pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam <HT TYPE="ITALIC">Oberster Gerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), siekdamas pripažinti, kad Austrijos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Oberster Gerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>1.</NO.P><TXT>Ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sudarius vieną (bendrą) kredito sutartį su banku skolininko, kuris vienas grąžino kreditą, reikalavimas dėl grąžinimo (kompensacijos reikalavimas ir (arba) atgręžtinis reikalavimas) kitam skolininkui pagal šią kredito sutartį priskirtinas byloms, kylančioms iš sutarčių, tiek, kiek jis yra išvestinis (antrinis) reikalavimas pagal šią kredito sutartį?</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="6"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:</TXT><P>ar vieno skolininko reikalavimo dėl grąžinimo (kompensacijos reikalavimas ir (arba) atgręžtinis reikalavimas) kitam skolininkui pagal šią kredito sutartį įgyvendinimo vieta nustatoma:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>teikiant paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>) arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto c papunktį kartu su a papunkčiu pagal <HT TYPE="ITALIC">lex causae</HT>?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu į antrojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai:</TXT><P>ar teikdamas kreditą bankas teikia sutartinio pobūdžio paslaugą pagal kredito sutartį, todėl šios paslaugos teikimo vieta nustatoma pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką atsižvelgiant į banko buveinę, jei tik ten buvo suteiktas kreditas?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Jeigu į antrojo klausimo b punktą būtų atsakyta teigiamai:</TXT><P>ar nustatant neįvykdytų sutartinių prievolių įvykdymo vietą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>svarbus laikas, kada abu skolininkai sudarė kredito sutartį (2007 m. kovo mėn.), ar</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>kitos datos, kai atgręžtinio reikalavimo teisę turintis kredito gavėjas bankui grąžino dalines kredito įmokas, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. birželio mėn.)?<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl prejudicinių klausimų</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad atgręžtinis reikalavimas vieno solidariojo kredito sutarties bendraskolio kitam priskirtinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>byloms, kylančioms iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia atsižvelgti į Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto ir Briuselio konvencijos 5 straipsnio 1 punkto, kuris taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktui, kiek šios nuostatos gali būti laikomos lygiavertėmis (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Iš šios jurisprudencijos matyti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punktą, turi būti aiškinama savarankiškai, siekiant užtikrinti vienodą jos taikymą visose valstybėse narėse, be to, tam, kad atsirastų toks bylos pobūdis, ieškiniu privaloma ginčyti laisvai prisiimtą vieno asmens teisinę prievolę kito asmens atžvilgiu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150128">2015 m. sausio 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kolassa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑375/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:37">EU:C:2015:37</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiuo klausimu visų pirmą reikia priminti, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktyje nustatyti sąsajos su jurisdikciją turinčiu teismu kriterijai taikomi visiems ginčams, kylantiems iš tos pačios sutarties (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090709">2009 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rehder</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑204/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:439">EU:C:2009:439</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Be to, pažymėtina, kad visos prievolės, kylančios iš sutarties, kurios nevykdymu grindžiamas ieškinys, yra priskirtinos byloms, kylančioms iš sutarčių (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19761006">1976 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">De Bloos</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>14/76</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1976:134">EU:C:1976:134</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="19880308">1988 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arcado</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>9/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:127">EU:C:1988:127</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Taip yra ir tuo atveju, kai prievolė kilo tarp dviejų solidariųjų bendraskolių, kaip antai šalių pagrindinėje byloje, ir ypač tada, kai egzistuoja galimybė vienam bendraskoliui, kuris įvykdė visą arba dalį bendro reikalavimo, susigrąžinti sumokėtą sumą pateikiant atgręžtinį reikalavimą (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20161012">2016 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kostanjevec</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑185/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:763">EU:C:2016:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 31 punkte, pats šio ieškinio pagrindas yra susijęs su šios sutarties egzistavimu, todėl būtų nenatūralu, jei siekiant taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 reikėtų atskirti šiuos teisinius santykius nuo sutarties, iš kurios tokie santykiai kilo ir kuri yra jų pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Galiausiai, net jei Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į jo nustatytą sistemą ir siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140116">2014 m. sausio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kainz</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑45/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:7">EU:C:2014:7</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), taikant, visų pirma, šį reglamentą ir reglamentą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> reikia atsižvelgti ir į nuoseklumo tikslą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ERGO Insurance ir Gjensidige Baltic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑359/14 ir C‑475/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:40">EU:C:2016:40</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Aiškinimas, kad atgręžtinis reikalavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti suprantamas kaip susijęs su byla, kylančia iš sutarties, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1215/2012, taip pat atitinka šį nuoseklumo tikslą. Iš tiesų reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> 16 straipsnis santykius tarp kelių skolininkų aiškiai priskiria prie santykių tarp skolininko ir kreditoriaus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, jog atgręžtinis reikalavimas vieno solidariojo kredito sutarties bendraskolio kitam priskirtinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>byloms dėl sutarties<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, jog kredito sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, sudaryta tarp kredito įstaigos ir dviejų solidariųjų bendraskolių, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>paslaugų teikimo sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį, kurio formuluotė yra identiška Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčiui, mažų mažiausiai reiškia tai, kad jas teikianti šalis atlieka tam tikrą veiklą už atlyginimą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160714">2016 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Granarolo</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑196/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:559">EU:C:2016:559</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Kaip nurodė generalinis advokatas išvados 40 punkte, kredito sutarties, sudarytos tarp kredito įstaigos ir paskolos gavėjo, atveju paslaugų teikimą sudaro pirmojo pinigų perdavimas antrajam mainais už skolininko mokamą atlyginimą, kuris iš principo yra palūkanų formos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Taigi pažymėtina, kad tokia kredito sutartis turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>paslaugų teikimo sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, jog kredito sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, sudaryta tarp kredito įstaigos ir dviejų solidariųjų bendraskolių, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>paslaugų teikimo sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, jog, kredito įstaigai suteikus kreditą dviem solidariesiems bendraskoliams, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>vieta valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra vieta, jeigu nesusitarta kitaip, kurioje yra pagrindinė šios įstaigos buveinė, tai taikoma ir nustatant teismo, gavusio nagrinėti atgręžtinį reikalavimą vieno bendraskolio kitam, teritorinę jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, reikia nustatyti sutarčiai būdingą sutartinę prievolę (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160714">2016 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Granarolo</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑196/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:559">EU:C:2016:559</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 45 punkte, kredito sutarčiai būdinga prievolė yra paskolintos sumos suteikimas, o skolininko prievolė grąžinti minėtą pasiskolintą pinigų sumą yra tiesiog skolintojo paslaugos įvykdymo pasekmė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Todėl pažymėtina, kad, išskyrus atvejus, kuriuos nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime, kai yra susitarta priešingai, vieta, kurioje buvo suteiktos paslaugos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, tuo atveju, kai kredito įstaiga suteikia kreditą, yra laikoma ta vieta, kurioje yra pagrindinė šios įstaigos buveinė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Dėl klausimo, ar ši nuostata yra tiek pat svarbi siekiant nustatyti teismą, turintį teritorinę jurisdikciją nagrinėti jam pateiktą atgręžtinį reikalavimą vieno bendraskolio kitam, reikia priminti, kad iš šio sprendimo 31 punkto matyti, jog tokio ieškinio pagrindas yra kredito sutartis, sudaryta tarp solidariųjų bendraskolių ir kredito įstaigos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir remiantis Reglamentu Nr. 1215/2012 siekiamu jurisdikcijos numatomumo, vienodinimo ir gero administravimo tikslu, kaip nurodyta šio reglamento 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, šio reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad teismas, turintis teritorinę jurisdikciją nagrinėti tokį jam pareikštą ieškinį, yra valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos pagrindinė buveinė, teismas, nes prievolės įvykdymo vieta yra tokio atgręžtinio reikalavimo pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu pastaba, suformuluota kiekvienos iš šalių pagrindinėje byloje, pagal kurią faktinė aplinkybė, kad jos abi yra vartotojos ir todėl turi naudotis taisyklėmis, numatytomis byloms dėl sutarčių, kurias sudaro vartotojai, vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 17 ir 18 straipsniais, nėra reikšminga. Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo dėl Reglamento Nr. 44/2001 15 ir 16 straipsnių, minėtos taisyklės negali būti taikomos dviejų vartotojų tarpusavio santykiams (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131205">2013 m. gruodžio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vapenik</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑508/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:790">EU:C:2013:790</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, jog, kredito įstaigai suteikus kreditą dviem solidariesiems bendraskoliams, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>vieta valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra vieta, jeigu nesusitarta kitaip, kurioje yra pagrindinė šios įstaigos buveinė, tai taikoma ir nustatant teismo, gavusio nagrinėti atgręžtinį reikalavimą vieno bendraskolio kitam, teritorinę jurisdikciją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl ketvirtojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą į trečiąjį klausimą, nėra būtina atsakyti į ketvirtąjį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl bylinėjimosi išlaidų</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad atgręžtinis reikalavimas vieno solidariojo kredito sutarties bendraskolio kitam priskirtinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>byloms, kylančioms iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad kredito sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, sudaryta tarp kredito įstaigos ir dviejų solidariųjų bendraskolių, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>paslaugų teikimo sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką reikia aiškinti taip, kad, kredito įstaigai suteikus kreditą dviem solidariesiems bendraskoliams, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>vieta valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra vieta, jeigu nesusitarta kitaip, kurioje yra pagrindinė šios įstaigos buveinė, tai taikoma ir nustatant teismo, gavusio nagrinėti atgręžtinį reikalavimą vieno bendraskolio kitam, teritorinę jurisdikciją.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>