(1)

2007 m. birželio 5 d. [skundo pateikėja] (*1) pateikė Europos Komisijai skundą dėl 150 mln. EUR pradinio kapitalo įnašo, kurį akcinė bendrovė Ducroire (toliau – SA Ducroire) steigimo metu 2004 m. rugsėjo mėn. gavo iš Office National du Ducroire è(toliau – ONDD).

(2)

2007 m. gruodžio 7 d. raštu Komisija pateikė išsamius klausimus Belgijai. 2008 m. vasario mėn. 12 d. Komisija gavo atsakymus į šiuos klausimus, prie kurių buvo pridėta daug dokumentų bei verslo planas.

(3)

2008 m. rugsėjo 9 d. įvyko skundo pateikėjos ir Komisijos tarnybų posėdis.

(4)

2008 m. gruodžio 4 d. Komisija perdavė Belgijai nekonfidencialų skundo variantą.

(5)

2008 m. gruodžio 12 ir 17 d. skundo pateikėjai buvo perduota nekonfidencialus Belgijos pastabų variantas ir konkretūs klausimai. Skundo pateikėja į juos atsakė 2009 m. lapkričio 6 d. raštu.

(6)

2010 m. balandžio 21 d. Belgijai buvo pateikta papildomų klausimų, į kuriuos Belgija atsakė 2010 m. liepos 23 d.

(7)

2011 m. vasario 23 d. Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą (3) dėl toliau nurodytų galimų pagalbos priemonių: i) Belgijos valstybės garantijos ONDD parduotinai rizikai; ii) vidaus (-ų) išteklių perdavimo(-ų) siekiant apdrausti parduotiną riziką ir iii) ONDD pasirašytojo kapitalo, skirto SA Ducroire parduotinai rizikai apdrausti. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šių priemonių.

(8)

2011 m. kovo 17 d. ir 2011 m. balandžio 28 d. įvyko Belgijos institucijų, ONDD, SA Ducroire ir Komisijos tarnybų posėdžiai.

(9)

2011 m. gegužės 4 d. Belgijos institucijos paprašė keturiomis savaitėmis pratęsti atsakymo į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) pateikimo terminą. 2011 m. gegužės 5 d. Komisija pranešė Belgijos institucijoms, kad neprieštarauja prašymui pratęsti terminą, ir paprašė pateikti papildomos informacijos, susijusios su 2011 m. balandžio 28 d. posėdžiu.

(10)

2011 m. birželio 1 d. Belgijos institucijos pateikė atsakymą į Komisijos sprendime pradėti tyrimą išdėstytas pastabas ir suformuluotus klausimus. Jų atsakymo priedai buvo pateikti 2011 m. birželio 9 ir 10 dienomis.

(11)

Gavusi šį atsakymą, 2011 m. liepos 27 d. Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos.

(12)

Siekdamos parengti atsakymą į Komisijos klausimus Belgijos institucijos atitinkamai 2011 m. rugsėjo 26 ir spalio 18 d. surengė du techninius posėdžius su Komisijos tarnybomis ir pagalbos gavėju. Papildomą informaciją šiuose posėdžiuose gvildentomis temomis Belgija pateikė 2011 m. lapkričio 14 d.

(13)

2011 m. gruodžio 5 d. Belgijos institucijos pateikė atsakymą į Komisijos 2011 m. liepos 27 d. klausimus.

(14)

2012 m. balandžio 23 d. Komisija paprašė patikslinti įvairią pateiktą informaciją, Belgijos institucijos tai padarė 2012 m. gegužės 16 d.

(15)

2012 m. gegužės 21 d. įvyko Belgijos institucijų, ONDD, SA Ducroire ir Komisijos tarnybų posėdis, o po jo 2012 m. gegužės 31 d. Belgijos institucijos paštu atsiuntė papildomus paaiškinimus. 2012 m. birželio 14 d. rašte Belgijos institucijos dar kartą išreiškė savo poziciją dėl Komisijos kvestionuotos kapitalo skyrimo priemonės.

(16)

ONDD yra „savarankiška viešoji įstaiga“, veikianti kredito draudimo rinkoje ir gaunanti Belgijos valstybės paramą bei garantiją.

(17)

Iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. visą veiklą ONDD vykdė savo vardu, naudodamasi valstybės garantija. Nei trumpalaikio ir ilgalaikio kredito draudimo apskaita, nei parduotinos ir neparduotinos rizikos apskaita nebuvo vykdoma atskirai. Komisijos komunikate valstybėms narėms pagal Europos Bendrijos sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (toliau – Komunikatas dėl eksporto kredito draudimo) (4) parduotina rizika apibūdinama kaip skolininkams tenkanti komercinė ir politinė rizika, kurios laikotarpis yra trumpesnis nei dveji metai (5), nustatyta vienoje iš Europos Sąjungos šalių arba tam tikrose EBPO šalyse, būtent Australijoje, Kanadoje, Islandijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (6).

(18)

2003 m. rugsėjo 1 d. ONDD atidarė vadinamąją komercinę sąskaitą, kuriai, pasak Belgijos institucijų, negaliojo valstybės garantija, nuo tos dienos taikyta visai su trumpalaike rizika susijusiai veiklai. Tada į šią komercinę sąskaitą buvo pervesta [45–70] mln. EUR suma, reikalinga siekiant gauti Belgijos draudimo priežiūros institucijos Office de Contrôle des Assurances (toliau – OCA) patvirtinimą. Administruojant šią komercinę sąskaitą nebuvo vykdoma atskira parduotinos ir neparduotinos rizikos apskaita.

(19)

2004 m. gegužės mėnesį ONDD nusprendė esamą trumpalaikio kredito draudimo veiklą perduoti savo patronuojamajai įmonei ir tuo tikslu įsteigė SA Ducroire. Pasak Belgijos institucijų, sprendimas įsteigti SA Ducroire buvo priimtas siekiant atitikti Komunikato dėl eksporto kredito draudimo nuostatas, kuriomis valstybės narės raginamos iš dalies pakeisti savo eksporto kredito draudimo tvarką, kad eksporto kredito draudimo įstaigų parduotinai rizikai nebebūtų skiriama valstybės parama.

(20)

Sprendimas įsteigti SA Ducroire ir šiai bendrovei skirti 150 mln. EUR kapitalą buvo priimtas 2004 m. gegužės 11 d. valdybos posėdyje, vadovaujantis ONDD parengtu 2005–2007 m. verslo planu, kuriame buvo numatyti du scenarijai: A scenarijus, apibūdintas kaip „realistinis“, pagrįstas esama padėtimi ir apdraustų sumų augimu 3 proc., ir B scenarijus, apibūdintas kaip „dinamiškasis“, pagrįstas iniciatyviu požiūriu į rinkos užkariavimą – prielaida, kad ji išaugs dvigubai daugiau nei numatyta realistiniame scenarijuje, t. y. 6 proc. (7)

(21)

SA Ducroire buvo įsteigta 2004 m. rugsėjo 23 d. aktu ir tą pačią dieną ONDD suteikė jai 150 mln. EUR pasirašytąjį kapitalą. 100 mln. EUR iš šios sumos buvo apmokėta nedelsiant, o likusi 50 mln. EUR dalis – 2009 m.

(22)

2005 m. sausio 1 d. ONDD perdavė savo trumpalaikės rizikos portfelį SA Ducroire, kuri nuo tos dienos pradėjo savo veiklą. Pati ONDD toliau valdo ilgalaikę riziką.

(23)

Taigi SA Ducroire valdo visą parduotiną riziką vadovaudamasi Komunikatu dėl eksporto kredito draudimo (pagal apibrėžtį tokia rizika yra trumpalaikė) ir tokią neparduotiną trumpalaikę riziką, kaip trumpesnio nei dvejų metų laikotarpio rizika, tenkanti skolininkams, įsteigtiems ne EBPO šalyse.

(24)

2007 m. už [12–14] mln. EUR SA Ducroire įsigijo 33 proc. Komerčni ύvěrová pojišt'ovna EGAP (KUP) (Čekijos eksporto kredito draudimo institucijos komercinio padalinio) kapitalo. Jis buvo įsigytas kartu su SACE BT, kuri irgi įsigijo 33 proc. KUP kapitalo. 2009 m. SA Ducroire perpirko visą SACE BT priklausiusią KUP kapitalo dalį už [0–20] mln. EUR. Taip SA Ducroire įsigijo 66 proc. KUP kapitalo už bendrą [10–35] mln. EUR sumą. 12 mln. EUR iš šios sumos dokumentuose buvo pripažinta akcinio kapitalo dalies nuostoliu (investicijos vertė buvo sumažinta).

(25)

2007 m. birželio 5 d. Komisijai buvo pateiktas skundas. Pasak skundo pateikėjos, ONDD kapitalo įnašą suteikė tokiomis sąlygomis, kokių privatus investuotojas negalėtų sudaryti. Pirma, SA Ducroire pelningumas, kurio tikėtasi įnešant kapitalą, neatitinka privataus investuotojo lūkesčių. Antra, SA Ducroire skirtas kapitalas yra didesnis už kitiems sektoriaus veiklos vykdytojams reikalingą kapitalą tiek vertinant pagal mažiausiai tinkamai nuosavų lėšų sumai taikytinas rizikos ribojimo taisykles, tiek pagal mokumo koeficiento (grynųjų įmokų ir nuosavų lėšų santykio) vidurkį. Pasak skundo pateikėjos, vien dėl „perteklinės kapitalizacijos“ 2004 m. SA Ducroire ir SACE BT 2006 m. antrąjį pusmetį galėjo „nebijodami jokios konkurencijos“ pateikti jungtinį 66 proc. KUP akcijų pirkimo pasiūlymą.

(26)

2011 m. vasario 23 d. pradėtas tyrimas dėl šių priemonių:

(27)

Nusprendus pradėti tyrimą dėl 3 priemonės padaryta išvada, kad pagalba nelaikomos (8) šios kapitalo skyrimo SA Ducroire dalys:

(28)

Taigi nagrinėjama galima nauja pagalba (3 priemonė), susijusi tik su dalimi SA Ducroire skirto kapitalo, kuris nenaudojamas neparduotinos rizikos kredito draudimui ir kurio suma didesnė nei kapitalo dalis, 2004 m. gruodžio 31 d. (prieš pat perduodant trumpalaikės rizikos draudimo veiklą SA Ducroire) jau buvo naudojama su parduotina rizika susijusioje ONDD veikloje.

(29)

Šiame sprendime vartojamos tokios apibrėžtys:

a)   pridėtinis kapitalas– SA Ducroire skirto kapitalo dalis, viršijanti kapitalo dalį, kuri 2004 m. gruodžio 31 d. (prieš pat perduodant trumpalaikės rizikos draudimo veiklą SA Ducroire) jau buvo naudojama ONDD veikloje, susijusioje su trumpalaike (parduotina ir neparduotina) rizika;

b)   papildomas kapitalas– pirmiau apibrėžto pridėtinio kapitalo dalis, naudojama parduotinos rizikos kredito draudimo veiklai (t. y. SA Ducroire skirtas kapitalas, naudojamas parduotinos rizikos kredito draudimui, viršijantis kapitalo dalį, kuri 2004 m. gruodžio 31 d. jau buvo ONDD naudojama su parduotina rizika susijusiai veiklai vykdyti).

(30)

Taigi papildomas kapitalas yra pridėtinio kapitalo dalis (žr. 141 konstatuojamojoje dalyje pateiktą grafiką).

(31)

Turėdama omenyje steigimo metu SA Ducroire suteikto 150 mln. EUR kapitalo neproporcingumą, palyginti su [45–70] mln. EUR kapitalu, kuris nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvo ONDD komercinėje sąskaitoje, skirtoje su trumpalaike, įskaitant parduotiną, rizika susijusiai veiklai, sprendime pradėti tyrimą Komisija darė nemažo pridėtinio ir papildomo kapitalo buvimo prielaidą. Komisija tada nurodė, kad, iš pažiūros, esama pridėtinio papildomo kapitalo, kurio pelningumas nepakankamas.

(32)

Kadangi ONDD ir SA Ducroire neatitiko Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punkto nuostatų (žr. 17 ir 19 konstatuojamąsias dalis), t. y. reikalavimo, kad parduotina rizika ir neparduotina rizika būtų valdomos ir jų apskaita būtų tvarkoma atskirai, Komisija negalėjo tiksliai apibrėžti papildomo kapitalo dydžio oficialios tyrimo procedūros pradžioje. Taigi sprendime pradėti tyrimą Komisija paragino Belgijos institucijas laikytis Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punkto ir nurodyti jai, kokios kapitalo dalys buvo naudojamos neparduotinos trumpalaikės rizikos ir parduotinos rizikos veiklai prieš perduodant šias veiklos rūšis SA Ducroire ir jas perdavus.

(33)

Per nustatytą laiką Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų dėl tyrimo procedūros pradžios.

(34)

Belgija pareiškė, kad ONDD visuomet daugiausia dėmesio skyrė neparduotinai rizikai, ir tokia rizika visuomet dominavo jos portfelyje. Po 1993 m. (11) ir iki dešimties naujų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 m. gegužės mėn. su parduotina rizika susijusi ONDD veiklos dalis buvo maža. 2003 m. pabaigoje su šia veikla susijusios įmokos sudarė tik apie [0–1 %] trumpalaikės rizikos portfelio, o draudžiamos sumos siekė tik apie […] mln. EUR (žr. 1 lentelę). Reikia pažymėti, kad tuometinė labai maža parduotinos rizikos dalis ONDD buvo dengiama tik dėl šios rizikos sąsajų su neparduotina rizika (12).

(35)

Tiktai nuo 2004 m. gegužės 1 d., kai į Europos Sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių narių, parduotinos rizikos ir neparduotinos trumpalaikės rizikos pusiausvyra ONDD portfelyje pakito: parduotinos rizikos dalis išaugo nuo [0–1 proc.] (įmokų) 2003 m. iki [15–20 proc.] 2004 m. (žr. 1 lentelę). Tokį pokytį nulėmė savaiminis dešimtyje naujųjų ES valstybių narių įsisteigusiems skolininkams tenkančios rizikos perkėlimas iš neparduotinos rizikos kategorijos į parduotinos trumpalaikės rizikos kategoriją.

(36)

Vertindamos 1 priemonę Belgijos institucijos taip pat pridūrė, kad nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Belgijos valstybės garantija nebegaliojo parduotinai rizikai, nes ji buvo perkelta į komercinę sąskaitą, ONDD atidarytą gavus OCA patvirtinimą (13), būtent dėl to, kad šiai sąskaitai nebuvo taikoma valstybės garantija (veiklos, kuriai suteikiama valstybės garantija, OCA nereguliuoja).

(37)

Vertindamos galimą vidaus lėšų perkėlimą ONDD siekiant padengti parduotiną riziką, Belgijos institucijos nurodo, kad turint omenyje nereikšmingą parduotinos rizikos veiklos mastą, bet koks lėšų perkėlimas neįsivaizduojamas ir, bet kokiu atveju, galėtų būti laikomas tik de minimis pagalba (14).

(38)

Belgijos institucijos daro išvadą, kad pagal 1 ir 2 priemones skirtos sumos bet kokiu atveju laikytinos de minimis valstybės pagalba (15).

1 lentelė

Parduotinos rizikos ir trumpalaikės neparduotinos rizikos draudimo įmokų ir draudžiamų sumų kitimas (bendros trumpalaikės eksportuotojų rizikos draudimo polisai)

(39)

Siekdamos pagrįsti teiginį, kad kapitalas, kurį ONDD skyrė SA Ducroire, buvo reikalingas ir atitiko privataus investuotojo kriterijų, Belgijos institucijos pateikė tokius argumentus: 1) operacija turi būti analizuojama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vyko esamos veiklos perdavimas steigiamai patronuojamajai įmonei, 2) kapitalo įnašas yra pagrįstas mokumo nustatymo taisyklėmis, 3) pelningumas, kurio tikėtasi iš SA Ducroire parduotinos rizikos veiklos buvo pakankamas, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas būtų įtikintas atlikti tokią investiciją.

(40)

Belgijos institucijos mano, kad kapitalo įnašas turi būti vertinamas pagal atitinkamas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įvykusį esamos veiklos perdavimą. Visa nuo įsteigimo SA Ducroire vykdyta veikla tiesiog sutapo su ONDD trumpalaikio draudimo portfelio perdavimu.

(41)

Dėl to Belgijos institucijos teigia, kad visi komercinės sąskaitos balanso straipsniai, susiję su komercine veikla, buvo perkelti į SA Ducroire pradinį balansą. Į balanso aktyvą buvo perkelti tiktai reikalavimai, tiesiogiai susiję su portfelyje jau buvusiais draudimo polisais (investicinis turtas neperkeltas). Į balanso pasyvą perkelti straipsniai yra susiję tiktai su esamu draudimo portfeliu, taigi neperkeltas kapitalas, atsargos ir techniniai atidėjiniai (18). Belgijos institucijos pabrėžia, kad komercinei sąskaitai priskirta [45–70] mln. EUR suma SA Ducroire neperduota, nes buvo atliktas specialus kapitalo dydžio įvertinimas.

(42)

Belgijos institucijos tvirtina, kad komercinei sąskaitai priskirtas kapitalas nėra tinkamas lyginamasis duomuo, taikytinas SA Ducroire kapitalo poreikiams įvertinti. Kapitalo poreikis komercinėje sąskaitoje įvertintas mechaniškai taikant taisykles, išdėstytas 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/13/EB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl negyvybės draudimo įmonėms taikomų mokumo atsargos reikalavimų (19) (toliau – Mokumo I direktyva), atitinkančias rizikos ribojimo taisykles, taikytas siekiant gauti OCA pritarimą trumpalaikei draudimo veiklai, kadangi jai nebebuvo taikoma valstybės garantija, bet nesutapo su ekonominio kapitalo poreikiu šios veiklos rizikai padengti.

(43)

Pasak Belgijos institucijų, privataus investuotojo, kuris siekia naujos investicijos grąžos, ir patronuojančiosios įmonės, kuri perduoda savo vykdomą veiklą patronuojamajai įmonei, požiūriai skiriasi. Belgijos institucijų nuomone, vertinti kitaip reikštų, kad valstybinė įmonė privalėtų perduoti arba nutraukti ekonominę veiklą, jeigu ji nėra pakankamai naši rinkos ekonomikoje veikiančio privataus investuotojo požiūriu, o tokiu atveju būtų pažeistas SESV 345 straipsnyje nustatytas viešųjų lėšų neutralumo principas.

(44)

Belgijos institucijos tvirtina, kad 2004 m. kredito draudikų kapitalo poreikiams nustatyti galėjo būti taikomi du metodai: a) Mokumo I direktyvoje nustatytas klasikinis viso draudimo sektoriaus metodas, grindžiamas atlygiu už riziką (t. y. įmokomis – angl. premium based approach) ir b) patiriama rizika grindžiamas metodas (angl. exposure based approach), pvz., bankų sektoriui taikomose Bazelio taisyklėse nustatytas metodas ir Standard & Poor's sukurtas kredito draudikui reikalingo kapitalo nustatymo metodas.

(45)

SA Ducroire atveju Belgijos institucijos laikosi nuomonės, kad Mokumo I direktyvoje nustatytas metodas nepakankamai atspindi draudiko bendrąjį finansinį profilį.

(46)

Pagal Mokumo I direktyvą būtina mokumo atsarga yra lygi didesnei vieno iš dviejų rezultatų sumai: arba metinei draudimo įmokų ar įnašų sumai, arba vidutinei draudimo išmokų sumai, išmokėtai per trejus paskutiniuosius finansinius metus. Tačiau 2004–2006 m. taikyta žemiausia riba buvo 3 mln. EUR, o 2007–2009 m. – 3,2 mln. EUR.

(47)

ONDD taikant šias taisykles pagal verslo plane pateiktus duomenis (žr. 2 lentelę) apskaičiuotas mažiausias būtinas SA Ducroire kapitalas 2005–2007 m. buvo 3–3,3 mln. EUR (20).

(48)

Belgija nurodo, kad kredito draudikų kapitalo poreikiai labiau priklauso nuo patiriamos rizikos, o ne nuo atlygio už riziką (įmokų), ir kad patiriama rizika grindžiami kapitalo nustatymo metodai (pozicijos rizika pagrįstas požiūris – angl. exposure based approach) (pvz., 1939 m. įstatymo dėl ONDD 8 straipsnyje nustatytas metodas, Standard & Poor's metodas arba bankų sektoriui taikomose Bazelio taisyklėse nustatytas metodas) yra tinkamesni negu Mokumo I direktyva, grindžiama atlygiu už riziką (atlygiu pagrįstas požiūris – angl. premium based approach).

(49)

Pasak Belgijos institucijų, SA Ducroire draudžiamos rizikos portfelis yra netipiškas, nes, priešingai negu konkurentai, ši įmonė daugiausia dengia neparduotiną riziką pagal Komunikatą dėl eksporto kredito draudimo. Tokio portfelio rizikos lygis iš esmės aukštesnis negu portfelio, kurį visiškai arba iš dalies sudaro parduotina rizika, ir tuo, pasak Belgijos, galima pateisinti griežtesnių rizikos ribojimo taisyklių taikymą.

(50)

Belgijos institucijos mano, kad šiuo konkrečiu atveju dera taikyti 1939 m. rugpjūčio 31 d. įstatymo dėl ONDD (21) (toliau – 1939 m. įstatymas) 8 straipsnį, nes jo nuostatos paremtos „poveikiu pagrįstu požiūriu“. Svarbu tai, kad 1939 m. įstatymo 8 straipsnis neturi jokios reguliuojamosios galios SA Ducroire atžvilgiu, nes yra taikomas tiktai ONDD.

(51)

Be to, nors 8 straipsnyje nurodoma didžiausia ONDD įsipareigojimų suma, susijusi su savo sąskaita vykdoma veikla, kuriai taikoma valstybės garantija, ir su valstybės sąskaita vykdoma veikla, Belgijos institucijos mano, kad 1939 m. įstatymo 8 straipsnis yra mažiausias kriterijus, taikytinas SA Ducroire, kuriai valstybės garantija nesuteikiama.

(52)

Taikydamos 1939 m. įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (22), kurioje nurodoma, kad įsipareigojimų vertė negali 20 kartų viršyti bendros dotacijos ir bendrojo rezervo sumos, Belgijos institucijos laikosi nuomonės (23), kad SA Ducroire kapitalo poreikis pagal verslo planą (žr. 2 lentelę) 2005–2007 m. buvo 92–106 mln. EUR.

(53)

Savo komentaruose Belgijos institucijos mini Standard & Poor's sukurtą kredito draudikui reikalingo kapitalo nustatymo metodą.

(54)

Nustatydama tokio kapitalo dydį (24), įmonė Standard & Poor's taiko patiriama rizika grindžiamą modelį (angl. exposure based approach) ir prie jo prideda draudiko perdraudimo įvertinimą. Reikalingas kapitalas apskaičiuojamas taikant metodą, kai (paprastai) 10 metų laikotarpio bendrasis nuostolis lyginamas su bendromis draudžiamomis sumomis (angl. the gross loss over gross exposure method). Didžiausias šio laikotarpio koeficientas dauginamas iš daugiklio 1,25 ir taikomas draudžiamoms sumoms, kurios nustatomos ir pakoreguojamos atsižvelgiant į perdraudimą. Šis modelis grindžiamas prielaida, kad draudiko portfelis yra racionaliai diversifikuotas geografiniu požiūriu ir pagal veiklos šakas (angl. line of business).

(55)

Nors Belgijos institucijos užsimena apie Standard & Poor's metodą, nustatydamos SA Ducroire reikalingą kapitalą jo netaikė.

(56)

Pasak Belgijos institucijų, Bazelio taisykles labiau verta taikyti siekiant įvertinti kredito draudikų mokumą negu galiojančias rizikos ribojimo taisykles, būtent Mokumo I direktyvą. Bazelio taisyklių taikymas pateisinamas kredito draudikų veiklos pobūdžiu ir atsargumo principu. Institucijos teigia, kad sandorio šalies rizikos (visų pirma – skolininko nemokėjimo rizikos) atžvilgiu kredito draudimas panašus į bankų vykdomą kreditavimą. Be to, SA Ducroire veikla, priešingai nei kitų privačių kredito draudikų, visų pirma apima mažiausiai išsivysčiusiose arba besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse įsisteigusių skolininkų kredito riziką (2 zonos riziką (25)).

(57)

Taigi Belgijos institucijų požiūriu rizikos ribojimo taisyklėse minimas Kuko koeficientas, pagal kurį kapitalo dydis turi atitikti ne mažiau kaip 8 proc. grynųjų įsipareigojimų, esą labiau tinka kredito draudikų mokumui įvertinti.

(58)

Iš ONDD valdybos 2004 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolo aiškėja, kad Kuko koeficientu ji rėmėsi nustatydama būtiną SA Ducroire kapitalą, atsižvelgdama ir į tai, kad buvo būtina užtikrinti pakankamą akcinės bendrovės patikimumą, palyginti su konkurentais.

(59)

Iš tikrųjų remiantis skaičiavimais, Belgijos institucijų nustatytas koeficientas siekia ne 8 proc., kaip nustatyta Bazelio I taisyklėse, o 10 proc. grynųjų įsipareigojimų ir sudaro buferinę zoną.

(60)

Taigi ONDD nustatytas SA Ducroire kapitalas, nurodytas (26) reguliavimo institucijai pateiktuose finansiniuose planuose ir 2004 m. balandžio 20 d. informaciniame pranešime, kuriuo remdamasi valdyba iš principo pritarė SA Ducroire įsteigimui suteikiant jai 150 mln. EUR pasirašytąjį kapitalą, 2006 m. pabaigoje buvo 68–74 mln. EUR (žr. 2 lentelę). Darant šias prielaidas buvo numatyta padengti tiktai 2 zonoje ir dešimtyje 2004 m. gegužės mėn. į Europos Sąjungą įstojusių šalių kilusią riziką.

(61)

Tačiau 2004 m. rugsėjo 28 d. strateginiame pranešime ONDD nurodytas (27) pagal Kuko koeficientą (10 proc. grynųjų įsipareigojimų) įvertintas 2005–2007 m. kapitalas buvo 74–101 mln. EUR. Priešingai nei 2004 m. balandžio mėn. pranešime išdėstytos finansinės prognozės, 2004 m. rugsėjo mėn. pranešimo finansinės prognozės apėmė visą trumpalaikę riziką visoje 1 ir 2 zonų teritorijoje. Šiame pranešime daroma išvada, kad „100 mln. EUR apmokėtojo kapitalo pakanka eksportuotojų bendrosios trumpalaikės rizikos draudimo veiklai vykdyti iki 2007 metų, bet po to jo suma turės būti persvarstyta“.

(62)

Belgijos institucijos mano, kad Kuko koeficiento taikymas nėra tinkamas metodas siekiant atskirti parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos veiklai reikalingo kapitalo poreikius, nes, pasak jų, Kuko koeficientą taikant įsipareigojimų sumoms atsiranda tam tikras linijiškumas ir nepakankamai atsižvelgiama į įvairią slaptą riziką.

(63)

Antrosios mokumo taisyklės išdėstytos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (28) (toliau – Mokumo II direktyva).

(64)

Siekdama atskirti kapitalo poreikius, susijusius su parduotinos rizikos veikla ir neparduotinos rizikos veikla, ONDD 2011 m. sukūrė metodiką, kurią laiko tinkamiausia. Tai standartinė Mokumo II formulė (29), sukurta remiantis 5 kiekybiniu poveikio tyrimu (KPT 5, angl. Quantitative Impact Study 5 arba QIS 5), kurį atliekant buvo sudaromi politinei rizikai padengti reikalingo kapitalo vidaus modeliai ir orientuotasi į A kategorijos reitingą atitinkantį mokumą bei taikomumą pagal 2004 metų rodiklius.

(65)

Pasak Belgijos institucijų, galima pagrįstai manyti, kad atsargus privatus investuotojas 2004 m. būtų vadovavęsis šiuo metodu.

(66)

Mokumo II standartinę formulę KPT 5 ONDD taikė bet kokiai rizikai, išskyrus politinę. Belgijos institucijų nuomone, kredito draudimo politinė rizika panaši į tam tikrą katastrofų rizikos formą. Taigi, pasak Belgijos institucijų, kredito draudimo katastrofų rizikai Mokumo II direktyvos standartinė formulė KPT 5 šiuo metu sunkiai pritaikoma. Todėl jų požiūriu, vertinant politinės rizikos kapitalo poreikį, galima pagrįstai taikyti vidaus modelį.

(67)

Taikant šį metodą, SA Ducroire kapitalo poreikis 2005–2007 m. vertinamas (30) apytiksliai 80–99 mln. EUR, o 2009 m., remiantis verslo planu (žr. 2 lentelę) – [125–150] mln. EUR. Didžioji šio kapitalo dalis gaunama dengiant politinę riziką.

(68)

Vykdydamos Komisijos prašymą, Belgijos institucijos įvertino SA Ducroire kapitalo poreikį, standartinę Mokumo II formulę KPT 5 taikydamos visų tipų rizikai (įskaitant politinę riziką). Tokiu atveju SA Ducroire kapitalo poreikis 2005–2007 m. būtų (31) 23–25 mln. EUR mažesnis, o 2009 m. – [25–50] mln. EUR mažesnis (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

SA Ducroire kapitalas, nustatytas ONDD ir (arba) Belgijos institucijų 2005, 2007 ir 2009 m. remiantis dviem augimo scenarijais ir taikant skirtingus metodus

(69)

2012 m. gegužės 16 d. ir 31 d. komentaruose ONDD nurodė, kad po 2007 ir 2009 metais priimtų strateginių sprendimų (pvz., pakeitus perdraudimo strategiją, įvertinus neparduotinos rizikos portfelio rizikos rodiklius, kurie nebuvo numatyti jų 2004 metų strateginiame plane, atliktas vidaus kapitalo perkėlimas iš neparduotinos rizikos verslo dalies į parduotinos rizikos verslo dalį.

(70)

Pasak Belgijos institucijų, pradinis ONDD kapitalo įnašas, padarytas steigiant SA Ducroire, atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijų.

(71)

2004 m. balandžio mėn. rašte ONDD, vadovaudamasi 1B scenarijumi, kuriame numatytas veiklos augimas 6 proc., buvo numačiusi, kad trejus pirmuosius veiklos metus (2005, 2006 ir 2007) SA Ducroire nuosavo kapitalo grąžos (angl. return on equity) koeficientas sieks 1,3–1,5 proc., įskaitant nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį, ir 2,2–2,9 proc., neįskaitant nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio.

3 lentelė

2004 m. balandžio mėn. finansinės prognozės (perimetras: 1 zona (10 stojančiųjų šalių) + 2 zona)

(72)

Rašte, kurį savo valdybai pateikė 2004 m. rugsėjo 28 d., taigi jau po SA Ducroire įsteigimo 2004 m. rugsėjo 23 d., pagal „dinamiškąjį“ scenarijų per trejus – 2005, 2006, ir 2007 – metus ONDD tikėjosi 6 proc. augimo bei kapitalo grąžos padidėjimo nuo 1,3 iki 1,9 proc. su nuostolių svyravimo išlyginimo techniniu atidėjiniu ir nuo 2,8 iki 4,3 proc. be jo. 2004 m. rugsėjo mėn. finansinės prognozės šiek tiek skiriasi nuo pateiktųjų 2004 m. balandžio mėn., nes 2004 m. rugsėjo mėn. prognozės pagrįstos platesne veiklos aprėptimi (visa 1 zona). Be to, 2004 m. rugsėjo mėn. buvo persvarstytos kai kurios prielaidos.

4 lentelė

2004 m. rugsėjo mėn. finansinės prognozės (perimetras: visa 1 zona ir 2 zona)

(73)

Priešingai nei 2004 m. balandžio mėn. pranešime, nuosavo kapitalo grąža apskaičiuota remiantis 100 mln. EUR apmokėtojo kapitalo suma, neatsižvelgiant į 50 mln. EUR papildomai investuotą, bet neapmokėtą kapitalą.

(74)

Vertindamos kapitalo grąžą, kurios tikėtasi iš parduotinos rizikos veiklos, Belgijos institucijos nurodė, kad analizuojant parduotinos ir neparduotinos rizikos veiklos pelningumą neturi būti atsižvelgiama į 2004 m. rugsėjo 28 d. valdybai pateiktame strateginiame pranešime aprašytą paskirstymą (36). Belgijos institucijos paaiškino (37), kad šios prognozės yra klaidingos, nes rizikos, kuri tapo parduotina 2004 m., nuostolingumo lygis buvo smarkiai pervertintas ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad tais atvejais, kai iš tikrųjų nustatomas didelis nuostolingumas, draudikas gali pakoreguoti įmokas. Belgijos institucijos primena, kad nustatydama SA Ducroire kapitalo dydį ONDD valdyba nesirėmė kapitalo poreikių atskyrimu pagal strateginio pranešimo 9 priedą.

(75)

Taigi šios 2004 m. prognozės nebuvo panaudotos parduotinos ir neparduotinos rizikos prognozėms atskirti, apie tokį atskyrimą Komisijai pranešta 2011 m. birželio mėn. Pačios 2011 m. birželio mėn. pastabos buvo grindžiamos iki 2004 m. surinktais istoriniais duomenimis ir tuometinių SA Ducroire konkurentų veiklos rezultatais. Belgija laikosi nuomonės, kad 2011 m. birželio mėn. pastabose išreikštas požiūris geriausiai atspindi galimą privataus investuotojo samprotavimą 2004 m. ir nuosekliai atitinka konsoliduotąjį rezultatą.

(76)

2011 m. birželio mėn. pastabose Belgijos institucijos įvertino parduotinos rizikos veiklos pelningumo santykį su šiai veiklai skirtu kapitalu pagal Mokumo II modelį (standartinę KPT 5 formulę ir vidaus modelį) – vadovaudamosi metodu, kuris buvo išplėtotas ex post, Komisijai pateikus prašymą. Reikia pažymėti, kad pagal šį modelį nustatytas mažiausios kapitalo sumos, t. y. 82 mln. EUR, ir iš tikrųjų apmokėto 100 mln. EUR kapitalo skirtumas buvo skirtas parduotinai ir neparduotinai veiklai proporcingai atitinkamai jos daliai minimaliame 82 mln. EUR kapitale. Iš to aiškėja, kad ONDD įvertintas „pakoreguotas“ parduotinos rizikos kapitalas 2005 m. sudarė 9,8 mln. EUR (38) (žr. 5 lentelę).

(77)

Pagal 2011 m. Belgijos institucijų pateiktas persvarstytas finansines prognozes ir su parduotina rizika susijusiai veiklai skirto kapitalo įvertinimus, kaip nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje, Belgijos institucijų nustatytas parduotinos rizikos veiklos pelningumas 2005–2007 m. nurodomas šioje lentelėje:

5 lentelė

2011 m. perskaičiuotos finansinės prognozės (39)

(78)

Kapitalo grąžą Belgijos institucijos apskaičiavo pagal 100 mln. EUR apmokėtąjį kapitalą, bet neatsižvelgdamos į investuotus papildomus 50 mln. EUR, kurie kaip kapitalas buvo apmokėti tik 2009 m.

(79)

Į sprendime pradėti tyrimą išreikštą abejonę, kad privatus investuotojas prašytų atlyginti už neapmokėtąjį kapitalą, nes bankroto atveju jį prarastų, Belgijos institucijos atsakė, kad toliau laikosi savo pozicijos, t. y. kad apskaičiuojant pelningumą į 50 mln. EUR kapitalą neturi būti atsižvelgiama tol, kol jis nebus iš tikrųjų apmokėtas. Pasak jų, bankroto atveju (jeigu tarsime, kad jam ištikus prašoma sumokėti likusį pasirašytąjį kapitalą) būtų tiesiog sutrumpinta investavimo trukmė. Belgijos institucijos taip pat pridūrė, kad iki kapitalo apmokėjimo 2009 m. ONDD galėjo laisvai investuoti šį 50 mln. EUR kapitalą rinkoje siekdama atitinkamo pajamingumo.

(80)

Be to, pasak Belgijos institucijų, 2004 m. prognozėms taikytas 2 proc. investavimo koeficientas, į kurį atsižvelgta 5 lentelėje išdėstytuose skaičiavimuose, yra žemesnis už koeficientą, kurį veikiausiai taikytų privatus investuotojas. Taikydamos 3,5 proc. investavimo koeficientą Belgijos institucijos nustatė, kad parduotinos rizikos veiklos pelningumo prognozė (kapitalo grąža pakoreguota numatant nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį) 2005–2007 m. pasiektų 9,7–10,4 proc. (o taikant 2 proc. investavimo koeficientą – apytiksliai 7,7–8,4 proc. lygį) (41).

(81)

Belgijos institucijos mano, kad tinkamiausias koeficientas tikėtinai investicijų grąžai įvertinti yra ekonominės pajamų grąžos norma (angl. Economic Return on Revenue, toliau – ROR), nors ex ante finansinėse prognozėse (ONDD verslo plane) šis koeficientas netaikytas. Jis apskaičiuojamas kaip techninių pajamų (prieš atimant nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį) ir apyvartos (draudimo įmokų) santykis. Pasak Belgijos institucijų, ROR yra tinkamiausias koeficientas, nes:

(82)

2005 ir 2006 m. ROR esant atitinkamai 16,5 proc. ir 18,5 proc., SA Ducroire veikla būtų pelningesnė (42) negu trijų svarbiausių kredito draudimo rinkos veikėjų Coface, Euler Hermes ir Atradius, kurių ROR 2005 ir 2006 m. buvo atitinkamai 9,7 ir 10,9 proc., 16,0 ir 16,9 proc., 9,3 ir 11,9 proc.

(83)

Atsakydamos į Komisijos pastabą, kad mažai tikėtina, jog vertindamas tikėtiną numatomos investicijos grąžą privatus investuotojas remsis vien tiktai ROR koeficientu, ir siekdamos pagrįsti teiginį, kad kapitalo formavimo metu SA Ducroire pelningumas buvo pakankamas, Belgijos institucijos pasiūlė dvi naujas metodikas. Tai a) kapitalo įkainojimo modelis (angl. Capital Asset Pricing Model, toliau – CAPM) (43), kuris padeda įvertinti tikėtiną finansinio turto pajamingumą rinkoje pagal jo riziką, ir b) kredito draudikų veiklos pelningumo lyginamoji analizė (angl. benchmarking).

(84)

Taikant CAPM modelį kapitalo kaina nustatoma pagal tokią formulę:

(85)

Belgijos institucijos SA Ducroire kapitalą įkainojo taip, kaip nurodyta toliau pateiktoje schemoje:

Nerizikinga palūkanų norma

Rinkos rizikos priedas

Kapitalo rizikos priedas

—

0,7 = ne gyvybės draudimo rizikingumo beta koeficientas atsižvelgiant į 14 draudikų rodiklių smukimą 1985–2004 m.

—

0,8 = Euler-Hermes (vienintelės Europoje kotiruojamos kredito draudimo įmonės) 2000–2004 m. beta koeficientas

—

3,6 = G7 šalių rinkos rizikos priedo įvertinimas 2002 m. (Salomons ir kiti)

—

4,7 = Belgijos rinkos rizikos priedo įvertinimas 2002 m. (Dimson ir kiti)

Belgijos valstybės paskolos linijinių obligacijų grąžos 10 metų norma 2004 m. (metinis vidurkis)

Beta koeficientas

Kapitalo kaina

(86)

Pagal ONDD pateiktus CAPM pagrįstus įvertinimus privatus investuotojas Belgijos ne gyvybės draudimo rinkoje 2004 m. būtų reikalavęs ne mažesnės nei 7–8 proc. grąžos.

(87)

Siekdamos atlikti šio sektoriaus pelningumo istorinę lyginamąją analizę, Belgijos institucijos sudarė draudikų statistinę imtį, juos atrinkdamos pagal toliau išvardytus kriterijus: a) veikla vykdoma Europoje, b) kredito draudimo veikla yra pagrindinė veikla, c) veikla vykdoma daugiausia parduotinos rizikos sektoriuje, bet veikiama ir neparduotinos rizikos sektoriuje, išskyrus įmones, kurioms taikoma valstybės pagalbos procedūra, po 2004 m. įsteigtas įmones ir imčiai priskirtos įmonės patronuojamąsias įmones. Imtį sudaro 11 draudikų. Pasak Belgijos institucijų, daugiausia parduotinos rizikos sektoriuje dirbančių kredito draudikų vidutinė kapitalo grąža siekė 6–7,5 proc. (buvo vertinami įvairūs laikotarpiai, t. y. su krizės metais ir be jų). 2004 m. vidutinė šių 11 draudikų kapitalo grąža buvo 7,8 proc., o vidutinė 3 atrinktų rinkos dalyvių kapitalo grąža siekė 13,3 proc. (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

Belgijos pateikta kredito draudikų pelningumo lyginamoji analizė

(88)

Belgijos institucijų nuomone, pagal finansines prognozes, jų perskaičiuotas 2011 m. remiantis 1B scenarijumi (žr. 5 lentelę), tikėtinas parduotinos rizikos veiklos pelningumas neatėmus nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio (kapitalo grąža iki nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio) atitinka pelningumą, kurio 2004 m. galėjo tikėtis privatus investuotojas (lūkesčius Belgijos institucijos vertino įkainodamos kapitalą pagal modelį CAPM ir atlikdamos kredito draudikų pelningumo lyginamąją analizę, žr. atitinkamai 86 ir 87 konstatuojamąsias dalis).

(89)

Atsakydamos į sprendime pradėti tyrimą išreikštą Komisijos prašymą laikytis atsižvelgiant į Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punktą nustatytos sąlygos, kad su parduotina rizika ir neparduotina rizika susijusi veikla turi būti valdoma ir jos apskaita tvarkoma atskirai, Belgijos institucijos atsakė, kad tokio apskaitos atskyrimo nereikalaujama. Trumpalaikio draudimo (parduotinos ir neparduotinos rizikos) veikla SA Ducroire užsiima nuo 2005 m. sausio 1 d., kai jai buvo perduota jau vykdyta veikla. Pasak Belgijos institucijų, kadangi SA Ducroire nebegauna valstybės paramos net su neparduotina rizika susijusiai veiklai, Belgija laikosi nuomonės, kad atskira apskaita nebūtina.

(90)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatoma kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(91)

Visų pirma Komisija turi išnagrinėti, ar taikytos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl paskesniuose skirsniuose ji nagrinėja šias priemones atsižvelgdama į kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar buvo suteikta pagalba.

(92)

Pagal Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 3.1 ir 3.2 punktus eksporto kredito draudimo įmonei suteikiant valstybės garantiją galima jai suteikti finansinį pranašumą konkurenčių atžvilgiu. Taigi 2011 m. vasario 23 d. buvo pradėtas tyrimas (žr. 26 konstatuojamąją dalį) būtent dėl Belgijos valstybės garantijos, kuria ONDD naudojosi vykdydama su parduotina rizika susijusią veiklą.

(93)

Pasak Belgijos institucijų, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. su trumpalaike rizika, įskaitant parduotiną riziką, susijusiai ONDD veiklai buvo priskirta vadinamoji komercinė sąskaita, kuriai valstybės garantija negaliojo.

(94)

Kadangi ONDD apskaitoje nebuvo atskirų sąskaitų, pagal kurias būtų galima atskirti parduotinos rizikos draudimą nuo neparduotinos rizikos draudimo, Belgijos institucijos paragintos patikslinti, kokia valstybės garantijos dalis gali būti vertinama kaip iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. skirta parduotinos rizikos veiklai. Jos taip pat paragintos pateikti įrodymus, kad ši garantija nustojo galioti 2003 m. rugpjūčio 31 d., o ne 2005 m. sausio 1 d. įsteigiant SA Ducroire.

(95)

Belgijos institucijos patvirtino, kad 1993 m. ONDD nustojo dengti 1 zonos skolininkų riziką (51). Po 1993 m. ONDD veikla buvo susijusi tiktai su neparduotina rizika. ONDD daro prielaidą, kad parduotina rizika galėjo būti dengiama tiktai išimties tvarka.

(96)

Kaip rašoma 34 konstatuojamojoje dalyje, Belgija nurodė, kad iki 2004 m. gegužės mėn. su parduotina rizika susijusi ONDD veiklos dalis buvo nereikšminga. Be to, ta labai maža parduotinos rizikos dalis buvo dengiama tik dėl jos sąsajų su neparduotina rizika. Svarstoma tokia prielaida (52): „Draudėjas X parduodavo prekes 1 zonoje įsisteigusiam tarpininkui A, kuris jas perparduodavo galutiniam klientui B, įsisteigusiam 2 zonoje. Dažniausiai prekės būdavo tiesiogiai pristatomos galutiniam klientui B. Tai, ar tarpininkas A apmokės draudėjo X sąskaitą, de facto buvo susiję su galutiniam klientui B pateiktos tarpininko A sąskaitos apmokėjimu. Draudėjai paprastai negalėdavo kreiptis į kitą kredito draudiką, nes vykdomos operacijos priklausė nuo šalies, kurioje buvo įsisteigęs galutinis klientas B, politinės rizikos“.

(97)

Belgijos institucijos dar kartą patvirtino, kad šios rizikos kiti privatieji kredito draudikai nedengdavo.

(98)

Vertinant 93–95 konstatuojamosiose dalyse nurodytus duomenis, pasakytina, kad nors ši rizika teoriškai apibūdinama kaip parduotina (dėl pagrindinio ryšio, siejančio apdraustąjį eksportuotoją X ir tarpininką A), turint omenyje to laikotarpio rinkos sąlygas, praktiškai ją reikėtų laikyti neparduotina rizika. Be to, iki 2004 m. gegužės mėnesio šią riziką dengė tiktai ONDD, nes ji sudarė mažiau kaip [0–2 proc.] ONDD trumpalaikės rizikos portfelio įmokų (2000–2004 m. laikotarpiu) (žr. 34 konstatuojamąją dalį).

(99)

Belgijos institucijos taip pat pateikė įrodymų, kad valstybės garantija, suteikta su parduotina rizika susijusiai ONDD veiklai, nebebuvo taikoma nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Iš tikrųjų ši garantija nustojo galios parduotiną riziką perkėlus į komercinę sąskaitą, kurią ONDD atidarė gavusi OCA pritarimą (53), o jis buvo suteiktas būtent dėl to, kad sąskaitai nebuvo taikoma valstybės garantija. 2003 m. rugsėjo 1 d. paskelbtame ir tą pačią dieną įsigaliojusiame Karaliaus dekrete, kuriuo apibrėžta ONDD savo sąskaita be valstybės garantijos vykdoma veikla, taip pat apibrėžtos operacijos, kurias reikia registruoti šioje sąskaitoje. Nuo Karaliaus dekreto įsigaliojimo (54) visa eksporto draudimo liudijimu padengta mažiau nei 2 metus trunkanti rizika reglamentuojama vadovaujantis 1939 m. įstatymo 3.2 straipsniu (be valstybės garantijos savarankiškai vykdoma ONDD veikla).

(100)

Daroma išvada, kad Komisijos sprendime pradėti tyrimą iškeltos abejonės dėl vykdant parduotinos rizikos draudimo veiklą turėto pranašumo yra išsklaidytos. Iš tikrųjų laikoma, kad valstybės garantija, iki 2003 m. rugpjūčio mėn. taikyta su parduotina rizika susijusiai ONDD veiklai, nesuteikė jai konkurencinio pranašumo konkurentų atžvilgiu, nes iš tikrųjų parduotinos veiklos nebuvo. Be to, visai nebuvo bandyta remiantis valstybės garantija išplėtoti iš tikrųjų parduotinos veiklos. Taip pat galima daryti išvadą, kad valstybės garantija visai su trumpalaike rizika susijusiai veiklai nustojo galioti 2003 m. rugsėjo 1 d.

(101)

Nebuvo atliktas vidaus lėšų perkėlimas ONDD parduotinos rizikos veiklai padengti, nes iš tikrųjų parduotinos rizikos veikla nebuvo vykdoma. Nebuvo jokių bandymų išplėtoti iš tikrųjų parduotiną veiklą remiantis neparduotinos veiklos išteklių perkėlimu (žr. 98 konstatuojamąją dalį). Taigi nėra įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti išteklių perkėlimą ONDD viduje parduotinai rizikai padengti arba kokį nors galimą perkėlus lėšas įgytą ONDD pranašumą.

(102)

Baigiant daroma išvada, kad 1 ir 2 priemonėmis nesuteikiamas pranašumas pagal SESV 107 straipsnį. Todėl tai nėra valstybės pagalba.

(103)

Iš to aiškėja, kad paskesnėse dokumento dalyse nebus plėtojama kitų su 1 ir 2 priemonėmis susijusių pagalbos elementų (valstybės pagalbos, atrankos, konkurencijos iškraipymo) analizė.

(104)

Pagal sprendimą pradėti tyrimą (žr. šio sprendimo 27 ir 28 konstatuojamąsias dalis) iš pradinės SA Ducroire kapitalo dotacijos turi būti atimtos dvi toliau nurodytos sumos, nelaikomos valstybės pagalba:

(105)

Siekdama vadovautis sprendime pradėti tyrimą suformuluotu požiūriu, Komisija turėtų pradėti taikyti šiuos du atmetimo kriterijus.

(106)

Tačiau Belgija pateikė antruoju atmetimo kriterijumi grindžiamą argumentą, ir jeigu paaiškėtų, kad jis teisingas, būtų galima nedelsiant atmesti visos 3 priemonės pripažinimą valstybės pagalba. Taigi prieš taikydama abu sprendime pradėti tyrimą nurodytus atmetimo kriterijus, Komisija įrodys, kad šis argumentas negalioja.

(107)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimą, Belgija pasitelkė ir išplėtė jai naudingą antrąjį atmetimo kriterijų, pagal kurį kapitalas, ONDD naudotas parduotinai veiklai padengti iki šios veiklos perdavimo SA Ducroire2005 m. sausio 1 d., nėra valstybės pagalba. Konkrečiai Belgija mano, kad visas SA Ducroire skirtas pradinis 150 mln. EUR kapitalas yra ekonominis kapitalas, susijęs su perkelta trumpalaike (parduotinos ir neparduotinos rizikos) draudimo veikla. Ji laikosi nuomonės, kad SA Ducroire įsteigimas skiriant šiai įmonei pradinį 150 mln. EUR kapitalą tėra esamos veiklos ir su ja susijusio kapitalo teisinės formos pakeitimas. Taigi viso pradinio kapitalo skyrimas esą nėra valstybės pagalba. Dėl to, pasak Belgijos, nereikia tikrinti, kaip SA Ducroire vėliau panaudojo šį kapitalą (t. y. ar jis buvo panaudotas parduotinai ar neparduotinai rizikai padengti – pirmasis atmetimo kriterijus), nes šis kapitalas negalįs būti laikomas pagalba.

(108)

Paremdamos savo teiginį, Belgijos institucijos nurodo, kad 2005 m. pradžioje buvo būtina pasirašyti 150 mln. EUR SA Ducroire kapitalą. Tokį kapitalo dydį Belgijos institucijos pateisina „dabartiniais standartais“, išplėtotais priimant Mokumo II direktyvą (56) (vadinamasis standartinis metodas pagal poveikio tyrime (Belgijos KPT 5, atliktame 2011 m. kovo mėn.) nustatytus techninius parametrus), taikytinais visai SA Ducroire patiriamai rizikai, išskyrus politinę, kurios vidaus modeliavimas buvo panaudotas siekiant nustatyti kapitalo šiai rizikai padengti poreikį. Kaip nurodoma 2 lentelės skiltyje „Mokumo II direktyva ir vidaus politinės rizikos modeliavimas“, 2009 m. numatyto lygmens veiklai padengti reikėjo [125–150] mln. EUR kapitalo.

(109)

Komisija pažymi, kad sąvoka „su perkelta veikla susijęs kapitalas“ apibrėžta 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendime „Priemonės, susijusios su Banque Postale („pašto banko“) įkūrimu“ (57). Šiuo atveju padaryta išvada, kad perkeliant lėšas nebuvo sukurta naujo kapitalo, nes naujai įsteigtam teisės subjektui Pašto bankui (Banque Postale) buvo perduotos tiktai nuosavos Pašto (La Poste) lėšos, susijusios su finansinių paslaugų teikimo veikla. Kitaip sakant, tai buvo tiktai esamos nuosavos lėšos, anksčiau aiškiai priskirtos perduodamam turtui, teisėms ir pareigoms. Taigi buvo analizuojamas su perduota veikla oficialiai susietas kapitalas, o ne atliktas perspektyvinis kapitalo, kurį derėtų skirti naujojo subjekto ateities plėtrai paremti, įvertinimas.

(110)

Kaip jau išaiškinta pirmiau, SA Ducroire perduota su trumpalaike (parduotina ir neparduotina) rizika susijusi veikla nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. ONDD buvo valdoma pasinaudojant komercine sąskaita. Šiai sąskaitai buvo priskirta [45–70] mln. EUR suma. Be to, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, vien tam, kad galėtų naudotis komercine sąskaita (ir joje esančia [45–70] mln. EUR suma), ONDD gavo Belgijos draudimo priežiūros (OCA) patvirtinimą. OCA kontrolės taisyklės buvo grindžiamos ir mokumo kriterijų paisymu (reikėjo turėti minimalų garantijų fondą, nustatyti mokumo atsargą) (58). Iš to aiškėja, kad pagal tuo metu galiojusias rizikos ribojimo taisykles tokiai į komercinę sąskaitą įtraukiamai trumpalaikei veiklai buvo skirta pakankamai kapitalo.

(111)

Ta proga Komisija pažymi, kad pagal 2004 m. balandžio 20 d. vidaus pranešimą (59), kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas įsteigti SA Ducroire ir skirti jai 150 mln. EUR kapitalą, išimtinai trumpalaikės rizikos veiklai skirtą kapitalą sudarė komercinei sąskaitai priskirtas kapitalas ir per 16 mėnesių (nuo 2003 m. rugsėjo 1 iki 2004 m. gruodžio 31 d.) gautas pelnas, vertinamas [0–5] mln. EUR. Pranešime pažymima, kad „iš 150 mln. EUR akcinės bendrovės kapitalo [45–70] mln. buvo perkelta iš komercinės nuosavų lėšų sąskaitos“. Taigi Komisija daro išvadą, kad tuo metu, kai buvo nuspręsta įsteigti SA Ducroire, kapitalas, kurį buvo galima laikyti oficialiai skirtu trumpalaikiam draudimui, 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė tik [45–75] mln. EUR ([45–70] mln. EUR ir pelnas, vertinamas [0–5] mln. EUR). Tad kapitalo dalį, ONDD jau naudotą trumpalaikės rizikos draudimui ir paprasčiausiai perduotą SA Ducroire, sudaro tiktai ši perkelta [45–75] mln. EUR kapitalo suma. Todėl šio kapitalo perdavimo negalima laikyti nauju tokios veiklos pranašumu ir valstybės pagalba.

(112)

Taigi Komisija atmeta Belgijos teiginį, kad visas pradinis 150 mln. EUR įmonės kapitalas esąs paprasčiausiai perkeltas kapitalas, iki tol ONDD naudotas perduotai veiklai vykdyti ir dėl to jo esą negalima laikyti pranašumu. Komisijos nuomone, [45–75] mln. EUR sumos ir iš tikrųjų pasirašyto 150 mln. EUR kapitalo skirtumas sudaro papildomą kapitalą, kuris yra naujas šiai veiklai suteiktas pranašumas.

(113)

Komisija papildomai pažymi, kad 2004 m. vidaus pranešimuose, kuriais buvo pagrįstas ONDD sprendimas suteikti SA Ducroire 150 mln. EUR kapitalą (gerokai viršijantį iš komercinės sąskaitos pervestą [45–75] mln. EUR sumą), nurodoma, kad ONDD apsvarstė skirtingus būsimosios SA Ducroire veiklos augimo masto scenarijus. Taigi 150 mln. EUR kapitalo poreikis buvo nustatytas remiantis būsimo SA Ducroire veiklos augimo prielaidomis. Iš to galima daryti išvadą, kad Belgijos institucijos išreikšdamos savo požiūrį neanalizuoja galimybės, kad pranašumą suteikia visas kapitalas, kurio, kaip buvo galima numanyti, naujajam subjektui prireiks būsimai plėtrai. Toks požiūris yra nepriimtinas. Naujo pranašumo nesuteikia tiktai kapitalas, oficialiai jau naudotas esamo juridinio subjekto perduotai veiklai (ONDD trumpalaikio draudimo veiklai) vykdyti, būtent todėl, kad juo jau naudotasi vykdant minėtą veiklą. Ir priešingai, bet koks papildomas kapitalas suteikia naują pranašumą, nes iki perdavimo veikla buvo vykdoma neturint šio kapitalo. Taigi sprendimas įsteigti SA Ducroire ir skirti jai 150 mln. EUR kapitalą negali būti laikomas paprasčiausiu teisinės formos pakeitimu su perduotai veiklai skirto kapitalo perdavimu. Dėl to Belgijos institucijų teiginys, kad dar 2004 m. buvo galima numatyti, jog, atsižvelgiant į tikėtiną SA Ducroire veiklos augimą, 2009 m. jai prireiks 150 mln. EUR kapitalo, yra visiškai nepagrįstas. Belgijos institucijos niekaip neįrodo, kad 150 mln. EUR kapitalas buvo naudotas ONDD vykdytai trumpalaikei veiklai iki jos perdavimo SA Ducroire ir kad dėl to 150 mln. EUR kapitalas nesuteikia šiai veiklai naujo pranašumo.

(114)

Galų gale, net jeigu kapitalo poreikis tikėtinam veiklos augimui paremti būtų laikomas tinkamu šios analizės kriterijumi (Komisija tam prieštarauja), Komisija pažymi, kad:

(115)

2004 m. balandžio 20 d. posėdyje ONDD valdyba vadovavosi kitu SA Ducroire reikalingo kapitalo nustatymo metodu, t. y. Kuko koeficientu, turėdama omenyje ir būtinybę užtikrinti pakankamą SA Ducroire patikimumą, palyginti su konkurentais. Iš tikrųjų apskaičiuojant taikytas ne Bazelio I taisyklėse nustatytas 8 proc. koeficientas, o 10 proc. koeficientas. Taigi 2004 m. apskaičiuojant kapitalo poreikius buvo palikta 2 proc. „buferinė zona“. Reikia pažymėti, kad taip 2004 m. pabaigoje nustatytas kapitalas siekė 66 mln. EUR (62), t. y. gauta suma buvo daug mažesnė už 150 mln. EUR pasirašytojo kapitalo sumą.

(116)

Vertindama Kuko koeficiento taikymą siekiant nustatyti reikalingą kapitalą, Komisija sprendime pradėti tyrimą kritikavo tokių banko taisyklių ( kaip Kuko koeficientas) taikymą kredito draudikams, nes kredito draudikų prisiimama rizika daug kuo skiriasi nuo bankams tenkančios rizikos (žr. sprendimo pradėti tyrimą 90 konstatuojamąją dalį). Belgija nepateikė įrodymo, kad Bazelio taisyklės (Kuko koeficientas), pagal teisės nuostatas taikomos išimtinai bankų sektoriuje, praktikoje yra taikomos kredito draudimo įstaigų arba rekomenduojamos kredito reitingų agentūrų ar draudimo kontrolės institucijų.

(117)

Vertindamos 1939 m. įstatymo dėl ONDD 8 straipsnio taikymą, Belgijos institucijos patvirtino, kad šis įstatymas netaikytinas SA Ducroire. Be to, šiuo straipsniu reglamentuojama tiktai ONDD veikla, vykdoma savo sąskaita su valstybės garantija arba valstybės sąskaita.

(118)

Nors nustatydama kredito draudikų kapitalo poreikius Belgija remiasi tuo metu taikomu Standard & Poor's parengtu metodu, reikia pažymėti, kad Belgijos institucijos nepateikė jokio tuo metodu pagrįsto kapitalo įverčio. Beje, 2004 m. ONDD to metodo netaikė.

(119)

Baigiant reikia pasakyti, kad net darant prielaidą, jog kapitalas, reikalingas tikėtinam SA Ducroire veiklos augimui išlaikyti, yra tinkamas šios analizės kriterijus (o Komisija tam prieštarauja), Belgijos institucijos nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų įtikinamai įrodyta, kad SA Ducroire perduotas kapitalas trumpalaikės rizikos draudimo veiklai padengti turėjo būti didesnis už 2004 m. pabaigoje ONDD komercinėje sąskaitoje buvusį kapitalą.

(120)

Šiame skirsnyje Komisija įrodė, kad reikia atmesti Belgijos institucijų teiginį, jog 150 mln. EUR pradinio kapitalo skyrimas 2004 m. SA Ducroire tėra kapitalo, kurį iki tol ONDD naudojo trumpalaikei rizikai padengti, perkėlimas. Iš tikrųjų Komisija padarė išvadą, kad kapitalas, naudotas ONDD trumpalaikės rizikos veiklai padengti iki šios veiklos perdavimo SA Ducroire, siekė [45–75] mln. EUR, taigi būta šiai veiklai skirto papildomo [75–100] mln. EUR dydžio kapitalo.

(121)

Dabar reikia išnagrinėti sprendime pradėti tyrimą nurodytus du atmetimo kriterijus. Pradžioje bus aptartas antrasis atmetimo kriterijus, paskui – pirmasis.

(122)

111 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad 2004 m. gruodžio 31 d. [45–75] mln. EUR ONDD kapitalo buvo skirta trumpalaikės rizikos veiklai. Taigi siekiant taikyti antrąjį atmetimo kriterijų reikia įvertinti, kokia 2004 m. pabaigoje trumpalaikės rizikos veiklai skirto [45–75] mln. EUR kapitalo dalis buvo siejama su parduotina rizika (63). Kaip aprašyta pirmiau, tokia parduotina rizika tenka tik dešimtyje 2004 m. gegužės mėn. į Sąjungą įstojusių šalių įsisteigusiems skolininkams.

(123)

Taip pat pirmiau aprašyta, kad komercinė sąskaita, kuriai 2004 m. pabaigoje buvo priskirtas [45–75] mln. EUR kapitalas, nebuvo padalyta į atskiras sąskaitas, kad būtų galima tiksliai nustatyti, koks kapitalas buvo naudojamas vien su parduotina rizika susijusiai veiklai. Taigi reikia įvertinti, kokia [45–75] mln. EUR dalis gali būti racionaliai laikoma naudota su parduotina rizika susijusiai veiklai.

(124)

2004 m. reguliavimo institucijai pateiktais duomenimis, su dešimčiai naujųjų ES valstybių narių tenkančia rizika susijusių grynųjų įsipareigojimų sumos sudarė 141,6 mln. EUR, o visų trumpalaikio eksporto draudimo polisų sumos 2004 m. pabaigoje siekė 661,4 mln. EUR (64). Remiantis [45–75] mln. EUR paskirstymu proporcingai gryniesiems įsipareigojimams, [10–25] mln. EUR suma gali būti laikoma sudarančia kapitalą, susijusį su rizika, dešimčiai naujųjų ES valstybių narių tekusia iki ONDD komercinės sąskaitos perkėlimo į SA Ducroire.

(125)

Komisija konstatuoja, kad toks kapitalo paskirstymas pagal grynuosius įsipareigojimus nuosekliai atitinka požiūrį, kurio pati ONDD laikėsi 2004 m. (65)

(126)

Komisija taip pat pažymi, kad vykdant procedūrą Belgijos institucijos ir ONDD ir (arba) SA Ducroire nuolat tvirtino, kad tam tikros draudžiamosios sumos neparduotinai rizikai padengti reikia daugiau lėšų nei parduotinai rizikai. Todėl [10–25] mln. EUR suma yra veikiau viršutinė negu apatinė riba. Visgi Komisija mano, kad būtų racionalu įsiminti šį skaičių, nes jis nuosekliai atitinka pačios ONDD požiūrį 2004 m.

(127)

Iš to Komisija daro išvadą, kad iš 150 mln. EUR pradinio kapitalo [10–25] mln. EUR suma nesukuriamas parduotinos rizikos draudimo veiklos pranašumas, nes ši suma buvo naudota šią veiklą vykdant ONDD (66). Šiuo atveju yra įvykęs tiktai tos pat ekonominės veiklos ir jai vykdyti naudojamo kapitalo teisinės formos pakeitimas. Taigi šio kapitalo kartu su atitinkama veikla perkėlimas į SA Ducroire negali būti laikomas valstybės pagalba.

(128)

Pagal analogiją tą patį samprotavimą galima taikyti kapitalo sumai, susijusiai su Rumunijoje ir Bulgarijoje įsisteigusiems skolininkams tenkančia rizika. Iš tikrųjų 2007 m. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą, šiose šalyse įsisteigusių skolininkų neparduotina rizika buvo perklasifikuota ir perkelta į parduotinos rizikos kategoriją. Kapitalas, naudotas šiai rizikai padengti, kai ji dar nebuvo laikoma parduotina, negali suteikti naujo pranašumo dėl tokios paprastos priežasties, kad ši rizika vėliau tapo parduotina. Todėl šio kapitalo irgi nederėtų laikyti valstybės pagalba.

(129)

Taigi su neparduotina rizika, kuri vėliau tapo parduotina, susijęs kapitalas nėra galimo pranašumo analizės objektas. 2012 m. gegužės 16 d. komentaruose Belgijos institucijos nurodė, kad su Rumunijoje ir Bulgarijoje įsisteigusiais skolininkais susijusios rizikos kapitalas sudaro [0–2] mln. EUR, remdamosi prielaida, kad 2005 m. ši rizika laikyta parduotina. Tačiau jos nepateikė su šia rizika susijusio kapitalo įverčio 2006 m. gruodžio 31 d. Kadangi ši rizika 2005 m. nebuvo laikoma parduotina, apskaičiuodamos šiai rizikai skirto kapitalo įvertį Belgijos institucijos buvo linkusios jį nuvertinti. Vykdant šią procedūrą ONDD atgaline tvarka sukurtose atskirose sąskaitose (2012 m. gegužės 16 d. komentarai) nurodomas neparduotinai rizikai padengti skirtas kapitalas 2007 m. yra [0–5] mln. EUR mažesnis nei 2006 m. Toks sumažinimas paaiškinamas su Rumunija ir Bulgarija susijusios rizikos perkvalifikavimu (nuo 2007 m. ją pripažįstant parduotina rizika) bei su kitais veiksniais, pvz., perdraudimo politikos pokyčiu. Remiantis visais turimais duomenimis, galima racionaliai teigti, kad prieš pripažįstant su Rumunija ir Bulgarija susijusią riziką parduotina, atitinkamo kapitalo dydis siekė [0–5] mln. EUR.

(130)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad iki 2005 m. vasario 1 d.[10–25] mln. EUR suma buvo naudojama parduotinai rizikai padengti, todėl šio kapitalo perkėlimas kartu su atitinkama veikla negali būti laikomas valstybės pagalba. [0–5] mln. EUR taip pat buvo naudojama padengti rizikai, kuri tapo parduotina 2007 m. sausio 1 d. (Rumunijos ir Bulgarijos), ir tada, kai ji dar nebuvo tapusi parduotina.

(131)

Kaip aprašyta pirmiau, [45–75] mln. EUR kapitalas prieš perduodant ONDD buvo naudojamas trumpalaikei rizikai padengti (žr. (120) konstatuojamąją dalį). Anksčiau nustatyta, kad iš šių [45–75] mln. EUR tik [10–25] mln. EUR suma racionaliai gali būti laikoma parduotinai rizikai padengti skirta dalimi. Todėl neparduotinai rizikai padengti skirtą dalį galima racionaliai įvertinti [35–50] mln. EUR (iš jų [0–5] mln. EUR yra susiję su Bulgarijos ir Rumunijos skolininkų rizika, kuri tapo parduotina 2007 m.).

(132)

Dėl priežasčių, išdėstytų 127 konstatuojamojoje dalyje, visos [45–75] mln. EUR sumos (įskaitant [35–50] mln. EUR vertinamą neparduotinos rizikos dalį) perdavimas nesuteikia pranašumo, todėl nebėra galimo valstybės pagalbos teikimo analizės objektas.

(133)

Taigi darytina išvada, kad iš SA Ducroire skirto pradinio 150 mln. EUR kapitalo tiktai [75–100] mln. EUR sudaro papildomą, t. y. naują kapitalą. Taigi tik šių [75–100] mln. EUR skyrimą galima laikyti pranašumu (žr. (120) konstatuojamąją dalį).

(134)

Kaip primenama sprendimo pradėti tyrimą 65 konstatuojamojoje dalyje, valstybėms narėms leidžiama remti neparduotinos rizikos draudimo veiklą, kadangi Komisija mano, kad tokios rizikos rinkos nėra. Taigi čia negali būti konkurencijos su kitais draudikais iškraipymo. Tačiau Komisija pažymi, kad SA Ducroire parduotinos rizikos draudimo apskaita niekaip nebuvo atskirta nuo neparduotinos rizikos draudimo apskaitos. Oficialiai neparduotinos rizikos draudimo veiklai nebuvo skirtas joks kapitalas. Jokia 150 mln. EUR kapitalo dalis nebuvo atskirta siekiant finansuoti neparduotinos rizikos veiklą. Todėl vertinant oficialiai būtų galima neatmesti jokios papildomo [75–100] mln. EUR kapitalo dalies. Toks požiūris juo labiau būtų pagrįstas žinant, kad pareiga sukurti atskiras sąskaitas aiškiai nustatyta nuo 1998 m. galiojusio Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punkte. Bet akivaizdu, kad didelė SA Ducroire veiklos dalis susijusi su neparduotinos rizikos draudimu. SA Ducroire nebūtų galėjusi apdrausti šios rizikos neturėdama tinkamo kapitalo. Todėl, be [45–75] mln. EUR (iš kurių [35–50] mln. EUR skiriama neparduotinai rizikai), Komisija gali sutikti nepriskirti valstybės pagalbai tos kapitalo dalies, kuri, kaip galima racionaliai įrodyti, buvo panaudota neparduotinos rizikos draudimo veiklai paremti.

(135)

Sprendime pradėti tyrimą Belgija paraginta sukurti metodą, pagal kurį būtų galima nustatyti SA Ducroire kapitalo dalį, kurią galima laikyti skirta parduotinai rizikai dengti, ir kapitalo dalį, kuria dengiama neparduotina rizika. Gavusios tokį Komisijos prašymą, Belgijos institucijos pateikė po atskirą parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos veiklos 2005–2011 m. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Neparduotinos rizikos veiklos 2011 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytas [70–110] mln. EUR kapitalas, o parduotinos rizikos veiklos balanse – [40–80] mln. EUR kapitalas. Nors sąskaitų atskyrimas grindžiamas tam tikromis prielaidomis arba duomenimis, kuriuos galima iš dalies patikrinti atliekant retrospektyvinę rekonstrukciją, parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos veiklai skirtą kapitalą Komisija laiko racionaliu.

(136)

Taigi Komisija sutinka nelaikyti valstybės pagalba [70–110] mln. EUR sumos, nes ja de facto remiama veikla, kurios srityje pagal Komunikatą dėl eksporto kredito draudimo konkurencijos nėra.

(137)

Taigi neparduotinai trumpalaikei rizikai padengti skirtas kapitalas nuo [35–50] mln. EUR 2004 m. išaugo iki [70–110] mln. EUR 2011 m. gruodžio pabaigoje, t. y. padidėjo [35–60] mln. EUR. Kadangi su neparduotinos rizikos veikla susijusio [35–50] mln. EUR kapitalo suma apima [0–5] mln. EUR Rumunijos ir Bulgarijos skolininkams tekusios rizikos, kuri 2007 m. pripažinta parduotina, bendras neparduotinos rizikos kapitalo pokytis (augimas) yra [35–65] mln. EUR. Kitaip sakant, iš papildomo [75–100] mln. EUR kapitalo [35–65] mln. EUR buvo de facto skiriami neparduotinai rizikai padengti.

(138)

[70–110] mln. EUR suma nebuvo pripažinta valstybės pagalba, nes gali būti laikoma 2011 m. gruodžio 31 d. naudota neparduotinos rizikos veiklai padengti (pirmasis atmetimo kriterijus). [10–25] mln. EUR suma irgi nebuvo pripažinta pagalba, kadangi galėjo būti laikoma nesuteikiančia pranašumo, nes buvo naudojama parduotinai rizikai padengti prieš perduodant šią riziką SA Ducroire2004 m. gruodžio 31 d. (antrasis atmetimo kriterijus). Be to, [0–5] mln. EUR suma irgi neturi būti laikoma pagalba, nes ji buvo naudojama Bulgarijos ir Rumunijos skolininkų rizikai padengti iki 2007 m. sausio 1 d, kai ji tapo parduotina.

(139)

Darytina išvada, kad tik 36,6 mln. EUR iš įmonei skirto pradinio 150 mln. EUR kapitalo galėtų sukurti pranašumą ir būti laikomi valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(140)

Kitas būdas pristatyti gautą 36,6 mln. EUR rezultatą – iš SA Ducroire skirto 150 mln. EUR pradinio kapitalo atimti: 1) [45–75] mln. EUR, skirtų trumpalaikei rizikai prieš perduodant juos SA Ducroire (įskaitant [0–5] mln. EUR, susijusių su Rumunijos ir Bulgarijos skolininkų rizika, tapusia parduotina 2007 m. sausio 1 d.; 2) papildomus [35–65] mln. EUR, kuriais buvo de facto dengiama neparduotina rizika. Taip apskaičiuota 36,6 mln. EUR suma.

(141)

Kapitalo paskirstymo analizė pavaizduota toliau pateikiamoje schemoje:

[35–50] ([35–45]+[0–5])

mln. EUR

Neparduotina rizika

Atmesta tiriant, ar suteikiamas

pranašumas

Nagrinėta tiriant, ar suteikiamas pranašumas pagal privataus investuotojo rinkos ekonomikoje principą

150 mln. EUR

36,6 mln. EUR

Parduotina rizika

„Pridėtinis kapitalas“

[35–65] mln. EUR

Neparduotina rizika

[10–25] mln. EUR

Parduotina rizika

[75–100] mln. EUR

„Pridėtinis

kapitalas“

[45–75] mln. EUR

Ankstesnis

kapitalas

(142)

Komisija papildomai pažymi toliau išdėstytus dalykus. Belgijos institucijos teigia, kad, išskyrus 7–13 mln. EUR (žr. 2 lentelę), visas 150 mln. EUR kapitalas 2004 m. buvo skiriamas neparduotinai rizikai. Remdamasi šiuo pirmuoju teiginiu, Belgija nurodo, kad tik vėliau (2007–2008 m.) dalis kapitalo, pradžioje skirto neparduotinai rizikai dengti, buvo priskirta parduotinai rizikai. Belgija teigia, kad vien šie kapitalo perdavimai galėtų sudaryti pagalbą ir kad privataus investuotojo kriterijus turi būti šioms sumoms taikomas jų vidaus perkėlimo momentu, o ne pradinio kapitalo skyrimo 2004 m. momentu. Šio samprotavimo priimti negalima.

(143)

Iš tikrųjų įsteigiant SA Ducroire ir paskesniais metais 150 mln. EUR niekuomet nebuvo oficialiai atitinkamai priskirta su parduotina rizika susijusiai veiklai ir su neparduotina rizika susijusiai veiklai. Šis kapitalas galėjo būti laisvai (nenustatytomis proporcijomis) naudojamas parduotinos rizikos veiklai arba neparduotinos rizikos veiklai paremti, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir SA Ducroire strateginius sprendimus. Parduotinos rizikos veiklai ir neparduotinos rizikos veiklai skirtas kapitalas buvo pakartotinai atskirtas tiktai atgaline tvarka, vykdant šią procedūrą. 2004 m. dokumentuose, kuriuos pateikė Belgijos institucijos, nebuvo nurodytas kapitalo paskirstymas skirtingai veiklai. Todėl Komisija negali sutikti, kad nagrinėjant pagalbos teikimą SA Ducroire papildomo kapitalo dalis, lygi [75–100] mln. EUR, būtų išskirta vien dėl to, kad tuo metu ši suma galėjo būti naudojama neparduotinos rizikos veiklai paremti. Kaip nurodyta pirmiau, galima įrodyti, kad nagrinėjant pagalbos buvimą gali būti atmesta tik dalis papildomo [75–100] mln. EUR kapitalo, iš tikrųjų naudota neparduotinos rizikos veiklai paremti.

(144)

Tik papildydama tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad net jei reikėtų priimti Belgijos argumentą, jog dalis pradinio kapitalo buvo skirta neparduotinai rizikai ir dėl to negalėjo būti priskirta SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, šis argumentas 36,6 mln. EUR sumai būtų pritaikomas tik tuo atveju, jei Belgijai pavyktų įrodyti, kad neparduotinai rizikai skirtas kapitalas buvo didesnis nei [70–110] mln. EUR. (Iš tikrųjų, apskaičiuojant 36,6 mln. EUR sumą, neparduotinos rizikos veiklai padengti skirta [70–110] mln. EUR suma jau buvo atimta iš 150 mln. EUR kapitalo). Taigi akivaizdu, kad tokia suma 2004 m. niekuomet nebuvo skirta neparduotinai rizikai, nes vidaus dokumentai rodo, kad 100 mln. EUR kapitalo pakako visai šiai trumpalaikei (neparduotinai ir parduotinai) rizikai padengti iki 2007 m.

(145)

Kaip rodo nusistovėjusi teismų praktika, siekiant nustatyti, kad tam tikra priemonė suteikia ekonominį pranašumą, reikia įvertinti, ar panašiomis aplinkybėmis panašaus į aptariamą įmonę dydžio privatus investuotojas rinkos ekonomikoje būtų daręs tokį pat kapitalo įnašą (67), atsižvelgiant į investavimo momentu prieinamą informaciją ir prognozuotą plėtrą.

(146)

Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar 2004 m. suteiktas pridėtinis 36,6 mln. EUR kapitalas buvo pakankamai rentabilus, kad būtų galima įtikinti rinkos sąlygomis veikiantį privatų investuotoją. Vis dėlto šio pridėtinio kapitalo rentabilumo negalima nagrinėti atskirai nuo viso kapitalo, nes pridėtinis kapitalas apskaičiuotas dirbtinai atskiriant 2004 m. pasirašytą 150 mln. EUR kapitalą. Joks pajamų srautas negali būti laikomas gautu iš šių 36,6 mln. EUR. Kitaip sakant, konkrečios veiklos pelnas nebuvo priskirtas šiems 36,6 mln. EUR, nes atskirų sąskaitų nebuvo. Taigi Komisija mano, kad siekiant tinkamai taikyti privataus investuotojo kriterijų, reikia patikrinti, ar visas 150 mln. EUR kapitalas užtikrino pakankamą tikėtiną grąžą. Jeigu taip nėra, reikia daryti išvadą, kad 36,6 mln. EUR nesukuria pranašumo.

(147)

Galima papildomai taikyti gautam rezultatui proporcingos vertės apskaičiavimo metodą, ir būtų gautas tas pat rezultatas.

(148)

Komisija taip pat nemano, kad reikėtų nagrinėti tik papildomo [75–100] mln. EUR kapitalo grąžą, atmetant [45–75] mln. EUR, trumpalaikės rizikos veiklai skirtus prieš perduodant juos SA Ducroire. Iš tikrųjų ONDD būtų galėjusi nutraukti su trumpalaike rizika susijusią veiklą ir susigrąžinti tuo metu šiai veiklai skirtą kapitalą, t. y. [45–75] mln. EUR (68). Taigi šių [45–75] mln. EUR negalima laikyti negrįžtamosiomis praėjusio laikotarpio sąnaudomis (angl. sunk cost).

(149)

Paskesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija įrodys, kad tikėtinos 150 mln. EUR kapitalo grąžos nepakanka, kad būtų galima įtikinti privatų investuotoją atlikti tokią investiciją. Ji papildomai atskleis, kad net darant prielaidą, jog parduotinos rizikos veiklai virtualiai buvo skirtas [45–65] mln. EUR kapitalas (36,6 mln. EUR ir [10–25] mln. EUR) ir pelnas, kurio tikėtasi iš šios konkrečios veiklos, tikėtinas jos pelningumas irgi nebuvo pakankamas.

(150)

Rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijus turi būti taikomas ex ante . Siekiant įvertinti, ar privatus investuotojas irgi būtų padaręs atitinkamą kapitalo įnašą, reikia persikelti į laiką, kai šis įnašas buvo padarytas. Privataus investuotojo kriterijus vertintinas neatsižvelgiant į padėties pokyčius po padaryto kapitalo įnašo. Be to, rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijaus atitiktį galima įrodyti pateikiant ex ante verslo planą, kuriuo pagrįstas sprendimas investuoti (69). Vadovaujantis pastarojo laikotarpio teismų praktika (70), valstybė narė gali nurodyti tik objektyvius ir patikrinamus duomenis, į kuriuos ji atsižvelgė prieš priimdama arba priimdama sprendimą investuoti. Konkrečiai gali būti paprašyta pateikti duomenis, iš kurių paaiškėtų, kad sprendimas pagrįstas ekonominiais įverčiais, palyginamais su tais, kuriuos panašioje padėtyje atsidūręs racionaliai mąstantis privatus investuotojas būtų nurodęs apskaičiuoti prieš imdamasis investuoti, siekdamas nustatyti būsimą investicijos grąžą. Tačiau ekonominių įverčių, apskaičiuotų suteikus minėtą pranašumą, realios atliktos investicijos grąžos nustatymo atgaline tvarka arba papildomo pasirinkto metodo pagrindimo gali nepakakti siekiant nustatyti, kad valstybė narė priėmė sprendimą investuoti veikdama taip, kaip privatus akcininkas veikia rinkos sąlygomis.

(151)

Kadangi taikant aptariamą priemonę joks privatus investuotojas nedalyvavo, o SA Ducroire nėra kotiruojama biržoje, rodiklis, kurio tinkamumą reikia įvertinti, yra tikėtina investicijos grąža, kurią buvo galima apskaičiuoti remiantis tuo metu turėta informacija ir prognozuotais plėtros scenarijais (iš esmės tuo, kas išdėstyta 2004 m. ONDD parengtame verslo plane). Iš tikrųjų, vadovaujantis Teismo praktika (71) ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika (72), tai, kad kapitalo įnašas esą buvo reikalingas įmonės veiklai tęsti arba pagal rizikos ribojimo taisykles ar patiriamos rizikos įvertį veiklą atitinkančiam kapitalui sukaupti, nėra pagrindas manyti, jog rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo sąlyga įvykdyta. Įprastinėmis rinkos sąlygomis privatus investuotojas tokį kapitalo įnašą darytų tiktai tuo atveju, jeigu remdamasis turima informacija ir būtent tuo momentu prognozuojamais padėties pokyčiais, tikėtųsi pakankamos įnašo grąžos (73). Todėl Komisija pažymi, kad argumentais, Belgijos pateiktais siekiant pagrįsti, kad 150 mln. EUR dydžio kapitalas buvo „reikalingas“ ekonominiu požiūriu ir (arba) pagal rizikos ribojimo taisykles, negalima įrodyti, kad rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo požiūriu ši investicija buvo pakankamai naši.

(152)

Savo pelningumo analizę Belgijos institucijos grindžia 2004 m. rugsėjo 28 d. verslo planu. SA Ducroire buvo įsteigta 2004 m. rugsėjo 23 d. aktu. Tačiau jos ekonominė veikla iš tikrųjų prasidėjo tik 2005 m. sausio 1 d., nes trumpalaikės rizikos portfelis priklausė ONDD iki pat 2004 m. gruodžio 31 d. – tą dieną jis buvo perduotas SA Ducroire. Taigi galima manyti, kad likus šiek tiek laiko iki tos datos ONDD būtų galėjusi grįžti prie sprendimo investuoti į šią veiklą ir neperkelti minėtos rizikos, taip pat likviduoti naujai įsteigtą juridinį asmenį. Todėl Belgijos institucijų prašymas atsižvelgti į 2004 m. rugsėjo 28 d. ONDD veiklos planą yra priimtinas.

(153)

Iš 2004 m. pranešimų ir protokolų matyti, kad ONDD sprendimas suteikti SA Ducroire 150 mln. EUR kapitalą iš esmės atitiko ONDD norą skirti savo patronuojamajai bendrovei pradinį kapitalą, laikomą „pakankamu“ jos veiklos plėtrai užtikrinti, ir […] kad „100 mln. EUR apmokėtojo kapitalo pakanka eksportuotojų bendrosios trumpalaikės rizikos draudimo veiklai vykdyti iki 2007 metų, bet po to jo suma turės būti persvarstyta“ (74), nors iš tikrųjų nebuvo tiksliai įrodyta, kad privataus investuotojo požiūriu būsimoji kapitalo grąža buvo pakankama. Tikėtino pelningumo analizės požiūriu tam, kad ONDD būtų įtikinta investuoti, pakako vien per trejus pirmuosius veiklos metus pasiekto teigiamo rezultato.

(154)

Iš tikrųjų, pagal prognozes, numatytas 2004 m. rugsėjo 28 d. verslo plano B scenarijuje, ONDD tikėjosi, kad, jei bus pasiektas „dinamiškajame“ scenarijuje numatytas 6 proc. augimas, 2005, 2006, ir 2007 metais kapitalo grąža sieks 1,3–1,9 proc. (o neatėmus nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio – nuo 2,8 iki 4,3 proc.) (žr. 4 lentelę). Reikia pažymėti, kad tokia grąža buvo apskaičiuota turint omenyje 100 mln. EUR kapitalą ir neatsižvelgiant į tai, kad 50 mln. EUR nebuvo apmokėta, todėl gautas rezultatas buvo palankesnis už tikrąjį. 2004 m. balandžio 20 d. finansinėse prognozėse nurodytas tikėtinas grąžos koeficientas nebuvo didesnis (žr. 3 lentelę).

(155)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad tikėtinas būsimasis SA Ducroire pelningumas buvo nepakankamas siekiant įtikinti rinkos sąlygomis veikiantį privatų investuotoją padaryti tokią investiciją. Iš tikrųjų tikėtina grąža buvo mažesnė už pirmųjų trejų metų nerizikingą palūkanų normą (ilgalaikę Belgijos valstybės obligacijų grąžą), nes ilgalaikė vidutinė Belgijos valstybės obligacijų grąža 2004 m. siekė 4,15 proc. (75)). Net atsižvelgiant į nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį, tikėtinas grąžos koeficientas tik pasiekia nerizikingos palūkanų normos dydį.

(156)

Rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas su tokiu nedideliu pirmųjų metų pelningumu sutiktų tiktai tuo atveju, jeigu galėtų racionaliai tikėtis papildomo atlygio iš gerokai didesnio už rinkos vidurkį pelno, kad galutinė investicijų grąža (pritaikius tinkamą diskonto koeficientą) būtų pakankama (76).

(157)

Taigi 2004 m. nebuvo jokių rimtų tyrimų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad tokia nedidelė pradinė grąža bus kompensuota kur kas didesne grąža paskesniais metais. Komisija taip pat pažymi, kad to meto finansinės prognozės rodė tam tikrą 2005–2007 m. rezultatų linijiškumą arba bent jau lėtą augimą (žr. 4 lentelę), ir niekas tada neleido tikėtis labai greito rezultatų pagerėjimo po 2007 m. Dėl to reikia pabrėžti, kad patronuojamoji įmonė SA Ducroire negali būti laikoma veiklą pradedančia (angl. start-up) naujai įsteigta įmone, nes tuo metu buvo numatyta, kad ji pratęs veiklą, kurią iki tol vykdė patronuojančioji įmonė, o atitinkamas turtas bei įsipareigojimai tuo tikslu buvo tiesiog perkelti iš ONDD į SA Ducroire. Ši išvada taip pat grindžiama tuometinių finansinių prognozių rengimo būdu. Iš to aiškėja, kad ONDD, 2004 m. sudarydama būsimosios SA Ducroire finansines prognozes, rėmėsi iš ONDD perimtais šios veiklos (trumpalaikės rizikos, įskaitant parduotiną) rezultatais. Prielaidos, susijusios su įmokomis ir sąnaudomis, daugiausia buvo grindžiamos ankstesnių penkerių metų istorinių finansinių duomenų vidurkiu, nors jie buvo šiek tiek pakoreguoti atsižvelgiant į rinkos sąlygas, kaip antai mažinant įmokas, susijusias su rizika, kuri tapo parduotina 2004 m., į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujų valstybių narių.

(158)

Be to, iš vidaus pranešimų aiškėja, kad buvo numatyta, jog visas apmokėtas 100 mln. EUR kapitalas visų pirma bus skirtas palaipsniui augančiai praeityje ONDD vykdytai veiklai, ir taip bus iki 2007 m. pabaigos (žr. 61 konstatuojamąją dalį). Tai buvo organiškas esamos veiklos augimas (2004 m. nebuvo numatyta jokios plėtros siekiant užsiimti kita veikla).

(159)

Tuo metu nebuvo parengtas joks konkretus pasirašyto, bet neapmokėto kapitalo (50 mln. EUR) panaudojimo projektas ir nesudaryta jokia tikėtinos šio kapitalo grąžos prognozė. Be to, suteikiant kapitalą SA Ducroire nebuvo atsižvelgta nei į KUP įsigijimą, nei į bendresnę pirkimų strategiją.

(160)

Taip pat reikia pabrėžti, kad 2005–2014 m. prognozės buvo sudarytos tik ex post, Komisijai pradėjus oficialią tyrimo procedūrą. Iš tikrųjų vienintelės išankstinės ONDD finansinės prognozės buvo taikomos trejų metų laikotarpiui (trejiems pirmiesiems būsimosios SA Ducroire veiklos metams, t. y. 2005, 2006 ir 2007 m.), o šis laikotarpis santykinai per trumpas privataus investuotojo poreikiams patenkinti.

(161)

Komisija daro išvadą, kad tikėtina kapitalo grąža buvo nepakankama ir dėl to 36,6 mln. EUR suma suteikia SA Ducroire parduotinos rizikos veiklai pranašumą.

(162)

Paskesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija papildomai nagrinėja tikėtiną parduotinos rizikos veiklos pelningumą.

(163)

Komisija pažymi, kad pagal 2004 m. rugsėjo 28 d. strateginio pranešimo 9 priedą, ONDD sudarytose finansinėse prognozėse visą 2005–2007 m. laikotarpį buvo numatytas neigiamas parduotinos rizikos draudimo veiklos (t. y. parduotinos rizikos šalių pagal Komunikatą dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo ) rezultatas (77), taigi neparduotinos rizikos veikla subsidijuota parduotinos rizikos veikla. Iš to darytina išvada, kad parduotinos rizikos veiklos pelningumo įvertis buvo mažesnis už visos veiklos pelningumo įvertį, kuris irgi būtų nepakankamas privačiam investuotojui. Taigi Komisija nurodo, kad net atskirai nagrinėjant tikėtiną parduotinos rizikos veiklos pelningumą remiantis 2004 m. finansinėmis prognozėmis (78), reikėtų daryti išvadą, kad tikėtinas pelningumas buvo neigiamas, tad akivaizdžiai nepakankamas tam, kad privatus investuotojas būtų įtikintas atlikti tokią investiciją.

(164)

Belgijos institucijos, remdamosi 74 konstatuojamojoje dalyje išdėstytomis priežastimis, nurodo, kad į 2004 m. rugsėjo mėn. neturi būti atsižvelgiama nagrinėjant parduotinos ir neparduotinos rizikos veiklos pelningumą, nes „tai duoda klaidinančių rezultatų“. Belgijos institucijos tvirtina, kad 2011 m. išplėtotas parduotinos ir neparduotinos rizikos atskyrimo metodas geriau atspindi samprotavimą, kuriuo privatus investuotojas galėjo vadovautis 2004 m. priimdamas sprendimą. Taigi Belgijos institucijos a posteriori nurodo, kad 2004 m. parduotinos rizikos prognozės (79) buvo grindžiamos klaidingomis prielaidomis. Iš tikrųjų numatytas nuostolingumo lygis buvo didelis, bet pastovus, o numatytas įmokų lygis (kuriuo turėjo būti atlyginama už patiriamą riziką) buvo gerokai sumažintas. Taip buvo gautas 94 proc. nuostolingumo koeficientas. Prognozuoto veiklos pelningumo dalinis keitimas atgaline tvarka Komisijai nepriimtinas (žr. 150 konstatuojamąją dalį). Komisija papildomai pažymi, kad šis Belgijos institucijų argumentas dar kartą patvirtina, jog nebuvo atlikta atskira rimta tikėtino parduotinos rizikos veiklos pelningumo analizė, ir kad dėl to, siekiant tinkamai taikyti privataus investuotojo principą, reikia analizuoti viso įmonei SA Ducroire suteikto kapitalo pelningumą.

(165)

Komisija tarp kitko tiesiog pažymi, kad jeigu būtų atsižvelgta į persvarstytas parduotinos rizikos veiklos rezultato prognozes, kurias Belgijos institucijos pateikė 2011 m. (80), o Komisija jų nepriima, nes investavimo laikotarpiu jų tiesiog nebuvo – ir jeigu šis rezultatas būtų padalytas iš Komisijos įvertinto parduotinos rizikos kapitalo (t. y. [45–65] mln. EUR), kapitalo grąža 2005–2007 m. nesiektų nerizikingos palūkanų normos dydžio.

(166)

Ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikėtino pelningumo įvertis grindžiamas visu pagal įverčius su parduotina rizika susijusiu kapitalu, priešingai nei ONDD atliktuose pelningumo skaičiavimuose, įtraukiant ir neapmokėtąją kapitalo dalį. Belgijos institucijų argumentas (žr. 79 konstatuojamąją dalį), kad apskaičiuojant pelningumo įvertį iki 2009 m. nereikia atsižvelgti į dalį 2004 m. pasirašyto ir 2009 m. apmokėto kapitalo, negali būti priimtas. Iš tikrųjų, nors šis kapitalas nebuvo apmokėtas 2004 m., bet kuriuo metu galėjo būti pareikalauta jį apmokėti, nes jis buvo pasirašytas įsteigiant SA Ducroire. Taigi rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas prašo atlyginti už su šia investicija susijusią riziką, nes bankroto atveju jis gali iš dalies arba visiškai prarasti savo investiciją. Taigi Belgijos institucijų skaičiavimai negali būti priimti.

(167)

Vis dėlto reikia pripažinti, kad šis investuotojas gali įmokėti jo investiciją atitinkančią neapmokėtą kapitalo sumą tol, kol šio kapitalo nereikalaujama, atlikdamas nerizikingas likvidžias trumpalaikes arba vidutinės trukmės investicijas, ir taikyti įprastinį tokių investicijų grąžos koeficientą. Iš to aiškėja, kad toks investuotojas tikėtųsi, kad atlygis už neapmokėtojo kapitalo investiciją atitiks tiktai bendrovės, kurioje jis investuoja, rizikos priedą (t. y. tikėtino kapitalo investicijos į panašią įmonę grąžos koeficiento ir nerizikingų likvidžių trumpalaikių arba vidutinės trukmės investicijų grąžos koeficiento skirtumą) (81).

(168)

Dėl to tikėtina iš dalies apmokėto kapitalo investicijos grąža turi būti įvertinta atsižvelgiant į visą pasirašytąjį kapitalą, bet rezultatą pakoreguojant pagal tikėtinos neapmokėtojo kapitalo grąžos koeficientą. Komisija imitavo skirtingus scenarijus. Tikėtinos grąžos požiūriu iš jų palankiausias tas, pagal kurį priimtina, jog iš parduotinos rizikos veiklai padengti naudojamos [45–65] mln. EUR sumos 2004 m. buvo apmokėta tiktai [10–25] mln. EUR (t. y. kapitalas, ONDD jau naudotas parduotinos rizikos veiklai padengti), o 36,6 mln. EUR perviršis laikomas neapmokėtuoju kapitalu, kuriam rizikos priedas nereikalingas. Atliekant tokį modeliavimą, prie tikėtino parduotinos rizikos veiklos pelningumo buvo priskaičiuotos pajamos, atitinkančios nerizikingos vidutinės trukmės 36,6 mln. EUR investicijos grąžą. Konkrečiau, prie prognozuoto parduotinos rizikos veiklos rezultato (82) pridedama neapmokėta kapitalo dalis, padauginta iš tuometinio nerizikingų likvidžių vidutinės trukmės investicijų grąžos koeficiento (83). Paskui ši suma dalijama iš vidutinio kapitalo, naudojamo parduotinos rizikos veiklai dengti. Taip apskaičiuojama tikėtina vidutinio nuosavo kapitalo grąža (angl. return on average equity arba ROAE) nuo maždaug 4 proc. investicijos 2005–2007 m. laikotarpiu. Ji yra beveik lygi vidutiniam Belgijos valstybės 2004 m. ilgalaikių obligacijų grąžos tarifui (žr. (155) konstatuojamąją dalį).

(169)

Net vadovaujantis Belgijos pasiūlymu ir taikant 3,5 proc. investavimo koeficientą (žr. 80 konstatuojamąją dalį), tikėtina grąža daug nepasikeistų ir nepasiektų pačios Belgijos pateikto kapitalo kainos įverčio.

(170)

Priešingai nei rekomenduoja Belgijos institucijos, vertinant grąžą (nurodomą 168 konstatuojamojoje dalyje) atsižvelgiama į nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjinį. Kadangi nustatant šį atidėjinį pagal Belgijos rizikos ribojimo institucijų nurodymus siekiama per tam tikrą laiką išlyginti rezultatus ir padengti galimus būsimus ateities veiklos nuostolius, geriau būtų į juos atsižvelgti apskaičiuojant grąžą. Komisijos požiūris atitinka buhalterinį požiūrį, kad šis atidėjinys yra pelną mažinančios sąnaudos. Nors į jį nebuvo atsižvelgiama (kaip kad vertinant pelną atsižvelgiama į išlaidas), tikėtina grąža nepasiektų Belgijos institucijų įvertintos kapitalo kainos (šiame sprendime Komisija nepareiškia nuomonės apie Belgijos institucijų apskaičiuotą kapitalo kainos įvertį, nes šiame sprendime išdėstytas samprotavimas nėra grindžiamas šiuo skaičiumi).

(171)

Taigi net naudojantis Belgijos institucijų pateiktais duomenimis – kuriuos Komisija laiko klaidingais – tikėtinas parduotinos rizikos veiklos pelningumas buvo nepakankamas siekiant įtikinti rinkos sąlygomis veikiantį privatų investuotoją atlikti tokią investiciją.

(172)

Tarp kitko, taikant Belgijos institucijų atsakymuose į Komisijos 2007 m. gruodžio mėn. prašymą pateikti informaciją rekomenduotą grąžos įvertinimo metodą, t. y. Ekonominės pajamų grąžos normos (ROR) koeficientą, Komisija pažymi, kad šis koeficientas nebuvo taikytas sudarant ONDD ex ante finansines prognozes (verslo planą). Be to, toks koeficientas parodo technines pajamas nuo apyvartos neatsižvelgiant į investuotą kapitalą ir neparodo su juo susijusio pelningumo. Jį apskaičiuojant neatsižvelgiama ir į tik finansinės veiklos rezultatą, kuris visgi yra akcininkams paskirstytino buhalterinio pelno dalis. Taigi nuosavo pelno investuotojas (pvz., akcininkas), siekdamas įvertinti planuojamos investicijos grąžą, nebūtų pasikliovęs vien šiuo koeficientu, kuris nerodo nuosavų lėšų pelningumo arba investuojamų sumų grąžos.

(173)

Baigiant reikia pasakyti, kad 36,6 mln. EUR suma yra pranašumas, ONDD suteiktas SA Ducroire kapitalo forma, nes rinkoje bendrovė nebūtų jo gavusi tokiomis pat sąlygomis.

(174)

Kapitalo skyrimas SA Ducroire yra ONDD sprendimas, už kurį atsakinga Belgijos valstybė, nes ONDD yra „savarankiška viešoji įstaiga“ pagal Belgijos viešąją teisę, įsteigta 1939 m. rugpjūčio 31 d. pagrindiniu įstatymu. Jos valdybos nariai skiriami (Ministrų taryboje aptartu nutarimu) ir gali būti atšaukiami Belgijos karaliaus (kuris nustato jiems skiriamą atlygį bei išmokas), o jų kandidatūras dažniausiai pasiūlo trijų Belgijos regionų (84) federaliniai globos ir regioninio valdymo ministrai. Ministerijų delegatais vadinami valdybos nariai, paskirti vadovaujantis globos ministrų pasiūlymu, priimant valdybos nutarimus gali pasipriešinti sprendimų priėmimui, jeigu mano, kad jie prieštarauja valstybės interesams. Tokiu atveju sprendimo priėmimą sustabdęs ministerijos atstovas nedelsdamas apie tai praneša jį paskyrusiam ministrui. Galiausiai ONDD naudojasi Belgijos valstybės garantija ir gali imtis veiksmų Belgijos valstybės sąskaita.

(175)

Taigi Belgijos valstybė, turinti atstovus ONDD valdyboje ir žinanti jos priimamus sprendimus, tiesiogiai dalyvavo taikant ONDD kapitalo skyrimo SA Ducroire priemonę. Belgijos institucijos nesiginčijo dėl kapitalo skyrimo priemonės priskirtinumo Belgijos valstybei.

(176)

Taigi kapitalas, kurį įmonei SA Ducroire skyrė ONDD – viešoji įstaiga, kurios elgsena priskirtina Belgijos valstybei – yra valstybės lėšos pagal SESV 107 straipsnį.

(177)

Kapitalo skyrimas 2004 m. atitinka atrankos kriterijų, nes teikia tiesioginę naudą tiktai SA Ducroire.

(178)

Kadangi ONDD minėtą kapitalą skyrė nesitikėdama pakankamos grąžos, SA Ducroire įgijo konkurencinį pranašumą, palyginti su privačiomis kredito draudimo institucijomis, kurių akcininkai tikisi tokios investicijų grąžos, kokią galėtų gauti iš panašių investicijų.

(179)

Visų pirma, kadangi investicijos grąža buvo nepakankama, rinkoje SA Ducroire negalėtų gauti tokio kapitalo. Tai reiškia, kad be kapitalo, kurį valstybė suteikė tarpininkaujant ONDD, SA Ducroire nebūtų galėjusi išplėsti veiklos rinkoje taip, kaip ją išplėtė.

(180)

Šiuo klausimu Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 3.2. punkte nurodoma, kad jeigu valstybė neveikia kaip privatus investuotojas rinkos ekonomikoje, tam tikroms įmonėms suteikti valstybės kapitalo įnašai, kuriems būdingi valstybės pagalbos elementai, iškraipo konkurenciją.

(181)

Vadovaujantis Teismo praktika, įmonės konkurencinės padėties pagerėjimas gavus valstybės pagalbą paprastai būna įrodymas, kad konkurencija su kitomis panašios pagalbos negavusiomis įmonėmis yra iškraipyta (85).

(182)

Pagalba, kurią valstybė suteikė ONDD skirto parduotinos rizikos kapitalo forma, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją.

(183)

SA Ducroire konkuruoja su kitomis Europos Sąjungos įmonėmis kredito draudimo rinkoje. Prieš perduodama trumpalaikės rizikos, įskaitant parduotiną riziką, kredito draudimo veiklą SA Ducroire, ONDD tokiomis pat sąlygomis veikė parduotinos rizikos draudimo srityje.

(184)

Be to, ONDD ir SA Ducroire vykdo veiklą kitose valstybėse narėse, visų pirma po to, kai įsigijo KUP – Čekijos eksporto kredito draudimo institucijos komercinį padalinį.

(185)

Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 3.2. punkte nurodoma, kad jeigu valstybė suteikia eksporto kredito draudimo institucijai parduotinos rizikos draudimui taikytiną garantiją arba kapitalą ir neveikia kaip privatus investuotojas rinkos ekonomikoje, tokia garantija arba kapitalo įnašas sudaro valstybės pagalbą ir iškraipo prekybą Sąjungos viduje.

(186)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prekyba tarp valstybių narių paveikiama, jeigu pagalbą gaunanti (-čios) įmonė(s) veiklą vykdo konkurencijai atvertoje srityje, kuri yra prekybos mainų tarp valstybių narių objektas (86).

(187)

Tai, kad ši procedūra pradėta dėl kitoje nei Belgija valstybėje narėje įsisteigusio konkurento pateikto skundo dėl konkurencijos iškraipymo SA Ducroire pradėjus veiklą trečiojoje valstybėje narėje (Čekijos Respublikoje) tik patvirtina, kad SA Ducroire yra aktyvi sektoriuje, kuriame vyksta valstybių narių prekybos mainai.

(188)

Taigi 3 priemonė pakankamai paveikė valstybių narių prekybos mainus.

(189)

Turint omenyje tai, kas išdėstyta, 3 priemonė laikytina valstybės pagalba.

(190)

Komisija mano, kad ši pagalba yra naujai suteikta pagalba, apie kurią jai nebuvo pranešta iš anksto, taigi – neteisėta pagalba.

(191)

Aptariamą kapitalą ONDD pasirašė 2004 m. rugsėjo mėn., o su trumpalaike rizika (įskaitant parduotiną riziką) susijusi veikla įmonei SA Ducroire perduota 2005 m. sausio 1 d.

(192)

Ši priemonė:

(193)

Todėl ONDD skirta SA Ducroire kapitalo dalis – 36,6 mln. EUR – apie kurią Komisijai nebuvo pranešta iš anksto, nuo pat pradžių yra neteisėta nauja pagalba.

(194)

Komisija tikrina 3 priemonės suderinamumą su Komunikato dėl eksporto kredito draudimo nuostatomis, taikytinomis atitinkamam laikotarpiui. Naujasis Komunikatas valstybėms narėms dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (toliau – Naujasis komunikatas dėl eksporto kredito draudimo), paskelbtas 2012 m. gruodžio 19 d., taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

(195)

Iš principo, pagal Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 3.2. ir 4.1 punktus, sutartyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl valstybės pagalbos netaikomos parduotinos rizikos draudimui skiriamai pagalbai. Tokia pagalba neabejotinai iškraipo draudikų konkurenciją, bet svarbiausia, kad dėl to atsiranda „draudimo poliso garantuojamos apsaugos nuo parduotinos rizikos, kuri prieinama skirtingose valstybėse narėse, skirtumų, taip iškraipant konkurenciją tarp bendrovių valstybėse narėse ir netiesiogiai veikiant prekybą Bendrijos viduje, neatsižvelgiant į tai, ar tai susiję su Bendrijos eksportu už Bendrijos ribų. Sutarties 92 straipsnyje numatytos išimtys netaikomos pagalbai parduotinos rizikos draudimui. Tokios pagalbos žalinga įtaka Bendrijoje nusveria visą galimą atskirų valstybių narių arba Bendrijos suinteresuotumą eksporto rėmimu“ (87). Kitaip sakant, ši pagalba iš principo neatitinka nė vienos SESV 107 straipsnio 3 dalyje, ypač 107 straipsnio 3 dalies c punkte, numatytos išimties taikymo reikalavimų, nes pernelyg stipriai iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje.

(196)

Be to, tokia pagalba neatitinka sąlygų, kuriomis jai būtų galima taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytą (-as) išimtį (-is). Kaip nurodyta sprendime pradėti tyrimą, tokia pagalba negali būti laikoma pagalba įmonei sanuoti ar restruktūrizuoti pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (88), būtent dėl šių priežasčių:

(197)

Naujojo komunikato dėl eksporto kredito draudimo nuostatos negali pakeisti Komisijos vertinimo.

(198)

Dėl to nagrinėjama priemonė negali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

(199)

Pagal Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punktą, kadangi neparduotinos rizikos draudimo veiklai teikiama valstybės parama siekiant užtikrinti, kad su neparduotina rizika susijusiai veiklai skirtas kapitalas nepasitarnautų su parduotina rizika susijusiai veiklai ir neiškraipytų konkurencijos, draudimo įmonė privalo bent jau atskirai valdyti ir tvarkyti parduotinos rizikos draudimo ir neparduotinos rizikos draudimo apskaitą.

(200)

Pasak Belgijos institucijų, trumpalaikės rizikos draudimo veiklą SA Ducroire vykdo nuo 2005 m. sausio 1 d., kai jai buvo perduota esama veikla su esamu kapitalu (neskiriant pridėtinio kapitalo). Tarp kitko, Belgija mano, kad šis kapitalas buvo skirtas privačiam investuotojui priimtinomis sąlygomis. Pasak Belgijos institucijų, kadangi SA Ducroire negauna valstybės paramos net su neparduotina rizika susijusiai veiklai, atskira apskaita nebūtina.

(201)

V.1.1.2 skirsnyje padaryta išvada, kad perduotai veiklai skirtas kapitalas sudarė [45–75] mln. EUR, taigi turėta papildomo [75–100] mln. EUR kapitalo, o iš jo [35–65] mln. EUR buvo de facto naudojami neparduotinos rizikos draudimui. Dėl to ši [35–65] mln. EUR suma nebuvo nagrinėjama svarstant galimą pagalbos teikimą. Taigi Belgijos institucijų argumentas, kad neparduotinos rizikos draudimui valstybės pagalba neteikiama turi būti atmestas, nes pavyko įrodyti, jog būta papildomo kapitalo, kuris iš dalies naudotas neparduotinos rizikos draudimui. Be to, 2004 m. finansinėse prognozėse numatytas tikėtinas visos SA Ducroire veiklos pelningumo koeficientas bus mažesnis už tuometinę nerizikingą palūkanų normą (89). Taigi tikėtina grąža buvo per maža, kad atitiktų rinkos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo reikalavimus. Todėl galima daryti išvadą, kad su neparduotina rizika susijusiai veiklai vykdyti toliau buvo naudojama valstybės parama.

(202)

Kadangi neparduotinos rizikos draudimui buvo ir yra teikiama valstybės parama ir kadangi vykdė su parduotina rizika susijusią veiklą, SA Ducroire nuo pat įsteigimo turėjo atitikti Komunikato dėl eksporto kredito draudimo 4.3 punktą, kuriame nurodoma, jog siekiant išskirti, parduotinos rizikos draudimas ir neparduotinos rizikos draudimas turi būti valdomi ir jų apskaita tvarkoma atskirai. Naujajame komunikate dėl eksporto kredito draudimo ši pareiga irgi išliko (žr. Naujojo komunikato dėl eksporto kredito draudimo 15 punktą).

(203)

Taigi SA Ducroire buvo ir yra saistoma šios pareigos. Todėl atskiras parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos draudimo valdymas ir apskaita turi būti įdiegta nedelsiant. Jeigu tai nebus padaryta, neparduotinos rizikos draudimui skirtos [35–65] mln. EUR paramos nebebus galima nelaikyti valstybės pagalba. Iš tikrųjų šiame sprendime padaryta išvada, kad ši [35–65] mln. EUR suma naudojama neparduotinos rizikos draudimui, pagrįsta tam tikromis prielaidomis, kurių atgaline tvarka atkuriant atskirą apskaitą iš dalies neįmanoma patikrinti (oficialiai SA Ducroire jokių atskirų sąskaitų neturėjo). Jeigu ateityje Komisijai vėl teks nagrinėti SA Ducroire kapitalo panaudojimo klausimą, tokią atgalinę rekonstrukciją ji laikys nepriimtina. Nustatant atskiro valdymo ir apskaitos pareigą siekiama, kad nebereikėtų užsiimti tokiu retrospektyviniu darbu, kuris neišvengiamai grindžiamas tam tikromis iš dalies nepatikrinamomis prielaidomis.

(204)

Šis sprendimas ir konkrečiai apskaičiuota 36,6 mln. EUR suma grindžiami atskiros parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos draudimo veiklos apskaitos 2011 m. gruodžio 31 d. dokumentais (balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita), kuriuos Belgijos institucijos pateikė 2012 m. gegužės mėn. Taigi nebūtų priimtina, kad atskiras valdymas ir apskaita būtų atliekami remiantis kitomis prielaidomis ir kitais metodais, nei naudoti sumoms nustatyti vykdant šią procedūrą. Konkrečiai būtų nepriimtina, jei neparduotinos rizikos draudimo veiklai būtų skirta mažiau kapitalo – ir daugiau lėšų būtų skirta parduotinos rizikos draudimui – nei nurodyta Belgijos institucijų 2012 m. gegužės mėn. pateiktame atskirame balanse.

(205)

Tarp kitko, Komisija pabrėžia, jog dėl to, kad nuo SA Ducroire įsteigimo nebuvo tvarkoma atskira apskaita, 3 priemonę tirti buvo gerokai sudėtingiau, todėl Komisijai teko analizę pagrįsti tam tikromis prielaidomis. Kadangi SA Ducroire turėjo vykdyti atskiros apskaitos pareigą, ji negalėtų prikišti Komisijai, kad ši rėmėsi tam tikromis prielaidomis ar kad analizuodama ji išplėtojo kompleksinį požiūrį. Netaikydama tokio kompleksinio požiūrio, Komisija faktiškai būtų galėjusi tiesiog pripažinti visą [75–100] mln. EUR sumą pranašumu pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(206)

Šiame sprendime Komisija pagalba nepripažino tos kapitalo dalies, kuri de facto naudota neparduotinos rizikos draudimui, nors ši kapitalo dalis buvo parama, neatitikusi privataus investuotojo kriterijaus. Taigi neparduotinos rizikos draudimo veiklai vykdyti naudota parama nėra įtraukta į su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos sumą. Priimant šį sprendimą vadovautasi nuostata, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas turi būti finansuojamas iš parduotinos rizikos draudimo ir su juo susijusio kapitalo, nes tai vienintelė priemonė, padedanti atkurti konkurencijos sąlygas parduotinos rizikos draudimo rinkoje iki nesuderinamos pagalbos suteikimo. Kaip nurodyta pirmiau, grąžinimas turi būti atliekamas vykdant atskirą apskaitą, nuosekliai atsižvelgiant į 2012 m. gegužės mėn. pateiktus Belgijos institucijų komentarus.

(207)

Komisija konstatuoja, kad iš trijų priemonių, kurios buvo nagrinėtos pradedant oficialią tyrimo procedūrą, 1 ir 2 priemonės (valstybės garantija ir vidaus lėšų perkėlimas ONDD parduotinos rizikos draudimo veiklai finansuoti) nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau išnagrinėjus 3 priemonę galima daryti išvadą, kad buvo suteikta 36,6 mln. EUR pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Kadangi ONDD (Belgijos valstybės sąskaita) neteisėtai įgyvendino 3 priemonę, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir kadangi ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji turi būti sugrąžinta. Lėšos šiai pagalbai sugrąžinti turi būti gautos iš SA Ducroire vykdomos parduotinos rizikos draudimo veiklos.