Byloje T-168/01
palaikomą
ir
dėl prašymo panaikinti
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai P. Lindh ir I. Wiszniewska-Białecka, V. Vadapalas ir E. Moavero Milanesi,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
priima šį
vaistas alergijai gydyti penki vaistai astmai gydyti: vaistas epilepsijai gydyti vaistas migrenai gydyti
minėti farmacijos produktai kompensuojami iš Ispanijos socialinio draudimo lėšų arba valstybės lėšų, nupirkti farmacijos produktai vėliau parduodami nacionaliniu lygmeniu, t. y. per Ispanijos vaistines arba ligonines.
panaikinti ginčijamą sprendimą; priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
atmesti ieškinį; priteisti iš GSK bylinėjimosi išlaidas.
atmesti ieškinį, priteisti iš GSK bylinėjimosi išlaidas, taip pat
atmesti ieškinį, priteisti iš GSK bylinėjimosi išlaidas, taip pat
atmesti ieškinį, priteisti iš GSK bylinėjimosi išlaidas, taip pat
atmesti ieškinį, priteisti iš GSK bylinėjimosi išlaidas, taip pat
nepakankamas motyvavimas, EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais, subsidiarumo principo pažeidimas ir EB 43 straipsnio pažeidimas.
nepakankamas motyvavimas EB 81 straipsnio 3 dalies pažeidimas;, proporcingumo principo pažeidimas.
profesoriaus P. Rey atliktas tyrimas profesoriaus P. Rey atliktas tyrimas A. Baxter pranešimas
patentuotų ir nacionalinės sveikatos draudimo sistemos kompensuojamų vaistų sektoriui būdinga tai, kad esminis konkurencijos tarp prekių ženklų parametras yra inovacija, inovaciją užtikrina esminis ir kartu didesnis nei daugelyje kitų gamybos sričių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidų lygmuo; GSK atveju šios išlaidos sudaro apie 14 kadangi investavimas j mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą yra brangus, rizikingas ir ilgalaikis, iš esmės jis finansuojamas daugiau iš savo lėšų, o ne iš paskolų; GSK atveju jis finansuojamas tik iš savo lėšų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimas priklauso, pirma, nuo gaunamų pajamų, antra, nuo numatomų pajamų; GSK atveju galimybių juos finansuoti padidėjimas 230 kartų 1980-2000 m. buvo įmanomas dėl didelę paklausą turinčių vaistų, ypač lygiagreti prekyba sumažina atitinkamos farmacinės bendrovės pajamas (schematiškai kiekvieną vienetą, parduotą kilmės valstybėje kaina 100, atitinka vienetas, neparduotas paskirties valstybėje kaina 100 + n) ir taip neleidžia visiems pardavimams kiekvienoje rinkoje taikyti optimalios kainos, t. y. nustatytos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės preferencijas, šis poveikis daugiausia daromas tam tikriems produktams ir tam tikroms geografinėms rinkoms; GSK atveju nuostoliai iš esmės susiję su tam tikrais Jungtinėje Karalystėje vartojamais vaistais, šis poveikis yra svarbus atsižvelgiant į didelį skirtingose Bendrijos valstybėse narėse galiojančių kainų skirtumą; visų pirma 1998 m. Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje aštuonių pirmiausia minimų (šio sprendimo 11 punktas) vaistų kainų skirtumas svyravo tarp mažiausio 21% ir didžiausio 132% skirtumo, šiuo atžvilgiu GSK pateikia konfidencialius skaičiavimus, susijusius su pajamomis, kurios nebuvo gautos dėl lygiagrečios prekybos, nukreiptos iš visų valstybių narių į Jungtinę Karalystę ir apimančios visus jos vaistus, taip pat susijusius su pajamomis, negautomis dėl lygiagrečios prekybos, nukreiptos iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę ir apimančios aštuonis pirmiausia minimus vaistus, 1996, 1997 ir 1998 metais, lygiagreti prekyba taip pat sumažina sumą, kurią dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą GSK leidžiama atimti iš pelno sumos, į kurią atsižvelgiama siekiant nustatyti, ar ji viršija tai, kad farmacijos bendrovė vis dėlto ir toliau gauna, atrodytų, didelį pelną, nesumažina šių argumentų svarbos, nes reikia atsižvelgti į investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą apskaitos metodą, jų ilgalaikiškumą, vidutines sąnaudas ir rizikos laipsnį, galiausiai lygiagreti prekyba sumažina galimybes finansuoti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą; šiuo atžvilgiu GSK pateikia konfidencialius skaičiavimus, susijusius su ikimokestinio pelno dalimi, investuojama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, ir su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros biudžeto sumažėjimu, kurį atitinka pajamų praradimas dėl lygiagrečios prekybos tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, susijusios su aštuoniais pirmiausia minimais vaistais, 1996-1998 metais, tai, kad sumažėjimas yra kiekybiškai ribotas, nepanaikina šio argumento svarbos, nes kalbama tik apie lygiagrečią prekybą tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, susijusią su aštuoniais pirmiausia minimais vaistais 1996-1998 m., šiuo atveju kiekybiškai ribotas sumažėjimas, kad ir kaip būtų, gali turėti svarbių kokybinių pasekmių, be kita ko, priversti atsisakyti mažiau pelningų ar rizikingesnių projektų; GSK išvardija devynis projektus, kurių dėl to buvo atsisakyta, priešingai, teigiamas lygiagrečios prekybos poveikis nedidelis, nes ja besiverčiantys prekybininkai nevykdo didelio masto kainų konkurencijos ir jų rankose lieka esminė kilmės valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje galiojančių kainų skirtumo dalis, todėl kainas mažinantis spaudimas yra nedidelis ir galiausiai galutinių vartotojų nauda ribota.
mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąnaudos yra bendros ir jungtinės tuo požiūriu, kad susijusios su pasauliniu mastu vykdoma veikla ir dažniausiai nesusijusios su konkrečiu gamybos sektoriumi arba produktu, daugelyje valstybių narių farmacijos bendrovės savo kainų valdyti negali; jos sutiks aprūpinti nacionalinę rinką, jei valdžios institucijų nustatytos kainos leis padengti ribines sąnaudas, bet jos dar turės įstengti padengti, kur gali, visas bendras ir jungtines mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąnaudas, Bendrųjų pardavimo sąlygų 4 straipsnyje numatyta skirtingų kainų sistema leis padengti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąnaudas, užtikrinant kiekvienoje rinkoje tokio lygmens kainų nustatymą, atitinkantį galutinio vartotojo, t. y. galiausiai atitinkamos valstybės narės, preferencijas; jis visų pirma leis sutrukdyti tam, kad Ispanijos Karalystėje nustatyta kaina būtų perkelta į Jungtinę Karalystę, didelis konkurencijos spaudimas dėl inovacijos, vyraujantis šiame sektoriuje, užtikrina, kad GSK elgsis kaip protingas ūkio subjektas, paversdamas, kiek tai būtina, savo papildomą pelną investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.
farmacijos pramonės pagrindas yra moksliniai tyrimai (p. 3 ir 11), ir akivaizdu, kad patentuotų vaistų srityje labai didelė konkurencija dėl inovacijų (p. 16), todėl rinkoje nuolat pasirodo naujų vaistų (p. 11); priešingai, išleidus produktus į rinką, aktyvi kainų konkurencija yra palyginti nedidelė (p. 16), farmacijos pramonė turi apmokėti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (p. 14), ir todėl jai reikia pasiekti pakankamą rentabilumo lygį, kad galėtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirti lėšų, būtinas naujiems produktams kurti (p. 17 ir 23), nors Europos farmacijos pramonė yra stiprus pramonės sektorius ir Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą 1997 m. padidėjo tris kartus, palyginti su dešimt ankstesniųjų metų, šioje srityje matyti akivaizdus konkurencingumo sumažėjimas, patvirtinantis, kad padėtis ima keistis; viena iš priežasčių yra ta, kad farmacijos pramonės bendras rentabilumas ir rentabilumo koeficientas Jungtinėse Valstijose atrodo esantys gerokai didesni nei Europos Sąjungoje (p. 4 ir 5), norėdama finansuoti savo mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, farmacijos pramonė siekia gauti pelno visame pasaulyje (p. 3), tarp valstybių narių yra didelių skirtumų tiek bendrų makroekonominių sąlygų (ypač kiekvieno gyventojo pajamos ir jam tenkanti nacionalinio produkto dalis), tiek sveikatos apsaugos sistemų požiūriu; atrodo, nusistovėjęs teigiamas santykis tarp sveikatos apsaugos išlaidų ir pajamų, nors ir šis santykis nėra tobulas (p. 5), taip pat tarp valstybių narių yra didelių kainų skirtumų, tai paaiškinama tam tikrų veiksnių įtaka; atrodo, vienas iš veiksnių, dėl kurių atsiranda šie skirtumai, - valstybių narių kainų kontrolės mastas, nors yra ir konjunktūros veiksnių, tokių kaip infliacija ir valiutų kursų svyravimai (p. 6), šiuo atveju euro įvedimas turėtų prisidėti prie stabilesnės aplinkos sukūrimo valstybėse, dalyvaujančiose ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). Tačiau dėl to taip pat išryškėtų kainų skirtumas dabartinėje Europos rinkoje, o tai galėtų paskatinti didmenininkus ir farmacininkus imtis prekybos Bendrijoje (p. 9), būtų be galo sudėtinga nustatyti visai Bendrijai tinkamą kainų lygį. Iš esmės žemo kainų lygio pasirinkimas iš karto būtų naudingas sveikatos priežiūros išlaidų valdymo tikslais (bent jau valstybėse, kuriose šiuo metu kainos didelės), bet dėl jo nuolat mažėtų Europos investicijos į farmacijos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, ir tai galėtų sukelti investicijų sumažėjimą Europos ekonomikoje. Nustačius aukštą kainų lygį būtų apribotas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vartotojams ir mokėtojams šalyje, kuri dėl ekonominių ar socialinių priežasčių negali mokėti tokios kainos (p. 14), farmacijos bendrovės skirtingas kainas taiko siekdamos atsižvelgti į skirtingą perkamąją galią (p. 6).
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
Legal
Lindh
Wiszniewska-Białecka
Vadapalas
Moavero Milanesi
Paskelbta
Kancleris
E. Coulon
Pirmininkas
H. Legal