<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-13/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0013</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:811">EU:C:2021:811</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20211006">2021 m. spalio 6 d.</DATE> sprendimas – Byla C‑13/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Top System</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (penktoji kolegija) <HT TYPE="UC">Sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20211006">2021 m. spalio 6 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Autorių teisės ir gretutinės teisės</KEYWORD><KEYWORD>Kompiuterių programų teisinė apsauga</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 91/250/EEB</KEYWORD><KEYWORD>5 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Veiksmų, kuriems taikomi apribojimai, išimtys</KEYWORD><KEYWORD>Veiksmai, būtini tam, kad teisėtas įgijėjas galėtų ištaisyti klaidas</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>6 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Dekompiliavimas</KEYWORD><KEYWORD>Sąlygos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑13/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">cour d’appel de Bruxelles</HT> (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20200114">2020 m. sausio 14 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Top System SA</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Belgijos valstybę</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai M. Ilešič (pranešėjas), E. Juhász, C. Lycourgos ir I. Jarukaitis,</P><P>generalinis advokatas M. Szpunar,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Top System SA</HT>, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">avocats</HT> É. Wery ir M. Cock,</P></ITEM><ITEM><P>Belgijos valstybės, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">avocat</HT> M. Le Borne,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier ir J. Samnadda,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20210310">2021 m. kovo 10 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><?PAGE NO="2"?><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19910514">1991 m. gegužės 14 d.</DATE> Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="122" PAGE.FIRST="42" DATE.PUB="1991">OL L 122, 1991, p. 42</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 114) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Top System SA</HT> ir Belgijos valstybės ginčą dėl to, kad <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT>, federalinės administracijos atrankos tarnyba (Belgija), dekompiliavo <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> sukurtą kompiuterių programą, kuri yra taikomosios programos, kurios naudojimo licenciją turi ši atrankos tarnyba, dalis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 91/250 17–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>kadangi autoriaus išimtinei teisei drausti neteisėtai atgaminti savo kūrinį turi būti taikoma apribota išimtis, kai leisti atgaminti kompiuterio programą techniškai būtina, kad ta programa galėtų naudotis ją teisėtai įsigijęs asmuo; kadangi tai reiškia, jog sutartimi negalima drausti įdiegti ir paleisti programą, kad būtų galima naudotis teisėtai įsigyta programos kopija ir taisyti jos klaidų; kadangi nesant konkrečių sutartinių nuostatų, įskaitant atvejus, kai programos kopija parduota, ją teisėtai įsigijusiam asmeniui leidžiama atlikti bet kurį kitą veiksmą, kuris pagal jo paskirtį yra būtinas, kad būtų galima naudotis ta programos kopija;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi asmeniui, turinčiam teisę naudotis kompiuterio programa, neturėtų būti užkertamas kelias atlikti veiksmus, būtinus stebėti, nagrinėti ar patikrinti programos veikimą, jei tokie veiksmai nepažeidžia programos autorių teisių;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi neteisėtas kodo, kuria kompiuterio programos kopija yra pateikta, atkūrimas, vertimas, pritaikymas ar keitimas yra autoriaus išimtinių teisių pažeidimas;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi vis dėlto gali būti tokių aplinkybių, kai toks kodo atkūrimas ir jo vertimas, kaip apibrėžia 4 straipsnio a ir b punktai, yra neišvengiamas, norint gauti būtiną informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos programos suderinamumą su kitomis programomis;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi dėl to turi būti laikoma, kad, tik tokiomis ribotomis aplinkybėmis, atgaminimo ir vertimo veiksmai, atlikti asmens, turinčio teisę naudotis programos kopija, ar jo vardu, yra teisėti, neprieštarauja sąžiningumui ir todėl jiems nereikia turėti autoriaus teisių turėtojo sutikimo;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi šios išimties tikslas – leisti sujungti visus kompiuterinės sistemos komponentus, įskaitant ir skirtingų gamintojų pagamintus komponentus, kad jie galėtų veikti kartu;</P></CONSID><CONSID><P>kadangi tokia autoriaus išimtinių teisių išimtimi negalima naudotis taip, kad būtų pažeidžiami teisėti autoriaus teisių turėtojo interesai arba nesiderintų su įprastu programos naudojimu<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>.</P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems pagal [<DATE ISO="18860909">1886 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Berne pasirašytą] &lt;…&gt; konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos[, (<DATE ISO="19710724">1971 m. liepos 24 d.</DATE> Paryžiaus aktas), pataisytą <DATE ISO="19790928">1979 m. rugsėjo 28 d.</DATE>]. Šioje direktyvoje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>kompiuterio programa<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> apima ir parengiamąją projektinę medžiagą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Šioje direktyvoje numatyta apsauga taikoma kompiuterio programos išraiškai bet kuria forma. Pagal šią direktyvą autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms ir principams, kuriais remiasi kompiuterio programos elementai, įskaitant elementus, kuriais remiasi jos sąsajos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šios direktyvos 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Apribojimai<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Vadovaujantis 5 ir 6 straipsnių nuostatomis, autoriaus teisių turėtojo išimtinės teisės, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, apima teisę pačiam arba leisti kitam:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį. Jei kompiuterio programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nepažeidžiant asmens, kuris keičia programą, teisių;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterio programos originalą arba jos kopijas. Pirmą kartą autoriaus teisių turėtojui arba su jo leidimu pardavus programos kopiją [Europos Sąjungoje], išnaudojama tos kopijos platinimo [Sąjungoje] teisė, išskyrus teisę kontroliuoti tolesnę programos ar jos kopijos nuomą.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 5 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Apribojimų išimtys<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jei nėra konkrečių sutartinių nuostatų, 4 straipsnio a ir b punktuose nurodytiems veiksmams nereikia autoriaus teisių turėtojo leidimo, kai tokie veiksmai yra būtini tam, kad kompiuterio programą teisėtai įsigijęs asmuo galėtų ją naudoti pagal paskirtį ir taisyti jos klaidas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="005.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Asmeniui, turinčiam teisę naudoti kompiuteri[o] programą, sutartimi negalima drausti pasidaryti laikinos kopijos, jei tai būtina tokiam naudojimui.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="005.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programos kopiją, turi teisę be autoriaus teisių turėtojo leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip veikia programa, kad galėtų nustatyti idėjas ir principus, kuriais remiasi programos elementai, jei jis tai daro teisėtai įdiegdamas, peržiūrėdamas, paleisdamas, perduodamas arba saugodamas programą.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Direktyvos 91/250 6 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Dekompiliavimas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, kai kodo atgaminimas (atkūrimas) ir jo vertimas, kaip apibrėžta 4 straipsnio a ir b punktuose, yra būtini, norint gauti informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumą su kitomis programomis, jei laikomasi šių sąlygų:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jei tokius veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo arba kitas teisę naudoti programos kopiją turintis asmuo, arba jų įgaliotas tai atlikti asmuo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>suderinamumui užtikrinti būtina informacija anksčiau nebuvo laisvai prieinama a punkte nurodytiems asmenims</TXT><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>tokie veiksmai atliekami tik su tomis originalios programos dalimis, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiama:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>naudoti kitiems tikslams, o ne savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>perduoti kitiems asmenims, išskyrus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti</TXT><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>naudoti kokiai nors savo išraiška iš esmės panašiai kompiuterio programai sukurti, pagaminti ar parduoti, arba kitam veiksmui, kuris pažeidžia autorių teises.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Vadovaujantis &lt;…&gt; konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos nuostatomis, šio straipsnio nuostatų negalima aiškinti taip, kad jos leistų jį taikyti nepagrįstai pažeidžiant teisėtus autoriaus teisių turėtojo interesus, ar prieštarautų įprasto kompiuterio programos naudojimui.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>&lt;…&gt; Visos sutartinės nuostatos, prieštaraujančios 6 straipsniui ar 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytoms išimtims, yra niekinės.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Direktyva 91/250 buvo panaikinta ir kodifikuota <DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="111" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="2009">OL L 111, 2009, p. 16</REF.DOC.OJ>). Vis dėlto pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikoma Direktyva 91/250.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="19940630">1994 m. birželio 30 d.</DATE> įstatymo, kuriuo į Belgijos teisę perkeliama <DATE ISO="19910514">1991 m. gegužės 14 d.</DATE> Europos direktyva dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (<HT TYPE="ITALIC">Moniteur belge</HT>, <DATE ISO="19940727">1994 m. liepos 27 d.</DATE>, p. 19315), iš dalies pakeisto <DATE ISO="20070515">2007 m. gegužės 15 d.</DATE> Įstatymu dėl kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu ir piratavimu (<HT TYPE="ITALIC">Moniteur belge</HT>, <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE>, p. 38734) (toliau – LPO), 5 straipsnyje buvo numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Laikantis 6 ir 7 straipsnių, nuosavybės teisė apima:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>galimybę nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį. Jei kompiuterio programai įdiegti, peržiūrėti, paleisti, perduoti ar saugoti būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>galimybę versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą ir atgaminti šių veiksmų rezultatus, nepažeidžiant asmens, kuris keičia programą, teisių“.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>LPO 6 straipsnyje buvo nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jei nėra konkrečių sutartinių nuostatų, 5 straipsnio a ir b punktuose nurodytiems veiksmams nereikia autoriaus teisių turėtojo leidimo, kai tokie veiksmai yra būtini tam, kad asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programą, galėtų ją naudoti pagal paskirtį ir taisyti jos klaidas.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus teisių turėtojo leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip veikia programa, kad galėtų nustatyti idėjas ir principus, kuriais paremti programos elementai, jei jis tai daro teisėtai įdiegdamas, peržiūrėdamas, paleisdamas, perduodamas arba saugodamas programą.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>LPO 7 straipsnyje buvo nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="007.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, kai kodo atgaminimas (atkūrimas) ir jo formos vertimas, kaip apibrėžta 5 straipsnio a ir b punktuose, yra būtini, norint gauti informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumą su kitomis programomis, jei laikomasi šių sąlygų:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>atgaminimo ir vertimo veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo arba kitas teisę naudoti programos kopiją turintis asmuo, arba jų įgaliotas tai atlikti asmuo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jam dar nėra lengvai ir greitai prieinama informacija, reikalinga suderinamumui užtikrinti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>atgaminimo ir vertimo veiksmai atliekami tik su tomis originalios programos dalimis, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><?PAGE NO="6"?><PARAG IDENTIFIER="007.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiama:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>naudoti kitiems tikslams, o ne savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>perduoti kitiems asmenims, išskyrus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumui užtikrinti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>naudoti kokiai nors savo išraiška iš esmės panašiai kompiuterio programai sukurti, pagaminti ar parduoti arba kitam veiksmui, kuris pažeidžia autorių teises.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="007.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Šis straipsnis negali būti taikomas nepagrįstai pažeidžiant teisėtus teisių turėtojo interesus arba prieštaraujant įprastiniam kompiuterio programos naudojimui.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> yra pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė, kuri kuria kompiuterių programas ir teikia informacinių technologijų paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> yra Belgijos viešoji įstaiga, atsakinga už būsimų viešųjų administracijos tarnybų darbuotojų atranką ir orientavimą. Po to, kai <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> buvo integruota į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Strategijos ir palaikymo<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> federalinę viešąją tarnybą, pagrindinėje byloje ją kaip atsakovę pakeitė Belgijos valstybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Nuo 1990 m. <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> bendradarbiauja su <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT>, kurios vardu ji teikia informacinių technologijų kūrimo ir techninės priežiūros paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Tam, kad įvykdytų savo užduotis, <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> laipsniškai diegė informacines priemones, leidžiančias teikti paraiškas internetu ir jas tvarkyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> prašymu <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> sukūrė įvairių taikomųjų programų, apimančių, pirma, jos bendrosios programinės įrangos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Top System Framework<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> (toliau – TSF) funkcijas ir, antra, funkcijas, skirtas specialiems <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> poreikiams patenkinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> turi <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> sukurtų taikomųjų programų naudojimo licenciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT><DATE ISO="20080206">2008 m. vasario 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> sudarė sutartį, skirtą naujai plėtros aplinkai įdiegti ir sukonfigūruoti, taip pat <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> taikomųjų programų šaltiniams integruoti ir perkelti į šią naują aplinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Nuo 2008 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> keitėsi elektroniniais laiškais dėl tam tikrų taikomujų programų, kuriose naudojama TSF, veikimo problemų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Kadangi <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> nepavyko susitarti su <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> dėl šių problemų sprendimo, <DATE ISO="20090706">2009 m. liepos 6 d.</DATE> ji <HT TYPE="ITALIC">tribunal de commerce de Bruxelles</HT> (Briuselio komercinių bylų teismas, Belgija) pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> ir Belgijos valstybei, prašydama, be kita ko, konstatuoti, kad <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> dekompiliavo TSF, pažeisdama <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> išimtines teises į šią programinę įrangą. <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> taip pat prašė, kad <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> ir Belgijos valstybė būtų įpareigotos jai atlyginti žalą, patirtą dėl dekompiliavimo ir<?PAGE NO="7"?> padarytos minėtos programinės įrangos pirminių tekstų kopijos, kartu su kompensacinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo numatytos šio dekompiliavimo dienos, t. y. vėliausiai nuo <DATE ISO="20081218">2008 m. gruodžio 18 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT><DATE ISO="20091126">2009 m. lapkričio 26 d.</DATE> byla buvo perduota <HT TYPE="ITALIC">tribunal de première instance de Bruxelles</HT> (Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija), jis <DATE ISO="20130319">2013 m. kovo 19 d.</DATE> sprendimu iš esmės atmetė <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> apskundė tą sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – <HT TYPE="ITALIC">cour d’appel de Bruxelles</HT> (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Tame teisme <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> teigia, kad <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> neteisėtai dekompiliavo TSF. Jos teigimu, pagal LPO 6 ir 7 straipsnius dekompiliavimas gali būti atliekamas tik gavus autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimą arba siekiant užtikrinti programos suderinamumą. Tačiau jis neleidžiamas siekiant ištaisyti klaidas, susijusias su atitinkamos programos veikimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> pripažįsta dekompiliavusi dalį TSF, siekdama deaktyvuoti neveikiančią funkciją. Vis dėlto ji, be kita ko, teigia, kad pagal LPO 6 straipsnio 1 dalį ji turėjo teisę atlikti šį dekompiliavimą, siekdama ištaisyti tam tikras TSF koncepcijos klaidas, dėl kurių jos neįmanoma naudoti pagal paskirtį. <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> taip pat remiasi LPO 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teise stebėti, nagrinėti ir išbandyti, kaip veikia nagrinėjama programa, kad galėtų nustatyti idėjas ir principus, kuriais grindžiamos atitinkamos TSF funkcijos, siekiant užkirsti kelią klaidų keliamiems trikdžiams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekdamas nustatyti, ar <HT TYPE="ITALIC">Selor</HT> turėjo teisę atlikti dekompiliavimą pagal LPO 6 straipsnio 1 dalį, jis turi patikrinti, ar visos kompiuterio programos ar jos dalies dekompiliavimas patenka į LPO 5 straipsnio a ir b punktuose nurodytų veiksmų sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">cour d’appel de Bruxelles</HT> (Briuselio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 91/250] 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją teisėtai kompiuterinę programą įsigijusiam asmeniui leidžiama dekompiliuoti ją visą arba jos dalį, kai toks dekompiliavimas būtinas, siekiant jam sudaryti galimybę ištaisyti klaidas, kurios daro įtaką tos programos veikimui, įskaitant atvejį, kai atliekant ištaisymo veiksmus deaktyvuojama funkcija, kuri daro įtaką tinkamam taikomosios programos, kurios dalis yra ši programa, veikimui?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei taip, ar turi būti laikomasi dar ir direktyvos 6 straipsnyje nustatytų ar kitų sąlygų?“</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad teisėtas kompiuterio programos įgijėjas turi teisę dekompiliuoti visą kompiuterio programą ar jos dalį, kad ištaisytų šios programos veikimo klaidas, įskaitant atvejus, kai taisymu siekiama deaktyvuoti funkciją, turinčią įtakos tinkamam taikomosios programos, kurios dalis yra ši programa, veikimui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 91/250 4 straipsnio a punktą, kuriuo nustatomos išimtinės kompiuterių programų autorių teisės, autorių teisių į kompiuterių programą turėtojui taip pat suteikiama išimtinė teisė nuolat ar laikinai atgaminti visą šią programą ar jos dalį bet kokia priemone ir forma ir leisti tai daryti kitiems, jei laikomasi šios direktyvos 5 ir 6 straipsniuose numatytų išimčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Išskyrus tas pačias išimtis, Direktyvos 91/250 4 straipsnio b punkte savininkui suteikiama išimtinė teisė pačiam arba leisti kitam versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą ir atgaminti šių veiksmų rezultatus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Vis dėlto Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šios direktyvos 4 straipsnio a ir b punktuose išvardyti veiksmai yra būtini, kad kompiuterio programą teisėtai įsigijęs asmuo galėtų ją naudoti pagal paskirtį, įskaitant klaidų taisymą, jiems atlikti nereikia autoriaus teisių turėtojo leidimo, išskyrus konkrečias sutarties nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 91/250 6 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Dekompiliavimas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, kai kodo atgaminimas (atkūrimas) ar jo vertimas, kaip apibrėžta 4 straipsnio a ir b punktuose, yra būtini, norint gauti informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos kompiuterio programos suderinamumą su kitomis programomis, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, kad dekompiliavimas nėra paminėtas tarp Direktyvos 91/250 4 straipsnio a ir b punktuose, į kuriuos daroma nuoroda šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje, išvardytų veiksmų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, reikia patikrinti, ar, nepaisant šios aplinkybės, kompiuterių programai dekompiliuoti būtini veiksmai gali patekti į šios direktyvos 4 straipsnio a ir (arba) b punktų taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Šiuo tikslu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 39 punkte, kompiuterių programa iš pradžių parengiama suprantama programavimo kalba kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>pirminis tekstas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, o paskui pakeičiama kompiuterio vykdoma forma, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>objektiniu kodu<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, naudojant specialią programą, vadinamą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>kompiliatoriumi<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>. Veiksmas, kai pirminis tekstas paverčiamas objektiniu kodu, vadinamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>kompiliacija<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad kompiuterių programos pirminis tekstas ir objektinis kodas yra jos išraiškos formos, kurios turėtų būti saugomos pagal autorių teises į kompiuterių programas remiantis Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalimi (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20101222">2010 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bezpečnostní softwarová asociace</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑393/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:816">EU:C:2010:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Priešingai, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>dekompiliavimu<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> siekiama atkurti programos pirminį tekstą, remiantis jos objektiniu kodu. Dekompiliacija vyksta naudojant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>dekompiliavimo<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> programą. Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 41 punkte, dekompiliavimas leidžia atkurti ne atitinkamos kompiuterio programos originalų pirminį tekstą, o trečią atitinkamos programos versiją, vadinamą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>kvazipirminiu tekstu<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, kuri savo ruožtu gali būti kompiliuojama į objektinį kodą, leidžiantį šiai programai veikti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Dekompiliavimas yra programos kodo formos pakeitimo operacija, apimanti šio kodo atgaminimą, bent jau dalinį ir laikiną, ir jo formos vertimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Vadinasi, reikia konstatuoti, kad kompiuterio programos dekompiliavimas reiškia veiksmus, t. y. šios programos kodo atgaminimą ir šio kodo formos vertimą, kurie iš tikrųjų patenka į išimtines autoriaus teises, apibrėžtas Direktyvos 91/250 4 straipsnio a ir b punktuose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 91/250 6 straipsnio 1 dalies formuluotė, kurioje, kaip matyti iš jos pavadinimo, nurodytas dekompiliavimas ir aiškiai minimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>kodo atgaminimas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>jo [formos] vertimas, kaip tai suprantama pagal [šios direktyvos] 4 straipsnio a ir b punktus<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>. Darytina išvada, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>dekompiliavimas<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kaip ji suprantama pagal minėtą direktyvą, iš tikrųjų yra šioje nuostatoje įtvirtintų kompiuterių programos autoriaus išimtinių teisių dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalį teisėtas kompiuterio programos įgijėjas gali atlikti visus šios direktyvos 4 straipsnio a ir b punktuose išvardytus veiksmus, įskaitant veiksmus, kuriuos sudaro kodo atgaminimas ir jo formos vertimas, prieš tai negavęs savininko leidimo, jeigu tai būtina siekiant naudotis šia programa, įskaitant klaidų, darančių poveikį jos veikimui, taisymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad teisėtas programos įgijėjas turi teisę dekompiliuoti šią programą, kad ištaisytų klaidas, darančias poveikį jos veikimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Šio aiškinimo nepaneigia Direktyvos 91/250 6 straipsnis, kuris, priešingai, nei teigia <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT>, negali būti aiškinamas taip, kad galimybė dekompiliuoti kompiuterio programą yra leistina, tik jeigu ji atliekama siekiant suderinamumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Kaip matyti iš Direktyvos 91/250 6 straipsnio formuluotės, jame nustatyta autorių teisių į kompiuterių programą turėtojo išimtinių teisių išimtis, leidžianti atgaminti šį kodą arba versti jo formą be išankstinio autorių teisių turėtojo leidimo, kai šie veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti šios programos suderinamumą su kita nepriklausoma programa.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad šios direktyvos 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, jog tam tikromis aplinkybėmis, kai toks kodo atkūrimas ir jo formos vertimas yra neišvengiamas, norint gauti būtiną informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos programos suderinamumą su kitomis programomis, – ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>tik tokiomis ribotomis aplinkybėmis<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> – tokie veiksmai yra teisėti, neprieštarauja sąžiningumui ir todėl jiems nereikia turėti autoriaus teisių turėtojo leidimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Iš Direktyvos 91/250 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, siejamų su jos 19 ir 20 konstatuojamosiomis dalimis, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino apriboti šioje nuostatoje numatytos suderinamumo išimties taikymo sritį tais atvejais, kai savarankiškai sukurtos programos suderinamumas su kitomis programomis negali būti pasiektas kitomis priemonėmis, bet tik dekompiliuojant atitinkamą programą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 91/250 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, pagal kurias, be kita ko, draudžiama taip dekompiliuojant gautą informaciją naudoti kitiems tikslams, nei tokiam suderinamumui užtikrinti, ar ją naudoti panašioms programoms sukurti ir kuriose apskritai atmetama galimybė, kad toks dekompiliavimas gali būti atliktas taip, kad būtų nepagrįstai pažeisti teisėti teisių turėtojo interesai arba būtų padaryta žala atitinkamos kompiuterio programos įprastiniam naudojimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Vis dėlto nei iš Direktyvos 91/250 6 straipsnio, siejamo su jos 19 ir 20 konstatuojamosiomis dalimis, formuluotės, nei iš šio straipsnio struktūros negalima daryti išvados, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino atmesti bet kokią kompiuterių programos pirminio teksto atgaminimo ir jo formos vertimo galimybę, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atliekami siekiant gauti informaciją, būtiną savarankiškai sukurtos programos suderinamumui su kitomis programomis užtikrinti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Direktyvos 91/250 6 straipsnis susijęs su veiksmais, būtinais tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomų programų suderinamumas, o šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi siekiama leisti teisėtam programos įgijėjui naudoti šią programą pagal paskirtį. Taigi šių dviejų nuostatų tikslai yra skirtingi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Antra, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 59 punkte, šią analizę patvirtina Direktyvos 91/250 parengiamieji dokumentai, iš kurių matyti, kad dabartinio šios direktyvos 6 straipsnio įtraukimu į pradinį Europos Komisijos pasiūlymą buvo siekiama konkrečiai reglamentuoti nepriklausomų autorių sukurtų programų suderinamumo klausimą, nepažeidžiant nuostatų, skirtų užtikrinti, kad programos teisėtas įgijėjas galėtų ją įprastai naudoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Trečia, <HT TYPE="ITALIC">Top System</HT> siūlomas Direktyvos 91/250 6 straipsnio aiškinimas pakenktų Sąjungos teisės aktų leidėjo Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalimi teisėtam įgijėjui suteiktos teisės ištaisyti klaidas, neleidžiančias naudotis programa pagal jos paskirtį, veiksmingumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 79 punkte, klaidų, turinčių įtakos kompiuterių programos veikimui, ištaisymas daugeliu atvejų (be kita ko, kai ištaisant klaidas reikia deaktyvuoti funkciją, turinčią įtakos tinkamam taikomosios programos, kurios dalis yra ta programa, veikimui) reiškia, kad reikia turėti pirminį programos tekstą arba, kai jo nėra, kvazipirminį tekstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: teisėtas kompiuterio programos įgijėjas turi teisę dekompiliuoti visą programą ar jos dalį, kad ištaisytų šios programos veikimo klaidas, įskaitant atvejus, kai taisymu siekiama deaktyvuoti funkciją, darančią poveikį tinkamam taikomosios programos, kurios dalis yra ši programa, veikimui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jei Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama kaip leidžianti teisėtam kompiuterio programos įgijėjui dekompiliuoti šią programą, kai tai būtina siekiant ištaisyti klaidas, šis dekompiliavimas turi atitikti šios direktyvos 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus arba kitus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 49 punkte, Direktyvos 91/250 6 straipsnyje numatytos išimties taikymo sritis ir tikslai skiriasi nuo numatytųjų šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, šiame 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai savaime netaikomi šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytai išimčiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalies formuluotę, struktūrą ir tikslą, veiksmams, kurie kartu sudaro kompiuterio programos dekompiliavimą, kai jie atliekami pagal šią nuostatą, taikomi tam tikri reikalavimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Pirma, remiantis šios nuostatos formuluote, šie veiksmai turi būti būtini tam, kad teisėtas įgijėjas galėtų naudoti atitinkamą programą pagal paskirtį ir, be kita ko, ištaisyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>klaidas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Nesant nuorodos į valstybių narių teisę ir Direktyvoje 91/250 nesant atitinkamo apibrėžimo, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>klaida<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, turi būti aiškinama atsižvelgiant į įprastą šio žodžio reikšmę bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji vartojama, ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (<DATE ISO="20210603">2021 m. birželio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vengrija / Parlamentas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑650/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:426">EU:C:2021:426</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0083">83</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad informatikos srityje klaida paprastai reiškia kompiuterių programos trūkumą, dėl kurio gali sutrikti šios programos veikimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalies tikslą, primintą šio sprendimo 49 punkte, toks trūkumas, kuris yra klaida, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi daryti poveikį galimybei naudoti atitinkamą programą pagal jos paskirtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Antra, iš Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad kompiuterio programos dekompiliavimas turi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>būtinas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kad kompiuterio programą teisėtai įsigijęs asmuo galėtų ją naudoti pagal paskirtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 52 punkte, klaidų, turinčių įtakos programos naudojimui pagal paskirtį, ištaisymas daugeliu atvejų lems programos kodo pakeitimą, o norint atlikti tokį ištaisymą reikės turėti prieigą prie pirminio teksto arba bent jau prie kvazipirminio minėtos programos teksto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Vis dėlto, jei pirminis tekstas yra teisėtai arba pagal sutartį prieinamas atitinkamos programos įgijėjui, negalima teigti, kad jam <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>būtina<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> dekompiliuoti šią programą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Trečia, remiantis Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalies formuluote, ja leidžiama ištaisyti klaidas laikantis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>konkrečių sutartinių nuostatų<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 91/250 17 konstatuojamąją dalį sutartimi negalima drausti įdiegti ir paleisti programos, kad būtų galima naudotis teisėtai įsigyta programos kopija ir taisyti jos klaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Taigi Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalis, siejama su jos 18 konstatuojamąja dalimi, turi būti suprantama taip, kad šalys pagal sutartį negali pašalinti galimybės ištaisyti šias klaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Vis dėlto pagal šią nuostatą teisių turėtojas ir įgijėjas gali laisvai sutartimi nustatyti naudojimosi šia teise tvarką. Konkrečiai kalbant, jie visų pirma gali susitarti, kad teisių turėtojas užtikrins tinkamą atitinkamos programos priežiūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Iš to taip pat matyti, kad, nesant konkrečių sutarties nuostatų šiuo klausimu, teisėtas kompiuterio programos įgijėjas turi teisę be išankstinio teisių turėtojo sutikimo atlikti Direktyvos 91/250 4 straipsnio a ir b punktuose išvardytus veiksmus, įskaitant šios programos dekompiliavimą, jeigu tai būtina siekiant ištaisyti klaidas, kurios daro įtaką jos veikimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Ketvirta, kompiuterio programos teisėtas įgijėjas dekompiliuodamas šią programą, kai siekiama ištaisyti jos veikimo klaidas, negali naudoti šio dekompiliavimo rezultatų kitiems tikslams, nei ištaisyti šias klaidas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Iš tiesų pagal Direktyvos 91/250 4 straipsnio b punktą autoriaus teisių turėtojui suteikiama ne tik išimtinė teisė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, bet ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>atgaminti šių veiksmų rezultatus<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, t. y. dekompiliavimo atveju – pirminį tekstą arba iš jo gautą kvazipirminį tekstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Taigi bet kokiam šio pirminio teksto atgaminimui pagal Direktyvos 91/250 4 straipsnio b punktą reikia gauti šios programos autorių teisių turėtojo leidimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Be to, pagal šios direktyvos 4 straipsnio c punktą draudžiama viešai platinti kompiuterio programos kopiją be šios programos autoriaus teisių turėtojo sutikimo, o tai, kaip matyti iš Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalies, taikoma ir pirminio teksto arba kvazipirminio teksto, gauto atlikus dekompiliavimą, kopijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Nors neginčijama, kad pagal šios direktyvos 5 straipsnį teisėtas kompiuterio programos įgijėjas gali atlikti tokius veiksmus be autorių teisių turėtojo sutikimo, tačiau jie gali būti atlikti, tik jeigu yra būtini tam, kad jis galėtų naudoti kompiuterio programą pagal paskirtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: teisėtas kompiuterio programos įgijėjas, norintis dekompiliuoti šią programą tam, kad būtų ištaisytos jos veikimo klaidos, neprivalo atitikti šios direktyvos 6 straipsnyje numatytų reikalavimų. Vis dėlto šis įgijėjas turi teisę taip dekompiliuoti tik tiek, kiek tai būtina klaidoms ištaisyti, ir prireikus laikydamasis sutartyje su minėtos programos autorių teisių turėtoju numatytų sąlygų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19910514">1991 m. gegužės 14 d.</DATE> Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: teisėtas kompiuterio programos įgijėjas turi teisę dekompiliuoti visą programą ar jos dalį, kad ištaisytų šios programos veikimo klaidas, įskaitant atvejus, kai taisymu siekiama deaktyvuoti funkciją, darančią poveikį tinkamam taikomosios programos, kurios dalis yra ši programa, veikimui.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyvos 91/250 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: teisėtas kompiuterio programos įgijėjas, norintis dekompiliuoti šią programą tam, kad būtų ištaisytos jos veikimo klaidos, neprivalo atitikti šios direktyvos 6 straipsnyje numatytų reikalavimų. Vis dėlto šis įgijėjas turi teisę taip dekompiliuoti tik tiek, kiek tai būtina klaidoms ištaisyti, ir prireikus laikydamasis sutartyje su minėtos programos autorių teisių turėtoju numatytų sąlygų.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>