2009L0156 — LT — 18.10.2016 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB 2009 m. lapkričio 30 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) (OL L 192 2010.7.23, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 158 |
234 |
10.6.2013 |
||
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/1840 Tekstas svarbus EEE 2016 m. spalio 14 d. |
L 280 |
33 |
18.10.2016 |
|
TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB
2009 m. lapkričio 30 d.
dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą
(kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Ši direktyva nustato gyvūnų sveikatos reikalavimus arklinių šeimos gyvūnų judėjimui tarp valstybių narių ir jų importui iš trečiųjų šalių.
2 straipsnis
Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokos:
|
a) |
ūkis – tai žemės ūkio įmonė ar mokymo įstaiga, arklidės arba apskritai bet kokios kitos patalpos, kuriose arklinių šeimos gyvūnai paprastai laikomi ar auginami įvairiems tikslams; |
|
b) |
arklinių šeimos gyvūnai – tai laukiniai ar prijaukinti arklių (įskaitant zebrus) ar asilų rūšies gyvūnai arba sukryžmintų tų rūšių gyvūnų palikuonys; |
|
c) |
registruoti arklinių šeimos gyvūnai – tai 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais ( 1 ) nustatyta tvarka registruoti arklinių šeimos gyvūnai, kurių tapatybė nustatoma pagal identifikavimo dokumentą, kuri išdavė: i) gyvūno kilmės valstybės veislininkystės institucija ar kita kompetentinga institucija, tvarkanti kilmės knygą ar tos gyvūnų veislės registrą arba ii) tarptautinė asociacija ar organizacija, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais; |
|
d) |
skerstini arklinių šeimos gyvūnai – tai arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos numatoma tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, nurodytą 7 straipsnyje, vežti į skerdyklą paskersti; |
|
e) |
veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai – tai c ir d punktuose nenurodyti arklinių šeimos gyvūnai; |
|
f) |
afrikinės arklių ligos neapimtos valstybės narės ar trečiosios šalys – tai valstybės narės ar trečiosios šalys, kurių atitinkamoje teritorijoje per pastaruosius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (neskiepytų arklinių šeimos gyvūnų) ar epidemiologinių afrikinės arklių ligos požymių ir kuriose per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama nuo šios ligos; |
|
g) |
ligos, apie kurias privaloma pranešti – tai I priede išvardytos ligos; |
|
h) |
oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas – tai valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentingos centrinės institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas; |
|
i) |
laikinas įvežimas – tai statusas, suteikiamas iš trečios šalies kilusiam registruotam arklinių šeimos gyvūnui, įvežtam į Bendrijos teritoriją trumpesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, kurį 21 straipsnio 2 dalies nurodyta tvarka nustato, atsižvelgiant į sveikatos būklę kilmės šalyje. |
II
SKYRIUS
ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ JUDĖJIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ TAISYKLĖS
3 straipsnis
Valstybės narės leidžia registruotų arklinių šeimos gyvūnų, judėjimą jų teritorijoje, arba juos siunčia į kitą valstybę narę tik tais atvejais, kai jie atitinka 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Tačiau paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti bendrą ar ribotą išimtį judėjimui arklinių šeimos gyvūnų:
— kuriais sporto ar rekreacijos tikslais jojama ar kurie yra vežami netoli Bendrijos vidaus sienų esančiais keliais,
— kurie dalyvauja įgaliotos vietinės institucijos organizuojamuose kultūros ar panašiuose renginiuose arba veikloje netoli Bendrijos vidaus sienų,
— kuriuos tik laikinai leista ganyti ar jais dirbti netoli Bendrijos vidaus sienų.
Šia galimybe pasinaudojančios valstybės narės informuoja Komisiją apie suteiktų išimčių turinį.
4 straipsnis
1. Per patikrinimą arklinių šeimos gyvūnai turi neturėti jokių klinikinių ligos požymių. Patikrinimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų išvežimo ar pakrovimo. Tačiau registruotų arklinių šeimos gyvūnų patikrinimas nepažeidžiant 6 straipsnio taikomas tik Bendrijos vidaus prekyboje.
2. Nepažeidžiant 5 dalies reikalavimų dėl ligų, apie kurias privaloma pranešti, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atlikdamas patikrinimą, privalo įsitikinti, remdamasis visų pirma savininko ar augintojo teiginiais, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog likus 15 dienų iki patikrinimo arklinių šeimos gyvūnai turėjo kontaktą su arklinių šeimos gyvūnais, sergančiais infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.
3. Nacionalinėje infekcinių ar užkrečiamųjų ligų likvidavimo programoje negalima numatyti arklinių šeimos gyvūnų skerdimo.
4. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami taip:
a) registruoti arklinių šeimos gyvūnai identifikuojami pagal identifikavimo dokumentą, kaip nustatyta Direktyvoje 90/427/EEB, kuriame visų pirma turi būti patvirtinama, kad laikomasi šio straipsnio5 ir 6 dalių ir šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimų.
Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi sustabdyti identifikavimo dokumento galiojimą laikotarpiui, kuriam taikomi šio straipsnio 5 dalyje arba šios direktyvos 5 straipsnyje numatyti draudimai. Paskerdus registruotą arklį identifikavimo dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Šio punkto įgyvendinimo tvarką patvirtina Komisija 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
b) veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai taikant metodą, nustatytą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
5. Be reikalavimų, nustatytų 5 straipsnyje, arklinių šeimos gyvūnai negali būti kilę iš ūkio, kuriam buvo taikomas vienas iš šių draudimų:
a) jei visi ūkyje esantys tai ligai imlūs tos veislės gyvūnai nebuvo paskersti, kilmės ūkiui skirtas draudimas turi būti taikomas ne trumpiau kaip:
i) šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio žinomo ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo;
ii) šešis mėnesius įnosių ar arklių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančių arklinių šeimos gyvūnų paskerdimo dienos;
iii) infekcinės anemijos atveju, iki to dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami;
iv) šešis mėnesius nuo paskutinio registruoto atvejo, vezikulinio stomatito atveju;
v) vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo;
vi) 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo;
b) jei visi ligai imlūs veislės gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos.
Hipodromų ir lenktynių takų atžvilgiu kompetentinga institucija gali nukrypti nuo šių draudimų ir apie visų suteiktų nukrypimų pobūdį ji praneša Komisijai.
Kai valstybė narė rengia ar yra parengusi savanorišką ar privalomą ligos, kuriai arklinių šeimos gyvūnai yra imlūs, kontrolės programą, ji gali pateikti tą programą Komisijai per šešis mėnesius: Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Jungtinė Karalystė – nuo 1990 m. liepos 4 d., Austrija, Suomija ir Švedija – nuo 1995 m. sausio 1 d., Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija – nuo 2004 m. gegužės 1 d., Bulgarija ir Rumunija – nuo 2007 m. sausio 1 d., Kroatija – nuo 2013 m. liepos 1 d., visų pirma nurodydama:
◄
a) ligos paplitimą jos teritorijoje;
b) programos motyvus, atsižvelgiant į ligos reikšmingumą bei programos ekonominę naudą;
c) geografinę teritoriją, kurioje bus įgyvendinama programa;
d) įmonėms taikyti numatomas statuso kategorijas, standartus, kurių turės būti laikomasi kiekvienai veislei, ir tyrimo procedūras;
e) programos monitoringo tvarką;
f) veiksmus, kurių bus imamasi, jei dėl tam tikrų priežasčių ūkis prarastų savo statusą;
g) priemones, kurių bus imamasi, jei pagal programos nuostatas atlikus tyrimus, bus gauti teigiami tyrimo rezultatai;
h) nediskriminacinis prekybos, vykdomos suinteresuotos valstybės narės teritorijoje, pobūdis, Bendrijos vidaus prekybos atžvilgiu.
Komisija išanalizuoja valstybių narių pateiktas programas. Kai galima, ji jas tvirtina 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Visos papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali būti pareikalauta Bendrijos vidaus prekyboje, gali būti nustatytos ta pačia tvarka. Tokios garantijos neturi viršyti valstybės narės savo teritorijoje reikalaujamų garantijų.
21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka valstybių narių pateiktos programos gali būti iš dalies keičiamos ar papildomos. Ta pačia tvarka gali būti tvirtinami jau patvirtintų programų arba garantijų, nustatytų pagal antrą pastraipą, pakeitimai arba papildymai.
5 straipsnis
1. Valstybė narė, kuri yra apimta afrikinės arklių ligos, gali išsiųsti arklinius iš savo teritorijos dalies, kuri laikoma apimta ligos pagal šio straipsnio 2 dalies apibrėžimą, tik 5 dalyje nurodytoms sąlygoms.
2. Valstybės narės teritorijos dalis laikoma apimta afrikinės arklių ligos, jei:
a) klinikiniai, serologiniai (nevakcinuotų gyvūnų) ir (arba) epidemiologiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo afrikinės arklių ligos atvejų,
b) per pastaruosius 12 mėnesių buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos.
Teritorijos dalyje, kuri laikoma apimta afrikinės arklių ligos turėtų bent:
a) apsaugos zona, esanti ne mažesniu kaip 100 km spinduliu nuo infekcijos centro;
b) ne mažesnio kaip 50 km spindulio už apsaugos zonos ribų esanti priežiūros zona, kurioje per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama.
3. Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemonės, skirtos2 dalyje nurodytoms teritorijoms ir zonoms, ir atitinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos yra nurodytos 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones ( 2 ).
4. Vakcinavimo metu visi apsaugos zonoje esantys paskiepyti arkliniai turi būti registruojami ir paženklinti kaip nurodyta Direktyvos 92/35/EEB 6 straipsnio 1 dalies d punkte.
Toks vakcinavimas aiškiai nurodomas identifikavimo dokumente ir (arba) sveikatos sertifikate.
5. Valstybė narė gali išsiųsti iš 2 dalies antroje pastraipoje minimos teritorijos tik tuos arklinių šeimos gyvūnus, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) jie turi būti išsiunčiami tik tam tikrais 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nustatomais metų laikotarpiais, atsižvelgiant į ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių aktyvumą;
b) atliekant 4 straipsnio 1 dalyje numatytą patikrinimą turi būti nepastebėta jokių klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;
c) turi būti du kartus atliktas afrikinės arklių ligos tyrimas IV priede aprašytu komplemento sujungimo metodu, darant 21–30 dienų pertrauką tarp tyrimų,; antrasis tyrimas atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki išsiuntimo:
i) esant neigiamiems rezultatams, jei nebuvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos arba
ii) nenustačius antikūnų skaičiaus padidėjimo ir neskiepijus per paskutinius du mėnesius, jei buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos.
Pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, gali būti pripažinti kiti kontrolės vykdymo metodai;
d) prieš išsiuntimą jie turi būti ne mažiau kaip 40 dienų išbuvę karantino stotyje;
e) karantino laikotarpiu ir vežant iš karantino stoties į išsiuntimo vietą jie turi būti apsaugoti nuo ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių.
6 straipsnis
Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, suteikiančią garantijas, lygiavertes numatytosioms 4 straipsnio 5 dalyje dėl arklinių šeimos gyvūnų judėjimo jų teritorijoje, gali viena kitai abipusiu pagrindu leisti nukrypti nuo4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatų ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.
Apie tai jos praneša Komisijai.
7 straipsnis
1. Arklinių šeimos gyvūnai iš kilmės ūkio į paskirties vietą turi būti vežami kuo skubiau tiesiogiai arba per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip apibrėžta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 3 ) 2 straipsnio 2 dalies o punkte – „gyvūnų surinkimo centras“ – transporto priemonėmis ar konteineriais, kurie reguliariai, siunčiančiosios valstybės narės nustatytais laikotarpiais, yra valomi ir dezinfekuojami dezinfekavimo medžiagomis. Transporto priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad arklinių šeimos gyvūnų mėšlas, kraikas ar pašaras vežant neiškristų iš transporto priemonės. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2005,vežama turi būti taip, kad gyvūnų sveikata ir gerovė būtų veiksmingai apsaugota.
2. Paskirties valstybė narė gali suteikti bendras ar ribotas leidžiančias nukrypti nuostatas nuo kai kurių 4 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų gyvūnui, paženklintam specialia žyma, rodančia, kad jį numatyta skersti, jei tokia leidžianti nukrypti nuostata nurodyta pagal sveikatos sertifikato III priedą.
Kai tokios leidžiančios nukrypti nuostatos suteikiamos, skerstini arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami tiesiai į paskirtą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į skerdyklą.
3. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo gyvūno identifikacijos numerį arba identifikavimo dokumento numerį ir, kompetentingai išsiuntimo vietos institucijai pareikalavus, – perduoti patvirtinimą, kad gyvūnas paskerstas.
8 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) registruoti arklinių šeimos gyvūnai iš savo ūkio yra vežami su 4 straipsnio 4 dalies a punkte numatytais identifikavimo dokumentais ir, jeigu jie skirti Bendrijos vidaus prekybai, – su II priede numatyta sveikatos pažyma;
b) arklinių šeimos gyvūnai, skirti veislei, produkcijai ir skerdimui, yra vežami su III priedo reikalavimus atitinkančiu sveikatos sertifikatu.
2. Sveikatos sertifikatas arba, jei yra registruotų arklinių šeimos gyvūnų sveikatos pažyma, nepažeidžiant 6 straipsnio, likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki jų pakrovimo arba kitais atvejais – ne anksčiau kaip paskutinę darbo dieną prieš pakrovimą, turi būti parengtas nors viena iš siunčiančiosios ir paskirties valstybės narės oficialių kalbų. Sveikatos pažymos arba sveikatos sertifikato galiojimo laikas turėtų būti 10 dienų. Sveikatos pažyma arba sveikatos sertifikatas turi būti vieno lapo.
3. Esant judėjimui tarp valstybių narių arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, gali turėti vieną sveikatos sertifikatą siuntai, o ne 1 dalies b punkte minimą atskirą sveikatos sertifikatą.
9 straipsnis
Taisyklės, pateiktos Direktyvoje 90/425/EEB yra visų pirma taikomos gyvūnų patikrinimams jų kilmės vietoje, patikrinimų organizavimui ir vėlesniems patikrinimams, kurie turi būti atliekami paskirties šalyje, ir apsaugos priemonėms, kurios turi būti įgyvendinamos.
10 straipsnis
Komisijos veterinarijos ekspertai tiek, kiek būtina užtikrinti šios direktyvos vienodą taikymą ir bendradarbiaudami su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje. Komisija informuoja valstybes nares apie tokių patikrinimų rezultatus.
Valstybės narės, kurių teritorijoje atliekamas patikrinimas, teikia ekspertams visą jų darbui atlikti reikalingą pagalbą.
Bendroji šio straipsnio taikymo tvarka tvirtinama 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
III
SKYRIUS
ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ TAISYKLĖS
11 straipsnis
Į Bendriją importuoti arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti 12–16 straipsniuose nustatytas sąlygas.
12 straipsnis
1. Importuoti į Bendriją arklinių šeimos gyvūnus leidžiama tiktai iš patvirtintų trečiųjų šalių, kurios įrašytos į sąrašą, sudaromą arba keičiamą, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį ir trečiosios šalies arklinių šeimos gyvūnams suteiktas garantijas, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti priimamas sprendimas dėl to, ar šios dalies pirmoje pastraipoje numatytas leidimas galioja visai trečiosios šalies teritorijai ar tiktai jos teritorijos daliai.
Tuo tikslu ir remiantis atitinkamais tarptautiniais standartais, atsižvelgiama į tai, kaip šalis tuos standartus, ypač regionavimo principą, taiko ir įgyvendina savo pačios teritorijoje ir sieja juos su sanitarijos reikalavimais, taikomais importui iš kitų trečiųjų šalių ir iš Bendrijos.
2. Rengiant ir keičiant 1 dalyje nurodytą sąrašą, visų pirma atsižvelgiama į:
a) arklinių šeimos gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypatingą dėmesį skiriant egzotiškoms gyvūnų ligoms ir tam tikriems bendrosios sveikatos aspektams bei trečiosios šalies aplinkos apsaugos padėčiai, kuri gali kelti riziką Bendrijos sveikatos ir aplinkos apsaugos statusui;
b) trečiosios šalies teisės aktus, susijusius su gyvūnų sveikata ir gerove;
c) valstybinės veterinarijos tarnybos darbo organizavimą ir veterinarinius patikrinimus vykdančias tarnybas bei į jų darbą prižiūrinčių tarnybų galias, jų turimas priemones, įskaitant darbuotojus ir laboratorijos įrengimus, leidžiančius veiksmingai taikyti savo šalies įstatymus;
d) trečiosios šalies kompetentingos veterinarijos tarnybos duodamus patvirtinimus dėl atitikimo ar lygiavertiškumo atitinkamiems Bendrijoje galiojantiems gyvūnų sveikatos reikalavimams;
e) tai, ar trečioji šalis yra Pasaulio sveikatos organizacijos (TEB) narė ir į trečiosios šalies pateikiamos informacijos apie jos teritorijoje nustatytas gyvūnų infekcines ar užkrečiamas ligas, visų pirma TEB ir šios direktyvos I priede išvardytas ligas, reguliarumą ir informacijos pateikimo greitį;
f) trečiosios šalies garantijas tiesiogiai informuoti Komisiją ir valstybes nares:
i) per 24 valandas apie patvirtintus susirgimus bet kuriomis I priede išvardytomis arklinių šeimos gyvūnų ligomis ir bet kokius šių ligų vakcinacijos politikos pokyčius;
ii) per atitinkamą laikotarpį apie visus siūlomus su arklinių šeimos gyvūnais susijusių nacionalinių sveikatos taisyklių, ypač susijusių su importu, pakeitimus;
iii) reguliariais laiko tarpais apie jos teritorijoje esančių arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę;
g) visą turimą ankstesnio gyvų arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš trečiosios šalies patirtį ir atliktos importo kontrolės rezultatus;
h) trečiojoje šalyje Bendrijos atliktų patikrinimų ir (arba) audito rezultatus, visų pirma į kompetentingos institucijos įvertinimus arba, Komisijos pageidavimu, kompetentingos institucijos pateiktą ataskaitą apie atliktus patikrinimus;
i) trečiojoje šalyje galiojančias gyvūnų infekcinių ar užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės taisykles ir jų įgyvendinimą, įskaitant arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš kitų trečiųjų šalių taisykles.
3. Komisija organizuoja atnaujintos 1 dalyje nurodytų sudarytų ar iš dalies pakeistų sąrašų redakcijos skelbimą visuomenei.
Sąrašai gali būti skelbiami kartu su kitais gyvūnų ir visuomenės sveikatos tikslais sudarytais sąrašais, į juos taip pat gali būti įtraukiami sveikatos sertifikatų pavyzdžiai.
4. Specialieji kiekvienos atskiros trečiosios šalies ar trečiųjų šalių grupės importą reglamentuojantys gyvūnų sveikatos reikalavimai, atsižvelgiant į trečiosios šalies ar šalių grupės arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę, nustatomi vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios 1–4 dalių taikymo taisyklės ir trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių dalių įrašymo į 1 dalyje nurodytus sąrašus kriterijai.
13 straipsnis
1. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti iš trečiųjų šalių, kurios:
a) nėra apimtos afrikinės arklių ligos;
b) dvejus metus nebuvo apimtos Venesuelos arklių encefalomielito (VEE);
c) šešis mėnesius nebuvo apimtos kergimo ir įnosių ligų.
2. 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta:
a) kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik trečiosios šalies teritorijos daliai.
Tuo atveju, kai reikalavimai dėl afrikinės arklių ligos taikomi tik tam tikriems regionams, turi būti laikomasi bent jau 5 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų priemonių;
b) reikalauti papildomų garantijų nuo Bendrijos teritorijoje nebūdingų ligų.
14 straipsnis
Iki pakrovimo, kad būtų nuvežti į paskirties valstybę narę, dienos arklinių šeimos gyvūnai turi būti nuolat išbuvę trečiosios šalies ar jos dalies teritorijoje arba, jei valstybė suskirstyta į regionus, – pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą apibrėžtoje teritorijos dalyje tiek laiko, kiek nustatyta pagal 15 straipsnį priimamais sprendimais.
Jie turi būti kilę iš veterinarinėje priežiūroje esančio ūkio.
15 straipsnis
Arklinių šeimos gyvūnų importas iš trečiosios šalies ar jos dalies teritorijos, kurios, nustatytos pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą, yra įtrauktos į pagal 12 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą, leidžiamas, tik jei arklinių šeimos gyvūnai atitinka ne tik 13 straipsnio reikalavimus, bet ir:
a) atitinka konkrečių veislių atveju arklinių šeimos gyvūnų kategorijai nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtus dėl arklinių šeimos gyvūnų importo iš tos šalies.
Minimi tų gyvūnų sveikatos reikalavimai nustatomi remiantis 4 ir 5 straipsniuose numatytais standartais;
b) jei importuojama iš trečiosios šalies, kuri pastaruosius šešis mėnesius buvo apimta vezikulinio stomatito ar virusinio arterito, arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti šiuos reikalavimus:
i) turi būti kilę iš ūkio, kuris bent šešis mėnesius nebuvo apimtas vezikulinio stomatito ir serologinio tyrimo, atlikto prieš jų išsiuntimą, rezultatas turi būti neigiamas;
ii) virusinio arterito atveju, arklinių šeimos gyvūnų patinams – nepaisant 19 straipsnio b punkto nuostatų, – atlikus serologinį tyrimą, viruso išskyrimo tyrimą ar kokį kitą tyrimą, pripažintą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šių tyrimų rezultatai turi būti neigiami, tuo užtikrinant, kad gyvūnai nėra užsikrėtę virusu.
21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir remdamasi Europos maisto saugos tarnybos nuomone, turėtų būti nustatytos vyriškos lyties arklinių šeimos gyvūnų kategorijos, kurioms taikomas šis reikalavimas.
16 straipsnis
1. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būti lydimi eksportuojančios trečiosios šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduoto sveikatos sertifikato. Šis sveikatos sertifikatas:
a) turi būti išduotas gyvūnų pakrovimo, kad būtų išsiųsti į paskirties valstybę narę, dieną arba, registruotų arklių atveju, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;
b) turi būti parengtas bent viena iš paskirties valstybės narės ir tos valstybės narės, kurioje atliekamas importo patikrinimas, oficialių kalbų;
c) jo originalas turi lydėti gyvūnus;
d) turi patvirtinti, kad gyvūnai atitinka šios direktyvos reikalavimus ir pagal šią direktyvą nustatytus reikalavimus dėl importo iš trečiųjų šalių;
e) turi būti surašytas viename lape;
f) turi būti skirtas vienam gavėjui arba, skerstinų gyvūnų atveju, vienai siuntai, jei tik gyvūnai yra tinkamai paženklinti ir identifikuoti.
Valstybės narės informuoja Komisiją, jei jos pasinaudoja šia galimybe.
2. Išduodamo sveikatos sertifikato blankas turi atitikti 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytą pavyzdį.
17 straipsnis
1. Patekę į paskirties valstybę narę skerstini arklinių šeimos gyvūnai iškart vežami, tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip nurodyta 7 straipsnyje, į skerdyklą ir pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus paskerdžiami per laikotarpį, nurodytą pagal 15 straipsnį priimamuose sprendimuose.
2. Nepažeisdama jokių specialių sąlygų, kurios gali būti priimtos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų sveikata, gali paskirti skerdyklą, į kurią tokie arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami.
18 straipsnis
Valstybių narių ir Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kurių tikslas – patikrinti, ar šios direktyvos, visų pirma 12 straipsnio 2 dalies, nuostatos yra taikomos praktiškai.
Jei pagal šį straipsnį atliekant patikrinimus paaiškėja svarbūs patvirtintam ūkiui nepalankūs faktai, Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir priima sprendimą, laikinai sustabdantį patvirtinimą. Galutinis sprendimas priimamas 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
Valstybių narių ekspertus, kuriems patikima atlikti tokius patikrinimus, paskiria Komisija, gavusi valstybės narės pasiūlymą.
Tokie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas su jais susijusias išlaidas, vardu.
Tokių patikrinimų dažnumas ir tvarka nustatomi 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
19 straipsnis
21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:
a) gali būti nuspręsta, kad iš tam tikros trečiosios šalies ar jos dalies importuojami gali būti tik tam tikros nustatytos veislės ar kategorijos arklinių šeimos gyvūnai;
b) nepaisant 15 straipsnio, turėtų būti nustatytos specialios sąlygos laikinam registruotų ar specialios paskirties arklinių šeimos gyvūnų įvežimui į Bendrijos teritoriją arba jų sugrąžinimui į Bendrijos teritoriją, jeigu jie buvo laikinai eksportuoti;
c) turėtų būti nustatytos sąlygos, kaip pakeisti laikiną įvežimą nuolatiniu;
d) vienai ar daugiau I priede išvardytų arklinių šeimos gyvūnų ligoms galėtų būti paskirta referencinė Bendrijos laboratorija, kuri numatytų bendradarbiavimo su atsakingomis už arklinių šeimos gyvūnų infekcinių ligų diagnozavimą valstybėse narėse funkcijas, užduotis ir procedūras.
IV
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20 straipsnis
I–IV priedai iš dalies keičiami laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.
21 straipsnis
1. Komisijai padeda 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 4 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.
22 straipsnis
Direktyva 90/426/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais V priedo A dalyje, yra panaikinama nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.
23 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
24 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
LIGOS, APIE KURIAS PRIVALOMA PRANEŠTI
Apie šias ligas privaloma pranešti:
— kergimo liga,
— įnosės,
— arklių encefalomielitas (visų rūšių, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą),
— infekcinė anemija,
— pasiutligė,
— juodligė,
— afrikinė arklių liga,
— vezikulinis stomatitas.
II PRIEDAS
PAVYZDYS
SVEIKATOS PAŽYMA ( 5 )
Paso Nr.: ….
Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu ( 6 ), kad nurodytasis arklinių šeimos gyvūnas atitinka šiuos reikalavimus:
a) jis buvo apžiūrėtas šiandien, ir nepastebėta jokių klinikinių ligos požymių;
b) jo nenumatyta skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ar infekcinių ligų likvidavimo programą;
c)
— jis nėra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl afrikinės arklių ligos,
— jis yra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai dėl priežasčių, susijusių su …gyvūnų sveikata, buvo taikomi apribojimai, tačiau karantino stotyje … nuo …iki … atlikus Direktyvos 2009/156/EC 5 straipsnio 5 dalyje numatytus tyrimus, ligų nebuvo aptikta ( 7 );
d) jis nėra kilęs iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, buvo taikomas draudimas, ir neturėjo kontakto su arklinių šeimos gyvūnais iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, apribojimai buvo taikomi:
— šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo,
— šešis mėnesius įnosių ar arklinių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančio arklinių šeimos gyvūno paskerdimo dienos,
— infekcinės anemijos atveju iki tos dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami,
— šešis mėnesius vezikulinio stomatito atveju,
— vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo,
— 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo,
— jei visi ligai imlios rūšies gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos;
e) kiek man žinoma, jie per paskutines 15 dienų neturėjo kontakto su infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančiais arklinių šeimos gyvūnais;
f) patikrinimo metu pirmiau nurodyti gyvūnai pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas buvo tinkami vežti numatytu reisu ( 9 ).
III PRIEDAS
PAVYZDYS
SVEIKATOS SERTIFIKATAS
Prekybai tarp valstybių narių
ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS
IV PRIEDAS
AFRIKINĖ ARKLIŲ LIGA
DIAGNOZĖ
A DALIS
Serologiniai tyrimai
Toliau aprašomas serologinis metodas – imunofermentinė analizė (IFA) pagal Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2016 m. leidimo, priimto 2012 m. gegužės mėn. pasaulinėje OIE delegatų asamblėjoje, 2.5.1 skyriaus B skirsnio 2 punktą.
VP7 virusinis baltymas yra visų devynių afrikinės arklių ligos viruso (AALV) serotipų imunodominuojantis pagrindinis antigenas. Įrodyta, kad rekombinantiniai AALV VP7 baltymai yra stabilūs ir nekenksmingi antigenai ir tinka naudoti AALV antikūnų, kurių tikslumo ir specifiškumo indeksas yra didelis, nustatymo procedūrose (Laviada et al., 1992b ( 10 ), Maree and Paweska, 2005 m.). Netiesioginė IFA ir blokavimo IFA yra du AAL VP7 IFA tyrimai, tinkami afrikinės arklių ligos serologinei diagnozei.
1. Netiesioginė IFA afrikinės arklių ligos viruso (AALV) antikūnams nustatyti
Šiam metodui taikomas konjugatas yra krieno peroksidaze konjuguojamas arklio gamaglobulinas, reaguojantis su arklių, mulų ir asilų serumu. Taikant Maree & Paweska (2005 m.) ( 11 ) aprašytą metodą kaip konjugatas naudojamas G baltymas, reaguojantis ir su zebrų serumu.
Antigeną galima gauti Ispanijos tyrimų centre Centro de Investigación en Sanidad Animal (CISA) per 4–6 mėnesius nuo prašymo pateikimo.
1.1. Tyrimų procedūra
1.1.1. Kietoji fazė
1.1.1.1. IFA plokštelės padengiamos rekombinantiniu AALV-4 VP7, praskiestu karbonato ir (arba) bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6. Plokštelės per naktį inkubuojamos 4 °C temperatūroje.
1.1.1.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos distiliuotu vandeniu, kuriame yra 0,01 % tūrio „Tween 20“ (plaunamojo tirpalo). Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
1.1.1.3. Plokštelės vienai valandai 37 °C temperatūroje blokuojamos fosfato buferiniu druskų tirpalu (PBS) + 5 % (m/V) nugriebto pieno (Nestlé Dry Skim Milk TM) po 200 μl duobutėje.
1.1.1.4. Blokuojantis tirpalas pašalinamas ir plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos.
1.1.2. Tiriamieji mėginiai
1.1.2.1. Serumo mėginiai, kuriuos reikia ištirti, bei teigiami ir neigiami kontroliniai serumai praskiedžiami santykiu 1:25 PBS + 5 % (m/V) nugriebto pieno + 0,05 % (V/V) „Tween 20“, po 100 μl į duobutę. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.
Titravimui paruošiamos dvigubo skiedimo eilutės nuo 1:25 (100 μl duobutėje), po vieną serumų mėginį plokštelės stulpeliui, tas pats atliekama su teigiamais ir neigiamais kontroliniais mėginiais. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.
1.1.2.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos distiliuotu vandeniu, kuriame yra 0,01 % tūrio „Tween 20“ (plaunamojo tirpalo). Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
1.1.3. Konjugatas
1.1.3.1. Paruošiama po 100 μl duobutėje krienų peroksidaze (HRP) konjuguoto arklio gamaglobulino, praskiesto su PBS + 5 % pieno + 0,05 % „Tween 20“ tirpalo, kurio pH 7,2. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.
1.1.3.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos distiliuotu vandeniu, kuriame yra 0,01 % tūrio „Tween 20“ (plaunamojo tirpalo). Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
1.1.4. Chromogenas / Substratas
1.1.4.1. Į duobutes pripilama po 200 μl chromogeno / substrato tirpalo (10 ml 80,6 mM DMAB (dimetil-aminobenzaldehido) + 10 ml 1,56 mM MBTH (3-metil-2-benzo-tiazolinhidrazono hidrochlorido) + 5 μlH2O2).
Spalvos kaita sustabdoma maždaug po 5–10 minučių pripylus 50 μl 3N H2SO4 (prieš neigiamam kontroliniam mėginiui pradedant nusidažyti).
Galima naudoti ir kitus chromogenus, pvz., ABTS (2,2′-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolin-6-sulfoninę rūgštį]), TMB (tetrametilbenzidiną) arba OPD (orto-fenildiaminą).
1.1.4.2. Plokštelės vertinamos esant 600 nm (arba 620 nm).
1.2. Rezultatų vertinimas
1.2.1. Ribinė vertė apskaičiuojama prie neigiamos kontrolės vertės pridedant 0,06 (0,06 yra standartinis 30 neigiamų serumų grupės nuokrypis).
1.2.2. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra mažesnės už ribinę vertę, laikomi neigiamais.
1.2.3. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra didesnės už ribinę vertę + 0,15, laikomi teigiamais.
1.2.4. Tiriamieji mėginiai, kurių absorbavimo vertės yra tarp pirmiau nurodytų, yra neįtikinami, ir rezultatams patvirtinti reikia atlikti kitą tyrimą.
2. Blokavimo IFA afrikinės arklių ligos viruso (AALV) antikūnams nustatyti
Konkurencinė blokavimo IFA yra skirta nustatyti specifiniams AALV antikūnams bet kurios arklinių šeimos gyvūnų, pvz., arklių, asilų, zebrų ir jų mišrūnų, serume, ir ją taikant galima išvengti specifiškumo, kartais pasitaikančio taikant netiesioginę IFA.
Šio tyrimo principas – reakcijos tarp rekombinantinio VP7, baltymo, absorbuoto IFA plokštelės, ir konjuguotojo AAL VP7 vienaląsčio specialiojo monokloninio antikūno (Mab), blokavimas. Tiriamojo serumo antikūnai stabdys reakciją tarp antigeno ir Mab, todėl pasikeis spalva. Kadangi Mab taip pat veikia prieš VP7, tyrimo tikslumas ir specifiškumas yra labai dideli.
Konkurencinę blokavimo IFA galima įsigyti rinkoje.
2.1. Tyrimų procedūra
2.1.1. Kietoji fazė
2.1.1.1. IFA plokštelės padengiamos 50–100 ng rekombinantinio AALV-4 VP7, praskiesto karbonato ir (arba) bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6. Inkubuojama per naktį 4 °C temperatūroje.
2.1.1.2. Plokštelės tris kartus nuplaunamos fosfato buferiniu druskų tirpalu (PBS) 0,1×, kuriame yra 0,135 M NaCl ir 0,05 % (V/V) „Tween 20“ (PBST) tirpalo. Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
2.1.2. Tiriamieji ir kontroliniai mėginiai
2.1.2.1. Serumo mėginiai, kuriuos reikia ištirti, bei teigiami ir neigiami kontroliniai serumai santykiu 1:5 praskiedžiami tirpalu, kuriame yra 0,35 M NaCl, 0,05 % (V/V) „Tween 20“ ir 0,1 % „Kathon“ tirpalo, 100 μl duobutei. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.
Titravimui paruošiamos tiriamųjų serumų dvigubo skiedimo serijos 8 duobutėse nuo 1:10 iki 1:280 (100 μl duobutėje), po vieną serumų mėginį plokštelės stulpeliui, tas pats atliekama su teigiamais ir neigiamais kontroliniais mėginiais. Vieną valandą inkubuojama 37 °C temperatūroje.
2.1.2.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos fosfato buferiniu druskų tirpalu (PBS) 0,1×, kuriame yra 0,135 M NaCl ir 0,05 % (V/V) „Tween 20“ (PBST) tirpalo. Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
2.1.3. Konjugatas
2.1.3.1. Paruošiama po 100 μl duobutėje krienų peroksidaze konjuguoto VP7 Mab. Šis Mab iš anksto praskiedžiamas 1/5 000 –1/15 000 1/1 „StabiliZyme Select® Stabilizer“ (SurModics. Nuoroda: SZ03) tirpalu distiliuotame vandenyje. 30 minučių inkubuojama 37 °C temperatūroje.
2.1.3.2. Plokštelės penkis kartus nuplaunamos fosfato buferiniu druskų tirpalu (PBS) 0,1×, kuriame yra 0,135 M NaCl ir 0,05 % (V/V) „Tween 20“ (PBST) tirpalo. Apverstos plokštelės atsargiai patapšnojamos ant sugeriamosios medžiagos, kad nusikratytų ant jų likęs plaunamasis tirpalas.
2.1.4. Chromogenas / Substratas
Į kiekvieną duobutę pripilama po 100 μl chromogeno substrato tirpalo (1 ml ABTS (2,2′-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolin-6-sulfoninės rūgšties]) 5 mg/ml + 9 ml substrato buferinio (0,1 M fosfato-citrato buferinio tirpalo, kurio pH 4 ir kuriame yra 0,03 % H2O2) ir 10 minučių inkubuojama kambario temperatūroje. Spalvos kaita sustabdoma pripilant į kiekvieną duobutę 100 μl 2 % (m/V) SDS (natrio dodecilo sulfato).
2.1.5. Vertinimas
Vertiname IFA analizatoriumi, nustačius 405 nm.
2.2. Rezultatų vertinimas
2.2.1. Nustatoma kiekvieno mėginio blokavimo procentinė dalis (BP), taikant toliau pateiktą formulę; čia „Abs“ – antikūnai:
2.2.2. Mėginiai, kurių BP vertė viršija 50 %, turėtų būti laikomi teigiamais AALV antikūnams.
2.2.3. Mėginiai, kurių BP vertė yra mažesnė kaip 45 %, turėtų būti laikomi neigiamais AALV antikūnams.
2.2.4. Mėginiai, kurių BP vertė yra 45–50 %, turėtų būti laikomi neįtikinamais ir tiriami dar kartą. Jeigu tyrimo rezultatai ir vėl yra neįtikinami, gyvūnai tiriami dar kartą, imant mėginius ne anksčiau kaip praėjus dviem savaitėms nuo neįtikinamu laikyto mėginio paėmimo.
B DALIS
Sukėlėjo nustatymas
Tikralaikė atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija (tlATPGR)
Nukleorūgšties metodais pagrįstais sukėlėjo nustatymo tyrimais turi būti nustatomos devynių AALV serotipų kontrolinės padermės.
2.1 punkte aprašytas serologinis metodas yra pagrįstas Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2016 m. leidimo, priimto 2012 m. gegužės mėn. pasaulinėje OIE delegatų asamblėjoje, 2.5.1 skyriaus B skirsnio 1.2 punktu.
Bet koks ATPGR nustatymo metodas, naudojamas tiriant kraujo ar blužnies mėginius, pagal Direktyvą 2009/156/EB turi būti toks pat tikslus kaip 2 punkte aprašytų metodų arba tikslesnis.
Inaktyvuotų 1–9 serotipų virusų kontrolinių padermių galima gauti iš Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos arba OIE etaloninės afrikinės arklių ligos tyrimų laboratorijos Alchetėje, (Ispanija).
1. Virusinių RNR išskyrimas
Siekiant užtikrinti tinkamą atsaką, reikia iš mėginio išskirti aukštos kokybės AALV RNR. Nukleorūgštis iš klinikinių mėginių galima išskirti taikant įvairius laboratorijose naudojamus ir rinkoje parduodamus metodus.
Rinkiniai, kuriais prekiaujama rinkoje, taikomi naudojant skirtingus RNR išskyrimo metodus. Dauguma metodų yra grindžiami viena iš šių procedūrų:
— nukleorūgščių išskyrimas fenolio-chloroformo metodu,
— nukleorūgščių adsorbcija filtravimo sistema,
— nukleorūgščių adsorbcija magnetinių rutuliukų sistema.
Toliau pateiktas laboratorijoje taikomo RNR išskyrimo metodo pavyzdys.
1.1. 1 g audinio mėginys homogenizuojamas 1 ml denatūravimo tirpalo (4 M guanidino tiocianato, 25 mM natrio citrato, 0,1 M 2-merkaptoetanolio, 0,5 % sarkozilo).
1.2. Po centrifugavimo prie supernatanto pridedama 1 μg mielių RNR, 0,1 ml 2 M natrio acetato, kurio pH 4, 1 ml fenolio ir 0,2 ml chloroformo / izoamilo alkoholio mišinio (49/1).
1.3. Suspensija stipriai pakratoma ir 15 minutę aušinama ant ledo.
1.4. Po centrifugavimo vandeninėje fazėje esanti RNR ekstrahuojama fenoliu, nusodinama etanoliu ir pakartotinai nusodinama steriliame vandenyje.
2. Tikralaikės ATPGR procedūra
2.1. Konkrečios grupės tikralaikė ATPGR (Agüero et al., 2008 m. ( 12 ))
Ši konkrečios grupės tikralaikė ATPGR skirta AALV VP7 ir ją taikant galima nustatyti visus žinomus AALV serotipus ir šiuo metu paplitusias padermes. Ją taikė ir gerų rezultatų gavo Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės etaloninės laboratorijos, dalyvavusios kvalifikacijos tikrinimo pratybose, kurias 2009–2015 m. kasmet rengė Europos Sąjungos etaloninė laboratorija. Be to, 2015 m. OIE etaloninių laboratorijų tinklui atliekant tarptautinį tarplaboratorinį lyginamąjį tyrimą šis protokolas pateko tarp davusiųjų geriausių rezultatų.
Pradmenų ir zondų sekos AALV rūšių virusams nustatyti:
|
tiesioginis pradmuo |
5′-CCA-GTA-GGC-CAG-ATC-AAC-AG-3′ |
|
atvirkštinis pradmuo |
5′-CTA-ATG-AAA-GCG-GTG-ACC-GT-3′ |
|
MGB „TaqMan“ zondas |
5′-FAM-GCT-AGC-AGC-CTA-CCA-CTA-MGB-3′ |
2.1.1. Pradinė pradmens koncentracija skiedžiama iki 8 μM darbinės koncentracijos (toliau – 8 μM pradinė pradmens darbinė koncentracija), o zondas skiedžiamas iki 50 μM darbinės koncentracijos (toliau – 50 μM pradinė zondo darbinė koncentracija). Bandymo plokštelės išdėstymas turėtų būti konfigūruojamas ir įvedamas į tikralaikės PGR įrenginio programinę įrangą. Remiantis išdėstymu, į kiekvieną duobutę, kurioje bus laikomi RNR mėginiai ir teigiami arba neigiami kontroliniai mėginiai, įpilama 2,5 μl kiekvieno 8 μM pradinio darbinio pradmens tirpalo (galutinė pradmens koncentracija bus 1 μM 20 μl ATPGR mišinio). Plokštelė laikoma ant ledo.
2.1.2. 2 μl izoliuotosios RNR (tiriamieji mėginiai ir teigiami kontroliniai mėginiai) arba 2 μl vandens be ribonukleazių (neigiamos reakcijos kontroliniai mėginiai) sumaišomi su tiesioginiais ir atvirkštiniais pradmenimis. Mišinys denatūruojamas kaitinant 5 min. 95 °C temperatūroje, paskui ne trumpiau kaip 5 min. greitai ataušinamas ant ledo.
2.1.3. Laikantis gamintojo instrukcijų paruošiamas atitinkamo tūrio vienetapės tikralaikės ATPGR reakcijų mišinys tam tikram tirtinų mėginių skaičiui. Į kiekvieną duobutę, kurioje bus laikomi RNR mėginiai, įpilama 0,1 μl 50 μM pradmens darbinio tirpalo (galutinė pradmens koncentracija bus 0,25 μM kiekvienoje duobutėje su RNR mėginiais). PGR plokštelėje į kiekvieną duobutę, kurioje yra denatūruotų pradmenų ir RNR, įpilama po 13 μl vienetapės tikralaikės ATPGR reakcijų mišinio.
2.1.4. Plokštelė dedama į tikralaikį termociklerį, užprogramuotą atvirkštinei transkripcijai ir kDNR amplifikacijai arba fluorescenciniam aptikimui. Amplifikacijos sąlygos: pirmas atvirkštinės transkripcijos etapas, trunkantis 25 min. esant 48 °C temperatūrai, paskui – 10 min. esant 95 °C temp. (vadinamasis karštas paleidimas), 40 ciklų po 15 sek. esant 95 °C temp., 35 sek. esant 55 °C temp. ir 30 sek. esant 72 °C temp. (arba, jeigu naudojami greitos reakcijos reagentai ir termocikleriai, – 40 ciklų po 2 sek. esant 97 °C temp. ir 30 sek. esant 55 °C temp.). Fluorescencijos duomenys gaunami pasibaigus 55 °C temperatūros etapui.
2.1.5. Jeigu gaunamos netipiškos amplifikacijos kreivės, tyrimas laikomas negaliojančiu.
Jeigu Ct vertė (ciklų, per kuriuos vykstant reakcijai gautos fluorescencijos intensyvumas viršija fluorescencijos ribas, skaičius) yra mažesnė už nustatytąją Ct ribą (35 per 40 PGR ciklų) arba jai lygi (Ct ≤ 35), mėginiai laikomi teigiamais.
Jeigu Ct vertė yra didesnė už nustatytąją Ct ribą (35 per 40 PGR ciklų, Ct ≥ 35), mėginiai laikomi neįtikimais.
Jeigu gaunama horizontali amplifikacijos kreivė, kuri nekerta ribinės linijos per 40 PGR ciklų, mėginiai laikomi neigiamais.
2.2. Konkrečios grupės tikralaikė ATPGR (Guthrie et al., 2013 m. ( 13 ))
Tikralaikė ATPGR naudojant fluorescencijos rezonansinės energijos perdavimo zondus AALV nukleorūgščiai nustatyti.
Aprašytas AALV ATPGR tyrimas buvo sukurtas naudojant šiuo metu paplitusių labai įvairių AALV lauko padermių sekas (Quan et al., 2010 m. ( 14 )). Tai apima ir patentuotą sintetinį išorinį kontrolinį tyrimą, skirtą patikrinti, ar tyrimo komponentai veikia tinkamai.
Vienetapės tikralaikės PGR rinkiniais prekiaujama rinkoje. Toliau pateikti kai kurie pagrindiniai etapai, aprašyti Guthrie et al. (2013 m.), kuriuos galima keisti atsižvelgiant į konkrečios vietos arba atvejo reikalavimus, naudojamus rinkinius ir turimą įrangą.
Pradmenų ir zondų sekos AALV rūšių virusams nustatyti:
|
tiesioginis pradmuo |
5′-AGA-GCT-CTT-GTG-CTA-GCA-GCC-T-3′ |
|
atvirkštinis pradmuo |
5′-GAA-CCG-ACG-CGA-CAC-TAA-TGA-3′ |
|
MGB „TaqMan“ zondas |
5′-FAM-TGC-ACG-GTC-ACC-GCT-MGB-3′ |
2.2.1. Pradiniai pradmenų ir zondų mišinių tirpalai yra 25 kartus koncentruoti 5 μΜ (tiesioginiams ir atvirkštiniams pradmenims) ir 3 μΜ (zondams). Bandymo plokštelės išdėstymas turėtų būti konfigūruojamas ir įvedamas į tikralaikės PGR įrenginio programinę įrangą. Remiantis išdėstymu, į atitinkamas plokštelės duobutes dedama po 5 μl RNR mėginių, įskaitant tiriamuosius mėginius bei teigiamus ir neigiamus kontrolinius mėginius.
2.2.2. RNR denatūruojama kaitinant 5 min. 95 °C temperatūroje, paskui ne trumpiau kaip 3 min. greitai ataušinama ant ledo.
2.2.3. Laikantis gamintojo instrukcijų paruošiamas atitinkamo tūrio vienetapės tikralaikės ATPGR reakcijų mišinys tam tikram tirtinų mėginių skaičiui. Į reakcijos mišinį įpilamas 1 μl 25 kartus koncentruoto pradinio pradmens ir zondo mišinio tirpalas (žr. 2.2.1 punktą), kad kiekvienoje duobutėje būtų gauta 200 nM (kiekvieno pradmens) ir 120 nM (zondo) galutinė koncentracija. PGR plokštelėje į kiekvieną duobutę, kurioje yra denatūruotos RNR, įpilama po 20 μl reakcijų mišinio.
2.2.4. Remiantis gamintojo rekomendacijomis, plokštelė dedama į tikralaikį termociklerį, užprogramuotą atvirkštinei transkripicijai ir kDNR amplifikacijai arba fluorescenciniam aptikimui. Amplifikacijos sąlygos, pvz, yra: pirmas atvirkštinės transkripcijos etapas, trunkantis 10 min. esant 48 °C temperatūrai, paskui – 10 min. esant 95 °C temp. ir 40 ciklų po 15 sek. esant 95 °C temp. ir 45 sek. esant 60 °C temp.
2.2.5. Jeigu atliekant AALV ATPGR tyrimą įprastinė fluorescencija visuose kartotiniuose mėginiuose per 36 PGR ciklus viršija 0,1 ribą, mėginiai laikomi teigiamais.
Jeigu atliekant AALV ATPGR tyrimą įprastinė fluorescencija bent viename kartotiniame mėginyje per 36–40 PGR ciklų viršija 0,1 ribą, mėginiai laikomi neįtikinamais.
Jeigu atliekant AALV ATPGR tyrimą įprastinė fluorescencija visuose kartotiniuose mėginiuose per 40 PGR ciklų neviršija 0,1 ribos ir jeigu atliekant patentuotą sintetinį išorinį kontrolinį tyrimą įprastinė fluorescencija per 33 PGR ciklus viršijo 0,1 ribą, mėginiai laikomi neigiamais.
V PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai
(nurodyta 22 straipsnyje)
|
Tarybos direktyva 90/426/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 42). |
|
|
Tarybos direktyva 90/425/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 29). |
tik 15 straipsnio 3 dalis |
|
Tarybos direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56). |
tik 26 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į Direktyvą 90/426/EEB |
|
Komisijos sprendimas 92/130/EEB (OL L 47, 1992 2 22, p. 26). |
|
|
Tarybos direktyva 92/36/EEC (OL L 157, 1992 6 10, p. 28). |
tik 1 straipsnis |
|
1994 m. Stojimo akto I priedo V.E.I.A.3 punktas (OL C 241, 1994 8 29, p. 132). |
|
|
Komisijos sprendimas 2001/298/EB (OL L 102, 2001 4 12, p. 63). |
tik 1 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 2 punkte pateikta nuoroda į Direktyvą 90/426/EEB |
|
Komisijos sprendimas 2002/160/EB (OL L 53, 2002 2 23, p. 37). |
|
|
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1). |
tik III priedo 10 punktas |
|
2003 m. Stojimo akto II priedo 6.B.I.16 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 381). |
|
|
Tarybos direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321). |
tik 15 straipsnis |
|
Tarybos direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352). |
tik Priedo I.2. punktas |
|
Tarybos direktyva 2008/73/EB (OL L 219, 2008 8 14, p. 40). |
tik 7 straipsnis |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas
(nurodytas 22 straipsnyje)
|
Direktyva |
Taikymo pradžios data |
|
90/426/EEB |
1992 m. sausio 1 d. |
|
90/425/EEB |
1992 m. liepos 1 d. |
|
91/496/EEB |
1992 m. liepos 1 d. |
|
92/36/EEB |
1992 m. gruodžio 31 d. |
|
2004/68/EB |
2005 m. lapkričio 19 d. |
|
2006/104/EB |
2007 m. sausio 1 d. |
|
2008/73/EB |
2010 m. sausio 1 d. |
VI PRIEDAS
Atitikmenų lentelė
|
Direktyva 90/426/EEB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnio a ir b punktai |
2 straipsnio a ir b punktai |
|
2 straipsnio c dalis |
2 straipsnio c dalies i ir ii punktai |
|
2 straipsnio d–i dalys |
2 straipsnio d–i dalys |
|
3 straipsnis |
3 straipsnis |
|
4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |
4 straipsnio 1, 2 iki 3 dalys |
|
4 straipsnio 4 dalies i ir ii punktai |
4 straipsnio 4 dalies a ir b punktai |
|
4 straipsnio 5 dalies a punkto pirma–šešta įtraukos |
4 straipsnio 5 dalies a punkto i–vi įtraukos |
|
4 straipsnio 5 dalies b punktas |
4 straipsnio 5 dalies b punktas |
|
4 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos pirma–aštunta įtraukos |
4 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a–h įtraukos |
|
4 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos |
4 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos |
|
5 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalies a punktas |
5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai |
|
5 straipsnio 2 dalies b punktas |
5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a ir b punktai |
|
5 straipsnio 2 dalies c punktas |
5 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalies d punktas |
5 straipsnio 4 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalies a ir b punktai |
5 straipsnio 5 dalies a ir b punktai |
|
5 straipsnio 3 dalies c punkto pirma ir antra įtraukos |
5 straipsnio 5 dalies c punkto pirmos pastraipos i ir ii punktai |
|
5 straipsnio 3 dalies c punkto antros įtraukos paskutinis sakinys |
5 straipsnio 5 dalies c punkto antra pastraipa |
|
5 straipsnio 3 dalies d ir e punktai |
5 straipsnio 5 dalies d ir e punktai |
|
6 straipsnis |
6 straipsnis |
|
7 straipsnis |
7 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos |
8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
|
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
8 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
9 straipsnis |
9 straipsnis |
|
10 straipsnis |
10 straipsnis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
11 straipsnis |
|
11 straipsnio 2 dalis |
— |
|
12 straipsnis |
12 straipsnis |
|
13 straipsnis |
13 straipsnis |
|
14 straipsnis |
14 straipsnis |
|
15 straipsnis |
15 straipsnis |
|
16 straipsnio 1 dalies a–f punktai |
16 straipsnio 1 dalies a–f punktai |
|
16 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys |
— |
|
16 straipsnio 2 dalis |
16 straipsnio 2 dalis |
|
17 straipsnis |
18 straipsnis |
|
18 straipsnis |
17 straipsnis |
|
19 straipsnio i–iv punktai |
19 straipsnio a–d punktai |
|
22 straipsnis |
— |
|
23 straipsnis |
20 straipsnis |
|
24 straipsnio 1 ir 2 dalys |
21 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
24 straipsnio 3 dalis |
— |
|
25 straipsnio 1 ir 2 dalys |
21 straipsnio 1 ir 3 dalys |
|
26 straipsnis |
— |
|
27 straipsnis |
— |
|
— |
22 straipsnis |
|
— |
23 straipsnis |
|
28 straipsnis |
24 straipsnis |
|
A priedas |
I priedas |
|
B priedas |
II priedas |
|
C priedas |
III priedas |
|
D priedas |
IV priedas |
|
— |
V priedas |
|
— |
VI priedas |
( 1 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 55.
( 2 ) OL L 157, 1992 6 10, p. 19.
( 3 ) OL L 121, 1964 7 29, p. 1977.
( 4 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 5 ) Ši pažyma nereikalinga esant dvišaliam susitarimui, numatytam Direktyvos 2009/156/EC 6 straipsnyje.
( 6 ) Galioja 10 dienų.
( 7 ) Netinkamą išbraukti.
( 8 ) Pase būtina nurodyti paskiepijimo datą.
( 9 ) Ši pažyma neatleidžia vežėjų nuo pareigų pagal galiojančias Bendrijos nuostatas, ypač dėl gyvūnų tinkamumo vežti.
( 10 ) Laviada M.D., Roy P. and Sanchez-Vizcaiono J.M (1992b). Adaptation and evaluation of an indirect ELISA and immunoblotting test for African horse sickness antibody detection. Skaityti: Bluetongue, African Horse Sickness and Related Orbiviruses: Proceedings of the Second International Symposium. Walton T.E. & Osburn B.l., Eds. CRC Press, Boca Raton, Florida, USA, 646–650.
( 11 ) Maree S. and Paweska J.T. (2005 m.) Preparation of recombinant African horse sickness virus VP7 antigen via a simple method and validation of a VP7-based indirect ELISA for the detection of group-specific IgG antibodies in horse sera. J. Virol. Methods, 125 (1), 55–65.
( 12 ) Agüero M., Gomez-Tejedor C., Angeles Cubillo M., Rubio C., Romero E. and Jimenez-Clavero A. (2008 m.). Real-time fluorogenic reverse transcription polymerase chain reaction assay for detection of African horse sickness virus. J. Vet. Diagn. Invest., 20, 325–328.
( 13 ) Guthrie AJ, MacLachlan NJ, Joone C, Lourens CW, Weyer CT, Quan M, Monyai MS, Gardner IA. Diagnostic accuracy of a duplex real-time reverse transcription quantitative PCR assay for detection of African horse sickness virus. Journal of Virological Methods. 2013;189(1):30–5.
( 14 ) Quan, M., Lourens, C.W., MacLachlan, N.J., Gardner, I.A., Guthrie, A.J., 2010 m. Development and optimisation of a duplex real-time reverse transcription quantitative PCR assay targeting the VP7 and NS2 genes of African horse sickness virus. J. Virol. Methods 167, 45–52.