(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 91/2009 (2) tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, kurį atlikus buvo nustatytos tos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Nustačius galutinį antidempingo muitą Komisija gavo įrodymų, kad šių priemonių buvo vengiama perkraunant produktus Malaizijoje.

(3)

Todėl 2010 m. lapkričio 28 d. Komisija Reglamentu (ES) Nr. 966/2010 (3) inicijavo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 91/2009, vengimo (toliau – vengimo tyrimas).

(4)

2011 m. liepos 26 d. Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 723/2011 (4) (toliau – priemonių vengimo reglamentas) išplėtė Reglamentu (EB) Nr. 91/2009 nustatyto antidempingo muito taikymą tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės.

(5)

2016 m. vasario 27 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/278 (5) panaikino Reglamentu (EB) Nr. 91/2009 nustatytą galutinį antidempingo muitą, kurio taikymas išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 723/2011.

(6)

Teisingumo Teismas 2019 m. liepos 3 d. Sprendimu Eurobolt byloje C-644/17 (6) paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 723/2011 negaliojančiu tiek, kiek jis buvo priimtas pažeidžiant konsultavimosi procedūrą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (7) 15 straipsnio 2 dalyje.

(7)

Teisingumo Teismas konstatavo, kad Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Patariamajam komitetui pateikti visą susijusią informaciją ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki jo posėdžio pradžios yra vienas iš esminių procedūros teisėtumo reikalavimų, kurių pažeidimas lemia atitinkamo akto panaikinimą (8). Teisingumo Teismo teigimu, ši nuostata buvo pažeista, nes apie Nyderlandų tvirtinimo detalių importuotojo iš Malaizijos „Eurobolt“ pastabas valstybėms narėms nebuvo pranešta likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki Patariamojo komiteto posėdžio pradžios.

(8)

Pagal SESV 266 straipsnį Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. Komisija atnaujino vengimo tyrimą, kad ištaisytų Teisingumo Teismo nustatytą pažeidimą (9).

(9)

Vengimo tyrimas atnaujintas tiek, kiek būtina Teisingumo Teismo sprendimui Eurobolt byloje C-644/17 įgyvendinti, t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi procedūriniai reikalavimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta patariamojo komiteto procedūra (10). Per tą laiką ta procedūra buvo pakeista nagrinėjimo procedūra komitete, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje (11).

(10)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad iš esmės Europos Sąjungos teisės aktai turi būti priimami pagal jų priėmimo metu galiojančias procedūrines taisykles. Pagrindinio tyrimo metu galiojusios redakcijos Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalis buvo panaikinta. Todėl tokia procedūra kaip dabartinis atnaujinamas vengimo tyrimas, kuris buvo inicijuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 3 dalį, gali nuo Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalies panaikinimo, kai buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 723/2011, būti baigta remiantis tik šiuo metu galiojančia komiteto procedūra, skirta vengimo priemonėms nustatyti (12). Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1225/2009, iš dalies pakeisto ir kodifikuoto Reglamentu (ES) 2016/1036, 15 straipsnio 3 dalimi, atnaujinant tyrimą taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nustatyta procedūra.

(11)

2011 m. birželio 13 d. pateiktoje medžiagoje „Eurobolt“ suabejojo Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio aiškinimo teisėtumu dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji teigė, kad išplėstosios priemonės neturėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, jei jis tikrai Malaizijos kilmės. Antra, „Eurobolt“ suabejojo Komisijos įgaliojimais ex officio vengimo tyrime įtarti žalą remiantis pradinio tyrimo duomenimis, nepateikiant žalos įrodymų.

(12)

Komisija pažymėjo, kad nė vienas tvirtinimas nebuvo susijęs su sprendimo vykdymu. Taigi „Eurobolt“ pastabos buvo susijusios su klausimais, nepatenkančiais į sprendimo vykdymo sritį. Bet kuriuo atveju minėtus tvirtinimus taip pat būtų galima atmesti iš esmės.

(13)

Dėl pirmojo „Eurobolt“ tvirtinimo ir kaip nurodyta priemonių vengimo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi leidžiama išplėsti priemonių taikymą panašaus produkto importui iš trečiųjų šalių. Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys, kurias leidžiama taikyti tos trečiosios šalies tikriesiems gamintojams. Kadangi atlikus vengimo tyrimą nustatyta priemonių vengimo praktika atitinka OLAF ir Malaizijos valdžios institucijų atliktų tyrimų išvadas, priemonių vengimo reglamento 1 straipsniu antidempingo priemonių taikymas išplėstas iš Malaizijos siunčiamam importuojamam produktui. Tačiau kiekviena bendrovė, įrodžiusi, kad ji yra tikrasis Malaizijos gamintojas, buvo atleista nuo išplėstųjų priemonių. Be to, pagal priemonių vengimo reglamento 2 straipsnį buvo galima prašyti ateityje taikyti išimtis. Todėl, kadangi buvo patvirtinta, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Malaizijoje (žr. priemonių vengimo reglamento 34 ir 45 konstatuojamąsias dalis), o tikrų Malaizijos gamintojų eksportas buvo atleistas nuo išplėstųjų priemonių, „Eurobolt“ pirmasis tvirtinimas buvo atmestas.

(14)

Dėl „Eurobolt“ antrojo teiginio reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, inter alia, reikalaujama „įrodymų dėl žalos arba kad ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme […]“. (tekstą pasviruoju šriftu išskyrė šio teksto autoriai). Šie du reikalavimai nėra taikomi abu kartu. Iš priemonių vengimo reglamento 37 ir 38 konstatuojamųjų dalių matyti, kad dėl priemonių vengimo pradiniu reglamentu nustatyto antidempingo muito taisomasis poveikis sumažėjo tiek kainų, tiek kiekio atžvilgiu. Todėl pagrindinio reglamento 13 straipsnio teisiniai reikalavimai yra įvykdyti. Taigi iš naujo vertinti arba vėl naudoti pradinio tyrimo duomenų apie žalą dėl importo iš Kinijos nereikėjo ir nebuvo teisiškai privaloma. Todėl ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(15)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad į 2011 m. birželio 13 d.„Eurobolt“ pateiktą informaciją buvo tinkamai atsižvelgta, o į „Eurobolt“ tvirtinimus buvo atsakyta priemonių vengimo reglamente, visų pirma jo 2.8 ir 4 skirsniuose. Be to, svarbu pažymėti, kad „Eurobolt“ neabejojo nei Kinijos kilmės produktų perkrovimo Malaizijoje įrodymais, nei išvada, kad bendrovės, iš kurių „Eurobolt“ įsigijo nagrinėjamąjį produktą, pateikė Komisijai klaidinančią informaciją ir negalėjo įrodyti, kad jos yra tikri Malaizijos gamintojai.

(16)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1374, kuriuo atnaujintas vengimo tyrimas, suinteresuotosios šalys paragintos pateikti pastabų dėl priemonių vengimo tyrimo atnaujinimo. Pastabas pateikė dvi šalys.

(17)

„Eurobolt“ teigė, kad Teisingumo Teismo nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalies pažeidimas negali būti ištaisytas ex post, nes pažeistas esminis procedūrinis reikalavimas, todėl dėl jo visas pradinis vengimo tyrimas yra niekinis.

(18)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas dėl toliau išvardytų priežasčių. 15 straipsnio 2 dalies pažeidimas nereiškia, kad visas tyrimas yra niekinis, nes Teismo nustatytas pažeidimas nėra susijęs su esminėmis išvadomis dėl priemonių vengimo. Todėl pažeidimą galima ištaisyti atnaujinant vengimo tyrimą nuo to etapo, kuriuo buvo padarytas pažeidimas. Tai reiškia, kad „Eurobolt“ pirminės pastabos kartu su įgyvendinimo akto projektu buvo perduotos komitetui pagal šiuo metu galiojančią procedūrą, skirtą vengimo priemonėms nustatyti. Tai 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta procedūra. Taikytinas teisinis terminas, iki kurio komitetas turi gauti atitinkamą informaciją, yra ne vėliau kaip likus 14 dienų iki to komiteto posėdžio. Tai suteikia galimybę komitetui, kurį sudaro valstybių narių atstovai, susipažinti su visa svarbia informacija, kad valstybės narės galėtų suformuluoti poziciją dėl įgyvendinimo akto projekto. Kaip neseniai pripažino Teisingumo Teismas, administracinės procedūros atnaujinimas ir pakartotinis antidempingo muitų nustatymas prekėms, importuotoms panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, taip pat negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (13).

(19)

Jeigu antidempingo reglamentas Teisingumo Teismo sprendimu paskelbiamas negaliojančiu, tą sprendimą įgyvendinanti institucija (šiuo atveju Komisija) turi galimybę atnaujinti tyrimą, po kurio buvo priimtas minėtas reglamentas (14). Be to, išskyrus atvejus, kai dėl nustatyto pažeidimo visas tyrimas tampa niekinis, atitinkama institucija, siekdama pakeisti ankstesnį aktą, kuris paskelbtas negaliojančiu, gali tyrimą atnaujinti nuo to etapo, kai buvo padarytas pažeidimas (15).

(20)

„Eurobolt“ taip pat teigė, kad Komisija neturėtų vėl nustatyti vengimo priemonių, nes jos nustojo galioti ir buvo panaikintos.

(21)

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ištaisydama procedūrinį pažeidimą ir patvirtindama tyrimo išvadas, kurios nebuvo užginčytos aptariamu sprendimu, Komisija vykdo savo prievolę nustatyti priemones nagrinėjamajam produktui, importuotam šių priemonių taikymo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2016 m. vasario 27 d. Todėl Komisija „Eurobolt“ teiginį atmetė.

(22)

Kita šalis, Europos tvirtinimo detalių platintojų asociacija (European Fastener Distributor Association (EFDA)), tvirtino, kad „nuolat neatsižvelgiama į pagrįstas ir rūpestingai apsvarstytas Europos tvirtinimo detalių platintojų ir jiems atstovaujančių organizacijų pastabas.“ EFDA taip pat teigė, kad tais atvejais, kai importuotojai gali įrodyti, jog veikė atsakingai ir ėmėsi visų pagrįstų ir tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad importuojamas produktas būtų teisėtai pagamintas Malaizijoje, jie neturėtų būti atsakingi už antidempingo muito mokėjimą, o visi tokie sumokėti muitai turėtų būti grąžinti.

(23)

Komisija atmetė pirmąjį EFDA tvirtinimą, nes asociacija neįrodė, kad vykdant tyrimo atnaujinimo procedūrą buvo padarytas koks nors konkretus tinkamo proceso pažeidimas ir nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų.

(24)

Kalbant apie antrąjį EFDA tvirtinimą, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vengimo praktika, procesas ar veikla vykdoma už Sąjungos ribų, išimtys gali būti suteikiamos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, nevengia priemonių. Todėl nėra galimybės taikyti išimtį remiantis importuotojo atsakingu veikimu, kai priemonių vengiama už ES ribų (kaip yra šiuo atveju). Veikiau eksportuotojas turi įrodyti, kad yra tikras Malaizijos gamintojas, ir prašyti taikyti išimtį. Kaip minėta priemonių vengimo reglamento 4 skirsnyje, kai kurie Malaizijos eksportuotojai pateikė prašymus ir buvo svarstoma, ar jiems taikyti išimtis, ir Komisija tokias išimtis suteikė iš viso devynioms bendrovėms. Todėl Komisija atmetė antrąjį EFDA tvirtinimą.

(25)

Atsižvelgusi į pateiktas pastabas ir jas išanalizavusi, Komisija padarė išvadą, kad iš Malaizijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos kilmės, turėtų būti vėl nustatytos pradinės priemonės.

(26)

Visoms šalims, kurios apie save pranešė atnaujinus vengimo tyrimą, buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta vėl nustatyti antidempingo muitą. Joms buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabas pateikė „Eurobolt“ ir EFDA.

(27)

Pirma, „Eurobolt“ teigė, kad dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimų visas tyrimas yra niekinis, todėl jų negalima ištaisyti ex post. Antra, „Eurobolt“ teigė, kad pakartotinis priemonių, kurių teisinis pagrindas yra PPO pripažintas neteisėtu, nustatymas pažeidžia teisinės valstybės principą ir gero administravimo principą. Trečia, „Eurobolt“ teigė, kad dėl Komisijos pasiūlymo vėl nustatyti priemones neužtikrinama veiksminga teisminė apsauga, nes tai reiškia, kad Komisija bet kokį pažeidimą gali paprasčiausiai ištaisyti ex post, o tai trikdo galios pusiausvyrą prekybos apsaugos tyrimuose. Ketvirta, „Eurobolt“ teigė, kad Komisijos pasiūlyme neatsižvelgiama į Nyderlandų Hoge Raad (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) sprendimą Eurobolt prieš Staatssecretaris van Financiën (16), ir paragino Komisiją nesikišti į išimtinę muitinės kompetenciją priimti sprendimą dėl „Eurobolt“ sumokėtų vengimo muitų grąžinimo.

(28)

Dėl pirmojo „Eurobolt“ argumento, kuris jau buvo pateiktas atnaujinus vengimo tyrimą, Komisija nurodo 18 ir 19 konstatuojamąsias dalis. Kadangi naujų argumentų nepateikta, šis tvirtinimas atmestas.

(29)

Dėl antrojo „Eurobolt“ argumento Komisija nusprendė suderinti priemones su PPO kolegijų ir apeliacinio komiteto išvadomis, dėl kurių buvo priimtas 2016 m. vasario 26 d. reglamentas (žr. 5 konstatuojamąją dalį). Ji nusprendė, kad tai neturi daryti poveikio ex tunc. Vėliau Komisija privalėjo imtis būtinų veiksmų, kad būtų įvykdytas Teisingumo Teismo sprendimas, t. y. ištaisyti Teismo nustatytą pažeidimą. Kadangi procedūrinė klaida galėjo būti ištaisyta ir buvo patvirtintos išvados dėl priemonių vengimo, Komisija, remdamasi neginčijamomis vengimo tyrimo išvadomis, turėjo teisę vėl nustatyti priemonių vengimo muitus priemonių taikymo laikotarpiu. Nė vienas iš pirmiau nurodytų veiksmų nėra susijęs su gero administravimo principo pažeidimu. Bet kuriuo atveju „Eurobolt“ paminėjo gero administravimo principą, tačiau nenurodė, kuri teisė šiuo atžvilgiu tariamai buvo pažeista (17). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(30)

Dėl trečiojo „Eurobolt“ argumento pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismo sprendimo dėl negaliojimo pripažinimo apimtis ir motyvai turi būti nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo CM Eurologistik ir GLS, C-283/14 ir C-284/14, EU:C:2016:57, 49 punktas ir jame nurodyta teismo praktika) ir gali būti tokie, kad gali nereikėti nedelsiant grąžinti visų atitinkamų muitų (2018 m. kovo 15 d. Teismo sprendimo Deichmann SE prieš Hauptzollamt Duisburg, C-256/16, 70 punktas). Šiuo atveju dėl pažeidimo ne visas tyrimas tapo niekinis. Kaip nurodyta 7–10 konstatuojamosiose dalyse, šiuo atveju procedūrinio reikalavimo pažeidimas galėjo būti ištaisytas ir priemonė galėjo būti vėl nustatyta pagal taikytinas procedūrines taisykles. Šios prievolės nepažeidžia veiksmingos teisminės apsaugos principo. Todėl Komisija atmetė ir šį tvirtinimą.

(31)

Dėl ketvirtojo „Eurobolt“ argumento, išdėstyto 8 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turėjo imtis būtinų priemonių, kad įvykdytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą. Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo sprendimas, be kita ko, susijęs su klausimu, ar grąžinant antidempingo muitus turėtų būti mokamos palūkanos, negalėjo atleisti Komisijos nuo prievolės, kylančios iš Teisingumo Teismo sprendimo. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat savo veiksmais neperima valstybių narių muitinių kompetencijos, kaip pripažino Teisingumo Teismas sprendimuose C&J Clark International (18) ir Deichmann (19). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(32)

EFDA išreiškė apgailestavimą, kad buvo atmestas jos ankstesnis prašymas atleisti importuotojus nuo antidempingo muitų tais atvejais, kai importuotojai galėjo įrodyti, kad buvo deramai užtikrinta, jog importuotas produktas yra teisėtai pagamintas Malaizijoje. EFDA paprašė Komisijos persvarstyti jai susirūpinimą keliančius klausimus.

(33)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, nėra galimybės taikyti išimtį remiantis importuotojo atsakingu veikimu, kai priemonių vengiama už ES ribų (kaip yra šiuo atveju). Todėl Komisija patvirtino kaip anksčiau atmetanti EFDA tvirtinimą.

(34)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, po faktų atskleidimo pateiktos pastabos nepakeitė Komisijos išvados, išdėstytos 25 konstatuojamojoje dalyje.

(35)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(36)

Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,