<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62014C0340">
   <Properties>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0340</Property>
      <Property name="Annee">2014</Property>
      <Property name="Formation">C</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="MessInFileNumber">L_Cnc_Mess_En.xml</Property>
      <Property name="DtFilename">TRA-DT-EN-CONCL-C-0340-2014-201505297-01_00.xml</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="CreatedFrom">Litige</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2">PROVISIONAL TEXT OF 01/06/2015</Property>
      <Property name="EP_Titre3"/>
      <Property name="EP_Mention">0</Property>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Text for publication</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte">0</Property>
      <Property name="Version"/>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID">-</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="NEW">0</Property>
      <Property name="FileDoc">Document3</Property>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumSuite">1</Property>
      <Property name="LitFilePath">C:\Users\rkla\AppData\Local\Temp\canevas\Litige.xml</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.8.8 J 24/03/2015 14:55:27</Property>
      <Property name="FootNotes">False</Property>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_DocDeTravail">0</Property>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§161;pos=38293:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">^CONVERSION^grs@TRA-DOC-LT-CONCL-C-0340-2014-201505297-06_90</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2.xml</Property>
      <Property name="watch">O:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_trad\In\</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_PC_TRAD SV2_PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_SV2_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">P:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_pub\In\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINIO ADVOKATO M. SZPUNAR IŠVADA – SUJUNGTOS BYLOS C-340/14 IR C-341/14</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">TRIJBER IR HARMSEN</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I-20<emphasis role="tab" id="A400000000"/>
         </para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000001"/>
            <emphasis role="tab" id="A400000002"/>I-19</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINIO ADVOKATO</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000006">pateikta 2015 m. liepos 16 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000007"> –	Originalo kalba: anglų.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Sujungtos bylos C‑340/14 ir C‑341/14</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">R. L. Trijber (C‑340/14)</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000010">(<emphasis role="italc" id="A400000005">Raad</emphasis> <emphasis role="italc" id="A400000006">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="A400000007">State </emphasis>(Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000011">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Direktyva 2006/123/EB </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> 2 straipsnio 2 dalies d punktas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> Paslaugų transporto srityje sąvoka </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> Direktyvos 2006/123 III skyriaus taikymas esant visiškai vidaus situacijoms </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> 11 straipsnio 1 dalies b punktas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Leidimo galiojimo laikas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000012">“</phrase>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000012">
               <emphasis role="bold" id="A400000008">J. Harmsen (C‑341/14)</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000013">(<emphasis role="italc" id="A400000009">Raad</emphasis> <emphasis role="italc" id="A400000010">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="A400000011">State</emphasis> (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000014">„Direktyva 2006/123/EB – Direktyvos 2006/123 III skyriaus taikymas esant visiškai vidaus situacijoms – 10 straipsnio 2 dalies c punktas – Leidimų išdavimo sąlygos – Kova su prekyba žmonėmis“</para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <blockquote id="B010000000">
                  <title id="B210000000">
                     <number>1.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000000">Šiose dviejose bylose, susijusiose su R. L. Trijber ir <emphasis role="italc" id="B400000000">College</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000001">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000002">burgemeester</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000003">en</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000004">wethouders</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000005">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000006">Amsterdam</emphasis> (Amsterdamo mero ir tarybos narių kolegija, toliau – kolegija) byla bei su J. Harmsen ir <emphasis role="italc" id="B400000007">Burgemeester</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000008">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000009">Amsterdam</emphasis> (Amsterdamo meras) byla, kyla daug esminių klausimų dėl Direktyvos 2006/123/EB<footnote role="fNote" id="B110000000">
                        <number>2</number>
                        <para style="footnotetext" id="B150000001"> –	2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36).</para>
                     </footnote> taikymo srities ir dėl skyriaus apie įsisteigimą esminių reikalavimų.</para>
               </blockquote>
               <section id="B000000001">
                  <title style="03Titre1" id="B200000000">
                     <number>I –</number>
                     <titlecontent id="B300000000">
                        <emphasis role="bold" id="B400000010">Teisinis pagrindas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000002">
                     <title style="04Titre2" id="B200000001">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000001">
                           <emphasis role="italc" id="B400000011">Europos Sąjungos teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000001">
                        <title id="B210000001">
                           <number>2.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000002">Direktyvos 2006/123 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000003">„1.<emphasis role="tab" id="B400000012"/>Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000004">2.<emphasis role="tab" id="B400000013"/>Ši direktyva netaikoma šioms veiklos rūšims:</para>
                        <blockquote id="B010000002">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000005">&lt;…&gt;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000003">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000006">d)<emphasis role="tab" id="B400000014"/>paslaugoms transporto srityje, įskaitant uosto paslaugas, patenkančioms į Sutarties V antraštinės dalies taikymo sritį;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000004">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000007">&lt;…&gt;“</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000005">
                        <title id="B210000002">
                           <number>3.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000008">Pagal Direktyvos 2006/123 4 straipsnį „Apibrėžimai“:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000009">„Šioje direktyvoje vartojami tokie apibrėžimai:</para>
                        <blockquote id="B010000006">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000010">&lt;…&gt;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000007">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000011">5)<emphasis role="tab" id="B400000015"/>įsisteigimas – tai faktinis teikėjo vertimasis ekonomine veikla, kaip nurodyta Sutarties 43 straipsnyje, neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra, kurioje faktiškai teikiamos paslaugos;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000008">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000012">&lt;…&gt;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000009">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000013">8)<emphasis role="tab" id="B400000016"/>svarbūs visuomenės interesai – tai priežastys, pripažintos tokiomis Teisingumo Teismo praktikoje, įskaitant: viešąją tvarką; visuomenės saugumą; visuomenės saugą; visuomenės sveikatą; socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą; vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą; prekybos sandorių sąžiningumą; kovą su sukčiavimu; aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą; gyvūnų sveikatą; intelektinę nuosavybę; nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą; socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000010">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000014">&lt;…&gt;“</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000011">
                        <title id="B210000003">
                           <number>4.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000015">Direktyvos 10 straipsnis, pavadintas „Leidimo išdavimo sąlygos“, suformuluotas taip:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000016">„1.<emphasis role="tab" id="B400000017"/>Leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai.</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000017">2.<emphasis role="tab" id="B400000018"/>1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:</para>
                        <blockquote id="B010000012">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000018">a)<emphasis role="tab" id="B400000019"/>nediskriminaciniai;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000013">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000019">b)<emphasis role="tab" id="B400000020"/>pateisinami svarbiais visuomenės interesais;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000014">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000020">c)<emphasis role="tab" id="B400000021"/>proporcingi tokiam visuomenės interesų tikslui;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000015">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000021">d)<emphasis role="tab" id="B400000022"/>aiškūs ir nedviprasmiški;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000016">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000022">e)<emphasis role="tab" id="B400000023"/>objektyvūs;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000017">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000023">f)<emphasis role="tab" id="B400000024"/>iš anksto viešai skelbiami;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000018">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000024">g)<emphasis role="tab" id="B400000025"/>skaidrūs ir prieinami susipažinti.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000019">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000025">&lt;…&gt;“</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000020">
                        <title id="B210000004">
                           <number>5.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000026">Direktyvos 2006/123 11 straipsnis „Leidimo galiojimo laikas“ suformuluotas taip:</para>
                        <para style="02AlineaAltA" id="B150000027">„1.<emphasis role="tab" id="B400000026"/>Leidimas teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai:</para>
                        <blockquote id="B010000021">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000028">&lt;…&gt;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000022">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000029">b)<emphasis role="tab" id="B400000027"/>ribotas leidimų skaičius pateisinamas svarbiais visuomenės interesais;</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000023">
                           <para style="15Margeretrait0" id="B150000030">&lt;…&gt;“</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000003">
                     <title style="04Titre2" id="B200000002">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000002">
                           <emphasis role="italc" id="B400000028">Nyderlandų teisė</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <section id="B000000004">
                        <title style="05Titre3" id="B200000003">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000003">Paslaugos</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000024">
                           <title id="B210000005">
                              <number>6.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000031">Pagal <emphasis role="italc" id="B400000029">Dienstenwet</emphasis> (Nyderlandų paslaugų įstatymas), įstatymo, kuriuo, be kita ko, perkelta Direktyva 2006/123, 33 straipsnio 1 dalies b ir c punktus kompetentingos institucijos negali terminuotai išduoti leidimo, kurį jos gali išduoti neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai ribotas leidimų skaičius pateisinamas svarbiais visuomenės interesais arba kai ribotą leidimo trukmę galima pateisinti svarbiais visuomenės interesais. </para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000005">
                        <title style="05Titre3" id="B200000004">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000004">Vidaus vandens keliai</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000025">
                           <title id="B210000006">
                              <number>7.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000032">Pagal 2010 m. Amsterdamo miesto tarybos vidaus vandenų reglamento (<emphasis role="italc" id="B400000030">Verordening</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000031">op</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000032">het</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000033">binnenwater</emphasis> 2010, toliau – Vidaus vandenų reglamentas) 2.4.5 straipsnio 1 dalį draudžiama be kolegijos leidimo arba nuo jo nukrypstant komerciniu laivu vežti prekes arba keleivius. Pagal to paties reglamento 2.4.5 straipsnio 5 dalį ribodama keleivinių laivų skaičių dėl svarbių interesų kolegija gali atsisakyti išduoti leidimą. Pagal to reglamento 2.3.1 straipsnio 2 dalį leidimas dėl miegamųjų vietų gali būti neišduodamas, remiantis visuomenės gerovės, viešosios tvarkos, saugumo, aplinkos apsaugos ir sklandaus bei saugaus plaukimo laivais pagrindais.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000026">
                           <title id="B210000007">
                              <number>8.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000033">Pagal Amsterdamo keleivių vežimo laivais taisyklėse (<emphasis role="italc" id="B400000034">Regeling</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000035">passagiersvervoer</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000036">te</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000037">water</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000038">Amsterdam</emphasis>, toliau – Vežimo taisyklės) nustatytų procedūrinių nuostatų, galiojusių ginčijamo sprendimo pagrindinėje byloje priėmimo momentu, 2.1 straipsnio 1 dalį leidimai išduodami tam tikru nustatytu laiku. Pagal šių procedūrinių nuostatų 2.1 straipsnio 3 dalį prašymai, kurie pateikiami ne tam tikru nustatytu laiku, atmetami remiantis leidimų skaičiaus apribojimais. Pagal tų pačių procedūrinių nuostatų 2.1 straipsnio 4 dalį kolegija, nukrypdama nuo 1 dalies, ne nustatytomis dienomis gali išduoti leidimą ypatingai iniciatyvai dėl aplinkos apsaugos tikslų arba inovatyvios vežimo koncepcijos.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000006">
                        <title style="05Titre3" id="B200000005">
                           <number>3.</number>
                           <titlecontent id="B300000005">Prostitucija</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000027">
                           <title id="B210000008">
                              <number>9.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000034">Pagal 2008 m. Bendrojo Amsterdamo savivaldybės reglamento (<emphasis role="italc" id="B400000039">Algemene</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000040">plaatselijke</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000041">verordening</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000042">2008</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000043">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000044">Amsterdam</emphasis>, toliau – <emphasis role="italc" id="B400000045">Apv</emphasis>) 3.27 straipsnio 1 dalį draudžiama eksploatuoti viešnamį be mero leidimo. Pagal 3.30 straipsnio 2 dalies b punktą meras gali neišduoti leidimo, kai, jo nuomone, jis nėra pakankamai tikras, kad savininkas arba vadovas įvykdys 3.32 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus. </para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000028">
                           <title id="B210000009">
                              <number>10.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000035">Pagal 3.32 straipsnio 1 dalį viešnamio savininkas arba vadovas turi rūpintis, kad viešnamyje: a) prostitutės nebūtų įvykdžiusios nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso (<emphasis role="italc" id="B400000046">Wetboek</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000047">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000048">Strafrecht</emphasis>) 273f straipsnį; b) dirbtų tik prostitutės, kurios turi galiojantį leidimą gyventi šalyje arba dėl kurių savininkas turi leidimą pagal Užsieniečių darbo įstatymo (<emphasis role="italc" id="B400000049">Wet</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000050">arbeid</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000051">vreemdelingen</emphasis>) 3 straipsnį; ir c) klientai netaptų nusikaltimų, pvz., apiplėšimo, vagystės, sukčiavimo arba pan., aukomis. Pagal 3.32 straipsnio 3 dalį vitrininio viešnamio savininkas turi užtikrinti, kad jo viešnamyje dirbančios prostitutės labai nekenktų gyvenamajai aplinkai, nepažeistų 2.12 straipsnio 4 dalies ir viešosios tvarkos.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000029">
                           <title id="B210000010">
                              <number>11.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000036">Baudžiamojo kodekso 273f straipsnyje išsamiai nustatyta, kad už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimo bausme iki aštuonerių metų arba penktosios kategorijos pinigine bauda.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000007">
                  <title style="03Titre1" id="B200000006">
                     <number>II –</number>
                     <titlecontent id="B300000006">
                        <emphasis role="bold" id="B400000052">Faktinės aplinkybės</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000008">
                     <title style="04Titre2" id="B200000007">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000007">
                           <emphasis role="italc" id="B400000053">Byla R. L. Trijber (C‑340/14)</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000030">
                        <title id="B210000011">
                           <number>12.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000037">R. L. Trijber yra laivo, kuris atviras, turi elektra varomą variklį ir yra skirtas mažoms asmenų grupėms (daugiausia iki 34 asmenų) vežti, savininkas. Jis paprašė leidimo šiuo laivu vežti keleivius. R. L. Trijber norėjo už atlygį savo laivu su gidu po Amsterdamą vežti keleivius į ekskursijas, pavyzdžiui, iškylaujant įmonei arba švenčiant iškilmingą progą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000031">
                        <title id="B210000012">
                           <number>13.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000038">Kolegija neišdavė verslo leidimo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu. Sprendimą neišduoti leidimo ji pagrindė savo taikomomis procedūrinėmis nuostatomis, įtvirtintomis Amsterdamo keleivių vežimo laivais taisyklių 2.1 straipsnyje, nes R. L. Trijber pateikė prašymą ne nustatytomis dienomis, jo laivas, kolegijos nuomone, nesusijęs su ypatinga iniciatyva, o vežimo koncepcija nėra inovatyvi.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000032">
                        <title id="B210000013">
                           <number>14.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000039">Kolegija patvirtino sprendimą neišduoti leidimo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000033">
                        <title id="B210000014">
                           <number>15.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000040">Dėl šio sprendimo R. L. Trijber pareikštą ieškinį 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu <emphasis role="italc" id="B400000054">Amsterdam</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000055">Rechtbank</emphasis> atmetė kaip nepagrįstą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000034">
                        <title id="B210000015">
                           <number>16.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000041">Vėliau R. L. Trijber pateikė apeliacinį skundą dėl to sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000056">Raad</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000057">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000058">State</emphasis>, jame teigė, kad kolegijos procedūrinės nuostatos neatitinka Direktyvos 2006/123 nuostatų. </para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000009">
                     <title style="04Titre2" id="B200000008">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000008">
                           <emphasis role="italc" id="B400000059">Byla J. Harmsen (C‑341/14)</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000035">
                        <title id="B210000016">
                           <number>17.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000042">J. Harmsen turi vitrininį viešnamį Amsterdame. Jis paprašė mero išduoti leidimus dar dviem vitrininiams viešnamiams įrengti. Kartu su prašymu pateiktame verslo plane jis nurodė, kad nenuomos kambarių prostitutėms, su kuriomis negalėtų susikalbėti angliškai, nyderlandų ar kuria nors kita jam suprantama kalba.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000036">
                        <title id="B210000017">
                           <number>18.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000043">Meras neišdavė verslo leidimų 2011 m. liepos 28 d. sprendimu. Mero atsisakymas buvo paremtas įvykiais, kurie buvo užfiksuoti devyniuose Amsterdamo savivaldybės kontrolės įstaigų pranešimuose apie įvykius ir dviejuose policijos įvykių protokoluose. Visi įvykiai susiję su veikiančiu J. Harmsen vitrininiu viešnamiu. Mero teigimu, J. Harmsen pažeidžia nustatytą verslo planą ir nuomoja kambarius valandomis iš Vengrijos ir Bulgarijos kilusioms prostitutėms, kurios per užsieniečių priėmimo procedūrą nekalbėjo angliškai, nyderlandų ar kuria nors kita J. Harmsen suprantama kalba.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000037">
                        <title id="B210000018">
                           <number>19.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000044">Meras teigia, kad iš minėtų pranešimų ir protokolų matyti, kad veikiančiame J. Harmsen vitrininiame viešnamyje nesiekiama pašalinti nesklandumų. Todėl meras negali remtis tuo, kad J. Harmsen, eksploatuodamas du prašomus vitrininius viešnamius, užtikrins, kad juose dirbančios prostitutės netaptų nusikaltimų aukomis. Todėl meras negali pagrįstai manyti, kad J. Harmsen įvykdys 2008 m. Bendrojo Amsterdamo savivaldybės reglamento 3.32 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą įsipareigojimą. </para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000038">
                        <title id="B210000019">
                           <number>20.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000045">2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu meras patvirtino, kad neišduos prašytų verslo leidimų.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000039">
                        <title id="B210000020">
                           <number>21.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000046">J. Harmsen dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą <emphasis role="italc" id="B400000060">Rechtbank</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000061">Amsterdam</emphasis>, šis 2012 m. liepos 11 d. sprendimu nutarė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000040">
                        <title id="B210000021">
                           <number>22.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000047">J. Harmsen apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000010">
                  <title style="03Titre1" id="B200000009">
                     <number>III –</number>
                     <titlecontent id="B300000009">
                        <emphasis role="bold" id="B400000062">Pateikti prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000041">
                     <title id="B210000022">
                        <number>23.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000048">2014 m. liepos 9 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. liepos 14 d., <emphasis role="italc" id="B400000063">Raad</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000064">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000065">State</emphasis> nusprendė sustabdyti abiejų bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus.</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000011">
                     <title style="04Titre2" id="B200000010">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000010">
                           <emphasis role="italc" id="B400000066">Byla R. L. Trijber (C‑340/14)</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000042">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000049">„1.<emphasis role="tab" id="B400000067"/>Ar keleivių vežimas atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijos už atlygį ir nuoma šventėms, kaip nurodyta pagrindinėje byloje, yra paslauga, kuriai taikomos direktyvos [2006/123] nuostatos atsižvelgiant į šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą transporto paslaugų išimtį?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000043">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000050">2.<emphasis role="tab" id="B400000068"/>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2006/123 III skyrius taikomas visiškai vidaus situacijoms ir ar nagrinėjant klausimą, ar šis skyrius taikomas, galioja Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas esant visiškai vidaus situacijoms?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000044">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000051">3.<emphasis role="tab" id="B400000069"/>Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas esant visiškai vidaus situacijoms galioja nagrinėjant klausimą, ar Direktyvos 2006/123 III skyrius taikomas:</para>
                        <blockquote id="B010000045">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000052">a)<emphasis role="tab" id="B400000070"/>ar nacionaliniai teismai turi taikyti Direktyvos 2006/123 III skyrių tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai paslaugų teikėjas nei įsisteigęs užsienyje, nei teikia ten paslaugas, bet vis tiek remiasi šiomis nuostatomis?</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000046">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000053">b)<emphasis role="tab" id="B400000071"/>ar atsakant į šį klausimą svarbu, kad paslaugos daugiausia teikiamos Nyderlandų gyventojams?</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000047">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000054">c)<emphasis role="tab" id="B400000072"/>ar atsakant į šį klausimą reikia konstatuoti, ar kitose valstybėse narėse įsteigtos įmonės iš tiesų buvo ar bus suinteresuotos teikti tokias pačias arba panašias paslaugas?</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000048">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000055">4.<emphasis role="tab" id="B400000073"/>Ar Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kai leidimų skaičius apribojamas remiantis svarbiais visuomenės interesais, jų galiojimo laikas taip pat turi būti apribojamas atsižvelgiant į direktyvos tikslą užtikrinti laisvę patekti į paslaugų rinką, o gal tai yra kompetentingų valstybės narės institucijų diskrecija?“</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000012">
                     <title style="04Titre2" id="B200000011">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000011">
                           <emphasis role="italc" id="B400000074">Byla J. Harmsen (C‑341/14)</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000049">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000056">„1.<emphasis role="tab" id="B400000075"/>Ar direktyvos [2006/123] III skyrius taikomas visiškai vidaus situacijoms ir ar nagrinėjant klausimą, ar šis skyrius taikomas, galioja Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas esant visiškai vidaus situacijoms?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000050">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000057">2.<emphasis role="tab" id="B400000076"/>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas esant visiškai vidaus situacijoms galioja nagrinėjant klausimą, ar Direktyvos 2006/123 III skyrius taikomas:</para>
                        <blockquote id="B010000051">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000058">a)<emphasis role="tab" id="B400000077"/>ar nacionaliniai teismai turi taikyti Direktyvos 2006/123 III skyrių tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai paslaugų teikėjas nei įsisteigęs užsienyje, nei teikia ten paslaugas, bet vis tiek remiasi šiomis nuostatomis?</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000052">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000059">b)<emphasis role="tab" id="B400000078"/>ar atsakant į šį klausimą svarbu, kad verslininkas paslaugas daugiausia teikia savarankiškai dirbančioms prostitutėms iš kitų nei Nyderlandai valstybių narių?</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000053">
                           <para style="16Margeretrait1" id="B150000060">c)<emphasis role="tab" id="B400000079"/>ar atsakant į šį klausimą reikia konstatuoti, ar kitose valstybėse narėse įsteigtos įmonės iš tiesų buvo arba bus suinteresuotos įsteigti vitrininį viešnamį Amsterdame?</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000054">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000061">3.<emphasis role="tab" id="B400000080"/>Jeigu paslaugų teikėjas gali remtis Direktyvos 2006/123 III skyriaus nuostatomis: ar pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies c punktą draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, pagal kurią vitrininių viešnamių savininkui leidžiama valandomis nuomoti kambarius prostitutėms tik tada, kai jos su verslininku gali bendrauti jam suprantama kalba?“</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000055">
                        <title id="B210000023">
                           <number>24.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000062">2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas abi bylas sujungė.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000056">
                        <title id="B210000024">
                           <number>25.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000063">Rašytinių pastabų pateikė apeliantai pagrindinėje byloje, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija. </para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000013">
                  <title style="03Titre1" id="B200000012">
                     <number>IV –</number>
                     <titlecontent id="B300000012">
                        <emphasis role="bold" id="B400000081">Analizė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <section id="B000000014">
                     <title style="04Titre2" id="B200000013">
                        <number>A –</number>
                        <titlecontent id="B300000013">
                           <emphasis role="italc" id="B400000082">Pirmasis klausimas byloje C‑340/14: Direktyvos 2006/123 taikymas „ratione materiae“ – transporto sąvoka</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000057">
                        <title id="B210000025">
                           <number>26.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000064">Pirmasis klausimas byloje C‑340/14 susijęs su Direktyvos 2006/123 taikymu <emphasis role="italc" id="B400000083">ratione</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000084">materiae</emphasis>. Šis klausimas susijęs su tuo, ar veikla, kaip antai keleivių vežimas atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijos už atlygį ir nuoma šventėms, kaip nurodyta pagrindinėje byloje, yra „paslauga transporto srityje“, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/123<footnote role="fNote" id="B110000001">
                              <number>3</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000065"> –	Ši direktyvos nuostata atitinka SESV paslaugų skyriaus 58 straipsnio 1 dalies nuostatą. Žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000085">Grupo</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000086">Itevelesa</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000087">ir kt.</emphasis> (C‑168/14, EU:C:2015:351, 17 punktas).</para>
                           </footnote> 2 straipsnio 2 dalies d punkte. Jeigu taip, ši veikla nepatektų į direktyvos ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) transporto politikos<footnote role="fNote" id="B110000002">
                              <number>4</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000066"> –	SESV trečios dalies V antraštinė dalis, direktyvos priėmimo metu buvusi EB sutarties trečios dalies V antraštinė dalis.</para>
                           </footnote> taikymo sritį.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000058">
                        <title id="B210000026">
                           <number>27.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000067">Paslaugoms transporto srityje SESV nustatytos atskiros nuostatos, nes šios paslaugos paprastai reglamentuojamos griežčiau<footnote role="fNote" id="B110000003">
                              <number>5</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000068"> –	Žr. P.‑C. Müller‑Graff R. Streinz (leid.) „EUV / AEUV“, Beck, 2-asis leidimas, Miunchenas, 2012, Artikel 58 AEUV, 1 punktas.</para>
                           </footnote>. SESV 58 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies d punkto teisinė pasekmė yra ta, kad Sutarties ar antrinės teisės nuostatos neturi tiesioginio poveikio paslaugoms transporto srityje<footnote role="fNote" id="B110000004">
                              <number>6</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000069"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000088">Parlamentas / Taryba</emphasis> (13/83, EU:C:1985:220, 62 ir 63 punktai).</para>
                           </footnote>. Tai svarbi teisinė pasekmė, nes dėl jos ūkio subjektai netenka teisės nacionaliniuose teismuose remtis SESV 56 ir kitais straipsniais bei Direktyvos 2006/123 nuostatomis. Todėl pagal ESV sutartį laisvės teikti paslaugas principų taikymą būtina užtikrinti patvirtinant bendrą transporto politiką<footnote role="fNote" id="B110000005">
                              <number>7</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000070"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000089">Pinaud</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000090">Wieger</emphasis> (C‑17/90, EU:C:1991:416, 7 punktas).</para>
                           </footnote>. Tačiau tai nekliudo (tiesiogiai) taikyti Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo<footnote role="fNote" id="B110000006">
                              <number>8</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000071"> –	Teisingumo Teismas aiškiai konstatavo, kad ESV sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės „tiesiogiai taikoma transportui“; žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000091">Yellow</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000092">Cab</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000093">Verkehrsbetrieb </emphasis>(C‑338/09, EU:C:2010:814, 33 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000059">
                        <title id="B210000027">
                           <number>28.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000072">Atsižvelgiant į tai, SESV trečios dalies V antraštinė dalis yra ne klasikinė bendrųjų taisyklių dėl laisvės teikti paslaugas išimtis, o <emphasis role="italc" id="B400000094">leges</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000095">speciales</emphasis> rinkinys, susijęs su bendrosiomis taisyklėmis dėl laisvės teikti paslaugas<footnote role="fNote" id="B110000007">
                              <number>9</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000073"> –	Taip pat žr. F. Weiss ir C. Kaupa „European Union Internal Market Law“, Kembridžas, Cambridge University Press, 2014, p. 242.</para>
                           </footnote>. Todėl dėl ryšio tarp laisvės teikti paslaugas apskritai ir laisvės teikti paslaugas transporto srityje pritariu generaliniam advokatui N. Wahl, kurio nuomone, „kiltų problemų, jeigu SESV VI antraštinė dalis, net atsižvelgiant į SESV 58 straipsnio 1 dalį, būtų aiškinama kaip judėjimo laisvės taisyklių „išimtis“, todėl ją reikėtų aiškinti griežtai“<footnote role="fNote" id="B110000008">
                              <number>10</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000074"> –	Generalinio advokato N. Wahl išvada byloje <emphasis role="italc" id="B400000096">Grupo</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000097">Itevelesa</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000098">ir kt.</emphasis> (C‑168/14, EU:C:2015:351, 22 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato P. Cruz Villalón išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000099">Yellow</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000100">Cab</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000101">Verkehrsbetrieb </emphasis>(C‑338/09, EU:C:2010:568, 10 išnaša), kurioje nurodyta Teisingumo Teismo praktika, kad Sąjungos transporto politiką reikia aiškinti atsižvelgiant į SESV 56 straipsnį. Todėl manau, kad Komisijos argumentas, jog Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies d punktą reikia aiškinti siaurai, yra neįtikinamas. </para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000060">
                        <title id="B210000028">
                           <number>29.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000075">Nei Teisingumo Teismo praktikoje, nei Sąjungos teisės aktuose nėra plačios, visa apimančios termino „transportas“ apibrėžties.</para>
                     </blockquote>
                     <section id="B000000015">
                        <title style="05Titre3" id="B200000014">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000014">Žmonių ar prekių vežimas iš taško A į tašką B</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000061">
                           <title id="B210000029">
                              <number>30.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000076">Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką termino reikšmę ir taikymo sritį būtina nustatyti pagal jo įprastą reikšmę kasdienėje kalboje, atsižvelgiant į vartojimo kontekstą ir taisyklių, kuriose jis vartojamas, tikslus<footnote role="fNote" id="B110000009">
                                 <number>11</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000077"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000102">Deckmyn</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000103">ir</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000104">Vrijheidsfonds </emphasis>(C‑201/13, EU:C:2014:2132, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000062">
                           <title id="B210000030">
                              <number>31.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000078">Terminas „transportas“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „kelti į kitą pusę“<footnote role="fNote" id="B110000010">
                                 <number>12</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000079"> –	Terminas „transportas“ kilo iš lotynų kalbos žodžių „trans“ ir „portare“.</para>
                              </footnote>. Panašiai teisės literatūroje pabrėžiama, kad lemiamas kriterijus yra žmonių (ar prekių) vežimas iš taško A į tašką B<footnote role="fNote" id="B110000011">
                                 <number>13</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000080"> –	Žr., pavyzdžiui, R. Schäfer R. Streinz (leid.), <emphasis role="italc" id="B400000105">op.</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000106">cit</emphasis>., Artikel 90 AEUV, 12 punktas.</para>
                              </footnote>. Be to, pagal direktyvos 21 konstatuojamąją dalį ji neturėtų būti taikoma transporto paslaugoms, įskaitant miesto transportą, taksi ir greitosios pagalbos transportą bei uostų paslaugas. Visiems Sąjungos teisės aktų pavyzdžiams būdinga bendroji sąvoka, kad žmonės ar prekės vežamos iš taško A į tašką B.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000063">
                           <title id="B210000031">
                              <number>32.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000081">Atsižvelgus į šiuos elementus, R. L. Trijber veikla nebūtų laikoma paslauga transporto srityje, nes kelionės laivu pradžia ir pabaiga dažnai būtų ta pati vieta.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000064">
                           <title id="B210000032">
                              <number>33.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000082">Vis dėlto vežimo iš taško A į tašką B kriterijaus tikriausiai nereikėtų taikyti per griežtai. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad kruizas, kurio pradžia ir pabaiga vežant tuos pačius keleivius yra tame pačiame valstybės narės uoste, patenka į sąvoką „jūrų kabotažas“, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3577/92<footnote role="fNote" id="B110000012">
                                 <number>14</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000083"> –	1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10). Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000107">Alpina</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000108">River</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000109">Cruises ir Nicko</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000110">Tours </emphasis>(C‑17/13, EU:C:2014:191, 29 punktas).</para>
                              </footnote>. Vadinasi, tokia paslauga neabejotinai patenka į Sąjungos transporto politikos taikymo sritį. </para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000065">
                           <title id="B210000033">
                              <number>34.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000084">Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirma, darau išvadą, kad žmonių ar prekių vežimas iš taško A į tašką B tiesiog rodo, ar teikiama paslauga transporto srityje.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000016">
                        <title style="05Titre3" id="B200000015">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000015">Pagrindinis veiklos tikslas</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000066">
                           <title id="B210000034">
                              <number>35.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000085">Direktyvos 33 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad joje vartojama paslaugų sąvoka apima tokias paslaugas: automobilių nuomą, kelionių agentūrų ir vartotojams teikiamas paslaugas turizmo srityje, įskaitant kelionių vadovus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000067">
                           <title id="B210000035">
                              <number>36.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000086">Pagal Komisijos parengtą neprivalomą, bet vis dėlto naudingą<footnote role="fNote" id="B110000013">
                                 <number>15</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000087"> –	Žr. generalinio advokato P. Cruz Villalón išvadas bylose <emphasis role="italc" id="B400000111">Femarbel </emphasis>(C‑57/12, EU:C:2013:171, 22 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000112">Rina</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000113">Services ir Rina</emphasis> (C‑593/13, EU:C:2015:159, 39 punktas).</para>
                              </footnote> „Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą“<footnote role="fNote" id="B110000014">
                                 <number>16</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000088"> –	Šis vadovas jau minėtas grindžiant Teisingumo Teismo argumentus Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000114">Femarbel </emphasis>(C‑57/12, EU:C:2013:517, 37 ir 45 punktai).</para>
                              </footnote> išimtis, numatyta direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punkte, „neapima paslaugų, kurios iš esmės nėra transporto paslaugos, pavyzdžiui, vairavimo mokyklų paslaugos, išvežimo paslaugos, automobilių nuomos paslaugos, laidotuvių paslaugos ar aerofotografijos paslaugos“<footnote role="fNote" id="B110000015">
                                 <number>17</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000089"> –	Žr. Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą, Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras, 2007, redakcijos anglų kalba p. 11, http://ec.europa.eu / internal_market / services / docs / services-dir / guides / handbook_en.pdf</para>
                              </footnote>. Ji taip pat netaikoma „komercinei veiklai uostuose ar oro uostuose, pavyzdžiui, parduotuvių ir restoranų paslaugoms“<footnote role="fNote" id="B110000016">
                                 <number>18</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000090"> –	Ten pat.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000068">
                           <title id="B210000036">
                              <number>37.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000091">Visi ką tik pateikti pavyzdžiai gali atrodyti atsitiktiniai. Tačiau, mano nuomone, bet kuriuo atveju galima daryti vieną išvadą: jeigu pagrindinis veiklos tikslas nėra fiziškai perkelti prekes ar žmones, o ji vykdoma kitais, pavyzdžiui, pramogų ar nuomos tikslais, tai nėra paslaugos transporto srityje.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000069">
                           <title id="B210000037">
                              <number>38.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000092">Pavyzdžiui, pagrindinis vairavimo mokyklų paslaugų tikslas – išmokyti paslaugos gavėją vairuoti, o ne jį vežti. Aerofotografijos paslaugų tikslas, kaip matyti iš pavadinimo, – fotografija. Esminis automobilių nuomos paslaugų elementas yra nuoma. Pagrindinis ekskursijų su vadovu tikslas – gauti informacijos apie tam tikrą vietą ar vietovę, o ne būti vežamam.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000070">
                           <title id="B210000038">
                              <number>39.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000093">Tokį patį kriterijų reikėtų taikyti nagrinėjamoje byloje: ar pagrindinis R. L. Trijber siūlomos paslaugos tikslas – būti vežamam Amsterdamo kanalais, ar vis dėlto pramogauti išsinuomotame laive? Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija, man atrodo, kad siekiama pastarojo tikslo.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000017">
                        <title style="05Titre3" id="B200000016">
                           <number>3.</number>
                           <titlecontent id="B300000016">Skirtumas nuo bylos <emphasis role="italc" id="B400000115">Neukirchinger</emphasis>
                           </titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000071">
                           <title id="B210000039">
                              <number>40.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000094">Galiausiai gali kilti pagunda remiantis byla <emphasis role="italc" id="B400000116">Neukirchinger</emphasis>
                              <footnote role="fNote" id="B110000017">
                                 <number>19</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000095"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000117">Neukirchinger</emphasis> (C‑382/08, EU:C:2011:27).</para>
                              </footnote> daryti išvadą, kad ši byla susijusi su paslaugomis transporto srityje, kaip teigia Nyderlandų vyriausybė. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad oro transporto sąvoka, kaip apibrėžta dabartinio SESV 100 straipsnio 2 dalyje<footnote role="fNote" id="B110000018">
                                 <number>20</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000096"> –	Buvusi EB 80 straipsnio 2 dalis.</para>
                              </footnote>, turi būti aiškinama kaip apimanti transporto rūšį, kai keleiviai vežami oro balionu komerciniais tikslais<footnote role="fNote" id="B110000019">
                                 <number>21</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000097"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000118">Neukirchinger</emphasis> (C‑382/08, EU:C:2011:27, 20 punktas).</para>
                              </footnote>. Gali kilti pagunda palyginti kelionę oro balionu, kuris gali būti skirtas naudoti pramogų tikslams, su kelione laivu, pavyzdžiui, R. L. Trijber laivu.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000072">
                           <title id="B210000040">
                              <number>41.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000098">Tačiau patarčiau Teisingumo Teismui atsargiai svarstyti tokius argumentus, kad ir kokia gundanti būtų ta mintis. Šią bylą reikėtų atskirti nuo bylos <emphasis role="italc" id="B400000119">Neukirchinger</emphasis>, nes joje buvo du ypatumai, kurių nėra šioje byloje. Pirma, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, pasirašyta Čikagoje 1944 m. gruodžio 7 d.<footnote role="fNote" id="B110000020">
                                 <number>22</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000099"> –	Jungtinių Tautų Organizacijos sutarčių serija, 15 t., p. 295, http://www.icao.int / publications / pages / doc7300.aspx</para>
                              </footnote>, taikoma ir oro balionams. Antra, kalbant apie keleivių vežimą oro balionu komerciniais tikslais, pažymėtina, kad tuo metu veikęs Bendrijos teisės aktų leidėjas jau buvo priėmęs kelias priemones, remdamasis nuostata, dabar išdėstyta SESV 100 straipsnio 2 dalyje<footnote role="fNote" id="B110000021">
                                 <number>23</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000100"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000120">Neukirchinger</emphasis> (C‑382/08, EU:C:2011:27, 23 punktas).</para>
                              </footnote>. Kitaip tariant, byloje <emphasis role="italc" id="B400000121">Neukirchinger</emphasis> ir pagal tarptautinę teisę, ir remiantis Bendrijos teisės aktų leidėjo nuomone, vežimas oro balionu laikytinas transportu. Šioje byloje taip nėra.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000073">
                           <title id="B210000041">
                              <number>42.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000101">Yra ir kitas, bendresnis argumentas, dėl kurio, manau, šią bylą derėtų atskirti nuo bylos <emphasis role="italc" id="B400000122">Neukirchinger</emphasis>. Skrisdamas oro balionu keleivis nori pirmiausia patirti skrydžio pojūtį. Leidžiantis į kruizą kanalais atviru laivu, koks yra R. L. Trijber laivas, man atrodo, kad plaukimo patirtis yra ne tokia svarbi kaip pagrindinis tikslas pramogauti.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000074">
                           <title id="B210000042">
                              <number>43.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000102">Todėl Teisingumo Teismui siūlau į pirmąjį klausimą byloje C‑340/14 atsakyti taip: tokia pagrindinėje byloje nagrinėjama veikla, kaip keleivių vežimas atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijos už atlygį ir nuoma šventėms, kaip nurodyta pagrindinėje byloje, nėra „paslauga transporto srityje“, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 2 dalies d punkte.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
                  <section id="B000000018">
                     <title style="04Titre2" id="B200000017">
                        <number>B –</number>
                        <titlecontent id="B300000017">
                           <emphasis role="italc" id="B400000123">Antrasis ir trečiasis klausimai byloje C‑340/14 bei pirmasis ir antrasis klausimai byloje C‑341/14: Direktyvos 2006/123 III skyriaus taikymas „ratione loci“ – Visiškai vidaus situacijos</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000075">
                        <title id="B210000043">
                           <number>44.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000103">Antrojo ir trečiojo klausimų byloje C‑340/14 bei pirmojo ir antrojo klausimų byloje C‑341/14, kuriuos visus reikėtų nagrinėti kartu, dalykas – ar Direktyvos 2006/123 III skyrius „Teikėjų įsisteigimo laisvė“ taikomas situacijoms be tarpvalstybinio aspekto. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar jis gali taikyti direktyvos III skyriaus nuostatas nagrinėjamose bylose.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000076">
                        <title id="B210000044">
                           <number>45.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000104">Darydamas nuorodą į Direktyvos 2006/123 III skyrių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamoms byloms taikomos įsisteigimo, o ne paslaugų teikimo taisyklės. Man taip pat atrodo, kad tai tinkamas pagrindas: tai atitinka nusistovėjusią teismų praktiką, kad paslaugų teikimas atskirtinas nuo įsisteigimo pirmiausia dėl nagrinėjamos veiklos stabilumo ir tęstinumo, palyginti su laikino pobūdžio veikla<footnote role="fNote" id="B110000022">
                              <number>24</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000105"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000124">Gebhard</emphasis> (C‑55/94, EU:C:1995:411, 25 ir kiti punktai). Dėl laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo teisės skirtumo taip pat žr. generalinio advokato P. Cruz Villalón išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000125">Yellow</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000126">Cab</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000127">Verkehrsbetrieb</emphasis> (C‑338/09, EU:C:2010:568, 15–18 punktai).</para>
                           </footnote>. Tas pats nustatyta ir direktyvos 77 konstatuojamojoje dalyje<footnote role="fNote" id="B110000023">
                              <number>25</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000106"> –	Pagal šią konstatuojamąją dalį svarbiausia yra tai, ar veiklos vykdytojas įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje teikia nagrinėjamas paslaugas, ar ne. Jeigu subjektas yra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje teikia paslaugas, jam turėtų galioti įsisteigimo laisvė. Tačiau jeigu subjektas nėra įsisteigęs paslaugų teikimo valstybėje narėje, jo veiklai turėtų būti taikomas laisvo paslaugų judėjimo principas. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką laikinas atitinkamos veiklos pobūdis turėtų būti nustatomas ne tik pagal vykdomos veiklos trukmę, bet ir pagal jos dažnumą, periodiškumą arba tęstinumą. Tačiau tai, kad veikla yra laikina, neturėtų reikšti, kad teikėjas valstybėje narėje, kurioje teikia paslaugas, negali susikurti tam tikros infrastruktūros, pavyzdžiui, negali turėti biuro, kontoros ar kabineto, jeigu ši infrastruktūra būtina aptariamoms paslaugoms teikti.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000077">
                        <title id="B210000045">
                           <number>46.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000107">Dviejose nagrinėjamose bylose ir R. L. Trijbet, ir J. Harmsen ketina nuolat vykdyti veiklą. Todėl reikėtų išnagrinėti jų atvejus atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000078">
                        <title id="B210000046">
                           <number>47.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000108">Mano nuomone, Teisingumo Teismas neturėtų atsakyti į klausimą remdamasis standartine teismų praktika, susijusia su Sąjungos teisės taikymo sritimi ar priimtinumu esant visiškai vidaus situacijoms<footnote role="fNote" id="B110000024">
                              <number>26</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000109"> –	Šios teismų praktikos apibendrinimo, apibūdinimo ir analizės tikslais daryčiau nuorodą į generalinio advokato N. Wahl išvadą sujungtose bylose <emphasis role="italc" id="B400000128">Venturini</emphasis> (C‑159/12– C‑161/12, EU:C:2013:529, 26–53 punktai).</para>
                           </footnote>, atsižvelgiant į tai, kad toje teismų praktikoje daroma prielaida, jog Sutarties nuostatos dėl keturių laisvių taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais. Todėl, jeigu atsakymas būtų parengtas remiantis tokia teismų praktika, jis būtų laikytinas neigiamu, t. y. reikštų, kad direktyvos III skyrius <emphasis role="italc" id="B400000129">netaikomas</emphasis> visiškai vidaus situacijoms, neaptariant pačių klausimų.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000079">
                        <title id="B210000047">
                           <number>48.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000110">Teisingumo Teismas, mano nuomone, taip pat neturėtų „atsakyti“ į klausimus, siūlydamas nacionaliniam teismui pamėginti nustatyti galimus tarpvalstybinius aspektus dviejose bylose<footnote role="fNote" id="B110000025">
                              <number>27</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000111"> –	Iš tiesų turėtų būti nesunku nustatyti tokius tarpvalstybinius aspektus. Byloje C‑340/14 tokiais laivais, kaip R. L. Trijber laivu, dažnai naudojasi ir turistai iš kitų valstybių narių, o byloje C‑341/14 J. Harmsen siūlomų paslaugų, t. y. byloje nagrinėjamų prostitučių paslaugų, gavėjai yra iš kitų Sąjungos valstybių narių, o ne iš Nyderlandų.</para>
                           </footnote>, nes ir tai reikštų, kad į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus nebūtų atsakyta.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000080">
                        <title id="B210000048">
                           <number>49.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000112">Teisingumo Teismas turėtų atsakyti į klausimus atsižvelgdamas į jų formuluotes, t. y. į tai, ar Direktyvos 2006/123 III skyrius taikomas visiškai vidaus situacijoms. Norėčiau atkreipti Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad į klausimus derėtų atsakyti dėl dviejų priežasčių. Pirma, pagal nusistovėjusią teismų praktiką daroma prielaida, kad prejudiciniai klausimai svarbūs, t. y. jeigu neįmanoma įrodyti, kad jie hipotetiniai, į juos reikia atsakyti<footnote role="fNote" id="B110000026">
                              <number>28</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000113"> –	Pavyzdžiui, žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000130">Cipolla</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000131">ir kt.</emphasis> (C‑94/04 ir C‑202/04, EU:C:2006:758, 25 punktas).</para>
                           </footnote>. Antra, Direktyva 2006/123 patvirtinta dar palyginti neseniai, o šis klausimas labai ginčytinas, tad manyčiau, jog svarbu, kad Teisingumo Teismas šį klausimą išnagrinėtų. </para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000081">
                        <title id="B210000049">
                           <number>50.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000114">Teigiant, kad direktyvos III skyrius netaikomas visiškai vidaus situacijoms, galima būtų paminėti, kad antrinės teisės aktų nuostatomis negali būti nustatoma daugiau nei Sutarties nuostatomis, t. y. jeigu pastarosios taikomos (tik) tarpvalstybinėms situacijoms, taip pat turi būti taikomos ir pirmosios<footnote role="fNote" id="B110000027">
                              <number>29</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000115"> –	Žr. P.‑C. Müller‑Graff R. Streinz (leid.), <emphasis role="italc" id="B400000132">op.</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000133">cit.</emphasis>, Artikel 49 AEUV, 20 punktą.</para>
                           </footnote>. Taip pat galima būtų pabandyti nustatyti „koordinavimo“ (anglų k. <emphasis role="italc" id="B400000134">coordination</emphasis>)<footnote role="fNote" id="B110000028">
                              <number>30</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000116"> –	Tai terminas, vartojamas SESV 53 straipsnyje, kuris kartu su SESV 62 straipsniu yra Direktyvos 2006/123 teisinis pagrindas. Norėčiau pabrėžti, kad „koordinavimas“ čia vartojama prasme, mano nuomone, visiškai nesusijęs su „koordinavimu“, vartojamu SESV 2, 5 ir 6 straipsniuose, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.</para>
                           </footnote>, „derinimo“ (anglų k. <emphasis role="italc" id="B400000135">approximation</emphasis>)<footnote role="fNote" id="B110000029">
                              <number>31</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000117"> –	Pavyzdžiui, SESV 114 ir 115 straipsniuose vartojamas terminas.</para>
                           </footnote> ir „suderinimo (anglų k. <emphasis role="italc" id="B400000136">harmonisation</emphasis>)<footnote role="fNote" id="B110000030">
                              <number>32</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000118"> –	Dabar visoje Sutartyje vartojamas terminas.</para>
                           </footnote> skirtumą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000082">
                        <title id="B210000050">
                           <number>51.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000119">Manęs šie argumentai neįtikina, todėl būčiau labiau linkęs remti priešingą nuomonę, kad direktyvos III skyrius taikomas ir visiškai vidaus situacijoms.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000083">
                        <title id="B210000051">
                           <number>52.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000120">Pirma, man atrodo, netikslinga nustatyti terminų „coordination“, „approximation“ ir „harmonisation“ skirtumą. Kaip suprantu, šių terminų reikšmė vienoda. Šiuo atveju reikėtų turėti omenyje, kad terminas „harmonisation“ Romos sutartyje pavartotas tik vieną kartą<footnote role="fNote" id="B110000031">
                              <number>33</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000121"> –	EEB 117 straipsnio 2 dalis, dabar SESV 151 straipsnis: „Socialinių sistemų suderinimas“.</para>
                           </footnote>, o vėliau jis laipsniškai įsitvirtino visoje SESV.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000084">
                        <title id="B210000052">
                           <number>53.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000122">Antra, neginčijama, kad iš esmės suderinimas vidaus rinkos srityje gali apimti situacijas, kurioms netaikomos Sutartimi garantuojamos pagrindinės laisvės. Teisingumo Teismas yra atvirai tai pripažinęs<footnote role="fNote" id="B110000032">
                              <number>34</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000123"> –	Pavyzdžiui, žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000137">Centrosteel </emphasis>(C‑456/98, EU:C:2000:402, 13 punktas), kuriame Teisingumo Teismas nurodo, kad Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (OL L 382, 1986, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 177) tikslas – „suderinti valstybių narių teisės aktus, kuriais reglamentuojami prekybos sutarties šalių teisiniai santykiai, neatsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus. Todėl jos taikymo sritis platesnė nei EB sutartyje įtvirtintos pagrindinės laisvės“.</para>
                           </footnote>. Teisės literatūroje tai irgi pabrėžiama, nurodant, kad produktams ir paslaugoms taikomų standartų suderinimas, siekiant užtikrinti jų laisvą judėjimą, galioja visoje Sąjungoje, nedarant skirtumo tarp eksportuojamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų ar paslaugų<footnote role="fNote" id="B110000033">
                              <number>35</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000124"> –	Žr. G. Davies „The Services Directive: extending the country of origin principle, and reforming public administration“, <emphasis role="italc" id="B400000138">European Law Review</emphasis> Nr. 32, 2007, p. 232–245, p. 242. Taip pat žr. W. Kluth C. Calliess ir M. Ruffert (leid.) „EUV / AEUV“, Beck, 4-asis leidimas, Miunchenas, 2011, Artikel 59 AEUV, 24 punktą.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000085">
                        <title id="B210000053">
                           <number>54.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000125">Trečia, Komisijos vadove pasiūlytas išsamesnis paaiškinimas: pagal jį skyrius dėl įsisteigimo taikomas ir situacijoms, kai paslaugų teikėjas nori įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ir situacijoms, kai teikėjas nori įsisteigti savo valstybėje narėje<footnote role="fNote" id="B110000034">
                              <number>36</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000126"> –	Žr. Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą, Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras, 2007, redakcijos anglų kalba p. 24, http://ec.europa.eu / internal_market / services / docs / services-dir / guides / handbook_en.pdf</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000086">
                        <title id="B210000054">
                           <number>55.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000127">Ketvirta, mano požiūris paremtas direktyvos nuostatų tekstiniu ir sisteminiu aiškinimu. Direktyvos 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta, kad direktyva taikoma „valstybėje narėje<footnote role="fNote" id="B110000035">
                              <number>37</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000128"> –	Išskirta mano.</para>
                           </footnote> įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms“. Jokia tarpvalstybinė veikla neminima. Direktyvos 2006/123 III skyriuje, pirmiausia jo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra nuorodos į tarpvalstybinę veiklą, priešingai nei direktyvos IV skyriuje, pirmiausia jo 16 straipsnio 1 dalyje<footnote role="fNote" id="B110000036">
                              <number>38</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000129"> –	16 straipsnis pavadintas „Laisvė teikti paslaugas“. Pagal 16 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį valstybės narės gerbia teikėjų teisę teikti paslaugas <emphasis role="italc" id="B400000139">ne toje valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę</emphasis>.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000087">
                        <title id="B210000055">
                           <number>56.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000130">Penkta, paaiškinimą galima rasti išnagrinėjus pagal teisėkūros procedūrą priimtą direktyvą. Europos Parlamente buvo pateikti keli pasiūlymai, kaip kitaip galima suformuluoti Direktyvos 2006/123 2 straipsnio 1 dalį, kad ta nuostata būtų taikoma tik tarpvalstybinėms situacijoms: buvo du pasiūlymai Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete (IMCO)<footnote role="fNote" id="B110000037">
                              <number>39</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000131"> –	Žr. EP narių Joachim Wuermeling ir Klaus‑Heiner Lehne atitinkamai pateiktus 476 ir 477 pakeitimų pasiūlymus, įtrauktus į pranešėjos EP narės Evelyne Gebhardt pranešimo projektą (PE 355.744v04-00), 2005 m. birželio 24 d. dokumentas Nr. PE 360.091v02-00, p. 25 ir 26, http://www.europarl.europa.eu / RegData / commissions / imco / amendments/2005/360091/IMCO_AM%282005 %29360091_EN.pdf.</para>
                           </footnote> ir vienas Parlamento Teisės reikalų komitete<footnote role="fNote" id="B110000038">
                              <number>40</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000132"> –	Žr. 11 pakeitimo pasiūlymą Teisės reikalų komiteto nuomonėje, skirtoje Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje, 2005 m. liepos 1 d. dokumentas Nr. 2004/0001(COD), p. 11, http://www.europarl.europa.eu / sides / getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+COMPARL+PE-353.583+03+DOC+PDF+V0//EN&amp;language=EN.</para>
                           </footnote>. Pakeitimams nepritarta, todėl darytina išvada, kad Direktyvos 2006/123 III skyrius turėtų būti taikomas ir vidaus situacijoms<footnote role="fNote" id="B110000039">
                              <number>41</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000133"> –	C. Barnard „Unravelling the services directive“, <emphasis role="italc" id="B400000140">Common Market Law Review</emphasis> Nr. 45, 2008, p. 323–396, p. 351, atrodo, remia šiuos argumentus, nors toliau išvardija argumentus, kad tam tikros direktyvos dalys netaikytinos vidaus situacijoms, ir daro išvadą p. 352, kad „reikės palaukti TT sprendimo dėl šio itin svarbaus klausimo“.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000088">
                        <title id="B210000056">
                           <number>57.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000134">Todėl siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį ir trečiąjį klausimus byloje C‑340/14 bei į pirmąjį ir antrąjį klausimus byloje C‑341/14 atsakyti taip: Direktyvos 2006/123 III skyriaus nuostatos taikomos tokioms situacijoms, kaip nagrinėjamosios pagrindinėse bylose, t. y. keleivių vežimui atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijoms už atlygį ir nuomai šventėms, bei kambarių nuomai valandomis prostitutėms, verčiantis vitrininių viešnamių verslu, neatsižvelgiant į tai, ar visi veiksniai susiję tik su viena valstybe nare, ar ne.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000019">
                     <title style="04Titre2" id="B200000018">
                        <number>C –</number>
                        <titlecontent id="B300000018">
                           <emphasis role="italc" id="B400000141">Ketvirtasis klausimas byloje C‑340/14 ir trečiasis klausimas byloje C‑341/14: Apribojimų pateisinimas?</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000089">
                        <title id="B210000057">
                           <number>58.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000135">Ketvirtasis klausimas byloje C‑340/14 ir trečiasis klausimas byloje C‑341/14 atitinkamai susiję su galimu R. L. Trijber ir J. Harmsen įsisteigimo laisvės apribojimo pateisinimu.</para>
                     </blockquote>
                     <section id="B000000020">
                        <title style="05Titre3" id="B200000019">
                           <number>1.</number>
                           <titlecontent id="B300000019">Byla C‑340/14: Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000090">
                           <title id="B210000058">
                              <number>59.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000136">Pagal Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punktą leidimas teikėjui išduodamas neribotam laikui, išskyrus atvejus, kai ribotas leidimų skaičius pateisinamas svarbiais visuomenės interesais. Iš esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar šio straipsnio taikymas yra valstybės narės kompetentingos institucijos diskrecija.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000091">
                           <title id="B210000059">
                              <number>60.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000137">Atsakymas – „ne“.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000092">
                           <title id="B210000060">
                              <number>61.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000138">Pagal Direktyvos 2006/123 4 straipsnio 6 punktą leidimų išdavimo tvarka – tai bet kokia procedūra, pagal kurią faktiškai reikalaujama, kad teikėjas arba gavėjas imtųsi priemonių gauti formaliam arba numanomam kompetentingos institucijos sprendimui dėl teisės teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000093">
                           <title id="B210000061">
                              <number>62.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000139">Nėra jokių abejonių, kad vietos Amsterdamo taisyklėse yra tokia tvarka. Dėl to <emphasis role="italc" id="B400000142">ipso facto</emphasis> ribojama R. L. Trijber įsisteigimo laisvė.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000094">
                           <title id="B210000062">
                              <number>63.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000140">Vis dėlto tokia tvarka turi atitikti direktyvos 9 ir kituose straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pirmiausia tokios tvarkos negalima taikyti, jeigu ji nėra nediskriminacinė, pateisinama svarbiais visuomenės interesais ir proporcinga su visuomenės interesais susijusiam tikslui.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000095">
                           <title id="B210000063">
                              <number>64.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000141">Remiantis šiuo požiūriu, reikėtų išdėstyti šias pastabas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000096">
                           <title id="B210000064">
                              <number>65.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000142">Pirma, nacionalinis teismas privalo nustatyti, ar suteikiamas <emphasis role="italc" id="B400000143">pakankamas</emphasis> leidimų <emphasis role="italc" id="B400000144">skaičius</emphasis>. Jeigu, pavyzdžiui, tas skaičius per mažas, žinoma, tai nėra proporcinga priemonė.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000097">
                           <title id="B210000065">
                              <number>66.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000143">Antra, nacionaliniam teismui nustačius, kad leidimų išdavimo tvarka iš esmės pateisinama, leidimas turi būti riboto <emphasis role="italc" id="B400000145">galiojimo</emphasis>. Paprastai pagal 11 straipsnio 1 dalį leidimas išduodamas neribotam laikui. Yra išimčių, pavyzdžiui, b punktas, pagal kurį ribotas leidimų skaičius pateisinamas svarbiais visuomenės interesais. Tokiu atveju būtų logiška, kad leidimas būtų suteikiamas tik ribotam laikui.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000098">
                           <title id="B210000066">
                              <number>67.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000144">Neįžvelgiu jokios valstybių narių diskrecijos taikant šį straipsnį.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000099">
                           <title id="B210000067">
                              <number>68.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000145">Kitaip tariant, mano supratimu, pagal Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punktą, jeigu ribotas leidimų <emphasis role="italc" id="B400000146">skaičius</emphasis> pateisinamas svarbiais visuomenės interesais, leidimas turi būti išduodamas ribotam <emphasis role="italc" id="B400000147">laikui</emphasis>. Bet koks kitoks aiškinimas neatitiktų 11 straipsnio tikslo, kurį teisingai nurodo Komisija savo pastabose, užtikrinti paslaugų teikėjų galimybę patekti į atitinkamą rinką.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000100">
                           <title id="B210000068">
                              <number>69.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000146">Galiausiai norėčiau atkreipti Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad tokio pat rezultato būtų sulaukta taikant ir 12 straipsnio 1 ir 2 dalis: tais atvejais, kai išduodamų leidimų skaičius yra ribotas dėl gamtinių išteklių stokos, leidimai, išduodami taikant nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą, taip pat turi būti išduodami atitinkamam ribotam laikui.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000101">
                           <title id="B210000069">
                              <number>70.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000147">Todėl Teisingumo Teismas į šį klausimą turėtų atsakyti taip: Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikėtų aiškinti kaip reiškiantį, kad jeigu valstybė narė mano, kad išduodamų leidimų skaičių reikėtų riboti dėl svarbių visuomenės interesų, visi išduodami leidimai turi būti riboto galiojimo.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000021">
                        <title style="05Titre3" id="B200000020">
                           <number>2.</number>
                           <titlecontent id="B300000020">Byla C‑341/14: Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimas</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000102">
                           <title id="B210000070">
                              <number>71.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000148">Kaip teisingai mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjamomis priemonėmis neabejotinai ribojama įsisteigimo laisvė. Taip pat nagrinėjamoms priemonėms taikomi Direktyvos 2006/123 9 ir kiti straipsniai.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000103">
                           <title id="B210000071">
                              <number>72.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000149">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies c punktu draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, pagal kurią vitrininių viešnamių savininkui leidžiama nuomoti kambarius prostitutėms tik tada, kai jos su verslininku gali bendrauti jam suprantama kalba.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000104">
                           <title id="B210000072">
                              <number>73.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000150">Pagal Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies a punktą nagrinėjamos priemonės neturi būti diskriminacinės. Jeigu priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoja dėl pilietybės, jos negali būti įtraukiamos į leidimų išdavimo tvarką ir jokiu būdu negali būti pateisinamos<footnote role="fNote" id="B110000040">
                                 <number>42</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000151"> –	Žr. Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 1 punktą, pagal kurį valstybės narės nekelia teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui savo teritorijoje diskriminacinių reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pilietybe. Taip pat žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000148">Rina Services ir Rina</emphasis> (C‑593/13, EU:C:2015:399, 35 punktas).</para>
                              </footnote>. Todėl tokiu atveju nereikia nustatyti, ar priemonė pateisinama svarbiais visuomenės interesais, ir nereikia atlikti proporcingumo testo. Vis dėlto man atrodo, kad šioje byloje nagrinėjamomis priemonėmis J. Harmsen nediskriminuojamas<footnote role="fNote" id="B110000041">
                                 <number>43</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000152"> –	Prostitučių, kaip paslaugų teikėjų, požiūriu situacija gali būti kitokia. Darant prielaidą, kad Amsterdame prostitutėms kambarius nuomojantys asmenys <emphasis role="italc" id="B400000149">paprastai</emphasis> yra Nyderlandų piliečiai, kurie <emphasis role="italc" id="B400000150">paprastai</emphasis> (tiesiog) bendrauja nyderlandų ir anglų kalbomis, Vengrijos ar Bulgarijos kilmės prostitutė, nemokanti nė vienos iš šių kalbų, diskriminuojama, palyginti su tomis prostitutėmis, kurios tas kalbas moka ir kurios <emphasis role="italc" id="B400000151">paprastai</emphasis> būtų Nyderlandų pilietės.</para>
                              </footnote>. Bet prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų nustatyti, ar J. Harmsen nepatiria diskriminacijos taikant nagrinėjamoje byloje svarstomą leidimų išdavimo tvarką.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000105">
                           <title id="B210000073">
                              <number>74.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000153">Be to, tvarka turi būti pateisinama svarbiais visuomenės interesais (Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies b punktas).</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000106">
                           <title id="B210000074">
                              <number>75.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000154">Šiuo požiūriu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia užkirsti kelią Baudžiamojo kodekso 273f straipsnyje nustatytiems pažeidimams, t. y. pažeidimams, susijusiems su prekyba žmonėmis. Taip siekiama apsaugoti prostitutes ir užkirsti kelią tam, kad prostitutėmis dirbtų prekybos žmonėmis aukos arba nepilnamečiai.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000107">
                           <title id="B210000075">
                              <number>76.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000155">Tokiu argumentu, mano nuomone, iš esmės gali vadovautis Amsterdamo miestas, siekdamas pateisinti įsisteigimo laisvės apribojimą ir taikydamas leidimų išdavimo tvarką. Todėl tai gali būti pateisinimas, susijęs su svarbiais visuomenės interesais.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000108">
                           <title id="B210000076">
                              <number>77.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000156">Nagrinėjama sritis iš esmės laikytina sritimi, kai sudėtinga spręsti pagrindinius teisių klausimus. Kova su prekyba žmonėmis ir jos aukų apsauga – tai politika, vykdoma tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis. Nyderlandai yra pasirašę ir ratifikavę Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis<footnote role="fNote" id="B110000042">
                                 <number>44</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000157"> –	Konvencija pasirašyta Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d. Ji įsigaliojo 2008 m. vasario 1 d., ją ratifikavus dešimčiai valstybių. Nyderlandai ją ratifikavo 2010 m. balandžio 22 d., ji įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 1 d. Konvencijos tekstas paskelbtas http://conventions.coe.int / Treaty / EN / Treaties / Html/197.htm. Konvencijoje taip pat nustatyta tarpvyriausybinė stebėsenos sistema joje įtvirtintų prievolių įgyvendinimui stebėti.</para>
                              </footnote> ir Jungtinių Tautų Organizacijos protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, kuris papildo Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą<footnote role="fNote" id="B110000043">
                                 <number>45</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000158"> –	Taip pat vadinama „Palermo protokolu“. Paskelbta http://www.ohchr.org / EN / ProfessionalInterest / Pages / ProtocolTraffickingInPersons.aspx</para>
                              </footnote>, ir privalo laikytis Direktyvos 2011/36/ES<footnote role="fNote" id="B110000044">
                                 <number>46</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000159"> –	2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011, p. 1). Direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje minima Europos Tarybos konvencija ir Palermo protokolas bei pabrėžiama, kad, „[n]orint išvengti veiklos dubliavimosi, reikia remti kompetentingų kovos su prekyba žmonėmis tarptautinių organizacijų veiklos koordinavimą“.</para>
                              </footnote>. Visomis šiomis priemonėmis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir nustatomos prievolės (atitinkamoms) valstybėms narėms<footnote role="fNote" id="B110000045">
                                 <number>47</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000160"> –	Norint išsamiai įvertinti padėtį, paminėtina, kad Chartijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prekyba žmonėmis draudžiama.</para>
                              </footnote>. Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – EŽTK) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nusprendęs, kad prekyba žmonėmis, kaip apibrėžta Palermo protokolo 3 straipsnio a punkte ir Europos Tarybos konvencijos 4 straipsnio a punkte, patenka į EŽTK 4 straipsnio taikymo sritį<footnote role="fNote" id="B110000046">
                                 <number>48</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000161"> –	Žr. 2010 m. sausio 7 d. Sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000152">Rantsev / Kipras ir Rusija</emphasis>, Nr. 25965/04, 282 punktą. EŽTK 4 straipsnis atitinka Chartijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis.</para>
                              </footnote>. Be to, EŽTT nuomone, pagal EŽTK 4 straipsnį valstybės prisiima teigiamą prievolę patvirtinti baudžiamosios teisės nuostatas, kuriomis būtų baudžiama už tame straipsnyje išvardytas veikas, ir jas įgyvendinti<footnote role="fNote" id="B110000047">
                                 <number>49</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000162"> –	Žr. 2005 m. liepos 26 d. EŽTT sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000153">Siliadin / Prancūzija</emphasis>, Nr. 73316/01, 89 punktą. </para>
                              </footnote> bei veiksmingai apsaugoti tame straipsnyje draudžiamų veikų aukas<footnote role="fNote" id="B110000048">
                                 <number>50</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000163"> –	Žr. 2011 m. spalio 11 d. EŽTT sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000154">C.N. ir V. / Prancūzija</emphasis>, Nr. 67724/09, 69 punktą.</para>
                              </footnote>. Be to, tame straipsnyje nustatyta procedūrinė prievolė atlikti tyrimą, jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiamos asmens teisės pagal tą straipsnį<footnote role="fNote" id="B110000049">
                                 <number>51</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000164"> –	Žr. 2012 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000155">C.N. / Jungtinė Karalystė</emphasis>, Nr. 4239/08, 69 punktą.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000109">
                           <title id="B210000077">
                              <number>78.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000165">Baudžiamojo kodekso 273f straipsnis pastaruoju metu iš dalies pakeistas, pirmiausia siekiant jį suderinti su Europos Tarybos konvencija ir perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 2011/36. Kovodami su prekyba žmonėmis, Nyderlandai daugiausia dėmesio skiria priemonėms savivaldybių lygmeniu. Tokį šios valstybės požiūrį palankiai įvertino atitinkama Europos Tarybos stebėsenos įstaiga<footnote role="fNote" id="B110000050">
                                 <number>52</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000166"> –	Žr. ataskaitos dėl Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis įgyvendinimo Nyderlanduose, kurią 2014 m. kovo 21 d. pirmojo vertinimo raundo metu parengė Ekspertų grupė veiksmams prieš prekybą žmonėmis ir 2014 m. birželio 18 d. paskelbė Konvencijos sekretoriatas, GRETA(2014)10, 59 punktą, http://www.coe.int / t / dghl / monitoring / trafficking / Docs / Reports / GRETA_2014_10_FGR_NLD_w_cmnts_en.pdf</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000110">
                           <title id="B210000078">
                              <number>79.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000167">Pagal Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies c punktą tvarka turi būti proporcinga minėtam visuomenės interesų tikslui<footnote role="fNote" id="B110000051">
                                 <number>53</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000168"> –	Terminas „proporcingumas“ aiškiau apibrėžtas Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalies c punkte.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000111">
                           <title id="B210000079">
                              <number>80.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000169">Prieš nagrinėdamas svarstomos priemonės proporcingumą norėčiau pateikti preliminarią pastabą, susijusią su nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika. Kaip tik nacionalinis teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją įvertinti faktines aplinkybes ir aiškinti nacionalinės teisės aktus, turėtų nustatyti, ar nacionalinė teisė proporcinga visuomenės interesų tikslui<footnote role="fNote" id="B110000052">
                                 <number>54</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000170"> –	Žr. <emphasis role="italc" id="B400000156">mutatis mutandis</emphasis> dėl apribojimų pateisinimo taikant Sutarties nuostatas dėl keturių laisvių ir pilietybės sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000157">Bressol ir kt.</emphasis> (C‑73/08, EU:C:2010:181, 75 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000158">Rinner-Kühn</emphasis> (171/88, EU:C:1989:328, 15 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000159">Schönheit ir Becker </emphasis>(C‑4/02 ir C‑5/02, EU:C:2003:583, 82 punktas).</para>
                              </footnote>. Tačiau Teisingumo Teismas gali patarti remdamasis byloje pateikta informacija<footnote role="fNote" id="B110000053">
                                 <number>55</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000171"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000160">Bressol ir kt.</emphasis> (C‑73/08, EU:C:2010:181, 65 punktas).</para>
                              </footnote>. Konkrečiai nagrinėdamas pateisinimą remiantis visuomenės sveikatos reikalavimais, kai neužtikrinamos vienodos galimybės susipažinti su medicinos ir paramedicinos universitetų tyrimais<footnote role="fNote" id="B110000054">
                                 <number>56</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000172"> –	Ten pat, 74 punktas. Nagrinėtas gyvenamosios vietos reikalavimas.</para>
                              </footnote>, dėl „aukštojo ir universitetinio mokslo sistemos vientisumo išsaugojimo“<footnote role="fNote" id="B110000055">
                                 <number>57</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000173"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000161">Komisija / Austrija</emphasis> (C‑147/03, EU:C:2005:427, 63 punktas).</para>
                              </footnote>, gyvenamosios vietos reikalavimo subsidijai už įdarbinimą gauti<footnote role="fNote" id="B110000056">
                                 <number>58</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000174"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000162">Caves</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000163">Krier</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000164">Frères </emphasis>(C‑379/11, EU:C:2012:798, 49 punktas).</para>
                              </footnote> ir gydymo kitoje valstybėje narėje išlaidų kompensavimo sąlygų<footnote role="fNote" id="B110000057">
                                 <number>59</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000175"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000165">Leichtle </emphasis>(C‑8/02, EU:C:2004:161, 45 punktas).</para>
                              </footnote> Teisingumo Teismas nurodė, kad priežastys, kuriomis valstybė narė pateisina taikomą tvarką, turi būti nurodytos kartu pateikiant analizę, ar valstybės patvirtinta priemonė tinkama ir proporcinga, ir konkrečių argumentus pagrindžiančių įrodymų.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000112">
                           <title id="B210000080">
                              <number>81.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000176">Kad priemonė atitiktų proporcingumo reikalavimą, ji pirmiausia turi būti tinkama, kaip nustatyta direktyvoje<footnote role="fNote" id="B110000058">
                                 <number>60</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000177"> –	Žr. Direktyvos 2006/123 15 straipsnio 3 dalies c punktą.</para>
                              </footnote>, siekiamam tikslui įgyvendinti. Neįžvelgiu jokio pagrindo abejoti, kad nagrinėjama priemone Amsterdamo miestas nuoširdžiai siekia užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms prekybos žmonėmis srityje. Tačiau nagrinėdamas priemonės tinkamumą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų išsamiai ištirti, kiek Amsterdamo miestas pateisina šią tvarką, turint omenyje, kad nebūtina įrodyti, jog visi nusikaltimai nustatomi būtent pagal šią priemonę, nes toks tinkamumo reikalavimas būtų pernelyg griežtas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000113">
                           <title id="B210000081">
                              <number>82.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000178">Antra, priemonė turi būti taikoma tik tiek, kiek būtina tikslui pasiekti. Jeigu tam pačiam tikslui pasiekti galima rinktis iš įvairių priemonių, turėtų būti renkamasi mažiausiai ribojanti pagal direktyvą garantuojamą įsisteigimo laisvę.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000114">
                           <title id="B210000082">
                              <number>83.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000179">Taigi kyla klausimas, ar Amsterdamo miesto nustatytas reikalavimas dėl kalbos<footnote role="fNote" id="B110000059">
                                 <number>61</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000180"> –	Galima teigti, kad nustatytas kalbos reikalavimas, nes Amsterdamo miestas J. Harmsen verslo plane prisiimtus įsipareigojimus (nenuomoti kambarių prostitutėms, su kuriomis jis negali susikalbėti anglų, nyderlandų ar kuria nors kita jam suprantama kalba) vertina kaip sąlygą leidimui išduoti.</para>
                              </footnote> būtinas siekiamam tikslui įgyvendinti. Tai keblus klausimas, kuriam išspręsti sunku remtis ankstesne Teisingumo Teismo praktika.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000115">
                           <title id="B210000083">
                              <number>84.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000181">Tiesa, ne vieną kartą Teisingumo Teismo prašyta nustatyti, ar oficialiosios kalbos reikalavimai atitinka keturias laisves arba (neseniai) Sutarties nuostatas dėl Sąjungos pilietybės<footnote role="fNote" id="B110000060">
                                 <number>62</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000182"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000166">Grauel</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000167">Rüffer</emphasis> (C‑322/13, EU:C:2014:189, 18 ir paskesni punktai).</para>
                              </footnote>. Tačiau tų bylų faktinės aplinkybės buvo kitokios, nes kalbos reikalavimas buvo susijęs tik su atitinkamų valstybių narių kalbomis<footnote role="fNote" id="B110000061">
                                 <number>63</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000183"> –	Pavyzdžiui, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000168">Groener </emphasis>(C‑379/87, EU:C:1989:599, 20 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000169">Haim </emphasis>(C‑424/97, EU:C:2000:357, 59 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000116">
                           <title id="B210000084">
                              <number>85.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000184">Priemones siekta pateisinti pačios kalbos skatinimo interesais<footnote role="fNote" id="B110000062">
                                 <number>64</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000185"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000170">Las </emphasis>(C‑202/11, EU:C:2013:239, 27 punktas).</para>
                              </footnote> arba su veiklos, kuria norima verstis, pobūdžiu susijusiais interesais, pavyzdžiui, darbuotojų socialinės apsaugos arba su tuo susijusių administracinių kontrolės priemonių supaprastinimo interesais<footnote role="fNote" id="B110000063">
                                 <number>65</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000186"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000171">Komisija / Vokietija</emphasis> (C‑490/04, EU:C:2007:430, 70 ir 71 punktai).</para>
                              </footnote>. Visais atvejais valstybės narės norėjo apsaugoti ar skatinti vieną ar kelias savo oficialiąsias kalbas<footnote role="fNote" id="B110000064">
                                 <number>66</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000187"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000172">Groener </emphasis>(C‑379/87, EU:C:1989:599, 19 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000173">Runevič-Vardyn ir Wardyn </emphasis>(C‑391/09, EU:C:2011:291, 85 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000174">Las </emphasis>(C‑202/11, EU:C:2013:239, 25 punktas).</para>
                              </footnote>. Šioje byloje taip nėra. Kalbos reikalavimas nustatytas ne tam, kad prostitutės galėtų vykdyti savo veiklą, o tam, kad J. Harmsen įvykdytų savo prievoles Nyderlandų Karalystei pagal viešąją teisę.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000117">
                           <title id="B210000085">
                              <number>86.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000188">Be to, šioje byloje nekyla klausimų dėl „asmenų kalbos teisių ir privilegijų apsaugos“ „ypatingos svarbos“<footnote role="fNote" id="B110000065">
                                 <number>67</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000189"> –	Teisingumo Teismo formuluotės, pavyzdžiui, sprendimuose <emphasis role="italc" id="B400000175">Mutsch</emphasis> (137/84, EU:C:1985:335, 11 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000176">Bickel ir Franz </emphasis>(C‑274/96, EU:C:1998:563, 13 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000118">
                           <title id="B210000086">
                              <number>87.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000190">Prostitutės, kurios yra prekybos žmonėmis aukos, yra atskirtos ir pažeidžiamos. Todėl ir joms pačioms, ir kovotojams su prekyba žmonėmis svarbu, kad jos galėtų bendrauti. Žinoma, gebėjimas bendrauti viena kalba itin padeda susikalbėti.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000119">
                           <title id="B210000087">
                              <number>88.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000191">Todėl galiu suprasti, kodėl Amsterdamo miestas nustato tokius reikalavimus siekdamas užtikrinti, kad viešnamio savininkas ir prostitutė veiksmingai bendrautų. Tačiau tam nebūtina reikalauti, kad abi šalys gebėtų bendrauti tomis pačiomis kalbomis. Svarbu tai, kad J. Harmsen galėtų <emphasis role="italc" id="B400000177">veiksmingai žodžiu bendrauti</emphasis> su prostitutėmis, o ne tai, kad jos būtinai mokėtų tas pačias kalbas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000120">
                           <title id="B210000088">
                              <number>89.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000192">Mano nuomone, gali būti įvairių scenarijų, pirmiausia, kai veiksmingam bendravimui užtikrinti reikia trečiojo asmens. Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų labai išsamiai išnagrinėti, ar galima užtikrinti to asmens artumo prostitutei aspektą. Pavyzdžiui, gali būti svarbu, ar tas „vertėjas“ yra asmuo, kurį prostitutė pažįsta, kuris jai artimas ir kuriuo ji pasitiki, ar tai J. Harmsen parinktas asmuo.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000121">
                           <title id="B210000089">
                              <number>90.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000193">Tokias faktines aplinkybes, ar J. Harmsen veiksmingai žodžiu bendrauja su kiekviena prostitute, turėtų nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis pateiktomis rekomendacijomis.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000122">
                           <title id="B210000090">
                              <number>91.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000194">Todėl į šį klausimą turėtų būti atsakyta taip: pagal Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies c punktą draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjamoji byloje C‑341/14, pagal kurią vitrininių viešnamių savininkui leidžiama valandomis nuomoti kambarius prostitutėms tik tada, kai jos su verslininku gali bendrauti jam suprantama kalba, nebent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, kad toks reikalavimas būtinas veiksmingam verslininko ir prostitučių bendravimui žodžiu užtikrinti.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="03Titre1" id="C200000000">
                  <number>V –</number>
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>92.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdamas į išdėstytus svarstymus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <emphasis role="italc" id="C400000001">Raad</emphasis> <emphasis role="italc" id="C400000002">van</emphasis> <emphasis role="italc" id="C400000003">State</emphasis> (Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000001">1.<emphasis role="tab" id="C400000004"/>Veikla, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje C‑340/14, kuri yra keleivių vežimas atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijos už atlygį ir nuoma šventėms, nėra „paslauga transporto srityje“, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 2 straipsnio 2 dalies d punkte.</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000002">2.<emphasis role="tab" id="C400000005"/>Direktyvos 2006/123 III skyriaus nuostatos taikomos tokioms situacijoms, kaip nagrinėjamosios pagrindinėse bylose, t. y. keleivių vežimui atviru laivu Amsterdamo vidaus vandenyse, ypač ekskursijoms už atlygį ir nuomai šventėms (byla C‑340/14), bei kambarių nuomai prostitutėms, verčiantis vitrininių viešnamių verslu (byla C‑341/14), neatsižvelgiant į tai, ar visi veiksniai susiję tik su viena valstybe nare, ar ne.</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000003">3.<emphasis role="tab" id="C400000006"/>Direktyvos 2006/123 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikėtų aiškinti kaip reiškiantį, kad jeigu valstybė narė mano, kad išduodamų leidimų skaičių reikėtų riboti dėl svarbių visuomenės interesų, visi išduodami leidimai turi būti riboto galiojimo. </para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000004">4.<emphasis role="tab" id="C400000007"/>Pagal Direktyvos 2006/123 10 straipsnio 2 dalies c punktą draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjamoji byloje C‑341/14, pagal kurią vitrininių viešnamių savininkui leidžiama valandomis nuomoti kambarius prostitutėms tik tada, kai jos su verslininku gali bendrauti jam suprantama kalba, nebent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, kad toks reikalavimas būtinas veiksmingam verslininko ir prostitučių bendravimui žodžiu užtikrinti.</para>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>