2025 m. birželio 19 d. sprendimas – Byla C-509/23
Laimz

TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2025 m. birželio 19 d. ( * )

[2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ištaisytas tekstas]

„[Ištaisyta 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi] Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija – Direktyva (ES) 2015/849 – 3 straipsnio 11 punkto a papunktis – Artimas politikoje dalyvaujančio asmens pagalbininkas – Apibrėžtis – 45 straipsnio 1 ir 8 dalys – Grupei priklausantys įpareigotieji subjektai – Keitimasis informacija šioje grupėje – Minėtai grupei priklausančio kito įpareigotojo subjekto priimtų sprendimų taikymas – 14 straipsnio 5 dalis – Įpareigotųjų subjektų privaloma atlikti nuolatinė klientų stebėsena – 11 straipsnio d punktas – Lošimų paslaugų teikėjų klientų sustiprinto deramo tikrinimo priemonės“

Byloje C‑509/23

dėl administratīvā rajona tiesa (regiono administracinis teismas, Latvija) 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. rugpjūčio 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

„Laimz“ SIA

prieš

Izložu un azartspēļu uzraudzības inspekcija

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro šeštosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz, teisėjai A. Kumin (pranešėjas) ir I. Ziemele,

generalinis advokatas P. Pikamäe,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–

„Laimz“ SIA, atstovaujamos zvērināta advokāta palīgs E. Jonins,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča, K. Pommere ir I. Romanovska,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos A. Laine ir M. Pere,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Goddin, I. Naglis ir G. von Rintelen,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73; toliau – Direktyva 2015/849), iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL L 156, 2018, p. 43), 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 9 dalies, 11 dalies a punkto, 12 ir 15 dalių, 8 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio d punkto, 14 straipsnio 5 dalies ir 45 straipsnio 1 ir 8 dalių išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant lošimų paslaugų teikėjos „Laimz“ SIA ir Izložu un azartspēļu uzraudzības inspekcija (Latvijos loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija; toliau – Inspekcija) ginčą dėl šiai bendrovei paskirtos finansinės sankcijos už nacionalinių nuostatų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, pažeidimus.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 2015/849 1, 4, 21, 22, 30–33 ir 35 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(1) <…> Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas tebėra didelės problemos, kurias reikėtų spręsti [Europos] Sąjungos lygiu. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių Sąjungos lygiu, kryptinga ir proporcinga prevencija, neleidžianti pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, yra būtina ir ta prevencija gali duoti papildomų rezultatų;

<…>

(4) pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu ar netgi Sąjungos lygiu, neatsižvelgiant į veiksmų koordinavimą bei bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl šioje srityje priemonės, kurių imasi Sąjunga, turėtų būti suderinamos su kitais veiksmais, kurių imamasi tarptautiniuose forumuose, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Vykdant Sąjungos veiksmus ir toliau reikėtų ypač atsižvelgti į [Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF)] rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų, kovojančių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, priemones. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus reikėtų atitinkamais atvejais suderinti su 2012 m. vasario mėn. FATF patvirtintais Tarptautiniais kovos su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir ginklų platinimu standartais (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos);

<…>

(21) susirūpinimą kelia naudojimasis lošimų sektoriaus paslaugomis plaunant pajamas, gautas iš nusikalstamos veiklos. Siekiant sumažinti su lošimų paslaugomis susijusią riziką, šioje direktyvoje turėtų būti numatytas įpareigojimas didesnę riziką keliančių lošimo paslaugų teikėjams taikyti deramo klientų tikrinimo priemones pavienių operacijų, kurių vertė – 2 000 [eurų] ar daugiau, atveju. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai tokią pačią ribinę vertę taikytų tais atvejais, kai atsiimami laimėjimai ir (arba) statomos sumos lošimuose, įskaitant lošimo žetonų pirkimą ir iškeitimą. Tokie fizines patalpas turintys lošimo paslaugų teikėjai kaip kazino ir lošimo salonai turėtų užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas, jei jis atliekamas įeinant į patalpas, galėtų būti susietas su tose patalpose kliento atliekamomis operacijomis. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kai įrodoma, jog rizika yra maža, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikroms lošimo paslaugoms netaikyti kai kurių arba visų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Valstybė narė galimybę taikyti išimtį turėtų svarstyti tik griežtai apribotomis ir pateisinamomis aplinkybėmis ir tada, kai pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika yra maža. Tokios išimtys turėtų būti taikomos remiantis konkrečiu rizikos vertinimu, kurį atliekant atsižvelgiama ir į vykdomų sandorių pažeidžiamumo laipsnį. Apie jas turėtų būti pranešama [Europos] Komisijai. Rizikos vertinime valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos atsižvelgė į ataskaitose, kurias Komisija paskelbė atlikdama viršvalstybinį rizikos vertinimą, pateiktas atitinkamas išvadas;

(22) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ne kiekvienu atveju yra vienoda. Todėl reikėtų taikyti holistinį rizika grindžiamą požiūrį. Rizika grindžiamas požiūris nėra valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams pernelyg daug leidžianti galimybė. Jį taikant sprendimai priimami remiantis faktais, siekiant veiksmingiau kovoti su Sąjungai ir joje veikiantiems subjektams kylančia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika;

<…>

(30) pati rizika yra kintamo pobūdžio, o kintamieji – tiek pavieniui, tiek kartu – gali didinti arba mažinti galimai kylančią riziką ir dėl to daryti įtaką pasirenkant tinkamo lygio prevencines priemones, pavyzdžiui, deramo klientų tikrinimo priemones. Todėl kai kuriomis aplinkybėmis reikėtų taikyti sustiprintą deramą tikrinimą, o kitomis gali būti tikslinga taikyti supaprastintą deramą tikrinimą;

(31) reikėtų pripažinti, kad tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika yra didesnė. Nors turėtų būti nustatyta visų klientų tapatybė ir verslo pobūdis, tam tikrais atvejais būtinos ypač griežtos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros;

(32) tai visų pirma taikytina santykiams su asmenimis, kurie Sąjungoje arba tarptautiniu mastu vykdo arba vykdė svarbias viešąsias funkcijas <…>. Dėl tokių santykių visų pirma gali kilti didelė grėsmė finansų sektoriaus reputacijai ir didelė teisinė rizika. Tarptautinės pastangos kovoti su korupcija taip pat pateisina poreikį skirti ypatingą dėmesį tokiems asmenims ir taikyti tinkamas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kuriems savo arba kitoje valstybėje yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios funkcijos, taip pat aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams;

(33) reikalavimai politikoje dalyvaujantiems asmenims [(toliau – PDA)] yra prevencinio, o ne baudžiamojo, pobūdžio ir neturėtų būti aiškinami kaip nuoroda į tai, kad [PDA] siejami su dalyvavimu nusikalstamoje veikloje. Atsisakymas turėti verslo santykių su asmeniu remiantis vien tuo, kad tas asmuo yra [PDA], prieštarauja šios direktyvos bei peržiūrėtų FATF rekomendacijų raidei ir dvasiai;

<…>

(35) siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių veikla būtų vilkinama ir būtų neveiksminga, tikslinga leisti klientus, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, pristatyti įpareigotiesiems subjektams su sąlyga, kad laikomasi tinkamų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas remiasi trečiąja šalimi, faktinė atsakomybė už deramo klientų tikrinimo atlikimą turėtų tekti įpareigotajam subjektui, kuriam klientas pristatomas. Trečiajai šaliai arba klientą pristačiusiam asmeniui taip pat turėtų tekti atsakomybė už šios direktyvos reikalavimų, įskaitant reikalavimą informuoti apie įtartinus sandorius ir saugoti įrašus, laikymąsi, jei jų santykiai su klientu patenka į šios direktyvos taikymo sritį.“

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:

<…>

3. šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

<…>

f) lošimo paslaugų teikėjams;

<…>“

6

Tos pačios direktyvos 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

9. [PDA] – fizinis asmuo, kuriam yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, be kita ko:

a) valstybių vadovai, Vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;

b) parlamentų arba panašių teisėkūros institucijų nariai;

c) politinių partijų valdymo organų nariai;

d) aukščiausiųjų teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus, nariai;

e) audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;

f) ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;

g) valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai;

h) tarptautinės organizacijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario arba lygiavertes pareigas einantys asmenys.

Nė viena iš a–h papunkčiuose nurodytų viešųjų pareigų neapima vidutinio ar žemesnio rango pareigūnų;

<…>

11. artimi pagalbininkai:

a) fiziniai asmenys, apie kuriuos yra žinoma, kad jie turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar juridinius vienetus, arba kitus artimus verslo ryšius su [PDA];

b) fiziniai asmenys, kurie yra vieninteliai tikrieji juridinio asmens arba juridinio vieneto, apie kuriuos yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos [PDA], savininkai;

12. vyresnioji vadovybė – pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai rizikai, ir jis ne visais atvejais turi būti direktorių valdybos narys;

13. verslo santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotojo subjekto profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu numatoma tęsti tam tikrą laiką;

14. lošimo paslaugos – paslaugos, susijusios su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kurios teikiamos fizinėje vietoje arba bet kokiu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba bet kokiomis kitomis ryšių technologijomis ir atskiru paslaugų gavėjo prašymu;

15. grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir subjektai, kuriuose patronuojančioji įmonė arba jos patronuojamosios įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, kurias sieja tarpusavio ryšiai, kaip apibrėžta [2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013, p. 19),] 22 straipsnyje;

<…>“

7

Direktyvos 2015/849 8 straipsnis suformuluotas taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų jiems kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai nustatyti ir įvertinti, atsižvelgdami į rizikos veiksnius, įskaitant tuos, kurie susiję su jų klientais, šalimis ar geografinėmis vietovėmis, produktais, paslaugomis, sandoriais arba paslaugų teikimo kanalais. Tie veiksmai turi būti proporcingi atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.

2. 1 dalyje nurodyti rizikos vertinimai įforminami dokumentais, nuolat atnaujinami ir teikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms bei atitinkamiems savireguliavimo organams. Kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad atskiri dokumentais įtvirtinti rizikos vertinimai yra nereikalingi, jei konkreti sektoriui būdinga rizika yra aiški ir suprantama.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai būtų įdiegę politiką, kontrolės priemones ir procedūras, skirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai, nustatytai Sąjungos, valstybės narės ir atskiro įpareigotojo subjekto lygmenimis, veiksmingai mažinti ir valdyti. Ta politika, kontrolės priemonės ir procedūros turi būti proporcingos atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.

4. 3 dalyje nurodyta politika, kontrolė ir procedūros apima:

a) vidaus politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, įskaitant pavyzdines rizikos valdymo priemones, deramą klientų tikrinimą, pranešimą, įrašų saugojimą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimo valdymą, įskaitant atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą vadovybės lygiu, kai tikslinga atsižvelgiant į verslo apimtį ir pobūdį, taip pat darbuotojų tikrinimą, parengimą;

b) kai tikslinga atsižvelgiant į verslo apimtį ir pobūdį – nepriklausomą audito funkciją, a punkte nurodytai vidaus politikai, kontrolės priemonėms ir procedūroms išbandyti.

5. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai iš savo vyresniosios vadovybės gautų jų diegiamos politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų patvirtinimą, ir stebi bei prireikus griežtina taikomas priemones.“

8

Šios direktyvos 11 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų šiais atvejais:

a) pradėdami verslo santykius;

<…>

d) lošimo paslaugų teikėjams – laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais, kai vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 [eurų] ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;

<…>

f) kai esama abejonių dėl anksčiau gautų kliento tapatybės duomenų teisingumo ar pakankamumo.“

9

Minėtos direktyvos 13 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtinta:

„1. Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:

a) kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija, įskaitant, kai naudojamos, elektroninės atpažinties priemones ir patikimumo užtikrinimo paslaugas, išdėstytas [2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014, p. 73),] arba kitus saugius nuotolinės arba elektroninės atpažinties procesus, reglamentuojamus, pripažįstamus, patvirtintus arba priimamus atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų;

b) tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir pagrįstų priemonių, reikalingų to asmens tapatybei patikrinti tam, kad įpareigotasis subjektas įsitikintų žinantis, kas yra tikrasis savininkas, taikymas, be kita ko, juridinių asmenų, patikos struktūrų, bendrovių, fondų ir panašių juridinių vienetų atveju imantis pagrįstų priemonių, reikalingų kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrai suprasti. <…>;

c) verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas, o atitinkamais atvejais – informacijos apie juos gavimas;

d) nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad turimi dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami.

<…>

2. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai taikytų visus 1 dalyje nustatytus deramo klientų tikrinimo reikalavimus. Tačiau įpareigotieji subjektai, atsižvelgdami į rizikos lygį, gali nustatyti tokių priemonių apimtį.

<…>

4. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų kompetentingoms institucijoms arba savireguliavimo organams įrodyti, kad priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.“

10

Tos pačios direktyvos 14 straipsnio 5 dalis išdėstyta taip:

„Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet tinkamu metu ir esamiems klientams remdamiesi jautrumu rizikai, pasikeitus atitinkamoms kliento aplinkybėms arba tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas turi teisinę prievolę atitinkamais kalendoriniais metais susisiekti su klientu, kad peržiūrėtų su tikruoju (‑aisiais) savininku (‑ais) susijusią aktualią informaciją, arba jei įpareigotasis subjektas tą prievolę turėjo pagal [2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011, p. 1)].“

11

Direktyvos 2015/849 20 straipsnyje įtvirtinta:

„Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba verslo santykių su [PDA] atžvilgiu, be 13 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:

a) turėtų įdiegtas atitinkamas rizikos valdymo sistemas, įskaitant rizika grindžiamas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra [PDA];

b) verslo santykių su [PDA] atvejais taikytų šias priemones:

i) verslo santykiams su tokiais asmenimis pradėti arba jiems tęsti gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;

ii) imtųsi atitinkamų priemonių turto šaltiniui ir lėšų, kurios yra susijusios su verslo santykiais arba sandoriais su tokiais asmenimis, šaltiniui nustatyti;

iii) vykdytų sustiprintą nuolatinę tų verslo santykių stebėseną.“

12

Šios direktyvos 23 straipsnyje numatyta, kad priemonės, nurodytos jos 20 ir 21 straipsniuose, taip pat taikomos [PDA] šeimos nariams ir „artimiems pagalbininkams“.

13

Minėtos direktyvos 45 straipsnio 1 ir 8 dalyse nurodyta:

„1. Valstybės narės reikalauja, kad grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendintų visos grupės politiką ir procedūras, įskaitant duomenų apsaugos politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais. Ta politika ir procedūros veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų.

<…>

8. Valstybės narės užtikrina, kad grupės viduje būtų leidžiama keistis informacija. Grupėje keičiamasi Finansinės žvalgybos padaliniui pateikta informacija apie įtarimus, kad lėšos yra pajamos iš nusikalstamos veiklos arba yra susijusios su teroristų finansavimu, jei FŽP nenurodo kitaip.“

Latvijos teisė

14

2008 m. liepos 17 d. Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei ginklų platinimo prevencijos įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, Nr. 116, 2008; toliau – Prevencijos įstatymas) buvo iš dalies pakeistas, siekiant į Latvijos teisę perkelti Direktyvą 2015/849.

15

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta:

„Įstatyme vartojamos šios sąvokos:

<…>

21) grupė – juridinių asmenų ar juridinių vienetų grupė;

a) kurią sudaro patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė, taip pat vienetai, kuriuose patronuojanti arba dukterinė bendrovė turi kapitalo dalį,

<…>

81) vyresnioji vadovybė – valdyba, jei tokia sudaryta, arba valdybos specialiai paskirtas valdybos narys, pareigūnas ar darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įpareigotajam subjektui kylančią pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad galėtų priimti sprendimus, galinčius paveikti kylančią riziką;

<…>

18) [PDA] – asmuo, kuriam Latvijos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, be kita ko, aukščiausi valstybės pareigūnai, valstybės (ar savivaldybės) administracinio vieneto vadovai, vyriausybės vadovai, ministrai (viceministrai arba ministrų pavaduotojai, jei atitinkamoje šalyje tokios pareigos yra), valstybės sekretoriai arba kiti aukšti vyriausybės arba valstybės (ar savivaldybės) institucijos pareigūnai, parlamento arba panašių teisėkūros institucijų nariai, politinių partijų valdymo organų (tarybų) nariai, Konstitucinių Teismų, aukščiausiųjų teismų ar kitų pakopų teismų teisėjai (teisminių institucijų nariai), aukščiausiųjų audito institucijų administracinių ar valdymo organų nariai, centrinių bankų valdybų nariai, ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai, aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai, valstybės valdomų įmonių administracinių ar valdymo organų nariai, tarptautinės organizacijos vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai) ir valdybos nariai arba lygiavertes pareigas einantys asmenys;

<…>

182) artimas [PDA] pagalbininkas – fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi verslo ar kitokių artimų ryšių su vienu iš šio straipsnio 18 punkte nurodytų asmenų <…>“

16

Minėto įstatymo 3 straipsnio „Įstatymo taikymo sritis“ 1–21 dalys suformuluotos taip:

„1. Šis įstatymas taikomas šiems asmenims, vykdantiems komercinę ar profesinę veiklą:

<…>

7) lošimų organizatoriams;

<…>

2. Grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendina visos grupės politiką ir procedūras, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymo politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais. Ta politika ir procedūros grupės lygmeniu taip pat veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų.

21) Grupei priklausantys įpareigotieji subjektai grupės lygmeniu užtikrina, kad atitikties, audito arba pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo prevencijos funkcijas vykdantys struktūriniai padaliniai galėtų susipažinti su joms atlikti reikalinga filialų ir patronuojamųjų įmonių pateikta informacija, įskaitant informaciją apie jų klientus, sąskaitas ir mokėjimus.“

17

To paties įstatymo 10 straipsnio „Už šio įstatymo reikalavimų laikymąsi atsakingų darbuotojų paskyrimas“ 1 dalyje numatyta:

„Įpareigotieji subjektai, juridiniai asmenys, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų (asmenų, atsakingų už kovos su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir ginklų platinimu reikalavimų laikymąsi), be kita ko, iš vyresniosios vadovybės, kuriems pavedama priimti sprendimus ir kurie yra tiesiogiai atsakingi už šio įstatymo reikalavimų laikymąsi ir informacijos teikimą kompetentingai priežiūros ir kontrolės institucijai <…>“

18

Prevencijos įstatymo 11 straipsnio „Deramas klientų tikrinimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Įpareigotasis subjektas taiko deramo klientų tikrinimo priemones:

1) prieš pradėdamas verslo santykius;

<…>

4) jeigu įpareigotasis subjektas, teikiantis lošimų paslaugas, su klientu įvykdo sandorį, kurio vertė – 2 000 eurų ar daugiau, įskaitant atvejus, kai klientas laimi, įsigyja dalyvavimo lošime priemones arba loterijos bilietus, arba šiuo tikslu keičia užsienio valiutą, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas tarpusavyje susijusių operacijų;

<…>“

19

Šio įstatymo 111 straipsnio „Deramo klientų tikrinimo priemonės ir rizikos veiksniai“ 1, 2, 6 ir 7 dalyse nustatyta:

„1. Deramo klientų tikrinimo priemonės – tai rizikos vertinimu pagrįstų veiksmų visuma, kai įpareigotasis subjektas:

1) nustato kliento tapatybę ir patikrina gautus identifikavimo duomenis;

<…>

5) užtikrina, kad dokumentai, asmens duomenys ir informacija, gauti atliekant kliento patikrinimus, būtų saugomi, reguliariai vertinami ir atnaujinami atsižvelgiant į jiems būdingą riziką, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus.

2. Nustatydamas deramo klientų patikrinimo apimtį ir tvarką, taip pat dokumentų, asmens duomenų ir atliekant deramą klientų patikrinimą gautos informacijos tikrinimo reguliarumą, įpareigotasis subjektas atsižvelgia į riziką, susijusią su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir ginklų platinimu, kliento gyvenamąja (įsisteigimo) šalimi, vykdoma ekonomine ar asmenine veikla, naudojamomis paslaugomis ir produktais bei jų tiekimo grandinėmis, taip pat vykdomais sandoriais.

<…>

6. Pradėdamas verslo santykius įpareigotasis subjektas, remdamasis pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo rizikos vertinimu, surenka ir dokumentais pagrindžia informaciją apie verslo santykių tikslą ir numatomą pobūdį, įskaitant paslaugas, kuriomis klientas ketina naudotis, numatomų sandorių skaičių ir apimtį, kliento ekonominės ar asmeninės veiklos, kurios metu klientas ketina naudotis paslaugomis, rūšį ir, kai taikytina, kliento lėšų kilmę ir turto kilmę (tai svarbu kliento finansinei padėčiai apibūdinti).

7. Įpareigotasis subjektas deramo klientų tikrinimo priemones taiko ne tik pradėdamas verslo santykius, bet ir jų metu (įskaitant esamus klientus), laikydamasis rizika grindžiamo požiūrio <…>“

20

Minėto įstatymo 25 straipsnio „Verslo santykiai su [PDA], jo šeimos nariu arba artimu [PDA] pagalbininku“ 2 dalyje įtvirtinta:

„Rizikos vertinimu pagrįsta įpareigotojo subjekto vidaus kontrolės sistema leidžia nustatyti, kad klientas, kuris pradedant verslo santykius nėra [PDA], jo šeimos narys arba artimai susijęs su [PDA], tokiu asmeniu tampa pradėjus tokius santykius.“

21

To paties įstatymo 29 straipsnio „Klientų tyrimo rezultatų pripažinimas ir priėmimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Kredito ir finansų įstaigos gali pripažinti ir priimti tyrimų dėl to, ar jų klientai laikosi šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų priemonių, kuriuos atlieka valstybių narių arba trečiųjų šalių kredito ir finansų įstaigos, rezultatus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: <…>“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

22

Laimz yra Latvijoje įsteigta bendrovė, vykdanti komercinę veiklą – teikianti lošimų paslaugas. 100 % jos akcijų priklauso kitai Latvijoje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei Optibet SIA, taip pat teikiančiai lošimų paslaugas. Jos abi priklauso Švedijoje įsteigtai Enlabs AB įmonių grupei. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Laimz yra įpareigotasis subjektas, kaip tai suprantama pagal Prevencijos įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę siekiama perkelti Direktyva 2015/849.

23

2020 m. kovo 2 d. Optibet, kuri su viena bendrove buvo sudariusi sutartį, pagal kurią šioji įsipareigojo teikti viešai paskelbtus ir viešai prieinamus duomenis apie rizikos vertinimą ir valdymą laikydamasi Prevencijos įstatymo reikalavimų, su bendrove Laimz sudarė sutartį, kuria įsipareigojo pastarajai teikti tuos duomenis, siekdama užtikrinti kuo veiksmingesnį išteklių naudojimą ir vienodą šiame įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikymąsi šioje įmonių grupėje.

24

2021 m. rugpjūčio 23 d. Laimz pradėjo teikti interaktyviųjų lošimų paslaugas vienam klientui, kuris anksčiau buvo Optibet klientas (toliau – pagrindinėje byloje aptariamas klientas).

25

2022 m. sausio 31 d., atsižvelgdama į kliento lošimo įpročius ir statymų sumą, taip pat Optibet pateiktus duomenis apie jį, kai jis buvo jos klientas, Laimz ėmėsi sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemonių ir paprašė jo pateikti papildomos informacijos. Šiomis aplinkybėmis Laimz taip pat vykdė 2020 m. kovo 27 d. Optibet vyresniosios vadovybės sprendimą tęsti santykius su šiuo klientu.

26

2022 m. vasario–kovo mėn. Inspekcija atliko Laimz patikrinimą. Jį baigus buvo parengta ataskaita, joje ši institucija pažymėjo, kad 2020, 2021 ir 2022 m. Laimz nenustatė, jog egzistuoja verslo santykiai su artimais PDA pagalbininkais; taip pat pažymėta, kad, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pasiekus taikomą ribą (2 000 eurų), ši bendrovė neatliko pagrindinėje byloje aptariamo kliento patikrinimo; jo metu būtų reikėję kliento paprašyti informacijos apie pajamų šaltinius ir jų dydį, nustatyti, ar klientas yra artimas PDA pagalbininkas, taip pat patikrinti informaciją viešai prieinamose duomenų bazėse, siekiant nustatyti papildomus rizikos veiksnius.

27

Inspekcija 2022 m. birželio 15 d. sprendimu skyrė Laimz 52 263,90 eurų baudą (tai atitinka 5 % jos 2020 m. grynosios apyvartos) už tai, kad ji netinkamai taikė klientų vidaus kontrolės sistemą ir neatliko klientų patikrinimo. Ji pripažino, kad minėta bendrovė pagrindinėje byloje aptariamo kliento patikrinimą turėjo atlikti savarankiškai ir nepriklausomai, nesiremdama kitos bendrovės (t. y. Optibet) atliktu vertinimu. Inspekcija taip pat priminė, kad šis klientas buvo laikomas artimu su PDA pagalbininku, nes jis kartu su šiuo asmeniu ėjo vienos asociacijos vykdomojo organo nario pareigas.

28

2022 m. liepos 18 d. Laimz apskundė šį sprendimą administratīvā rajona tiesa (regiono administracinis teismas, Latvija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Savo skunde bendrovė teigė turinti teisę naudoti iš Optibet pagal 2020 m. kovo 2 d. sutartį, nurodytą šio sprendimo 23 punkte, ir šios bendrovės vadovybės priimtus sprendimus gautą informaciją, taip pat ją panaudoti savo verslo santykiuose su pagrindinėje byloje aptariamu klientu.

29

Be to, Laimz priekaištavo Inspekcijai, kad pripažindama šį klientą buvus artimu PDA pagalbininku, ji rėmėsi tik tuo, kad jie abu yra tos pačios asociacijos nariai, ir neatliko individualaus ir išsamaus vertinimo.

30

Atsiliepime į skundą Inspekcija pažymėjo, kad Prevencijos įstatyme nenumatyta galimybė klientų duomenimis keistis su kita bendrove (tokiu atveju atitinkamos informacijos gavėjas būtų atleistas iš savo teisinių pareigų). Be to, ji pažymėjo, kad tuo metu, kai pagrindinėje byloje aptariamas klientas pradėjo verslo santykius su Laimz, jis kartu nutraukė juos su Optibet, todėl Laimz nebegalėjo naudotis iš Optibet gauta informacija.

31

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintos sąvokos „artimas PDA pagalbininkas“ taikymo apimtį tuo atveju, kai asmuo ir PDA priklauso tos pačios asociacijos vykdomajam organui. Be to, jis mano, kad reikia paaiškinti, ar tos pačios grupės bendrovės gali keistis informacija, vykdydamos savo deramo patikrinimo pareigas, ir dėl to, ar pagal Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalis, siejamas su šios direktyvos 3 straipsnio 12 ir 15 punktais, galima naudotis informacija, gauta iš kitos šios grupės bendrovės, o sprendimais, kuriuos priėmė šios kitos grupei priklausančios bendrovės vyresnioji vadovybė, galima remtis keliose minėtai grupei priklausančiose bendrovėse. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl to, ar įpareigotasis subjektas privalo taikyti deramo tikrinimo priemones esamiems klientams tuomet, kai nenustatyta jokių reikšmingų jų padėties pasikeitimų; tuo padėtis šioje byloje skiriasi nuo padėties, susiklosčiusios byloje, kurioje priimtas 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Rodl & Partner (C‑562/20, EU:C:2022:883).

32

Šiomis aplinkybėmis administratīvā rajona tiesa (regiono administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad fizinį asmenį galima laikyti artimu [PDA] pagalbininku vien dėl to, kad jie abu yra tos pačios asociacijos nariai, nevertinant jokių kitų aplinkybių?

2. Ar Direktyvos 2015/849 [3 straipsnio 9 punktas] turi būti aiškinamas taip, kad siekiant nustatyti, ar asmuo turi [PDA] statusą, reikia nustatyti, kad jis užima šiame straipsnyje minimas pareigas, taip pat atlikti tyrimą ir patikrinti, ar tai yra aukšto, o ne vidutinio ar žemesnio rango pareigos?

3. Ar Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 dalis, siejama su jos 45 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės turi leisti Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, kurie laikomi tos pačios grupės bendrovėmis, keistis informacija tarpusavyje, be kita ko, sudarant susitarimus dėl keitimosi informacija ir užtikrinant abipusį informacijos srautą bei galimybę ja remtis abiem šalims, kad būtų pasiekti Direktyvos 2015/849 tikslai?

4. Ar pagal Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalis, siejamas su šios direktyvos 3 straipsnio 12 ir 15 punktais, taip pat galima tokia informacija arba sprendimais, kuriuos grupėje priėmė grupei priklausančios bendrovės vyresnioji vadovybė, naudotis ir remtis keliose tai pačiai grupei priklausančiose bendrovėse?

5. Ar Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalis, siejama su 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad įpareigotasis subjektas neprivalo taikyti deramo esamų klientų tikrinimo priemonių, jeigu nėra pasibaigęs nacionalinėje teisėje nustatytas terminas arba vykdant vidaus kontrolės sistemos procedūras, skirtas naujoms deramo tikrinimo priemonėms įgyvendinti, taikomas terminas, o įpareigotajam subjektui nėra žinoma apie naujas aplinkybes, galinčias turėti įtakos atitinkamo kliento rizikos vertinimui?

6. Ar Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punkte įpareigotajam subjektui nustatytą įpareigojimą taikyti deramo klientų tikrinimo priemones tuo atveju, kai laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, reikia aiškinti taip, kad šios priemonės turi būti taikomos visada, kai bendra sandorio suma siekia 2 000 eurų, neatsižvelgiant į laikotarpį, per kurį vėl pasiekiama toje nuostatoje nurodyta 2 000 eurų suma?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

33

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad fizinį asmenį galima laikyti artimu PDA pagalbininku vien dėl to, kad jie abu yra tos pačios asociacijos nariai.

34

Pirmiausia primintina, kad Direktyvos 2015/849 tikslas, kaip matyti iš jos pavadinimo ir 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, yra finansų sistemos naudojimo pinigams plauti ir teroristams finansuoti prevencija (2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo MISTRAL TRANS, C‑3/24, EU:C:2024:999, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Konkrečiai kalbant, Direktyvos 2015/849 nuostatomis, kurios yra prevencinės, siekiama laikantis rizika grindžiamo požiūrio nustatyti prevencinių ir atgrasomųjų priemonių sistemą, skirtą veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, norint išvengti, kaip matyti iš šios direktyvos 1 konstatuojamosios dalies, neteisėtų pinigų srautų, galinčių pakenkti Sąjungos finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai ir kelti grėsmę jos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi (2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo MISTRAL TRANS, C‑3/24, EU:C:2024:999, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Iš Direktyvos 2015/849 6–8 straipsnių matyti, kad rizika grindžiamas požiūris reiškia šios rizikos vertinimą, kuris pagal šia direktyva nustatytą sistemą atliekamas trimis lygmenimis: Sąjungos lygmeniu (vykdomas Komisijos), kiekvienos valstybės narės ir įpareigotųjų subjektų lygmeniu. Kaip matyti iš minėtos direktyvos 30 konstatuojamosios dalies, toks rizikos vertinimas, be kita ko, yra sąlyga, kad šie subjektai imtųsi tinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją be tokio vertinimo nei valstybei narei, nei prireikus minėtiems subjektams neįmanoma kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kokias priemones taikyti (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2015/849 20 straipsnyje, kiek tai susiję su sandoriais ar verslo santykiais su PDA, įtvirtinamos įpareigotųjų subjektų pareigos, kurių jie privalo laikytis, papildančios šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatytas deramo klientų tikrinimo priemones, kurias tie subjektai turi taikyti. Konkrečiau kalbant, pagal šią nuostatą įpareigotieji subjektai privalo nustatyti klientą ir patikrinti jo tapatybę, nustatyti tikrąjį savininką, įvertinti numatomus verslo santykius ir gauti informacijos apie jų tikslą ir pobūdį, taip pat vykdyti nuolatinę šių verslo santykių stebėseną. Pagal minėtą 20 straipsnį valstybės narės, be kita ko, privalo reikalauti, kad įpareigotieji subjektai turėtų įdiegtas atitinkamas rizikos valdymo sistemas, įskaitant rizika grindžiamas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba jo tikrasis savininkas gali būti laikomas PDA. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad minėtos direktyvos 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse pažymima, jog tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika yra didesnė; tai visų pirma taikytina santykiams su asmenimis, vykdančiais arba vykdžiusiais svarbias viešąsias funkcijas.

38

Be to, pagal Direktyvos 2015/849 23 straipsnį įpareigotieji subjektai privalo šias rizikos valdymo sistemas taikyti ir nustatydami PDA šeimos narius ir „artimus pagalbininkus“.

39

Šiuo aspektu Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunktyje „artimi pagalbininkai“ apibrėžiami kaip „fiziniai asmenys, apie kuriuos yra žinoma, kad jie turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar juridinius vienetus, arba kitus artimus verslo ryšius su [PDA]“.

40

Aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekste vartojamų žodžių įprastą reikšmę, bet ir į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ir kontekstą (2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde (Pertekliniai prašymai), C‑416/23, EU:C:2025:3, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Pirma, kalbant apie Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunkčio formuluotę, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas konkrečiai dėl žodžių junginio „artimi verslo ryšiai“, atsižvelgiant į tai, kad klientas ir PDA yra tos pačios asociacijos vykdomojo organo nariai.

42

Šiuo atžvilgiu galima pažymėti, kad Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 13 punkte sąvoka „verslo santykiai“ (kai ji taikoma įpareigotajam subjektui) apibrėžiama kaip verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotojo subjekto profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu numatoma tęsti tam tikrą laiką. Be to, nors šioje direktyvoje nėra apibrėžta, kaip vertinti, ar tokie santykiai yra artimi, iš tokio patikslinimo matyti, kad nepakanka verslo santykių vien konstatuoti – dar reikia nustatyti, kad jie yra itin svarbūs.

43

Kai asmuo ir PDA yra tos pačios asociacijos vykdomojo organo nariai, jie a priori palaiko profesinius santykius, todėl neatmestina galimybė, kad šios funkcijos lemia to asmens ir PDA „artimus verslo ryšius“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunktį, arba kad jos leidžia tokius santykius pradėti. Be to, tokiu atveju taip pat neatmestina galimybė, kad asmuo kartu su PDA gali būti laikomas juridinio asmens arba juridinio vieneto tikruoju savininku, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Vis dėlto tokios išvados negalima daryti vien tuo pagrindu, kad abu asmenys yra tos pačios asociacijos vykdomojo organo nariai, – ji turi būti grindžiama konkrečių susiklosčiusių aplinkybių analize.

44

Šiomis aplinkybėmis iš Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunkčio formuluotės galima daryti išvadą, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai asmuo ir PDA yra tos pačios asociacijos vykdomojo organo nariai, negalima a priori atmesti galimybės, kad asmuo gali būti laikomas artimu PDA pagalbininku, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

45

Tokią teksto analizę patvirtina ir šios nuostatos kontekstas, ir Direktyva 2015/849 siekiami tikslai.

46

Iš tiesų, kaip priminta šio sprendimo 38 punkte, Direktyvos 2015/849 23 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad šios direktyvos 20 straipsnyje numatytos priemonės taikomos ne tik artimiems PDA pagalbininkams, bet ir jų šeimos nariams. Vadinasi, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė išplėsti Direktyvos 2015/849 taikymo sritį, kad ji apimtų kuo didesnį artimų PDA pagalbininkų ratą.

47

Vis dėlto reikėtų priminti ir tai, kad pagal Direktyvos 2015/849 1 konstatuojamąją dalį, be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių Sąjungos lygiu, kryptinga ir proporcinga prevencija, neleidžianti pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, yra būtina ir gali atnešti papildomų rezultatų.

48

Šiomis aplinkybėmis pagal aptariamos direktyvos 8 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad įpareigotųjų subjektų politika, kontrolės priemonės ir procedūros, skirtos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai veiksmingai mažinti ir valdyti, turi būti proporcingos atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį, minėtos direktyvos 20 straipsnyje nurodytais rizikos veiksniais grindžiamos procedūros turi būti proporcingos įpareigotųjų subjektų pobūdžiui ir dydžiui, todėl šiems suteikiama tam tikra diskrecija rengiant jų veiklos keliamai rizikai pritaikytas procedūras. Nors rizika grindžiamas požiūris suteikia tam tikro lankstumo, vis dėlto, kaip nurodyta tos pačios direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje, tai nėra valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams pernelyg daug leidžianti galimybė, ir jį taikant sprendimai priimami remiantis faktais.

49

Be to, iš Direktyvos 2015/849 33 konstatuojamosios dalies matyti, kad reikalavimai PDA yra prevencinio, o ne baudžiamojo, pobūdžio ir neturėtų būti aiškinami kaip nuoroda į tai, kad šie asmenys siejami su dalyvavimu nusikalstamoje veikloje. Pagal tą konstatuojamąją dalį atsisakymas turėti verslo santykių su asmeniu remiantis vien tuo, kad tas asmuo yra PDA, prieštarauja šios direktyvos bei FATF rekomendacijų esmei ir prasmei.

50

Taigi, vadovaudamiesi rizika grindžiamu požiūriu, įpareigotieji subjektai, vertindami, ar asmenį ir PDA sieja artimi verslo ryšiai, privalo atsižvelgti ne tik į atitinkamo kliento ir PDA santykių pobūdį, kad nustatytų, ar kyla rizika, jog šie santykiai bus panaudoti pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo tikslais, bet ir į siekiamus tikslus, todėl, siekiant įvykdyti Direktyvos 2015/849 reikalavimus, būtina kiekvieną atvejį vertinti atskirai.

51

Aiškinant priešingai, Direktyvoje 2015/849 numatytas papildomas pareigas reikėtų taikyti labai įvairiems atvejams, todėl, atsižvelgiant į šia direktyva siekiamus tikslus, t. y. užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, kaip numatyta minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, kiltų pavojus, kad jos nebebus proporcingos; be to, kiltų praktinių sunkumų susipažinti su atitinkamų asmenų duomenimis.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 11 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad fizinio asmens negalima laikyti artimu PDA pagalbininku vien dėl to, kad jie abu yra tos pačios asociacijos nariai; vis dėlto ši situacija yra reikšminga aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti atliekant šį vertinimą.

Dėl antrojo klausimo

53

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 9 punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant nustatyti, ar fizinis asmuo yra PDA, reikia nustatyti, kad jis užima vienas iš 3 straipsnio 9 punkto a–h punktuose išvardytų pareigų, taip pat reikia įvertinti faktines aplinkybes ir patikrinti, ar tai yra aukšto, o ne vidutinio ar žemesnio rango pareigos.

54

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti jam galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams jų nagrinėjamose bylose, ir kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad reikia veiksmingai išspręsti ginčą (2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Adusbef (Morandžio tiltas), C‑683/22, EU:C:2024:936, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55

Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje (2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Adusbef (Morandžio tiltas), C‑683/22, EU:C:2024:936, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikia jokios informacijos apie tai, kokio konkretaus pobūdžio funkcijas savo profesinėje veikloje atlieka asmuo, kuris, kaip preziumuojama, yra PDA pagrindinėje byloje. Be to, Inspekcijos vertinimu, pagrindinėje byloje aptariamas klientas yra artimas PDA pagalbininkas, o ne PDA.

57

Galiausiai Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga nerodo, kad pagrindinės bylos šalys ginčija, jog šis klientas galėtų būti artimai susijęs su PDA. Laimz pateiktas prieštaravimas susijęs su Inspekcijos siūlomu sąvokos „artimas PDA pagalbininkas“ aiškinimu, – kaip tik tai yra pirmojo klausimo dalykas.

58

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 54 ir 55 punktuose primintą jurisprudenciją, antrąjį klausimą reikia pripažinti nepriimtinu.

Dėl trečiojo klausimo

59

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės turi leisti šios direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, priklausantiems tai pačiai grupei, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 15 punktą, keistis informacija tarpusavyje, be kita ko, sudarant susitarimus dėl keitimosi informacija ir užtikrinant abipusį informacijos srautą, kad būtų pasiekti Direktyvos 2015/849 tikslai.

60

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad pagal tos direktyvos 45 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigojamos reikalauti, kad grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendintų visos grupės politiką ir procedūras, įskaitant duomenų apsaugos politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais. Pagal tą pačią nuostatą ši politika ir procedūros veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų. Reikia pridurti, kad taip šia nuostata siekiama minėtos direktyvos 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tikslo – išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų.

61

Be to, tos pačios direktyvos 45 straipsnio 8 dalyje pažymima, kad valstybės narės „užtikrina, kad grupės viduje būtų leidžiama keistis informacija“, taip pat įtvirtinama, kad grupėje privaloma keistis FŽP pateikta informacija apie įtarimus, kad lėšos yra pajamos iš nusikalstamos veiklos arba yra susijusios su teroristų finansavimu, jei FŽP nenurodo kitaip.

62

Šiuo atveju, pirma, neginčijama, kad Laimz ir Optibet, būdamos lošimų paslaugų teikėjos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto f papunktį, yra įpareigotieji subjektai. Antra, Laimz ir Optibet, iš kurios Laimz gavo informacijos, priklauso grupei, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 15 punktą. Todėl abiejų bendrovių santykiams, įskaitant bendradarbiavimą vykdant minėtoje direktyvoje įtvirtintus reikalavimus, taikomos jos 45 straipsnio 1 ir 8 dalys.

63

Taigi, kadangi šio 45 straipsnio 1 ir 8 dalių formuluotė nėra dviprasmiška, darytina išvada, kad valstybės narės privalo leisti tai pačiai grupei priklausantiems įpareigotiesiems subjektams keistis informacija, siekiant Direktyvoje 2015/849 įtvirtintų tikslų. Tačiau šioje nuostatoje nereikalaujama, kad dėl tokio dalijimosi būtų sudaryti susitarimai dėl keitimosi informacija, siekiant užtikrinti abipusį bendravimą grupės viduje, taip pat galimybę su ja susipažinti.

64

Vis dėlto, kaip pažymi ir Komisija, atsižvelgtina į tai, kad siekiant Direktyvos 2015/849 tikslų iš esmės reikalingas individualizuotas požiūris siekiant kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Taigi, jei paaiškėja, kad informacijos, kuria keičiamasi grupėje, nepakanka tam, kad įpareigotasis subjektas galėtų atlikti deramą savo kliento tikrinimą, be kita ko, dėl to, kad atskiros jo siūlomos paslaugos ir produktai skiriasi nuo kito tos pačios grupės subjekto siūlomų paslaugų ir produktų, atitinkamas įpareigotasis subjektas turi atlikti individualų vertinimą. Net jei atitinkamos paslaugos ir produktai būtų identiški, o informacijos pakaktų, pažymėtina, kad šios direktyvos 45 straipsnio 1 ir 8 dalyse nereglamentuojama, kokių priemonių turi imtis įpareigotieji subjektai, remdamiesi grupės viduje pateikta informacija, todėl tie subjektai neatleidžiami nuo minėtoje direktyvoje numatytų pareigų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 2 ir 4 dalys, kuriose nurodyta, kad minėti subjektai deramo klientų tikrinimo priemonių apimtį nustato atsižvelgdami į rizikos lygį.

65

Vadinasi, taip pat reikia pažymėti, kad Direktyvos 2015/849 45 straipsnio negalima aiškinti taip, kad juo apmokestinamajam subjektui leidžiama automatiškai naudotis su deramu klientų patikrinimu susijusia informacija, pačiam neįvertinus rizikos ir deramo patikrinimo priemonių, kurių reikia imtis. Vis dėlto, atsižvelgiant į įpareigotajam subjektui šioje direktyvoje numatytas deramo tikrinimo pareigas, svarbu, kad, gavęs pirminę deramo tikrinimo priemonių taikymo analizę pagrindžiančios informacijos, jis kuo greičiau atliktų reikiamus patikrinimus.

66

Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės turi leisti šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, priklausantiems tai pačiai grupei, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 15 punktą, keistis informacija tarpusavyje. Vis dėlto toks keitimasis informacija neatleidžia atitinkamo įpareigotojo subjekto nuo pareigos atlikti deramą klientų patikrinimą.

Dėl ketvirtojo klausimo

67

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalys, siejamos su šios direktyvos 3 straipsnio 12 ir 15 punktais, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas grupei priklausančiai įmonei leidžiama automatiškai taikyti kitos tai pačiai grupei priklausančios įmonės vyresniosios vadovybės nario sprendimą dėl deramo patikrinimo priemonių šios įmonės kliento atžvilgiu, neatliekant atskiro rizikos ir taikytinų deramo patikrinimo priemonių vertinimo.

68

Pirmiausia reikia pažymėti, kad minėtos direktyvos 45 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kokia informacija gali keistis ir vėliau naudotis įpareigotasis subjektas. Atsižvelgiant į aptariamų Sąjungos teisės aktų taikymo sritį ir į tai, kad nurodomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslai, tai gali būti tik informacija, svarbi siekiant užtikrinti, jog įpareigotieji subjektai laikytųsi ta direktyva nustatytų reikalavimų.

69

Šiuo atveju iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nagrinėjamas sprendimas buvo priimtas grupei priklausančiai įmonei vykdant deramą konkretaus kliento tikrinimą. Todėl atrodo, kad ji gali patekti į šio 45 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

70

Kalbant apie tai, ar šiuo sprendimu gali pasinaudoti kita šiai grupei priklausanti įmonė, reikia priminti, kad, kaip matyti iš atsakymo į trečiąjį klausimą, nors tai grupei priklausančių įpareigotųjų subjektų keitimasis informacija tarpusavyje prisideda prie Direktyvoje 2015/849 įtvirtintų reikalavimų dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu laikymosi, šios direktyvos 45 straipsnio 1 ir 8 dalys neatleidžia kiekvieno įpareigotojo subjekto nuo individualios atsakomybės. Tačiau tokio aiškinimo negalima atmesti, kai pranešama apie sprendimą, kurį tos pačios grupės kitos įmonės vyresniosios vadovybės narys priėmė dėl vieno iš šios įmonės klientų. Tokį aiškinimą patvirtina minėtos direktyvos 8 straipsnio 5 dalis, pagal kurią valstybės narės turi reikalauti, kad įpareigotieji subjektai iš savo vyresniosios vadovybės gautų jų diegiamos politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų patvirtinimą.

71

Taigi į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2015/849 45 straipsnio 1 ir 8 dalys, siejamos su šios direktyvos 3 straipsnio 12 ir 15 punktais, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas grupei priklausančiam įpareigotajam subjektui draudžiama automatiškai taikyti kitos tai pačiai grupei priklausančios įmonės vyresniosios vadovybės nario sprendimo dėl deramo patikrinimo priemonių šios įmonės kliento atžvilgiu, neatliekant atskiro rizikos ir taikytinų deramo patikrinimo priemonių vertinimo.

Dėl penktojo klausimo

72

Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalis, siejama su jos 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad įpareigotasis subjektas neprivalo taikyti deramo esamų klientų tikrinimo priemonių, jeigu nacionalinės teisės aktuose ir vykdant vidaus kontrolės sistemos procedūras numatytas naujų kontrolės priemonių įgyvendinimo terminas nėra pasibaigęs, o aptariamam įpareigotajam subjektui nėra žinoma apie kitas naujas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos atitinkamo kliento rizikos vertinimui.

73

Šiuo atžvilgiu iš Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad remdamiesi rizika grindžiamu požiūriu įpareigotieji subjektai turi taikyti deramo tikrinimo priemones ne tik savo naujiems klientams, bet ir, tinkamu momentu, esamiems klientams. Šioje nuostatoje patikslinama, kad vienas iš galimų tinkamų momentų yra tuomet, kai pasikeičia svarbios atitinkamo kliento situacijos aplinkybės. Be to, pagal minėtą nuostatą ši įpareigotiesiems subjektams tenkanti pareiga taikoma ne tik klientams, kuriems buvo priskirtas aukštas rizikos lygis (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 83 punktas).

74

Pagal Direktyvos 2015/849 8 straipsnio 2 dalį įpareigotieji subjektai turi visų pirma atnaujinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, su kuria jie susiduria, vertinimus (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 84 punktas).

75

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalis, siejama su jos 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad remdamiesi atnaujintu rizikos vertinimu įpareigotieji subjektai privalo taikyti deramo, prireikus – sustiprintas, tikrinimo priemones esamam klientui, jeigu tai atrodo tinkama, ypač pasikeitus atitinkamoms šio kliento situacijos aplinkybėms (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 91 punktas).

76

Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalimi užtikrinamas pagrindinio jos tikslo, t. y. finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, įgyvendinimas. Taigi esamiems klientams taikant deramo patikrinimo priemones siekiama sumažinti su klientu ir atitinkamais verslo santykiais susijusią naują (ar kitokią) riziką. Vadinasi, jei įpareigotajam subjektui nėra žinoma apie atitinkamo kliento padėties reikšmingų aplinkybių pasikeitimus (jei naujų deramo patikrinimo priemonių įgyvendinimo terminai nėra pasibaigę), taikyti tokias priemones nėra pareigos ar pagrindo. Kitaip yra tuo atveju, kai tokių pasikeitimų nenustatyta dėl Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos nuolatinės stebėsenos, kurią turi vykdyti įpareigotasis subjektas, trūkumų.

77

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į penktąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2015/849 14 straipsnio 5 dalis, siejama su jos 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad įpareigotasis subjektas neprivalo taikyti deramo esamų klientų tikrinimo priemonių, jeigu nacionalinės teisės aktuose ir vykdant vidaus kontrolės sistemos procedūras numatytas naujų kontrolės priemonių įgyvendinimo terminas nėra pasibaigęs, o aptariamam įpareigotajam subjektui nėra žinoma apie kitas naujas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos atitinkamo kliento rizikos vertinimui, su sąlyga, kad šios aplinkybės nebuvo nustatytos ne dėl nuolatinės stebėsenos, numatytos Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią privalo atlikti šis subjektas, trūkumų.

Dėl šeštojo klausimo

78

Šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad įpareigotiesiems subjektams, lošimų paslaugų teikėjams, nustatytas įpareigojimas taikyti deramo klientų tikrinimo priemones tuo atveju, kai laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar šis sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, turi būti taikomas visada, kai atitinkamo sandorio suma siekia 2 000 eurų.

79

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Direktyvos 2015/849 11 straipsnio a punkte įtvirtinta, jog pradedant verslo santykius turi būti taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės, ten pat patikslinama, kad verslo santykiai, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą, pagal jos 3 straipsnio 13 punktą turi tęstis „tam tikrą laiką“.

80

Reikėtų pažymėti, kad Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punkte, kuris skirtas konkrečiai lošimo paslaugų teikėjams, reikalaujama, kad šie deramo klientų tikrinimo priemones taikytų laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais, kai vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar šis sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje.

81

Taigi, sprendžiant iš šios nuostatos formuluotės, šios pareigos taikymas nesiejamas su sąlyga, kad atitinkamas sandoris būtų įvykdytas per tam tikrą laikotarpį nuo ankstesnio šias sąlygas atitinkančio sandorio.

82

Be to, minėta nuostata aiškintina atsižvelgiant į Direktyvos 2015/849 21 konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad susirūpinimą kelia naudojimasis lošimų sektoriaus paslaugomis plaunant pajamas, gautas iš nusikalstamos veiklos, ir kad, siekiant sumažinti su lošimų paslaugomis susijusią riziką, šioje direktyvoje turėtų būti numatytas įpareigojimas didesnę riziką keliančių lošimo paslaugų teikėjams taikyti deramo klientų tikrinimo priemones pavienių operacijų, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, atveju.

83

Vadinasi, Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad įpareigotiesiems subjektams, lošimų paslaugų teikėjams, nustatytas įpareigojimas taikyti deramo klientų tikrinimo priemones tuo atveju, kai laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar šis sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, turi būti taikomas visada, kai atitinkamo sandorio suma siekia 2 000 eurų.

84

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad įpareigotieji subjektai privalo taikyti deramo klientų tikrinimo priemones visada, kai laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar šis sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

1.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, 3 straipsnio 11 punkto c papunktis

turi būti aiškinamas taip:

fizinio asmens negalima laikyti artimu politikoje dalyvaujančio asmens pagalbininku vien dėl to, kad jie abu yra tos pačios asociacijos nariai; vis dėlto ši situacija yra reikšminga aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti atliekant vertinimą.

2.

Direktyvos 2015/849, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/843, 45 straipsnio 1 ir 8 dalys

turi būti aiškinamos taip:

valstybės narės turi leisti iš dalies pakeistos Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, priklausantiems tai pačiai grupei, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 15 punktą, keistis informacija tarpusavyje. Vis dėlto toks keitimasis informacija neatleidžia atitinkamo įpareigotojo subjekto nuo pareigos atlikti deramą klientų patikrinimą.

3.

Direktyvos 2015/849, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/843, 45 straipsnio 1 ir 8 dalys, siejamos su iš dalies pakeistos Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 12 ir 15 punktais,

turi būti aiškinamos taip:

pagal jas grupei priklausančiam įpareigotajam subjektui draudžiama automatiškai taikyti kitos tai pačiai grupei priklausančios įmonės vyresniosios vadovybės nario sprendimo dėl deramo patikrinimo priemonių šios įmonės kliento atžvilgiu, neatliekant atskiro rizikos ir taikytinų deramo patikrinimo priemonių vertinimo.

4.

Direktyvos 2015/849, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/843, 14 straipsnio 5 dalis, siejama su iš dalies pakeistos Direktyvos 2015/849 8 straipsnio 2 dalimi,

turi būti aiškinama taip:

įpareigotasis subjektas neprivalo taikyti deramo esamų klientų tikrinimo priemonių, jeigu nacionalinės teisės aktuose ir vykdant vidaus kontrolės sistemos procedūras numatytas naujų kontrolės priemonių įgyvendinimo terminas nėra pasibaigęs, o aptariamam įpareigotajam subjektui nėra žinoma apie kitas naujas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos atitinkamo kliento rizikos vertinimui, su sąlyga, kad šios aplinkybės nebuvo nustatytos ne dėl nuolatinės stebėsenos, numatytos iš dalies pakeistos Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią privalo atlikti šis subjektas, trūkumų.

5.

Direktyvos 2015/849, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/843, 11 straipsnio d punktas

turi būti aiškinamas taip:

įpareigotieji subjektai privalo taikyti deramo klientų tikrinimo priemones visada, kai laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 eurų ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar šis sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje.

Parašai.

( * ) Proceso kalba: latvių.