EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 19
COM(2024) 620 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Austrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 620 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 19
COM(2024) 620 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Austrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 620 final}
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Austrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė padeda užtikrinti ekonomikos bei socialinį atsigavimą ir įgyvendinti tvarias reformas ir investicijas, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;
(2)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 3 siekiama laipsniškai panaikinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padėtų užtikrinti ES energetinį saugumą ir diversifikuoti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Austrija į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus;
(3)siekdama padėti priimti politikos sprendimus ir sudaryti pagrindines augimo didinimo sąlygas, 2023 m. kovo 16 d. Komisija paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 4 . Komunikate išdėstomi devyni vienas kitą stiprinantys konkurencingumo veiksniai. Tarp šių veiksnių, kaip svarbiausi reformų ir investicijų politikos, kuria siekiama įveikti dabartinius produktyvumo iššūkius ir didinti ilgalaikį ES ir jos valstybių narių konkurencingumą, prioritetai, iškyla prieiga prie privataus kapitalo, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžiai ir bendroji rinka. Paskelbusi šį komunikatą, 2024 m. vasario 14 d. Komisija pateikė metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą 5 . Ataskaitoje išsamiai aptariami bendrosios rinkos konkurenciniai pranašumai ir jai kylantys iššūkiai ir analizuojami per metus įvykę pokyčiai, suskirstyti pagal nustatytus devynis konkurencingumo veiksnius;
(4)2023 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė 2024 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 6 , kuria pradedamas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2024 m. ciklas. 2024 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2024 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2023 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Austrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija priėmė nuomonę dėl Austrijos 2024 m. biudžeto plano projekto. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2024 m. balandžio 12 d.) ir Pasiūlymą dėl 2024 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2024 m. kovo 11 d.);
(5)2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujoji ES ekonomikos valdymo sistema. Sistema apima naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97. Be to, ji apima iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo ir iš dalies pakeistą Direktyvą 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų 7 . Naujosios sistemos tikslai – valstybės skolos tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimas vykdant laipsnišką fiskalinį konsolidavimą ir reformas bei investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir daugiau dėmesio skiriama vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam vykdymo užtikrinimui. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ir Komisijai nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane išdėstomi valstybės narės fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai ir jis apima 4 arba 5 metų planavimo laikotarpį, priklausomai nuo įprastos nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatytas grynųjų išlaidų 8 planas turėtų atitikti Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama vėliausiai iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, mažesnė nei 60 % BVP, ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus. Siekdama padėti tuos planus parengti, 2024 m. [birželio 21 d.] Komisija ketina valstybėms narėms pateikti planų ir vėlesnių metinių pažangos ataskaitų, kurias jos turės pateikti, turinio gaires ir pagal Reglamento (ES) 2024/1263 5 straipsnį išsiųs joms technines fiskalinio koregavimo gaires (jei taikoma, orientacines trajektorijas ir techninę informaciją). Valstybės narės nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus turėtų pateikti iki 2024 m. rugsėjo 20 d., nebent valstybė narė ir Komisija susitaria pratęsti terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir konsultacijas su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir atitinkamais kitais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais. 2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;
(6)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Austrija Komisijai pateikė savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 9 , kuris 2023 m. lapkričio 9 d. iš dalies pakeistas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalimi, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma, ir kad būtų įtrauktas skyrius „REPowerEU“ 10 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Austrija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;
(7)2024 m. birželio 19 d. Komisija paskelbė 2024 m. Austrijos ataskaitą 11 . Joje įvertinta pažanga, Austrijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2023 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Austrijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;
(8)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 12 , Austrijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 3,3 % BVP 2022 m. iki 2,7 % 2023 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 78,4 % BVP 2022 m. pabaigoje iki 77,8 % 2023 m. pabaigoje;
(9)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 13 Austrijai imtis veiksmų 2023 m. užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį 14 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Austrijai rekomenduota būti pasirengusiai einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Austrijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis. Remiantis Komisijos skaičiavimais, 2023 m. fiskalinė politika 15 buvo stabdomoji (jos kryptis – 0,9 % BVP) atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. buvo stabdomasis ir sudarė 0,5 % BVP. Tai apima 0,2 % BVP didesnes tikslines neatidėliotinas paramos priemones namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas 2023 m. atitiko Tarybos rekomendaciją. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarė 0,2 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos 2023 m. sudarė 3,5 % BVP, t. y. 0,1 procentinio punkto mažiau negu 2022 m. Austrija finansavo papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis. Ji finansavo viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat į energetinį saugumą, pavyzdžiui, gerindama plačiajuosčio ryšio prieigą kaimo bei atokiose vietovėse ir remdama namų ūkius, kad šie iškastinį kurą naudojančias šildymo sistemas pakeistų šildymo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius technologija; šios priemonės iš dalies finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;
(10)makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos Austrijos ekonominės ir biudžeto projekcijos, numatoma, kad realusis BVP augs 0,2 % 2024 m. ir 1,8 % 2025 m., o infliacija pagal VKI bus 3,8 % 2024 m. ir 2,7 % 2025 m. Numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 2,9 % BVP ir 2025 m. sieks 2,8 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės iki 77,5 % iki 2024 m. pabaigos ir 77,4 % iki 2025 m. pabaigos. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas laipsniškai sumažės iki 2,8 % BVP 2026 m. ir 2,7 % 2027 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus balansas programos laikotarpiu išliks mažesnis negu 3 % BVP deficito pamatinė vertė. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP savo ruožtu išliks 77,4 % 2026 ir 2027 m. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 0,3 % 2024 m. ir 1,6 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 3,6 % 2024 m. ir 2,8 % 2025 m.;
(11)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,1 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2024 m. pabaigos turėtų sumažėti iki 77,7 %. Deficito padidėjimas 2024 m. daugiausia atspindi uždelstą infliacijos poveikį išlaidoms (darbo užmokesčiui, pensijoms, indeksuojamoms socialinėms išmokoms) ir papildomas išlaidas pagal nacionalinę fiskalinę sistemą vaikų priežiūros, būsto ir klimato srityse, taip pat neseniai priimtą būsto ir statybos dokumentų rinkinį. Be to, kelių su energija susijusių neatidėliotinų paramos priemonių, pavyzdžiui, vadinamojo elektros energijos kainų stabdžio, taikymas pratęstas iki 2024 m. pabaigos. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika bus skatinamoji ir jos kryptis sudarys 0,4 % BVP;
(12)pagal Komisijos 2024 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2024 m. bus finansuojamos išlaidos, sudarančios 0,1 % BVP, palyginti su 0,2 % BVP 2023 m. Išlaidas dengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis atsiras galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas be tiesioginio poveikio Austrijos valdžios sektoriaus balansui ir skolai;
(13)2023 m. liepos 14 d. Taryba rekomendavo 16 , kad Austrija užtikrintų apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribodama nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų 17 nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 4,6 %. Valstybės narės paragintos, vykdant 2023 m. biudžetus ir rengiant 2024 m. biudžeto planų projektus, atsižvelgti į tai, kad Komisija, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad Austrijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 2024 m. padidės 5,9 %, t. y. viršys rekomenduojamą didžiausią prieaugį. Šis nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų rekomenduojamo didžiausio prieaugio viršijimas 2024 m. atitinka 0,6 % BVP. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos;
(14)be to, Taryba rekomendavo Austrijai imtis veiksmų kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti galiojančias neatidėliotinas energijos paramos priemones, o su tuo susijusias sutaupytas lėšas panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Taryba papildomai nurodė, kad jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis naujų paramos priemonių arba toliau taikyti esamas, Austrija turėtų užtikrinti, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad jos būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išlaikytų paskatas taupyti energiją. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios biudžeto išlaidos 18 neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms 2023 m. sudarys 1,4 % BVP, ir numatyta, kad 2024 m. jos sudarys 0,4 %, o 2025 m. – 0,1 %. Visų pirma daroma prielaida, kad 2024 m. tebegalios vadinamasis elektros energijos kainų namų ūkiams stabdis ir energijos mokesčio sumažinimas, nors poveikis bus nedidelis 19 . Jei su tuo susijusios sutaupytos lėšos būtų naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti, kaip rekomendavo Taryba, šios projekcijos reikštų, kad 2024 m. fiskalinis koregavimas sudarys 1,0 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 20 fiskalinės politikos krypčiai tais metais turės skatinamąjį 0,4 % BVP poveikį. Neatidėliotinų energijos paramos priemonių nenumatoma kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos. Be to, nenumatoma visų su tuo susijusių sutaupytų lėšų panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos. Apskaičiuota, kad biudžeto išlaidos neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, sudarys mažiau nei 0,1 % BVP 2024 m. (0,4 % 2023 m.), o iš jų mažiau nei 0,1 % BVP (0,4 % 2023 m.) vertės priemonėmis išsaugomas kainos signalas mažinti energijos poreikį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą;
(15)be to, Taryba taip pat rekomendavo, kad Austrija išlaikytų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrintų veiksmingą dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitų Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekdama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos sumažės iki 3,3 % BVP nuo 3,5 % 2023 m. Taip yra dėl 2023 m. įgyvendintų išimtinai didelių investicijų, kurias iš dalies skatino savivaldybių investicijų įstatymas. Atsižvelgiant į šiuos papildomus veiksnius vertinama, kad 2024 m. viešosios investicijos atitinka Tarybos rekomendaciją. Iš ES fondų gautomis pajamomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, finansuojamos viešosios išlaidos 2024 m. savo ruožtu turėtų išlikti 0,2 % BVP;
(16)remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones ir darant nesikeičiančios politikos prielaidą, Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,9 % BVP. Deficito sumažėjimas 2025 m. daugiausia susijęs su mažesniu darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų padidėjimu dėl mažėjančios infliacijos ir laipsniško priemonių, skirtų didelių energijos kainų poveikiui švelninti, panaikinimo. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos turėtų padidėti iki 77,8 %. Skolos santykio su BVP padidėjimas 2025 m. daugiausia susijęs su didesnėmis palūkanų normų išlaidomis 2024 m. ir mažesniu nominaliojo BVP prieaugiu;
(17)Austrijos fiskalinė sistema grindžiama sudėtinga tarpvyriausybinių pervedimų tarp federalinių ir regioninių valdžios institucijų sistema, kurioje paskatų viešąsias lėšas leisti veiksmingai yra nedaug. Dėl mokestinės autonomijos stokos išlaidų finansavimas tarp skirtingų federalinių lygmenų yra labai priklausomas nuo šios sistemos. 2023 m. federalinių žemių pajamos iš nuosavų išteklių sudarė tik nedidelę visų viešųjų pajamų procentinę dalį. Kartu nuo federalinių žemių ir savivaldybių išlaidų iš dalies priklauso esminių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir viešojo transporto, finansavimas. Demografiniai pokyčiai ir žalioji pertvarka dar labiau didina federalinių žemių ir savivaldybių patiriamą išlaidų spaudimą, o pajamos iš nuosavų išteklių nėra susietos su išlaidų dinamika. Todėl dabartinė fiskalinė sistema neefektyvi ir nepakankamai skaidri, nes joje nesimato aiškaus ryšio tarp mokesčių naštos ir viešųjų išlaidų. Kad bendra viešųjų išlaidų kokybė pagerėtų, svarbu labiau suderinti pajamas iš nuosavų išteklių su subcentrinėmis valdžios sektoriaus išlaidomis ir didinti skaidrumą bei koordinavimą. Pagerinti fiskalinį federalizmą ir bendrą mokesčių sistemą būtų galima reformuojant nekilnojamojo turto mokesčių sistemą;
(18)mokesčių derinys ir toliau labai priklauso nuo darbo pajamų (darbo užmokesčio mokesčių ir socialinio draudimo įmokų) ir vartojimo. 2022 m. Austrijos mokesčių santykis su BVP buvo trečias pagal dydį ES ir jos mokesčių pleištas labai didelis. Nuo 2023 m. gyventojų pajamų mokesčio laipteliai indeksuojami pagal infliaciją, taip užkertant kelią tolesniam mokesčių pleišto didėjimui dėl mokesčių laiptelių slinkio. Kartu vykdant 2022 m. ekologinių ir socialinių mokesčių reformą buvo numatytos mokesčių ir socialinės apsaugos srities lengvatų priemonės ir nustatyta CO2 kainodara transporto ir šildymo sektoriuose, dėl to mokesčių derinys pagerėjo. Tačiau su mokesčių deriniu susijusios kelios ilgalaikės struktūrinės problemos tebėra neišspręstos. Geresnis augimui palankesnių mokesčių taikymas taip pat galėtų padėti sukurti būtiną biudžeto erdvę ir padidinti mokesčių sistemos teisingumą;
(19)sveikatos priežiūros išlaidos yra vienos didžiausių ES: daug sveikatos priežiūros paslaugų vis dar teikia ligoninės – tai brangus ir ne toks efektyvus sveikatos priežiūros teikimo būdas. Numatoma, kad viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai padidės nuo 7,8 % BVP 2022 m. iki 8,8 % BVP 2050 m. Be to, dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir visuomenės senėjimo sveikatos priežiūros paslaugomis tikriausiai bus naudojamasi dažniau, o dėl to fiskalinio tvarumo problemos dar labiau padidės. 2023 m. sveikatos priežiūros reforma apėmė dideles investicijas į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę priežiūrą, skaitmenizaciją ir prevenciją – tai galėtų padėti sumažinti išlaidas ilguoju laikotarpiu, jei kartu būtų vykdomos struktūrinės reformos. Bus labai svarbu užtikrinti, kad pacientai būtų nuosekliai nukreipiami sveikatos priežiūros sistemoje, be kita ko, užtikrinant, kad padidėjus pirminės sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlai būtų mažiau naudojamasi esamomis ligoninių ar ambulatorinės specializuotos sveikatos priežiūros paslaugomis. Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės stiprinti ambulatorinę pirminę sveikatos priežiūrą, visų pirma remiant esamus ir naujus vietinius pirminės sveikatos priežiūros centrus. Tačiau 2023 m. reformos priemonių rinkinyje trūko struktūrinių reformų, kuriomis atsakomybė finansavimo ir išlaidų srityje būtų pertvarkyta taip, kad didėtų veiksmingumas;
(20)2023 m. ilgalaikės priežiūros reforma, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, pagerino paslaugų teikimo adekvatumą. Be to, dėl didėjančio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir kintančių šeimos struktūrų reikia stiprinti formaliosios priežiūros struktūras. Nors ilgalaikės priežiūros reforma padėjo pagerinti ilgalaikės priežiūros darbuotojų mokymo galimybes bei darbo sąlygas ir padidinti darbo užmokestį, taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti savarankiškai dirbančių kartu gyvenančių priežiūros darbuotojų padėtį. Be to, reforma nebuvo sprendžiama struktūrinio fiskalinio tvarumo problema. Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros išlaidos beveik padvigubės nuo 1,6 % BVP 2022 m. iki 3,1 % BVP 2070 m. Ilgalaikės priežiūros sistemai būdingos atskirtos finansavimo ir paslaugų teikimo kompetencijos. Pageidautina labiau suderinti finansavimą ir paslaugas, tarpusavyje koordinuoti įvairius sektorius ir nustatyti bendrus veiklos standartus visuose regionuose. Turimo turto įvertinimo principas taikomas priežiūrai namuose ir bendruomeninei globai, bet ne stacionarinei globai, todėl atsiranda finansinė paskata naudotis palyginti brangesne stacionarine globa;
(21)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Jos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Kad būtų padidintas Austrijos ilgalaikis konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu užtikrinant socialinį teisingumą, per šį trumpą laikotarpį labai svarbu plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, veiksmingą įgyvendinimą vykdyti sparčiai. Siekiant iki 2026 m. rugpjūčio mėn. įvykdyti plano įsipareigojimus, labai svarbu, kad Austrija tęstų reformų ir investicijų įgyvendinimą spręsdama kylančias vėlavimo problemas. Visų pirma ypač svarbu pradėti rengti antrąjį ir trečiąjį mokėjimo prašymus. Kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už sėkmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, itin svarbus tebėra sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;
(22)per sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį, Austrija iki 2025 m. kovo mėn. turi peržiūrėti kiekvieną programą, atsižvelgdama į, be kita ko, 2024 m. priimtose šaliai skirtose rekomendacijose ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus uždavinius. Ši peržiūra yra ES finansavimo, įtraukto į kiekvieną programą, galutinio paskyrimo pagrindas. Austrija padarė pažangą įgyvendindama sanglaudos politiką ir Europos socialinių teisių ramstį, bet vis dar yra spręstinų uždavinių. Regioniniai skirtumai Austrijoje yra vieni mažiausių ES, tačiau esami skirtumai ateityje gali padidėti, iš dalies dėl demografinių iššūkių ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tam tikrose atokiose kaimo vietovėse. Svarbu paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, o programose sutarti prioritetai vis dar aktualūs. Ypač svarbu didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veiksmingumą, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas, ir naudotis mokslo bei verslo ryšiais. Taip pat būtina tęsti žaliąsias investicijas, visų pirma siekti didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, be kita ko, pasitelkiant besiformuojančias žaliąsias technologijas. Integruoto teritorinio vystymosi metodai, kuriais remiama įtrauki ir tvari vietos plėtra, yra labai svarbūs. Tebėra aktualus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių asmenų, kokybės ir įtraukumo skatinimas, taip pat reikėtų tęsti investicijas, kuriomis remiama aktyvi įtrauktis ir įsidarbinamumas. Austrija taip pat galėtų naudotis Europos strateginių technologijų platformos iniciatyva, kad paremtų ypatingos svarbos technologijų, įskaitant švarias ir efektyviai išteklius naudojančias technologijas, kūrimą ar gamybą;
(23)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir kitų ES fondų lėšomis, Austrijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su darbo rinka, verslo dinamiškumu ir galimybe gauti rizikos kapitalo, taip pat nuolatine priklausomybe nuo dujų importo iš Rusijos ir palyginti dideliu transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekiu;
(24)moterų užimtumo lygis, išreikštas etato ekvivalentais, yra mažesnis už ES vidurkį, nors pastebima didėjimo tendencija. Pagal ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičių Austrija užima antrą vietą ES. Didelę ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalį iš esmės lemia tai, kad kokybiškas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų nepakanka ir regioniniai skirtumai dideli. 2023 m. oficialias vaikų priežiūros įstaigas lankė tik 24,1 % jaunesnių nei 3 m. vaikų, taigi dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemose lygis apskritai išlieka mažesnis už ES vidurkį – 34,9 %. Dviguba apmokamo darbo ir priežiūros pareigų našta moterims daro daug didesnį poveikį nei vyrams. Nors imamasi veiksmų siekiant padidinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą ir kokybę, vaikų priežiūros įstaigų darbo laikas nesuteikia daugiau galimybių priežiūros pareigų turintiems tėvams, daugiausia moterims, dirbti ilgiau. Be to, nustačius privalomus kokybės standartus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje, būtų galima geriau užtikrinti kokybišką priežiūrą visoje šalyje;
(25)Austrijoje mažėja verslo dinamiškumas: įmonių steigimo ir veiklos nutraukimo rodikliai yra vieni mažiausių ES. Startuolių ir naujų įmonių dalis mažėja ir tai daro neigiamą poveikį našumui (2013 m. naujų įmonių dalis buvo 5,4 %, o 2020 m. ši procentinė dalis sumažėjo iki 3,8 %, t. y. mažiau už ES vidurkį). Sparčiai augančių įmonių dalis taip pat gerokai mažesnė už ES vidurkį (2021 m. 8,21 % pagal įmonių skaičių ir 7,29 % pagal darbuotojų skaičių, palyginti su atitinkamai 9,18% ir 12,40 % ES). Pagal tarptautinius standartus nuosavo kapitalo finansavimas yra mažas. Ribota privataus rizikos kapitalo pasiūla yra kliūtis novatoriškoms bendrovėms ir technologijų sklaidai. Rizikos kapitalo pasiūla ir paklausa Austrijoje nėra itin didelė, o tai gali trukdyti steigtis ir plėstis naujoms technologijoms imlioms arba novatoriškoms įmonėms. Galimybės gauti rizikos kapitalo finansavimą apribojimai ypač veikia novatoriškas MVĮ ir startuolius. Rizikos kapitalo finansavimas yra nepakankamai išvystytas: 2022 m. privatus kapitalas sudarė tik 0,14 % BVP, t. y. gerokai mažiau už ES vidurkį – 0,64%, o rizikos kapitalas – 0,041% BVP (ES vidurkis – 0,09 %);
(26)įgūdžių trūkumas ir neatitiktis yra vieni iš aktualiausių Austrijos uždavinių, o dėl visuomenės senėjimo padėtis dar labiau pablogės. Austrijos laisvų darbo vietų lygis tebėra vienas aukščiausių ES ir nuo 2021 m. pabaigos išliko didesnis nei 4 %. Nors vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis per pastarąjį dešimtmetį nuolat augo ir 2023 m. pasiekė 57,7 %, jis tebėra gerokai mažesnis už ES vidurkį (63,8 %). Turint mažiau skaitmeninių įgūdžių ir dažnai susiduriant su diskriminacine praktika dėl amžiaus, vyresnio amžiaus darbuotojams sunku reintegruotis į darbo rinką. Žemos kvalifikacijos asmenys, turintys tik privalomą mokyklinį išsilavinimą, yra ypač pažeidžiami ir Austrijoje sudaro didžiausią bedarbių dalį. Be to, migrantų kilmės asmenys ir palankių socialinių bei ekonominių sąlygų neturintys asmenys turi mažiau galimybių įsidarbinti ir susiduria su ypatingomis kliūtimis darbo rinkoje, be kita ko, dėl sunkumų, susijusių su perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką. Remiantis 2022 m. tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimu, maždaug vienas iš keturių penkiolikmečių Austrijos moksleivių neturėjo minimalaus matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinių lygio, o nepalankioje padėtyje esančių ar migrantų kilmės moksleivių, kurie neturi pakankamai matematikos žinių, dalis padidėjo iki 45 %. Be to, ne ES gimę jaunuoliai beveik du kartus dažniau nebaigia mokyklos ir tai neigiamai veikia jų integraciją į darbo rinką. Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos įgūdžių pasiūlos ir palankių sąlygų neturinčių moksleivių mokymosi rezultatų gerinimo priemonės įgyvendinamos, tačiau reikia papildomų priemonių esamam darbo jėgos ir įgūdžių trūkumui mažinti. Tai galėtų būti vyresnio amžiaus, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir migrantų kilmės asmenų galimybių patekti į darbo rinką sudarymas, priemonės, padedančios migrantų kilmės jaunimui baigti mokyklą, taip pat palankių sąlygų neturinčių moksleivių ir migrantų kilmės moksleivių pagrindinių įgūdžių gerinimas;
(27)nepaisant tam tikrų diversifikavimo pastangų, Austrija tebėra labai priklausoma nuo Rusijos dujų. Nors dujų tiekimas iš Norvegijos ir, kiek mažesniu mastu, iš Šiaurės Afrikos ir Vidurinės Azijos 2023 m. padidėjo, dujų tiekimo sektoriuje dominavo importas iš Rusijos, ypač žiemą (2023 m. gruodžio mėn. – 98 % viso importo). Siekdama padidinti transportavimo pajėgumus iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ir Italijos, Austrija rėmė tikslines investicijas į dujotiekio infrastruktūros modernizavimą. Be to, priemonės pagal Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pavyzdžiui, investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir iškastinį kurą naudojančių šildytuvų pakeitimą, padeda mažinti dujų poreikį ir paspartinti žaliąją pertvarką. Vyriausybė paskelbė naują planą nutraukti ilgalaikę tiekimo sutartį su Rusijos bendrove „Gazprom“ ir nustatyti įpareigojimą vietos dujų tiekėjams diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius atsisakant Rusijos dujų, tačiau aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis nenustatytas. Kadangi nėra aiškios strategijos, kaip nutraukti priklausomybę nuo Rusijos dujų, Austrijos energijos tiekimas ir toliau pažeidžiamas;
(28)Austrijos įrengtoji atsinaujinančiųjų išteklių energijos galia 2022 m. padidėjo 6 %. Nors saulės energija, visų pirma fotovoltinė, buvo toliau sparčiai plėtojama, vėjo energijos plėtra neatitiko saulės energijos plėtros greičio. Atsižvelgiant į Austrijos tikslą iki 2030 m. 100 % sunaudojamos elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, būtina skubiai atnaujinti ir išplėsti elektros energijos kaupimą, taip pat perdavimo ir skirstomuosius tinklus, ypač tarp Rytų ir Vakarų Austrijos. Tam reikia ir daugiau investicijų, ir spartesnio papildomos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos integravimo į sistemą, kaip nustatyta 2024 m. balandžio mėn. paskelbtame pirmajame integruoto tinklo infrastruktūros plane. Austrija pateikė papildomų priemonių energetikos pertvarkai paspartinti, tačiau Parlamentas dar turi priimti persvarstytą Elektros energijos rinkos aktą ir Dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių aktą;
(29)per pastaruosius kelerius metus Austrijos taikytos priemonės išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti pradeda duoti rezultatų. 2022 m. į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą neįtrauktas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 5 %. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartinę politiką, palyginti su 2005 m. lygiu, iki Austrijos sutarto pastangų pasidalijimo tikslo pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą – 48 % iki 2030 m., lieka 21 procentinio punkto atotrūkis. Austrija dar turi pateikti Komisijai atnaujinto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (jį reikėjo pateikti 2023 m. birželio mėn.) projektą, kuriame būtų išdėstyta, kaip ji siekia šį atotrūkį panaikinti. Austrija įvedė CO2 kainą sektoriams, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, ir tai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau transporto išmetamų teršalų kiekis vienam gyventojui vis dar viršija ES vidurkį, inter alia, dėl palyginti mažo dyzelino mokesčio tarifo, dėl kurio atsiranda vadinamasis degalų bako turizmas. Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta keletas darnaus transporto reformų ir investicijų, tačiau yra galimybių imtis papildomų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonių, be kita ko, stiprinant viešąjį transportą kaimo vietovėse;
(30)atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2024 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Austrijai skirtos 1, 2, 3 ir 4 rekomendacijos padeda įgyvendinti pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą euro zonai skirtas rekomendacijas,
REKOMENDUOJA Austrijai 2024 ir 2025 m. imtis šių veiksmų:
1.Laiku pateikti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Laikantis reformuoto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, grynųjų išlaidų augimą 21 2025 m. apriboti iki tokio tempo, kuris padėtų vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus bendrąją skolą pradėti patikimai mažinti, kad būtų laikomasi Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Padidinti sveikatos priežiūros sistemos ir ilgalaikės priežiūros sistemos fiskalinį tvarumą. Supaprastinti ir racionalizuoti fiskalinius santykius ir atsakomybę tarp įvairių valdžios lygmenų, taip pat suderinti atsakomybę finansavimo ir išlaidų srityse. Toliau gerinti mokesčių derinį ir remti integracinį bei tvarų augimą.
2.Spręsti kylančias vėlavimo problemas, kad būtų galima nuolat, sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, užtikrinant, kad reformos ir investicijos būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio mėn. Sparčiau įgyvendinti sanglaudos politikos programas. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą toliau daugiausia dėmesio skirti sutartiems prioritetams, kartu apsvarstant Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos teikiamas galimybes didinti konkurencingumą.
3.Skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje (be kita ko, gerinant vaikų priežiūros paslaugų kokybę) ir vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje. Gerinti nepalankioje padėtyje esančių grupių, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbo ieškančių asmenų ir migrantų kilmės asmenų, rezultatus darbo rinkoje ir pradedant mokykla gerinti pagrindinių įgūdžių lygį. Skatinti verslo dinamiškumą, naujų įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, sudarant geresnes sąlygas gauti rizikos kapitalo.
4.Didinti energetinį saugumą sparčiau diversifikuojant dujų tiekimo šaltinius atsisakant dujų iš Rusijos. Toliau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, visų pirma transporto sektoriuje.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė