2009 2 17   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/65


TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2009/136/BUSP

2009 m. vasario 16 d.

pratęsiantys Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Artimųjų Rytų taikos procese įgaliojimų terminą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 18 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. liepos 21 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2003/537/BUSP (1), paskyrusius Marc OTTE Europos Sąjungos (ES) specialiuoju įgaliotiniu Artimųjų Rytų taikos procese.

(2)

2008 m. vasario 18 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/133/BUSP (2), iš dalies keičiančius ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus ir pratęsiančius jų terminą iki 2009 m. vasario 28 d.

(3)

Remiantis Bendrųjų veiksmų 2008/133/BUSP peržiūra, ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas tolesniam 12 mėnesių laikotarpiui.

(4)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokioje situacijoje, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

Europos Sąjungos (ES) specialiojo įgaliotinio Artimųjų Rytų taikos procese Marc OTTE įgaliojimų terminas pratęsiamas iki 2010 m. vasario 28 d.

2 straipsnis

Politikos tikslai

1.   ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Europos Sąjungos politikos tikslais Artimųjų Rytų taikos procese.

2.   Šie tikslai yra:

a)

dviejų valstybių principu pagrįstas sprendimas su Izraeliu ir demokratine, gyvybinga, taikia ir suverenia Palestinos valstybe, sugyvenančiomis viena su kita, turinčiomis saugias ir pripažintas sienas, palaikančiomis normalius santykius su savo kaimyninėmis šalimis pagal Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos Rezoliucijas 242 (1967), 338 (1973), 1397 (2002) ir 1402 (2002) bei Madrido konferencijos principus;

b)

sprendimas dėl Izraelio ir Sirijos bei Izraelio ir Libano santykių eigos;

c)

sąžiningas sudėtingo Jeruzalės klausimo sprendimas ir teisingas, perspektyvus bei suderintas Palestinos pabėgėlių problemos sprendimas;

d)

Anapolio proceso tąsa siekiant galutinio susitarimo dėl statuso ir Palestinos valstybės sukūrimo, įskaitant Ketverto, kaip veiksmų plano prižiūrėtojo, vaidmens stiprinimą visų pirma siekiant stebėti abiejų šalių įsipareigojimų pagal veiksmų planą įgyvendinimą ir laikantis visų tarptautinių pastangų visapusiškai taikiai išspręsti arabų ir Izraelio konfliktą;

e)

Palestinai priklausančių ilgalaikių ir veiksmingų viešosios tvarkos palaikymo priemonių sukūrimas laikantis geriausių tarptautinių standartų, bendradarbiaujant su Europos bendrijos institucijų stiprinimo programomis bei kitomis tarptautinėmis pastangomis, dedamomis platesniame saugumo sektoriaus kontekste, įskaitant baudžiamojo teisingumo reformą;

f)

atidaryti Gazos perėjimo punktus, įskaitant Rafah perėjimo punktą, visų pirma siekiant patenkinti rimtus humanitarinius gyventojų poreikius, ir, abiems šalims pritarus, numatyti trečiosios šalies dalyvavimą bendradarbiaujant pasitelkiant Bendrijos institucijų stiprinimo pastangas.

3.   Šie tikslai grindžiami Europos Sąjungos įsipareigojimu:

a)

dirbti su šalimis ir partneriais tarptautinėje bendruomenėje, visų pirma vykdant Artimųjų Rytų Ketverto veiklą, kad būtų išnaudotos visos galimybės sudaryti taiką ir užtikrinti gerą ateitį visiems regiono žmonėms;

b)

toliau padėti vykdyti Palestinos politines ir administracines reformas, padėti rengti rinkimus bei vykdyti saugumo reformas;

c)

visapusiškai prisidėti prie taikos stiprinimo bei Palestinos ekonomikos atgaivinimo, kuris yra neatsiejama regiono vystymosi dalis.

4.   ES specialusis įgaliotinis remia generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio darbą regione, įskaitant Artimųjų Rytų Ketverto veiklą.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai:

a)

teikti aktyvią ir veiksmingą Europos Sąjungos paramą veiksmams ir iniciatyvoms, kuriais siekiama galutinio Izraelio ir Palestinos, Izraelio ir Sirijos bei Izraelio ir Libano konfliktų sprendimo;

b)

sudaryti sąlygas glaudiems ryšiams ir juos palaikyti su visomis Artimųjų Rytų taikos proceso šalimis, kitomis regiono valstybėmis, Artimųjų Rytų Ketverto nariais ir kitomis atitinkamomis valstybėmis, taip pat su JT ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant dirbti su jais stiprinant taikos procesą;

c)

užtikrinti nuolatinį Europos Sąjungos dalyvavimą praktinėje veikloje ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose bei prisidėti prie krizių valdymo ir prevencijos;

d)

stebėti ir remti šalių taikos derybas bei atitinkamai siūlyti Europos Sąjungos konsultacijas ir paramą;

e)

kai prašoma, padėti įgyvendinti šalių pasiektus tarptautinius susitarimus bei diplomatiškai su jomis bendrauti, jei nesilaikoma tų susitarimų sąlygų;

f)

atkreipti ypatingą dėmesį į veiksnius, turinčius įtakos Artimųjų Rytų taikos proceso regioniniam aspektui;

g)

konstruktyviai bendrauti su susitarimus, sudarytus pagal taikos procesą, pasirašiusiomis šalimis, siekiant skatinti laikytis pagrindinių demokratijos normų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;

h)

prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką ir Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires, visų pirma gaires dėl vaikų ir moterų nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, visų pirma stebint pokyčius šioje srityje ir reaguojant į juos;

i)

pranešti apie galimybes Europos Sąjungai dalyvauti taikos procese ir apie geriausią Europos Sąjungos iniciatyvų bei su vykstančiu Artimųjų Rytų taikos procesu susijusių Europos Sąjungos pastangų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos indėlio į Palestinos reformas, įgyvendinimo būdą, įskaitant atitinkamų Europos Sąjungos vystymo projektų politinius aspektus;

j)

stebėti abiejų šalių veiksmus įgyvendinant planą ir sprendžiant klausimus, galinčius pakenkti nuolatinio statuso derybų rezultatams, kad Artimųjų Rytų Ketvertas galėtų geriau įvertinti, kaip šalys laikosi įsipareigojimų;

k)

kartu su Europos Komisija ir JAV saugumo koordinatoriumi dalyvauti glaudžiau bendradarbiaujant saugumo sektoriaus reformos srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui saugumo klausimais su visais atitinkamais subjektais;

l)

padėti regiono įtakingiems asmenims geriau suprasti Europos Sąjungos vaidmenį.

4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1.   ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jo veiklą prižiūri ir jam vadovauja generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis.

2.   Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba bendraujama pirmiausia pasitelkus šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines konsultacijas ir politines nuorodas pagal jo įgaliojimus.

5 straipsnis

Finansavimas

1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama finansinė orientacinė suma yra 1 190 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos padengiamos nuo 2009 m. kovo 1 d. Išlaidos yra tvarkomos remiantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomomis procedūromis ir taisyklėmis.

3.   Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis atsiskaito Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės sudarymas ir sudėtis

1.   Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis, konsultuodamasis su pirmininkaujančia valstybe nare, padedamas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir visapusiškai bendradarbiaudamas su Komisija, sudaro savo darbuotojų grupę. Į darbuotojų grupę įtraukiami darbuotojai, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja generalinį sekretorių-vyriausiąjį įgaliotinį, pirmininkaujančią valstybę narę ir Komisiją apie savo darbuotojų grupės sudėtį.

2.   Valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos gali pasiūlyti komandiruoti darbuotojus dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą personalui, kurį valstybė narė ar ES institucija komandiruoja dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu, moka atitinkamai ta valstybė narė arba ES institucija. Valstybių narių į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruoti ekspertai taip pat gali būti komandiruojami dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Pagal sutartį pasamdyti kitų šalių darbuotojai turi turėti vienos iš ES valstybių narių pilietybę.

3.   Visi komandiruoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs siunčiančiajai valstybei narei arba ES institucijai ir vykdo savo pareigas bei veikia ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų labui.

7 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio ir jo personalo privilegijos ir imunitetai

Atitinkamai su priimančiąja (-iosiomis) šalimi (-imis) susitariama dėl ES specialiojo įgaliotinio misijos ir jo personalo narių užduočių įvykdymui ir sklandžiam darbui užtikrinti būtinų privilegijų, imunitetų ir kitų garantijų. Valstybės narės ir Komisija tam teikia visą reikalingą paramą.

8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

ES specialusis įgaliotinis ir jo darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir minimalių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (3), visų pirma tvarkydami ES įslaptintą informaciją.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1.   Valstybės narės, Komisija ir Tarybos generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ES specialiajam įgaliotiniui būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2.   Atitinkamai pirmininkaujanti valstybė narė, Komisija ir (arba) valstybės narės teikia logistinę paramą regione.

10 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis ES politikos dėl personalo, dislokuoto už ES ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas savo įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje geografinėje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių tiesiogiai sau pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

a)

sudarydamas Tarybos generalinio sekretoriato gairėmis pagrįstą misijai skirtą saugumo planą, į jį įtraukdamas misijai skirtas fizines, organizacines ir procedūrines saugumo priemones, reglamentuojančias saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, o taip pat saugumo incidentų valdymą, bei įskaitant misijos nenumatytų atvejų ir evakuacijos planą;

b)

užtikrindamas, kad visi už ES ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu atsižvelgiant į sąlygas misijos teritorijoje;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų jo darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už ES ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į Tarybos generalinio sekretoriato nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai bei Komisijai būtų teikiamos raštiškos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios laikotarpio vidurio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

ES specialusis įgaliotinis generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas darbo grupėms. Reguliariai teikiamos ataskaitos raštu platinamos per COREU tinklą. Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui arba PSK rekomendavus, ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai.

12 straipsnis

Koordinavimas

1.   ES specialusis įgaliotinis remia visuotinį ES politinių veiksmų koordinavimą. Jis padeda užtikrinti, kad visos ES priemonės veiksmų vietoje veiktų suderintai siekiant ES politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veikla atitinkamai derinama su pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos veikla bei su kitų tame regione veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veikla. ES specialusis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją valstybių narių atstovybėms ir Komisijos delegacijoms.

2.   Veiksmų vietoje glaudus ryšys palaikomas su pirmininkaujančia valstybe nare, Komisija ir valstybių narių atstovybių vadovais. Jie deda visas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) ir Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punkto (ES PPM Rafah) vadovams teikia politines gaires vietos lygiu. ES specialusis įgaliotinis ir civilinės operacijos vadas prireikus konsultuojasi tarpusavyje. ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su kitais veiksmų vietoje esančiais tarptautiniais ir regioniniais subjektais.

13 straipsnis

Peržiūra

Šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimas ir jų suderinamumas su kita Europos Sąjungos veikla regione yra nuolat peržiūrimi. ES specialusis įgaliotinis generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai iki 2009 m. birželio mėn. pabaigos pateikia pažangos ataskaitą, o iki 2009 m. lapkričio mėn. vidurio – išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą. Remdamiesi šiomis ataskaitomis, atitinkamos darbo grupės ir PSK įvertina šiuos bendruosius veiksmus. Atsižvelgdamas į bendrųjų veiksmų įgyvendinimo bendrus prioritetus, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis teikia rekomendacijas PSK dėl Tarybos sprendimo pratęsti, iš dalies pakeisti arba nutraukti įgaliojimus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

15 straipsnis

Paskelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. LIŠKA


(1)   OL L 184, 2003 7 23, p. 45.

(2)   OL L 43, 2008 2 19, p. 34.

(3)   OL L 101, 2001 4 11, p. 1.