<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2022-10-202210C120202101110-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0111-21-202202199-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="20/04/2022 14:48:32" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="OOlg3br1eId0Wk3jajI+J4uI99BA+HClM4uPKSo+cGkJlNqs2MGRTcBdeRohWCh6cH+n0jNceYvA1lo8vFYgi4YHvO462qgkKO+jzTY2/B/mDshEtcKP2iQNK7VjsLqumG50+LFcaLfm+QJevFkQgmSyyDQ3wQewy3jGqvn32LQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0111" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 17/03/2022 08:41:32" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="17e323b45feb464ab97696db006ec800" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0111" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C-111/21</div>
      <div id="rId21" style="default">Laudamotion</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2022 m. kovo 24 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C-111/21
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      BT
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Laudamotion GmbH
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Monrealio konvencija – 17 straipsnio 1 dalis – Oro vežėjų atsakomybė nelaimingų atsitikimų atveju – Sąvoka „kūno sužalojimas“ – Psichikos sužalojimo įtraukimas – Potrauminio streso sindromas po nelaimingo atsitikimo, įvykusio išlaipinimo veiksmų metu“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencija) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 17 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „sveikatos [kūno] sužalojimas“ apima psichinio pobūdžio sužalojimą, kuris, nors ir pasiekęs patologinį lygį, nėra kūno sužalojimo siaurąja prasme (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) pasekmė?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis klausimas, į kurį Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, yra susijęs su psichinių kančių ir psichologinių traumų pripažinimu teisės į žalos kompensavimą už kūno sužalojimą srityje, kurioje iki šiol vyravo fiziniai, o ne psichiniai aspektai, tiek dėl ginčų, kuriais remiantis buvo sukurta ši teisė, pobūdžio, tiek atsižvelgiant į apribojimus, kuriuos iki šiol lemia medicinos technologijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), nes kūno sužalojimas siaurąja prasme yra labiau matomas, jo realumas labiau apčiuopiamas ir greičiau nustatomas nei psichikos sužalojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant keleivės ir oro transporto bendrovės Laudamotion GmbH (toliau – Laudamotion) ginčą. Ieškovė pagrindinėje byloje pateikė prašymą atlyginti žalą dėl potrauminio streso sutrikimo, kuris jai buvo diagnozuotas po nelaimingo atsitikimo, įvykusio išlaipinimo veiksmų metu. Šioje byloje Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) reiškia abejones dėl Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalies, nustatančios sąlygas, kurioms esant keleivis, patyręs kūno sužalojimą dėl nelaimingo atsitikimo orlaivyje, kai buvo įlaipinama ar išlaipinama, gali reikalauti patraukti atsakomybėn šį skrydį vykdžiusį oro vežėją, taikymo srities.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje išvadoje, kurioje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą, daugiausia dėmesio skiriama pirmajam prejudiciniam klausimui, paaiškinsiu priežastis, dėl kurių šios konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „sveikatos [kūno] sužalojimas“ turėtų apimti, nepriklausomai nuo to, ar buvo pažeista keleivio fizinė neliečiamybė, dėl nelaimingo atsitikimo patirtą jo psichinės neliečiamybės pažeidimą, jeigu jis nustatomas atlikus medicininę ekspertizę ir dėl to reikalingas medicininis gydymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarptautinė teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Monrealio konvencijos preambulės antroje, trečioje ir penktoje pastraipose nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-4">
      „[Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta] būtinybę modernizuoti ir konsoliduoti Varšuvos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) konvenciją ir su ja susijusius dokumentus;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-4">
      [Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta] būtinybę užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybę;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      &lt;…&gt; bendri valstybių veiksmai, skirti tolesniam tam tikrų tarptautinį vežimą oru reglamentuojančių taisyklių derinimui ir sisteminimui, pasitelkiant naują Konvenciją, yra tinkamiausias būdas reikiamai interesų pusiausvyrai pasiekti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Monrealio konvencijos 17 straipsnio „Keleivio gyvybės atėmimas ir kūno sužalojimas [Keleivio gyvybės atėmimas ir sužalojimas]. Bagažui padaryta žala“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      „1. Vežėjas atsako už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos [kūno] sužalojimą, jei nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybės atėmimo ar sužalojimo priežast[is], įvyko orlaivyje arba įlaipinimo ar išlaipinimo veiksmų metu.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Monrealio konvencijos 29 straipsnyje „Reikalavimų pagrindas“ taip pat nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      „Vežant keleivius, bagažą ir krovinį, bet koks ieškinys dėl žalos atlyginimo, nesvarbu koks jo pagrindas, ar tai būtų ši konvencija, sutartis, deliktas [teisės pažeidimas] arba kas kita, gali būti pareiškiamas tik pagal šioje konvencijoje numatytas sąlygas ir atsakomybės ribas, iš anksto nesprendžiant klausimo, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį bei kokios yra jų atitinkamos teisės. Bet kuriuo tokiu atveju baudiniai, pavyzdiniai arba bet kokie kiti neatlygintiniai nuostoliai negali būti išieškomi [Bet kurio tokio ieškinio atveju nebus galima reikalauti baudinių ar pavyzdinių nuostolių arba kitų nei kompensuojamieji nuostolių].“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasirašius Monrealio konvenciją Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 889/2002 1, 7, 10 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-5">
      „(1) Pagal bendrą transporto politiką svarbu nelaimingus oro transporto atsitikimus patyrusiems keleiviams užtikrinti deramą kompensacijos lygį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-5">
      (7) Šis reglamentas ir Monrealio konvencija padidina keleivių bei jų išlaikytinių [paveldėtojų] apsaugą ir negali būti aiškinami taip, kad jų apsauga būtų mažinama lyginant su šio reglamento priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      (10) Kuriant saugią šiuolaikinę oro transporto sistemą, neribotos atsakomybės sistema mirties ar sužeidimo atveju keleiviams yra tinkama.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-5">
      (18) Tokiu mastu, kokiu reikia papildomų taisyklių Monrealio konvencijai įgyvendinti tais klausimais, kurie neįeina į Reglamento (EB) Nr. 2027/97 taikymo sritį, už tokias nuostatas atsako valstybės narės.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 2027/97 1 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-5">
      „Šis reglamentas įgyvendina atitinkamas Monrealio konvencijos nuostatas dėl keleivių ir jų bagažo vežimo oru ir nustato tam tikras papildomas nuostatas. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 2027/97 2 straipsnio 2 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      „Šiame reglamente vartojamos sąvokos, neapibrėžtos 1 dalyje, atitinka tas, kurios vartojamos Monrealio konvencijoje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 2027/97 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-5">
      „[Sąjungos] oro vežėjo atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios Monrealio konvencijos nuostatos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. kovo 1 d. keleivė įlipo į Laudamotion vykdomą skrydį iš Londono (Jungtinė Karalystė) į Vieną (Austrija). Kylant sprogo kairysis orlaivio variklis, todėl lėktuvas buvo evakuotas. Keleivė iš orlaivio išlipo per avarinį išėjimą dešiniajame sparne, tačiau dešiniojo variklio, kuris tuo metu vis dar buvo įjungtas, sukeltas oro gūsis ją išmetė kelis metrus į orą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo to laiko šią keleivę kankina miego ir koncentracijos sutrikimai, nuotaikų kaita, staigūs verksmo priepuoliai, stiprus nuovargis ir mikčiojimas. Jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, dėl kurio ji lankosi pas gydytoją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas, Austrija) pareiškė ieškinį Laudamotion, siekdama, kad šios atsakomybė būtų pripažinta pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį ir kad jai būtų sumokėta 4 353,60 EUR suma, atitinkanti patirtas gydymo išlaidas, taip pat atlyginta 2 500 EUR dydžio neturtinė žala kartu su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, ji prašė pripažinti Laudamotion atsakomybę už žalą, kurią ji gali patirti ateityje, ir pažymėjo, kad ši atsakomybė bet kuriuo atveju kyla pagal Austrijos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Bezirksgericht Schwechat (Švechato apylinkės teismas) patenkino šį ieškinį. Šis teismas nusprendė, kad Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes šioje nuostatoje numatyta oro vežėjo atsakomybė tik už kūno sužalojimą, tačiau Laudamotion atsakomybė kyla pagal Austrijos teisę, kurioje numatyta kompensacija net už visiškai psichinę žalą, jei, kaip ir šiuo atveju, tai pasiekė patologinį lygį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išnagrinėjęs Laudamotion apeliacinį skundą Landesgericht Korneuburg (Kornoiburgo apygardos teismas, Austrija) 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, tačiau atmetė likusią ieškinio dalį, motyvuodamas tuo, kad pagal Monrealio konvencijos 29 straipsnį Austrijos teisė netaikoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas), kuriam dėl šio sprendimo ieškovė pateikė kasacinį skundą, abejoja, ar sąvoka „kūno sužalojimas“, kaip ji suprantama pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, apima visiškai psichikos sutrikimus, ir, jei atsakymas yra neigiamas, ar pagal Monrealio konvencijos 29 straipsnį galima pareikšti nacionaline teise grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-7">
      „1. Ar keleiviui dėl nelaimingo atsitikimo atsiradęs ir patologinį lygį pasiekęs psichikos sutrikimas yra kūno sužalojimas, kaip tai suprantama pagal [Monrealio konvencijos] 17 straipsnio 1 dalį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-52" title="page-7">
      2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, [a]r minėtos konvencijos 29 straipsnis užkerta kelią ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį būtų galima pareikšti pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė atsakovė pagrindinėje byloje ir Europos Komisija, viena pusė, kurios nesutinka su tuo, kad psichikos sužalojimo, kaip tokio, kompensacija yra galima pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, ir ieškovė pagrindinėje byloje bei Vokietijos vyriausybė, kita pusė, kurios teigia priešingai, t. y. kad patologinį lygį pasiekęs psichikos sužalojimas turėtų būti kompensuojamas pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia priminti, kad, kalbant apie Monrealio konvencijos taikymo sritis, pažymėtina, kad valstybės narės jai perdavė savo kompetenciją, susijusią su oro vežėjų atsakomybe už žalą, patirtą keleivio mirties ar sužalojimo atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Reglamento Nr. 2027/97 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad oro vežėjo atsakomybę už keleivius reglamentuoja visos su tokia atsakomybe susijusios Monrealio konvencijos nuostatos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Šios nuostatos yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>), taigi Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl jų aiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip ir sąvoka „nelaimingas atsitikimas“ arba sąvoka „nuostoliai“ ar „žala“, sąvoka „kūno sužalojimas“, kaip ji suprantama pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, nėra apibrėžta. Šiame kontekste Teisingumo Teismas nusprendė, kad „atsižvelgiant į šios konvencijos tikslą, t. y. suvienodinti tarptautinio vežimo oru taisykles, &lt;…&gt; šį terminą reiškia [reikia] aiškinti vienodai ir savarankiškai, nesvarbu, kad valstybės šios konvencijos šalys savo nacionalinėje teisėje šią sąvoką aiškina įvairiai“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo tikslu Teisingumo Teismas turi atsižvelgti ne į įvairias sąvokos „kūno sužalojimas“ reikšmes valstybių narių vidaus teisėje, bet į Sąjungai privalomas bendrosios tarptautinės teisės aiškinimo taisykles (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). Taigi Teisingumo Teismas privalo aiškinti šią sąvoką pagal Vienos konvencijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>) 31 straipsnį, kuriame kodifikuojama bendroji tarptautinė teisė ir pagal kurį sutartis turi būti aiškinama „laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Be to, Vienos konvencijos 32 straipsnyje, kaip papildoma aiškinimo priemonė, be kita ko, numatyti atitinkamos sutarties parengiamieji darbai ir jos sudarymo aplinkybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvokos „kūno sužalojimas“, kaip ji suprantama pagal Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažodinis aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalies formuluotės pirmiausia primenu, kad tik šešios šio teisės akto kalbinės versijos buvo pripažintos „autentiškomis“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Trys iš šių versijų atitinka oficialiąsias Sąjungos kalbas, t. y. prancūzų kalba („lésion corporelle“), anglų kalba („bodily injury“) ir ispanų kalba („lesión coporal“) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Neradau jokių reikšmingų skirtumų tarp įvairių kalbinių versijų, jos visos yra nuoseklios ir neprieštaringos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip numatyta Vienos konvencijos 31 straipsnyje, nuo šiol sąvoką „kūno sužalojimas“ reikia aiškinti pagal jos įprastą reikšmę. Ši sąvoka yra vienu metu ir paprasta, ir sudėtinga. Viena vertus, ji yra paprasta, nes visi supranta, kad sužalojimas reiškia žmogaus kūno neliečiamybės pažeidimą. Pagal bendrą reikšmę sąvoka „sužalojimas“ suprantama kaip lokalus organo, audinio ar ląstelės pakitimas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Kita vertus, ji yra sudėtinga, nes žodžiu „kūno“ daroma nuoroda į kūną, t. y. į gyvos būtybės, ypač žmogaus, materialiąją dalį, o ne į visa tai, kas susiję su dvasiniu pasauliu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į šias apibrėžtis, kolektyvinėje vaizduotėje kūnas yra dvasios priešingybė, o fiziniai dalykai – psichikos priešingybė, ir dėl to iš „kūno sužalojimo“ idėjos kategoriškai pašalinama bet kokia sąvoka „psichikos sužalojimas“, kuris nėra fizinio sužalojimo pasekmė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto man atrodo, kad dėl to būtų nepaisoma filosofinių, teisinių ir mokslinių klausimų, susijusių su kūno apibrėžimu ir jo santykiu su dvasiniais dalykais. Kūnas yra ne tik paprastas objektas, kurį galima stebėti ir apčiuopti, bet ir teisinis subjektas, kurio neliečiamybė turi būti saugoma. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnį teisė į asmens neliečiamybę yra susijusi su jo fizine ir psichine neliečiamybe. Taigi svarbu ne suprasti psichikos sužalojimo santykį su kūnu, bet nustatyti, ar visiškai psichikos sužalojimas turi būti kompensuojamas taip pat, kaip ir kūno sužalojimas siaurąja prasme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Į šį klausimą galima atsakyti tik išnagrinėjus Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalies rengimo aplinkybes ir tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kontekstinis ir teleologinis aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymiu, kad nors sąvoka „kūno sužalojimas“ iš tiesų yra minima Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio pavadinime „Keleivio gyvybės atėmimas ir kūno sužalojimas [Keleivio gyvybės atėmimas ir sužalojimas]. Bagažui padaryta žala“ minimas tik terminas „sužalojimas“ be žodžio „kūno“. Šio žodžio taip pat nėra šios konvencijos 20 ir 21 straipsniuose, numatančiuose sąlygas, kuriomis oro vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės arba gali būti apribota jo pareiga atlyginti žalą keleivio „sužalojimo“ atveju. Galiausiai tik minėtos konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje, kurioje kalbama apie kompetentingą teismą dėl „žalos atlyginimo dėl keleivio gyvybės atėmimo ar [kūno] sužalojimo“, vėl atsiranda žodis „kūno“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu International Union of Aviation Insurers (Tarptautinė aviacijos draudikų sąjunga) buvo siūliusi visame Monrealio konvencijos tekste sužalojimą kvalifikuoti kaip „kūno“ sužalojimą, siekiant išvengti, kad sąvoka „psichikos sužalojimas“ būtų pernelyg plataus sąvokos „sužalojimas“ aiškinimo rezultatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Pažymiu, kad galbūt dėl tikslumo trūkumo arba sąmoninga rengėjų valia tekstas neapsiribojo pernelyg siauru sąvokos „kūno sužalojimas“ aiškinimu, o sąvoka „psichikos sužalojimas“ nebuvo aiškiai atmesta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be Monrealio konvencijos teksto, man atrodo, kad daug ką atskleidžia visa jos rengimo istorija. Iš tiesų konstatuoju, kad sąvoka „psichikos sužalojimas“ atsirado keliuose rengimo etapuose šalia „mirties ar kūno sužalojimo“ situacijų, patenkančių į oro vežėjų atsakomybės sritį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma International Civil Aviation Organization (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija) teisės komitetas, kuris buvo atsakingas už konvencijos projekto parengimą, numatė neapsiriboti Varšuvos konvencija ir į šį projektą aiškiai įtraukė sąvoką „psichikos sužalojimas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasiūlymui nepritarė Speciali „Varšuvos sistemos“ modernizavimo ir konsolidavimo darbo grupė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>), todėl vienintelė sąvoka „kūno sužalojimas“ buvo įtraukta į konvencijos projekto 16 straipsnio 1 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Vis dėlto noras aiškiai įtraukti sąvoką „psichikos sužalojimas“ sustiprėjo, kai įvairios delegacijos pasiūlė iš dalies pakeisti šį straipsnį ir vėl įtraukti sąvoką „psichikos sužalojimas“, patikslindamos, kad dėl tokio pobūdžio sužalojimo lėktuvo keleivis privalo turėti teisę į kompensaciją, net jei šis sužalojimas nėra susijęs su kūno sužalojimu siaurąja prasme (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau įrodysiu kad, pirma, po šio pasiūlymo vykusiose diskusijose buvo aiškiai išreikštas noras kompensuoti psichikos sužalojimą taip pat, kaip ir kūno sužalojimą siaurąja prasme, ir, antra, tai, jog galutiniame konvencijos tekste buvo palikta sąvoka „kūno sužalojimas“, nerodo noro apriboti kompensaciją tik tam tikrų rūšių sužalojimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Noras kompensuoti psichikos sužalojimą lygiai taip pat, kaip ir kūno sužalojimą siaurąja prasme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamosi tuo, kad žmogaus neįmanoma suskirstyti į vien fizinius ir vien psichinius elementus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>), ir kartu pripažindamos, kad nėra jokios teisinės ar moralinės priežasties neatlyginti žalos, kilusios dėl psichikos sužalojimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>), dauguma delegacijų buvo už Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto 16 straipsnio 1 dalies pakeitimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Kitos delegacijos pasiūlė dar platesnes formuluotes, pavyzdžiui „sužalojimas“ be jokio apibūdinamojo žodžio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>) arba „personal injury“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto negalima ignoruoti to, kad kai kurios delegacijos buvo už pirminį tekstą ir paprašė palikti sąvoką „kūno sužalojimas“, neminint „psichikos sužalojimo“. Šiuo klausimu galima pateikti dvi pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, kai kurios valstybės, šios konvencijos šalys, manė, kad sąvoka „kūno sužalojimas“ prancūzų kalba jau apima „psichikos sužalojimą“, taigi nebūtina pateikti aiškios nuorodos į „psichikos sužalojimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, kai kurios delegacijos atsisakė papildyti sąvoką „kūno sužalojimas“ sąvoka „psichikos sužalojimas“, baimindamosi, kad pastaroji labai neaiški sąvoka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>) galėtų lemti piktnaudžiavimą ir nesąžiningus prašymus dėl kompensacijos, nes psichikos sužalojimą yra sunku įrodyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepaisant šių kelių dvejonių, diskutuojant buvo pasiektas susitarimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>), lėmęs naują pasiūlymą, pagal kurį Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto 16 straipsnis turėjo būti performuluotas taip: šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“ pakeičiama sąvoka „sužalojimas“, o į naują 2 dalį įtraukiama sužalojimo apibrėžtis, kurioje nurodomas ir „kūno sužalojimas“, ir su kūno sužalojimu siaurąja prasme susijęs psichikos sužalojimas, ir „psichikos sužalojimas“, kuris labai paveikia keleivio sveikatą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Formuluotė „kūno sužalojimas“, pasirinkta siekiant plačiai aiškinti sąvoką</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors labai pažangūs pasiūlymai rodė aiškų norą į Monrealio konvencijos tekstą įtraukti sąvoką „psichikos sužalojimas“, paskutinę akimirką buvo nuspręsta jos 17 straipsnio 1 dalyje palikti tik sąvoką „kūno sužalojimas“. Ar šis staigus situacijos pasikeitimas, nors ir atrodo netikėtas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), rodo siekį atsisakyti kompensacijos už visiškai psichikos sužalojimą? Aš taip nemanau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, Monrealio konferencijos plenarinės komisijos pareiškime teigiama, kad, aiškinant Monrealio konvenciją, sąvoka „kūno sužalojimas“ buvo pasirinkta „remiantis tuo, kad kai kuriose valstybėse žala dėl psichikos sužalojimų gali būti atlyginama tam tikromis sąlygomis, kad jurisprudencija formuojama šioje srityje ir kad nenumatyta kištis į šį formavimą, kuris priklauso nuo jurisprudencijos kitose srityse nei tarptautinis oro transportas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis pareiškimas padarytas atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų išreikštą susirūpinimą. Iš tiesų ši šalis priminė, kad jos jurisprudencijoje sąvoka „kūno sužalojimas“ jau aiškinama kaip apimanti psichikos sužalojimą, susijusį su kūno sužalojimu siaurąja prasme. Taigi, jei vienintelė pažanga, kurią Monrealio konvencija galėjo padaryti, buvo nuoroda į psichikos sužalojimą, atsiradusį dėl kūno sužalojimo siaurąja prasme, Jungtinėms Valstijoms tai būtų „žingsnis atgal“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>) atsižvelgiant į JAV jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jungtinė Karalystė patikslino, kad „psichikos sužalojimo“, kvalifikuojamo kaip, pavyzdžiui, „esminio“, apibrėžimas taip pat būtų „žingsnis atgal“. Iš tikrųjų keleiviai, kurie galėjo prašyti kompensacijos už psichikos sužalojimą, susijusį su kūno sužalojimu siaurąja prasme, neatsižvelgiant į tai, ar šis psichikos sužalojimas turėjo būti laikomas „esminiu“, nebegalėtų gauti tokios kompensacijos, jei Monrealio konvencijoje būtų pateikta pernelyg siaura „psichikos sužalojimo“ apibrėžtis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent dėl to Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto 16 straipsnio 1 dalyje minima sąvoka „psichikos sužalojimas“ ir sąvokos apibrėžtis, patikslinta jo 16 straipsnio 2 dalyje, buvo išbrauktos. Taigi įvairiomis formuluotėmis, pasiūlytomis persvarstant šį projektą, nebuvo siekiama trukdyti nuolatiniam jurisprudencijos, kuri turi atitikti šiuolaikinės visuomenės reikalavimus, formavimui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Psichikos sužalojimo kompensavimas šiuolaikinėje visuomenėje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dabartinis požiūris į žmogaus sveikatą, mano nuomone, leidžia išsklaidyti bet kokias likusias abejones dėl sąvokos „kūno sužalojimas“ reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, dabartinis požiūris nebėra dichotominis, o grindžiamas teiginiu, kad fizinė sveikata ir psichinė sveikata sudaro vieną visumą. Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip „visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik [kaip] ligos ar negalios nebuvimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>). Dėl Pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnio primenu, kad jame įtvirtinta teisė į neliečiamybę kaip kiekvieno asmens teisė „į fizinę ir psichinę neliečiamybę“. Transporto ir ypač civilinės atsakomybės, susijusios su motorinių transporto priemonių naudojimu, draudimo srityje Teisingumo Teismas nusprendė, kad „žalos sveikatai sąvoka apima bet kokią žalą &lt;…&gt;, [atsiradusią dėl asmens neliečiamybės pažeidimo, kuri apima] tiek fizines, tiek psichologines kančias“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>). Galiausiai baudžiamojoje teisėje nacionalinis teisės aktų leidėjas dabar numato žalą žmogui, pabrėždamas šį dvigubą fizinės ir psichinės neliečiamybės komponentą, sustiprintą smurto nusikaltimu ar psichologine prievarta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi atrodo, kad šiandien sąvoką „kūno sužalojimas“ būtina aiškinti taip, kad, kaip ir fizinės neliečiamybės pažeidimas, būtų pripažintas psichinės neliečiamybės pažeidimas, kai dėl jo daroma įtaka nukentėjusio asmens gebėjimui naudotis savo kūnu ar protu vykdant savo funkcijas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Bet koks neįprastas įvykis, kurį asmuo jaučia kaip didelę ir tiesioginę grėsmę gyvybei, pavyzdžiui, stichinė nelaimė, teroristinis išpuolis, sunki transporto avarija arba užpuolimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>), gali tapti trauma, tiesa, psichologinio pobūdžio, tačiau tokia pat realia ir turinčia sunkių pasekmių kaip ir pats fizinis sužalojimas. Šių psichikos sužalojimų neįtraukimas į sąvoką „kūno sužalojimas“ būtų „pasenusi ir nepatikima dichotomija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Be to, kaip galima būtų paaiškinti tai, kad dviem asmenims, kurie dėl to paties nelaimingo atsitikimo patyrė vienodo sunkumo sužalojimus, t. y. vienas patyrė fizinius, o kitas – psichikos sužalojimus arba vienas patyrė dėl kūno sužalojimo siaurąja prasme atsiradusius psichikos sužalojimus, o kitas – visiškai psichikos sužalojimus, oro vežėjas nevienodai atlygina žalą? (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>)
      </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pažymiu, kad Monrealio konvencija privalėjo turėti įtakos Varšuvos konvencija siekiamam pagrindiniam tikslui, t. y. apriboti oro vežėjų atsakomybę, siekiant skatinti tuo metu dar tik besikuriančios civilinės aviacijos pramonės augimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Monrealio konvencijos preambulės antros, trečios ir penktos pastraipų matyti, kad naująja konvencija siekiama ne tik „modernizuoti ir konsoliduoti“ Varšuvos konvenciją, bet ir užtikrinti „tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą“ ir „teisingą kompensaciją, paremtą restitucijos [žalos atlyginimo] principu“, nustatant oro vežėjų atsakomybės be kaltės sistemą, kartu išlaikant „reikiamą interesų pusiausvyrą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo metu leisti oro transporto keleiviui gauti kompensaciją už per aviacijos įvykį patirtus psichikos sužalojimus tuo pačiu pagrindu kaip ir už kūno sužalojimus visiškai atitiktų šiuos tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primenu, kad įrodinėjimo pareiga tenka oro transporto keleiviui. Oro vežėjo atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei nukentėjęs keleivis, remdamasis medicinine ekspertize, įrodo psichinės neliečiamybės pažeidimą, patirtą dėl nelaimingo atsitikimo, kuris yra tokio sunkumo ar intensyvumo, kad šis sužalojimas smarkiai paveikia jo sveikatą ir nepraeina be medicininio gydymo. Toks požiūris leidžia išlaikyti oro vežėjų ir keleivių „reikiamą interesų pusiausvyrą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>), nes pirmieji gali apsisaugoti nuo nesąžiningų žalos atlyginimo prašymų, todėl jiems nebūtų užkrauta labai didelė kompensacijos našta, kurią sunku nustatyti ir apskaičiuoti ir kuri galėtų pakenkti ar net paralyžiuoti jų ekonominę veiklą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad Monrealio konvencijos 17 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „kūno sužalojimas“, neatsižvelgiant į tai, ar pažeista keleivio fizinė neliečiamybė, apima dėl nelaimingo atsitikimo patirtą jo psichinės neliečiamybės pažeidimą, jeigu jis nustatomas atlikus medicininę ekspertizę ir dėl to reikalingas medicininis gydymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į mano siūlomą atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą, nereikia nagrinėti antrojo klausimo, kurį užduoda prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktą pirmąjį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-97" title="page-16">
      Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, priimtos 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje ir Europos bendrijos pasirašytos 1999 m. gruodžio 9 d. bei jos vardu patvirtintos 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB, 17 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „kūno sužalojimas“, neatsižvelgiant į tai, ar pažeista keleivio fizinė neliečiamybė, apima dėl nelaimingo atsitikimo patirtą jo psichinės neliečiamybės pažeidimą, jeigu jis nustatomas atlikus medicininę ekspertizę ir dėl to reikalingas medicininis gydymas.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Priimta 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje ir Europos bendrijos pasirašyta 1999 m. gruodžio 9 d. bei jos vardu patvirtinta 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491). Europos Sąjungai ši konvencija įsigaliojo 2004 m. birželio 28 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Šiuo atveju žodžių junginys „kūno sužalojimas siaurąja prasme“ turi būti suprantamas tik kaip keleivio fizinės neliečiamybės pažeidimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Guégan-Lécuyer, A. „L’éventualité de préjudices corporels en l’absence de blessures“, Gazette du Palais, Lextenso Éditions, Isi le Mulino, 2015 m. sausio 8 d., Nr. 8, p. 4. Autorius pažymi, kad teisė į žalos kompensavimą už kūno sužalojimą yra orientuota į asmens fizinės neliečiamybės pažeidimo pasekmes, nes pirmiausia ji susiformavo ir yra toliau plėtojama sužalojimų, patirtų dėl XIX a. pabaigoje vykusių nelaimingų atsitikimų darbe, kontekste, o vėliau – bendrame sužalojimų, susijusių su eismo įvykiais, transportu, medicinos veikla, nekokybiškais produktais, teisės pažeidimais, technologinėmis nelaimėmis, kontekste.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje pasirašyta Konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo (Tautų Sąjunga – Sutarčių rinkinys, CXXXVII t., p. 12; toliau – Varšuvos konvencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (OL L 285, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 3 t., p. 489).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 2027/97 (OL L 140, 2002, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 6 t., p. 246; toliau – Reglamentas Nr. 2027/97).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. pateiktame Bendrijos patvirtinimo dokumente esančios deklaracijos dėl tuometinės Europos bendrijos kompetencijos Monrealio konvencijos reglamentuojamais klausimais 4 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimą Altenrhein Luftfahrt (C-70/20, EU:C:2021:379, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. to sprendimo 25 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimas Walz (C-63/09, EU:C:2010:251, 21 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimą Walz (C-63/09, EU:C:2010:251, 22 ir 23 punktai ir nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje sudaryta Konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1155 t., p. 331; toliau – Vienos konvencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimas Altenrhein Luftfahrt (C-70/20, EU:C:2021:379, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 17 d. Sprendimą Air Baltic Corporation (C-429/14, EU:C:2016:88, 23 ir 34 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Kitos trys versijos yra arabų, kinų ir rusų kalbomis, kurios nėra oficialiosios Sąjungos kalbos, o kiekviena iš šių versijų yra taip pat susijusi su kūno sužalojimo idėja.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. Prancūzijos Akademijos žodyną, 9-asis leidimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. Prancūzijos Akademijos žodyną, 9-asis leidimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. International Union of Aviation Insurers pateiktą nuomonę (Tarptautinė oro teisės konferencija, Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., II t. – Dokumentai, DCW Doc Nr. 28, 1999 m. gegužės 13 d., p. 156).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. visas Tarptautinėje oro teisės konferencijoje vykusias diskusijas ir darbus (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., Doc 9775-DC/2, I t. – Protokolai, II t. – Dokumentai ir III t. – Parengiamieji darbai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projektą, patvirtintą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos teisės komiteto 30‑ojoje sesijoje, vykusioje nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki gegužės 9 d. per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d. III t. – Parengiamieji darbai, Doc 9636-LC/190, p. 145–224, ypač p. 212).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr. Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projektą, parengtą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d. II t. – Dokumentai, DCW DOC Nr. 4, p. 38 ir III t. – Parengiamieji darbai, p. 276).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projektą, kuris buvo patvirtintas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos teisės komiteto 30‑ojoje sesijoje, vykusioje nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki gegužės 9 d., ir kurį iš dalies pakeitė Speciali „Varšuvos sistemos“ modernizavimo ir konsolidavimo grupė per 1999 m. balandžio 14–18 d. Monrealyje vykusią Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., II t. – Dokumentai, DCW Doc Nr. 3, p. 18.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. komentarus dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, kuriuos Tarptautinėje oro teisės konferencijoje (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., II t. – Dokumentai) pateikė Norvegija ir Švedija (DCW Doc Nr. 10, p. 97), Lotynų Amerikos civilinės aviacijos komisija (DCW Doc Nr. 14, p. 115) ir Kolumbija (DCW Doc Nr. 31, p. 191).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Čilės delegacijos poziciją dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, pateiktą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 67).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Dominikos Respublikos delegacijos poziciją dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, pateiktą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 68).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Pavyzdžiui, kelios iš jų yra Kanados, Čilės, Kolumbijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Prancūzijos, Dominikos Respublikos, Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos delegacijos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Žr. Pakistano delegacijos poziciją dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, pateiktą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 70).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. Italijos delegacijos poziciją dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, pateiktą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 70).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai). Vokietijos ir Prancūzijos delegacijos laikėsi nuomonės, kad tekstas prancūzų kalba apėmė „fizinį sužalojimą“ ir „psichikos sužalojimą“, kad problema buvo visada nagrinėjama kaip visuma ir kad aiškinimo sunkumai būdingi tik versijai anglų kalba (p. 68). Ispanijos delegacija pritarė tam, kad būtų daroma aiški nuoroda į „psichikos sužalojimą“, tačiau manė, kad sąvoka „kūno sužalojimas“ prancūzų kalba yra geras kompromisas, kuris jau apima „psichikos sužalojimą“ (p. 74).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. –Protokolai, p. 70).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Žr. Etiopijos, Indijos ir Singapūro delegacijų poziciją dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, pateiktą per Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 70–72).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Prancūzijos delegacija primena, kad diskutuojant buvo pasiektas susitarimas dėl „psichikos sužalojimo“, kuris nėra glaudžiai susijęs su kūno sužalojimu siaurąja prasme, pripažinimo. Šiuo klausimu žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, DCW-Min. FCG/1, p. 120).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., II t. – Dokumentai, DCW-FCG Doc Nr. 1, p. 495).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Žr. McKay, C. „The Montreal Convention: Can passengers finally recover for mental injuries?“, Vanderbilt Journal of Transnational Law, 41 t., Nr. 4, 2008 m. spalis, p. 1075.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) 1999 m. gegužės 27 d. per Tarptautinės oro teisės konferenciją vykusio 6-ojo plenarinės komisijos posėdžio protokolas (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 240 ir 243, taip pat II t. – Dokumentai, p. 285) (neoficialus vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Tarptautinė oro teisės konferencija (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 112 (neoficialus vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 115).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Tarptautinę oro teisės konferenciją (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 201).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijos, kurią priėmė nuo 1946 m. birželio 19 d. iki liepos 22 d. Niujorke vykusi Tarptautinė sveikatos konferencija ir kuri įsigaliojo 1948 m. balandžio 7 d., preambulės pirma pastraipa.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) 2013 m. spalio 24 d. Sprendimas Haasová (C‑22/12, EU:C:2013:692, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Žr., be kita ko, Prancūzijos baudžiamojo kodekso 222-14-3 straipsnį (JORF, 2010 m. liepos 10 d., Nr. 0158).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. De Mol, J. Le dommage psychique – Du traumatisme à l’expertise, Larcier, Briuselis, 2012. Taip pat dėl būtinybės pripažinti ir teisiškai apsaugoti psichinę neliečiamybę žr. Bublitz, J.-C. „The Nascent Right to Psychological Integrity and Mental Self-Determination“, von Arnauld, A., von der Decken, K. ir Susi, M. The Cambridge Handbook of new human rights: recognition, novelty, rhetoric, Cambridge University Press, Kembridžas, 2020, p. 387–403.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. De Mol, J. „Le dommage psychique – Du traumatisme à l’expertise“, Larcier, Briuselis, 2012, p. 10.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Andrews, C. „Psychiatric Injury in Aviation Accidents under the Warsaw and Montreal Conventions: The Interface between Medicine and Law“, The Journal of air law and commerce, 76 t., Nr. 1, 2011 m. sausis, p. 39 (neoficialus vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Norvegijos ir Švedijos delegacijos komentarus, pateiktus dėl Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo projekto, kuris buvo patvirtintas 30‑ojoje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos teisės komiteto sesijoje, vykusioje nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki gegužės 9 d., ir kurį iš dalies pakeitė Specialioji „Varšuvos sistemos“ modernizavimo ir konsolidavimo darbo grupė (Monrealis, 1998 m. balandžio 14–18 d.; Tarptautinė oro teisės konferencija, Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., DCW Doc Nr. 10, II t. – Dokumentai, p. 97).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Žr. 1999 m. gegužės 10 d. plenarinės komisijos pirmojo posėdžio, vykusio per Tarptautinę oro teisės konferenciją, protokolą (Monrealis, 1999 m. gegužės 10–28 d., I t. – Protokolai, p. 37).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Žr. 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimą Altenrhein Luftfahrt (C-70/20, EU:C:2021:379, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr. McKay, C. „The Montreal Convention: Can passengers finally recover for mental injuries?“, Vanderbilt Journal of Transnational Law, Nr. 4, 41 t., 2008 m. spalis, p. 1069.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą NIKI Luftfahrt (C-530/19, EU:C:2020:635, 40 punktas).</p>
</body>
</html>
