<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-03-202503C127202302170-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0217-23-202407570-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="31/10/2024 10:01:31" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="7SOwFMj68sU6oAaDXN4V1rnY1WITg/Kb2WK9FGizX+fxlPHg3pZOa5bZ5JVw5ZsOPqsNJtPo5eTJWtL1Xvh6mHf2747gWsCOF1/o90dAqaABY33qZKcloeZz9gjz7IOyWoq+sUmwj68Roa4IKOt8Ok5G2U4wj3O1JC1kTq6kGGM=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="03f7279e-e506-4ec3-9b87-67aef6368d2d" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0217" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 26-08-24 16:17:50" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2024-09-13T08:52:45Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="23598c9951d74319a3e74a9757783304" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0217" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C-217/23</div>
      <div id="rId22" style="default">Laghman</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2024 m. rugsėjo 5 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑217/23 (Laghman) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      A N
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Bendra prieglobsčio politika – Direktyva 2011/95/ES – Galimybės naudotis tarptautine apsauga arba papildoma apsauga sąlygos – Pabėgėlio statusas – 2 straipsnio d punktas – Persekiojimo priežastys – 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antra įtrauka – Priklausymo „tam tikrai socialinei grupei“ sąvoka – Sąvoka „individualus tapatumas“ kilmės šalyje – Aplinkinės visuomenės suvokimas apie grupę kaip kitokią – Vertinimo kriterijai – Tarptautinės apsaugos prašytojas, į jo kilmės šalyje vykdomą kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narys“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar tarptautinės apsaugos prašytojas, į kilmės šalyje vykdomą vendetą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">2</a>
</span>) (kraujo kerštą) įsitraukusios šeimos narys, gali būti laikomas asmeniu, kuriam gresia persekiojimas dėl jo priklausymo „tam tikrai socialinei grupei“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">3</a>
</span>) 2 straipsnio d punktą ir 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmą pastraipą?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakymas į šį klausimą nėra iškart akivaizdus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant į jį atsakyti reikia skirti rimtus veiksmus ir pavojus, kylančius iš kraujo keršto, kurie atitinka tam tikrų tradicinių visuomenių pripažintus ir taikomus paprotinės teisės principus ir su kuriais iš kartos į kartą susiduria šeimos nariai dėl pareigų, laikomų prisiimtomis kitų šios šeimos narių, nuo vien asmeninių veiksmų ir pavojų, kuriais siekiama kitų tikslų ir kurie susiję su įprastais nusikaltėliais arba mafija. Nors Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">4</a>
</span>) ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">5</a>
</span>) šiuo klausimu pateikė rekomendacijų, reikia konstatuoti, kad nacionalinės valdžios institucijos laikosi skirtingų požiūrių, kai būtina nustatyti, ar toks prašytojas priklauso tam tikrai socialinei grupei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų pagal Sąjungos teisę, kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos prašymu, grindžiamu priklausymu „tam tikrai socialinei grupei“, reikia ne tik nustatyti, kad grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes arba tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie labai svarbūs jų tapatumui ar sąžinei, arba bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti (pirmoji identifikavimo sąlyga, nurodyta Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje), bet ir įrodyti, kad grupė turi „individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinė visuomenė ją suvokia kaip kitokią“ (antroji identifikavimo sąlyga, nurodyta šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau turėjo progą patikslinti persekiojimo motyvo, grindžiamo priklausymu tam tikrai socialinei grupei, apimtį, kiek tai susiję su homoseksualiais asmenimis ir – visai neseniai – su moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto šeimoje, arba moterimis, kurių tapatybė susiformavo atsižvelgiant į lyčių lygybės vertybę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">7</a>
</span>), tačiau šioje byloje prašoma pateikti papildomų patikslinimų dėl antrosios identifikavimo sąlygos, susijusios su tuo, kaip visuomenė suvokia grupę kilmės šalyje specifinėmis kraujo keršto aplinkybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmoje analizės dalyje iš pradžių paaiškinsiu, kad sąvoka „aplinkinė visuomenė“, vartojama Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje, reiškia žmogiškąją ir socialinę aplinką, kurioje vystosi atitinkama grupė, todėl grupės „individualus tapatumas“ vertinamas atsižvelgiant ne į atskirą persekiojimo vykdytojo suvokimą, o į kolektyvinį šios visuomenės suvokimą. Paskui patikslinsiu, kad individualiai nagrinėdama prašymą kompetentinga nacionalinė valdžios institucija turi atsižvelgti į tai, koks aplinkinėje visuomenėje susiformavęs atitinkamos grupės suvokimas arba įvaizdis ir kiek dėl nuomonės arba požiūrio, siejamo su šiuo suvokimu arba įvaizdžiu, aplinkinė visuomenė skiria ar atskiria šią grupę nuo likusios visuomenės. Šiuo aspektu elgesys, veiksmai arba priemonės, taikomi dėl to, kaip šią grupę suvokia aplinkinė visuomenė, gali būti reikšmingi požymiai siekiant įrodyti, kad grupė suvokiama kaip kitokia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antroje analizės dalyje, perkėlęs kraujo kerštą į teisinę sistemą ir tradiciją, kurių dalis yra šis reiškinys, siūlysiu Teisingumo Teismui nuspręsti, kad, atsižvelgiant į kilmės šalyje vyraujančias sąlygas, į šioje šalyje vykdomą kerštą įsitraukusios šeimos narys gali būti laikomas priklausančiu „tam tikrai socialinei grupei“ ir tai gali reikšti persekiojimo priežastį, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2011/95 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ d punkte nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-5">
      „Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-22" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-23" title="page-5">
      d) pabėgėlis – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga &lt;…&gt; ir kuriam netaikomas 12 straipsnis[.]“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 4 straipsnio „Faktų ir aplinkybių vertinimas“ 3 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-5">
      „Tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-26" title="page-5">
      a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-27" title="page-5">
      b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-28" title="page-5">
      c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 10 straipsnio „Persekiojimo priežastys“ 1 dalies d punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      „Valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-33" title="page-5">
      d) grupė laikoma tam tikra socialine grupe, kai visų pirma:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinė visuomenė ją suvokia kaip kitokią.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">A N, Afganistano pilietis, priklausantis puštūnų etninei grupei, 2015 m. lapkričio 4 d. Austrijoje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Grįsdamas šį prašymą jis teigė, kad, jei grįžtų į savo kilmės šalį, jam grėstų persekiojimas, nes jo šeima įsitraukusi į kraujo kerštą nuo tada, kai vykstant ginčui su jo tėvo pusbroliais dėl žemės sklypo buvo nužudyti jo tėvas ir brolis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl (Federalinė imigracijos ir prieglobsčio tarnyba, Austrija) 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė šį prašymą, o Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija), priešingai, patenkino dėl šio sprendimo pateiktą skundą ir 2022 m. liepos 26 d. sprendimu nustatė, kad A N turi teisę į pabėgėlio statusą. Pastarasis teismas pripažino, kad grįžus į savo kilmės šalį prieglobsčio prašytojui kiltų pavojus dėl priklausymo šeimai, taip pat tai, kad Afganistano valdžios institucijos negali jo apsaugoti nuo pavojaus, kylančio dėl šio kraujo keršto. Be to, dėl galimybės apsisaugoti šalies viduje tas teismas nurodė, kad net darant prielaidą, jog kituose Afganistano regionuose pavojus A N negrėstų, jis rizikuotų negalėti patenkinti savo esminių ir būtinų gyvybinių poreikių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl (Federalinė imigracijos ir prieglobsčio tarnyba) dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji teigė, kad šis sprendimas grindžiamas klaidinga prielaida, pagal kurią šeima gali būti laikoma „tam tikra socialine grupe“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punktą, nors nėra nustatyta, kad aplinkinė visuomenė tokią šeimą suvokia kaip kitokią, taigi tokia prielaida pažeidžia šią nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, „pagrindinis klausimas“ siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje, – tai klausimas, „ar šeimos nariai, kuriems gresia kraujo kerštas vien dėl to, kad jie priklauso šeimai, kurios vienas iš narių yra [arba buvo] įsitraukęs &lt;…&gt; į ginčą, lėmusį kraujo kerštą, turi būti laikomi socialine grupe“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punktą. Tuo tikslu jis Teisingumo Teismo iš esmės prašo patikslinti šios nuostatos pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytos antrosios identifikavimo sąlygos, nuo kurios priklauso „tam tikros socialinės grupės“ buvimas, turinį ir apimtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar nagrinėjamu atveju aplinkinė visuomenė A N šeimą gali suvokti kaip kitokią dėl jos įsitraukimo į kraujo kerštą, nes šioje visuomenėje, bent jau didelėje Afganistano teritorijos dalyje, laikomasi nusistovėjusios puštūnų tradicijos tam tikrus šeimos ginčus spręsti kraujo keršto būdu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-7">
      „1. Ar [Direktyvos 2011/95] 10 straipsnio 1 dalies d punkte vartojama formuluotė „grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinė visuomenė ją suvokia kaip kitokią“ turi būti aiškinama taip, kad atitinkamoje šalyje grupė turi individualų tapatumą tik tuo atveju, jei aplinkinė visuomenė ją laiko kitokia, ar „individualaus tapatumo“ buvimą reikia nagrinėti savarankiškai ir atskirai nuo klausimo, ar aplinkinė visuomenė grupę laiko kitokia?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-44" title="page-7">
      2. Jei atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą „individualaus tapatumo“ buvimas turi būti nagrinėjamas savarankiškai, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas „individualaus tapatumo“ buvimas, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2011/95] 10 straipsnio 1 dalies d punktą?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-45" title="page-7">
      3. Nepriklausomai nuo atsakymo į pirmąjį ir antrąjį klausimus, ar vertinant, ar grupė, kaip ji suprantama pagal [Direktyvos 2011/95] 10 straipsnio 1 dalies d punktą, „aplinkinės visuomenės“ yra laikoma kitokia, reikia atsižvelgti į persekiotojo, visos visuomenės ar šalies visuomenės didelės dalies arba šalies visuomenės dalies nuomonę?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-46" title="page-7">
      4. Pagal kokius kriterijus vertinama, ar grupė laikoma „kitokia“, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2011/95] 10 straipsnio 1 dalies d punktą?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">A N, Austrijos, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija pateikė rašytines pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiais prejudiciniais klausimais, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad į kilmės šalyje vykdomą kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narys, atsižvelgiant į toje šalyje vyraujančias sąlygas, gali būti laikomas priklausančiu „tam tikrai socialinei grupei“ ir tai gali reikšti persekiojimo priežastį, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo patikslinti šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytos antrosios priklausymo „tam tikrai socialinei grupei“ identifikavimo sąlygos reikšmę ir apimtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnio d punktą pabėgėlis – tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi atitinkamas pilietis dėl aplinkybių, susiklosčiusių jo kilmės šalyje, ir persekiojimo vykdytojų elgesio turi susidurti su pagrįsta baime, kad bus persekiojamas dėl bent vienos iš penkių Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių, tarp kurių nurodytas jo priklausymas „tam tikrai socialinei grupei“ toje šalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisės aktų leidėjas šią sąvoką apibrėžė šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkte, laikydamasis požiūrio, kuris labai skiriasi nuo JTVPK požiūrio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, grupės nariai turi „tas pačias prigimtines savybes“ ar „bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti“, arba „tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju pagrindinėje byloje neginčijama, kad ši sąlyga yra įvykdyta. Iš tikrųjų tos pačios šeimos nariai dėl savo giminystės ryšio, grindžiamo, pavyzdžiui, kraujo ryšiu, įvaikinimu ar santuoka, turi tas pačias prigimtines savybes, kurios taip pat svarbios tapatumui ir (arba) bendrai istorijai, kurios negalima pakeisti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pridurtina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tos pačios šeimos nariai gali turėti papildomą bendrą požymį, pavyzdžiui, kitų prigimtinių savybių ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, kaip antai ypatingą šeiminę padėtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">10</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis tai, kad šeimos nariai, pirmiausia šios šeimos vyrai ir berniukai, dėl savo protėvių įtraukiami į kraujo kerštą, nes jis perduodamas iš kartos į kartą pagal tėvo liniją, priskirtina „bendrai istorijai, kurios negalima pakeisti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šias aplinkybes šeimos nariai, įsitraukę į kraujo kerštą savo kilmės šalyje, pirmiausia šios šeimos vyrai ir berniukai, nesunkiai atitinka pirmąją priklausymo „tam tikrai grupei“ identifikavimo sąlygą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmą įtrauką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, ši grupė turi turėti „individualų tapatumą“ atitinkamoje šalyje, nes „aplinkinė visuomenė ją suvokia kaip kitokią“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo atsakyti, ar grupės „individualus tapatumas“ reiškia sąlygą, kuri turi būti vertinama atskirai ir savarankiškai, atsižvelgiant į aplinkinės visuomenės suvokimą. Iš tikrųjų jis pabrėžia, kad žodžio „da“ vartojimas Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje vokiečių kalba gali turėti kitokią reikšmę nei tiesiog priežastį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">11</a>
</span>). Antruoju klausimu jis Teisingumo Teismo prašo prireikus patikslinti elementus, kuriais remiantis reikėtų įvertinti grupės „individualų tapatumą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, šias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones nesunku išsklaidyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų, vertinant pagal reikšmę iš įvairių aptariamos nuostatos kalbinių versijų, pavyzdžiui, versijos anglų kalba („because“), prancūzų kalba („parce que“) arba italų kalba („perché“), matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas tikrai siekė išreikšti sąvokų „individualus tapatumas“ ir „aplinkinė visuomenė“ priežastinį ryšį. Grupės „individualų tapatumą“ „atitinkamoje šalyje“ lemia tai, kad šią grupę „aplinkinė visuomenė &lt;…&gt; suvokia kaip kitokią“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, iš Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos sistemos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo atskirti šios nuostatos pirmoje įtraukoje nurodytą atitinkamos grupės nario „individualų tapatumą“, nes jis susijęs pirmiausia su fizinėmis, kultūrinėmis ar religinėmis savybėmis, kurios bendros jam ir visiems šios grupės nariams, ir šios nuostatos antroje įtraukoje nurodytą grupės „kolektyvinį tapatumą“ arba „socialinį tapatumą“, nes jis susijęs su tuo, kaip šią grupę suvokia kiti visuomenės nariai. Taigi manant, kad grupės „individualus tapatumas“ atitinkamoje šalyje skiriasi nuo to, kaip ją suvokia aplinkinė visuomenė, būtų neatsižvelgiama į skirtumą, kurį šis teisės aktų leidėjas norėjo nustatyti tarp individualių ir socialinių atitinkamos grupės narių tapatumo elementų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šiuos elementus, grupės „individualus tapatumas“, nurodytas Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkte, reiškia sąlygą, kuri turi būti vertinama ne atskirai ir savarankiškai aplinkinės visuomenės suvokimo atžvilgiu, o su juo siejant (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti nereikia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dabar reikia išnagrinėti trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus, kuriais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo patikslinti, kaip reikia nustatyti, ar grupę „aplinkinė visuomenė &lt;…&gt; suvokia kaip kitokią“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kalbant apie sąvoką „aplinkinė visuomenė“ pažymėtina, kad ja remiantis nustatomas grupės „individualaus tapatumo“ buvimas. Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje aiškiai daroma nuoroda į kolektyvinę erdvę, t. y. į žmogiškąją ir socialinę aplinką, kurioje vystosi šios grupės nariai. Taigi aplinkinės visuomenės suvokimas yra kolektyvinis suvokimas, ir, siekdamas atsakyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, pritariu Austrijos vyriausybės požiūriui, išdėstytam jos pastabose, pagal kurį šis suvokimas negali būti painiojamas su atskiru persekiojimo vykdytojo, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 6 straipsnį, suvokimu ar net vien su artimiausios atitinkamo asmens aplinkos suvokimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo patikslinti šios „visuomenės“ geografinę apimtį, bet Sąjungos teisės aktų leidėjas ją aiškiai nurodo kaip „aplinkinę“. Taigi ši visuomenė atitinka aplinką, kurioje vystosi atitinkamos grupės nariai. Ši aplinka sudaryta iš įvairių struktūrų ir apima tam tikras moralės, kultūros, socialines, ekonomines, politines, religines ir teisines normas, kurių veikimą reikia suprasti siekiant individualiai įvertinti prašymą. Mano nuomone, šios geografinės apimties labiau patikslinti nereikia, nebent būtų norima ją apibrėžti neatsižvelgiant į šios visuomenės socialinę‑politinę organizaciją ir jos realijas, kad ir kokios jos būtų: kultūrinės, etninės, kalbinės ar religinės. Kaip Teisingumo Teismas pripažino suformuotoje jurisprudencijoje, būtent kompetentinga nacionalinė institucija turi nustatyti, kuri „aplinkinė visuomenė“ yra svarbi vertinant tam tikros grupės buvimą, nes ši visuomenė gali sutapti su visa trečiąja šalimi, iš kurios kilęs tarptautinės apsaugos prašytojas, arba būti siauresnė ir apimti, pavyzdžiui, tik tos trečiosios šalies teritorijos ar gyventojų dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">13</a>
</span>). Taigi socialinė grupė, identifikuojama kaip grupė, kuri atitinkamoje šalyje turi „individualų tapatumą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antrą įtrauką, nebūtinai bus laikoma „socialine grupe“ kitose šalyse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, grupės „individualaus tapatumo“ prašytojo kilmės šalyje pripažinimas reiškia, kad aplinkinė visuomenė šią grupę „suvokia“ kaip „kitokią“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas remiasi sąvoka „visuomenės suvokimas“, kuri skiriasi nuo sąvokos „visuomenės elgesys“. Iš tikrųjų „suvokimas“ – tai gebėjimas, leidžiantis organizmui valdyti savo veiksmus ir pažinti aplinką, remiantis savo pojūčių teikiama informacija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">14</a>
</span>). Taigi sąvoka „visuomenės suvokimas“ pagal jos įprastą reikšmę apima mentalinį procesą, kuriam vykstant asmenys organizuoja ir interpretuoja savo įspūdžius, kad suteiktų prasmę savo aplinkai, nepriklausomai nuo veiksmų, kurių jie gali imtis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvoka „kitoniškumas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">16</a>
</span>) savo ruožtu apibrėžiama kaip „požymis arba visuma požymių (skirtingumas), skiriančių vieną daiktą nuo kito, vieną būtybę nuo kitos“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">17</a>
</span>). Taigi kitoniškumas yra priešingas panašumui į kitus. Kitoniškumas akivaizdžiai reiškia asmenų ar elementų, kuriems jis nustatomas, kitoniškumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">18</a>
</span>). Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje nepatikslinamas nei šio kitoniškumo pobūdis, taigi jis gali slypėti daugelyje atitinkamos grupės narių ypatybių, nei jo svarba, todėl Sąjungos teisės aktų leidėjo nurodytas „kitoniškumas“ nebūtinai susijęs su vertybių skale.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darytina išvada, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antrą įtrauką su grupės „individualiu tapatumu“ susijusi sąlyga reiškia, jog individualiai nagrinėdama prašymą kompetentinga nacionalinė institucija įvertina, kaip plačiai aplinkinėje visuomenėje susiformavęs atitinkamos grupės suvokimas arba įvaizdis, su kuriuo siejama nuomonė arba požiūris, skiriant ar atskiriant šią grupę nuo likusios visuomenės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į visą informaciją, kurią ši institucija turi taikydama Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį. Visuomenės suvokimas yra subjektyvus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, susijusių tiek su atitinkamos grupės ypatumais (kaip antai išvaizda, fiziniais požymiais, lytimi, socialine kilme ar socialiniais vaidmenimis, elgesiu, požiūriais, nuomonėmis, taip pat gebėjimais ir t. t.), tiek su atitinkamoje visuomenėje nustatytomis normomis (moralės, socialinėmis ar teisinėmis arba kultūros, ekonominėmis ar politinėmis) ir jų deriniu tam tikru momentu. Suprantama, kad tokie patys ypatumai ar požymiai gali sukelti skirtingų įspūdžių, nelygu aplinkybės ir aplinka, kurioje vystosi atitinkama asmenų grupė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja atliekant šį vertinimą ne įrodyti, kad aplinkinė visuomenė su grupe elgiasi kitaip, o tik įrodyti, kad ši ją kitaip suvokia, vis dėlto bet koks elgesys, bet kurie veiksmai ir bet kurios priemonės, taikomi dėl to, kaip grupę suvokia visuomenė, gali reikšti požymius, naudingus siekiant įrodyti šios grupės „individualų tapatumą“ kilmės šalyje. Tai pripažįstama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas nurodo, kad nors „priklausymas prie tam tikros socialinės grupės turi būti nustatytas neatsižvelgiant į [Direktyvos 2011/95] 9 straipsnyje nurodytus persekiojimo veiksmus, nuo kurių šios grupės nariai gali nukentėti kilmės šalyje“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">20</a>
</span>), „vis dėlto bendrą savybę turinčių asmenų diskriminacija ar persekiojimas gali būti svarbus veiksnys, jei &lt;…&gt; reikia įvertinti, ar nagrinėjama grupė, atsižvelgiant į atitinkamos kilmės šalies socialines, moralės ar teisines normas, yra atskira“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi lygybė reiškia taisyklę, o nediskriminavimas – principą, kitoniškumą gali atskleisti lygybės nebebuvimas ir diskriminacinių veiksmų, priemonių ar praktikos taikymas grupės atžvilgiu. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į kilmės šalyje vyraujančias aplinkybes, aplinkinė visuomenė gali suvokti moteris kaip kitokias ir pripažinti jų „individualų tapatumą“ šioje visuomenėje, be kita ko, dėl jų kilmės šalyje taikomų socialinių, moralės ar teisinių normų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">22</a>
</span>). 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendime X ir kt. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">23</a>
</span>) Teisingumo Teismas, be kita ko, pripažino, jog dėl to, kad egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys sudaro atskirą grupę, kurią aplinkinė visuomenė suvokia kaip kitokią (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">24</a>
</span>). Taip pat kompetentingos nacionalinės institucijos gali konstatuoti, kad atitinkama grupė suvokiama kaip kitokia dėl prieš jos narius nukreiptų stigmatizavimo ar ostrakizmo priemonių, pavyzdžiui, priemonių, skirtų jaunoms moterims, nesutinkančioms, kad joms būtų taikoma ekscizija, stigmatizuoti bendruomenėje, kurioje tokia praktika yra norma. Vis dėlto, nemanau, kad būtina nustatyti, jog atitinkamos grupės nariai yra aplinkinės visuomenės atstumti arba atsidūrę jos paraštėse, nes sąvoka „kitoniškumas“ nereiškia šios grupės priešpriešinimo visuomenei, kurioje ji vystosi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šeimos, kuriai gresia kraujo kerštas, narių priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Iš tikrųjų jų aplinkinė visuomenė nesuvokia kitaip, viena vertus, dėl to, kad tik persekiojimo vykdytojas – t. y. „kerštaujanti“ šeima, – taip pat šeimos, kuriai kerštaujama, artimieji ir pažįstami žino apie tai, kad ji įsitraukusi į kraujo kerštą, ir, kita vertus, dėl to, kad pagal Paštunvalio tradiciją, kurios laikomasi atitinkamo asmens kilmės regione, ginčus įprasta spręsti kraujo keršto būdu. Kitaip tariant, kraujo kerštas yra pagrindinė ir plačiai paplitusi ginčų sprendimo tvarka pagal tradicinę Paštunvalio teisinę sistemą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie argumentai manęs neįtikina, nes laikantis tokio požiūrio kiltų pavojus nepripažinti tarptautinės apsaugos prašytojų priklausymo tam tikrai socialinei grupei vien dėl to, kad jiems taikomas tradicinis kodeksas (ar praktika) yra plačiai paplitęs jų kilmės šalyje arba regione (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdu, kad atliekant tokį vertinimą reikia individualiai išnagrinėti šeimos, kuriai gresia pavojus, nario tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis labai svarbu kraujo kerštą susieti su teisine sistema ir tradicija, kurių dalis ji yra, ir atskirti ją nuo nusikalstamos veikos pagal bendrąją baudžiamąją teisę arba organizuoto nusikalstamumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vendeta, kurios reikšmė – „kraujo kerštas“ arba „keršijimas“, apibrėžiama kaip šimtmečių senumo reiškinys, reglamentuojamas paprotinės teisės, kurią tam tikros tradicinės visuomenės pripažįsta ir taiko kaip teisę, egzistuojančią kartu su galiojančia teisės sistema (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">28</a>
</span>). Taigi pripažįstama, kad kraujo kerštas yra neatsiejama ne tik puštūnų, gyvenančių Afganistano kaimo vietovėse, paprotinių įstatymų dalis (Paštunvalis) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">29</a>
</span>), bet ir visuomenių, gyvenančių šiaurės Albanijos kalnuotuose regionuose paprotinių įstatymų dalis (Kanonas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">30</a>
</span>) arba Turkijos pietryčiuose gyvenančių visuomenių tokių įstatymų dalis. 2024 m. gegužės mėn. paskelbtoje ataskaitoje apie Afganistaną EUAA skiria kraujo kerštą nuo paprasto ginčo dėl žemės, iš kurio jis gali kilti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">31</a>
</span>). Iš tikrųjų kraujo kerštas diktuoja ginčų sprendimo būdą, kuris yra kolektyvinių veiksmų dalis, kai už žmogžudystę ar įžeidimą baudžia ne valstybės teismas, o nukentėjusiojo šeima, klanas, gentis arba etninė grupė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">32</a>
</span>). Kraujo kerštas gali būti grindžiamas griežtomis taisyklėmis, nes dėl jo vykdymo gali būti apibrėžti atitinkami nusikaltimai ir nukentėjusiųjų, už kuriuos reikia atkeršyti, kategorijos. Intensyvumas, kuriuo turi pasižymėti kerštas, atliekant smurtinius veiksmus arba ne, skiriasi priklausomai nuo taisyklių, regionų ar genčių, kuriems jos taikomos, ir nuo kraujo keršto kilmės. Pavyzdžiui, pagal Paštunvalį atkeršyti – tai ne tik teisė, bet ir pareiga, socialinė pareiga, kurios nevykdymas gali lemti negarbę ar net išpuolius prieš asmenį, kuris vengia vykdyti šią pareigą, to atsisako arba nepaiso. Teisė atkeršyti gali būti perduodama iš kartos į kartą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">33</a>
</span>). Tradiciškai ji perduodama bet kuriam šeimos vyrui pagal tėvo liniją, atsižvelgiant į jo statusą ir pareigas, kurias šis joje prisiima (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">34</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis vyro ir jo sūnaus persekiojimas nuo ankstyvos jaunystės, remiantis tuo, kad pastarasis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir jo senelis iš tėvo pusės, mano nuomone, yra toks pat savavališkas, kaip ir persekiojimas dėl priežasčių, susijusių su rase ar religija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai kraujo kerštas dėl jį reglamentuojančių paprotinės teisės principų gali apimti šeimos, kuriai keršijama, savanoriškas izoliavimo ar uždarymo priemones, kurių trukmė ir griežtumas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">35</a>
</span>). Rimčiausiose situacijose šios priemonės gali lemti tai, kad jauniausi vaikai, ypač berniukai, nelanko mokyklos, taip pat tai, kad šeima netenka pajamų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">36</a>
</span>), o bet kokia pagalba šiai šeimai gali būti laikoma įžeidimu kitai šeimai, rizikuojant dėl to sukelti kraujo kerštą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to išplaukia, kad net ir visuomenėje, kurioje kraujo kerštas, kaip ginčų sprendimo būdas, vis dar paplitęs, neatmestina, kad dėl socialinių ir moralinių normų, kuriomis grindžiama tokia visuomenė, į kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narius, pirmiausia vyriškos lyties narius, tokia visuomenė gali suvokti kaip kitokius arba dėl to, kad jie priversti užsidaryti ar izoliuotis nuo šios visuomenės, kad išvengtų keršto, arba dėl to, kad jie atsisako ginti šeimos garbę ir reputaciją naudodamiesi keršto teise, kurią pagal šią paprotinę teisę jie privalo įgyvendinti. Kai kurios nacionalinės valdžios institucijos turi duomenų bazes, kuriose nurodyti vykdomo kraujo keršto atvejai ir į tokį kerštą įsitraukusios šeimos, o tai patvirtina šios grupės matomumą visuomenėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">37</a>
</span>). Be to, kai kurios šalys priėmė specialius baudžiamosios teisės aktus, kuriuose pripažįstamas sunkinantis nužudymo vykdant kraujo kerštą pobūdis, ir stengiasi užkirsti kelią šiam reiškiniui imdamosi prevencinių priemonių ir steigdamos konfliktuojančių šeimų taikinimo komisijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Su sąlyga, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos susiklosčiusios aplinkybės, nematau jokios priežasties, dėl kurios kompetentinga nacionalinė valdžios institucija neturėtų manyti, kad į kilmės šalyje vykstančio kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narys, pirmiausia vyriškos lyties narys, priklauso grupei, turinčiai „individualų tapatumą“ šioje šalyje, dėl taisyklių, kurios jam taikomos pagal paprotinę teisę. Priešingai abejonėms, kurias savo pastabose išreiškė Komisija, nemanau, kad tokia socialinė grupė identifikuojama pagal persekiojimo, kurį šeimos narys patiria savo kilmės šalyje, veiksmą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų ši socialinė grupė identifikuojama pagal jai taikomą paprotinę teisę, grindžiamą kraujo ryšiais ir lemiančią ne tik šios grupės narių paklusimą tam tikroms taisyklėms, reguliuojančioms jų gyvenimą visuomenėje, bet ir kiekvienam jų asmeniškai kylantį didelį pavojų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad, atsižvelgiant į kilmės šalyje vyraujančias sąlygas, į šioje šalyje vykdomą kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narys gali būti laikomas priklausančiu „tam tikrai socialinei grupei“ ir tai gali reikšti persekiojimo priežastį, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad šis statusas būtų pripažintas, dar reikia nustatyti, kad veiksmus, nuo kurių šis asmuo gali nukentėti savo kilmės šalyje, vykdo nevalstybiniai subjektai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 6 straipsnio c punktą, o tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad šios direktyvos 7 straipsnyje nurodyti apsaugos teikėjai, įskaitant, be kita ko, valstybę, negali arba nenori suteikti veiksmingos apsaugos nuo šių veiksmų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tam, kad būtų pripažintas šis statusas, pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnio 3 dalį, siejamą su šios direktyvos 6 straipsnio c punktu, 7 straipsnio 1 dalimi ir 29 konstatuojamąja dalimi, turi būti nustatytas ryšys arba tarp šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos persekiojimo priežasties ir persekiojimo veiksmų, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, arba tarp šios persekiojimo priežasties ir apsaugos nuo tokių nevalstybinių subjektų persekiojimo veiksmų nebuvimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai tam, kad būtų pripažintas šis statusas, reikia įsitikinti, kad nėra jokio šio statuso nesuteikimo šiam asmeniui pagrindo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-17">
      2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirma pastraipa
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-91" title="page-17">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grupės „individualus tapatumas“ reiškia sąlygą, kuri turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į tai, kaip grupę suvokia aplinkinė visuomenė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Aplinkinė visuomenė“ apibrėžiama kaip žmogiškoji ir socialinė aplinka, kurioje vystosi ši grupė, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos laikoma reikšminga individualiai vertinant tarptautinės apsaugos prašymą. Aplinkinės visuomenės suvokimas yra ne atskiras persekiojimo vykdytojo suvokimas, o kolektyvinis suvokimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkybė, kad grupę aplinkinė visuomenė suvokia kaip kitokią, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, koks aplinkinėje visuomenėje susiformavęs šios grupės suvokimas arba įvaizdis, su kuriuo gali būti siejama nuomonė arba požiūris, skiriant ar atskiriant šią grupę nuo likusios visuomenės. Elgesys, veiksmai ir priemonės, taikomi dėl to, kaip šią grupę suvokia aplinkinė visuomenė, gali būti reikšmingi požymiai atliekant šį vertinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į kilmės šalyje vyraujančias sąlygas, į šioje šalyje vykdomą kraujo kerštą įsitraukusios šeimos narys gali būti laikomas priklausančiu „tam tikrai socialinei grupei“ ir tai gali reikšti persekiojimo priežastį, dėl kurios gali būti pripažintas pabėgėlio statusas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">2</a>
</span>) Pagal žodyną La Langue française žodis vendetta yra skolinys iš italų kalbos žodžio vendetta, kilusio iš lotynų kalbos (vindicta), ir turi dvi reikšmes. Jis reiškia arba iš kartos į kartą perduodamą žudymą lemiantį priešiškumą tarp dviejų šeimų, būdingą Viduržemio jūros ir Balkanų regionams, skatinamą noro atkeršyti už tarp šių šeimų patirtus įžeidimus ir padarytus nusikaltimus, arba asmeninio ar kolektyvinio keršto siekį, norint atitaisyti jaučiamą skriaudą ar patirtą žalą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">3</a>
</span>) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">4</a>
</span>) Žr. 2006 m. kovo 17 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro poziciją dėl prašymų suteikti pabėgėlio statusą pagal [1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, įsigaliojusią 1954 m. balandžio 22 d. (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 189 t., Nr. 2545, 1954, p. 150, toliau – Ženevos konvencija)], grindžiamų persekiojimo dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui baime (toliau – JTVPK pozicija dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">5</a>
</span>) Žr. EUAA, Country guidance: Afghanistan, 2024 m. gegužė, 3.18 punktas „Į kraujo kerštus ir ginčus dėl žemės įsitraukę asmenys“ (laisvas vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">6</a>
</span>) Kaip sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir suteikiama papildoma apsauga, pavyzdį, žr. 2013 m. rugsėjo 3 d. Helsingin hallinto‑oikeus (Helsinkio administracinis teismas, Suomija) sprendimą (Hehao 13/1012/3), taip pat 2009 m. gruodžio 17 d. Cour nationale du droit d’asile (Nacionalinis prieglobsčio bylų teismas, Prancūzija) sprendimą T. (641626/09000446) ir 2009 m. gruodžio 21 d. Cour nationale du droit d’asile (Nacionalinis prieglobsčio bylų teismas) sprendimą K. (644277/09003107). Dėl pabėgėlio statuso suteikimo žr. 2014 m. sausio 9 d. Conseil du contentieux des étrangers (Užsieniečių ginčų taryba, Belgija) sprendimą X, X ir X/I (Nr. 116 642) ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. Conseil du contentieux des étrangers (Užsieniečių ginčų taryba) sprendimą X/V (Nr. 259 620) bei 2012 m. spalio 16 d. Upper Tribunal (Immigration and Asylum Chamber) (Aukštesnysis teismas (imigracijos ir prieglobsčio bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) sprendimą EH (blood feuds) Albania CG [2012] UKUT 00348 (IAC), (pirmiausia 6 ir 7 punktai) ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Upper Tribunal (Immigration and Asylum Chamber) (Aukštesnysis teismas (imigracijos ir prieglobsčio bylų skyrius)) sprendimą Mohammed [N] (PA/04415/2019).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">7</a>
</span>) Žr. atitinkamai 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimą X ir kt. (C‑199/12–C‑201/12, EU:C:2013:720), 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47) ir 2024 m. birželio 11 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Moterys, kurių tapatybė susiformavo atsižvelgiant į lyčių lygybės vertybę) (C‑646/21, EU:C:2024:487).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">8</a>
</span>) Iš tikrųjų nors pagal Sąjungos teisę būtinai turi būti įvykdytos dvi identifikavimo sąlygos, taikant 2008 m. liepos 8 d. Tarptautinės apsaugos gaires Nr. 2 „Priklausymas tam tikrai socialinei grupei“ pagal [Ženevos konvencijos] 1 straipsnio A skirsnio 2 punktą ir (arba) jos 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso pakanka tik vienos iš šių sąlygų (11–13 punktai). Dėl doktrinos žr. Goodwin‑Gill, G. S. ir McAdam, J., The Refugee in International Law, 3‑asis leid., Oxford University Press, Oksfordas, 2007, p. 73; Hathaway, J. C. ir Foster, M., „Membership of a Particular Social Group: Discussion Paper no 4 Advanced Refugee Law Workshop International Association of Refugee Law Judges Auckland, New Zealand, October 2002“, International Journal of Refugee Law, 15 t., Nr. 3, Oxford University Press, Oksfordas, 2003, p. 477–491; Aleinikoff, T. A., „Protected characteristics and social perceptions: an analysis of the meaning of „membership of a particular social group““, Refugee Protection in International Law: UNHCR’s Global Consultations on International Protection, Cambridge University Press, Kembridžas, 2003, p. 263–311, ir Parish, T. D., „Membership in a Particular Social Group under the Refugee Act of 1980: Social Identity and the Legal Concept of the Refugee“, Columbia Law Review, Nr. 4, Columbia Law Review Association, Niujorkas, 1992, p. 923–953.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">9</a>
</span>) Tokios pozicijos laikosi EUAA savo Priklausymo tam tikrai socialinei grupei gairėse (2020 m. kovo mėn., p. 13) ir JTVPK savo pozicijoje dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui (18 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">10</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2024 m. birželio 11 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Moterys, kurių tapatybė susiformavo atsižvelgiant į lyčių lygybės vertybę) (C‑646/21, EU:C:2024:487, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">11</a>
</span>) Versijoje vokiečių kalba ši nuostata suformuluota taip: „die Gruppe in dem betreffenden Land eine deutlich abgegrenzte Identität hat, da sie von der sie umgebenden Gesellschaft als andersartig betrachtet wird“ (išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">12</a>
</span>) Šiuo aspektu žr. EUAA Priklausymo tam tikrai socialinei grupei gaires (2020 m. kovo mėn.), pirmiausia dalies „Teisinė analizė“ C antraštinę dalį „Individualus tapatumas“ (p. 14).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">13</a>
</span>) Žr. 2024 m. birželio 11 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Moterys, kurių tapatybė susiformavo atsižvelgiant į lyčių lygybės vertybę) (C‑646/21, EU:C:2024:487, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">14</a>
</span>) Žr. Bonnet, C., „Les trois étapes de la perception“, Le cerveau et la pensée: le nouvel âge des sciences cognitives, Éditions Sciences Humaines, Oseras, 2014, p. 213–221.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">15</a>
</span>) Žr. Girandola, F., Demarque, C. ir Lo Monaco, G., „La perception sociale: formation d’impression, stéréotypes, préjugés et discrimination“, Psychologie sociale, Armand Colin, Paryžius, 2019, p. 198–219.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">16</a>
</span>) Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punkto pirmos pastraipos antros įtraukos versijoje vokiečių k. nevartojamas žodis „kitoniškumas“, joje nurodyta, kad grupę aplinkinė visuomenė laiko esančia ne to paties pobūdžio arba ne tos pačios rūšies („von der sie umgebenden Gesellschaft als andersartig betrachtet wird“), o tai ir reiškia kitoniškumą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">17</a>
</span>) Žr. žodyną Le Robert.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">18</a>
</span>) Pagal žodyną Trésor de la langue française sąvoka „kitas“ „leidžia skirti, atskirti, atsižvelgiant į pirmąją duotą arba žinomą dalį &lt;…&gt;, laikomą atskaitos tašku, vieną ar kelis asmenis, vieną ar kelis elementus antrosios dalies viduje“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">19</a>
</span>) Patikslintina, kad konkrečiais atvejais persekiojimas gali būti vertinamas atsižvelgiant į kitą persekiojimo priežastį, nurodytą Direktyvos 2011/95 10 straipsnyje, kaip antai religiją ar politines pažiūras.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">20</a>
</span>) Žr. 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">21</a>
</span>) Žr. 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47, 56 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">22</a>
</span>) Žr. 2024 m. birželio 11 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Moterys, kurių tapatybė susiformavo atsižvelgiant į lyčių lygybės vertybę) (C‑646/21, EU:C:2024:487, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">23</a>
</span>) C‑199/12–C‑201/12, EU:C:2013:720.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">24</a>
</span>) Žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimą X ir kt. (C‑199/12–C‑201/12, EU:C:2013:720, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">25</a>
</span>) Goodwin‑Gill, G. S. ir McAdam, J., op. cit., p. 85.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">26</a>
</span>) Turiu galvoje, pavyzdžiui, moteris ir merginas, kurioms žalojami lytiniai organai, – tai plačiai paplitusi praktika tam tikrose šalyse ar regionuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">27</a>
</span>) Kaip konkretaus vertinimo Europos Žmogaus Teisių Teisme pavyzdį žr. 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą dėl nepriimtinumo Elezaj prieš Švediją (CE:ECHR:2007:0920DEC001765405), susijusį su Švedijos valdžios institucijų vykdomo Albanijos piliečių, įsitraukusių į šeimos kraujo kerštą, kurio ištakos siekia XX a. šeštąjį dešimtmetį, išsiuntimo teisėtumu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">28</a>
</span>) Žr. Rouland, N., Aux confins du droit: anthropologie juridique de la modernité, Éditions Odile Jacob, Paryžius, 1991, pirmiausia dalį, pavadintą „Le corset du droit de la vengeance“, p. 84 ir paskesni.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">29</a>
</span>) Žr., be kita ko, Acheson, B., The Pashtun Tribes in Afghanistan, Pen and Sword Books, Branslis, 2023, ir EUAA, Rapport d’information sur les pays d’origine: Afghanistan – Individus ciblés par les normes sociétales et juridiques, 2017 m. gruodis, 7 punktas „Vendettas et meurtres commis par vengeance“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">30</a>
</span>) Žr. pavyzdžiui, EUAA, Country of Origin Information Report: Albania – Country focus, 2016 m. lapkritis, 5.3.3 punktas; Prancūzijos pabėgėlių ir asmenų be pilietybės apsaugos tarnyba (OFPRA), Rapport de mission en République d’Albanie du 3 au 13 juillet 2013, 2014, 1 punktas, ir Gjeloshaj Hysaj, K., „La „reprise du sang“ chez les Albanais: comment sortir du Moyen‑Âge?“, Confluences Méditerranée, 3 t., Nr. 62, L’Harmattan, Paryžius, 2007, p. 87–94.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">31</a>
</span>) EUAA, Country guidance: Afghanistan, op. cit., pirmiausia 3.18.1 punktas „Kraujo kerštai“: „Pavyzdžiui, į kraujo kerštą įsitraukusios šeimos nariai gali pagrįstai bijoti persekiojimo dėl jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei, atsižvelgiant į jų prigimtines savybes (t. y. buvimą savo šeimos nariu), taip pat dėl to, kad šeimos yra žinomos ir gali turėti individualų tapatumą aplinkinėje visuomenėje“ (laisvas vertimas) (p. 90) ir 3.18.2 punktas „Ginčai dėl žemės“: „Iš turimos informacijos matyti, kad smurto, kurį lemia ginčai dėl žemės, atveju paprastai nėra jokio ryšio su persekiojimo priežastimi, kaip tai suprantama pagal [Ženevos] konvenciją. Tai nesusiję su atskirais atvejais, kai ryšys gali būti nustatytas remiantis kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, etnine priklausomybe, atsižvelgiant į tai, kad talibai įsitraukia į veiksmus paisydami asmens etninės kilmės, ginčo dėl žemės, lemiančio kraujo kerštą ir t. t.)“ (laisvas vertimas) (p. 92).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">32</a>
</span>) Žr. Ellenberger, H. F., „La vendetta“, Revue internationale de criminologie et de police technique et scientifique, XXXIV t., Nr. 2, Polymedia, Morgesas, 1981, p. 125–142, pirmiausia p. 125.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">33</a>
</span>) Žr. Acheson, B., op. cit., p. 88–93.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">34</a>
</span>) Žr. Bardhoshi, N., „De l’anthropologie de la vendetta en temps de „crise totale““, Ethnologie française, 47 t., Nr. 2, Presses universitaires de France, Paryžius, 2017, p. 331–340. Vis dėlto savo pozicijoje dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui JTVPK pabrėžia, jog pastaruoju metu „buvo pranešta, kad kraujo kerštas taip pat gali būti taikomas moterims ir vaikams. Jie irgi gali būti nužudyti arba sužeisti, kai užpuolami vyriškos lyties šeimos nariai“ (3 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">35</a>
</span>) Žr. AEUAA, Country of Origin Information Report: Albania – Country focus, 2016 m. lapkritis, 5.3.3 punktas „Victims of blood feuds“: „Šalutinis kraujo keršto padarinys – šeimų, kurioms jis gresia ir kurios gana ilgai lieka izoliuotos, kad išvengtų smurto, likimas. Tai paveikia ir vaikus, kurie negali eiti į mokyklą. Paskaičiuota, kad 2013 m. dėl kraujo keršto buvo izoliuotos 67 šeimos ir 33 vaikai, daugiausia šiauriniuose regionuose, kurie dėl šios priežasties negalėjo eiti į mokyklą“ (laisvas vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">36</a>
</span>) Savo pozicijoje dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui JTVPK pabrėžia, jog „vaikai gali būti laikomi namuose ir ilgai nelankyti mokyklos, nes jų šeimos bijo, kad jie bus nužudyti, užpulti at pagrobti. Taigi nors iš esmės kraujo kerštas taikomas suaugusiems vyrams, ir kitiems šeimos nariams gali grėsti mirtis arba jų atžvilgiu gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės“ (3 punktas). Taip pat žr. 2017 m. birželio 29 d. Commissariat général aux réfugiés et aux apatrides (Pabėgėlių ir asmenų be pilietybės generalinis komisariatas, Belgija) COI Focus – Albania, Blood Feuds in contemporary Albania: Characterisation, Prevalence and Response by the State.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">37</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2021 m. liepos 19 d. Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus Third periodic report submitted by Albania under article 19 of the [UN Convention against torture and other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment (JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žemina[mą] elgesį ir baudimą, kurią 1984 m. gruodžio 10 d. Niujorke priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1465 t., Nr. 24841, 1987, p. 85)], kurioje Albanijos vyriausybė nurodė, kad 75 šeimos yra įsitraukusios į kraujo kerštą, lėmusį tai, kad izoliavosi 159 asmenys, iš kurių 25 vaikai (194 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">38</a>
</span>) Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją priklausymas tam tikrai socialinei grupei turi būti nustatytas neatsižvelgiant į Direktyvos 2011/95 9 straipsnyje nurodytus persekiojimo veiksmus, nuo kurių šios grupės nariai gali nukentėti kilmės šalyje (žr. 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47, 55 punktas)).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">39</a>
</span>) Savo pozicijoje dėl asmens priklausymo į kraujo kerštą įsitraukusiai šeimai ar klanui JTVPK pabrėžia, kad „kraujo keršto atveju asmuo nėra užpuolamas atsitiktinai; priešingai, į jį arbą ją nusitaikoma, nes jis arba ji priklauso konkrečiai šeimai ir remiamasi seniai nustatytomis taisyklėmis. Palyginti su kitomis situacijomis, kai asmuo bijo būti užpultas ar net nužudytas, pavyzdžiui, jeigu yra skolingas ar persekiojamas mafijos, į asmenis, bijančius persekiojimo vykstant kraujo kerštui, nusitaikoma ne dėl jų pačių veiksmų, o dėl atsakomybės, kuri laikoma prisiimta kitų šeimos narių (gyvų arba mirusių). Vadinasi, jie nėra tiesiog atskiro kraujo keršto aukos, jie yra nukentėjusieji taikant taisykles, reguliuojančias šią kraujo keršto tradiciją“ (14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">40</a>
</span>) Žr. 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47, 64 ir 65 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">41</a>
</span>) Žr. 2024 m. sausio 16 d. Sprendimą Intervyuirasht organ na DAB pri MS (Moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje) (C‑621/21, EU:C:2024:47, 66–69 punktai).</p>
</body>
</html>
