(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 % muitas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d.

(2)

2021 m. sausio 15 d. Komisija gavo dvylikos ES valstybių narių pagrįstą prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 16 straipsnį išnagrinėti, ar turėtų būti pratęstas dabartinės apsaugos priemonės taikymas.

(3)

Komisijos nuomone, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti priemonės galiojimo termino peržiūros ir (arba) pratęsimo tyrimą. Atitinkamai 2021 m. vasario 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(4)

Siekdama tinkamai įvertinti, ar apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją ištaisyti, ar Sąjungos plieno pramonė prisitaiko ir ar toks pratęsimas atitinka platesnius Sąjungos interesus, Komisija surinko konkrečius Sąjungos pramonės duomenis prašydama užpildyti klausimynus (5). Šie duomenys, be kita ko, apėmė pagrindinių nagrinėjamojo produkto ekonominių ir finansinių rodiklių raidą 2018–2020 m. laikotarpiu (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) ir pramonės prisitaikymo įrodymus.

(5)

Komisija taip pat paprašė kitų suinteresuotųjų šalių pateikti savo poziciją dėl galimo pratęsimo. Šiuo tikslu pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos dalyvauti tyrime pateikiant savo pastabas ir patvirtinamuosius įrodymus.

(6)

Kalbant apie tinkamą procesą, pratęsimo peržiūros tyrimas apėmė dviejų etapų rašytinę procedūrą, pagal kurią suinteresuotosios šalys, pirma, pateikė savo pastabas, o vėliau turėjo galimybę paneigti kitų šalių pateiktas pastabas ir pateikti pastabų dėl klausimyno atsakymų. Iš viso per nustatytus terminus Komisija gavo daugiau kaip 150 individualių klausimyno atsakymų ir daugiau kaip 160 suinteresuotųjų šalių pastabų. Komisija taip pat pasiūlė suinteresuotosioms šalims galimybę būti išklausytoms, jei tai tinkamai pagrįsta. Šia galimybe pasinaudojo tik Rusijos Federacijos Vyriausybė (6).

(7)

Atlikdama pratęsimo peržiūros tyrimą Komisija pirmiausia įvertino, ar įvykdyti būtinumo ir prisitaikymo reikalavimai, kurie yra privalomi pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau – PPO steigimo sutartis) ir Sąjungos teisės aktus (žr. 3 skirsnį). Antra, ji taip pat įvertino, kokia pratęsimo trukmė ir liberalizavimo sąlygos būtų pagrįstos (žr. atitinkamai 3.3 ir 3.4 skirsnius). Galiausiai Komisija įvertino, ar toks pratęsimas atitiktų Sąjungos interesus (žr. 5 skirsnį). Atlikdama vertinimą Komisija tinkamai atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir įrodymus, taip pat į visą kitą viešai prieinamą informaciją, susijusią su pirmiau minėtais klausimais. Specialiame skirsnyje Komisija konkrečiai nagrinėjo svarbius suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, nesutampančius su Komisijos vertinimo išvadomis (žr. 7 skirsnį).

(8)

Pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (7) 19 straipsnio 2 dalį apsaugos priemonės taikymo laikotarpis gali būti pratęstas „jei (...) apsaugos priemonė tebėra būtina (...) ir yra įrodymų, kad pramonė prisitaiko“.

(9)

Remdamasi gautais klausimyno atsakymais, Komisija pirmiausia išnagrinėjo ir apibūdino Sąjungos pramonės ekonominę padėtį (3.1.1 skirsnis). Vėliau Komisija įvertino, ar nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo daromas arba tęsėsi importo spaudimas ir, jei taip, kokiu mastu (žr. 3.1.2 skirsnį). Šiame vertinime pateikta išsami importo ir tarifinių kvotų naudojimo raidos apsaugos priemonės taikymo laikotarpiu analizė, taip pat išsamus kelių kitų svarbių veiksnių vertinimas siekiant nustatyti tikėtiną su importu į Sąjungą susijusį elgesį, jei pasibaigtų apsaugos priemonės galiojimas (priešingos padėties analizė).

(10)

Siekdama įvertinti Sąjungos plieno pramonės ekonominę padėtį, Komisija žinomiems Sąjungos plieno gamintojams pateikė klausimynus, kad surinktų informaciją apie žalos rodiklius, susijusius su nagrinėjamuoju produktu 2018–2020 m. laikotarpiu (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Komisija taip pat paprašė žinomų Sąjungos pramonės asociacijų (EUROFER, ESTA ir CET) išplatinti klausimynus savo nariams. Be to, Komisija per nekonfidencialių bylų sistemą (TRON) (8) žinomiems Sąjungos gamintojams pranešė apie prašymą užpildyti klausimynus, kurie taip pat buvo paskelbti Prekybos generalinio direktorato svetainėje (9).

(11)

Komisija gavo daugiau kaip 150 individualių klausimyno atsakymų. Komisija taip pat gavo konsoliduotus duomenis iš Komisijai žinomų pramonės asociacijų. Be to, Komisija gavo kiekvieno pramonės asociacijoms atskirai duomenis pateikusio gamintojo ir jokiai asociacijai nepriklausančių gamintojų individualius klausimyno atsakymus. Tada Komisija sutvarkė gautus duomenis. Pirmiausia ji konsolidavo tiesiogiai iš asociacijų narių gautus duomenis, o vėliau sutikrino jų tikslumą ir konsolidavimo metodiką su duomenų rinkiniu, kurį pramonės asociacijos pateikė per 2021 m. birželio 14 d. vykusius nuotolinio duomenų sutikrinimo posėdžius. Tada Komisija asociacijų narių atsakymus ir individualius jokiai asociacijai nepriklausančių gamintojų atsakymus sujungė į vieną konsoliduotą duomenų rinkinį. Šis duomenų rinkinys yra Sąjungos pramonės ekonominės padėties vertinimo pagrindas. Atlikus šio duomenų rinkinio (1–4 lentelėse) vertinimą padarytos šios išvados:

(12)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis kasmet nuolat mažėjo: 2019 m. ji sumažėjo 5 %, o 2020 m. dar labiau – 16 %, palyginti su 2018 m. skaičiais. Iš 2020 m. ketvirtinio paskirstymo (10) matyti, kad šį sumažėjimą daugiausia lėmė antrojo ir trečiojo ketvirčių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija, rezultatai. Gamybos pajėgumai per visą laikotarpį išliko stabilūs, todėl pajėgumų naudojimas mažėjo kartu su gamyba (žr. 1 lentelę). Galiausiai 2019 m. atsargos sumažėjo 7 %, o 2020 m. – 15 %, palyginti su 2018 m.

(13)

Palyginti su 2018 m., 2019 m. suvartojimas Sąjungos rinkoje pradėjo mažėti (-6 %) ir ši tendencija tęsėsi ir 2020 m. (-16 %). Sąjungos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai panaši (-4 % 2019 m. ir -14 % 2020 m.). Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo daugiau nei 2 procentiniais punktais.

(14)

Su pardavimo apimtimi (žr. 2 lentelę) ir verte susiję žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo. Palyginti su 2018 m., vieneto pardavimo kainos nuolat mažėjo: 2019 m. jos sumažėjo 5 %, o 2020 m. – 12 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas ir panaudoto kapitalo grąža taip pat kasmet mažėjo, o pastaroji pasiekė neigiamus skaičius ir 2019 m. (-2,6 %), ir 2020 m. (-19,4 %).

(15)

Dėl sumažėjusių kainų ir sumažėjusios gamybos bei pardavimo apimties, kaip aprašyta 1 ir 2 lentelėse, Sąjungos pramonė jau 2019 m. tapo nuostolinga (-0,4 %), o 2020 m. padėtis toliau blogėjo ir nuostoliai pasiekė -3,7 %.

(16)

2019 m. užimtumas išliko stabilus, tačiau 2020 m. sumažėjo 6 %, palyginti su 2018 m.

(17)

Iš 3.1.1 skirsnyje pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis labai pablogėjo jau 2019 m., kai Sąjungos pramonė jau tapo nuostolinga, o beveik visi žalos rodikliai buvo labai neigiami. Reikėtų pažymėti, kad 2018–2019 m. pelningumas sumažėjo 6,1 procentinio punkto ir 2019 m. pabaigoje pasiekė -0,4 %. Taigi padėtis buvo labai pablogėjusi gerokai prieš netikėtą COVID-19 pandemijos pradžią ir jos poveikį rinkai. Sąjungos pramonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo 2020 m., kai ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai papildomai prisidėjo prie Sąjungos pramonės finansinės padėties silpnėjimo, kurį lėmė 2020 m. tebesitęsęs eksportuotojų į Sąjungą importo spaudimas. COVID-19 pandemijos padariniai prisidėjo prie importo spaudimo keliamo nuolatinio pavojaus Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Dėl importo ir, tam tikru mastu, COVID-19 pandemijos Sąjungos pramonė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje ir patyrė -4 % nuostolių. Reikėtų pabrėžti, kad papildomas pandemijos sukeltos krizės poveikis, pabloginęs dėl importo jau ir taip suprastėjusią Sąjungos pramonės finansinę padėtį, buvo palyginti mažesnis. 2019–2020 m. pelningumas sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir buvo patirti iki tol didžiausi (beveik -4 %) nuostoliai. Taigi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo Sąjungos pramonės jau anksčiau nuolat patiriama didelė žala, kurią daugiausia lėmė importas.

(18)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apsaugos priemonės taikymo laikotarpiu Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėjo dėl importo spaudimo tuo metu, kai Sąjungos pramonės įgyvendinami svarbūs prisitaikymo veiksmai dar neturėjo teigiamo poveikio.

(19)

Remdamasi ekonomine padėtimi ir nagrinėjamojo produkto žalos rodiklių raida, Komisija 1–4 lentelėse padarė išvadą, kad 2018–2020 m. Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo ir šiuo metu yra nestabili.

(20)

Laikydamasi per pradinį tyrimą taikyto metodo (13), Komisija savo padarytas išvadas taip pat patvirtino remdamasi trijų produktų grupių, t. y. plokščių produktų, ilgų produktų ir vamzdžių (14), duomenimis.

5 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos

6 lentelė.

Sąjungos suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir rinkos dalis

7 lentelė.

Vieneto pardavimo kaina, pelningumas, pinigų srautas ir panaudoto kapitalo grąža

8 lentelė.

Užimtumas

(21)

5–8 lentelėse parodyta žalos rodiklių raida pagal produktų grupę nagrinėjamuoju laikotarpiu. Visų pirma, tais rodikliais patvirtinta, kad Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis atskirai pagal kiekvieną iš produktų grupių atitiko panašias viso nagrinėjamojo produkto atžvilgiu nustatytas blogėjimo tendencijas. Pavyzdžiui, žalos rodikliai, kaip antai gamybos apimtis, pardavimo vidaus rinkoje apimtis, vieneto pardavimo kaina ir pelningumas, 2019 m. nuolat prastėjo ir 2020 m. ši tendencija išliko – tai buvo prastos ekonominės ir finansinės padėties rodiklis. Vienintelė išimtis, t. y. nukrypimas nuo nagrinėjamajam produktui būdingų tendencijų, yra susijusi su pinigų srauto raida vamzdžių grupėje nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(22)

Atsižvelgiant į tai, papildomai atlikta kiekvienos produktų grupės analize patvirtinamos dėl nagrinėjamojo produkto padarytos išvados, t. y. kad, net vertinant pagal atskiras produktų grupes, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo ir šiuo metu yra nestabili.

(23)

Siekdama nustatyti, ar importas nagrinėjamuoju laikotarpiu darė spaudimą Sąjungos plieno pramonei ir kokiu mastu, Komisija įvertino nagrinėjamojo produkto importo (15) raidą, pirma, apskritai ir, antra, pagal suvartojimo lygį. Be to, Komisija įvertino taikant apsaugos priemonę panaudotų tarifinių kvotų raidą (žr. 3.1.2 skirsnio b punktą).

9 lentelė.

Importo raida tonomis

(24)

Apskritai, palyginti su 2018 m., 2019 m. nagrinėjamojo produkto importo apimtis sumažėjo 13 %, o 2020 m. – 27 % (16).

10 lentelė.

Importo dalies raida

11 lentelė.

Importo rinkos dalis pagal produktų grupę

(25)

Komisija pažymėjo, kad, 9 lentelėje parodytą importo apimties sumažėjimą vertinant pagal suvartojimo Sąjungos rinkoje raidą, nustatyta, jog, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu importo rinkos dalis laipsniškai mažėjo, 2020 m. ji vis dėlto išliko tokia pati, palyginti su 2017 m., t. y. metais prieš pat nustatant apsaugos priemonę (17). Be to, vidutinė importo rinkos dalis apsaugos priemonės taikymo laikotarpiu buvo didesnė nei ankstesniais metais prieš nustatant apsaugos priemonę (tiek kiekvienais metais atskirai, tiek pagal vidurkį). Tai rodo, kad, nepaisant apsaugos priemonės, importo apimtis Sąjungos plieno rinkoje nesumažėjo. Priešingai, palyginti su laikotarpiu iki apsaugos priemonės nustatymo, ji santykinai padidėjo (18).

(26)

Komisija taip pat nuodugniau išnagrinėjo importo spaudimą įvertindama tarifinių kvotų naudojimo raidą taikant apsaugos priemonę (19).

(27)

Ši analizė rodo, kad pagrindinės plieną eksportuojančios šalys išnaudojo daug joms (konkrečioms šalims) skirtų kvotų ir gana dažnai atitinkamais apsaugos priemonės taikymo laikotarpiais tai buvo padaroma per gana trumpą laiką. Kai kuriais kraštutiniais atvejais dideli metinių kvotų kiekiai buvo išnaudoti pirmąją laikotarpio dieną arba per kelias savaites. Ši tendencija išliko kiekvieną ketvirtį, administruojant konkrečioms šalims skirtas kvotas, nustatytas 2020 m. liepos 1 d. Analizė taip pat parodė, kad kai kurios iš tų šalių, išnaudojusios joms skirtas kvotas, taip pat labai greitai išnaudojo tam tikras likutines kelioms kategorijoms nustatytas kvotas, taip išstumdamos kitus ankstesnius tiekėjus. Tai nuosekli tendencija, kurią galima stebėti visose produktų kategorijose, pagal kilmę ir dideliais kiekiais.

(28)

Pagrindinės eksportuojančios šalys ne tik yra akivaizdžiai pajėgios per trumpą laiką tiekti didelius kiekius, taip sukeldamos didelius rinkos sutrikimus, bet ir yra pasirengusios toliau stiprinti savo pozicijas Sąjungos rinkoje, kai tik priemonės struktūra suteikia joms galimybę tai daryti (pavyzdžiui, kai suteikiama išimtinė prieiga prie likutinių kvotų). Todėl, kaip nustatyta per antrąją apsaugos priemonės veikimo peržiūrą (20), pagrindinių eksportuojančių šalių eksportuotojai aiškiai demonstruoja oportunistinį elgesį, visomis įmanomomis priemonėmis siekdami kuo labiau sustiprinti savo pozicijas rinkoje apsaugos priemonės taikymo laikotarpiu.

(29)

Iki 2018 m. kovo mėn., kai pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnyje tam tikriems plieno produktams nustatytą priemonę buvo priimtos JAV tarifinės priemonės (toliau – 232 skirsnio priemonės), JAV buvo didžiausia plieno importo rinka. Nustačiusi 25 % išankstinį importo muitą, JAV šią poziciją užleido Sąjungai, kuri šiuo metu yra didžiausia pasaulyje plieno importo rinka, o antroje vietoje – JAV (21). Siekdama apsaugoti Sąjungos rinką nuo prekybos srautų nukreipimo, Sąjunga 2018 m. liepos mėn. nustatė laikinąją apsaugos priemonę, o 2019 m. vasario mėn. – galutinę apsaugos priemonę, t. y. nustatė nagrinėjamojo produkto tarifines kvotas, kuriomis, priešingai nei JAV priemone, išsaugomi ankstesni prekybos srautai ir užkertamas kelias papildomam importui, įskaitant nukreiptus prekybos srautus.

(30)

Palyginti su didžiausiu 2018 m. importo lygiu, 2019 m. importas į Sąjungą sumažėjo 13 %, o 2020 m. – 27 % (žr. 5 lentelę). Kartu, kaip parodyta 11 lentelėje, tuo pačiu laikotarpiu, nustačius 232 skirsnio priemones, importas į JAV rinką taip pat mažėjo dar staigiau.

11 lentelė.

Importas į Jungtines Amerikos Valstijas tonomis  (22)

(31)

Taigi šiais duomenimis įrodoma, kad didelis importo į JAV apimties sumažėjimas po to, kai buvo nustatytos JAV 232 skirsnio priemonės, ir tuo pat metu išaugęs importas į Sąjungą, kuris iš dalies buvo sumažintas apsaugos priemone, yra glaudžiai ir reikšmingai susiję. Ši sąsaja patvirtinta visais apsaugos priemonės taikymo laikotarpiais iki COVID-19 pandemijos poveikio pradžios.

(32)

Nustačiusi šias importo į dvi didžiausias plieno importo rinkas (Sąjungą ir JAV) tendencijas, Komisija pradėjo vertinti pagrindinių plieną į Sąjungą tiekiančių trečiųjų šalių eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas rezultatus (23).

12 lentelė.

Nagrinėjamojo produkto eksporto iš pagrindinių plieną į ES tiekiančių šalių į trečiųjų šalių rinkas (išskyrus ES ir JAV) raida

(33)

Komisija, remdamasi duomenų bazės „Global Trade Atlas“ (24) duomenimis, atliko pagrindinių plieną eksportuojančių šalių nagrinėjamojo produkto eksporto tendencijų statistinę analizę. Iš 8 lentelės matyti, kad apskritai pagrindinės nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuojančios šalys nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažino eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas apimtį. Atlikus individualų šių šalių eksporto veiklos rezultatų vertinimą patvirtinta, kad sumažėjo ir daugumos šių šalių eksporto į visas rinkas (išskyrus Sąjungą ir JAV) apimtis. Taigi tai reiškia, kad laikotarpiu, kai importas į dvi didžiausias pasaulyje plieno importo rinkas (Sąjungą ir JAV) labai sumažėjo po to, kai jose buvo nustatytos atitinkamos priemonės, pagrindinės į Sąjungą eksportuojančios šalys sumažino ir eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas apimtį.

(34)

Komisija savo vertinimą taip pat papildė EBPO atlikta analize. EBPO duomenys patvirtino pačios Komisijos vertinimą, kad apskritai pagrindinių plieną eksportuojančių šalių eksporto rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai mažėjo (25).

(35)

Tada Komisija įvertino pagrindinių plieną eksportuojančių šalių (26) vidaus suvartojimo raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

13 lentelė.

Suvartojimo raida pagrindinėse plieno gamybos rinkose (įskaitant pagrindines į ES eksportuojančias šalis)  (27)

(36)

Iš 13 lentelės matyti, kad apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo suvartojimas (28) pagrindinių plieno gamybos šalių (įskaitant pagrindines plieną į Sąjungą tiekiančias šalis) vidaus rinkose. Tačiau šią bendrą tendenciją lemia tai, kad nepaprastai išaugo suvartojimas Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulio plieno gamybos rinka. Išskyrus šią išimtį, visose kitose šalyse vidaus suvartojimas nuolat mažėjo.

(37)

Taigi iš to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vienu metu sumažėjo daugumos pagrindinių plieno gamybos šalių eksportas ir vidaus suvartojimas, aiškiai matyti, kad joms kyla vis daugiau sunkumų ieškant tradicinių eksporto operacijų realizavimo rinkų. Dėl šių sunkumų labai sustiprėja konkurencinė įtampa ir skatinamas agresyvus eksportuotojų elgesys trečiųjų šalių rinkose.

(38)

Komisija taip pat įvertino naujausius pokyčius, susijusius su pasauliniais pertekliniais pajėgumais plieno sektoriuje, kuriuos ji jau svarstė Laikinųjų apsaugos priemonių reglamente ir Galutinių apsaugos priemonių reglamente.

(39)

Iš įvairių šiame reglamente nurodytų patikimų šaltinių analizės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų perteklius pasaulinėje plieno rinkoje padidėjo. EBPO pažymėjo, jog „naujausia (nuo 2020 m. gruodžio mėn.) turima informacija rodo, kad 2020 m. pasauliniai plieno gamybos pajėgumai didėjo antrus metus iš eilės (10 pav.). Dėl 2020 m. įvykusių grynųjų pajėgumų pokyčių, atsižvelgiant į papildymą naujais pajėgumais ir gamyklų uždarymą, dabartiniai pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo iki 2 453,2 mmt, t. y. 1,6 %, palyginti su jų lygiu 2019 m. pabaigoje.“  (29).

(40)

Be to, EBPO pridūrė, kad „pasauliniai plieno gamybos pajėgumai 2020 m. padidėjo iki 2 453,2 mmt, neapdoroto plieno gamyba sumažėjo iki 1 827,8 mmt, o atotrūkis tarp šių dviejų segmentų padidėjo iki 625,4 mmt, palyginti su 568,7 mmt 2019 m. Pasaulinė plieno gamyba kaip pajėgumų dalis – apytikslis pasaulinio pajėgumų naudojimo rodiklis – sumažėjo nuo 76,5 % 2019 m. iki 74,5 % 2020 m.“  (30)

(41)

2020 m. Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje (toliau – GFSEC) ministrų ataskaitos išvadose, pagrįstose duomenimis iki 2019 m., jau buvo nurodyta, kad pokyčiai sektoriuje gali vykti šia kryptimi. Ataskaitoje pažymėta, kad „2019 m. pabaigoje du ypač susirūpinimą keliantys klausimai buvo, pirma, Kinijos plieno gamybos pajėgumų srityje stebima atvirkštinė – pajėgumų didėjimo – tendencija: buvo inicijuoti keli labai dideli plyno lauko projektai, ypač pietinės ir rytinės pakrančių zonose, remiami pagal vyriausybės įgyvendinamą pajėgumų pakeitimo sistemą, ir, antra, Kinijos parama arba dalyvavimas didinant pajėgumus trečiosiose šalyse. Pajėgumai taip pat sparčiai didėjo Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.“  (31).

(42)

Ataskaitoje priduriama, kad „žvelgiant iš paklausos perspektyvos, tiesioginė pasekmė yra tai, kad pasaulinių pajėgumų ir paklausos atotrūkis, kuris yra perteklinės pasiūlos plieno rinkoje rizikos rodiklis, 2020 m. gerokai padidės – bent iki 606 mmt.“  (32). Taip pat pažymėta, kad „dėl šių perteklinių pajėgumų pokyčių gali atsirasti prekybos sutrikimų, taip pat gali smarkiai sumažėti plieno kainos ir plieno pramonės ekonominis tvarumas“ (33).

(43)

Todėl Komisija manė, kad akivaizdu, jog pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje problema nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo ir dėl to atsirado dar didesnis atotrūkis tarp gamybos, suvartojimo ir įrengtųjų pajėgumų. Komisija šią informaciją taip pat patvirtino pati įvertinusi iš CRU duomenų bazės gautus duomenis apie pagrindines plieno gamybos šalis visame pasaulyje, įskaitant pagrindines plieną į Sąjungos rinką eksportuojančias šalis (34).

(44)

Savo reglamentuose, kuriais nustatomos laikinoji ir galutinė apsaugos priemonės, Komisija nustatė, jog tikėtina, kad, jei Sąjunga nesiimtų taisomųjų veiksmų, dėl tam tikriems plieno produktams nustatytų JAV 232 skirsnio priemonių į Sąjungos rinką gali būti nukreipta didelė dalis eksporto, iš pradžių skirto JAV rinkai. Galutiniame reglamente Komisija padarė išvadą, jog yra įrodymų, kad pirmieji prekybos nukreipimo požymiai atsirado jau 2018 m. (35)

(45)

11 lentelėje Komisija jau parodė, kad po to, kai buvo priimtos plienui taikytinos JAV 232 skirsnio priemonės, importas į JAV rinką gerokai sumažėjo. Iš tiesų neatrodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pasaulyje būtų atsiradę kitų importo, kuris anksčiau buvo skirtas JAV, realizavimo rinkų, nes, mažėjant pagrindinių plieną į Sąjungą eksportuojančių šalių vidaus suvartojimui, bendras jų eksportas į kitas šalis, įskaitant Sąjungos rinką, sumažėjo.

(46)

Šiuo metu JAV 232 skirsnio priemonės tebetaikomos, ir nėra pagrindo manyti, kad JAV valdžios institucijos būtų numačiusios jas panaikinti. Todėl prekybos srautų nukreipimo rizika, susijusi su prekėmis, kurios šiuo metu vežamos į JAV, ir prekėmis, kurios anksčiau buvo importuojamos į JAV rinką, tačiau dabar dėl JAV 232 skirsnio priemonių taikymo nebėra importuojamos, išlieka, jei pasibaigtų Sąjungos apsaugos priemonės galiojimas.

(47)

Komisija pastebėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, be tebetaikomų JAV 232 skirsnio priemonių, įvairiose jurisdikcijose nuolat nustatomos naujos priemonės, kurios visų pirma daro poveikį pagrindinėms plieną į Sąjungą eksportuojančioms šalims ir yra taikomos daugybei įvairių plieno produktų, įskaitant kelis produktus, kuriems taikoma apsaugos priemonė (36). Tai apima ir neseniai paskelbtą Jungtinės Karalystės pranešimą, kuriuo siekiama pratęsti tam tikriems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą (37).

(48)

Dėl šios stebimos plieno kategorijų, kurioms taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai, nuolatinio aprėpties didėjimo tendencijos, kurios silpnėjimo požymių artimiausioje ateityje nematyti, eksportuojančioms šalims, kaip pirmiau minėta, vis sunkiau rasti savo eksporto realizavimo rinkų, o dėl to stiprėja konkurencinė įtampa ir skatinamas agresyvesnis eksportuotojų elgesys.

(49)

Šiuo metu Sąjunga yra didžiausia pagal apimtį plieno importo rinka pasaulyje (38). Kalbant apie kainų lygį, importo į Sąjungą iš pagrindinių jai plieną tiekiančių šalių kainos visada yra aukštesnės už jų eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas kainas eksportuojant didžiąją dalį plieno produktų (53–73 % visų susijusių kodų atveju eksporto į Sąjungą vertės yra didesnės nei eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas) (39).

(50)

Tai reiškia, kad eksportuotojai yra suinteresuoti visomis priemonėmis patekti į Sąjungos rinką ir kartais vykdo nesąžiningo kainų nustatymo politiką. Iš tiesų pastaraisiais metais Komisija importuojamam plienui, įskaitant tų kategorijų produktus, kuriems taikoma apsaugos priemonė, nustatė tam tikras antidempingo ir kompensacines priemones.

(51)

Statistinės importo į ES tendencijos (žr. 9 lentelę) patvirtina Sąjungos rinkos patrauklumą eksportuotojams. Mažėjant suvartojimui ir nepaisant taikomos apsaugos priemonės, importo į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutiniškai net padidėjo, palyginti su laikotarpiu iki apsaugos priemonės nustatymo.

(52)

Atsižvelgdama į šiuos elementus, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno rinka tebėra patraukli eksportuojančioms šalims.

(53)

Remdamasi pirmiau pateiktais įrodymais ir argumentais Komisija nustatė, kad Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis po pirmųjų trejų apsaugos priemonės taikymo metų vis dar yra nestabili.

(54)

Komisija taip pat nustatė, kad pagrindinės plieną eksportuojančios šalys darė ir tebedaro labai didelį importo spaudimą Sąjungos plieno rinkai imdamosi agresyvių ir oportunistiškų komercinių veiksmų, t. y. išnaudodamos visas galimybes, kad padidintų savo dalyvavimą rinkoje.

(55)

Be to, atsižvelgdama į vyraujančias pasaulines pagrindinių plieną eksportuojančių šalių eksporto ir vidaus suvartojimo mažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu tendencijas, kurios buvo akivaizdžios dar prieš COVID-19 pandemiją, ir į bendras aplinkybes, susijusias su dideliais pertekliniais pajėgumais, Komisija pažymėjo, kad, norėdami tęsti veiklą, eksportuotojai turi didinti savo pardavimą visose galimose rinkose.

(56)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad kitose svarbiose plieno rinkose, įskaitant antrąją pagal dydį importuojančią šalį – JAV, toliau taikomi prekybos apribojimai, turintys įtakos eksportuojančių šalių galimybėms parduoti jose savo produktus, atsižvelgiant į tai, kad plieno suvartojimas nuolat mažėja.

(57)

Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka yra palyginti patrauklesnė importui pagal dydį ir kainų lygį, todėl tampa rinka, į kurią galima nukreipti didelius plieno kiekius.

(58)

Priešingos padėties analizė, atlikta atsižvelgiant į 3.1.2 skirsnyje aprašytus veiksnius, siekiant nustatyti, kas nutiktų, jei apsaugos priemonė būtų panaikinta, aiškiai rodo, jog šiuo metu yra didelė tikimybė, kad kitose pasaulio šalyse neparduoti labai dideli plieno kiekiai gali būti nukreipti į Sąjungos rinką.

(59)

Dėl šio papildomo bei jau esamo importo dar labiau pablogėtų bendra Sąjungos pramonės ekonominė padėtis ir iškiltų didelis pavojus jos gyvybingumui. Todėl nustatyta, kad, pasibaigus apsaugos priemonės galiojimui, padidėjęs importas padarytų didelę žalą Sąjungos pramonei. Šiai išvadai neturi įtakos dabartinis COVID-19 pandemijos poveikis Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai 2020 m. dar labiau pablogėjus dėl COVID-19 pandemijos, Komisija nustatė, kad, jei apsaugos priemonės galiojimas pasibaigtų, tikėtinas importo padidėjimas padarytų didelę žalą Sąjungos pramonei.

(60)

Komisija padarė išvadą, kad tokia padidėjusi importo apimtis galėtų labai pakenkti bet kokiam prasmingam ekonomikos atsigavimui ir Sąjungos plieno pramonės dedamoms pastangoms prisitaikyti prie didesnio importo lygio, aprašytoms tolesniame skirsnyje. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant išvengti didelės žalos.

(61)

Ji būtina ir todėl, kad pagal PPO taisykles Sąjunga neturi galimybės padidinti nagrinėjamojo produkto importo muitų netaikant apsaugos priemonės. Iš tiesų, laikydamasi savo įsipareigojimų PPO, Sąjunga į nagrinėjamąjį produktą įtrauktoms tarifų eilutėms yra nustačiusi nulinius importo tarifus. Akivaizdu, kad, kaip ir 2018 m., importas padidėjo dėl šių įsipareigojimų (t. y. nulinio muito tarifų nuolaidų), kuriuos Sąjunga prisiėmė pagal GATT, poveikio, todėl dabar, jei pasibaigtų apsaugos priemonės galiojimas, importas dėl šių įsipareigojimų vėl padidėtų ir Sąjungos pramonei būtų padaryta didelė žala.

(62)

Kai 2018 m. liepos mėn. Komisija nustatė laikinąją plieno sektoriaus apsaugos priemonę, Sąjungos plieno pramonė jau buvo pradėjusi prisitaikyti prie sunkios krizės, su kuria plieno sektorius susidūrė nuo 2010 m. vidurio, kai pasaulinė plieno paklausa sulėtėjo, o pajėgumai toliau augo. Šis disbalansas, kurį dar labiau padidino valstybės kišimasis, skirtas pajėgumų didinimui remti ir neleisti užsidaryti neekonomiškoms gamykloms kai kuriose trečiosiose šalyse, iškreipė rinkos dinamiką ir vertė gamintojus vis dažniau kreipti žvilgsnį į eksporto rinkas. Dėl to buvo keliama vis daugiau prekybos apsaugos bylų, o daugelis iš jų buvo susijusios su Kinija, kurioje yra didžiausi pertekliniai pajėgumai.

(63)

Sąjunga greitai sureagavo į šį iššūkį. 2013 m. Komisija parengė Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planą (40) – plataus užmojo planą, kuriame nustatė tikslinius veiksmus tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmenimis, siekdama didinti Sąjungos plieno pramonės konkurencingumą, užtikrinti jos tvarumą ir gebėjimą konkuruoti pasauliniu lygmeniu, taip pat kurti naujos kartos plieno produktus, kurie yra gyvybiškai svarbūs kitoms didžiosioms Europos pramonės šakoms.

(64)

Konsultacinė įmonė „McKinsey“ savo 2018 m. sausio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „The current capacity shake-up in steel and how the industry is adapting“  (41) numatė, kad 2016–2025 m. laikotarpis bus nestabilus ir prireiks tolesnės restruktūrizacijos, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose pasaulio šalyse, visų pirma Europoje, pastangas konsoliduoti pajėgumus ir prisitaikyti „iš esmės atsvėrė tolesnis pajėgumų didinimas kitur“ . Ataskaitoje taip pat paaiškinta, kaip įmonės, „ypač Europoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje, prisitaiko prie pasaulinių perteklinių pajėgumų „persiorientuodamos į naujus produktus ir plėtodamos verslo modelius, kurie joms leistų pakilti vertės grandinėje“ . Ataskaitoje taip pat paaiškinta, kad „inovacijos plieno sektoriuje taip pat apima pagrindinius gamybos procesus ir jomis siekiama atrasti būdų, kaip sumažinti gamybos sąnaudas, pagerinti produktų funkcionalumą ar sumažinti aplinkai tenkančią naštą“. Galiausiai ataskaitoje išreikštas lūkestis, kad „daugiau rinkos lyderių bandys eksperimentuoti su radikaliomis gamybos procesų inovacijomis ir taip pakirs seną įsitikinimą, kad plieno gamybos technologija jau subrendo, todėl jos galimybės dar padidinti našumą yra ribotos“..

(65)

Atsižvelgdama į tai, 2016 m. kovo mėn. Komisija įvertino veiksmus, įgyvendintus pagal 2013 m. Plieno pramonės veiksmų planą, ir savo komunikatu „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“  (42) sustiprino veiksmus, kuriais siekiama skatinti investicijas ir sudaryti palankesnę verslo aplinką, kuris padėtų Sąjungos plieno pramonei prisitaikyti. Visų pirma Komisija kuo platesniu mastu ir kuo greičiau perorientavo visas Sąjungos strategines iniciatyvas siekdama prisidėti prie ES plieno pramonės pastangų modernizuotis ir diegti inovacijas, kuriomis užtikrinamas jos ilgalaikis konkurencingumas ir tvarumas.

(66)

Kaip paaiškinta 3.1 skirsnio e punkte, JAV priėmus plienui taikytinas 232 skirsnio priemones, kurios įsigaliojo 2018 m. birželio mėn., padidėjo nuolatinis plieno gamybos pajėgumų ir paklausos disbalansas. Tuo metu užsidarius didžiausiai plieno importo rinkai dar labiau suintensyvėjo agresyvus plieną eksportuojančių šalių elgesys – jos karštligiškai ieškojo realizavimo rinkų, kuriose galėtų parduoti savo perteklinę produkciją.

(67)

Šiomis aplinkybėmis proporcingas Komisijos atsakas – siekiant užkirsti kelią prekybos srautų nukreipimui nustatytos tarifinės kvotos, kurios 2018 m. liepos mėn. buvo nustatytos kaip laikinoji apsaugos priemonė, o 2019 m. vasario mėn. – kaip galutinė apsaugos priemonė, – leido išvengti staigaus ir smarkaus ES plieno rinkos jau ir taip patiriamo plieno importo augimo šuolio. Neįgyvendinus šios priemonės, būtų paralyžiuotos Sąjungos plieno pramonės pastangos prisitaikyti prie didėjančių pasaulinių perteklinių pajėgumų ir vis labiau integruotų plieno rinkų.

(68)

Taikant Sąjungos apsaugos priemonę, Sąjungos plieno pramonė toliau dėjo pastangas prisitaikyti prie esamos padėties. Teikdami pastabas ir klausimyno atsakymus Sąjungos plieno pramonės atstovai dokumentais pagrindė savo pastangas prisitaikyti per pirmuosius trejus apsaugos priemonės taikymo metus. Iš pateiktos konfidencialios informacijos, papildytos pranešimais spaudai, bendrovių ataskaitomis ir kita viešai prieinama informacija, matyti, kad Sąjungos plieno pramonė ėmėsi prisitaikymo veiksmų, kuriais siekta mažinti sąnaudas, gerinti veiklos rezultatus, diegti inovacijas ir vykdyti aplinkai naudingą pertvarką laikantis ES įsipareigojimų kovoti su klimato kaita. Dokumentais pagrįsti prisitaikymo veiksmai yra susiję su produktų kategorijomis, kurioms taikoma ES plieno sektoriaus apsaugos priemonė. Šiais prisitaikymo veiksmais siekiama užtikrinti, kad ES plieno pramonė ilguoju laikotarpiu išliktų tvari finansiniu ir aplinkos požiūriu.

(69)

Viena vertus, Sąjungos plieno pramonė pranešė apie veiksmingumo didinimo priemones, kuriomis siekiama mažinti sąnaudas ir optimizuoti vertės grandinę, pvz., mažinti darbo vietų skaičių, uždaryti mažiau našius arba nepakankamai išnaudojamus įrenginius, taip pat investuoti į naujas mašinas ir gamybos procesus (43). Kita vertus, Sąjungos plieno pramonė taip pat dokumentais pagrindė perspektyvesnius prisitaikymo veiksmus, kuriais siekta stiprinti konkurencingumą ilgesniu laikotarpiu, pvz., investicijas į naujas tvarias technologijas (įskaitant aplinkosaugos technologijas), gamybos procesus ir produktų inovacijas. Be kita ko, kai kurie plieno gamintojai, pavyzdžiui, „Aperam“ (44), „Thyssenkrupp“ (45) ar „ArcelorMittal“ (46), į savo procesus įdiegė naujausias technologines inovacijas ir ėmėsi juos intensyviau automatizuoti bei skaitmeninti. Kiti, kaip antai „Voestalpine“ (47) ar „Salzgitter“ (48), savo produktus diferencijavo investuodami į pelningiausius galutinio energijos suvartojimo sektorius (pvz., automobilių, energetikos) ir glaudžiai bendradarbiaudami su klientais naujų plieno markių ir gaminių klausimais. Visi šie veiksmai padeda Sąjungos plieno pramonei prisitaikyti prie konkurencingesnės rinkos, kuriai būdingas didesnis importo spaudimas.

(70)

Pažymėtina, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijos sukeltai ekonomikos krizei, šios prisitaikymo pastangos nenutrūko, nors dėl krizės sukeltų sukrėtimų ir neigiamų ekonominių padarinių Sąjungos pramonei tapo sunkiau tęsti prisitaikymo procesą ir padidėjo su tuo susijusi našta.

(71)

Principus, kuriais šiuo metu grindžiamos Sąjungos plieno pramonės prisitaikymo pastangos, Komisija nustatė 2020 m. kovo mėn. paskelbtame komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“  (49), kuriame ji padėjo pagrindą pramonės politikai, kuria būtų remiama dvejopa žalioji ir skaitmeninė ekonomikos pertvarka, didinamas ES pramonės konkurencingumas pasaulyje ir Europos atviras strateginis savarankiškumas.

(72)

Kadangi ši strategija buvo priimta vos prasidėjus COVID-19 pandemijai, neseniai, 2021 m. gegužės mėn., Komisija ją atnaujino komunikatu „Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“  (50) – jame apžvelgiamos neatidėliotinos ir ekonomikos gaivinimo priemonės, kurias ES jau įgyvendino vykdydama platesnę ES pramonės politiką. Šiame atnaujintos ES pramonės politikos dokumente Komisija pabrėžia „poreikį sparčiau pereiti prie švaresnio, labiau skaitmenizuoto ir atsparesnio ekonomikos ir pramonės modelio, kad Europos ryžtas siekti tvaraus konkurencingumo išliktų ir stiprėtų“.

(73)

Kadangi plieno pramonė labai svarbi, su ja yra susijęs vienas iš trijų Komisijos tarnybų darbinių dokumentų, pridedamų prie atnaujintos 2020 m. pramonės strategijos, – „Towards Competitive and Clean European Steel“ (liet. „Konkurencingo ir švaraus Europos plieno pramonės kūrimas“  (51) ). Šiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašomi Sąjungos plieno pramonės uždaviniai ir galimybės, taip pat ES politikos priemonių rinkinys, kuriuo siekiama remti būsimas Sąjungos plieno pramonės pastangas vadovauti dvejopai pertvarkai.

(74)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad taikant apsaugos priemonę ES plieno pramonė prisitaiko ir toliau prisitaikys prie didesnio importo.

(75)

Komisija nustatė, kad ES plieno sektoriaus apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir kad yra įrodymų, jog ES pramonė toliau įgyvendina priemones, kad prisitaikytų prie rinkos padėties, kuriai būdingas didesnis importo spaudimas. Tačiau pagal Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnį, kuriuo į Sąjungos teisę perkeliama PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 2 dalis, apsaugos priemonė taikoma „tiek laiko, kiek tai būtina, kad užkirsti kelią didelei žalai, arba ją atitaisyti ir padėti Sąjungos gamintojams prisitaikyti“ .

(76)

Iš pradžių buvo nustatyta, kad Sąjungos apsaugos priemonė galios trejus metus iki 2021 m. birželio 30 d. Tačiau Komisija pažymėjo, kad antraisiais apsaugos priemonės taikymo metais dėl COVID-19 pandemijos sukeltos ekonomikos krizės Sąjungos plieno pramonės prisitaikymo procesas užsitęsė, o dalis turimų išteklių buvo skirta tam, kad plieno bendrovės galėtų toliau vykdyti veiklą sunkiausiais COVID-19 pandemijos etapais.

(77)

Komisija taip pat nustatė, kad pratęsimas tik vieniems metams būtų neproporcingai trumpas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad, kaip matyti iš 2020 m. pramonės ir finansinių rodiklių, Sąjungos plieno pramonės padėtis šiuo metu yra nestabili ir ji tebebus pažeidžiama ištikus su importu susijusiems sukrėtimams, jei apsaugos priemonės galiojimas šiame etape pasibaigs, o tai gali pakenkti iki šiol įdėtoms pastangoms prisitaikyti. Be to, Komisija taip pat pažymėjo, kad bendra ir ekonominė prekybos padėtis tebėra silpna ir ji dar nėra visiškai atsigavusi po pandemijos sukelto nuosmukio.

(78)

Atsižvelgdama į šį aspektą, Komisija pastebėjo, kad nors dėl teigiamų skiepijimo rezultatų daugumoje Vakarų šalių 2021 m. BVP augimo perspektyvos pagal daugumą prognozių laipsniškai gerėja, pasitikėjimas šiuo metu ir toliau išlieka trapus dėl netikrumo, susijusio su skiepijimo procesu, ir sunkumų, kylančių kontroliuojant pandemiją svarbiose prekybos šalyse, kaip antai Brazilijoje ir Indijoje. Naujausiose 2021 m. gegužės–birželio mėn. perspektyvose „Oxford Economics“ pagerino savo pasaulinio BVP prognozę ir dabar numato, kad, ekonomikai susigrąžinant sunkiausiais pandemijos etapais prarastas pozicijas, BVP šiais metais augs 6,3 %, o 2022 m. – 4,6 %, t. y. atitinkamai 0,4 ir 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Kalbant apie euro zoną, „Oxford Economics“ numatoma, kad 2021 m. BVP augs 4,2 %, o 2022 m. – 4,7 %, o prieš krizę buvusį lygį vėl pasieks tik iki 2022 m. pradžios. Atitinkamai Komisija savo 2021 m. pavasario ekonominėje prognozėje taip pat pagerino prognozę ES ekonomikai ir numato, kad 2021 m. ji augs 4,2 %, o 2022 m. – 4,4 %. Kalbant apie ekonomikos atsigavimą, augimo tempai valstybėse narėse labai skiriasi, ir Komisija numato, kad visų valstybių narių ekonomika prieš krizę buvusį lygį pasieks tik 2022 m. pabaigoje.

(79)

Dabartinėmis aplinkybėmis, siekiant išvengti nepagrįstai didelės žalos Sąjungos pramonei, jei apsaugos priemonės galiojimas šiame etape pasibaigtų, Komisija mano, jog būtina priemonės galiojimą pratęsti dar trejiems metams iki 2024 m. birželio 30 d.

(80)

Tačiau siekiant užtikrinti, kad pratęsimas būtų apribotas iki būtino minimumo, jam bus taikoma 4 skirsnyje nustatyta peržiūros tvarka, pagal kurią, be kita ko, numatoma atlikti peržiūrą siekiant nustatyti, ar apsaugos priemonė neturėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d. po dvejų pratęsimo metų.

(81)

Pagal apsaugos priemonę nustatyta dabartinė metinė liberalizavimo norma – 3 %. Remdamasi turimais duomenimis, Komisija įvertino, ar šis liberalizavimo lygis tebėra tinkamas ir proporcingas rinkos pokyčiams ir perspektyvoms. Be bendrųjų ekonominių prognozių ir konkretiems sektoriams skirtų ekonomikos atsigavimo rodiklių, aprašytų ankstesniame skirsnyje pratęsimo trukmei įvertinti, Komisija taip pat apsvarstė prekybos atsigavimo rodiklius.

(82)

Šiuo atžvilgiu „IHS Markit“ savo balandžio mėn. GTA prekybos srautų prognozėje numatė, kad pasaulinės prekybos realioji vertė kasmet reikšmingai didės: 2021 m. ir 2022 m. ji padidės atitinkamai 6,5 % ir 4,3 %, todėl 2021 m. pabaigoje jau bus galima pasiekti prieš COVID-19 pandemiją buvusį lygį. Tačiau pasaulinės prekybos apimtis toliau mažės, palyginti su iki COVID-19 pandemijos buvusia ilgalaike 2011–2019 m. tendencija, kuri bus pasiekta ne anksčiau nei 2025–2026 m. Be to, „IHS Markit“ prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje pasaulinė prekyba augs mažesniu vidutiniu tempu – jos bendras metinis augimo koeficientas 2021–2030 m. laikotarpiu sieks tik 2,9 %.

(83)

Kaip numatoma dabartinėse prognozėse, tokiomis aplinkybėmis nesitikima, kad priešpandeminės ekonominės ir prekybos sąlygos Sąjungoje bus visiškai atkurtos iki 2022 m. pirmojo pusmečio pabaigos, todėl, atsižvelgdama į augimo tempą, prognozuojamą pagal dabartinę prekybos srautų tendenciją, Komisija šiame etape nemato priežasčių pirmaisiais pratęsimo metais keisti 3 % liberalizavimo normą.

(84)

Be to, bent iki 2022 m. birželio 30 d. palikus galioti 3 % liberalizavimo normą, bus užtikrinta, kad importas neviršytų 32,5 mln. tonų, o tai vis dar yra truputį mažiau už importo lygį pagal 2018 m. duomenis. Ankstesnis lygis galėtų būti pasiektas po metų, kai bus atkurtos ekonominės ir prekybos sąlygos.

(85)

Siekdama užtikrinti, kad apsaugos priemonė būtų taikoma tik tiek, kiek būtina, Komisija atliks peržiūrą, kad nustatytų, ar, remiantis tuometinėmis aplinkybėmis, apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. po dvejų metų pratęsimo. Be to, siekdama, kad apsaugos priemonės veikimas išliktų pritaikytas prie rinkos pokyčių ir atitiktų visų suinteresuotųjų subjektų interesus, Komisija atliks veikimo peržiūrą, panašią į tas, kurios buvo atliktos 2019 ir 2020 m. Tokia veikimo peržiūra bus pradėta pakankamai iš anksto, kad nuo 2022 m. liepos 1 d., t. y. po pirmųjų pratęsimo metų, būtų padaryti visi reikalingi pakeitimai. Apsaugos priemonės peržiūra taip pat bus nedelsiant pradėta, jei JAV padarys savo plienui nustatytos 232 skirsnio priemonės pakeitimų, galinčių turėti didelį poveikį šiuo metu dėl jos taikymo netinkamai nukreiptiems prekybos srautams.

(86)

Komisija taip pat nusprendė, kad 3 % liberalizavimo norma vis dėlto galėtų būti peržiūrėta ir prireikus pakeista atliekant veikimo peržiūrą, kuri turi būti užbaigta iki 2022 m. birželio 30 d., jei tai pateisinama atsižvelgiant į aplinkybes.

(87)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra įtikinamų ekonominių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančios apsaugos priemonės pratęsimas neatitinka Sąjungos interesų.

(88)

Šiuo tikslu Komisija įvertino galimų priemonių poveikį Sąjungos gamintojams, importuotojams ir naudotojams. Turimų įrodymų vertinimo struktūra yra tokia: i) Sąjungos plieno gamintojų ekonominė padėtis ir galimas priemonės panaikinimo poveikis (žr. 5.1 skirsnį); ii) naudotojų ir importuotojų interesai, atsižvelgiant į tariamus tiekimo trūkumus, aukštas plieno kainas ir kai kurių suinteresuotųjų šalių nurodytą tiekimo vėlavimą, taip pat galimą šio tariamo poveikio ir Sąjungos plieno apsaugos priemonės priežastinį ryšį (žr. 5.2 skirsnį). Atlikdama vertinimą Komisija visų pirma nagrinėjo tarifinių kvotų naudojimo raidą taikant apsaugos priemonę ir bendras galimybes pagal tas kvotas į Sąjungos rinką importuoti prekių.

(89)

Sąjungos plieno pramonei tenka daugiau kaip 500 gamyklų, veikiančių 23 ES valstybėse narėse. Pramonės sektoriuje tiesiogiai įdarbinta 330 000 žmonių, o įtraukus netiesiogines ir paskatintas darbo vietas kituose sektoriuose visoje Sąjungoje sukurta 2,6 mln. darbo vietų (52).

(90)

3.1.1 skirsnyje Komisija apibūdino Sąjungos plieno gamintojų ekonominę padėtį ir padarė išvadą, kad siekiant išvengti didelės žalos arba ją ištaisyti, būtina pratęsti priemonės galiojimą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepratęsus priemonės galiojimo, Sąjungos pramonė veikiausiai susidurtų su didele importo banga, kuri labai pakenktų bet kokioms pastangoms prisitaikyti prie importo spaudimo, kai bendra ekonominė padėtis Sąjungoje tebėra neaiški.

(91)

Todėl Sąjungos plieno gamintojai būtų suinteresuoti priemonės galiojimo pratęsimu.

(92)

Komisija pažymėjo, kad taikant apsaugos priemonę į Sąjungos rinką be muitų ir toliau buvo leidžiama įvežti ankstesnius prekių kiekius ir kad priemonė buvo reguliariai liberalizuojama (padidinant tarifinių kvotų dydį 3 % atitinkamai 2019 m. liepos mėn. ir 2020 m. liepos mėn.) (53). Todėl taikant apsaugos priemonę tradicinės prekybos apimtis palaipsniui didėjo. Be to, pratęsus apsaugos priemonės galiojimą, ji bus ir toliau liberalizuojama.

(93)

Vertindama tarifinių kvotų naudojimą, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad per pirmuosius trejus apsaugos priemonės taikymo metus kiekvieno atitinkamo laikotarpio pabaigoje nuolat (ir vis dažniau) likdavo neapmuitinamų beveik visų kategorijų produktų tarifinių kvotų – dažnai daugiau nei viena konkrečiai šaliai skirta kvota, o daugeliu atvejų – ir dalis likutinės kvotos. Komisija taip pat pažymėjo, kad nuo antrųjų priemonės taikymo metų, t. y. 2019 m. liepos 1 d., tarifinių kvotų naudojimas smarkiai sumažėjo. Taigi ši tendencija buvo stebima dar iki COVID-19 pandemijos.

(94)

Ši raida aiškiai parodyta 14 lentelėje (54):

Šaltinis: Mokesčių ir muitų sąjungos GD kvotų duomenų bazė

(95)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, nors apsaugos priemonės taikymo tikslas – užkirsti kelią prekybos srautų nukreipimui į Sąjungos rinką – buvo pasiektas, Sąjungos importuotojams ir naudotojams buvo skirta pakankamai neapmuitinamų tarifinių kvotų, kurių kiekis buvo proporcingas paklausai ir gerokai viršijo ankstesnę prekybos apimtį.

5.2.2.   Aukštos plieno kainos

(96)

Komisija taip pat įvertino turimus duomenis, susijusius su plieno sektoriuje stebėtu kainų didėjimu pirmaisiais 2021 m. mėnesiais ir dalį 2020 m. antrojo pusmečio. Komisija visų pirma siekė išsiaiškinti, ar šis kainų didėjimas Sąjungos ir pasaulio rinkose buvo kaip nors susijęs su ES plieno sektoriaus apsaugos priemone ir koks yra ir (arba) būtų šio didėjimo poveikis Sąjungos rinkai, jei apsaugos priemonės galiojimas būtų pratęstas.

(97)

Šiuo atžvilgiu Komisija pirmiausia pažymėjo, jog tai, kad plieno kainos, įskaitant kai kurių kategorijų produktų, priskiriamų nagrinėjamajam produktui, kainas, pastaraisiais mėnesiais (pradedant 2020 m. antruoju pusmečiu) visame pasaulyje labai padidėjo, yra neginčijamas (55) faktas (56). Ši tendencija ir aprėptis taip pat aiškiai pavaizduotos 1–3 diagramose (57), kuriose parodyta trijų (1, 4 ir 13) kategorijų (58) produktų kainų raida:

(98)

Be to, Komisija pažymėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai pradėjo didėti plieno kainos, plieno gamybos žaliavų, visų pirma geležies rūdos ir metalo laužo, kainos taip pat labai padidėjo, kaip paaiškinta (91) konstatuojamojoje dalyje (žr. 4 diagramą) (59).

(99)

EBPA ataskaitoje paaiškinta, kad „per antrąjį 2020 m. pusmetį gerokai padidėjo pagrindinių plieno gamybos žaliavų kainos, o nuo 2021 m. vasario mėn. lyginamosios geležies rūdos, koksinių anglių ir metalo laužo kainos atitinkamai padidėjo 97 %, 53 % ir 56 %, palyginti su praėjusiais metais“. (61)

(100)

Ši informacija patvirtina 1–4 lentelėse pateiktus žalos rodiklių raidos duomenis. Visų pirma, 2020 m. antrąjį pusmetį padidėjusios kainos kartu su paklausos atsigavimo požymiais prisidėjo prie Sąjungos pramonės padėties, kuri anksčiau buvo labai neigiama, pagerėjimo. Tačiau dėl tokio kainų padidėjimo Sąjungos pramonė iki 2020 m. pabaigos negalėjo grįžti prie pelningos prekybos. Tai bent iš dalies lėmė tuo pat metu padidėjusios pagrindinių plieno gamybos žaliavų kainos.

(101)

Šiuo atžvilgiu EBPO pažymėjo, kad „nepaisant staigaus plieno kainų padidėjimo, plieno ir jo gamybos žaliavų kainų skirtumas, apskaičiuojamas pagal plieno kainos ir plieno gamybos žaliavų krepšelio kainos skirtumą, dėl padidėjusių žaliavų kainų nepadidėjo (9 pav.). Iš tiesų, kainų skirtumui apskaičiuoti naudota žaliavų krepšelio kaina 2021 m. vasario mėn. buvo 97 % didesnė, palyginti su praėjusiais metais.“  (62)

(102)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, kaip parodyta 1–3 diagramose, plieno kainų augimas yra ne su Sąjungos rinka susijęs reiškinys, o viso pasaulio pagrindinėse plieno rinkose išplitusi tendencija.

(103)

Nepaisant to, Komisija pažymėjo, kad, kaip matyti iš 14 lentelės, paskutiniu priemonės taikymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d., iš kelių šaltinių beveik visoms produktų kategorijoms buvo suteikta daug neapmuitinamų kvotų (63). Taigi taikant apsaugos priemonę Sąjungos naudotojai nebuvo priversti pirkti plieno tik iš Sąjungos gamintojų jų nustatytomis kainomis, be kitų galimų (ir neapmuitinamų) tiekimo alternatyvų. Priešingai, Sąjungos naudotojai turėjo galimybę plieną importuoti iš kitų šaltinių naudodamiesi kiekvienai produktų kategorijai nustatytais atitinkamais neapmuitinamų tarifinių kvotų kiekiais.

(104)

Komisija taip pat pastebėjo, kad kai kurių naudotojų pateiktose pastabose teigiama, jog jie negalėjo importuoti didesnių neapmuitinamų tam tikros kilmės prekių kiekių (jų kilmė skiriasi priklausomai nuo konkrečios produkto kategorijos). Tačiau Komisija pažymėjo, kad viena iš apsaugos priemonės vykdymo užtikrinimo sąlygų – Sąjungos rinkoje išsaugoti tradicinius prekybos srautus ir pagal apimtį, ir pagal kilmę. Tai, kad konkreti šalis galėjo išnaudoti jai skirtą konkrečios produktų kategorijos tarifinę kvotą (nors tai pačiai produktų kategorijai pagal neapmuitinamas tarifines kvotas nustatyti įvairios kilmės produktų įvairūs kiekiai), nereiškia, kad dėl apsaugos priemonės taikymo rinkoje susidaro nepagrįstas tų produktų trūkumas.

(105)

Taigi iš šių faktų aiškiai matyti, kad apsaugos priemonė nesukėlė pastebėto plieno kainų didėjimo ir kad dėl jos Sąjungos rinkoje nesusidarė bendras plieno trūkumas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad apsaugos priemonė ir naujausi plieno kainų pokyčiai nėra tiesiogiai susiję. Be to, nėra įrodymų, kad dabartinės aukštos kainos tokios išliks ir ilgesniu laikotarpiu, kai rinka prisitaikys prie padėties po COVID-19 pandemijos (64).

(106)

Tada Komisija įvertino Sąjungos plieno pramonės tariamai patirtą tiekimo Sąjungos rinkai vėlavimą (65). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per paskutinę nagrinėjamojo laikotarpio dalį, kai ekonomika, po COVID-19 pandemijos sukelto nuosmukio pasiekusi dugną, pradėjo atsigauti, Sąjungoje (ir kitose trečiųjų šalių rinkose) būta laikino paklausos ir pasiūlos neatitikimo (66). Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad plieno gamintojai turėjo reaguoti į 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos įvykusį staigų ir drastišką paklausos sumažėjimą (67). Sąjungos pramonė, siekdama kuo labiau sumažinti savo pastoviąsias išlaidas ir turimus pajėgumus suderinti su esama paklausa, laikinai nustojo naudoti dalį savo pajėgumų. Vėliau 2020 m. antrojoje pusėje ir 2021 m. pradžioje paklausa kai kuriuose plieną naudojančiuose sektoriuose, pvz., automobilių sektoriuje, greitai ir staiga atsigavo (68).

(107)

Tokia padėtis susiklostė ir keliose kitose pasaulio rinkose. Šiuo atžvilgiu, remiantis naujausia EBPO ataskaita, „per pandemijos įkarštį sustabdytų didelių plieno gamybos pajėgumų nebuvo įmanoma aktyvuoti taip greitai, kad būtų patenkinta atsigaunanti plieno paklausa ir atkurtos atsargos, todėl pasaulinės plieno kainos sparčiai išaugo“ (69).

(108)

Be to, „S&P Global Platts“ pažymėjo, kad „nepriklausomai nuo Kinijos veiksmų, neapdoroto plieno gamyba pagrindinėse šalyse ir regionuose po izoliavimo didėjo lėtai. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, kovo mėn. Europos gamybos apimtis sumažėjo 7,1 %, Šiaurės Amerikos – 8,9 %, o Indijos – 8,6 %. JAV gamyklų pajėgumų panaudojimo lygis vis dar siekia tik apie 77 %, palyginti su 80 % praėjusių metų kovo mėn., kai prasidėjo pandemija. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija (angl. METI) prognozuoja, kad antrą ketvirtį šalies neapdoroto plieno gamyba sieks 23,24 mln. mt, t. y. mažiau nei pirmą ketvirtį, kai ji siekė 23,67 mln. mt.“  (70). „IHS Markit“ taip pat pažymėjo, kad „vėl paleidus krosnis ir smarkiai didėjant importui tiekimo krizė pradeda švelnėti“  (71).

(109)

Kad padarytų išvadą, Komisija išanalizavo byloje turimus duomenis apie veiklos atnaujinimą gamybos linijose, kurių veiklą Sąjungos pramonė buvo sustabdžiusi pandemijos metu.

(110)

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad, vėl paleidžiant krosnis, kurios 2020 m. buvo sustabdytos, gamybos pajėgumai rinkoje nuolat didėja (72). Komisijos nuomone, šie duomenys rodo, kad Sąjungos pramonė reaguoja į 2021 m. vykstantį tam tikrų galutinės grandies sektorių ekonomikos atsigavimą, taigi turėtų sugebėti per trumpesnį laikotarpį tiekti didesnius plieno kiekius ir taip atkurti pusiausvyrą rinkoje (73).

(111)

Šiuo atžvilgiu EBPO ataskaitoje taip pat pažymėta, jog „labai tikimasi, kad iki 2021 m. pirmojo ketvirčio pabaigos plieno bus tiekiama pakankamai užsakymams patenkinti“  (74). Panašios prognozės pateikiamos ir keliuose specializuotuose leidiniuose (75).

(112)

Todėl Komisija nustatė, kad tiekimo problemos, iškilusios atsigavus paklausai, buvo laikinos ir kad tai, jog Sąjungos pramonė vėl pradeda eksploatuoti sustabdytus įrenginius, turėtų padėti užtikrinti, kad per palyginti trumpą laikotarpį būtų atkurtos ikipandeminės plieno tiekimo sąlygos.

(113)

Neseniai paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente patvirtinta, kaip svarbu Sąjungoje turėti stiprų ir konkurencingą plieno sektorių. Šiuo atžvilgiu jame pažymėta, jog ES pramonės strategijoje taip pat pripažįstama, kad „energijai imlios pramonės šakos yra svarbios Europos ekonomikai ir jomis kliaujasi kiti sektoriai“ ir kad „plieno sektoriui ir kitoms energijai imlioms pramonės šakoms tenka itin svarbus vaidmuo tiekiant produktus ir teikiant paslaugas įvairioms Europos pramonės ekosistemoms“  (76).

(114)

Tame pačiame tarnybų darbiniame dokumente taip pat pažymėta, kad „plienas yra kelioms galutinės grandies ekosistemoms, pvz., statybos, judumo ir automobilių sektoriams arba mechanikos inžinerijos bendrovėms, labai svarbus gamybos išteklius. Plieno suvartojimo pagal sektorių duomenys rodo, kad ES 35 % plieno sunaudojama statybai, 19 % – automobilių pramonėje, po 15 % – mechanikos inžinerijai ir metalo dirbiniams, o 10 % – vamzdžiams. Šiuose sektoriuose veikiančios įmonės, iš kurių daugelis yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), Europoje įdarbina milijonus darbuotojų ir yra priklausomos nuo ES plieno gamybos.“  (77). Be to, 2016 m. Komisijos komunikate jau buvo pabrėžta, jog „norint, kad Europos ekonomika augtų, būtų išsaugotos tvarios darbo vietos ir liktume konkurencingi pasaulio rinkose, reikia tvirtos pramoninės bazės“ ir kad „stipriu plieno sektoriumi remiasi daugelis pramonės vertės grandinių“  (78).

(115)

Komisija nustatė, kad teisiniai būtinumo ir prisitaikymo reikalavimai, kuriuos būtina patenkinti apsaugos priemonės galiojimui pratęsti, yra įvykdyti.

(116)

Be to, Komisija nustatė, kad šiame etape panaikinus apsaugos priemonę gali kilti staigi importo banga, dėl kurios labai pablogės vis dar nestabili dabartinė Sąjungos plieno pramonės finansinė padėtis. Panaikinus apsaugos priemonę kiltų pavojus Sąjungos pramonės atsigavimui tuo metu, kai Sąjungos ir pasaulio ekonomika ir prekyba dar tik pradeda atsigauti po COVID-19 pandemijos sukelto nuosmukio ir dar negrįžo į priešpandeminį lygį. Šis su importu susijęs sukrėtimas savo ruožtu gali niekais paversti Sąjungos plieno pramonės pastangas prisitaikyti prie didesnio importo spaudimo, kurį lemia didėjančių pasaulinių perteklinių pajėgumų ir valstybės kišimosi labai iškreipta rinkos dinamika.

(117)

Komisija taip pat nustatė, kad Sąjungos plieno rinkoje neseniai pastebėtas plieno kainų didėjimas negali būti susijęs su Sąjungos plieno apsaugos priemone ar būti jos rezultatas, nes panašios didelės kainos vyrauja ir pasaulinėse rinkose, o dideli pagal apsaugos priemonę skiriamų neapmuitinamų tarifinių kvotų kiekiai vis tik lieka nepanaudoti.

(118)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat pažymėjo, kad likus mažiau nei pusantro mėnesio iki trečiųjų priemonės taikymo metų pabaigos, liko nepanaudota apie 11 mln. tonų neapmuitinamų tarifinių kvotų, t. y. 36 % visos turimos tarifinės kvotos (79). Tai rodo, kad įvairių kategorijų produktų naudotojai turėjo galimybę įsigyti pakankamai neapmuitinamo plieno iš įvairių šaltinių ir kad taikant apsaugos priemonę veiksmingas tiekimas nebuvo nepagrįstai apribotas nei pagal kiekį, nei pagal kilmę.

(119)

Apibendrinant Komisija nustatė, kad neigiamos pasekmės apsaugos priemonei nustojus galioti 2021 m. birželio 30 d. aiškiai nusvertų bet kokią galimą jos panaikinimo naudą.

(120)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apsaugos priemonės galiojimo pratęsimas atitinka bendrus Sąjungos interesus.

(121)

Besivystančių šalių, kurioms ir toliau bus taikoma apsaugos priemonė, sąrašas išlieka toks pat kaip tas, kuris pateiktas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037 (80) II priede.

(122)

Iš suinteresuotųjų šalių, įskaitant Sąjungos plieno gamintojus, Sąjungos plieno naudotojus ir importuotojus, eksportuojančius gamintojus ir trečiųjų šalių vyriausybes, Komisija gavo daugiau kaip 160 pastabų ir prieštaravimų. Šiame skirsnyje Komisija nagrinės šių suinteresuotųjų šalių tvirtinimus. Siekdama taupyti administracines lėšas, Komisija tvirtinimus suskirstė pagal pobūdį ir turinį. Prireikus Komisija rėmėsi pirmiau šiame reglamente pateiktomis išvadomis, kuriose jau išsamiai išnagrinėta dauguma suinteresuotųjų šalių tvirtinimų.

(123)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad su importo padidėjimu susijęs teisinis reikalavimas nebuvo patenkintas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras importo lygis sumažėjo; jos tvirtino, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija neturi teisės pratęsti apsaugos priemonės galiojimo. Be to, kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei žalinga padėtis nebūtų susidariusi dėl importo padidėjimo. Kitos šalys teigė, kad COVID-19 pandemijos padariniai, įskaitant paklausos sumažėjimą, nepateisina priemonės galiojimo pratęsimo. Galiausiai kitos šalys teigė, kad teisiniai reikalavimai priemonės galiojimui pratęsti yra tokie patys kaip ir pirminės priemonės nustatymo reikalavimai, t. y. padidėjęs importas, priežastinis ryšys ir nenumatyti pokyčiai.

(124)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad, siekiant patenkinti reikalavimus apsaugos priemonės galiojimui pratęsti pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2015/478 19 straipsnio 2 dalį, t. y. būtinybę užkirsti kelią didelei žalai arba ją ištaisyti ir tolesnes pastangas prisitaikyti, nebūtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas būtų padidėjęs. Komisija nustatė, jog yra tikimybė, kad pasibaigus apsaugos priemonės galiojimui importas padidėtų ir dėl to būtų padaryta didelė žala Sąjungos interesams. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(125)

Kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su tuo, kad Sąjungos plieno pramonė prisitaiko, todėl teigė, kad šis teisinis reikalavimas neįvykdytas.

(126)

Komisija nurodo 3.2 skirsnyje aprašytus prisitaikymo veiksmus. Iš šiame skirsnyje išvardytų priemonių ir pavyzdžių matyti, kad Sąjungos plieno pramonė prisitaiko vykdydama įvairius veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingumą ir diegti inovacijas. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(127)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės prisitaikymo priemonės yra restruktūrizavimo veiksmai, vykdyti COVID-19 pandemijos metu, arba tiesiog nuolatinės investicijos, kurias iš dalies paskatino ES politika, pvz., Europos žaliasis kursas, o ne priemonės, kurių imtasi siekiant didinti Sąjungos plieno pramonės konkurencingumą kovoje su užsienio konkurentais. Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, kad prisitaikymo priemonės, kurių įvairiomis aplinkybėmis imasi bendrovės, paprastai yra nulemtos daugelio įvairių priežasčių ir kartu yra daugiatikslės. Iš tiesų apsaugos priemonės atveju, kaip nurodyta skirsnyje „Prisitaikymas“, kai kuriais prisitaikymo veiksmais, kurių ėmėsi Sąjungos plieno pramonė, be kita ko, buvo siekiama sušvelninti pandemijos sukeltus sukrėtimus ir neigiamus ekonominius padarinius arba vykdyti ES aplinkosaugos įsipareigojimus. Tačiau šios rūšies prisitaikymo veiksmai bet kuriuo atveju yra ir priemonės, kuriomis, laikantis tame pačiame skirsnyje aprašytų ES pramonės politikos gairių ir tikslų, Sąjungos plieno pramonės veikla pritaikoma prie padėties, kuriai būdingas didesnis importo lygis ir importo spaudimas. Pavyzdžiui, „Arvedi“, savo gamybos linijoje įrengusi naują labai efektyvią elektrinę krosnį (81), siekė padidinti išlaidų veiksmingumą ir kartu sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį. Todėl Komisija manė, kad šiems tvirtinimams pagrįsti nepakanka įrodymų, ir juos atmetė.

(128)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad JAV plienui nustatytos 232 skirsnio priemonės nebekelia prekybos srautų nukreipimo rizikos, nes per pastaruosius trejus metus rinka jau būtų prisitaikiusi. Be to, kai kurios šalys teigia, kad pagal tą priemonę taikomos išimtys bet kuriuo atveju labai sumažintų su prekybos srautų nukreipimu į Sąjungos rinką susijusią riziką. Be to, kai kurios šalys taip pat teigė, kad JAV kainų lygis yra gerokai aukštesnis nei kitose rinkose, todėl prekybos srautų nukreipimo tikimybė yra mažesnė.

(129)

Dėl JAV 232 skirsnio priemonių Komisija nurodo 7 lentelę, iš kurios matyti, kad nustačius šias priemones importas į JAV labai sumažėjo ir kad kitos rinkos šio perviršio neabsorbavo. Dėl nustatytų išimčių Komisija pažymėjo, kad tam tikrais atvejais, pvz., Kanados ir Meksikos (kurios yra vienos didžiausių į JAV eksportuojančių šalių) atveju, šios išimtys neturi įtakos prekybos srautų nukreipimo rizikai, nes šių šalių plieno eksporto į Sąjungos rinką apimtis yra nedidelė. Pagrindinėms plieną į ES eksportuojančioms šalims toliau taikomos JAV 232 skirsnio priemonės ir jos turi pakankamai pajėgumų savo eksportui į ES didinti. Atlikus individualią šių šalių eksporto veiklos rezultatų nuo tada, kai buvo įvestos JAV 232 skirsnio priemonės, analizę, nustatyta, kad jų eksportas nuolat mažėja (82). Todėl, taikant bet kokią galimą išimtį, prekybos srautų nukreipimo rizika nesumažėja. Galiausiai tai, kad kainos JAV yra didesnės, nepaneigia išvados, kad prekybos srautų nukreipimo rizika išlieka. Komisija atkreipia dėmesį į importo į JAV tendencijas nuo 2018 m. Toks didelis importo sumažėjimas yra susijęs su JAV 232 skirsnio priemonių nustatymu. Todėl tai, kad JAV vidaus rinkos kainos gali būti didesnės nei kitose rinkose, nesutrukdė importo apimčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėti.

(130)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad pertekliniai pajėgumai mažėja ir kad, net jei plieno sektoriuje pajėgumų ir toliau būtų per daug, tai dar nereiškia, kad dėl to prekybos srautai būtų nukreipti į Sąjungos rinką.

(131)

Remdamasi 3.1.2 skirsnio d punktu, Komisija manė, kad perteklinių pajėgumų didėjimas pastaraisiais metais yra akivaizdus. Taigi įrodymai akivaizdžiai prieštarauja tvirtinimams, kad pajėgumai sumažėjo. Antra, atsižvelgiant į aprašytas aplinkybes, t. y. sumažėjusį eksportą į trečiąsias šalis, sumažėjusį vidaus suvartojimą, didesnes eksporto į Sąjungą kainas, palyginti su kitomis rinkomis, atsižvelgiant į tai, kad ES yra didžiausia importo rinka ir dėl to gali absorbuoti didelius importo kiekius, taip pat eksportuotojų elgesį taikant tarifinių kvotų sistemą, ekonominiu požiūriu būtų nelogiška neigti, kad eksportuojančios šalys turi aiškią paskatą didinti gamybą ir gamybos pajėgumus, kad galėtų parduoti didesnius kiekius Sąjungos rinkai. Todėl Komisija pažymėjo, kad remiantis šio tyrimo išvadomis, atsižvelgiant į nustatytus didelius pasaulinius perteklinius pajėgumus (įskaitant tarp pagrindinių plieną į Sąjungą eksportuojančių šalių), yra didelė tikimybė, kad pasibaigus apsaugos priemonės galiojimui importas į Sąjungą labai padidėtų.

(132)

Kelios suinteresuotosios šalys prašė, kad tuo atveju, jei priemonės galiojimas būtų pratęstas, ji nebūtų taikoma tam tikros kategorijos produktams arba kad jiems pagal tą priemonę būtų taikomas specialus režimas. Šiems prašymams pagrįsti buvo pateikti įvairūs argumentai.

(133)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad atliekant šį tyrimą buvo siekiama tik įvertinti, ar dabartinės formos priemonės galiojimas turėtų būti pratęstas, ar ne. Todėl tyrimas neapėmė jokių galimų priemonės veikimo pakeitimų, kurie turėtų poveikį atskiroms produktų kategorijoms. Taigi šie prašymai buvo atmesti, nes jie nėra susiję su šiuo tyrimu.

(134)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigia, kad, jei būtų pratęstas priemonės galiojimas, tam tikrų kategorijų, t. y. 1, 2, 3B, 4B, 6, 16, 18, 20, 21, 22, 24 ir 25A, produktai neturėtų būti įtraukti į priemonės taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad arba tarifinės kvotos tariamai yra per mažos, arba lieka nepanaudotų tarifinių kvotų, arba konkrečios kategorijos produktų importo apimtis neseniai sumažėjo.

(135)

Komisija primena, kad apsaugos priemonė nėra nukreipta prieš vieną konkrečią kilmės šalį ar vieną produktų kategoriją. Priemonė nustatyta įvairios kilmės nagrinėjamojo produkto (tam tikrų plieno produktų) importui. Todėl bet koks su konkrečia šalimi ar produkto kategorija susijęs prašymas ar tvirtinimas prieštarauja priemonės principui. Kaip ir pirminės apsaugos priemonės atveju ir kaip paaiškinta 3.1.1 skirsnyje, Komisija išnagrinėjo padėtį viso nagrinėjamojo produkto (t. y. 26 kategorijų plieno produktų) atžvilgiu ir patvirtino savo analizės rezultatus remdamasi trijų produktų grupių duomenimis.

(136)

Kai kurios trečiosios šalys, įskaitant kai kurias iš jų, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi dvišalius prekybos susitarimus, paprašė Komisijos netaikyti joms priemonės, jei jos galiojimas būtų pratęstas. Kai kurios iš šių šalių kaip argumentą netaikyti joms priemonės nurodė konkrečias atitinkamų dvišalių susitarimų nuostatas.

(137)

Komisija pažymėjo, kad nė viename iš šių susitarimų nenumatyta galimybė konkrečiai šaliai netaikyti tokios daugiašalės apsaugos priemonės kaip nagrinėjamoji priemonė. Todėl Komisija patvirtino, kad pagal šiuos dvišalius susitarimus ji nėra teisiškai įpareigota netaikyti priemonės šioms šalims, ir šiuos prašymus atmetė.

(138)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija neturėtų pratęsti apsaugos priemonės galiojimo, nes eksportuojančios šalys turėtų teisę siekti kompensacijos ir, jei nėra sudarytas susitarimas, priimti prieš Sąjungą nukreiptas perbalansavimo priemones.

(139)

Šiuo atžvilgiu Komisija žino, kokia teisinė sistema taikytina tais atvejais, kai priemonė taikoma ilgiau nei trejus metus. Tačiau Komisija primena, kad pagal PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir Reglamentą (ES) 2015/478 priemonė gali būti taikoma ilgiau nei trejus metus, jei tenkinamos teisinės sąlygos. Taigi, pratęsdama priemonės galiojimą ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, kai tenkinamos atitinkamos sąlygos, Komisija naudojasi savo juridine teise pagal PPO ir ES taisykles.

(140)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad pirminė priemonė buvo pagrįsta ES 28 duomenimis, todėl pratęsti jos galiojimą remiantis ES 27 duomenimis būtų neteisėta.

(141)

Komisija laikėsi nuomonės, kad dabartinis peržiūros tyrimas grindžiamas ES 27 duomenimis. Nė viena suinteresuotoji šalis neginčijo pirminės apsaugos priemonės, kuri tuo metu buvo priimta remiantis ES 28 duomenimis, teisėtumo. Apsaugos priemonės taikymo sritis, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, jau nustatyta Reglamentu (ES) 2020/2037 (83). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(142)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonė nuo nesąžiningo importo jau yra pakankamai apsaugota antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis ir kad apsaugos priemonėmis tariamai būtų užtikrinta perdėta apsauga – Sąjungos pramonei būtų suteiktas papildomas pranašumas, kuris įtvirtintų jos dominuojančią padėtį Sąjungos rinkoje.

(143)

Komisija primena, kad antidempingo ir kompensaciniais muitais sprendžiama nesąžiningos prekybos praktikos problema, o apsaugos priemonės veikiau yra susijusios su padidėjusia importo apimtimi. Tokiam importui, kuriam taikomos ir apsaugos priemonės, ir antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, Komisija taiko vadinamąjį „dvigubos taisomosios priemonės“ reglamentą (84). Šiuo reglamentu užtikrinama, kad tais atvejais, kai importas, kuriam taikoma apsaugos priemonė, viršija neapmuitinamą tarifinę kvotą, 25 % nebūtų sumuojami su taikomu antidempingo ir (arba) kompensaciniu muitu siekiant nedaryti prekybai didesnio poveikio, nei pageidautina. Tuo remdamasi Komisija atmetė tvirtinimus dėl dvigubos taisomosios priemonės taikymo.

(144)

Be to, kaip įrodyta 3.1 skirsnyje, remiantis dabartinio apsaugos priemonės tyrimo rezultatais, tariama apsauga, suteikta taikant ES prekybos apsaugos priemones (antidempingo ir kompensacinius muitus), yra nepakankama. Dauguma žalos veiksnių nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo.

(145)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,