|
2018 12 21 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 327/17 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/2035
2018 m. spalio 18 d.
kuriuo nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (1), ypač į jo 11 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (2) siekiama palaipsniui sustabdyti visos ES žvejybos laimikio išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį; |
|
(2) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje numatyta priimti daugiamečius planus, į kuriuos įtraukiamos tam tikrų atitinkamame geografiniame rajone žvejojamų išteklių išsaugojimo priemonės; |
|
(3) |
tokiuose daugiamečiuose planuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir Komisijai pagal juos gali būti suteikti įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti dar išsamesnes tokio įgyvendinimo nuostatas; |
|
(4) |
jei daugiamečio plano nėra, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai įpareigojimą iškrauti laimikį įgyvendinti pagal valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis grindžiamus išmetimo į jūrą mažinimo planus; |
|
(5) |
Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba, tos valstybės narės 2017 m. gegužės 31 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl demersinių išteklių žvejybai Šiaurės jūroje taikomo išmetimo į jūrą mažinimo plano. Remiantis ta bendra rekomendacija, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/45 (3) nustatytas tai žvejybai taikomas 2018 m. išmetimo į jūrą mažinimo planas; |
|
(6) |
2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas. To reglamento 11 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos; |
|
(7) |
pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija 2018 m. gegužės 30 d. pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją dėl išsamių įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo nuostatų; 2018 m. rugpjūčio 30 d. bendra rekomendacija iš dalies pakeista; |
|
(8) |
kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/973, Šiaurės jūra apima ICES 2a ir 3a kvadratus ir 4 parajonį; |
|
(9) |
iš atitinkamų mokslo įstaigų gauta mokslinės informacijos, kurią peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) (4). Atitinkamos priemonės aptartos 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusiame ekspertų grupės susitikime, kuriame dalyvavo 28 valstybių narių ir Komisijos atstovai, o stebėtojo teisėmis – Europos Parlamento atstovai; |
|
(10) |
ŽMTEK nustatė, kad kai kurių rūšių, pvz., jūrinių plekšnių, išteklių atskirų žuvų išgyvenamumas gali nebūti būti toks didelis kaip kitų rūšių išteklių. Tačiau Komisija atsižvelgė į santykinį šios išimties taikymo poveikį visam ištekliui, palyginti su atskiromis žuvimis, ir palygino jį su poreikiu tęsti žvejybos veiklą siekiant surinkti duomenų ir atsižvelgti į ŽMTEK pastabas. Komisija mano, kad tais atvejais, kai santykinė neišgyvenusių į jūrą išmestų žuvų dalis yra palyginti maža, leisti laikinai taikyti išimtis būtų pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti nebūtų įmanoma surinkti duomenų, kurie būtini siekiant tinkamo ir pagrįsto išmetimo į jūrą valdymo, kol visapusiškai įsigalios įpareigojimas iškrauti laimikį; |
|
(11) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2018/45 yra numatytos išgyvenamumu grindžiamos išimtys, kurios remiantis įrodomąja moksline informacija apie į jūrą išmestų žuvų išgyvenamumą yra taikomos ICES 4c kvadrate tralais sužvejotam mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių laimikiui. Ankstesniais metais įvertinęs tą įrodomąją informaciją ŽMTEK padarė išvadą (5), kad jos pakanka. Naujojoje bendroje rekomendacijoje šią išimtį siūloma taikyti toliau. ŽMTEK atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo pateikta jokios naujos informacijos apie jauniklių augimo vietų išsidėstymą (6). Kadangi šiuo metu jauniklių augimo vietų nustatyta nėra, išimtis gali būti įtraukta į šį reglamentą, tačiau valstybės narės turėtų pateikti atitinkamos informacijos, kai tik tos vietos bus nustatytos; |
|
(12) |
į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/45 įtraukta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, kuri remiantis įrodomąja moksline informacija apie išgyvenamumą yra taikoma ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje gaudyklėmis sužvejotam norveginių omarų laimikiui. Ankstesniais metais įvertinęs tą įrodomąją informaciją ŽMTEK padarė išvadą (7), kad jos pakanka. Naujojoje bendroje rekomendacijoje šią išimtį siūloma taikyti toliau. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, ši išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą; |
|
(13) |
į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/45 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma ICES 4 parajonyje tam tikrais žvejybos įrankiais sužvejotam norveginių omarų laimikiui su sąlyga, kad naudotas selektyvumo didinimo įtaisas Netgrid. Ta išimtis buvo taikoma tik žiemos mėnesiais ir tik tam tikruose ICES funkciniuose vienetuose. Naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma toliau taikyti tą išimtį ir į jos taikymo sritį įtraukti ICES 2a ir 3a kvadratus. 2018 m. valstybės narės pateikė atnaujintos įrodomosios mokslinės informacijos apie norveginių omarų, sužvejotų demersiniais tralais, kurių tralo maišo akys yra didesnės nei 80 mm arba yra bent 70 mm ir kuriuose įrengti specialūs selektyvumo didinimo įtaisai, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK, kuris išreiškė susirūpinimą (8) dėl išgyvenamumo vakarinėje Šiaurės jūros pakrantėje, įverčių ir dėl to, ar jie reprezentatyvūs visam rajonui. Tačiau ŽMTEK pažymėjo, kad patvirtinamoji mokslinė informacija paremta patikimu metodu, o stambesnių laivynų atveju naudotas tvirtinimo būdas yra pakankamai pagrįstas. Šiomis aplinkybėmis išimtis gali būti taikoma iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės turėtų pateikti duomenų apie vakarinės Šiaurės jūros pakrantės žvejybą; |
|
(14) |
į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/45 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, kuri remiantis įrodomąja moksline informacija apie išgyvenamumą yra taikoma rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, priegaudai, sužvejotai vykdant žvejybą gaudyklėmis ir venteriais. Ankstesniais metais įvertinęs tą informaciją ŽMTEK padarė išvadą (9), kad turimi duomenys rodo, jog į jūrą išmetamų žuvų mirtingumas greičiausiai nėra didelis, o faktinis šios žvejybos laimikis irgi nėra reikšmingas. Kadangi laimikis nėra didelis ir aplinkybės nėra pasikeitusios, išimtis gali būti įtraukta į šį reglamentą; |
|
(15) |
naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti išgyvenamumu grindžiamą išimtį jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant žvejybą žiauniniais ir sieniniais tinklais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Įrodomoji informacija buvo pateikta ŽMTEK, kuris padarė išvadą (10), kad pateikta didelį išgyvenamumą įrodanti informacija buvo pakankamai pagrįsta. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą; |
|
(16) |
į naująją bendrą rekomendaciją įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant žvejybą jūriniais užmetamaisiais tinklais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMEK, kuris padarė išvadą (11), kad tyrimo apie išgyvenamumą duomenys yra patikimi, tačiau galima būtų pasitelkti papildomų veiksnių išgyvenamumui padidinti, nes jis labai sumažėja, jei jūrinių plekšnių rūšiavimo trukmė yra ilgesnė nei 30 minučių. Todėl ta išimtis galėtų būti įtraukta į šį reglamentą; |
|
(17) |
naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma jūrinių plekšnių laimikiui ir priegaudai, sužvejotiems vykdant plekšniažuvių arba apvaliųjų žuvų žvejybą tralais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje žiemos mėnesiais. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK, kuris padarė išvadą (12), kad, patvirtinamojo tyrimo duomenimis, išgyvenamumas vasaros mėnesiais mažėjo, jei rūšiavimo trukmė buvo ilgesnė nei 60 minučių, taigi nedidelio jūrinių plekšnių išgyvenamumo vasarą duomenys patvirtina, kad išimtis turėtų būti taikoma tik žiemos mėnesiais. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą; |
|
(18) |
naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam sijiniais tralais ICES 4 parajonyje ir ICES 2a kvadrate. Valstybės narės pateikė mokslinės informacijos apie į jūrą išmestų žuvų, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK, kuris padarė išvadą (13), kad į jūrą išmesto tos žvejybos laimikio išgyvenamumą veikia daugybė veiksnių ir jis labai svyruoja. ŽMTEK taip pat išreiškė abejonę, kad atsižvelgiant į santykinai didelį į jūrą išmetamo laimikio kiekį ir santykinai nedidelį išgyvenamumą tikėtina, kad didelis į jūrą išmestų jūrinių plekšnių kiekis neišgyvens. Norint surinkti šiuos duomenis žvejyba turėtų būti tęsiama, taigi, Komisijos nuomone, išimtis turėtų būti taikoma, tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties taikymo pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Esant tokioms aplinkybėms išimtis gali būti taikoma laikinai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės turėtų pateikti: a) parengtas išgyvenamumo didinimo veiksmų gaires, kurias moksliniu požiūriu turi įvertinti ŽMTEK, ir b) metines pažangos ataskaitas ir su išgyvenamumu susijusių programų pakeitimus ar patikslinimus; |
|
(19) |
išsami įrodomoji informacija apie rombinių rajožuvių, sužvejotų bet kuriais žvejybos įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje, išgyvenamumą yra surinkta ne iš visų išimtimi besinaudojančių laivyno segmentų ir jų derinių. Tačiau iš esmės laikoma, kad išgyvenamumas yra didelis (išskyrus kelis atvejus), tik reikia pateikti daugiau informacijos. Norint surinkti šiuos duomenis žvejyba turėtų būti tęsiama ir, Komisijos nuomone, išimtis turėtų būti taikoma, tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti pagrindžiamąją informaciją, o Komisija atlikti peržiūrą. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet iki gegužės 31 d. turėtų pateikti: a) parengtas išgyvenamumo didinimo ir ŽMTEK nustatytų duomenų spragų užpildymo veiksmų gaires, kurias kasmet turi įvertinti ŽMTEK, ir b) metines pažangos ataskaitas ir visus su išgyvenamumu susijusių programų pakeitimus ar patikslinimus; |
|
(20) |
tiriant rombinių rajožuvių išgyvenamumą, nustatyta, kad rajų gegučių (Leucoraja naevus) išgyvenamumas gerokai mažesnis negu kitų rūšių žuvų, o apie tai surinktos mokslinės žinios ne tokios patikimos. Tačiau, jeigu išimtis šiai rūšiai visai nebūtų taikoma, žvejyba ir, savo ruožtu, tolesnis tikslių duomenų rinkimas taptų negalimi. Todėl Komisija mano, kad ši išimtis turėtų būti suteikta tik vieniems metams ir kad skubos tvarka reikėtų parengti naujus tyrimus ir naujas išgyvenamumo didinimo priemones, kurie kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. turėtų būti pateikti įvertinti ŽMTEK; |
|
(21) |
į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/45 įtrauktos de minimis išimtys:
|
|
(22) |
valstybės narės pateikė tų de minimis išimčių taikymą pagrindžiančios įrodomosios informacijos. ŽMTEK (14) peržiūrėjo tą įrodomąją informaciją ir padarė išvadą (15), kad valstybių narių pateiktuose dokumentuose yra pagrįstų argumentų, įrodančių, kad dar labiau didinti selektyvumą būtų sunku arba kad jį padidinus nepageidaujamo laimikio tvarkymas pareikalautų neproporcingų išlaidų. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, tikslinga de minimis išimtis toliau taikyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punktą, atsižvelgiant į procentinę dalį ir atlikus naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomus būtinus pakeitimus; |
|
(23) |
naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma de minimis išimtis:
|
|
(24) |
valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos, naujas de minimis išimtis pagrindžiančios sunkiai padidinamu selektyvumu ir (arba) neproporcingomis nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidomis. Šią įrodomąją informaciją ŽMTEK peržiūrėjo 2018 m. liepos 2–6 d. plenarinėje sesijoje; |
|
(25) |
dėl išimties taikymo paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais ICES 4a ir 4b kvadratuose, ŽMTEK padarė išvadą, kad iš tam tikrų valstybių narių trūksta atitinkamų duomenų. Norint surinkti šiuos duomenis žvejyba turėtų būti tęsiama ir, Komisijos nuomone, išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK; |
|
(26) |
remdamasis valstybių narių pateikta įrodomąja informacija ŽMTEK nusprendė, kad tikslinga nustatyti de minimis išimtis jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam tam tikrais demersiniais tralais ICES 4 parajonyje; |
|
(27) |
ŽMTEK padarė išvadą, kad buvo pateikta pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad reikėtų taikyti de minimis išimtį smėlinių krevečių laimikiui, sužvejotam sijiniais tralais ICES 4b ir 4c kvadratuose. |
|
(28) |
dėl de minimis išimties taikymo paprastųjų molvų laimikiui, sužvejotam tam tikrais demersiniais tralais, kurių akių dydis yra 100–119 mm, ICES 4 parajonyje, ŽMTEK nusprendė, kad sunku aiškiai įvertinti šios žvejybos selektyvumo didinimo poveikį. ŽMTEK pažymėjo, kad iš tam tikrų valstybių narių trūksta atitinkamų duomenų. Tačiau jis pripažino, kad šioje žvejyboje naudojamas žvejybos įrankis jau yra selektyvus ir kad dar labiau padidinus jo selektyvumą žvejyba taptų neekonomiška. Norint surinkti šiuos duomenis žvejyba turėtų būti tęsiama ir, Komisijos nuomone, išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Valstybės narės turėtų pateikti a) duomenis, rodančius, kad atitinkamos žvejybos selektyvumą padidinti labai sunku, ir b) papildomą informaciją apie kitų valstybių narių, kurios taip pat vykdo šią žvejybą, laivynų laimikį ir pačius laivynus. Atitinkamos valstybės narės turėtų papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK; |
|
(29) |
remiantis valstybių narių pateikta įrodomąja informacija ir ŽMTEK išvadomis, de minimis išimtis turėtų būti taikoma paprastųjų molvų laimikiui, sužvejotam tam tikrais demersiniais tralais, kurių akių dydis yra 120 mm arba didesnis, ICES 4 parajonyje; |
|
(30) |
savo išvadose ŽMTEK pažymėjo, kad buvo pateikta išsamios informacijos, pagrindžiančios de minimis išimties taikymą paprastųjų merlangų laimikiui, sužvejotam tam tikrais sijiniais tralais ICES 4 parajonyje. Tačiau jis nurodė paprastųjų merlangų žvejybos selektyvumo didinimo ribas ir pažymėjo, kad de minimis skaičiavimo metodas gali apriboti paprastųjų merlangų žvejybos selektyvumą, nes visas nepageidaujamas paprastųjų merlangų laimikis potencialiai galėtų būti išmestas į jūrą. Tokiomis aplinkybėmis išimtis turėtų būti taikoma stebimam į jūrą išmetamam laimikiui (2 %), o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kasmet kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK; |
|
(31) |
ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie naujas de minimis išimtis paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių laimikiui, sužvejotam demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus naudojančių laivų, ir padarė išvadą, kad informacijos trūksta. Kadangi tai informacijai pateikti reikia tęsti žvejybos veiklą ir rinkti duomenis, individualios išimtys kiekvienai rūšiai turėtų būti taikomos tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl šios išimtys turėtų būti taikomos laikinai iki 2019 m. gruodžio 31 d.; |
|
(32) |
siekiant užtikrinti patikimus į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, valstybės narės tais atvejais, kai de minimis išimties taikymas grindžiamas ribotų duomenų atvejų ir dalinių laivyno duomenų ekstrapoliacija, turėtų užtikrinti, kad būtų teikiami tikslūs ir patikrinami viso laivyno, kuriam taikoma ši de minimis nuostata, duomenys; |
|
(33) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a punktą į išsamias įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatas gali būti įtrauktos to reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės priemonės. Siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį Skagerako sąsiauryje, tikslinga ir toliau taikyti tam tikras technines priemones, dėl kurių 2011 m. (16) ir 2012 m. (17) susitarė Sąjunga ir Norvegija, taip pat leisti naudoti selektyvumo didinimo įtaisą SepNep; |
|
(34) |
naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 5 dalies c punktą ir 18 straipsnio 3 dalį ir Reglamentą (ES) 2018/973, ypač jo 11 straipsnį, todėl gali būti įtrauktos į šį reglamentą; |
|
(35) |
remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu Komisija atsižvelgė tiek į ŽMTEK vertinimą, tiek į būtinybę, kad valstybės narės iki 2019 m. sausio 1 d. užtikrintų visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais išimtys reikalauja tęsti žvejybos veiklą ir toliau rinkti duomenis, kad būtų galima atsižvelgti į ŽMTEK pateiktas pastabas. Komisija mano, kad šiais atvejais leisti išimtis taikyti laikinai būtų pakankamai pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti nebūtų įmanoma surinkti duomenų, kurie būtini siekiant tinkamo ir pagrįsto išmetimo į jūrą valdymo, kol visapusiškai įsigalios įpareigojimas iškrauti laimikį; |
|
(36) |
pagal Reglamento (ES) 2018/973 16 straipsnio 2 dalį Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį. Todėl su išgyvenamumu susijusios įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo išimties ir de minimis išimties poveikį tikslinga pakartotinai įvertinti trečiaisiais šio reglamento taikymo metais; |
|
(37) |
kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal šį reglamentą taikomas 2019–2021 m. Šiaurės jūros (ICES 2a ir 3a kvadratų ir ICES 4 parajonio) Sąjungos vandenyse vykdomai demersinių išteklių žvejybai, kuriai taikomi laimikio limitai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) sekcija Seltra – selektyvumo didinimo įtaisas, kuris yra
|
— |
ne mažesnių kaip 270 mm rombinių akių viršutinė ketursienio tinklo segmento dalis, su likusiu tinklu sujungta santykiu trys 90 mm akys su viena 270 mm akimi, arba ne mažesnių kaip 140 mm kvadratinių akių viršutinė tinklo segmento dalis, |
|
— |
bent 3 m ilgio, |
|
— |
pritvirtintas ne toliau kaip keturi metrai nuo tralo maišo raiščio ir |
|
— |
tokio paties pločio kaip viršutinė tralo dalis (nuo siūlės iki siūlės); |
2) selektyvumo didinimo įtaisas Netgrid – selektyvumo didinimo įtaisas, kuris yra į dvisienį tralą įtaisytas ketursienis segmentas su įstrižu ne mažesnių kaip 200 mm rombinių akių tinklo gabalu, kurio galas išeina į tralo viršuje esančią išėjimo angą;
3) flamandiškoji sekcija– galinis smailėjantis sijinio tralo tinklo segmentas, kurio:
|
— |
galas prijungtas tiesiogiai prie tralo maišo, |
|
— |
viršutinis ir apatinis segmentai yra sudaryti iš ne mažesnių kaip 120 mm akių (matuojant tarp mazgų) tinklinio audinio, |
|
— |
ilgis jį ištempus yra bent 3 m; |
4) tralas SepNep – tralas su kėtoklėmis,
|
— |
pagamintas iš 80–99 +≥ 100 mm dydžio akių tinklo, |
|
— |
prie kurio pritvirtinti keli 80–120 mm dydžio akių tralo maišai, prijungti prie tos pačios pailginamosios dalies; viršutinio tralo maišo akys turi būti ne mažesnės kaip 120 mm ir jame turi būti įtaisyta rūšiuojamoji tinklo dalis, kurios akys ne didesnės kaip 105 mm, ir |
|
— |
kuriame taip pat gali būti įtaisytos selektyvumą užtikrinančios grotelės, kurių strypeliai išdėstyti ne mažesniu kaip 17 mm atstumu ir kurios sukonstruotos taip, kad pro jas galėtų išplaukti smulkūs norveginiai omarai. |
3 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamų išimčių taikymas norveginių omarų laimikiui
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma Šiaurės jūros (ICES 2a ir 3a kvadratų ir ICES 4 parajonio) Sąjungos vandenyse norveginių omarų laimikiui, sužvejotam:
|
a) |
gaudyklėmis (FPO (18)); |
|
b) |
demersiniais tralais (OTB, TBN), kurių:
|
2. Į jūrą išmetamus 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotus norveginius omarus reikia nedelsiant paleisti nepažeistus tame pačiame rajone, kuriame jie buvo sužvejoti.
3. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios 1 dalies b punkte nurodytos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.
4 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas europinių jūrų liežuvių laimikiui
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma ICES 4c kvadrato Sąjungos vandenyse šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus nustatytas jauniklių augimo vietas, mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių laimikiui, sužvejotam naudojant tralus su kėtoklėmis (OTB), kurių tralo maišo akių dydis 80–99 mm.
2. 1 dalyje nurodyta išimtis taikoma tik tiems laivams, kurių ilgis ne didesnis kaip 10 m., o variklio galia ne didesnė kaip 221 kW, žvejojantiems vandenyse, kurių gylis ne didesnis kaip 30 metrų, o valksmo trukmė ne ilgesnė kaip 1 val. 30 min.
3. Į jūrą išmetamus 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotus europinius jūrų liežuvius reikia nedelsiant paleisti.
5 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas visų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, priegaudai, sužvejotai gaudyklėmis ir venteriais
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma ICES 3a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse visų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, laimikiui, sužvejotam gaudyklėmis ir venteriais (FPO, FYK).
2. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas žuvis reikia nedelsiant paleisti žemiau jūros paviršiaus.
6 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas jūrinių plekšnių laimikiui ir priegaudai
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma ICES 3a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse:
|
a) |
jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam tinklais (GNS, GTR, GTN, GEN); |
|
b) |
jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam jūriniais užmetamaisiais tinklais; |
|
c) |
jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais (OTB, PTB), kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm, žvejojant plekšniažuves arba apvaliąsias žuvis žiemos mėnesiais (lapkričio 1 d.–balandžio 30 d.). |
2. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas jūrines plekšnes reikia nedelsiant paleisti.
7 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrinių plekšnių laimikiui
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse didžiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam 80–119 mm dydžio akių sijiniais tralais (BT2).
2. 1 dalyje nurodyta išimtis laikinai taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios tos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.
3. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas jūrines plekšnes reikia nedelsiant paleisti žemiau jūros paviršiaus.
8 straipsnis
Išgyvenamumu grindžiamos išimties taikymas rombinių rajožuvių laimikiui
1. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis taikoma Šiaurės jūros (ICES 2a ir 3a kvadratų ir ICES 4 parajonio) Sąjungos vandenyse rombinių rajožuvių laimikiui, sužvejotam bet kokiais žvejybos įrankiais.
2. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios 1 dalyje nurodytos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.
3. 1 dalyje nustatyta išimtis taikoma rajoms gegutėms iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. pateikia papildomos mokslinės informacijos, pagrindžiančios tos išimties taikymą. Pateiktą mokslinę informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina ŽMTEK.
4. Į jūrą išmetamas 1 dalyje nurodytais atvejais sužvejotas rombines rajožuves reikia nedelsiant paleisti žemiau jūros paviršiaus.
9 straipsnis
De minimis išimtys
Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, pagal to reglamento 15 straipsnio 4 dalies c punktą į jūrą išmesti leidžiama šiuos kiekius:
|
a) |
europinių jūrų liežuvių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių sieninius ir žiauninius tinklus (GN, GNS, GND, GNC, GTN, GTR, GEN, GNF), ICES 2a bei 3a kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių ir viršijančių europinių jūrų liežuvių kiekį, kuris neviršija 3 % bendro metinio šios rūšies laimikio; |
|
b) |
europinių jūrų liežuvių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 80–119 mm akių sijinius tralus (TBB) su įmontuota flamandiškąja sekcija, ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių kiekį, kuris 2019 m. neviršija 6 %, o likusiu laikotarpiu – 5 % bendro metinio šios rūšies laimikio; |
|
c) |
norveginių omarų žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70 mm arba didesnių akių demersinius tralus (OTB, TBN) su selektyvumą pagal rūšis užtikrinančiomis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu, ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, atlantinių menkių, ledjūrio menkių ir europinių jūrinių lydekų suminį kiekį, kuris neviršija 4 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, šiaurinių paprastųjų krevečių, atlantinių menkių, ledjūrio menkių ir europinių jūrinių lydekų laimikio; |
|
d) |
šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 35 mm arba didesnių akių demersinius tralus (OTB) su selektyvumą pagal rūšis užtikrinančiomis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu, ir su neužstojama anga žuvims išplaukti, ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, atlantinių menkių, jūrinių plekšnių, ledjūrio menkių, atlantinių silkių, norveginių menkučių, atlantinių argentinų ir šiaurinių žydrųjų merlangų suminį kiekį, kuris neviršija 5 % bendro metinio norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, atlantinių menkių, ledjūrio menkių, jūrinių plekšnių, šiaurinių paprastųjų krevečių, europinių jūrinių lydekų, norveginių menkučių, atlantinių argentinų, atlantinių silkių ir šiaurinių žydrųjų merlangų laimikio; |
|
e) |
mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70–99 mm akių (TR2) demersinius tralus arba traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, SDN, SSC), ICES 4c kvadrato Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių suminį kiekį, kuris 2019 m. neviršija 6 %, o 2020 ir 2021 m. – 5 % bendro metinio rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, laimikio; didžiausias į jūrą išmesti leidžiamas atlantinių menkių kiekis neturi viršyti 2 % to bendro metinio laimikio; |
|
f) |
mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 70–99 mm akių demersinius tralus arba traukiamuosius tinklus (OTB, OTT, SDN, SSC), ICES 4a ir 4b kvadratų Sąjungos vandenyse atveju:
|
|
g) |
žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 90–119 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, TBN) su įtaisyta sekcija Seltra arba ne mažesnio kaip 120 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, TBN), ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų kiekį, kuris sudaro ne daugiau kaip 2 % bendro metinio norveginių omarų, atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, ledjūrio menkių, europinių jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių ir europinių jūrinių lydekų laimikio; |
|
h) |
norveginių omarų žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 80–99 mm dydžio akių demersinius tralus su įtaisu SepNep, ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrinių plekšnių kiekį, kuris neviršija 3 % bendro metinio ledjūrio menkių, jūrinių plekšnių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, atlantinių menkių, šiaurinių paprastųjų krevečių, europinių jūrų liežuvių ir norveginių omarų laimikio; |
|
i) |
smėlinių krevečių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių sijinius tralus, ICES 4b ir 4c kvadratų Sąjungos vandenyse atveju: tokį visų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, kiekį, kuris 2019 ir 2020 m. neviršija 7 %, o 2021 m. – 6 % bendro metinio visų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, laimikio; |
|
j) |
demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 100–119 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, PTB) paprastosioms molvoms žvejoti, ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju:
|
|
k) |
demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių ne mažesnio kaip 120 mm dydžio akių demersinius tralus (OTB, OTT, PTB) paprastosioms molvoms žvejoti, ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju: tokį mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų molvų kiekį, kuris neviršija 3 % bendro metinio šios rūšies laimikio, sužvejoto vykdant minėtą žvejybą; |
|
l) |
mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos laivų, naudojančių 80–119 mm dydžio akių sijinius tralus, ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse atveju:
|
|
m) |
mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos 80–99 mm dydžio akių demersniais tralais (OTB, OTT, PTB, TBB), ICES 4 parajonyje atveju:
|
|
n) |
mišriosios demersinių išteklių žvejybos, vykdomos 80–99 mm dydžio akių demersiniais tralais (OTB, OTT, PTB, TBB), ICES 4 parajonyje atveju:
|
10 straipsnis
Skagerako sąsiauryje taikytinos specialios techninės priemonės
1. Skagerako sąsiauryje draudžiama laive turėti arba naudoti tralus, jūrinius užmetamuosius tinklus, sijinius tralus ar panašius velkamuosius tinklus, kurių akių dydis mažesnis nei 120 mm.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, gali būti naudojami šie tralai:
|
a) |
tralai, kurių maišo akys ne mažesnės kaip 90 mm, su sąlyga, kad juose įtaisyta sekcija Seltra arba rūšiuojamosios grotelės, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu; |
|
b) |
tralai, kurių maišo akys (kvadratinės) ne mažesnės kaip 70 mm, su įtaisyta sekcija Seltra arba rūšiuojamosiomis grotelėmis, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 35 mm atstumu; |
|
c) |
tralai, kurių akių dydis yra mažesnis nei 70 mm, žvejojant pelagines arba pramoninėms reikmėms naudojamas žuvis, su sąlyga, kad daugiau kaip 80 % sužvejotų žuvų sudaro vienos arba kelių pelaginių arba pramoninėms reikmėms naudojamų rūšių žuvys; |
|
d) |
tralai, kurių maišo akys ne mažesnės kaip 35 mm, žvejojant šiaurines paprastąsias krevetes, su sąlyga, kad trale įtaisytos rūšiuojamosios grotelės, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu. |
3. Pagal 2 dalies d punktą žvejojant šiaurines paprastąsias krevetes gali būti naudojamas žuvų sulaikymo įtaisas su sąlyga, kad yra nustatytos priegaudą apimančios atitinkamos žvejybos galimybės ir kad tas žuvų sulaikymo įtaisas:
|
a) |
turi viršutinę sekciją, kurios akys kvadratinės ir ne mažesnės kaip 120 mm; |
|
b) |
yra ne trumpesnis kaip 3 m ir |
|
c) |
yra bent tokio paties pločio kaip rūšiuojamosios grotelės. |
11 straipsnis
SepNep
Pagal Reglamento (ES) 2018/973 9 straipsnio 1 dalies a punktą leidžiama naudoti tinklus SepNep.
12 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 18 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 179, 2018 7 16, p. 1.
(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(3) 2017 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/45, kuriuo nustatomas 2018 m. tam tikrai demersinei žvejybai Šiaurės jūroje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 7, 2018 1 12, p. 6).
(4) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(5) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf
(6) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(7) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf
(8) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(9) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1780485/STECF+PLEN+17-02.pdf
(10) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(11) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(12) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(13) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(14) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/1099561/STECF+PLEN+15-02.pdf
(15) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf
(16) Norvegijos ir Europos Sąjungos žvejybos srities atstovų konsultacijų dėl žvejybos reguliavimo Skagerako ir Kategato sąsiauriuose 2012 m. suderintas protokolas.
(17) 2012 m. liepos 4 d. Europos Sąjungos ir Norvegijos žvejybos srities atstovų konsultacijų dėl išmetimo į jūrą draudimo ir kontrolės priemonių įgyvendinimo Skagerako sąsiaurio rajone suderintas protokolas.
(18) Šiame reglamente naudojami žvejybos įrankių kodai yra nustatyti 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1), XI priede. Lentelėje naudojami laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 10 metrų, žvejybos įrankių kodai yra nustatyti FAO žvejybos įrankių klasifikavimo sistemoje.