(1)

vėl vykstantys intensyvūs karo veiksmai, kuriuos sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, neigiamai veikia Sąjungos ir valstybių narių saugumą, todėl reikia gerokai padidinti valstybių narių gebėjimą stiprinti savo gynybos pajėgumus. Dėl ilgam laikui pablogėjusios regioninės ir pasaulinės saugumo padėties reikia iš esmės keisti mastą ir greitį, kuriuo Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB) gali plėtoti ir sukurti visą karinių pajėgumų spektrą;

(2)

2022 m. kovo 11 d. Versalyje susitikę Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus. Jie susitarė didinti savo išlaidas gynybai, stiprinti bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus ir gynybos pajėgumų bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, šalinti trūkumus, skatinti inovacijas ir stiprinti bei plėtoti Europos gynybos pramonę;

(3)

2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, kuriame pabrėžiama, kad Sąjungos gynybos srityje esama finansinių, pramoninių ir pajėgumų spragų;

(4)

savo 2023 m. gruodžio 14–15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba, apsvarsčiusi darbą, atliktą įgyvendinant 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją bei 2022 m. kovo 21 d. Tarybos patvirtintą Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, pabrėžė, kad reikia nuveikti daugiau, kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai padidinti gynybos parengtį. Norint pasiekti tokią parengtį ir apginti Sąjungą, būtina stipri, atspari, novatoriška ir konkurencinga Europos gynybos pramonė;

(5)

2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2023/1525 (5), kuriuo siekiama skubiai remti Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingoms viešųjų pirkimų procedūroms, spręsti gamybos pajėgumų trūkumo problemą ir skatinti investicijas. 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2023/2418 (6), kuriuo siekiama remti valstybių narių bendradarbiavimą viešųjų pirkimų etape, kad taikant bendradarbiaujamuosius metodus būtų pašalinti skubiausiai šalintini ir svarbiausi trūkumai, visų pirma trūkumai, atsiradę reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;

(6)

reglamentai (ES) 2023/1525 ir (ES) 2023/2418 buvo sumanyti kaip skubaus reagavimo ir trumpalaikės programos, kurios baigia galioti atitinkamai 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. gruodžio 31 d.;

(7)

šis reglamentas turėtų būti grindžiamas reglamentais (ES) 2023/1525 ir (ES) 2023/2418 ir jame jų logika turėtų būti toliau taikoma laikantis labiau ilgalaikės ir struktūrinės perspektyvos, tuo tikslu 2025–2027 m. laikotarpiu nuolat ir laiku teikiant nuspėjamą finansinę paramą siekiant stiprinti EGTPB konkurencingumą, gebėjimą reaguoti ir pajėgumą, kad būtų užtikrintas gynybos produktų prieinamumas ir tiekimas. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį, būtina išplėsti tą Sąjungos paramą siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą viešųjų pirkimų tvarka įsigyjant įvairesnio pobūdžio gynybos įrangos;

(8)

2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė suteikti šalies kandidatės statusą Ukrainai, kuri išreiškė tvirtą valią susieti atstatymo veiksmus su reformomis, vykdytinomis siekiant narystės Europos Sąjungoje. 2023 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir paskelbė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės tebėra pasiryžusios ilguoju laikotarpiu kartu su partneriais prisidėti prie saugumo įsipareigojimų Ukrainai – tai padės jai gintis, priešintis destabilizavimo pastangoms ir atgrasyti nuo agresijos veiksmų ateityje. Tvirta parama Ukrainai yra vienas iš svarbiausių Sąjungos prioritetų ir tinkamas atsakas į tvirtą Sąjungos politinį įsipareigojimą remti Ukrainą tol, kol reikės;

(9)

Rusijos agresijos karo padaryta žala Ukrainos ekonomikai, visuomenei ir infrastruktūrai, visų pirma žala, padaryta Ukrainos gynybos technologinei ir pramoninei bazei (toliau – Ukrainos GTPB), reiškia, kad Ukrainos GTPB atkurti reikia visapusiškos paramos. Tokia parama labai svarbi siekiant suteikti Ukrainai pajėgumą išlaikyti esmines valstybės funkcijas, taip prisidedant prie greito šalies atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo, Ukrainos GTPB integravimosi į EGTPB, ir prie Ukrainos GTPB pritaikymo, kad ji atitiktų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) standartus ir kitus aktualius standartus. Stipri Ukrainos GTPB yra labai svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą ir ją atstatyti;

(10)

Sąjunga turėtų finansiškai remti veiksmus, kuriais remiamas Ukrainos GTPB stiprinimas. Visų pirma, paramos Ukrainai priemone pagal šį reglamentą valstybėms narėms turėtų būti suteikta paskatų bendradarbiauti su Ukraina ir Ukrainos GTPB siekiant didinti Ukrainos gynybos produktų gamybos pajėgumus ir skatinti bendradarbiaujamuosius gynybos produktų viešuosius pirkimus iš Ukrainos GTPB. Ta parama papildo paramą, teikiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/792 (7) nustatytą Ukrainos priemonę, ir karinę pagalbą, Ukrainai teikiamą pagal Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/509 (8) nustatytą Europos taikos priemonę ir valstybių narių dvišalės pagalbos pagrindu. Ji taip pat dera su nuolatine ir tvirta Sąjungos parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;

(11)

Rusija turi būti laikoma visiškai atsakinga už didžiulę žalą, padarytą dėl jos agresijos karo prieš Ukrainą, kuris yra akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas, ir ją atlyginti. Sąjunga ir jos valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su kitais tarptautiniais partneriais, turėtų toliau siekti to tikslo, laikydamosi Sąjungos ir tarptautinės teisės, atsižvelgdamos į tai, kad Rusija šiurkščiai pažeidė Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti jėgą ir valstybės atsakomybės už tarptautiniu mastu vykdomus neteisėtus veiksmus principą, įskaitant pareigą atlyginti finansiškai įvertinamą žalą. Koordinuojant veiksmus su tarptautiniais partneriais buvo padaryta pažanga sprendžiant, kaip privačių subjektų turimos ypatingosios pajamos, tiesiogiai gaunamos iš Rusijos valstybės turto imobilizavimo, galėtų būti nukreiptos Ukrainai, įskaitant Ukrainos GTPB, remti, laikantis taikytinų sutartinių įsipareigojimų ir Sąjungos bei tarptautinės teisės. Papildomos paramos šaltinis galėtų būti Sąjungai perduoti centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ypatingųjų grynųjų pinigų likučiai, susidarantys dėl nenumatytų ir ypatingųjų pajamų, gaunamų iš Rusijos valstybės turto imobilizavimo ar bet kokių kitų atitinkamų Sąjungos ribojamųjų priemonių;

(12)

G7 vadovams tvirtai įsipareigojus padėti Ukrainai patenkinti savo neatidėliotinus trumpojo laikotarpio finansavimo poreikius ir remti jos ilgojo laikotarpio atsigavimo ir atstatymo prioritetus, 2024 m. spalio 28 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2024/2773 (9), kuriuo sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas ir Ukrainai suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba. Reglamente (ES) 2024/2773 nustatyta, kad į susitarimo memorandumą dėl politikos sąlygų, su kuriomis susiejama ta makrofinansinė pagalba, įtraukiamas įsipareigojimas skatinti bendradarbiavimą su Sąjunga Ukrainos gynybos pramonės atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo srityje, laikantis Sąjungos programų, kuriomis siekiama atkurti, atstatyti ir modernizuoti Ukrainos GTPB ir kitų atitinkamų Sąjungos programų tikslų;

(13)

su Ukraina turėtų būti sudarytas finansavimo susitarimas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) 114 straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima įgyvendinti šiame reglamente nustatytus veiksmus, susijusius su Ukraina arba su Ukrainoje įsisteigusiais teisės subjektais, gaunančiais Sąjungos finansavimą. Finansavimo susitarimu su Ukraina kartu su sutartimis ir susitarimais, pasirašytais su Ukrainoje įsisteigusiais teisės subjektais, gaunančiais Sąjungos lėšas, turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento 129 straipsnyje nustatytų pareigų;

(14)

siekiant finansuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsniu grindžiamus veiksmus, kurių tikslas – stiprinti EGTPB konkurencingumą ir parengtį, ir SESV 212 straipsniu grindžiamus veiksmus, kurių tikslas – prisidėti prie Ukrainos GTPB atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo, atsižvelgiant į galimą būsimą jos integravimąsi į EGTPB, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta Europos gynybos pramonės programa (toliau – Programa), kurioje būtų nustatytos Sąjungos finansinės paramos teikimo pagal SESV 173 straipsnį sąlygos, ir paramos Ukrainai priemonė, kurioje būtų nustatytos specialiosios Sąjungos finansinės paramos teikimo pagal SESV 212 straipsnį sąlygos;

(15)

Programa turėtų derėti su gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (toliau – BUSP), valstybių narių bendradarbiavimu nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (toliau – PESCO), nustatyto Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/2315 (11), kontekste, Europos gynybos agentūros (EGA) iniciatyvomis bei projektais ir Sąjungos civiline ir karine pagalba Ukrainai. Programa turėtų būti deramai atsižvelgiama į atitinkamą NATO ir kitų partnerių veiklą, kai tokia veikla atitinka Sąjungos saugumo ir gynybos interesus;

(16)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas 2025–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kurį Europos Parlamentas ir Taryba metinės biudžeto sudarymo procedūros metu laikytų svarbiausia orientacine suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (12), 18 punkte. Tikslinga leisti Programai ir paramos Ukrainai priemonei skirti papildomų finansinių išteklių, be kita ko, valstybių narių papildomais įnašais;

(17)

2020 m. liepos mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) sektorių programų trukmė paprastai turėtų būti suderinta su 2021–2027 m. DFP laikotarpiu. Pasibaigus 2021–2027 m. DFP, Sąjungos finansavimas sektorių programoms priklausys nuo derybų dėl kitos DFP, taikytinos nuo 2028 m., rezultatų;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (13) 73 straipsnio 4 dalyje numatytomis galimybėmis galima naudotis, jei projektas atitinka tame reglamente nustatytas taisykles ir Europos regioninės plėtros fondo bei „Europos socialinio fondo +“ taikymo sritį, kaip nustatyta atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2021/1058 (14) ir (ES) 2021/1057 (15). Tai visų pirma galėtų būti taikoma tais atvejais, kai gaminant atitinkamus gynybos produktus susiduriama su specifiniu rinkos nepakankamumu arba neoptimalia investavimo aplinka valstybių narių teritorijose, visų pirma pažeidžiamose ir atokiose vietovėse, ir tokie ištekliai padeda siekti programos, iš kurios jie perkeliami, tikslų. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnį Komisija turi įvertinti valstybės narės pateiktas iš dalies pakeistas nacionalines programas ir per du mėnesius po iš dalies pakeistos programos pateikimo pateikti pastabas;

(19)

kadangi reikia, kad į konkurencingumą, gebėjimą reaguoti bei EGTPB gebėjimą užtikrinti savalaikį gynybos produktų prieinamumą ir tiekimą, taip pat į Ukrainos GTPB atkūrimą, atstatymą ir modernizavimą būtų investuojama geriau ir kartu, valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ir kitos trečiosios šalys turėtų galėti prisidėti prie Programos ir paramos Ukrainai priemonės įgyvendinimo. Tokie įnašai turėtų būti įgyvendinami laikantis tų pačių taisyklių ir sąlygų ir turėtų būti laikomi išorės asignuotosiomis pajamomis, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punkte, ir turėtų būti nurodyti metinėje biudžeto procedūroje laikantis Finansinio reglamento. Valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiai nuspręsti, kaip paskirstyti Programai arba paramos Ukrainai priemonei skirtas sumas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti leisti naudotis tomis lėšomis visiems subjektams, atitinkantiems finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus, kad jos būtų naudingos tik atitinkamoms valstybėms narėms arba papildomai naudingos kitoms valstybėms narėms arba, kai aktualu, Ukrainai. Tas lankstumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingiausią išteklių naudojimą, kad būtų galima skirti finansavimą ten, kur jo labiausiai reikia.

(20)

valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti Reglamentu (ES) 2021/1060 suteikiamu lankstumu įgyvendindamos joms pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus asignavimus. Todėl turėtų būti įmanoma perkelti tam tikro lygio finansavimą iš pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtų asignavimų į Programą ar paramos Ukrainai priemonę ir atvirkščiai, laikantis Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytų sąlygų. Turėtų būti įmanoma išteklius, kurie iki 2028 m. pabaigos lieka nepaskirti, atitinkamos valstybės narės prašymu grąžinti į vieną ar daugiau atitinkamų šaltinių programų, laikantis Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytų sąlygų;

(21)

pagal Programą siekiamais tikslais didinti EGTPB konkurencingumą ir parengtį inicijuojant ir spartinant pramonės pritaikymą prie struktūrinių pokyčių, kuriuos lemia kintanti saugumo aplinka, be kita ko, siekiant užtikrinti gynybos produktų tiekimo saugumą visoje Sąjungoje, gali būti prisidedama prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241 (16). Todėl turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiamus valstybių narių įnašus būtų galima naudoti pramonės stiprinimo veiksmams pagal šį reglamentą remti. Šia galimybe turėtų būti naudojamasi tiek, kiek ji padeda siekti Reglamento (ES) 2021/241 4 straipsnyje nustatytų tikslų. Siekiant užtikrinti, kad reformos ir investicijos, kurių imtasi pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, būtų įgyvendinamos tvariai, labai svarbu taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (17) 17 straipsnyje. Visų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiamų priemonių turi būti imamasi laikantis taikytinos Sąjungos ir nacionalinės aplinkos acquis, visų pirma susijusios su poveikio aplinkai vertinimu ir gamtos apsauga. Tuo pat metu kai kurie galutiniai gynybos produktai dėl savo pobūdžio gali tiesiogiai ar netiesiogiai kenkti aplinkai. Todėl taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą valstybių narių įnašams, kuriais remiami su tais produktais susiję pramonės stiprinimo veiksmai, gali būti neįmanoma. Be to, gali būti tikslinga reikšmingos žalos nedarymo principo netaikyti tais atvejais, kai remiami pramonės stiprinimo veiksmai yra susiję su gynybos produktais arba komponentais ar žaliavomis, skirtais arba naudojamais vien tik gynybos produktams gaminti. Iš tiesų, Sąjunga susidūrė su itin staigiu savo saugumo padėties pablogėjimu, dėl kurio padidėjo grėsmės Sąjungai lygis. Todėl reikia daryti neatidėliotinas ir didžiules investicijas į EGTPB atsparumą bei jos masto didinimą ir juos remti, kad būtų sustiprintas jos gebėjimas pasirengti būsimoms tiekimo krizėms ir užtikrinti savalaikį gynybos produktų prieinamumą ir tiekimą visoje Sąjungoje. Esant dabartinei situacijai, tai yra viršesnis visuomenės saugumo tikslas, turintis pirmenybę kitų motyvų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis būtina užkirsti kelią bet kokiems sutrikimams gynybos tiekimo grandinėse, visų pirma sudarant sąlygas tam, kad su gynybos produktais, komponentais ir žaliavomis susiję pramonės stiprinimo veiksmai, kai tikslinga, galėtų būti remiami be apribojimų, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu. Todėl tais atvejais, kai valstybės narės naudoja savo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiamą savanorišką įnašą pramonės stiprinimo veiksmams pagal šį reglamentą, tiems veiksmams neturėtų būti taikomas reikšmingos žalos nedarymo principas, jeigu atitinkama valstybė narė susitarime dėl įnašo su Komisija pagrindžia, jog neįmanoma arba netikslinga užtikrinti, kad tokios rūšies veikla, kurią ketinama remti pagal šį reglamentą, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą;

(22)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, turėtų galėti dalyvauti Programoje kaip asocijuotosios valstybės, bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (18), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos remiantis pagal tą susitarimą priimtu sprendimu;

(23)

kadangi šio reglamento tikslas yra didinti Sąjungos ir Ukrainos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą ir, siekiant užtikrinti gyvybinių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, pasinaudoti pagal Programą ir pagal paramos Ukrainai priemonę teikiama Sąjungos finansine parama, tokios finansinės paramos gavėjai turėtų būti teisės subjektai, kurie yra įsisteigę ir savo vykdomojo valdymo struktūras turi Sąjungoje, asocijuotosiose valstybėse arba Ukrainoje ir kurie veiksmo vykdymo tikslais naudoja valstybės narės, asocijuotosios valstybės arba Ukrainos teritorijoje esančią infrastruktūrą, objektus, turtą ir išteklius. Be to, tokios finansinės paramos gavėjai neturėtų būti kontroliuojami neasocijuotosios trečiosios valstybės, išskyrus Ukrainą, arba kitos trečiosios valstybės subjekto. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų. Kai tokios finansinės paramos gavėjos bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų tikslu yra valstybės narės, asocijuotosios valstybės arba Ukraina, viešųjų pirkimų sutarčių rangovams ir subrangovams turėtų būti taikomi lygiaverčiai kriterijai, siekiant užtikrinti, kad jiems būtų taikomos tos pačios sąlygos, kartu atsižvelgiant į tai, kad tie rangovai ir subrangovai nėra Sąjungos lėšų gavėjai;

(24)

tinkamumo kriterijais turėtų būti atsižvelgiama į esamas tiekimo grandines ir bendradarbiavimą pramonės srityje su neasocijuotosiomis trečiosiomis valstybėmis, išskyrus Ukrainą, ir turėtų būti sudarytos sąlygos įvykdyti pajėgumų reikalavimus. Todėl bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja vienas subrangovas, kuriam skiriama 15–35 % sutarties vertės ir kuris nėra įsisteigęs arba neturi savo vykdomojo valdymo struktūrų Sąjungoje, asocijuotojoje valstybėje arba, kai aktualu, Ukrainoje, tam tikromis sąlygomis turėtų atitikti finansavimo pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę reikalavimus;

(25)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima nukrypti nuo principo, kad pagal šią Programą remiamame veiksme dalyvaujantys teisės subjektai naudotų valstybės narės ar asocijuotosios valstybės teritorijoje esančią infrastruktūrą, objektus, turtą ir išteklius ir kad jie nebūtų kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje arba asocijuotojoje valstybėje įsisteigęs teisės subjektas, naudojantis už valstybės narės ar asocijuotosios valstybės teritorijos ribų esančią infrastruktūrą, objektus, turtą ar išteklius arba kontroliuojamas neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto, turėtų galėti dalyvauti kaip lėšų gavėjas, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, įskaitant gerų kaimyninių santykių principo laikymąsi, kaip nustatyta BUSP pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį, be kita ko, susijusiais su EGTPB stiprinimu. Panašios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti numatytos dėl veiksmų, remiamų pagal paramos Ukrainai priemonę, kad būtų galima naudotis už valstybės narės arba Ukrainos teritorijos ribų esančia infrastruktūra, objektais, turtu ar ištekliais ir kad galėtų dalyvauti Sąjungoje įsisteigę ir trečiosios valstybės, išskyrus Ukrainą, arba kitos trečiosios valstybės subjekto kontroliuojami teisės subjektai;

(26)

Sąjungoje arba asocijuotojoje valstybėje įsisteigę ir neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto kontroliuojami teisės subjektai turėtų atitikti reikalavimus būti lėšų gavėjais, jei prieš priimant sprendimą skirti Sąjungos finansavimą Komisijai pateikiamos ir įvertinamos garantijos, patvirtintos pagal valstybės narės arba asocijuotosios valstybės, kurioje jie yra įsisteigę, nacionalines procedūras. Tokios garantijos turėtų būti suteikiamos tik tuo atveju, jei visu veiksmo vykdymo laikotarpiu įvykdomos ir tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta BUSP pagal ES sutarties V antraštinę dalį. Komisija turėtų informuoti valstybes nares, posėdžiaujančias kaip komitetas, apie teisės subjektus, kurie po tokio įvertinimo laikomi atitinkančiais reikalavimus. Informacija, susijusi su vėlesniu tinkamumo finansuoti vertinimu, atliekamu dėl, inter alia, pranešimo apie nuosavybės pasikeitimą įgyvendinimo metu, taip pat bus perduodama valstybėms narėms, posėdžiaujančioms kaip komitetas, siekiant užtikrinti, kad būtų skaidriai stebima, ar nuolat laikomasi tinkamumo sąlygų. Neasocijuotųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų kontroliuojamų subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti šio reglamento tikslams. Paramos Ukrainai priemonės tikslais tokios taisyklės dėl tinkamumo turėtų būti taikomos teisės subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ir kontroliuojamiems neasocijuotosios trečiosios valstybės, kuri nėra Ukraina, arba kitos trečiosios valstybės subjekto;

(27)

siekiant padidinti EGTPB konkurencingumą, skatinti Ukrainos GTPB atkūrimą, atstatymą ir modernizavimą ir užtikrinti, kad gynybos produktai iš tų gynybos technologinių ir pramoninių bazių būtų prieinami ir tiekiami laiku, svarbu nustatyti minimalius reikalavimus dėl Sąjungoje ir asocijuotosiose valstybėse arba, kai aktualu, Ukrainoje sukuriamos vertės. Tai padidins Sąjungos paramos pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę veiksmingumą. Todėl Sąjungos finansavimu pagal Programą arba paramos Ukrainai priemonę remiamų veiksmų atveju komponentų, kurių kilmės šalis yra ne Sąjunga ir asocijuotosios valstybės arba, kai aktualu, Ukraina, kaina turėtų neviršyti 35 % numatomos galutinio produkto arba produkto, kurio gamybos pajėgumų didinimas remiamas Sąjungos finansavimu, komponentų kainos. Tikslai, kurių siekiama pagal šį reglamentą, bus pasiekti dar veiksmingiau, jei tų komponentų kaina bus mažesnė už tą 35 % ribą. Sąjungos lėšų gavėjai raginami siekti palaipsniui mažinti tą procentinę dalį naujuose produktuose. Žaliavos komponentais nelaikomos;

(28)

atsižvelgiant į poreikį apsaugoti valstybių narių ginkluotųjų pajėgų operatyvinius pajėgumus ir užtikrinti jų gebėjimą naudoti gynybos produktus, kuriuos apima pagal Programą vykdomas veiksmas, be trečiųjų valstybių nustatytų apribojimų, būtina nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su galimybe nuspręsti dėl tokių gynybos produktų koncepcijos nustatymo, pritaikymo ir raidos. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams arba, kai aktualu, rangovui arba rangovų konsorciumui neturėtų būti taikomi neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų nustatyti teisiniai ar sutartiniai apribojimai, darantys poveikį jų galimybei nuspręsti dėl gynybos produktų koncepcijos nustatymo, pritaikymo ir raidos, be kita ko, dėl komponentų, kuriems taikomi neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų nustatyti apribojimai, pakeitimo arba pašalinimo. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, išimties tvarka ir laikinai turėtų būti numatyta konkreti tikslinė nukrypti nuo to reikalavimo leidžianti nuostata dėl šaudmenų ir raketų gamybos pramonės pajėgumų didinimo. Pagal tokią nukrypti leidžiančia nuostatą turėtų būti suteikta galimybė Sąjungos lėšų gavėjams arba atitinkamoms atitinkamų valstybių narių valdžios institucijoms pateikti Komisijai teisiškai privalomą atitinkamos neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto įsipareigojimą, kad tiems gavėjams bus suteikta ta galimybė nuspręsti. Gavėjai turėtų imtis visų priemonių užtikrinti, kad tas įsipareigojimas būtų įgyvendintas. Jei gavėjai, nepaisant jų pastangų, negali gauti tokios galimybės nuspręsti, bus imamasi taisomųjų priemonių pagal Finansinį reglamentą, visų pirma jo 132 straipsnį;

(29)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, kūrimas ar gamyba yra draudžiami pagal taikomą tarptautinę teisę, neturėtų atitikti finansavimo pagal Programą ar pagal paramos Ukrainai priemonę reikalavimų;

(30)

finansinė parama pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę turėtų būti teikiama, laikantis Finansinio reglamento, veiksmams, kuriais prisidedama prie EGTPB konkurencingumo, gebėjimo reaguoti ir pajėgumo stiprinimo arba Ukrainos GTPB atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo, kad būtų užtikrintas savalaikis gynybos produktų prieinamumas ir tiekimas, pavyzdžiui, teisės subjektų bendradarbiavimui vykdant bendradarbiaujamuosius gynybos produktų viešuosius pirkimus, ir veiksmams, kuriais siekiama paspartinti prisitaikymą prie gynybos produktų, komponentų ir atitinkamų žaliavų gamybos pajėgumų struktūrinių pokyčių. Tai galėtų apimti gynybos produktų rezervavimo koordinavimą pramonėje, gynybos produktų gamyboje dalyvaujančių įmonių galimybes gauti finansavimą, gamybos pajėgumų rezervavimą (nuolatinės parengties infrastruktūrą) arba nebetinkamų produktų atnaujinimo pramoninius procesus, esamų tos srities gamybos pajėgumų plėtrą, optimizavimą, modernizavimą, atnaujinimą ar paskirties keitimą arba naujų gamybos pajėgumų sukūrimą. Be to, tai galėtų apimti keletą papildomų rėmimo veiksmų, atitinkančių šio reglamento tikslus, pavyzdžiui, darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ar kvalifikacijos kėlimą;

(31)

atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, visų pirma į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, norint apsaugoti gyvybinius Sąjungos saugumo interesus, reikia priimti specialias gynybos produktų viešųjų pirkimų priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti EGTPB konkurencingumą ir užtikrinti savalaikį iš EGTPB įsigyjamų gynybos produktų prieinamumą ir tiekimą visoje Sąjungoje. Kad būtų apsaugoti gyvybiniai Sąjungos saugumo interesai, tose priemonėse taip pat turėtų dalyvauti Ukraina ir šalys, kurios yra Europos Ekonominės erdvės narės, ne tik dėl jų geografinės padėties ir dėl to, kad Ukraina tiesiogiai susiduria su tebesitęsiančiu Rusijos agresijos karu, bet ir dėl jų glaudžios partnerystės su Sąjunga viešųjų pirkimų srityje, kaip nurodyta visų pirma Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarime (19) ir Europos ekonominės erdvės susitarime;

(32)

kadangi svarbu sumažinti bet kokį rinkos iškraipymą, Komisija turėtų turėti galimybę susigrąžinti pelną, gautą iš sėkmingų pramonės stiprinimo veiksmų, remiamų iš Sąjungos biudžeto, vadovaujantis proporcingumo principu. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 195 straipsnio 2 dalies, susigrąžinant tokį pelną turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į visas gautas pajamas, įskaitant pajamas, gautas ne tik dėl pačios Sąjungos paramos, bet ir dėl valstybių narių, Ukrainos ir trečiųjų valstybių paramos veiksmui. Susigrąžintas pelnas turėtų būti pakartotinai panaudojamas, kad padėtų pasiekti šio reglamento tikslus;

(33)

gynybos pramonės sektorius veikia ne pagal įprastas taisykles ir verslo modelius, kurie galioja labiau tradicinėse rinkose. Paklausa kyla beveik išimtinai iš valstybių, kurios kontroliuoja ir visą su gynyba susijusių produktų bei technologijų įsigijimą, įskaitant eksportą. Todėl gynybos pramonė didelių savo lėšomis finansuojamų pramonės investicijų nevykdo ir tai daro tik gavusi patvirtintų užsakymų. Be to, dėl rizikos, kurią rinkos dalyviai sieja su tokiomis investicijomis, ji susiduria su nuolatinėmis kliūtimis gauti finansavimą, įskaitant bendrą finansavimą, visų pirma privatųjį investicijų finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad būtina didinti investicijas į Sąjungos gynybos sektorių, viešųjų investicijų pritraukimas į tą sektorių yra gyvybiškai svarbus. Tai visų pirma galioja rėmimo veiksmams, kurie naudingi EGTPB platesne prasme, pavyzdžiui, todėl, kad jais sudaromos galimybės ir sukuriamos palankesnės sąlygos vykdyti kitus šiame reglamente nustatytus veiksmus, – taigi jie veikia kaip daugikliai, galintys turėti didelį sverto poveikį. Kadangi kitokiu atveju rėmimo veiksmai nebūtų vykdomi, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 1 dalies, atrodo pagrįsta, kad rėmimo veiksmų atveju Sąjungos finansinė parama pagal Programą padengtų iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų;

(34)

kadangi įvairių rūšių veiksmai papildo vienas kitą ir yra būtini siekiant kompensuoti bendradarbiavimo sudėtingumą ir mažinti pramonės investicijų riziką tuo tikslu teikiant Sąjungos finansinę paramą, kad gynybos pramonė galėtų greičiau prisitaikyti prie vykstančių struktūrinių rinkos pokyčių, atrodo pagrįsta, kad reikšminga suma, sudaranti bent 15 % Programai skirto finansinio paketo, būtų rezervuota bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmams ir bent 30 % to paketo būtų rezervuota pramonės stiprinimo veiksmams. Sąjungos parama pramonės stiprinimo veiksmams turėtų padengti iki 35 % tinkamų finansuoti išlaidų, kad lėšų gavėjai galėtų kuo greičiau įgyvendinti veiksmus, sumažinti savo investicijų riziką ir taip paspartinti atitinkamų gynybos produktų prieinamumą;

(35)

kalbant apie veiksmus pagal paramos Ukrainai priemonę, Sąjungos parama pramonės stiprinimui ir rėmimo veikla, kurioje dalyvauja Ukrainoje įsisteigę teisės subjektai, turėtų būti galima padengti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, kad būtų atsižvelgta į didesnį Ukrainos gynybos pramonės padėties sudėtingumą ir jos aplinką, be kita ko, įskaitant poreikį laikytis NATO ir kitų atitinkamų standartų, taip pat į didesnę riziką, susijusią su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, atsižvelgiant į poreikį pramonės pajėgumus atkurti ir modernizuoti atspariai;

(36)

kad būtų sukurtas reikiamas skatinamasis poveikis, bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmai pagal šį reglamentą turėtų būti finansuojami dotacijomis, kurios būtų teikiamos su išlaidomis nesusijusio finansavimo forma ir būtų grindžiamos pasiektais rezultatais, vertinamais pagal bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų proceso darbo paketus, tarpines reikšmes ar siektinas reikšmes;

(37)

Sąjungos pagal Programą teikiamas finansinis įnašas bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmams, teikiamas kaip paskata bendradarbiauti, turėtų neviršyti 15 % bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties numatomos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai su Ukraina yra sudėtingesnio pobūdžio, Sąjungos finansinis įnašas pagal paramos Ukrainai priemonę turėtų neviršyti 25 % bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties numatomos vertės;

(38)

kai tenkinamos specialiosios su Programos tikslais susijusios sąlygos, Sąjungos finansinio įnašo bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmams viršutinė riba turėtų būti padidinama iki 25 % bendradarbiaujamojo viešojo pirkimo sutarties numatomos vertės, siekiant kompensuoti ypatingus sudėtingumus, susijusius su tvirtesniu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu Sąjungoje ir bendradarbiavimu Europos ginkluotės programos struktūros (toliau – SEAP) kontekste. Pagrindžiant didesnę finansavimo normą, kai veiksmu remiami bendradarbiaujamieji galutinių produktų, kuriems netaikomi apribojimai, viešieji pirkimai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į poreikį laipsniškai mažinti strategines priklausomybes. Be to, atsižvelgiant į ypatingą saugumo padėtį Ukrainoje ir Moldovoje dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, taip pat tikslinga numatyti tokią didesnę finansavimo normą tais atvejais, kai remiamo veiksmo rezultatas yra vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus įsigyjami papildomi toms dviem šalims skirti gynybos produktų kiekiai. Dar daugiau, dėl geopolitinių aplinkybių, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Sąjunga ir jos valstybės narės susiduria su didele rizika, kad materializuosis konvencinės karinės grėsmės, taigi atsiranda poreikis didinti investicijas į gynybą. Taigi taip pat pagrįsta numatyti didesnę bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmų finansavimo normą – iki 25 % – tais atvejais, kai daugumos atitinkamame veiksme dalyvaujančių valstybių narių išlaidos investicijoms į gynybą viršija 30 % jų atitinkamų išlaidų gynybai. Pramonės stiprinimo veiksmų atveju turėtų būti galima viršutinę ribą padidinti iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai dauguma naudos gavėjų yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) arba vidutinės kapitalizacijos įmonės, įsisteigusios valstybėse narėse arba asocijuotosiose valstybėse, arba kai veiksmą vykdo SEAP ir kai veiksmas rodo, kad juo prisidedama prie naujo tarpvalstybinio bendradarbiavimo kūrimo, pavyzdžiui, išplečiant esamų tiekimo grandinių geografinę aprėptį arba reikšmingai padidinant skirtingų valstybių narių subjektų tarpusavio prekybą, bendradarbiavimą ar bendrus projektus arba išplečiant esamus tarpvalstybinius tinklus taip, kad būtų padidintas bendras EGTPB pajėgumas ir atsparumas, kai veiksmas yra susijęs su naujos infrastruktūros, objektų ar gamybos linijų kūrimu arba kai juo prisidedama prie naujų kilus krizei svarbių produktų gamybos pajėgumų kūrimo arba esamų gamybos pajėgumų didinimo. Be to, kai valstybės narės konkrečiai nusprendžia skirti finansavimą Programai tik atitinkamų valstybių narių naudai arba papildomai kitų valstybių narių naudai, turėtų būti įmanoma, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 1 dalies, padidinti lankstumą ir leisti pramonės stiprinimo veiksmams skirti Sąjungos finansinį įnašą, kuriuo padengiama iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Ta galimybė taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai tokiems veiksmams finansuoti naudojami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiami valstybių narių įnašai. Taip bus kuo labiau padidintas veiksmo poveikis ir veiksmingumas.

(39)

pagal Finansinio reglamento 196 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus Finansinio reglamento 196 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytus atvejus. Siekiant užtikrinti veiksmų, kurie galėjo būti remiami 2024 m. finansavimu pagal reglamentus (ES) 2023/1525 arba (ES) 2023/2418, finansavimo perspektyvos tęstinumą, finansavimo sprendime turėtų būti galima, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 196 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, numatyti finansinius įnašus pagal Programą veiksmams, apimantiems laikotarpį, prasidėjusį 2024 m. kovo 5 d. ir neužbaigtiems iki susitarimo dėl dotacijos pasirašymo. Atsižvelgiant į Programos ir paramos Ukrainai priemonės sąsajas, taip pat į poreikį skubiai remti Ukrainos GTPB atstatymą, atkūrimą ir modernizavimą, atsižvelgiant į jos galimą būsimą integravimąsi į EGTPB, ta pati nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma finansiniams įnašams pagal paramos Ukrainai priemonę. Jokiomis aplinkybėmis tos pačios išlaidos iš Sąjungos biudžeto neturėtų būti finansuojamos du kartus;

(40)

vertindama pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti tų pasiūlymų indėliui siekiant šio reglamento tikslų. Pasiūlymai visų pirma turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų indėlį į gynybos pramonės parengties bei atsparumo didinimą ir jų indėlį į tarpvalstybinį valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje;

(41)

gynybos produktų gamybos pajėgumų plėtojimas visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į riziką, susijusią su dar labiau pablogėjusiomis Sąjungos saugumo aplinkybėmis, yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės prisidėtų prie tvirtos EGTPB ir gautų iš jos naudos. Vykdant pramonės stiprinimo veiksmus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atitinkamo veiksmo indėliui į pramonės atsparumą, visų pirma tam, kad būtų užtikrintas gynybos produktų prieinamumas ir tiekimo saugumas visoje Sąjungoje, reaguojant į nustatytas rizikas, pavyzdžiui, didelę konvencinių karinių grėsmių materializavimosi riziką;

(42)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir (ES) 2017/1939 (23) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančių valstybių narių atveju, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(43)

šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad Programoje dalyvaujančios asocijuotosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(44)

pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1764 (25) 85 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę fiziniai asmenys ir įstaigos bei institucijos atitinka finansavimo reikalavimus atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei į galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(45)

Sąjunga turėtų nustatyti Europos gynybos srities bendro intereso projektus (EGSBIP), kuriems reikėtų skirti daugiausia pastangų ir išteklių; tokius projektus turėtų sudaryti bendradarbiaujamieji pramonės projektai, kuriais siekiama stiprinti EGTPB konkurencingumą visoje Sąjungoje, kartu padedant plėtoti valstybių narių karinius pajėgumus, kurie yra itin svarbūs Sąjungos saugumo ir gynybos interesams užtikrinti, įskaitant pajėgumus, kuriais užtikrinama prieiga prie visų operacijų sričių. Dėl sprendimo nustatyti EGSBIP jautraus pobūdžio, atsižvelgiant į galimą jo poveikį nacionaliniams saugumo interesams, ir dėl to, jog svarbu užtikrinti, kad tokiais projektais būtų prisidedama prie visų valstybių narių gynybos parengties, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi EGSBIP, remiantis Komisijos pasiūlymu. Prieš siūlydama tokius įgyvendinimo aktus, Komisija turėtų atsižvelgti į visų valstybių narių nuomones ir į jų siūlomus projektus, kurie galėtų būti EGSBIP. Rengdamos tokius siūlomus projektus, valstybės narės turėtų įtraukiai koordinuoti veiksmus, prireikus tuo tikslu pasinaudodamos EGA parama. Tame kontekste valstybės narės gali nustatyti bendro intereso dvejopo naudojimo pajėgumus. Tiems siūlytiems projektams virtus EGSBIP, valstybių narių nustatyti dvejopo naudojimo pajėgumai galėtų būti plėtojami Sąjungai, jos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms atitinkamų EGSBIP kontekste. EGSBIP turėtų ne tik atitikti BUSP, įskaitant Pajėgumų plėtojimo planą (toliau – PPP), kontekste nustatytus pajėgumų prioritetus, Saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio tikslus ir bendradarbiavimo galimybes, nustatytas vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (toliau – CARD), bet turėtų būti atsižvelgiama ir į projektus, dėl kurių susitarta PESCO kontekste, EGA iniciatyvas ir atitinkamą NATO vykdomą veiklą, pavyzdžiui, NATO gynybos planavimo procesą. Prieš pateikdama pasiūlymą dėl įgyvendinimo akto, Komisija prireikus turėtų paprašyti vyriausiojo įgaliotinio ir EGA pateikti nuomones, kad būtų užtikrintas suderinamumas su pirmiau nurodytais prioritetais ir tikslais. Tai papildys valstybių narių pateiktą informaciją apie siūlomus projektus. Taryba turėtų turėti galimybę pridėti arba pašalinti projektus arba daryti kitus Komisijos pasiūlymo dėl įgyvendinimo akto pakeitimus. Taryba, vertindama pasiūlymą dėl įgyvendinimo akto, turėtų atsižvelgti į projekto brandą, numatomą jo indėlį į gynybos parengtį ir dalyvaujančių valstybių narių skaičių;

(46)

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste Ukraina ir Ukrainos GTPB įgijo specifinių ekspertinių žinių gynybos pramonės projektų srityje, be kita ko, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir EGTPB. Tos ekspertinės žinios gali būti itin svarbios EGSBIP ir galėtų palengvinti jų plėtojimą – taip būtų prisidedama prie EGTPB konkurencingumo didinimo, kartu prisidedant prie valstybių narių karinių pajėgumų, kurie yra itin svarbūs užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, plėtojimo. Todėl tokiais atvejais tikslinga leisti Ukrainai dalyvauti EGSBIP. Komisija turėtų patikrinti, ar visos valstybės narės, asocijuotosios valstybės ir Ukraina buvo informuotos apie galimą projekto kūrimą ir ar joms buvo suteikta galimybė dalyvauti. Kadangi Komisija gali turėti ekspertinių žinių, tinkamų EGSBIP įgyvendinimui remti siekiant didinti EGTPB konkurencingumą visoje Sąjungoje, tikslinga leisti jai dalyvauti EGSBIP, kad ji galėtų dalytis tokiomis žiniomis, jei to prašo dalyvaujančios valstybės narės;

(47)

atsižvelgiant į tai, kad EGSBIP gali daryti reikšmingą poveikį EGTPB konkurencingumui ir pramonės parengčiai, pagal Programą turėtų būti remiamas dalyvaujančių valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių konsorciumų vykdomas jų įgyvendinimas. Tokia finansinė parama pagal Programą turėtų apsiriboti tų konsorciumų veiksmais, susijusiais su gynybos produktų bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais, gynybos produktų gamybos pajėgumų pritaikymo prie struktūrinių pokyčių spartinimu, taip pat susijusia rėmimo veikla, naujų gynybos produktų pramoniniu kūrimu arba esamų produktų modernizavimu ir būtinos infrastruktūros plėtojimu ir pirkimu. Atsižvelgiant į ypatingą tų projektų mastą, dėl kurio reikia precedento neturinčio valstybių narių ir pramonės bendradarbiavimo ir koordinavimo lygio, taip pat atsižvelgiant į dalyvaujančioms valstybėms narėms ir asocijuotosioms valstybėms kylančią finansinę riziką, turėtų būti galima Sąjungos lėšomis dengti, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 1 dalies, iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tai nedaro poveikio galimybei tam tikrą EGSBIP veiklą finansiškai remti pagal kitus veiksmus, jeigu ji atitinka tiems veiksmams nustatytas sąlygas ir jai nėra suteiktas finansavimas pagal kitas Sąjungos programas, laikantis Finansinio reglamento. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad EGSBIP veikla atitiktų Programos tikslus, įskaitant atvejus, kai Sąjungos finansinė parama neteikiama. Kad būtų lengviau stebėti atitiktį tiems tikslams, EGSBIP dalyvaujančios valstybės narės turėtų kasmet pateikti Komisijai bendrą EGSBIP veiklos įgyvendinimo ataskaitą. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų turėti galimybę iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi EGSBIP, be kita ko, pašalindama EGSBIP iš sąrašo. EGSBIP dalyvaujančios valstybės narės, vykdydamos jai įgyvendinti būtiną veiklą, galės remtis EGA arba tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) ir NATO paramos ir pirkimų agentūros (NSPA), ekspertinėmis žiniomis ir administraciniais gebėjimais;

(48)

EGTPB gebėjimas reikiamu laiku ir mastu užtikrinti gynybos produktų prieinamumą yra esminis jos konkurencingumo veiksnys, ypač su saugumu susijusios įtampos padidėjimo laikotarpiais. Tokiais laikotarpiais EGTPB galėtų pritrūkti gamybos pajėgumo, būtino skubiems valstybių narių poreikiams patenkinti, o valstybėms narėms jos produktai galėtų būti mažiau matomi nei trečiųjų valstybių arba trečiųjų valstybių subjektų siūlomi produktai. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytas Europos karinės prekybos mechanizmas, įskaitant priemones EGTPB gynybos produktų patekimo į rinką spartai padidinti palengvinant bendradarbiaujamųjų gynybos produktų viešųjų pirkimų procedūras ir pasinaudojant dviejų vyriausybių organizuojamais pirkimais;

(49)

valstybės narės, asocijuotosios valstybės ir Ukraina arba SEAP turėtų galėti sukurti, valdyti ir palaikyti gynybos pramonės parengties rezervus, sudarytus iš gynybos produktų, kuriuos valstybės narės, asocijuotosios valstybės ir Ukraina galėtų nesunkiai įsigyti ar naudoti, siekiant stiprinti EGTPB konkurencingumą ir siekiant Ukrainos GTPB atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo. Tokie rezervai, kuriuos sudarytų gynybos produktų, įsigytų iš EGTPB arba Ukrainos GTPB, atsargos, pritrauktų paklausą į gynybos sektorių ir padidintų nuspėjamumą jame. Tokių rezervų sukūrimas duotų teigiamų signalų Sąjungos ir Ukrainos pramonei, kurie paskatintų jas gaminti gynybos produktus ir investuoti į pramonės pajėgumų stiprinimą tame sektoriuje. Be to, gynybos pramonės parengties rezervų buvimas pagerintų gynybos produktų tiekimo valstybėms narėms saugumą, nes padidėtų produktų prieinamumas ir sutrumpėtų pristatymo laikotarpiai, be kita ko, susidarius tiekimo krizės situacijoms. Kai tokie rezervai sukuriami įgyvendinant SEAP, pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę turėtų būti galima remti bendradarbiaujamuosius papildomų gynybos produktų kiekių viešuosius pirkimus pasitelkiant SEAP vykdomus bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmus, taip pat SEAP kūrimą ir veikimą tų rezervų valdymo ir palaikymo tikslais;

(50)

siekiant didinti valstybių narių informuotumą apie EGTPB ir Ukrainos GTPB produktų prieinamumą, pagal Programą turėtų būti galima paremti bendro, centralizuoto ir naujausio EGTPB ir Ukrainos GTPB kuriamų gynybos produktų katalogo, grindžiamo savanoriškai valstybių narių, Ukrainos ir ekonominės veiklos vykdytojų pateikiamais duomenimis (Europos karinės prekybos katalogas), sudarymą, už kurį atsakinga Komisija. Tuo tikslu kataloge esančius produktus turėtų gaminti ekonominės veiklos vykdytojai, įsisteigę ir turintys vykdomojo valdymo struktūras Sąjungoje, asocijuotojoje valstybėje arba Ukrainoje, o infrastruktūra, objektai, turtas ir ištekliai, naudojami šių produktų gamybos tikslais, turėtų būti Sąjungoje, asocijuotojoje valstybėje arba Ukrainoje. Sudarydama tą katalogą, Komisija turėtų konsultuotis su EGA ir atsižvelgti į jos ekspertines žinias;

(51)

remdamasi, inter alia, patirtimi, įgyta įgyvendinant gynybai skirto nuosavo kapitalo priemonę, kuri Europos gynybos fondo kontekste buvo sukurta kaip programos „InvestEU“ derinimo operacija, Komisija turėtų dėti pastangas pagal Programą sukurti specialią priemonę – Gynybos produktų tiekimo grandinių transformavimo spartinimo fondą (FAST). FAST turėtų būti įgyvendinamas taikant netiesioginį valdymą. Įgyvendinant FAST bus pritrauktos investicijos, kurių reikia norint padidinti Sąjungoje įsisteigusių MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių gynybos produktų gamybos pajėgumus Sąjungos teritorijoje, taip pat bus sumažinta tų investicijų rizika ir paspartintas jų įgyvendinimas, vykdant derinimo operaciją, pagal kurią bus teikiama parama skolos ir (arba) nuosavo kapitalo forma. Kadangi paraiškoje dėl FAST lėšomis suteiktinos paramos skolos forma gali būti pateikta informacija, susijusi su infrastruktūra, objektais, turtu ir ištekliais, kuriuos MVĮ arba maža vidutinės kapitalizacijos įmonė naudoja gynybos produktų pramoninimui arba gamybai, tikslinga tokiai paramai taikyti taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad tokia infrastruktūra, objektai, turtas ir ištekliai būtų valstybės narės arba asocijuotosios valstybės teritorijoje, išskyrus kai kurias tikslines išimtis. FAST turėtų būti sukurtas kaip derinimo operacija, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (26) nustatytą programą „InvestEU“, glaudžiai bendradarbiaujant su jos įgyvendinančiaisiais partneriais;

(52)

FAST turėtų būti pasiektas patenkinamas didinamasis poveikis, atitinkantis skolos ir nuosavo kapitalo derinį, ir jis turėtų padėti pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių. Kad įgyvendinant FAST būtų prisidedama prie bendro tikslo didinti EGTPB konkurencingumą, parama iš šio fondo taip pat turėtų būti teikiama gynybos produktų pramoninimu arba gamyba užsiimančioms arba artimiausiu metu planuojančioms tai daryti ir su sunkumais gauti finansavimą susiduriančioms MVĮ (įskaitant startuolius ir veiklą plečiančias įmones) bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms visoje Sąjungoje, kurios yra Sąjungos gynybos produktų tiekimo grandinių dalis arba artimiausiu metu planuoja ja tapti. Įgyvendinant FAST taip pat turėtų būti paspartintos investicijos gynybos technologijų ir produktų gamybos srityje ir taip stiprinamas Sąjungos gynybos pramonės vertės grandinių tiekimo saugumas;

(53)

norint pasiekti Programos ir paramos Ukrainai priemonės tikslus, būtina didinti gynybos produktų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų iš EGTPB ir Ukrainos GTPB skaičių ir mastą. Pagal Finansinio reglamento 168 straipsnio 2 ir 3 dalis valstybės narės turi galimybę paprašyti Komisijos kartu su jomis vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, be kita ko, sudarant išankstinius pirkimo susitarimus arba kaip centrinė perkančioji organizacija. Asocijuotosios valstybės turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 168 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, nes dvišalėje ar daugiašalėje sutartyje su tomis valstybėmis tokia galimybė nėra numatyta. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 168 straipsnio 3 dalies, asocijuotosios valstybės kartu su bent viena valstybe nare taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, nes Finansiniame reglamente nėra numatytas trečiųjų valstybių dalyvavimas tokiuose veiksmuose.

Ukraina paramos Ukrainai priemonės tikslais taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti tokiuose veiksmuose. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 168 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Ukraina kartu su bent viena valstybe nare turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, nes dvišalėje ar daugiašalėje sutartyje su Ukraina tokia galimybė nėra numatyta. Dėl tos pačios priežasties, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 168 straipsnio 3 dalies, Ukraina kartu su bent viena valstybe nare taip pat turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos veikti kaip centrinė perkančioji organizacija. Siekdama skatinti paklausos telkimą bendrų viešųjų pirkimų atveju, Komisija turėtų užtikrinti, kad tokia viešųjų pirkimų procedūra būtų atvira visoms valstybėms narėms ir, kai aktualu, asocijuotosioms valstybėms. Kad būtų skatinama didinti EGTPB ir Ukrainos GTPB pramoninius gamybos pajėgumus, Komisija taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti įsipareigojimo pirkti sutartis, laikantis Sąjungos konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisyklių. Bendrų viešųjų pirkimų su Komisijos parama tikslais Sąjungos biudžeto naudojimas atitiks Programos arba paramos Ukrainai priemonės tikslus ir taikytinus tinkamumo kriterijus ir juo bus siekiama remti gynybos pramonės tiekimo grandinių gamybos pajėgumų pritaikymą. Visų pirma Sąjungos biudžeto parama galėtų padėti sumažinti riziką, susijusią su pramonės investicijomis, pavyzdžiui, gamybos pajėgumams didinti arba reikiamoms staklėms įsigyti, kad būtų užtikrintas sutarties vykdymas, ir bet kuriuo atveju Sąjungos biudžetas turėtų būti naudojamas griežtai tik vienkartinėms išlaidoms, patirtoms perkant gynybos produktus arba atliekant jų techninę priežiūrą, padengti. Iš biudžeto skiriamos lėšos turėtų būti įtrauktos į Programos ir paramos Ukrainai priemonės darbo programas;

(54)

tais atvejais, kuriems taikomas šis reglamentas, atsižvelgiant į esamą geopolitinę padėtį galėtų būti pagrįstas nedelsiamas sutarties skyrimas ir vykdymas prieš ją pasirašant, vykdant viešųjų pirkimų su Komisijos parama procedūras šio reglamento tikslais, ypač kai dėl aplinkybių rimtumo ir jų poveikio Sąjungos piliečių saugumui reikia, kad atitinkamas gynybos produktas būtų veiksmingai pristatytas nedelsiant. Tuo konkrečiu tikslu ir nukrypstant nuo Finansinio reglamento 175 straipsnio 1 dalies, turėtų būti įmanoma sudaryti galimybę sutartį pradėti vykdyti iki jos pasirašymo, jeigu perkančioji organizacija tokios priemonės būtinybę tinkamai pagrindžia dokumentais;

(55)

bendradarbiavimu grindžiamos ginkluotės programos Sąjungoje susiduria su dideliais sunkumais – paprastai jos kuriamos ad hoc pagrindu ir yra sudėtingos, joms būdingi vėlavimai ir išlaidų perviršis. Siekiant ištaisyti tą padėtį ir užtikrinti nuolatinį valstybių narių įsipareigojimą iki gynybos produktų gyvavimo ciklo pabaigos, Sąjungos lygmeniu reikia laikytis labiau struktūrizuoto požiūrio. Kad toks požiūris būtų užtikrintas, valstybių narių pastangos turėtų būti remiamos sukuriant naują teisinę sistemą – SEAP, skirtą jų bendradarbiavimui remti ir stiprinti. Kad būtų pasiektas SEAP tikslas skatinti EGTPB konkurencingumą ir, kai aktualu, Ukrainos GTPB konkurencingumą, SEAP turėtų galėti bendrai kurti gynybos produktus, bendrai vykdyti jų bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, bendrai valdyti jų gyvavimo ciklą ar bendrai vykdyti dinamišką prieinamumo valdymą. SEAP turėtų turėti galimybę vykdyti ir kitą veiklą, būtiną jų tikslams pasiekti, pavyzdžiui, veiklą, susijusią su infrastruktūra, kuri yra tiesiogiai susijusi su gynybos produktais. Pagal SEAP sistemą vykdomi veiksmai ir veiksmai, vykdomi pagal BUSP, visų pirma įgyvendinant PPP, turėtų vieni kitus sustiprinti. Tokie veiksmai taip pat turėtų nepažeisti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų, įskaitant gerų kaimyninių santykių principo laikymąsi;

(56)

įgyvendindamos SEAP valstybės narės turėtų galėti naudotis standartizuotomis bendradarbiavimu grindžiamų ginkluotės programų inicijavimo ir valdymo procedūromis, įskaitant gaires dėl projektų valdymo, viešųjų pirkimų, finansų valdymo ir ataskaitų teikimo, kurias gali pateikti Komisija. Vykdant bendradarbiavimą pagal SEAP sistemą, tais atvejais, kai perkama įranga nuosavybės teise priklauso SEAP, taip pat turėtų būti leidžiama, laikantis Tarybos direktyvose 2006/112/EB (27) ir (ES) 2020/262 (28) nustatytų sąlygų, atleisti nuo PVM arba akcizų. SEAP turėtų turėti galimybę gauti ne tik įnašus pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę, bet ir įnašus pagal kitas Sąjungos programas, su sąlyga, kad tie įnašai nėra naudojami toms pačioms išlaidoms padengti. Atitinkamam veiksmui skirtam atitinkamam įnašui turėtų būti taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės;

(57)

SEAP turėtų galėti vieningu savo narių pageidavimu išleisti vertybinius popierius pagal valstybės narės, kurioje yra jų registruota buveinė, teisę, ir taip užtikrinti ginkluotės programų ilgalaikio finansavimo planą ir ekonomikos valdymo sistemos laikymąsi. Už SEAP išleistus vertybinius popierius Sąjunga neturėtų būti atsakinga. Sąjungos finansiniai įnašai gali pagerinti valstybių narių vykdomo ginkluotės programų finansavimo sąlygas;

(58)

kad SEAP pasiektų savo tikslus, ji turėtų galėti delegavimo susitarimu patikėti vieną ar kelias savo užduotis vienam ar keliems subjektams, atitinkantiems pagal Programą vykdomų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų veiksmų finansavimo reikalavimus. Išteklių, kompetencijų ir įgūdžių valdant bendradarbiavimą gynybos srityje, kurie galėtų suteikti SEAP pridėtinės vertės, visų pirma turi tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, OCCAR ir NSPA, taip pat EGA. Jei SEAP savo užduotis vykdyti patiki kitam subjektui, ji turėtų išlaikyti atsakomybę už Sąjungos teisėje, visų pirma šiame reglamente, jai nustatytų pareigų vykdymą. Todėl SEAP turėtų užtikrinti, kad tokios pareigos būtų įtrauktos į delegavimo susitarimą, ir imtis visų tinkamų priemonių jų vykdymui užtikrinti;

(59)

siekiant sudaryti sąlygas veiksmingoms procedūroms steigiant SEAP, būtina, kad valstybės narės, asocijuotosios valstybės arba Ukraina, norinčios įsteigti SEAP, pateiktų paraišką Komisijai, kuri turėtų įvertinti, ar siūlomi SEAP įstatai atitinka šį reglamentą. Tokioje paraiškoje turėtų būti valstybės narės, kurioje, kaip numatoma, bus SEAP registruota buveinė, pareiškimas, kuriuo, Direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/262 taikymo tikslais SEAP nuo jos įsteigimo pripažįstama tarptautine institucija arba organizacija. Komisija turėtų nepagrįstai nedelsdama, geriausia – per du mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo dienos, įvertinti paraišką. Šiuo tikslu Komisija gali paprašyti EGA suteikti ekspertinių žinių;

(60)

siekiant skaidrumo, įgyvendinimo aktai, įsteigiantys SEAP, ir pranešimai dėl sprendimų likviduoti ir uždaryti SEAP, taip pat bet kokie pranešimai, susiję su galimu SEAP negebėjimu sumokėti savo skolų, turėtų būti skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(61)

kad įgyvendinant SEAP galėtų būti kuo veiksmingiau vykdomos jos užduotys, nuo įgyvendinimo akto, kuriuo ji įsteigiama, įsigaliojimo dienos ji turėtų turėti juridinio asmens statusą ir turėtų turėti plačiausią veiksnumą kiekvienoje valstybėje narėje. SEAP taip pat turėtų turėti plačiausią veiksnumą asocijuotosiose valstybėse ir Ukrainoje tais atvejais, kai jos yra SEAP narės. SEAP buveinė turėtų būti valstybės narės teritorijoje;

(62)

SEAP narėmis gali būti valstybės narės, asocijuotosios valstybės ir Ukraina. SEAP narėmis turėtų būti bent trys valstybės, iš kurių bent dvi turėtų būti valstybės narės;

(63)

kalbant apie SEAP įgyvendinimą, išsamesnės nuostatos turėtų būti nustatytos jos įstatuose, o pastaraisiais remdamasi Komisija turėtų išnagrinėti, ar paraiška atitinka šio reglamento taisykles. Svarbu, kad įstatuose būtų paaiškinta, kokie administraciniai gebėjimai yra numatyti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, taikomų gynybos produktų tvarkymui. Nedarant poveikio esamoms Sąjungos ir nacionalinėms gynybos produktų eksporto taisyklėms, SEAP narės turėtų galėti vieningai susitarti dėl požiūrio dėl tokio eksporto;

(64)

būtina užtikrinti, viena vertus, kad SEAP turėtų reikiamą lankstumą iš dalies pakeisti savo įstatus ir, kita vertus, kad vykdant būtiną kontrolę Sąjungos lygmeniu būtų išlaikyti tam tikri esminiai elementai, visų pirma tie, kurie buvo būtini tam, kad SEAP statusas būtų patvirtintas. Jei pakeitimas yra susijęs su įstatų esminiu elementu, toks pakeitimas prieš jam įsigaliojant turėtų būti patvirtintas Komisijos. Komisijai turi būti pranešama apie visus kitus pakeitimus. Komisija turėtų turėti galimybę pareikšti prieštaravimą tokiems pakeitimams, jei ji juos laiko prieštaraujančiais šiam reglamentui, išskyrus pakeitimus, susijusius su galimu požiūriu dėl gynybos produktų eksporto;

(65)

SEAP turėtų galėti vykdyti gynybos produktų viešuosius pirkimus savo naudai arba savo narių vardu arba jų naudai. Šiais tikslais SEAP turėtų būti laikomos tarptautinėmis organizacijomis, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB (29) 12 straipsnio c punkte. Todėl Direktyva 2009/81/EB tokiems viešiesiems pirkimams neturėtų būti taikoma. Kai SEAP viešuosius pirkimus vykdo savo narių, kurios yra valstybės narės arba, kai aktualu, asocijuotosios valstybės, naudai, Direktyva 2009/81/EB turėtų būti netaikoma tokiais atvejais, kai viešojo pirkimo procedūra atitinka SEAP tikslus skatinti EGTPB konkurencingumą ir, kai aktualu, Ukrainos GTPB konkurencingumą. Direktyva 2009/81/EB taip pat neturėtų būti taikoma viešųjų pirkimų procedūroms, kurias valstybės narės vykdo pirkdamos SEAP naudai arba jos vardu, nes tokios sutartys turėtų būti skiriamos pagal SEAP viešųjų pirkimų taisykles. Kai valstybės narės arba, kai taikytina, asocijuotosios valstybės gynybos produktus perka iš SEAP, tie viešieji pirkimai turėtų būti laikomi dviejų vyriausybių organizuojamais pirkimais, kaip nurodyta Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio f punkte. SEAP turėtų nustatyti savo viešųjų pirkimų taisykles laikydamosi viešiesiems pirkimams taikomų Sąjungos pirminės teisės aktų principų, visų pirma vienodo požiūrio, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, taip pat šiame reglamente nustatytų taisyklių. Tuo atveju, jei SEAP viešųjų pirkimų užduotis patiki vienam ar daugiau subjektų, ji turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų taisyklės, kurios bus taikomos, atitiktų tuos principus;

(66)

valstybės narės, dalyvaujančios SEAP, turėtų užtikrinti, kad SEAP viešųjų pirkimų politika atitiktų tikslus skatinti EGTPB arba Ukrainos GTPB konkurencingumą, įskaitant atvejus, kai Sąjungos finansinė parama neteikiama. Tai nedaro poveikio specialiosioms sąlygoms, kurios taikomos tuo atveju, kai SEAP gauna Sąjungos finansavimą pagal atitinkamą programą;

(67)

SEAP turėtų būti atsakinga už savo skolas, siekiant užtikrinti, kad savo užduotis ji vykdytų kuo veiksmingiau, ir atsižvelgiant į tai, kad tai būtų logiška jos juridinio asmens statuso pasekmė. Tam, kad SEAP narės galėtų priimti su savo atsakomybe susijusius tinkamus sprendimus, turėtų būti galima įstatuose nustatyti skirtingus atsakomybės režimus, kurių aprėptis būtų platesnė nei narių įnašais ribojama atsakomybė;

(68)

siekiant užtikrinti pakankamą šio reglamento laikymosi kontrolę, SEAP turėtų teikti Komisijai savo metinę ataskaitą ir visą informaciją apie aplinkybes, kurios gali rimtai sutrukdyti įgyvendinti jos užduotis. Jei Komisija metinėje ataskaitoje ar kitu būdu nustato požymių, kad SEAP veikia šiurkščiai pažeisdama šį reglamentą ar kitą taikytiną teisę, ji turėtų prašyti, kad SEAP arba jos narės pateiktų paaiškinimus arba imtųsi veiksmų. Kraštutiniais atvejais ir nesiėmus taisomųjų veiksmų, Komisija turėtų galėti panaikinti įgyvendinimo aktą, kuriuo įsteigiama SEAP, ir taip būtų pradėtas SEAP likvidavimas. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą metinę ataskaitą apie visų aktyvių SEAP veiklą;

(69)

Rusijai pradėjus neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, tiekimo saugumas tampa vis svarbesniu veiksniu valstybėms narėms priimant sprendimus dėl gynybos produktų viešųjų pirkimų. Todėl Sąjungos tarpvalstybinių tiekimo grandinių gebėjimas užtikrinti netrikdomą gynybos produktų tiekimą tapo lemiamu jų konkurencingumo veiksniu. Sąjungos mastu įvedus tiekimo saugumo režimą galėtų būti daromas teigiamas poveikis EGTPB konkurencingumui;

(70)

priėmus Reglamentą (ES) 2023/1525, 2023 m. liepos 11 d. bendrame pareiškime Europos Parlamentas ir Taryba paragino Komisiją apsvarstyti galimybę parengti teisinę sistemą, kuria būtų siekiama užtikrinti tiekimo saugumą. Tame bendrame pareiškime pakartotos 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados, kuriose raginama nustatyti visapusišką Sąjungos masto tiekimo saugumo režimą, ir 2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rekomendacija, kurioje Komisija raginama nedelsiant pasiūlyti tokį režimą;

(71)

pastarojo meto krizės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir staigus tam tikrų gynybos produktų, visų pirma šaudmenų, paklausos padidėjimas atskleidė Sąjungos tiekimo grandinių pažeidžiamumą toje srityje. Tos krizės taip pat atskleidė, kaip tų produktų arba jų gamybai itin svarbių komponentų ar žaliavų tiekimo sutrikimai gali trukdyti vidaus rinkos veikimui. Tos krizės parodė tikėtiną riziką, kad nacionaliniu lygmeniu gali atsirasti skirtingų priemonių, be kita ko, susijusių su atsargų saugojimu nacionalinio saugumo tikslais ir gynybos produktų sertifikavimu, taip pat tai, kad trūksta koordinavimo Sąjungos lygmeniu siekiant spręsti reaguojant į kylančias krizes itin svarbių produktų ir jų gamybai būtinų komponentų bei žaliavų trūkumo problemą, ir kad dėl šios priežasties kyla sunkumų gauti produktų, komponentų ir žaliavų, kurių reikia atitinkamiems produktams gaminti arba įsigyti – taigi kyla konkreti rizika, kad taip bus sutrikdytos ištisos gamybos grandinės. Itin svarbu užkirsti kelią kliūčių tarpvalstybinei prekybai tarp valstybių narių atsiradimui dėl tokių nacionalinės teisės skirtumų, nes tokie skirtumai apribotų laisvą ypatingos svarbos produktų ir susijusių komponentų bei žaliavų judėjimą vidaus rinkoje ir sutrikdytų jos tiekimo grandinių veikimą. Tie tiekimo grandinių sunkumai taip pat parodė, kad trūksta krizių valdymo priemonių ir koordinavimo mechanizmų, nepakankamai dalijamasi informacija ir nepakankamai apžvelgiami gamybos pajėgumai visoje Sąjungoje, visų pirma gynybos produktų atveju;

(72)

tikėtina, kad dėl nuolat blogėjančių saugumo aplinkybių, kurioms būdingos didėjančios ilgalaikės grėsmės, spartesnio gynybos technologijų ir inovacijų plėtojimo ir tikėtino gynybos išlaidų augimo didės gynybos produktų paklausa ir ateityje paaštrės tokių produktų tiekimo krizės. Tikėtina, kad dėl tokios padidėjusios paklausos padidės spaudimas Sąjungos gynybos produktų tiekimo grandinėms ir, jei Sąjungos lygmeniu nebus priimta jokia sistema, dėl to atsiras arba bus vėl pradėtos taikyti skirtingos nacionalinės priemonės, kuriomis būtų siekiama spręsti trūkumo problemą, todėl atsiras kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui ir bus kenkiama Sąjungos ir jos valstybių narių gynybos ir saugumo interesams;

(73)

be to, sparčiai kintanti saugumo aplinka gali prisidėti prie kitų įvairių formų krizių, pavyzdžiui, kibernetinių išpuolių prieš gynybos pramonę arba didelio masto ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikdymų, dėl kurių reikėtų greitai ir ryžtingai imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias dideliems susijusių gynybos produktų tiekimo grandinių sutrikimams. Todėl, laukiant padidėjusios gynybos produktų paklausos ir didesnio spaudimo susijusioms tiekimo grandinėms, patikimas tų tiekimo grandinių veikimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti tinkamą gynybos produktų vidaus rinkos veikimą;

(74)

kaip matyti iš patirties, įgytos Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės darbe koordinuojant labai trumpalaikius viešųjų pirkimų gynybos srityje poreikius, taip pat iš patirties, įgytos įgyvendinant Reglamentą (ES) 2023/1525, Sąjungos gynybos produktų tiekimo grandinėms dažnai būdingas tarpvalstybinis aspektas, ypač žemesnių pakopų lygmeniu. Itin svarbu išvengti, kad Sąjungos masto gynybos produktų tiekimo grandinėms tampant vis sudėtingesnėmis nepritrūktų informacijos apie bendrų EGTPB gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių padėtį ir valstybės narės galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, visų pirma kad išspręstų trūkumo problemas arba sumažintų jo riziką;

(75)

kyla konkreti rizika, kad nacionaliniu lygmeniu priimtų tiekimo saugumo priemonių nepakaks problemoms ateityje veiksmingai spręsti ir kad pavienės valstybės narės negalės pakankamai atsižvelgti į tarpvalstybinį poveikį visos Sąjungos gynybos produktų tiekimo grandinėms ir tinkamai spręsti su tuo susijusius uždavinius. Be to, nekoordinuoti požiūriai nacionaliniu lygmeniu, visų pirma susiję su sertifikavimu, gynybos produktų siuntimu ES viduje ir pirmenybės teikimu karinės paskirties užsakymams, gali daryti didelį neigiamą poveikį gynybos produktų vidaus rinkos veikimui, visų pirma sudarydami kliūčių tarpvalstybinei prekybai ir padidindami bendrą trūkumą ir sutrikimus tiekimo grandinėse;

(76)

atsižvelgiant į tuos iššūkius, atrodo būtina ir tikslinga sukurti Sąjungos masto tiekimo saugumo režimą, kuriuo siekiama padidinti gynybos produktų tiekimo saugumą, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų atspari bet kokiam sukrėtimui. Šiame kontekste itin svarbu numatyti koordinavimo priemones ir pasirengti būsimų tiekimo krizių poveikiui gynybos produktų vidaus rinkai ir į jį reaguoti; užtikrinti gynybos produktų, jų komponentų ir žaliavų, taip pat visų jų gamybai itin svarbių produktų ir paslaugų, kurių prieinamumas yra būtinas tinkamam vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimui užtikrinti ir turi būti užtikrintas reaguojant į tiekimo krizę (toliau – kilus krizei svarbūs produktai), tiekimo saugumą ir užtikrinti tinkamą gynybos produktų vidaus rinkos veikimą, be kita ko, užkertant kelią atsirasti tokio veikimo kliūtims. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos SESV 114 straipsniu;

(77)

Direktyvoje 2009/81/EB, be kitų aspektų, nustatoma tinkama teisinė sistema, reglamentuojanti viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo tvarkos derinimą; tokia sistema yra būtina sąlyga norint sukurti Europos gynybos įrangos rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių saugumo reikalavimų ir SESV nustatytų pareigų. Siekiant šio tikslo Direktyvoje 2009/81/EB pirmiausia esama nuostatų dėl reagavimo į krizines situacijas; visų pirma, joje yra numatytos dėl krizės susidarius skubos padėčiai taikytinos konkrečios nuostatos, kuriomis numatomas, pavyzdžiui, pasiūlymų priėmimo laikotarpių sutrumpinimas ir galimybė taikyti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą. Tačiau tam tikrais skubos atvejais tų taisyklių gali nepakakti, ypač tais atvejais, kai dėl krizės susidariusios skubos padėties klausimą galima išspręsti tik dviem ar daugiau valstybių narių dalyvaujant bendradarbiaujamajame viešajame pirkime. Tais atvejais dažnai vienintelis būdas užtikrinti tų valstybių narių saugumo interesus – sudaryti sąlygas prie esamo pagrindų susitarimo prisijungti valstybių narių, kurios iš pradžių nebuvo jo šalys, perkančiosioms organizacijoms, nors tokia galimybė pirminiame pagrindų susitarime ir nebuvo numatyta. Kadangi Direktyvoje 2009/81/EB šio reglamento įsigaliojimo metu tos galimybės nėra numatytos, šiame reglamente numatoma galimybė dėl krizės susidarius skubos padėčiai papildyti tą tos direktyvos nuostatą arba nuo jos nukrypti, su sąlyga, kad gaunamas pagrindų susitarimą sudariusios įmonės sutikimas;

(78)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją viešųjų pirkimų sutartis keičiama tik tiek, kiek tai tikrai būtina susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kuo geriau laikantis nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti galima nukrypti nuo Direktyvos 2009/81/EB tais atvejais, kai prie pagrindų susitarimo leidžiama prisijungti kitų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms, jame numatytus kiekius padidinti iki 100 % to pagrindų susitarimo vertės, jei toks padidinimas yra tikrai būtinas tam, kad tos perkančiosios organizacijos galėtų prisijungti prie to pagrindų susitarimo. Tų papildomų kiekių atžvilgiu toms perkančiosioms organizacijoms turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir pirminei perkančiajai organizacijai, sudariusiai pirminį pagrindų susitarimą. Be to, turėtų būti imtasi tinkamų skaidrumo priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų informuotos visos galimos suinteresuotosios šalys;

(79)

pastaraisiais metais valstybės narės vis aktyviau bendradarbiauja gynybos srityje, visų pirma siekdamos savo karinių pajėgumų konvergencijos. Sąjungos procesais, kaip antai suderinta metine peržiūra gynybos srityje (toliau – CARD) ir nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (toliau – PESCO), visų pirma siekiama remti atitinkamų prioritetų įgyvendinimą nustatant glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje galimybes ir jomis pasinaudojant, kad būtų pasiektas Sąjungos užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Dėl nuolatinio geopolitinės aplinkos blogėjimo ir itin didelio tarptautinės aplinkos nepastovumo operatyvinio bendradarbiavimo plėtojimas tampa dar svarbesnis. Kad bendradarbiavimas gynybos srityje būtų veiksmingas, gali prireikti, kad bendradarbiaujančių valstybių narių ginkluotosios pajėgos naudotų visiškai tą patį gynybos produktą arba bent jau tiek panašius produktus, kad juos būtų galima pakeisti vieną kitu. Tokiais atvejais valstybei narei, dalyvaujančiai kuriant tokią bendradarbiavimo iniciatyvą, kuri neapsiriboja vien bendradarbiavimu grindžiamais gynybos produktų viešaisiais pirkimais, arba prie jos prisijungiančiai, turėtų būti leidžiama nukrypti nuo skaidrumo ir konkurencijos principų ir tiesiogiai skirti sutartį iš anksto nerengiant konkurso ar neskelbiant apie pirkimą įmonei iš EGTPB, kuri gamina tą produktą, su sąlyga, kad tai būtina atitinkamam bendradarbiavimui gynybos srityje įgyvendinti;

(80)

atsižvelgiant į saugumo aplinkybes ir esamą bei numatomą įtampą ir strigties taškus gynybos produktų vidaus rinkoje ir jos tiekimo grandinėse, kurias visų pirma lemia ribotų Sąjungos gamybos pajėgumų ir paklausos padidėjimo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios neatitikimas, būtina numatyti priemonių rinkinį, kad Sąjunga galėtų numatyti riziką, kad kils didelių gynybos produktų tiekimo sutrikimų, dėl kurių būtų imtasi arba galėtų būti imtasi skirtingų nacionalinių priemonių ir taip būtų padarytas didelis neigiamas poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, tokiai rizikai pasirengti ir ją sušvelninti;

(81)

Sąjungos gebėjimas numatyti ir spręsti gynybos produktų tiekimo krizes, darančias poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, priklauso nuo Sąjungos lygmeniu turimų žinių apie Sąjungos tokių produktų tiekimo grandinių struktūrą, stiprybes ir silpnybes ir tokiu pat lygmeniu vykdomos šių aspektų stebėjimo. Atsižvelgiant į gynybos produktų tiekimo grandinių sudėtingumą ir esamą įtampą bei trūkumo riziką tose tiekimo grandinėse, būtina nustatyti priemones, kuriomis būtų galima nuolat koordinuotai analizuoti ir stebėti kilus krizei svarbių produktų Sąjungos tiekimo grandines. Tokios analizės rezultatai taip pat suteiks svarbios informacijos rengiant Sąjungos priemones, kuriomis siekiama stiprinti EGTPB konkurencingumą, ir įvertinant Sąjungos poziciją pasaulinėse gynybos produktų tiekimo grandinėse. Tuo atžvilgiu, vykdant analizę ir stebėjimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama produktams, dėl kurių tiekimo didelių sutrikimų arba gresiančios tokių sutrikimų rizikos būtų imtasi arba galėtų būti imtasi skirtingų nacionalinių priemonių ir taip būtų padarytas didelis neigiamas poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, visų pirma atsirastų tarpvalstybinės prekybos kliūčių;

(82)

analizės tikslais Komisija turėtų nustatyti ir reguliariai atnaujinti kilus krizei svarbių produktų sąrašą, daugiausia dėmesio skirdama galimiems tiekimo sutrikimams ar strigties taškams, darantiems poveikį tokių produktų tiekimo saugumui. Nustatydama tuos produktus Komisija turėtų remtis valstybių narių pateiktais duomenimis, gautais nustačius atitinkamus gamybos pajėgumus ir tiekimo grandines. Siekdama užtikrinti apibendrintų duomenų išsamumą, Komisija turėtų atlikti tų duomenų kryžminę patikrą, tuo tikslu naudodama turimus duomenis, taip pat, jei būtina, duomenis, gautus iš įmonių pagal prašymus savanoriškai pateikti informaciją;

(83)

Komisija turėtų numatyti kilus krizei svarbių produktų nustatymo sistemą ir metodiką. Siekiant užtikrinti analizės veiksmingumą, ta sistema ir ta metodika turėtų būti apibrėžtos taip, kad valstybėms narėms nebūtų užkrauta nereikalinga administracinė našta. Todėl jos turėtų būti grindžiamos esamomis nacionalinėmis sistemomis ir metodikomis, kuriomis valstybės narės dalytųsi su Komisija. Ta sistema ir ta metodika visų pirma turėtų būti sutelktos į esamus strigties taškus gynybos produktų tiekimo grandinėse ir turėtų padėti nustatyti kilus krizei svarbių produktų gamybos pajėgumus ir tiekimo grandines;

(84)

atlikdama analizę Komisija taip pat turėtų nustatyti ir parengti ankstyvojo perspėjimo rodiklių sąrašą, kuriuo būtų siekiama nustatyti veiksnius, kurie gali sutrikdyti tokių produktų tiekimą, jam pakenkti arba jam daryti neigiamą poveikį. Tokie rodikliai galėtų, be kita ko, būti netipiškas užsakymo įvykdymo laikotarpio pailgėjimas, kilus krizei svarbiems produktams gaminti reikalingų žaliavų, tarpinių produktų ir žmogiškojo kapitalo arba tinkamos gamybos įrangos prieinamumas; prognozuojama paklausa, kainų šuoliai, viršijantys įprastus kainų svyravimus, avarijos, išpuoliai, gaivalinės nelaimės ar kiti rimti įvykiai, prekybos politikos, muitų, eksporto apribojimų, prekybos kliūčių ir kitų su prekyba susijusių priemonių poveikis ir pagrindinių kilus krizei svarbių produktų tiekėjų verslo uždarymo, veiklos perkėlimo į kitas šalis ar įsigijimų poveikis. Komisijos stebėsenos veikloje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tiems ankstyvojo perspėjimo rodikliams ir prireikus ši veikla gali apimti atitinkamiems subjektams skirtus prašymus savanoriškai pateikti informaciją;

(85)

siekdama kuo labiau sumažinti į stebėseną reaguojančių įmonių naštą ir užtikrinti, kad gautą informaciją būtų galima prasmingai kaupti, Komisija turėtų numatyti standartizuotas ir saugias informacijos rinkimo priemones. Tomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad visa surinkta informacija būtų tvarkoma konfidencialiai, užtikrinant verslo slaptumą ir kibernetinį saugumą. Be to, siekiant apriboti nacionalinėms administracijoms tenkančią administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti Komisijos atlikti joms pavestas užduotis gynybos produktų tiekimo grandinių analizės tikslais;

(86)

remdamosi Komisijos nustatytų kilus krizei svarbių produktų sąrašu, valstybės narės turėtų nustatyti pagrindinius tokių produktų tiekėjus savo teritorijoje. Tokių tiekėjų sąrašas turėtų būti perduotas Komisijai, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir koordinuotas požiūris Sąjungos lygmeniu. Kad būtų galima nustatyti bet kokį įvykį, kuris gali turėti neigiamų ir ilgalaikių pasekmių tų produktų prieinamumui ir tiekimui laiku, ir apie jį pranešti, valstybės narės turėtų stebėti tokių tiekėjų gebėjimą vykdyti savo veiklą pagal Komisijos nustatytus ankstyvojo perspėjimo rodiklius. Tuo pačiu tikslu pagrindiniai kilus krizei svarbių produktų tiekėjai taip pat turėtų informuoti valstybę narę, kurios teritorijoje jie yra įsisteigę, jei nustato tiekimo sutrikimų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį jų veiklai, susijusiai su kilus krizei svarbių produktų gamyba;

(87)

įgyvendindama pasirengimo krizėms sistemą, Komisija turėtų atlikti ir koordinuoti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir modeliavimą, visų pirma remdamasi Gynybos tiekimo saugumo valdybos (toliau – Valdyba) rekomendacijomis ypatingos svarbos klausimais gynybos produktų tiekimo grandinių srityje. Šiuo atžvilgiu Komisija galėtų parengti scenarijus ir parametrus, kurie apimtų konkrečią riziką, susijusią su kilus krizei svarbių produktų tiekimo krize. Siekiant užtikrinti visų atitinkamų subjektų pasirengimą krizėms, būtina, kad visos valstybės narės ir, kai aktualu, vyriausiasis įgaliotinis, EGA ir kiti atitinkami subjektai būtų kviečiami savanoriškai dalyvauti tuose testavimuose nepalankiausiomis sąlygomis. Šiame kontekste, Komisija galėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti parengti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms strategijas, įskaitant komunikacijos krizės atveju ir keitimosi informacija apie taikomus apribojimus sudėtingomis aplinkybėmis strategijas. Atsižvelgiant į tai, kad informacija, susijusi su tiekimo grandinių strigties taškais, dėl Sąjungos ir jos valstybių narių gynybos ir saugumo interesų yra neskelbtina, tų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turėtų būti laikomi įslaptinta informacija;

(88)

kadangi trūksta skaidrumo dėl sertifikavimo institucijų tapatybės ir gynybos produktų sertifikavimo procedūrų Sąjungoje, tarpvalstybiniu mastu galiojantis gynybos produktų sertifikavimas yra ribotas, todėl gynybos produktų vidaus rinka tampa dar labiau susiskaidžiusi, kaip parodė 2023 m. šaudmenų tiekimo krizė. Todėl įgyvendinant pasirengimo krizėms sistemą, kad būtų palengvintas tarpvalstybiniu mastu galiojantis gynybos produktų sertifikavimas ir skatinamas tokių produktų judėjimas vidaus rinkoje, būtina didinti nacionalinių sertifikavimo procesų skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas sertifikavimo institucijoms keistis informacija. Tuo tikslu Komisija turėtų sudaryti ir nuolat atnaujinti nacionalinių sertifikavimo institucijų sąrašą;

(89)

siekiant sumažinti kilus krizei svarbių produktų tiekimo trūkumų riziką, būtina paspartinti gamybos objektų, susijusių su tų produktų gamyba, plėtrą, visų pirma užtikrinant veiksmingą ir laiku atliekamą visų paraiškų, susijusių su tokių objektų planavimu, statyba ir veikimu, administracinį nagrinėjimą. Tuo tikslu valstybių narių institucijos turėtų užtikrinti, kad tokios paraiškos būtų tvarkomos kuo greičiau, kiek tai teisiškai įmanoma;

(90)

kad Sąjunga galėtų sumažinti tiekimo krizės riziką, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų įspėti Valdybą, jei jos sužino apie riziką, kad gali labai sutrikti kilus krizei svarbių produktų tiekimas, arba jei turi konkrečios ir patikimos informacijos apie tai, kad pasireikš bet koks kitas atitinkamas rizikos veiksnys ar įvykis. Siekiant užtikrinti, kad tokiai rizikai sumažinti būtų taikomas koordinuotas požiūris, Komisija, sužinojusi apie tokią riziką, turėtų imtis prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, sušaukti neeilinį Valdybos posėdį, kad aptartų galimų sutrikimų rimtumą ir galimus atsakomuosius veiksmus, ir, kai aktualu, konsultuotis su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų ieškoma bendradarbiavimu grindžiamų sprendimų siekiant išvengti tiekimo grandinių sutrikimų arba juos pašalinti, laikantis tarptautinių įsipareigojimų;

(91)

šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų veiksmingai ir koordinuotai sprendžiamos gresiančios ar kilusios tiekimo krizės. Kadangi reikia numatyti tikslines priemones priklausomai nuo to, ar didelis neigiamas poveikis vidaus rinkos veikimui arba gresianti tokio poveikio rizika yra susiję su kilus krizei svarbiais produktais, kurie nėra gynybos produktai, ar su kilus krizei svarbiais gynybos produktais, šiame reglamente turėtų būti numatytos dvi skirtingos tiekimo krizės padėtys;

(92)

tiekimo krizės padėtis turėtų būti įvesta remiantis konkrečiais ir patikimais įrodymais, kai yra didelių kilus krizei svarbių produktų tiekimo sutrikimų arba gresia tokių sutrikimų rizika ir kai dėl tokių didelių sutrikimų arba gresiančios jų rizikos imamasi arba gali būti imamasi skirtingų nacionalinių priemonių, susijusių su kilus krizei svarbiais produktais, kurie nėra gynybos produktai, ir taip yra daromas ar būtų padarytas didelis neigiamas poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, visų pirma atsirastų tarpvalstybinės prekybos tokiais kilus krizei svarbiais produktais kliūčių;

(93)

su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtis turėtų būti įvesta, kai yra didelių gynybos produktų tiekimo sutrikimų arba gresia tokių sutrikimų rizika ir kai dėl tokių didelių sutrikimų arba gresiančios jų rizikos imamasi arba gali būti imamasi skirtingų nacionalinių priemonių, susijusių su kilus krizei svarbiais gynybos produktais, ir taip yra daromas ar būtų padarytas didelis neigiamas poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, visų pirma atsirastų tarpvalstybinės prekybos tokiais kilus krizei svarbiais gynybos produktais kliūčių. Vertindama, ar tenkinamos su saugumu susijusios tiekimo krizės padėties įvedimo sąlygos, Komisija turėtų atsižvelgti į tai, ar nustatyta krizė BUSP srityje, daranti poveikį Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, pavyzdžiui, ar valstybė narė pradėjo taikyti tarpusavio pagalbos nuostatą pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį. Tame kontekste Komisija galėtų atsižvelgti į tai, ar tokia krizė taip pat buvo nustatyta NATO;

(94)

atsižvelgiant į tai, kad sprendimas įvesti tiekimo krizės padėtį arba su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtį yra jautraus pobūdžio, visų pirma dėl priemonių, kurių gali būti imtasi reaguojant į krizę, galimų pasekmių, įskaitant didelį poveikį, kurį tokios priemonės galėtų daryti privačiosioms įmonėms Sąjungoje, įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą dėl tiekimo krizės padėčių įvedimo, pratęsimo ir nutraukimo turėtų būti suteikti Tarybai. Siekiant užtikrinti, kad atsakas Sąjungos lygmeniu būtų pritaikytas prie tiekimo krizės pobūdžio, Taryba taip pat turėtų nustatyti, kurios iš šiame reglamente numatytų priemonių turėtų būti aktyvuotos pasireiškusiai tiekimo krizei įveikti, ir turėtų galėti nustatyti, dėl kurių kilus krizei svarbių produktų šios priemonės turėtų būti aktyvuotos;

(95)

kad būtų galima tiksliai ir beveik tikruoju laiku įvertinti tiekimo krizės pobūdį ir sunkumą ir tai, ar reikėtų taikyti pirmenybės teikimo priemones, Komisija turėtų turėti galimybę, jei Tarybos įgyvendinimo aktu tai numatyta esant tiekimo krizės padėčiai arba su saugumu susijusios tiekimo krizės padėčiai, teikti prašymus pateikti informaciją ekonominės veiklos vykdytojams, prisidedantiems prie atitinkamų kilus krizei svarbių produktų gamybos. Tokie prašymai dėl informacijos turėtų būti teikiami tik tais atvejais, kai turimos informacijos nepakanka, ir jie turėtų būti teikiami tik dėl informacijos apie gamybos gebą, gamybos pajėgumus ar galimus pirminius sutrikimus. Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kurios gali būti prašoma, yra neskelbtina, Komisija turėtų gauti išankstinį valstybės narės, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojo gamybos vieta, sutikimą, o prašoma informacija turėtų būti perduodama per šią valstybę narę. Jei atitinkama valstybė narė sutinka pateikti tokį prašymą dėl informacijos, ji turėtų turėti galimybę nuspręsti tą prašymą pateikti tiesiogiai atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ir apie tai informuoti Komisiją. Taip pat svarbu, kad Komisijai būtų žinoma apie trečiųjų valstybių prašymus pateikti informaciją, susijusius su Sąjungoje įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų veikla dėl kilus krizei svarbių produktų tiekimo, nes dėl tokių prašymų pateikti informaciją tos trečiosios valstybės gali taikyti pirmenybės teikimo priemones, kurios gali turėti didelį poveikį tokių produktų tiekimui Sąjungoje ir tinkamam vidaus rinkos veikimui. Todėl atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų laiku informuoti valstybę narę, kurios teritorijoje yra jo gamybos vieta, kuri savo ruožtu turėtų informuoti Komisiją, kad atitinkama valstybė narė ir Komisija galėtų paprašyti ekonominės veiklos vykdytojo pateikti panašios informacijos, kurios paprašė ir trečioji valstybė;

(96)

tais atvejais, kai dėl didelio ir ilgalaikio kilus krizei svarbių produktų trūkumo arba išskirtinai didelės jų paklausos gresia didelio neigiamo poveikio tinkamam vidaus rinkos veikimui rizika arba tokia rizika materializuojasi, galėtų būti būtinos Sąjungos lygmens pirmenybės teikimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti kilus krizei svarbių produktų prieinamumą, kad būtų užtikrintas tinkamas gynybos produktų vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimas. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų turėti galimybę valstybės narės prašymu naudoti pirmenybinius prašymus, kad palengvintų tiek kilus krizei svarbių gynybos produktų, tiek kilus krizei svarbių produktų, kurie nėra gynybos produktai, tiekimą, ir pirmenybinius užsakymus, kad būtų užtikrintas su gynyba nesusijusių kilus krizei svarbių produktų tiekimas. Tas pirmenybės teikimo priemones turėtų aktyvuoti Taryba;

(97)

pirmenybinius prašymus turėtų sudaryti Komisijos prašymai valstybės narės iniciatyva atitinkamiems Sąjungoje įsisteigusiems ekonominės veiklos vykdytojams priimti kilus krizei svarbių produktų užsakymus arba teikti jiems pirmenybę. Kaip kraštutinę priemonę užtikrinti, kad gynybos produktų tiekimo grandinės galėtų toliau veikti tiekimo krizės laikotarpiu, ir tik tada, kai tai būtina ir proporcinga tam tikslui pasiekti, tais pirmenybiniais prašymais turėtų būti siekiama padėti valstybei narei, kuri susiduria su dideliais sunkumais pateikiant užsakymą arba vykdant kilus krizei svarbių produktų tiekimo sutartį. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę nesutikti, kad jiems būtų teikiamas pirmenybinis prašymas. Pateikdama pirmenybinį prašymą Komisija turėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ir į rinkos iškraipymų padidėjimo riziką. Be to, pirmenybinių prašymų gavėjų ir naudos gavėjų pasirinkimas neturėtų būti diskriminacinis;

(98)

atsižvelgiant į vis prastėjantį Sąjungos saugumo kontekstą, susijusį su nuolatine ir suintensyvėjusia Rusijos grėsme vykstant jos agresijos karui prieš Ukrainą, labai svarbu spręsti klausimus dėl sunkumų, su kuriais valstybės narės gali susidurti pateikdamos su gynybos produktų tiekimu susijusį užsakymą arba vykdydamos su jų tiekimu susijusią sutartį, visų pirma tais atvejais, kai tokie sunkumai kyla dėl kilus krizei svarbių produktų, kurie nėra gynybos produktai, tiekimo sutrikimų. Iš tikrųjų, kai kilus krizei svarbūs produktai yra dvejopo naudojimo arba civiliniai produktai, bandant įsigyti šių kilus krizei svarbių produktų, gynybos produktų tiekimo grandinės gali susidurti su konkurencija su ne gynybos produktų tiekimo grandinėmis, turinčiomis gerokai didesnę perkamąją galią. Todėl būtina numatyti papildomą kraštutinę priemonę tiems atvejams, kai tokių kilus krizei svarbių produktų, kurie nėra gynybos produktai, gamybos ar tiekimo neįmanoma užtikrinti kitomis priemonėmis, įskaitant pirmenybinius prašymus. Todėl būtent pirmenybiniai užsakymai turėtų suteikti Komisijai galimybę, gavus valstybės narės, kurios teritorijoje yra atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo gamybos vieta, ir valstybės narės, kurios teritorijoje yra ekonominės veiklos vykdytojo vykdomojo valdymo struktūra, išankstinį sutikimą, įpareigoti Sąjungoje įsisteigusius ekonominės veiklos vykdytojus gaminti arba tiekti tam tikrus kilus krizei svarbius produktus, kurie nėra gynybos produktai. Komisija neturėtų išduoti pirmenybinių užsakymų, kai ekonominės veiklos vykdytojas užsakymo negali įvykdyti, net jei jam teikiama pirmenybė, dėl nepakankamos gamybos gebos ar gamybos pajėgumų arba dėl techninių priežasčių, arba dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojas patirtų nepagrįstą ekonominę naštą ir jam kiltų ypatingų sunkumų, įskaitant didelę riziką, susijusią su veiklos tęstinumu. Jei tokių priežasčių atsiranda po to, kai Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo ekonominės veiklos vykdytojui nustatoma pareiga vykdyti pirmenybinį užsakymą ar prašymą, tas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos iš dalies pakeisti atitinkamą įgyvendinimo aktą;

(99)

pirmenybinis užsakymas arba pirmenybinis prašymas turėtų būti teikiamas remiantis objektyviais, faktiniais, išmatuojamais ir pagrįstais duomenimis. Jį teikiant turėtų būti atsižvelgiama į teisėtus įmonių interesus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia gamybos sekai pakeisti. Kai pareiga vykdyti pirmenybinį prašymą arba pirmenybinį užsakymą yra priimama arba nustatoma, ji turėtų turėti viršenybę įvykdymo pareigų pagal privatinę ar viešąją teisę atžvilgiu. Kai pirmenybinio prašymo objektas yra susijęs su gynybos produktu, prašyme turėtų būti nurodyta sutartinių įsipareigojimų, kurių atžvilgiu prašymas turėtų turėti viršenybę, aprėptis. Teikiant kiekvieną pirmenybinį prašymą arba užsakymą turėtų būti nustatoma sąžininga ir pagrįsta kaina. Turėtų būti įmanoma tokią kainą apskaičiuoti remiantis pastaruosius kelerius metus taikomomis kainomis, o bet koks padidinimas arba sumažinimas turėtų būti pagrįstas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į infliaciją arba žaliavų kainas. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti kilus krizei svarbių produktų, kurie yra būtini tinkamam vidaus rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimui, tiekimą, pareigos įvykdyti pirmenybinį prašymą arba užsakymą vykdymas neturėtų lemti atsakomybės už žalą trečiųjų šalių atžvilgiu, kuri gali atsirasti dėl sutartinių įsipareigojimų, kuriuos reglamentuoja valstybės narės teisė, pažeidimo, jei tas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo būtinas tam, kad būtų laikomasi nustatyto prioriteto. Ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems gali būti taikomas pirmenybinis prašymas, turėtų būti leidžiama savo komercinių sutarčių sąlygose nurodyti galimas pirmenybinio prašymo pasekmes;

(100)

jei ekonominės veiklos vykdytojas yra aiškiai priėmęs pirmenybinį prašymą, o Komisija po tokio priėmimo priima įgyvendinimo aktą, arba jei ekonominės veiklos vykdytojui Komisijos priimtu įgyvendinimo aktu buvo nustatyta pareiga vykdyti pirmenybinį užsakymą, ekonominės veiklos vykdytojas turėtų laikytis visų to įgyvendinimo akto sąlygų. Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris nesilaiko įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų, turėtų netekti galimybės taikyti nuostatą dėl sutartinės atsakomybės netaikymo. Jei sąlygų nesilaikoma tyčia arba dėl didelio aplaidumo, Komisija turėtų galėti ekonominės veiklos vykdytojui skirti baudą arba periodinę baudą, laikydamasi proporcingumo principo. Siekdama nustatyti, ar manytina, kad baudos arba periodinės baudos yra būtinos ir proporcingos, Komisija turėtų atsižvelgti į visus ekonominės veiklos vykdytojo pateiktus tinkamai motyvuotus pagrindimus;

(101)

išimtinėmis aplinkybėmis, kai Sąjungoje įsisteigusiam ekonominės veiklos vykdytojui taikoma priemonė, susijusi su trečiosios valstybės kilus krizei svarbaus produkto pirmenybiniu užsakymu arba pirmenybiniu prašymu, jis turėtų apie tai pranešti Komisijai, kad tuo remiantis būtų įvertinta, ar tokia priemonė darys reikšmingą poveikį kilus krizei svarbių produktų tiekimo saugumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, taip pat ar gali prireikti imtis atitinkamų veiksmų reaguojant į tą priemonę;

(102)

prašymu arba pareiga teikti pirmenybę tam tikrų produktų gamybai arba tiekimui nedaromas neproporcingas poveikis laisvei užsiimti verslu bei laisvei sudaryti sutartis, kurios yra ginamos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnį ir nedaromas poveikis Chartijos 17 straipsnyje nustatytai teisei į nuosavybę. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks naudojimosi šiomis teisėmis ir laisvėmis apribojimas turi būti numatytas teisės aktuose ir juo turėtų būti atsižvelgiama į tų teisių ir laisvių esmę ir jis turi atitikti proporcingumo principą;

(103)

kai įvedama su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtis, turėtų būti galimybė taikyti ir esant tiekimo krizės padėčiai prieinamas priemones, jei Taryba mano, kad jos tikslingos, ir jei jos nurodomos įgyvendinimo akte, kuriuo įvedama su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtis;

(104)

gynybos produktų siuntimas ES viduje reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB (30), kuria siekiama supaprastinti tokį siuntimą, kad būtų užtikrintas tinkamas gynybos produktų vidaus rinkos veikimas. Kaip patvirtinta ankstesniuose tos direktyvos vertinimuose, a priori visuotinių ir individualių siuntimo licencijų išdavimas iš esmės išlieka įprasta gynybos produktų judėjimo vidaus rinkoje norma, o vidutinis paraiškų nagrinėjimo laikas skirtingose valstybėse narėse kartais labai skiriasi. Su saugumu susijusios tiekimo krizės metu ir tais atvejais, kai Taryba mano, kad tai būtina, Taryba turėtų galėti priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo įvedama su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtis, siekiant nustatyti ne ilgesnį kaip dviejų savaičių laikotarpį, per kurį, kai gaunama visa su paraiškomis susijusi informacija, atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų išnagrinėti paraiškas, kad būtų dar labiau palengvintas šių produktų judėjimas vidaus rinkoje. Be to, šiuo reglamentu siekiama palengvinti kilus krizei svarbių produktų siuntimą ES viduje kilus tiekimo krizei. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad valstybė narė, kuri nustato eksporto apribojimus komponentams, kurie yra kilus krizei svarbūs produktai ir kuriuos ji laiko jautriais kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2009/43/EB, neturėtų reikalauti papildomų leidimų persiųsti atitinkamus komponentus ES viduje, jei gavėjas pateikia naudojimo deklaraciją, kurioje jis patvirtina, kad pagal konkrečią siuntimo licenciją siunčiami komponentai yra integruoti ar bus integruoti į gynybos produktą, todėl negali būti siunčiami ar eksportuoti. Tokia priemonė neturėtų daryti poveikio esamoms Sąjungos ir nacionalinėms taisyklėms, reglamentuojančioms gynybos produktų siuntimą ir eksportą;

(105)

kadangi gynybos produktų sertifikavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą gynybos produktų vidaus rinkos veikimą, visų pirma su saugumu susijusios tiekimo krizės metu, šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos ne tik esamų nacionalinių procesų spartinimui, bet ir valstybėje narėje teisėtai sertifikuotų kilus krizei svarbių gynybos produktų privalomam tarpusavio pripažinimui;

(106)

be kitų šiame reglamente numatytų priemonių su saugumu susijusios tiekimo krizės padėčiai įveikti, kai Taryba aktyvuoja tas priemones, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju taikyti su gynyba susijusias išimtis ar nukrypti leidžiančias nuostatas pagal nacionalinę ir taikytiną Sąjungos teisę leidimų, susijusių su kilus krizei svarbių gynybos produktų gamybos objektų planavimu, statyba ir veikimu, suteikimo tikslu arba siekiant užtikrinti tokių produktų gamybos tęstinumą, jei jos mano, kad tokių išimčių ar nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas padėtų užtikrinti kilus krizei svarbių gynybos produktų tiekimo saugumą. Tai visų pirma galėtų būti taikoma Sąjungos aplinkos, sveikatos ir saugos teisės aktams, kurie būtini, kad būtų gerinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, taip pat užtikrinamas darnus ir saugus vystymasis. Kadangi su saugumu susijusiai tiekimo krizei būdingos kilus krizei svarbių gynybos produktų judėjimo vidaus rinkoje kliūtys, tokiomis aplinkybėmis tikslinga leisti pagal Programą teikti finansinę paramą inovacijų veiksmams, taip sudarant sąlygas itin greitai užtikrinti gynybos produktų prieinamumą rinkoje. Parama tokiems veiksmams iš tiesų padėtų šalinti atitinkamas kliūtis, visų pirma sudarant sąlygas gerokam gynybos produktų pristatymo laikotarpio sutrumpinimui arba masinei tokių produktų gamybai. Todėl Tarybai įvedant su saugumu susijusios tiekimo krizės padėtį ji turėtų galėti užtikrinti, kad tokie inovacijų veiksmai taptų tinkami finansuoti pagal Programą;

(107)

šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas skiriant baudas ir periodines baudas. Tuo tikslu turėtų būti nustatyti tinkami lygiai baudų už prašymų pateikti informaciją nevykdymą, už pareigų, kylančių iš pirmenybinio prašymo, nesilaikymą ir už pareigos pranešti, taikomos tais atvejais, kai Sąjungoje įsisteigusiam ekonominės veiklos vykdytojui taikoma trečiosios valstybės pirmenybės teikimo priemonė, nesilaikymą, atsižvelgiant į skirtingą abiejų šių pareigų nesilaikymo sunkumo lygį ir MVĮ taikant skirtingas viršutines ribas. Be to, už pareigos priimti ir vykdyti pirmenybinius užsakymus nesilaikymą turėtų būti nustatytos periodinės baudos, kurios turėtų būti proporcingos, o MVĮ turėtų būti taikomos skirtingos jų viršutinės ribos. Turėtų būti taikomi ne tik sankcijų vykdymo užtikrinimo senaties terminai, bet ir baudų ir periodinių baudų skyrimo senaties terminai. Be to, Komisija atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti teisę būti išklausytiems;

(108)

vienas iš sunkumų, nustatytų per COVID-19 krizę – tai, kad nebuvo sukurtas tinklas, skirtas užtikrinti pasirengimą, taip pat tai, kad nepakankamai buvo dalijamasi informacija ir nepakankamai koordinuojamos reagavimo priemonės, viena vertus, tarp valstybių narių ir, kita vertus, tarp valstybių narių ir Komisijos. Todėl šiuo reglamentu siekiamą tikslą – pasirengti būsimų tiekimo krizių poveikiui gynybos produktų vidaus rinkai ir į jį reaguoti – turėtų padėti pasiekti valdymo mechanizmas. Šiuo reglamentu turėtų būti įsteigta Valdyba, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiauti, keistis informacija ir sklandžiai, veiksmingai bei suderintai įgyvendinti jame numatytas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gynybos produktų tiekimo saugumą. Valdybą turėtų sudaryti valstybių narių ir Komisijos atstovai. Norint užtikrinti tinkamą gynybos produktų vidaus rinkos veikimą tiekimo krizės metu arba pasirengti tokioms tiekimo krizėms reikia atsižvelgti į valstybių narių gebėjimą plėtoti, įgyti ir valdyti savo gynybos pajėgumus bei stiprinti savo gynybos parengtį, todėl tikslinga, kad Valdybai bendrai pirmininkautų Komisija ir rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiekimo saugumo režimas prisideda prie Sąjungos gebėjimo ginti savo saugumo ir gynybos interesus, Valdybos nariais taip pat turėtų būti vyriausiasis įgaliotinis ir EGA. Konkrečiai, įgyvendinant šį reglamentą galėtų būti naudingos su gynybos produktų tiekimo saugumu susijusios EGA vykdomo darbo kryptys. EGA sudaro palankesnes sąlygas dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprina valstybių narių bendradarbiavimą su gynyba susijusio tiekimo saugumo srityje. Ji taip pat teikia įžvalgų apie strigties taškus, darančius poveikį gynybos produktų tiekimo grandinėms. Todėl EGA turėtų būti pajėgi pasidalinti savo nuomonėmis ir ekspertinėmis žiniomis, inter alia, Valdyboje – tai padės pasirengti tiekimo krizių poveikiui gynybos produktų vidaus rinkai ir į jį reaguoti. Asocijuotosios valstybės turėtų turėti teisę tapti Valdybos narėmis be balsavimo teisių Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis. Europos Parlamento atstovai turėtų būti kviečiami dalyvauti Valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Valdyba turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių veiklos koordinavimui, taip pat teikti rekomendacijas ir padėti Komisijai įgyvendinti šiuo reglamentu nustatytus mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti tiekimo saugumą, be kita ko, iš anksto numatant kilus krizei svarbių produktų tiekimo krizes, joms rengiantis, vykdant jų prevenciją ir jas sprendžiant;

(109)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programų, kuriose būtų nustatyti finansavimo prioritetai ir taikytinos finansavimo sąlygos, priėmimo, dėl finansavimo skyrimo konkretiems veiksmams, dėl SEAP įsteigimo, dėl kilus krizei svarbių produktų identifikavimo ir tokių produktų sąrašo atnaujinimo, dėl nacionalinių sertifikavimo institucijų sąrašo sudarymo ir atnaujinimo, dėl pirmenybės teikimo priemonių ir dėl sankcijų skyrimo. Reikėtų atsižvelgti į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma į valstybių narių, asocijuotųjų valstybių ar Ukrainos atsakomybę už planavimo ir įsigijimo procesą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31);

(110)

turėtų būti įmanoma į komiteto posėdžius kviesti Ukrainos atstovus, kai jų nuomonė yra būtina dėl ryšį su Ukrainą turinčių įgyvendinimo priemonių, pavyzdžiui, dėl įgyvendinimo aktų, susijusių su paramos Ukrainai priemone. Tai leistų tiems atstovams pasidalyti savo nuomonėmis ir atsakyti į valstybių narių klausimus. Tačiau jiems neturėtų būti leidžiama dalyvauti svarstymuose ar komiteto balsavimuose;

(111)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101–109 straipsniams ir teisės aktams, kuriais tie straipsniai įgyvendinami;

(112)

Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą turėtų apimti tik išlaidas, būtinas Programos ir paramos Ukrainai priemonės tikslams pasiekti, ir negali apimti su BUSP susijusių išlaidų. Todėl Sąjungos finansavimas pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę neturėtų apimti kariniams arba gynybos tikslams skirtų gynybos produktų pirkimo ir techninės priežiūros išlaidų, be kita ko, gynybos pramonės parengties rezervo kūrimo, valdymo ir palaikymo atžvilgiu. Visgi Sąjungos finansavimu pagal Programą ir paramos Ukrainai priemonę turėtų būti galima padengti išlaidas, susijusias su tokių produktų, būtinų EGTPB konkurencingumui didinti arba Ukrainos GTPB atkūrimui, atstatymui ir modernizavimui užtikrinti, pirkimu arba technine priežiūra, visų pirma vienkartines išlaidas;

(113)

pagal SESV 241 straipsnį Taryba turi galimybę Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, jos nuomone, pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus. Komisija skubiai ir išsamiai apsvarstys visus tokius prašymus pateikti pasiūlymus;

(114)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui;

(115)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis galiojančioms Sąjungos ir nacionalinėms gynybos produktų eksporto taisyklėms ir Direktyvoje 2009/43/EB nustatytoms pareigoms;

(116)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti EGTPB technologinę lyderystę, inovacijas, parengtį, ilgalaikį konkurencingumą, atsparumą, integraciją ir pasirengimą, užtikrinant savalaikį gynybos produktų prieinamumą ir tiekimą ir prisidedant prie Ukrainos GTPB atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(117)

kad būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau pradėti šio reglamento įgyvendinimą siekiant įgyvendinti jo tikslus, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,