Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Bulgarijos 2012 m. nacionalinės reformų programossu Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Bulgarijos konvergencijos programos /* COM/2012/0302 final - 2012/ () */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Bulgarijos 2012 m. nacionalinės
reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Bulgarijos konvergencijos programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės
priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei
koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į 2011 m.
lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir
naikinimo[2],
ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[3], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[4], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1) 2010 m. kovo 26 d.
Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui
įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo
strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos
koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose
reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus
augimo ir konkurencingumo potencialas; (2) 2010 m. liepos
13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių
narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos
gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. –
sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių[5],
kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires
valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę
ekonomikos ir užimtumo politiką; (3) 2011 m. liepos
12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Bulgarijos
2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo
nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Bulgarijos konvergencijos
programos; (4) 2011 m. lapkričio
23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo
apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante ir integruoto
politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.
2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[6],
kurioje nurodė, kad Bulgarija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (5) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba (atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio
9 d. Tarybos išvadas ir į Komisijos metinę augimo apžvalgą)
patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas,
fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji
pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos
augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti
įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą
ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti
krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti viešąjį
administravimą; (6) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias
prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad
juos būtų galima įtraukti į jų stabilumo arba
konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas; (7) 2012 m. balandžio
13 d. Bulgarija pateikė savo 2012–2015 m. konvergencijos
programą ir savo 2012 m. nacionalinę reformų programą.
Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos
vertintos vienu metu. Atlikdama nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento
(ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija taip pat įvertino,
ar Bulgarijoje esama makroekonominio disbalanso. Nuodugnioje apžvalgoje[7] Komisija padarė
išvadą, kad Bulgarijoje susidaręs vidaus makroekonominis disbalansas,
tačiau jis nėra perviršinis; (8) remiantis pirmuoju
2012 m. Bulgarijos pranešimu apie 2008–2011 m., kai buvo taikoma
perviršinio deficito procedūra, deficito ir skolos statistiką,
2011 m. valdžios sektoriaus deficitas nesiekė 3 % BVP
pamatinės vertės, nustatytos Sutartyje. Be to, pagal Komisijos 2012
m. pavasario prognozę valdžios sektoriaus deficitas turėtų ir
toliau nesiekti Sutartyje nustatytos pamatinės vertės ir
prognozės laikotarpiu toliau mažėti. Dėl šios priežasties,
vadovaudamasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, Komisija gegužės
30 d. priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo,
kuriuo panaikinamas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito pagal
Sutarties 126 straipsnio 12 dalį; (9) remdamasi 2012 m.
konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo
grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2012–2013 m. yra
optimistinis, nes manoma, kad metinis BVP augimas 2012 m. sieks apie
1,4 %, o 2013 m. – 2,5 %. Komisijos 2012 m. pavasario
prognozėje numatyta, kad 2012 m. BVP augimas bus 0,5 %, o
2013 m. – 1,9 %. 2011 m. ištaisius perviršinį deficitą,
programoje numatytos biudžeto strategijos tikslas – iki programos laikotarpio
pabaigos pasiekti biudžeto būklę, kuri būtų beveik
subalansuota tiek struktūriškai, tiek pagal nominalųjį biudžeto
rodiklį. Vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas struktūriniu
požiūriu šiek tiek pakoreguotas, t. y. dabar siekiama nebe 0,6 %
BVP, o 0,5 % BVP deficito. Naujasis vidutinės trukmės biudžeto
tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Remiantis
(perskaičiuotu) struktūriniu deficitu[8],
Bulgarija planuoja per programos laikotarpį pasiekti vidutinės
trukmės biudžeto tikslą. 2012–2014 m. valdžios sektoriaus
išlaidų augimo rodiklis, atsižvelgiant į diskrecines pajamų
priemones, atitiktų Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijų,
tačiau 2015 m. jo nebeatitiktų. Planuotam fiskaliniam
konsolidavimui kyla pavojus dėl i) mažesnių įplaukų,
palyginti su optimistiniu makroekonominiu scenarijumi, ir mažiau nuo
mokestinių pajamų priklausomos ekonomikos augimo struktūros; ii)
viešojo sektoriaus neveiksmingumo, visų pirma sveikatos priežiūros ir
švietimo sektoriuose, dėl kurio gali būti daromas didelis spaudimas
didinti išlaidas. Skolos santykis nesiekia 60 % BVP ir, remiantis
programa, prognozuojama, kad 2012 m. jis pasieks aukščiausią
tašką, t. y. beveik 20 % BVP, o paskui programos laikotarpiu
mažės. Reikia tobulinti nemažai mokestinių prievolių vykdymo
aspektų, tad pažanga šioje srityje leistų Bulgarijai remti didesnes
išlaidas augimui skatinti. Priimtas pagrindinio biudžeto įstatymo
pakeitimas: įstatymas papildytas reikalavimu neleisti biudžeto deficitui
viršyti 2 % ir riboti valdžios sektoriaus išlaidas iki 40 % BVP, taip
sustiprinant fiskalinės sistemos privalomą pobūdį ir
pagerinant biudžeto planavimo nuspėjamumą. Tačiau dar lieka
didelių uždavinių, susijusių su tolesniu vidutinės
trukmės laikotarpio biudžeto sistemos turinio tobulinimu ir atsiskaitymo
pagal kaupiamąjį principą stiprinimu; (10) Bulgarijos vyriausybė
padarė didelę pažangą, vykdydama kai kurias pensijų
reformos priemones, įskaitant priemones, susijusias su vyrų ir
moterų pensiniu amžiumi ir su kariuomenės ir policijos sektorių
darbuotojų darbo stažu. Tačiau pagrindinė vidutinės
trukmės laikotarpio problema – pakankamų pensijų užtikrinimas –
dar turi būti sprendžiama. Pakeitimais nenumatytos priemonės
teisės aktais numatytam vyrų ir moterų pensiniam amžiui
suvienodinti. Be to, jomis nesiekiama mažinti darbuotojams teikiamų
ankstyvo išėjimo į pensiją galimybių. Pagrindiniu uždaviniu
išlieka nemokančių įmokų asmenų įtrauktis ir
invalidumo pensijų skyrimo kontrolės ir kriterijų griežtinimas; (11) Bulgarijoje, palyginti su ES
vidurkiu, yra daugiausia gyventojų, kuriems kyla pavojus patirti
didelių materialinių nepriteklių, ypač nuo to kenčia
pagyvenę žmonės ir vaikai. Būtina imtis visapusiškų
priemonių. Pirmenybę reikėtų teikti socialinių
pervedimų veiksmingumo didinimui. Tik pusė darbingo amžiaus romų
turi darbą. Neseniai priimtoje Nacionalinėje romų integracijos
strategijoje numatytos priemonės daugybei kliūčių
įveikti, tačiau, kad būtų veiksmingai vykdoma
2015–2020 m. laikotarpiu, strategija dar turi būti pagrįsta
išsamiu veiksmų planu; (12) krizės poveikis buvo
labai skaudus žemos kvalifikacijos darbuotojams (sudarantiems beveik 70 %
visų bedarbių) ir smarkiai padidino jaunimo nedarbą. Be to, nuo
2009 m. ilgalaikis nedarbas augo kur kas greičiau nei likusios ES
valstybėse narėse ir iš esmės rodė tai, kad
gebėjimų paklausos ir pasiūlos bei geografinė darbo
gebėjimų neatitiktis didėja, nes daugiausia atleista žemos
kvalifikacijos darbuotojų. Reikalinga sistemos peržiūra, siekiant
nustatyti socialinio draudimo įmokų minimalias ribas, kad
būtų pasiekta pusiausvyra tarp poreikio mažinti nedeklaruotą
darbą ir užtikrinti, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai nebūtų
išstumti iš rinkos. 2010–2012 m. vyriausybės vykdytomis
priemonėmis, kuriomis įšaldytas viešojo sektoriaus darbo užmokestis,
tinkamai reaguota į padėtį, o darbo jėgos sąnaudos
tapo proporcingesnės našumui. Pradėta įgyvendinti
nacionalinė iniciatyva, kuria visapusiškai padedama vykdyti jaunimo
integraciją darbo rinkoje. Viešųjų įdarbinimo tarnybų
teikiamos paslaugos vis dar santykinai prastos kokybės, o personalo,
visų pirma, su romais dirbančių tarnautojų, mokymas
turėtų būti intensyvesnis. Siekiant tobulinti skatinimo dirbti,
darbo paieškos, įgūdžių ir darbo rinkos poreikių derinimo,
perkvalifikavimo paslaugas ir žemos kvalifikacijos darbuotojams pritaikytas
paslaugas, būtinos papildomos priemonės; (13) palyginti su kitomis ES
valstybėmis narėmis, Bulgarijoje yra daugiausia gyventojų,
menkai išprususių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse
(PISA 2009 m. duomenimis), vadinasi, esama rimtų
struktūrinių kliūčių kokybiškam švietimui užtikrinti.
Prasti švietimo laimėjimai susiję su tuo, kad palankių
sąlygų neturinčioms gyventojų grupėms, ypač
romams, sudėtinga įgyti išsilavinimą; mokyklos nepakankamai
savarankiškos; trūksta paskatų siekti geresnių rezultatų;
nacionalinė vertinimo sistema prasta, o atskaitomybė nepakankama.
Aukštojo mokslo srityje pažanga labai menka, nors neseniai imtasi perspektyvių
veiksmų. Siekiant augimo pirmenybė turėtų būti
teikiama planuotiems aukštojo mokslo įstatymo pakeitimams, kurių
poveikį turėtų sustiprinti atitinkamas valdymas, investicijos ir
politinis ryžtas; (14) Bulgarijoje vykdoma mažai
mokslinių tyrimų ir diegiama mažai inovacijų. Siekiant 2020 m.
tikslų, būtina didinti investicijas į MTI ir nustatyti
tinkamą inovacijų strategiją. MTI administravimas Bulgarijoje
yra nevienalytis. Bulgarijai reikia stiprinti savo universitetus ir parengti
strategiją, pagal kurią aukštojo mokslo įstaigos dalyvautų
inovacijų veikloje. Nėra jokių universitetų ir
privačiojo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo sistemų,
o finansavimas turėtų būti skirstomas konkurencingu ir skaidriu
būdu pagal nuopelnus. Pradedančioms veiklą įmonėms ir
inovacinėms MVĮ, siekiančioms gauti bankų finansavimą,
dar vis trukdo tam tikros kliūtys. Viešojo finansavimo priemonės ir
garantijos, skirtos jaunoms ir inovacinėms įmonėms, nėra
pakankamai veiksmingos ir nepadeda MVĮ gauti ES struktūrinių
fondų paramos bei užsitikrinti reikiamo bendro finansavimo banko
paskolomis; (15) šiuo metu Bulgarijai
trūksta administracinių gebėjimų, kad šalis
galėtų tinkamai valdyti ir prižiūrėti kelių,
geležinkelių ir vandens infrastruktūros projektus. Administracine
reforma labiausiai siekta sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų
skaičių, tad pastangos šalinti kitus neveiksmingos veiklos šaltinius
buvo menkos. ES lėšomis menkai pasinaudojama, nors per pastaruosius dvejus
metus stebėta nuosekli pažanga. Labiausiai pasinaudoti parama trukdo
sudėtingos administracinės procedūros ir sunkumai, su kuriais
susiduria įmonės, užsitikrindamos bendrą finansavimą. Be
to, vis dar būtina tobulinti verslo ir reguliavimo aplinką, toliau
didinti viešojo sektoriaus administracinius gebėjimus. E. valdžios
diegimas atidėtas daug kartų. Bulgarijos mokesčių sistemai
būdinga, kad masiškai vengiama mokesčių, o sistemos
administravimas neveiksmingas. Didelės tiek mokesčių surinkimo
administravimo sąnaudos, tiek įmonėms tenkančios
mokesčių mokėjimo laiko sąnaudos; (16) naujas viešojo pirkimo
įstatymas – svarbus žingsnis, nustatant geresnę pažeidimų
stebėjimo, prevencijos ir sankcijų skyrimo sistemą. Šias
pastangas reikėtų papildyti dviem būdais: i) numatytas sankcijas
reikia veiksmingai taikyti ir ii) ex officio įgaliojimus reikėtų
pavesti Viešojo pirkimo agentūrai ir Valstybės finansų
kontrolės agentūrai; (17) nepaisant pradėtų
reformų, Bulgarijoje vis dar taikomi suvaržymai norintiems patekti į
tinklų sektorius, kaip antai geležinkelio transporto,
telekomunikacijų ir energijos tinklus. Tiek didmeninės, tiek
mažmeninės energijos rinkos veikimas išlieka problema. Visų pirma
padėtį reikėtų gerinti sprendžiant elektros ir dujų
biržos neegzistavimo, veikiančios balansavimo rinkos ir reguliuojamų
kainų vartotojams problemas. Be to, Bulgarija turėtų užtikrinti
perdavimo sistemos reguliavimo institucijos nepriklausomybę. Bulgarija yra
labai priklausoma nuo vienintelės energijos trasos, o jos vidaus energijos
rinka veikia netinkamai, todėl šaliai gresia smarkių tiekimo
sutrikimų pavojus. Dabartinės priemonės, skirtos energetinei
priklausomybei mažinti, yra tobulintinos. Iki šiol naujos dujų
infrastruktūros statyba vyko per lėtai. Nors oficialiai priimtos kai
kurios reikalingos reformos ir atsinaujinančiosios energijos dalis
2011 m. padidėjo, šios reformos įgyvendinamos nepatenkinamai
dėl viešojo pirkimo, privačių interesų dominuojamos
valstybės politikos ir prasto valstybinių energijos įmonių
administravimo; (18) Bulgarija prisiėmė
tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie
įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami
įsipareigojimai yra susiję su viešųjų finansų tvarumo
ir užimtumo didinimu, viešojo sektoriaus konkurencingumo gerinimu ir finansinio
stabilumo stiprinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami pagal
paktą „Euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio vertinimo
rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas; (19) atsižvelgdama į Europos
semestrą, Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės
politikos analizę. Įvertinusi konvergencijos programą ir
nacionalinę reformų programą, ji pateikė nuodugnią
apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai
fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip
laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant
prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti
bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos
atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos rekomendacijų 1–7
punktuose toliau; (20) atsižvelgdama į šį
vertinimą Taryba išnagrinėjo Bulgarijos konvergencijos programą
ir savo nuomonę[9]
visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje; (21) atsižvelgdama į Komisijos
nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo
Bulgarijos 2012 m. nacionalinę reformų programą ir jos
konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES)
Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos rekomendacijų 3–5 punktuose
toliau, REKOMENDUOJA Bulgarijai
2012–2013 m. imtis šių veiksmų: 1. Tęsti patikimą
fiskalinę politiką, kad iki 2012 m. būtų pasiektas
vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Siekdama šio tikslo, šalis
turėtų įgyvendinti numatytą biudžeto strategiją,
užtikrindama išlaidų kriterijaus laikymąsi, ir būti pasirengusi
imtis papildomų priemonių, jei kiltų rizika biudžeto scenarijui.
Dėti daugiau pastangų viešųjų išlaidų kokybei gerinti,
ypač švietimo ir sveikatos sektoriuose, ir įgyvendinti
visapusišką mokestinių prievolių vykdymo strategiją,
siekiant gerinti mokestines pajamas ir spręsti šešėlinės ekonomikos
problemą. Toliau tobulinti vidutinės trukmės laikotarpio
biudžeto sistemos turinį ir gerinti atsiskaitymo sistemos kokybę. 2. Imtis veiksmų tvarumui
gresiančiai rizikai mažinti ir pensijų sistemos adekvatumui gerinti,
ribojant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir suvienodinant
įstatymais reglamentuojamą vyrų ir moterų pensinį
amžių, atsižvelgiant į visą socialinio draudimo stažą.
Nustatyti griežtesnius invalidumo pensijų skyrimo kriterijus ir
kontrolę. 3. Paspartinti nacionalinės
Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą. Užtikrinti, kad socialinio
draudimo įmokų minimalios ribos neatbaidytų nuo deklaruojamo
darbo. Dėti
daugiau pastangų Valstybinės užimtumo tarnybos veiklos rezultatams
gerinti. Mažinti skurdą, didinti socialinių pervedimų
veiksmingumą, suteikti vaikams ir pagyvenusiems žmonėms daugiau galimybių
gauti kokybiškas socialines paslaugas ir įgyvendinti Nacionalinę
romų integracijos strategiją. 4. Spartinti atitinkamų
teisės aktų, skirtų mokykloms ir aukštajam mokslui, ir
susijusių priemonių reformą, nukreipiant pastangas į mokymo
programų modernizavimą, mokytojų rengimo tobulinimą ir
galimybių įgyti išsilavinimą užtikrinimą palankių
sąlygų neturinčių asmenų grupėms. Didinti
galimybes pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, ypač
vykdančioms inovacinę veiklą, gauti finansavimą. 5. Paspartinti pastangas gerinti
administracinius gebėjimus ir reformas, mažinant biurokratiją ir
mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo
sąnaudas bei toliau gerinant ES lėšų įsisavinimą,
visų pirma kelių ir geležinkelių transporto ir vandentvarkos
srityse. Gerinti teismų sistemos kokybę ir nepriklausomybę ir
spartinti e. valdžios diegimą. Stiprinti svarbiausių transporto
sektorių ir reguliavimo institucijų viešuosius administracinius
gebėjimus. 6. Užtikrinti patikimą
viešojo pirkimo teisės aktų įgyvendinimą. Stiprinti pažeidimų
prevenciją ir veiksmingai taikyti sankcijas pagal Viešojo pirkimo
įstatymą ir Interesų konflikto įstatymą. 7. Imtis
priemonių kliūtims patekti į rinką, garantuoto pelno
susitarimams ir kainų kontrolei panaikinti. Užtikrinti perdavimo ir
skirstymo sistemų operatorių nepriklausomumą; baigti kurti
rinką, visų pirma, energijos biržų rinką ir balansavimo
rinką. Tobulinti elektros ir dujų jungtis, didinti energijos
vartojimo efektyvumą ir gerinti gebėjimus reaguoti tiekimo
nutrūkimo atveju. Priimta Briuselyje 2012 05 30 Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 25. [3] COM(2012) 302 final. [4] P7_TA(2012) 0048 ir P7_TA(2012) 0047. [5] 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas
2012/238/ES. [6] COM(2012) 68 final. [7] SWD(2012) 151 final. [8] Pagal ciklą pakoreguotas balansas (atėmus
vienkartines ir laikinąsias priemones), Komisijos tarnybų
perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija ir taikant
bendrai sutartą metodiką. [9] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9
straipsnio 2 dalį.