<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-115/21 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62021CC0115</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:479">EU:C:2022:479</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>15</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>15</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Szpunar išvada – Byla C-115/21 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">Junqueras i Vies / Parlamentas</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Maciej Szpunar Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20220616">2022 m. birželio 16 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C-115/21 P</HT></P><P>Oriol Junqueras i Vies</P><P>prieš</P><P>Europos Parlamentą</P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Institucinė teisė</KEYWORD><KEYWORD>Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų</KEYWORD><KEYWORD>13 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Mandato netekimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo</KEYWORD><KEYWORD>Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės</KEYWORD><KEYWORD>4 straipsnio 4 dalies antra pastraipa ir 8 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Europos Parlamento pirmininko konstatavimas, kad vieta yra laisva</KEYWORD><KEYWORD>Prašymas nedelsiant imtis iniciatyvos patvirtinti Europos Parlamento nario imunitetą</KEYWORD><KEYWORD>Ieškinys dėl panaikinimo</KEYWORD><KEYWORD>Aktai, dėl kurių negalima pareikšti ieškinio</KEYWORD><KEYWORD>Nepriimtinumas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šios bylos ištakos – įvykiai, susiję su Katalonijos autonominės srities (Ispanija) referendumu dėl apsisprendimo, įvykusiu 2017 m. spalio mėn. Apeliantas Oriol Junqueras i Vies buvo <HT TYPE="ITALIC">Gobierno autonómico de Cataluña</HT> (Katalonijos autonominė vyriausybė, Ispanija) pirmininko pavaduotojas tuo metu, kai vyko šis referendumas, kurį <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Constitucional</HT> (Konstitucinis Teismas, Ispanija) per tą laiką pripažino neteisėtu. Po šių įvykių keliems asmenims, įskaitant apeliantą, buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis buvo suimtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Vykstant šiam baudžiamajam procesui apeliantas sėkmingai kandidatavo <DATE ISO="20190526">2019 m. gegužės 26 d.</DATE> rinkimuose į Europos Parlamentą. Tačiau <DATE ISO="20190614">2019 m. birželio 14 d.</DATE> nutartimi <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) atsisakė suteikti apeliantui išimtinį leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, kad šis galėtų <HT TYPE="ITALIC">Junta Electoral Central</HT> (Centrinė rinkimų komisija, Ispanija) duoti priesaiką gerbti Ispanijos Konstituciją, kurios pagal Ispanijos rinkimų įstatymą reikalaujama iš asmenų, išrinktų Parlamento nariais. Po šio atsisakymo Centrinė rinkimų komisija priėmė sprendimą, jame konstatavo, kad apeliantas nedavė atitinkamos priesaikos, ir paskelbė, kad suinteresuotajam asmeniui paskirta vieta Parlamente yra laisva, taip pat sustabdė naudojimąsi visomis prerogatyvomis, kurios jam galėtų būti suteiktos dėl jo pareigų. Tuo pat metu ši komisija Europos Parlamentui perdavė Ispanijoje išrinktų narių sąrašą, kuriame apelianto pavardės nebuvo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Apeliantas <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) pareiškė ieškinį dėl <DATE ISO="20190614">2019 m. birželio 14 d.</DATE> nutarties, remdamasis prie ES ir ESV sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas dėl privilegijų ir imunitetų)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="326" PAGE.FIRST="266" DATE.PUB="2012">OL C 326, 2012, p. 266</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, 9 straipsnyje numatytu imunitetu. Vykstant šiam procesui minėtas teismas pateikė Teisingumo Teismui keletą prejudicinių klausimų, susijusių su šio protokolo aiškinimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Byla, kurioje priimtas <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Nelaukdamas, kol bus atsakyta į šiuos klausimus, <DATE ISO="20191014">2019 m. spalio 14 d.</DATE>, tą pačią dieną, kai įvyko Teisingumo Teismo posėdis, <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) priėmė sprendimą, pagal kurį, be kita ko, apeliantas buvo nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme ir tokiam pačiam laikotarpiui neteko savo pilietinių teisių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teismas nusprendė, kad Parlamento nario statusas, kaip tai suprantama pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį, įgyjamas valstybėms narėms oficialiai paskelbus rinkimų rezultatus, todėl išrinktam asmeniui taikomas imunitetas pagal šio straipsnio antrą pastraipą. Be to, šis imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta paskirta suėmimo priemonė, kad atitinkamas asmuo galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus, nebent suinteresuota valdžios institucija paprašytų Parlamento panaikinti atitinkamo Parlamento nario imunitetą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, rezoliucinė dalis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200109">2020 m. sausio 9 d.</DATE> nutartimi <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) pateikė nuomonę dėl šio Teisingumo Teismo sprendimo poveikio baudžiamajam procesui. Šis teismas visų pirma nusprendė, kad nebuvo pagrindo nei leisti apeliantui išvykti į Parlamento būstinę, nurodyti jį paleisti ir pripažinti <DATE ISO="20191014">2019 m. spalio 14 d.</DATE> sprendimą negaliojančiu, nei pateikti Parlamentui prašymą panaikinti imunitetą. Minėtas teismas iš esmės nusprendė, jog atsižvelgiant į apelianto atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso stadiją tuo metu, kai jis buvo išrinktas į Parlamentą, pagal Ispanijos teisę jam nebuvo taikomas parlamentinis imunitetas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Primintina, kad pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmos pastraipos a punktą per Parlamento sesijas jo nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>.</P></NOTE>. Be to, Centrinė rinkimų komisija pripažino, kad apeliantas neturi teisės būti kandidatu, nes jis nuteistas laisvės atėmimo bausme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Po šių įvykių apeliantas prarado savo, kaip Parlamento nario, statusą. Bendrajame Teisme jis ginčijo įvairias priemones, kurių jo atžvilgiu ėmėsi Parlamento pirmininkas, taip pat Parlamento pirmininko atsisakymą imtis kitų priemonių. Dėl šių ieškinių, kuriuos Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtinus, buvo paduoti keli apeliaciniai skundai, įskaitant ir šioje byloje pateiktą skundą dėl <DATE ISO="20201215">2020 m. gruodžio 15 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras i Vies / Parlamentas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑24/20</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2020:601">EU:T:2020:601</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – skundžiama nutartis)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Be šios bylos, tai yra šiuo metu nagrinėjamos bylos C‑780/21 P ir C‑824/21 P.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Rinkimų aktas</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Pagal Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėto prie <DATE ISO="19760920">1976 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="278" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1976">OL L 278, 1976, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20020625">2002 m. birželio 25 d.</DATE> ir <DATE ISO="20020923">rugsėjo 23 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (toliau – Rinkimų aktas), 6 straipsnio 2 dalį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis [Protokolu dėl privilegijų ir imunitetų].<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Rinkimų akto 7 straipsnyje išvardytos pareigos, nesuderinamos su Parlamento nario statusu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Be to, 8 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė gali išplėsti su nesuderinamumu susijusias nacionalinio lygmens taisykles.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šio akto 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Remiantis šio Akto nuostatomis, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja nacionalinės nuostatos.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Galiausiai minėto akto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="013.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Laisva vieta atsiranda, kai dėl atsistatydinimo, mirties ar mandato netekimo pasibaigia Europos Parlamento nario mandatas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="013.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Jei valstybės narės teisėje yra tikslios Europos Parlamento mandato netekimą reglamentuojančios nuostatos, šis mandatas nustoja galioti pagal tas teisines nuostatas. Kompetentingos nacionalinės institucijos apie jas praneša Europos Parlamentui.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Darbo tvarkos taisyklės</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Parlamento darbo tvarkos taisyklių (9-oji kadencija – 2021 m. rugsėjis) (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 4 straipsnio 1 dalyje, 4 dalies antroje pastraipoje ir 7 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi [Rinkimų akto] 5 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><?PAGE NO="4"?><ALINEA>Kai kompetentingos valstybių narių institucijos praneša Parlamento pirmininkui apie Europos Parlamento nario įgaliojimų pabaigą dėl papildomo nesuderinamumo, nustatyto tos valstybės narės teisėje, kaip numatyta [Rinkimų akto] 7 straipsnio 3 dalyje, arba Parlamento nariui netekus mandato, kaip numatyta Akto 13 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui, kad to Parlamento nario įgaliojimai baigia galioti valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytą dieną. Kai tokia diena nenurodoma, įgaliojimų pabaigos data yra tos valstybės narės pranešimo data.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.007"><NO.PARAG>7.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas gali paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="007.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios arba ruošiasi pažeisti Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai buvo arba, kaip manoma, bus pažeisti.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="007.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Toks prašymas ginti privilegijas ir imunitetus visų pirma gali būti pateiktas tais atvejais, kai manoma, jog susiklostė tokios aplinkybės, kuriomis laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento posėdžių vietą bei grįžtantiems iš jos, judėjimui arba einant pareigas pareiškiamai nuomonei ar balsavimui galėtų būti taikomi administraciniai ar kitokie apribojimai, arba tokios aplinkybės galėtų būti priskirtos [Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų] 9 straipsnio taikymo sričiai.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Tuo atveju, kai Parlamento narys sulaikomas ar jo judėjimo laisvė apribojama, kaip manoma, pažeidžiant jo privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali skubos tvarka imtis iniciatyvos, kad patvirtintų atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnyje įtvirtinta procedūra, taikytina nagrinėjant prašymus atšaukti arba ginti Parlamento nario imunitetą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Bylos aplinkybės, skundžiama nutartis, procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Bylos aplinkybės</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Bylos aplinkybės aprašytos skundžiamos nutarties 15–31 punktuose ir jos nėra ginčijamos. Jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Taip pat žr. šios išvados įžangoje aprašytus įvykius.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Apeliantas, kuris buvo išrinktas Parlamento nariu tuo metu, kai jam buvo taikomas suėmimas, <DATE ISO="20191014">2019 m. spalio 14 d.</DATE> nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, dėl kurios pagal Ispanijos teisę, be kita ko, neteko teisės būti kandidatu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE>, po to, kai buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuriame Teisingumo Teismas patvirtino apelianto, kaip Parlamento nario, statusą, Diana Riba i Giner, taip pat Parlamento narė, apelianto vardu pateikė šios institucijos pirmininkui prašymą nedelsiant imtis skubių priemonių apelianto imunitetui patvirtinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį (toliau – <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymas). <DATE ISO="20200110">2020 m. sausio 10</DATE> ir <DATE ISO="20200113">13 d.</DATE> D. Riba i Giner papildė savo prašymą, be kita ko, prašydama Parlamento pirmininko atsisakyti pripažinti apelianto vietą laisva, ir pateikė papildomų dokumentų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200103">2020 m. sausio 3 d.</DATE> sprendimu Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad apeliantas neturi teisės būti kandidatu, nes buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Apeliantas šį sprendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) ir paprašė sustabdyti jo vykdymą. <DATE ISO="20200109">2020 m. sausio 9 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) šį prašymą atmetė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> plenarinį posėdį Parlamento pirmininkas pasiūlė šiai institucijai konstatuoti, pirma, kad apeliantas nuo <DATE ISO="20190702">2019 m. liepos 2 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>9-osios kadencijos Parlamento pirmosios sesijos data.</P></NOTE> išrinktas Parlamento nariu ir, antra, kad jo vieta yra laisva nuo <DATE ISO="20200103">2020 m. sausio 3 d.</DATE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Skundžiama nutartis</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200117">2020 m. sausio 17 d.</DATE> apeliantas Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, juo prašė panaikinti Parlamento pirmininko per <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> plenarinį posėdį paskelbtą konstatavimo, kad apelianto vieta yra laisva, aktą (toliau – <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> konstatavimo aktas), ir panaikinti tariamą Palamento pirmininko sprendimą atmesti <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Tos pačios dienos atskiru dokumentu apeliantas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas sustabdyti ginčijamų aktų vykdymą ir, pirma, įpareigoti Parlamento pirmininką imtis visų būtinų priemonių apelianto privilegijoms ir imunitetui apsaugoti bei jų veiksmingumui užtikrinti, taip pat apsaugoti jo pagrindines teises visapusiškai naudotis savo, kaip Parlamento nario, statusu, ir, antra, įpareigoti Ispanijos Karalystę paleisti apeliantą iš įkalinimo įstaigos, kad jis galėtų eiti Parlamento nario pareigas. Šis prašymas buvo atmestas, kaip ir apelianto pateiktas apeliacinis skundas dėl šio prašymo atmetimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Atitinkamai <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> Nutartimi <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras i Vies / Parlamentas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑24/20 R</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2020:78">EU:T:2020:78</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20201008">2020 m. spalio 8 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras i Vies / Parlamentas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑201/20 P(R)</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:818">EU:C:2020:818</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200302">2020 m. kovo 2 d.</DATE> Parlamentas pateikė apelianto ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad ginčijami aktai nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nutarė išspręsti nepriimtinumo klausimą nepradedant bylos nagrinėti iš esmės.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Dėl <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> konstatavimo akto Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalį ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalį, nusprendė, kad ši konstatavimas yra išimtinai informacinio pobūdžio aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio pagal SESV 263 straipsnį, nes visos pasekmės apelianto teisinei padėčiai kilo iš nacionalinės teisės aktų, kurių Parlamentas neturi įgaliojimų tikrinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Skundžiamos nutarties 54–73 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Atsakydamas į apelianto argumentus Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, jog Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis nesuteikia Parlamento pirmininkui įgaliojimų atsisakyti konstatuoti, kad apelianto vieta yra laisva<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Skundžiamos nutarties 75–85 punktai.</P></NOTE>. Jis taip pat atmetė apelianto argumentus, grindžiamus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 ir 41 straipsniais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Jie užtikrina atitinkamai teisę būti kandidatu Parlamento rinkimuose ir teisę į gerą administravimą.</P></NOTE>, motyvuodamas tuo, kad šios nuostatos negali pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos ir kad galimas Parlamento padarytas šių nuostatų pažeidimas yra ne priimtinumo, o vertinimo iš esmės klausimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Skundžiamos nutarties 87–93 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Dėl to, kad Parlamento pirmininkas tariamai netiesiogiai atmetė <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymą, Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog reikalavimai panaikinti šį tariamą atmetimą buvo pateikti dėl neegzistuojančio akto<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Skundžiamos nutarties 101–106 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Subsidiariai Bendrasis Teismas konstatavo, kad net jei tariamas <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymo atmetimas galėtų būti laikomas egzistuojančiu numanomu aktu, jis negalėtų būti ginčijamas pagal SESV 263 straipsnį, nes dėl jo apelianto teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, pirma, Parlamento narys neturi teisės reikalauti, kad šios institucijos pirmininkas imtųsi kokių nors veiksmų pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, kuriuo buvo grindžiamas aptariamas prašymas, ir, antra, galima šio pirmininko iniciatyva, kurios imamasi pagal šią nuostatą, nebūtų privaloma valstybių narių valdžios institucijoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Skundžiamos nutarties 107–134 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas patenkino Parlamento pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir atmetė visą ieškinį kaip nepriimtiną.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Apeliacinis procesas ir šalių reikalavimai</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT><DATE ISO="20210225">2021 m. vasario 25 d.</DATE> apeliantas pateikė apeliacinį skundą šioje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT><DATE ISO="20210609">2021 m. birželio 9 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Ispanijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Parlamento reikalavimų. <DATE ISO="20210928">2021 m. rugsėjo 28 d.</DATE> nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė Carles Puigdemont i Casamajó ir Antoni Comín i Oliveres prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti O. Junqueras i Vies reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Šalims buvo leista pateikti dubliką ir tripliką. Teisingumo Teismas nusprendė bylą nagrinėti nerengdamas posėdžio.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu apeliantas Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą nutartį,</P></ITEM><ITEM><P>pripažinti Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio priimtinumą,</P></ITEM><ITEM><P>grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl pagrindų, dėl kurių dar nepriėmė sprendimo,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu byloje T‑24/20 ir apeliaciniu procesu.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Parlamentas Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti visą apeliacinį skundą,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš apelianto bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Savo apeliaciniame skunde apeliantas nurodo keturis pagrindus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Nors apeliaciniame skunde nurodyti penki pagrindai, jame jų yra tik keturi, nes nėra pagrindo, pažymėto skaičiumi 3. Apeliantas šią klaidą pripažino dublike.</P></NOTE>. Trys iš jų susiję su jo reikalavimų panaikinti <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> konstatavimo aktą priimtinumu, o paskutinis – su jo reikalavimų, pareikštų ginčijant <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymo atmetimą, priimtinumu.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl įvairių apeliacinio skundo pagrindų priimtinumo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Atsiliepime į apeliacinį skundą Parlamentas abejoja apeliacinio skundo pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų priimtinumu, teigdamas, kad jie neatitinka SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nėra tiksliai nurodyti skundžiamos nutarties motyvų punktai, dėl kurių priekaištaujama, bei reikalavimą pagrindžiantys teisiniai argumentai. Apeliantas ginčija šį teiginį savo dublike.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Tiesa, kad apeliaciniame skunde apsiribojama tuo, kad su įvairiais pagrindais susiję skundžiamos nutarties punktai yra nurodyti pagal grupes, remiantis visais Bendrojo Teismo argumentais konkrečiu klausimu. Vis dėlto gana lengva nustatyti su teisės klaida susijusį priekaištą, nurodytą kiekviename iš šių pagrindų, nuostatas, kurių klaidingu aiškinimu remiamasi, ir skundžiamos nutarties dalis, su kuriomis susijęs pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Taigi man atrodo, kad Teisingumo Teismas turi visas galimybes įvertinti apeliacinio skundo pagrindų pagrįstumą ir priimti sprendimą. Todėl nematau priežasties vadovautis pernelyg siauru jurisprudencijos, susijusios su apeliacinių skundų priimtinumu, taikymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. neseniai priimtą <DATE ISO="20200402">2020 m. balandžio 2 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ITSA / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑553/19 P</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:248">EU:C:2020:248</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nes kiltų grėsmė pažeisti apelianto teisę į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintą Chartijos 47 straipsnyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, nes aiškindamas Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalį jis nusprendė, kad ši nuostata, taigi, ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalis, buvo taikytinos apelianto situacijai.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Apeliantas iš esmės teigia, kad pagal Ispanijos teisę mandatą gavusio asmens netinkamumas būti kandidatu dėl nuteisimo laisvės atėmimo bausme kvalifikuojamas ne kaip mandato netekimas, o kaip nesuderinamumo pagrindas, nes toks nesuderinamumas atsiranda <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT> po mandato gavimo. Taigi Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalis, kurioje numatytas mandato netekimas, netaikytina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Apeliantas taip pat nurodo, kad nors pagal Rinkimų akto 7 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms leidžiama nacionaliniu lygmeniu išplėsti nesuderinamumo pagrindus, tai taikoma tik to paties pobūdžio nesuderinamumo pagrindams, kaip ir numatytiems šio akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. susijusiems su tam tikru postu ar einamomis pareigomis. Tačiau, jo teigimu, ši nuostata neapima nesuderinamumo pagrindų, susijusių su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, kaip antai nagrinėjamu atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Apelianto nuomone, tai reiškia, kad netaikytina Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procedūrą Rinkimų akto 7 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Todėl konstatavimas, kad jo vieta yra laisva, turėtų būti laikomas savarankišku Parlamento pirmininko sprendimu, sukeliančiu savarankiškas teisines pasekmes, t. y. aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį. Taigi, jo ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Parlamentas ne tik remiasi šio pagrindo nepriimtinumu, bet ir iš esmės teigia, kad <DATE ISO="20200103">2020 m. sausio 3 d.</DATE> Centrinės rinkimų komisijos sprendimo pobūdžio vertinimas susijęs arba su faktinių aplinkybių vertinimu, arba su nacionalinės teisės aiškinimu, o nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas šių dviejų aspektų netikrina.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Mano vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Priešingai nei Parlamentas manau, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra priimtinas ir kad jis iš tiesų susijęs su Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Vis dėlto manau, kad šis pagrindas nepagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Apelianto argumentavimo logika pagrįsta tuo, kad jis sąmoningai painioja Rinkimų akto terminiją su nacionalinės teisės terminija, todėl jo situacija nepatenka į jokios šio akto nuostatos taikymo sritį. Iš tiesų apeliantas iš pradžių remiasi nacionaline sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>nesuderinamumas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> reikšme, teigdamas, kad jo atveju kalbama ne apie mandato netekimą, o tik apie nesuderinamumo pagrindą. Paskui jis reikalauja atvirkščiai, kad ta pati Rinkimų akto 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka būtų aiškinama autonomiškai, neįtraukiant nesuderinamumo (kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę) atvejų, nesusijusių su paskyrimu į tam tikrą postą arba tam tikras pareigas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Tiesa, dėl pačios Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalies formuluotės gali kilti painiava, kiek šioje nuostatoje kalbama apie situaciją, kai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>valstybės narės teisėje yra tikslios Europos Parlamento mandato netekimą reglamentuojančios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>. Tačiau minėtą nuostatą reikia aiškinti taip, kad nors joje, siekiant nustatyti mandato netekimo pagrindus ir atitinkamo paskelbimo procedūras, daroma nuoroda į nacionalinę teisę, pati sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>mandato netekimas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> turi būti aiškinama autonomiškai. Iš tiesų negalima reikalauti, kad Rinkimų akte būtų atsižvelgta į visas formuluotes, vartojamas valstybių narių vidaus teisėje apibrėžiant Parlamento nario mandato netekimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Taigi, mano nuomone, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>mandato netekimas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> turi būti suprantama kaip apimanti visus atvejus, kai Parlamento narys netenka mandato prieš savo valią ir nepasibaigus įgaliojimų laikui, nesvarbu, ar toks mandato netekimas nacionalinėje teisėje būtų apibūdinamas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>netekimas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>atstatydinimas <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT><QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>įgaliojimų pabaiga<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, ar kitaip. Be kita ko, tai yra situacija, kai Parlamento narys kadencijos metu netenka pasyvios rinkimų teisės (teisės būti kandidatu) ir dėl to jo mandatas automatiškai pasibaigia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Be to, nesuprantu, kodėl nesuderinamumo su Parlamento nario mandatu atsiradimas negalėtų būti šio mandato netekimo pagrindas, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina ir apie apelianto Parlamento nario mandato praradimą. Remiantis apeliaciniame skunde cituojamu <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Constitucional</HT> (Konstitucinis Teismas) sprendimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20140925">2014 m. rugsėjo 25 d.</DATE> Sprendimas 155/2014.</P></NOTE>, Ispanijos teisėje netinkamumo būti kandidatu pagrindas, atsiradęs <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT>, reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>ne rinkimų negaliojimą, o <HT TYPE="ITALIC">kliūtį užimti renkamąsias pareigas arba</HT> [jų] <HT TYPE="ITALIC">pabaigą</HT>, jei asmuo jau buvo paskirtas eiti savo pareigas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE>. Mano nuomone, ši apibrėžtis visiškai atitinka sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>mandato netekimas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip ji suprantama pagal Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalį. Tai, kad nacionalinėje teisėje toks netinkamumo būti kandidatu pagrindas prilyginamas nesuderinamumui, neturi reikšmės, nes svarbios tik atitinkamos teisinės pasekmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Painiava gali kilti dėl to, kad Rinkimų akto versijoje ispanų kalba 13 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>anulación del mandato<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, kuris leidžia manyti, kad mandatas paskelbiamas negaliojančiu <HT TYPE="ITALIC">ex tunc</HT>. Tačiau kitose kalbinėse versijose vartojami žodžiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Kaip antai versijos vokiečių (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Entzug<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>), anglų (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>withdrawal<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>), prancūzų (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>déchéance<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>), italų (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>decadenza<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>), lenkų (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>utrata<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>) arba portugalų (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>perda<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>) kalbomis.</P></NOTE> prieštarauja tokiam aiškinimui ir aiškiai nurodo mandato praradimą jam galiojant.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad apelianto atveju taikytina Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalis ir kad Parlamento pirmininkas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalimi, galėjo tik informuoti apeliantą apie jo mandato pabaigą dėl priimtų nacionalinių sprendimų, tačiau šis informavimas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, kad jis taptų aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Taigi reikia atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo antrajame pagrinde apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, nes šis nusprendė, kad Parlamentas neturėjo kompetencijos pagal Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalį peržiūrėti nesuderinamumo pagrindo, dėl kurio apeliantas prarado savo mandatą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Apelianto teigimu, Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jei paaiškėja, kad Parlamento nario mandatas pasibaigė esant esminiam neatitikimui, Parlamentas gali <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>pats vertinti<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> paskyrimą, dėl kurio atsirado nesuderinamumas, nulėmęs šią mandato pabaigą. Kadangi, apelianto teigimu, jo situacija susijusi ne su mandato netekimu, o su nesuderinamumu, turėtų būti taikoma ta pati taisyklė. Iš to išplaukia, jo nuomone, kad Parlamentas yra kompetentingas tikrinti esminį neatitikimą, susijusį su apelianto mandato praradimu, taigi jo reikalavimai panaikinti konstatavimą dėl šio mandato praradimo yra nukreipti prieš teisines pasekmes turintį aktą, todėl yra priimtini.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Parlamentas, nors papildomai ir ginčija apelianto argumentus, visų pirma teigia, jog Bendrojo Teismo išvada dėl Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis netaikymo tebuvo subsidiariai nurodytas skundžiamos nutarties motyvas, todėl net darant prielaidą, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra pagrįstas, šis pagrindas neleidžia panaikinti skundžiamos nutarties. Taigi, Parlamento teigimu, šis pagrindas yra netinkamas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Mano vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo antrasis pagrindas paremtas prielaida, kad Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis įgalioja Parlamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>pačiam vertinti<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> (t. y. apelianto teigimu, – kontroliuoti) paskyrimą, dėl kurio atsirado nesuderinamumo su Parlamento nario mandatu pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši prielaida yra klaidinga. Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalyje nėra jokios nuostatos, kuri galėtų būti taip suprantama. Iš tiesų šioje nuostatoje tik numatyta, kad, pirma, jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas gali paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu, ir kad, priešingai, antra, jeigu paaiškėja, jog mandatas pasibaigė dėl to paties pažeidimo, Parlamentas gali atsisakyti konstatuoti, kad nario vieta yra laisva. Minėtoje nuostatoje bet kuriuo atveju neminimi su Parlamento narių mandatais nesuderinami paskyrimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Išsamumo sumetimais pažymiu, kad tokia pati išvada, be jokios abejonės, darytina palyginus originalų apeliacinio skundo tekstą su nagrinėjamos nuostatos formuluote versijoje ispanų kalba<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>el Parlamento Europeo puede declarar el nombramiento bajo consideración o rechazar la vacancia del escaño<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, o iš tikrųjų šioje nuostatoje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>el Parlamento podrá declarar inválido el mandato examinado o podrá negarse a declarar la vacante<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taigi apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra visiškai nepagrįstas, nes grindžiamas neegzistuojančia teisės norma, todėl turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="11"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad pirma, padarė teisės klaidą, nes jis nusprendė, kad apeliantui taikytas netinkamumo būti kandidatu pagrindas susijęs su rinkimų procedūra, todėl priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai (apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis). Antra, jis taip pat priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, nes šis teismas nepripažino, kad apelianto ieškinio priimtinumas išplaukia iš Chartijos 39 ir 41 straipsnių, arba alternatyviai – kad Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalis ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis prieštarauja minėtoms Chartijos nuostatoms (apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antra dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Grįsdamas trečiojo pagrindo pirmąją dalį apeliantas teigia, kad nors Rinkimų akto 8 ir 12 straipsniuose daroma nuoroda į nacionalinę teisę, kiek tai susiję su rinkimų procedūra ir mandatų galiojimu, ši nuoroda neapima tokio nesuderinamumo pagrindo, kuriuo buvo pasiremta apelianto atžvilgiu, todėl šiam nesuderinamumo pagrindui taikytina Parlamento kontrolė. Taigi ieškinys, kiek juo ginčijamas tokios Parlamento kontrolės nebuvimas, yra priimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Antroje šio pagrindo dalyje apeliantas teigia, kad jo ieškinio priimtinumas kyla iš Rinkimų akto ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, aiškinamų pagal Chartijos 39 ir 41 straipsnius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Papildomai jis teigia, kad jeigu nebūtų pritarta šias Chartijos nuostatas atitinkančiam aiškinimui, Bendrasis Teismas turėtų konstatuoti, kad Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalis ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis netaikytinos atsižvelgiant į minėtas Chartijos nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Parlamentas teigia, kad trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip netinkama, nes šioje dalyje nurodytuose skundžiamos nutarties punktuose nėra išvadų, kuriomis remiasi apeliantas. Taip pat ši dalis nepagrįsta dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Be to, Parlamentas teigia, kad trečiojo pagrindo antra dalis susijusi arba su Bendrajame Teisme jau pateiktais argumentais, arba su nauju pagrindu, pirmą kartą nurodytu apeliaciniame skunde, todėl ji turi būti atmesta kaip nepriimtina.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Mano vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies pažymiu, jog nepritariu Parlamento nuomonei, kad skundžiamoje nutartyje nėra apelianto nurodytų išvadų. Iš tiesų apeliantas siekia užginčyti būtent Bendrojo Teismo išvados – kad Parlamentas neturėjo kompetencijos tikrinti Centrinės rinkimų komisijos sprendimo dėl apelianto, nes šis sprendimas priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai reglamentuoti rinkimų procedūrą ir mandatų galiojimą, – pagrindimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad ši trečiojo pagrindo dalis yra nepagrįsta.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Iš tiesų pažymėtina, kad Centrinės rinkimų komisijos sprendimas susijęs ne su apelianto mandato galiojimu, o su jo mandato netekimu atsiradus netinkamumo būti kandidatu pagrindui. Remiantis mano atlikta apeliacinio skundo pirmojo pagrindo analize, tai, kad Ispanijos teisėje toks netinkamumo būti kandidatu atvejis prilyginamas nesuderinamumui, šiuo atžvilgiu nieko nekeičia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>rinkimų procedūra<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kaip tai suprantama pagal Rinkimų akto 8 straipsnio 1 dalį, negali būti aiškinama pernelyg siaurai, kaip susijusi vien su balsavimo procedūra ir mandatų suteikimu. Iš tiesų, kalbant apie Parlamento rinkimus, Sąjungos teisė nereglamentuoja ištisų rinkimų teisės sričių, ypač esminio aktyvios ir pasyvios rinkimų teisės, t. y. teisės balsuoti ir būti išrinktam, klausimo, kuris yra išankstinė bet kokios balsavimo procedūros sąlyga. Vienintelė tam skirta Sąjungos teisės nuostata yra susijusi su Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėse narėse, kurių piliečiai jie nėra, teise būti kandidatais Parlamento rinkimuose (Chartijos 39 straipsnio 1 dalis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Taigi teisės būti kandidatu klausimas neišvengiamai turi būti reglamentuojamas pagal valstybių narių teisę, antraip atsirastų teisės spraga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Tai, kad apeliantas neteko teisės būti kandidatu po jo išrinkimo į Parlamentą, neturi jokios įtakos šiam konstatavimui. Renkamąsias pareigas einantis asmuo gali prarasti teisę būti kandidatu, o tai paprastai lemia mandato netekimą. Kad ir kaip būtų, nesant priešingų Sąjungos teisės nuostatų, teisę būti kandidatu ir toliau reglamentuoja valstybių narių teisė tiek prieš išrenkant asmenį, tiek mandato galiojimo metu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi prielaida, kad teisei būti kandidatu taikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>rinkimų procedūra<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kaip ji suprantama pagal Rinkimų akto 8 straipsnio 1 dalį, o šią procedūrą reglamentuoja valstybių narių teisė, todėl Parlamentas neturi kompetencijos tikrinti nacionalinių sprendimų, kuriais nustatoma, kad asmuo prarado teisę būti kandidatu, todėl netenka mandato.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Taigi reikia atmesti trečiojo pagrindo pirmąją dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Dėl šio pagrindo antrosios dalies pakanka konstatuoti, kaip pažymi Parlamentas, jog apeliantas, teigdamas, kad jei Rinkimų aktas ir Darbo tvarkos taisyklės būtų aiškinami atsižvelgiant į Chartijos 39 ir 41 straipsnius, jo ieškinys turėjo būti pripažintas priimtinu, tik pakartoja argumentus, kuriuos jis jau pateikė pirmojoje instancijoje ir kuriuos Bendrasis Teismas atmetė skundžiamos nutarties 87–92 punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina apie apelianto argumentus, pagal kuriuos jo ieškinys buvo priimtinas, nes Parlamentas pažeidė iš Chartijos 39 ir 41 straipsnių kylančias apelianto teises, – šie argumentai buvo atmesti skundžiamos nutarties 93 punkte kaip susiję ne su priimtinumu, o su esme, ir šio motyvo apeliantas savo apeliaciniame skunde neginčija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi reikia konstatuoti, kad šia dalimi apeliantas siekia, kad Teisingumo Teismas peržiūrėtų Bendrajame Teisme jau pateiktus argumentus dėl jo ieškinio priimtinumo. Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, toks prašymas turi būti atmestas kaip nepriimtinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040107">2004 m. sausio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt./ Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C-205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat neseniai priimtą <DATE ISO="20200402">2020 m. balandžio 2 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ITSA / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑553/19 P</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:248">EU:C:2020:248</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Galiausiai, kiek apeliantas remiasi tuo, kad atsižvelgiant į Chartijos 39, 41 ir 21 straipsnius Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalis ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 7 dalis būtų neteisėtos, jeigu šios nuostatos būtų aiškinamos kaip nesuteikiančios apeliantui teisės ginčyti <DATE ISO="20200113">2020 m. sausio 13 d.</DATE> konstatavimo aktą, pažymėtina, jog šis priekaištas yra netinkamas ir nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš tiesų Sąjungos teisės sistemoje tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>T. y. tuo atveju, kai teisės subjektas ginčija aktą, kuris nėra jam skirtas ir nėra tiesiogiai su juo susijęs, pasibaigus ieškinio dėl šio akto pareiškimo terminui.</P></NOTE>, tokiu pagrindu gali būti pasiremta tik pagal SESV 277 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Vis dėlto, pirma, SESV 277 straipsniu paremtas pagrindas gali būti nurodytas tik grindžiant priimtiną ieškinį, bet pats savaime jis negali būti ieškinio dalykas ir taip pagrįsti jo priimtinumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20001116">2000 m. lapkričio 16 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schiocchet / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑289/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:641">EU:C:2000:641</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Antra, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją toks pagrindas negali būti pirmą kartą nurodytas apeliaciniame procese<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20200304">2020 m. kovo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marine Harvest / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑10/18 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:149">EU:C:2020:149</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0121">121</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0126">126</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Taigi trečiojo pagrindo antroji dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina, todėl apeliacinio skundo trečiasis pagrindas turi būti atmestas visas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas pateiktas dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškinį, kurį apeliantas pareiškė pirmojoje instancijoje ginčydamas tariamą Parlamento pirmininko sprendimą atmesti <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymą. Nurodydamas šį pagrindą apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, nes jis nepripažino, kad valstybių narių valdžios institucijoms yra privaloma Parlamento pirmininko iniciatyva, kurios imamasi pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Apeliantas teigia, jog apsiribodamas tik Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio nagrinėjimu Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Parlamento pirmininko iniciatyva, kurios imamasi pagal šią nuostatą siekiant patvirtinti Parlamento nario imunitetą, nėra privaloma kompetentingoms valstybių narių institucijoms. Šios išvados pasekmė yra tai, kad galimas prašymo imtis tokios iniciatyvos atmetimas negali būti ginčijamas teisme, nes toks atmetimas neturi jokios įtakos atitinkamo Parlamento nario teisinei padėčiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Vis dėlto, apelianto teigimu, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsniu, siejamu su Chartijos 39 straipsniu ir lojalaus bendradarbiavimo pareiga, Bendrasis Teismas turėjo padaryti priešingą išvadą. Atitinkamai, jo nuomone, Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama, Parlamento pirmininkas privalėjo imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, taigi prašymo imtis tokios iniciatyvos atmetimas sukėlė apeliantui teisines pasekmes. Todėl ieškinys dėl šio atmetimo yra priimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Parlamentas pažymi, jog nurodydamas apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą apeliantas rimtai neginčija pagrindinės priežasties, dėl kurios Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Ta ieškinio dalis, kurioje ginčijama tai, kad Parlamento pirmininkas tariamai atmetė <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymą.</P></NOTE>, t. y. dėl to, kad šis ieškinys buvo pareikštas dėl neegzistuojančio akto. Todėl, Parlamento nuomone,<?PAGE NO="14"?> argumentai, kuriais apeliantas siekia užginčyti subsidiarią jo ieškinio atmetimo priežastį, susijusią su galimos Parlamento pirmininko iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį neprivalomumu ir teisinių pasekmių, susijusių su prašymo imtis tokios iniciatyvos atmetimu, nebuvimu, yra netinkami.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Mano vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Pritariu Parlamento nuomonei dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Primintina, jog skundžiamos nutarties 101–137 punktuose Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną apelianto ieškinį, kiek jis buvo pareikštas dėl to, kad Parlamento pirmininkas tariamai atmetė <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymą. Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad ieškinys pareikštas dėl neegzistuojančio akto. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad Parlamento pirmininkas aiškiai neatmetė šio prašymo, kad Darbo tvarkos taisyklėse neįtvirtintas terminas atsakymui į tokį prašymą pateikti ir kad nėra jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių Parlamento pirmininko tylėjimas turėtų būti laikoms numanomu atmetimu. Subsidiariai Bendrasis Teismas nusprendė, kad net jei būtų konstatuotas atmetimo buvimas, dėl šio atmetimo nebūtų galima pareikšti ieškinio, nes jis neturėtų teisinių pasekmių. Iš tiesų, pirma, Parlamento pirmininko iniciatyva, kurios jis imasi pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, priklauso jo diskrecijai ir Parlamento nariai neturi jokios teisės reikalauti imtis tokios iniciatyvos. Parlamento pirmininkas neprivalo atsakyti į tokius prašymus, koks yra aptariamas prašymas. Antra, Parlamento pirmininko iniciatyva neturi jokio privalomo poveikio valstybių narių valdžios institucijoms, dėl kurio galėtų pasikeisti Parlamento nario teisinė padėtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Taigi, konstatuotina, pirma, jog apeliantas neginčija pagrindinės priežasties, dėl kurios Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį, t. y. dėl to, kad ginčijamas aktas neegzistuoja. Vienintelis apeliacinio skundo punktas, kuris galėtų būti su tuo susijęs, t. y. punktas, kuriame apeliantas išvardija nemažai jo padėtį apibūdinančių išimtinių aplinkybių, susijusių iš esmės su <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymo priešistore, yra toje argumentavimo dalyje, kuri skirta tariamai privalomam Parlamento pirmininko iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį pobūdžiui. Apeliantas nepaaiškina, kodėl dėl šių aplinkybių Bendrasis Teismas turėjo vertinti Parlamento pirmininko tylėjimą kaip numanomą aptariamo prašymo atmetimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Antra, taip pat konstatuotina, kad apeliantas neginčija ir Bendrojo Teismo išvadų dėl Parlamento pirmininko iniciatyvos, kurios imamasi pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, diskrecinio pobūdžio ir jo pareigos atsakyti į tokius prašymus, koks yra <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymas, nebuvimo. Vienintelis apelianto teiginys, kad Parlamento pirmininkas privalo imtis tokios iniciatyvos pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes šis principas susijęs ne su institucijos pirmininko bendradarbiavimu su šios institucijos nariais, o su valstybių narių ir institucijų bendradarbiavimu siekiant Sąjungos tikslų. Be to, šis teiginys susijęs ne su priimtinumu, o su esme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, manęs neįtikina apelianto apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl Parlamento pirmininko iniciatyvos, kurios imamasi pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, privalomojo pobūdžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, apeliantas nepaaiškina, kaip Chartijos 39 straipsnis, kuriame įtvirtinta Sąjungos piliečių teisė būti kandidatais valstybėse narėse, kurių piliečiai jie nėra, ir tiesioginis, laisvas bei slaptas balsavimas gali būti valstybių narių įsipareigojimų jau išrinktų Parlamento narių atžvilgiu šaltinis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kiek tai susiję su lojalaus bendradarbiavimo pareiga, pažymėtina, jog iš tiesų gali atrodyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) elgesys su apeliantu atitinkamoje byloje neatitinka šios pareigos. Tačiau negalima manyti, kad Parlamento pirmininko iniciatyva pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį galėtų būti veiksmingas sprendimas siekiant ištaisyti tokį galimą pažeidimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Taigi, nors ir galiu sutikti, kad Parlamento pirmininko iniciatyva patvirtinti šios institucijos nario imunitetą gali <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>atkreipti valstybės narės dėmesį į pareigą, kurią ji turi vykdyti<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, kaip teigia apeliantas, vis dėlto tokia iniciatyva pati savaime nesukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių priversti valstybę narę vykdyti įsipareigojimus. Taigi atsisakymas imtis šios iniciatyvos nesukelia teisinių pasekmių, suteikiančių šiam atsisakymui akto, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, statusą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Tad apeliantui nepavyko veiksmingai užginčyti skundžiamos nutarties motyvų, susijusių su ieškinio dėl tariamo <DATE ISO="20191220">2019 m. gruodžio 20 d.</DATE> prašymo atmetimo nepriimtinumu, pagrįstumo. Taigi apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus reikia pažymėti: kadangi nė vienas apeliacinio skundo pagrindas nebuvo patenkintas, reikia atmesti visą apeliacinį skundą. Jei Teisingumo Teismas pritartų šiam pasiūlymui, iš apelianto turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes Parlamentas to prašė. Ispanijos Karalystė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įstojimu į bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Atmesti apeliacinį skundą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>