Tarybos sprendimas

2003 m. liepos 22 d.

įsteigiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą

(2003/C 218/01)

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 202 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1) Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų darbe yra vienas iš Sutarties tikslų.

(2) Visuose ūkio sektoriuose visiškai pakitus gamybos metodams ir plačiai taikant pavojingus metodus bei naudojant pavojingas medžiagas, iškilo naujų problemų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos jų darbo vietoje srityse.

(3) Reikėtų įsteigti nuolatinę instituciją, kuri padėtų Komisijai rengti ir įgyvendinti priemones darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityse bei palengvintų nacionalinių administracijų, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimą.

(4) 1956 m. rugsėjo 6 d. bei 1957 m. gegužės 9 ir 10 d. specialiame Ministrų Tarybos susitikime 36-os ir 42-os sesijų metu dalyvavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendimu buvo įsteigta Saugos kasyklose komisija, kurios kompetencija buvo nustatyta 1957 m. liepos 9 d. specialiame Ministrų Tarybos susitikime dalyvavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendimu dėl Saugos kasyklose komisijos įgaliojimų ir darbo tvarkos taisyklių [1] bei kurios atsakomybė buvo išplėsta 1974 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimu 74/326/EEB [2].

(5) Be to, 1974 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimu 74/325/EEB dėl Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamojo komiteto įsteigimo [3] taip pat buvo įsteigta nuolatinė institucija visoms ekonominės veiklos rūšims, išskyrus gavybos pramonės šakas ir darbuotojų sveikatos apsaugos nuo pavojų, kylančių dėl jonizuojančiosios spinduliuotės.

(6) Per pastaruosius kelerius metus darbuotojų gyvenime ir Europos projekte įvykę radikalūs pokyčiai, ypač atsiradę dėl socialinio protokolo inkorporavimo į Amsterdamo sutartį, ir dabartinio plėtros proceso atvertos naujos galimybės reikalauja kritiškai ir konstruktyviai iš naujo išnagrinėti konsultavimo procesą ir šiam tikslui Bendrijoje įsteigtas institucijas.

(7) Komisijos komunikate dėl Bendrijos programos, susijusios su sauga, higiena ir sveikata darbe (1996–2000 m.) Komisija pabrėžė poreikį racionalizuoti dviejų patariamųjų komitetų – Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamojo komiteto ir Kalnakasybos ir kitų išgaunamosios pramonės rūšių darbo saugos ir sveikatos komisijos – veiklą sujungiant juos, sumažinant narių skaičių ir paliekant vieną sekretoriatą.

(8) Komisijos komunikate "Prisitaikymas prie darbo ir visuomenės pokyčių: nauja Bendrijos strategija saugos ir sveikatos atžvilgiu 2002–2006 m." taip pat pastebima, kad siekiant efektyviai įgyvendinti Bendrijos įstatymus Komisija ir valstybių narių administracijos turi glaudžiai bendradarbiauti, o šis bendradarbiavimas būtų geresnis ir paprastesnis, jei anksčiau minėti du patariamieji komitetai susijungtų į vieną Patariamąjį komitetą.

(9) Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamojo komiteto struktūra turėtų būti išlaikoma atsižvelgus į pokyčius, kuriais siekiama racionalizuoti jo veiklą, ir aiškiai nustatant jo kompetencijos horizontalų pobūdį, apimantį visus valstybinės ir privačios veiklos sektorius laikantis Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų. Kalnakasybos ir kitų išgaunamosios pramonės rūšių darbo saugos ir sveikatos komisijos sukauptos žinios ir patirtis turi būti saugomi Patariamajame komitete atskiriems sektoriams įsteigiant nuolatines darbo grupes.

(10) Ši reforma turėtų būti įtraukta į naują sprendimą įsteigti Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą kaip jungtinį patariamąjį organą, ir panaikinantį Sprendimą 74/325/EEB.

(11) Sprendimas, kuriuo įsteigta Saugos kasyklose komisija, sprendimas dėl Saugos kasyklose Komisijos įgaliojimų ir darbo tvarkos taisyklių ir Sprendimas 74/326/EEB taip pat panaikinami,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Įsteigiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

1. Komiteto užduotis padėti Komisijai ruošti, įgyvendinti ir įvertinti veiklą, vykdomą darbuotojų saugos ir sveikatos srityse.

Ši užduotis apima visus valstybinės ir privačios ekonominės veiklos sektorius.

2. Komiteto uždavinys – vykdyti šias priemones:

a) remiantis turima informacija keistis nuomonėmis ir patirtimi, susijusia su esamais ar būsimais reglamentais;

b) prisidėti formuojant bendrą požiūrį į darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos problemas bei pasirenkant Bendrijos prioritetus ir jų įgyvendinimui būtinas priemones;

c) atkreipti Komisijos dėmesį į tas sritis, kur akivaizdžiai būtina įgyti naujų žinių ir įgyvendinti reikiamus mokomuosius bei mokslo tiriamuosius projektus;

d) Pagal Bendrijos veiksmų programas nustatyti:

- kriterijus ir tikslus, nukreiptus prieš nelaimingų atsitikimų darbe riziką ir pavojų sveikatai įmonėje,

- metodus, kurie įmonėms ir jų darbuotojams padėtų įvertinti ir pagerinti apsaugos lygį;

e) kartu su Europos darbo ir sveikatos apsaugos agentūra padėti informuoti nacionalines administracijas, profsąjungas ir darbdavių organizacijas apie Bendrijos priemones siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir iš pastarųjų pusės paskatinti įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama keistis patirtimi ir priimti praktikos kodeksus;

f) pateikti nuomonę apie Bendrijos iniciatyvų planus, kurie lemia darbuotojų saugą ir sveikatą;

g) pateikti nuomonę apie metinę programą ir Europos darbo ir sveikatos apsaugos agentūros vykdomą ketverių metų rotacinę programą.

3. Siekiant įvykdyti anksčiau išvardytus tikslus Komitetas bendradarbiauja, visų pirma keičiantis informacija, su kitais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kompetentingais komitetais, inter alia, su Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu ir Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų moksliniu komitetu.

3 straipsnis

1. Komisiją sudaro po tris tikruosius narius iš kiekvienos valstybės narės, po vieną kiekvienos valstybės Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių organizacijų atstovą.

2. Kiekvienam tikrajam nariui galima paskirti po du pakaitinius narius.

Nepažeidžiant 6 straipsnio 3 dalies, pakaitinis narys dalyvauja komiteto posėdžiuose tik tuo atveju, kai narys, kurį jis pavaduoja, negali dalyvauti.

3. Komiteto tikruosius ir pakaitinius narius skiria Taryba. Šalys narės, pateikdamos Tarybai kandidatų sąrašą, stengiasi užtikrinti, kad Komiteto sudėtyje būtų išlaikyta įvairių suinteresuotų ūkio sektorių tinkama pusiausvyra bei vyrų bei moterų proporcija visų dirbančiųjų atžvilgiu.

4. Siekdama skleisti informaciją, tikrųjų ir pakaitinių narių sąrašą Taryba skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

1. Tikrieji ir pakaitiniai nariai skiriami trejų metų kadencijai. Jų kadencija gali būti atnaujinta.

2. Pasibaigus kadencijai tikrieji ir pakaitiniai nariai toliau eina savo pareigas, kol yra pakeičiami kitais nariais arba atnaujinama jų kadencija.

3. Nariui atsistatydinus arba gavus suinteresuotos valstybės narės pranešimą apie kadencijos nutraukimą, jo kadencija baigiasi anksčiau nei po trejų metų.

Kadencijos nebaigęs narys likusiam kadencijos laikui keičiamas 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 straipsnis

1. Komitete suformuojamos trys interesų grupės, kurias sudaro nacionalinių Vyriausybių, profsąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.

2. Kiekvienoje interesų grupėje vienas narys išrenkamas pranešėju.

3. Kiekviena interesų grupė paskiria koordinatorių, kuris dalyvauja Komiteto, biuro ir interesų grupės susirinkimuose.

4. Komiteto veiklai organizuoti steigiamas biuras, kurį sudaro du Komisijos atstovai ir interesų grupių paskirti pranešėjai bei koordinatoriai.

6 straipsnis

1. Komitetui pirmininkauja generalinis direktorius, atsakingas už Komisijos socialinę politiką arba, kai jis (ji) negali atlikti šių savo pareigų, išimtiniu atveju, skiriamas vienas iš generalinio direktoriaus paskirtų pavaduotojų. Pirmininkas nebalsuoja.

2. Komiteto posėdžius sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio jo narių prašymu.

3. Savo iniciatyva pirmininkas gali pakviesti Komiteto posėdžiuose dalyvauti ne daugiau kaip du ekspertus.

Kiekviena interesų grupė gali pasikviesti ne daugiau kaip po du ekspertus su sąlyga, kad praneša apie tai pirmininkui ne vėliau kaip prieš tris dienas iki Komiteto posėdžio dienos.

4. Komitetas gali įsteigti darbo grupes, kurioms pirmininkautų Komiteto narys arba pakaitinis narys. Darbo grupė susideda iš keturių kiekvienos interesų grupės ekspertų.

Komitete įsteigiama nuolatinė darbo grupė, sudaryta iš penkių kiekvienos interesų grupėje ekspertų, kuri reguliariai užsiima klausimais, susijusiais su kalnakasyba ir kitomis gavybos pramonės rūšimis.

Komiteto susirinkimuose šių darbo grupių pirmininkai pateikia savo veiklos rezultatų ataskaitas.

5. Komiteto ir darbo grupių posėdžiuose dalyvauja bet kurio susijusio Komisijos departamento atstovai. Sekretoriato paslaugas teikia Komisija.

6. Stebėtojų teisėmis Komiteto susirinkimuose gali dalyvauti:

- Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius,

- Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktorius,

- kiekvienos Europos ekonominės erdvės valstybės narės interesų grupės atstovas.

7. Remdamasis pagrįsta biuro nuomone pirmininkas Komiteto susirinkimuose gali įgalioti dalyvauti kitus stebėtojus.

7 straipsnis

1. Komiteto pateikta nuomonė negalioja, jeigu dalyvauja mažiau negu du trečdaliai narių. Balsuoti gali tik nariai.

2. Komiteto pateiktoje nuomonėje nurodomos priežastys, lėmusios tokią nuomonę; nuomonė pateikiama tik esant absoliučiai galiojančių balsų daugumai. Mažumos pageidavimu prie nuomonės pridedamas raštas apie pastarosios išreikštą požiūrį.

3. Komitetas randa greitas sprendimų priėmimo procedūras, kurioms 1 ir 2 dalies sąlygos taikomos mutatis mutandis.

8 straipsnis

Gavęs Komisijos nuomonę, Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios nustato praktinius veiklos vykdymo būdus, o ypač būdus greitam sprendimų priėmimui ir bendradarbiavimui su kitais komitetais, kurie yra kompetentingi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, inter alia, su Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu ir Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų moksliniu komitetu. Susipažinimui darbo tvarkos taisyklės pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai; pastaroji turi teisę pareikšti savo nuomonę jų atžvilgiu.

9 straipsnis

Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio, Komiteto nariams neleidžiama atskleisti informacijos, kurią jie sužino dirbdami Komitete ar darbo grupėse, jei Komisija informuoja narius, kad prašoma nuomonė ar svarstomas klausimas yra konfidencialaus pobūdžio. Tokiais atvejais atitinkamuose susirinkimuose dalyvauja tik Komiteto nariai ir Komisijos atstovai.

10 straipsnis

1956 m. rugsėjo 6 d. bei 1957 m. gegužės 9 ir 10 d. 36-oje ir 42-oje Tarybos sesijose priimti sprendimai, 1957 m. liepos 9 d. specialiame Ministrų Tarybos susitikime dalyvavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendimas dėl Saugos kasyklose komisijos įgaliojimų ir darbo tvarkos taisyklių ir Tarybos sprendimai 74/325/EEB bei 74/326/EEB yra panaikinami.

11 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2003 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] OL 57, 1957 8 31, p. 487. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[2] OL L 185, 1974 7 9, p. 18. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[3] OL L 185, 1974 7 9, p. 15. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

--------------------------------------------------