<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-235/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0235</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:380">EU:C:2020:380</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>17</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>17</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato P. Pikamäe išvada – Byla C-235/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">United Biscuits (Pensions Trustees) ir United Biscuits Pension Investments</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Priit Pikamäe Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C‑235/19</P><P>United Biscuits (Pensions Trustees) Limited,</P><P>United Biscuits Pension Investments Limited</P><P>prieš</P><P>Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Wales)</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Civil Division)</HT> (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas, Civilinių bylų skyrius, Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Pridėtinės vertės mokestis (PVM)</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2006/112/EB</KEYWORD><KEYWORD>135 straipsnio 1 dalies a punktas</KEYWORD><KEYWORD>PVM netaikymas draudimo sandoriams</KEYWORD><KEYWORD>Patikėtiniui investicijų valdytojų teikiamos pensijų fondų valdymo paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Profesinių pensijų sistema</KEYWORD><KEYWORD>Ankstesnė nacionalinė mokesčių praktika, pagal kurią skiriami subjektai, turintys finansų priežiūros institucijų leidimą vykdyti draudimo veiklą, ir subjektai, neturintys tokio leidimo</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šis <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Wales)</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Civil Division)</HT> (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas, Civilinių bylų skyrius, Jungtinė Karalystė) nagrinėjamas bendrovės <HT TYPE="ITALIC">United Biscuits (UK) Ltd</HT> profesinių pensijų sistemos patikėtinių ir <HT TYPE="ITALIC">Commissioners for Her Majesty’s Revenue</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Customs</HT> (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų administratorius) ginčas susijęs su investicijų valdymo paslaugų administruojant šios bendrovės pensijų sistemą kvalifikavimu dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Apeliantai pagrindinėje byloje, <HT TYPE="ITALIC">United Biscuits (Pension Trustees)</HT> <HT TYPE="ITALIC">Ltd</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">UB Pension Investments</HT> <HT TYPE="ITALIC">Ltd</HT>, yra atitinkamai profesinių pensijų sistemos, nustatytos bendrovės <HT TYPE="ITALIC">United Biscuits (UK)</HT> <HT TYPE="ITALIC">Ltd</HT> darbuotojams, patikėtinis ir <HT TYPE="ITALIC">UB Pension Investment Fund</HT>, ankstesnio šios bendrovės kolektyvinio investavimo fondo, į kurį šios pensijų sistemos turtas buvo investuojamas 1989–2006 m. laikotarpiu, patikėtinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šioje byloje kyla klausimas, ar investicijų valdymo paslaugas, teiktas minėtai profesinių pensijų sistemai, galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>draudimo sandoriu<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 77/388/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1977">OL L 145, 1977, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).</P></NOTE> (toliau – Šeštoji direktyva) 13 straipsnio B dalies a punktą ir Direktyvos 2006/112/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>; klaidų ištaisymai: <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="335" PAGE.FIRST="60" DATE.PUB="20071220">OL L 335, 2007 12 20, p. 60</REF.DOC.OJ> ir <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="235" PAGE.FIRST="26" DATE.PUB="20180919">OL L 235, 2018 9 19, p. 26</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 135 straipsnio 1 dalies a punktą, ir tuo remiantis neapmokestinti jų PVM.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Su PVM susiję teisės aktai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktą PVM objektas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Ši nuostata atitinka iki <DATE ISO="20061231">2006 m. gruodžio 31 d.</DATE> taikytos Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2006/112 IX antraštinės dalies <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Neapmokestinimas PVM<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 1 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> esančiame 131 straipsnyje, kuriame vartojant analogiškas formuluotes pakartojamas Šeštosios direktyvos 15 straipsnio pirmas sakinys, nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą [paprastą] neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyvos 2006/112 IX antraštinės dalies 3 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Kita PVM neapmokestinama veikla<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> esančio 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>draudimo ir perdraudimo sandoriai, įskaitant su jais susijusias paslaugas, kurias teikia draudimo brokeriai ir draudimo agentai;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Ši nuostata atitinka iki <DATE ISO="20061231">2006 m. gruodžio 31 d.</DATE> taikytos Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punktą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Su draudimu susiję teisės aktai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirmoji ne gyvybės draudimo direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="19730724">1973 m. liepos 24 d.</DATE> Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="228" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="1973">OL L 228, 1973, p. 3</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 14).</P></NOTE>, iš dalies pakeistos <DATE ISO="19841210">1984 m. gruodžio 10 d.</DATE> Tarybos direktyva 84/641/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="339" PAGE.FIRST="21" DATE.PUB="1984">OL L 339, 1984, p. 21</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 109).</P></NOTE> (toliau – Pirmoji ne gyvybės draudimo direktyva), priede buvo nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>A. Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes</P><P>&lt;…&gt;</P><P>18. Pagalba</P><?PAGE NO="3"?><P>Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirmoji gyvybės draudimo direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="19790305">1979 m. kovo 5 d.</DATE> Pirmosios Tarybos direktyvos 79/267/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su tiesioginio gyvybės draudimo veiklos pradėjimu ir vykdymu, koordinavimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="063" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1979">OL L 63, 1979, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, iš dalies pakeistos <DATE ISO="20020305">2002 m. kovo 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/12/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="077" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2002">OL L 77, 2002, p. 11</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – Pirmoji gyvybės draudimo direktyva), 1 straipsnyje buvo įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Ši direktyva reglamentuoja valstybėje narėje įsteigtų ar pageidaujančių ten įsisteigti įmonių vykdomos savarankiškos tiesioginio draudimo veiklos pradėjimą ir vykdymą tokia forma:</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal sutartis vykdomos tokios draudimo rūšys:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>gyvybės draudimas &lt;…&gt;;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>anuitetai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>papildomas draudimas, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės &lt;…&gt;;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikoma draudimo rūšis, vadinama nuolatiniu sveikatos draudimu, kurio negalima panaikinti.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagal sutartis vykdomos tokios operacijos, jeigu jas prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos administracinės institucijos:</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>kolektyvinių pensijų fondų valdymas, t. y. atitinkamos įmonės vardu vykdomos investicijų, ypač turto, sudarančio atsargas tų subjektų, kurie moka išmokas mirties ar išgyvenimo atveju arba nutraukus veiklą ar sumažinus jos apimtis, valdymo operacijos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>c punkte nurodytos operacijos, jeigu jos apdraustos kapitalo išsaugojimo arba minimalių palūkanų mokėjimo draudimu;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></P></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Leidimas išduodamas vykdyti tam tikros priede nurodytos grupės draudimą. Leidimas galioja visai draudimo grupei, nebent pareiškėjas pageidauja prisiimti tik kai kurias tai grupei priskiriamas rizikas.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsisteigusios ir gauti leidimą siekiančios draudimo įmonės:</P><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="4"?><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>vykdytų tik šioje direktyvoje nurodytą veiklą ir tiesiogiai su ja susijusias operacijas ir neužsiimtų jokia kita komercine veikla[.]<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos priede buvo pateikiamas sąrašas, pavadintas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Draudimo grupės<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, jo VII punkte minimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Kolektyvinių pensijų fondų valdymas, nurodytas 1 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pirmoji gyvybės draudimo direktyva buvo panaikinta ir pakeista <DATE ISO="20021105">2002 m. lapkričio 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="345" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2002">OL L 345, 2002, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 3.</P></NOTE> (toliau – Direktyva 2002/83). Direktyvos 2002/83 2 straipsnyje buvo pakartotos Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 1 straipsnio nuostatos. Direktyvos 2002/83 5 straipsnio 2 dalyje buvo pakartotas Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalies tekstas. Direktyvos 2002/83 I priedo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Draudimo grupės<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> VII punkte minimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Kolektyvinių pensijų fondų valdymas, nurodytas 2 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Direktyva 2002/83 savo ruožtu buvo panaikinta ir pakeista <DATE ISO="20091125">2009 m. lapkričio 25 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="335" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2009">OL L 335, 2009, p. 1</REF.DOC.OJ>; klaidų ištaisymai: <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="219" PAGE.FIRST="66" DATE.PUB="20140725">OL L 219, 2014 7 25, p. 66</REF.DOC.OJ> ir <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="084" PAGE.FIRST="74" DATE.PUB="20150328">OL L 84, 2015 3 28, p. 74</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – direktyva <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>). Pastarosios direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje pakartojamas Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 1 straipsnio turinys, vartojant iš esmės tokias pačias formuluotes. Direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Pagal 14 straipsnį leidimas išduodamas vykdyti tam tikros I priedo A dalyje arba II priede nurodytos tiesioginio draudimo grupės draudimo veiklą. Jis galioja visai grupei, nebent pareiškėjas pageidauja prisiimti tik kai kurias tai grupei priskiriamas rizikas.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> II priedo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Gyvybės draudimo grupės<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> VII punkte minimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Kolektyvinių pensijų fondų, nurodytų 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose, valdymas [Kolektyvinių pensijų fondų valdymas, nurodytas 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose]<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Jungtinės Karalystės teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas leidimų suteikimas draudimo bendrovėms, pensijų fondų, įskaitant susijusius su nustatyto dydžio išmokų profesinių pensijų sistemomis, valdymo paslaugų teikimas buvo laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>draudimo veikla<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, jeigu ją vykdė draudikas, vykdantis draudimo veiklą. Taigi leidimą turintį Jungtinės Karalystės draudiką pagal Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 1 straipsnio 2 dalį prižiūrėjo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos administracinės institucijos<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>. Bendrovė, kuri nėra draudikas, pensijų fondų, įskaitant susijusius su nustatyto dydžio išmokų profesinių pensijų sistemomis, valdymo paslaugoms teikti neprivalėjo gauti draudikui numatyto leidimo. Bendrovė, kuri nėra draudikas, leidimą teikti tokias paslaugas turėjo gauti pagal kitus teisės aktus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Kalbant apie PVM, susijusį su pensijų fondų valdymo paslaugomis, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad atitinkamu laikotarpiu Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius skirtingai taikė PVM, atsižvelgdamas į tai, ar šias paslaugas teikė draudikai, ar bendrovės, kurios nėra draudikai. Iki <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> šį skirtingą požiūrį lėmė Jungtinės Karalystės teisės aktai, pagal kuriuos draudimo sandorių neapmokestinimas PVM buvo taikomas tik tiems paslaugų teikėjams, kurie kaip draudikai turėjo leidimą verstis draudimo veikla. Nuo minėtos dienos iš dalies pakeitus Jungtinės Karalystės teisės aktus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, mokesčių administratorius ir toliau laikė neapmokestinamomis PVM tik tas pensijų fondų valdymo paslaugas, kurias teikė draudikai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Apeliantų teigimu, tai tęsėsi iki <DATE ISO="20190401">2019 m. balandžio 1 d.</DATE></P></NOTE>, nors tai nebeatitiko įstatymo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">United Biscuits Pension Fund</HT> yra nustatyto dydžio išmokų pensijų fondas, kuriam priskirti bendrovės <HT TYPE="ITALIC">United Biscuits (UK)</HT> darbuotojai. Jį valdo patikėtinis <HT TYPE="ITALIC">United Biscuits (Pension Trustees)</HT>. Anksčiau, 1989–2006 m. laikotarpiu, pensijų sistemos turtas buvo investuotas į <HT TYPE="ITALIC">UB Pension Investment Fund</HT>, kolektyvinio investavimo fondą, kurį valdė patikėtinis <HT TYPE="ITALIC">UB Pension Investments</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20140318">2014 m. kovo 18 d.</DATE> apeliantai pagrindinėje byloje, kaip atitinkamai pensijų fondo ir kolektyvinio investavimo fondo patikėtiniai, pareiškė ieškinį mokesčių administratoriui, siekdami susigrąžinti sumas, kurias jie sumokėjo kaip PVM įvairiems investicinių fondų valdytojams už pensijų fondų valdymo paslaugų teikimą. Ieškinys buvo susijęs su laikotarpiu nuo <DATE ISO="19780101">1978 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20130930">2013 m. rugsėjo 30 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pensijų fondų valdymo paslaugas, kurios buvo teikiamos apeliantams pagrindinėje byloje, sudarė investicijų valdymas patikėtinių vardu. Investicijų valdytojai nebuvo sudarę sutarties su patikėtiniais dėl kokios nors rūšies žalos atlyginimo, jeigu įvyktų draudžiamasis įvykis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šie investicinių fondų valdytojai buvo ir bendrovės, kurioms leidžiama verstis draudimo veikla pagal <HT TYPE="ITALIC">Insurance Companies Act</HT> (Draudimo bendrovių įstatymas) (toliau – draudikai), ir bendrovės, kurios neturėjo leidimo verstis draudimo veikla, bet kurioms finansų priežiūros institucijos buvo leidusios teikti pensijų fondų valdymo paslaugas (toliau – bendrovės, kurios nėra draudikai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Kalbant apie pensijų fondų valdymo paslaugas, teikiamas nustatyto dydžio išmokų profesinių pensijų sistemoms, nuo <DATE ISO="19780101">1978 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20130930">2013 m. rugsėjo 30 d.</DATE> mokesčių administratorius skyrė draudikų teikiamas paslaugas, kurios nebuvo apmokestinamos PVM, ir bendrovių, kurios nėra draudikai, teikiamas paslaugas, kurioms buvo taikomas PVM<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad iki <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> skirtingą požiūrį į šį paslaugų teikimą atsižvelgiant į tai, ar jas teikia draudikas, ar bendrovė, kuri nėra draudikas, lėmė nacionalinės teisės aktai. Nuo minėtos dienos iš dalies pakeitus teisės aktus, draudimo sandorių neapmokestinimas PVM atsižvelgiant į paslaugų teikėjo statusą buvo panaikintas, ir toks skirtingas požiūris nebeatitiko įstatymo. Vis dėlto po šio dalinio pakeitimo nacionalinės mokesčių institucijos faktiškai ir toliau laikėsi tokio skirtingo požiūrio.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><DATE ISO="20171130">2017 m. lapkričio 30 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">High Court of Justice (England</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Wales), Chancery division</HT> (Aukštasis teisingumo teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius, Jungtinė Karalystė) atmetė apeliantų pagrindinėje byloje ieškinį ir, be kita ko, nusprendė, kad bendrovių, kurios nėra draudikai, teikiamos pensijų fondų valdymo paslaugos minėtu laikotarpiu nebuvo neapmokestinamos PVM.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Gavus apeliantų apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar bendrovių, kurios nėra draudikai, teikiamos pensijų fondų valdymo paslaugos pagal Sąjungos teisę neapmokestinamos PVM. Jis patikslina, kad pirmosios instancijos teismas dar nenusprendė, ar draudikų ir bendrovių, kurios nėra draudikai, teikiamos pensijų fondų valdymo paslaugos buvo tokios pačios arba pakankamai panašios, kad būtų galima taikyti mokesčių neutralumo principą, darant prielaidą, kad šis principas taikytinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Wales)</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Civil Division)</HT> (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas, Civilinių bylų skyrius, Jungtinė Karalystė) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>Ar tokių pensijų fondų valdymo paslaugų, kurias patikėtiniams teikia: a) draudikai; ir (arba) b) bendrovės, kurios nėra draudikai, teikimas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą (anksčiau – Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punktas)?<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Apeliantai pagrindinėje byloje, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija pateikė rašytines pastabas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20190226">2019 m. vasario 26 d.</DATE> vykusį teismo posėdį jie visi pateikė pastabas žodžiu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Šioje byloje keliamas klausimas, ar pensijų fondų valdymo paslaugos, pagal nacionalinę teisę teikiamos patikėtinių vardu neturint draudikams išduodamo leidimo, gali būti laikomos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>draudimo sandoriais<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punktą ir Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, ir tuo remiantis neapmokestinamos PVM. Prieš pradedant tai nagrinėti iš esmės, pateiktinos kelios pirminės pastabos dėl ginčo dalyko ir principų, kuriais grindžiamos aptariamos nuostatos (A skirsnis). Paskui reikia priminti ir išnagrinėti jurisprudencijoje nustatytus kriterijus, susijusius su aptariamo neapmokestinimo taikymo sritimi (B skirsnis), siekiant išnagrinėti PVM skirtų nuostatų ir direktyvų dėl draudimo sąsają (C skirsnis). Galiausiai reikia atmesti vienodo požiūrio ir mokesčių neutralumo principų taikymą šioje byloje (D skirsnis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Iš pradžių pateiktinos kelios pirminės pastabos, susijusios su prejudicinio klausimo apimtimi (1), paskui primintini tam tikri aspektai, susiję su Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais neapmokestinimo atvejais (2).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl prejudicinio klausimo apimties</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinė byla susijusi su pensijų fondų valdymo paslaugų, suteiktų apeliantams pagrindinėje byloje laikotarpiu nuo <DATE ISO="19780101">1978 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20130930">2013 m. rugsėjo 30 d.</DATE>, apmokestinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant ir į Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punktą, ir į Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, nes abiejose šiose nuostatose nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>valstybės narės neapmokestina PVM<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>draudimo ir perdraudimo sandor[ių], įskaitant su jais susijusias paslaugas, kurias teikia draudimo brokeriai ir draudimo agentai<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Tiesa, Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalis visose redakcijose pradedama papildomu patikslinimu, pagal kurį valstybės narės taip neapmokestina <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>taikydamos sąlygas, kurias jos turi nustatyti, siekdamos užtikrinti, kad atleidimas nuo mokesčio būtų teisingas ir sąžiningas [paprastas] ir kad būtų užkirstas kelias galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>. Tačiau, mano manymu, šis patikslinimas nedaro poveikio šioje nuostatoje nurodyto neapmokestinimo taikymo sričiai, palyginti su Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta taikymo sritimi, taigi neturi įtakos toliau pateikiamai analizei. Todėl toliau išdėstyti argumentai taikytini abiem šioms nuostatoms. Vis dėlto tam, kad būtų lengviau skaityti šią išvadą, reikia remtis naujesne nuostata, t. y. Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Antra, primintina, kad Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad valstybės narės neapmokestina PVM <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>draudimo ir perdraudimo sandor[ių], įskaitant su jais susijusias paslaugas, kurias teikia draudimo brokeriai ir draudimo agentai<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi, viena vertus, prejudiciniame klausime konkrečiai nurodyta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> ir, kita vertus, apeliantai pagrindinėje byloje tiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, tiek Teisingumo Teisme teigė, kad pensijų fondų valdymo paslaugų teikimas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>draudimo sandoris<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, šį klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto pirmąją dalį. Taigi ši išvada nebus susijusi su šios nuostatos antrąja dalimi, kurioje nurodyta, kad PVM neapmokestinamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>su [draudimo ir perdraudimo sandoriais] susijus[ios] paslaug[os], kurias teikia draudimo brokeriai ir draudimo agentai<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Teisingumo Teismas <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> nusprendė, kad formuluotė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>su [draudimo ir perdraudimo sandoriais] susijus[ios] paslaug[os], kurias atlieka draudimo brokeriai ir draudimo agentai<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, vartojama Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punkte, yra taikoma tik paslaugoms, kurias teikia specialistai, susiję ir su draudiku, ir su draudėju.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Nustačius prejudicinio klausimo apimtį glaustai primintini tam tikri aspektai, susiję su Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais neapmokestinimo atvejais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies aiškinimo principų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Pirma, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti neapmokestinimo atvejai yra savarankiškos Sąjungos teisės sąvokos, kurių tikslas – išvengti prieštaravimų taikant PVM sistemą valstybėse narėse ir kurios turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendros PVM sistemos bendrą kontekstą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20151209">2015 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fiscale Eenheid</HT> <HT TYPE="ITALIC">X</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑595/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:801">EU:C:2015:801</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Antra, primintina, kad sąvokos, vartojamos Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalyje nurodytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes tai yra bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens paslaugų teikimas už atlygį, išimtys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20101028">2010 m. spalio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Axa UK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑175/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:646">EU:C:2010:646</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Woningstichting Maasdriel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑543/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:20">EU:C:2013:20</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Granton Advertising</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑461/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1745">EU:C:2014:1745</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20171116">2017 m. lapkričio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kozuba Premium Selection</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:869">EU:C:2017:869</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20180725">2018 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DPAS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑5/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:592">EU:C:2018:592</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mailat</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑17/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1038">EU:C:2018:1038</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vadinasi, jei paslaugų teikimas nepriskiriamas prie Direktyvoje 2006/112 nurodytų neapmokestinimo atvejų, toks paslaugų teikimas apmokestinamas PVM pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20190410">2019 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">PSM</HT> <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/><HT TYPE="ITALIC">K</HT><QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑214/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:301">EU:C:2019:301</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Taigi minėtų sąvokų aiškinimas turi atitikti tikslus, kurių siekiama Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalyje nurodytais neapmokestinimo atvejais, ir juo turi būti paisoma reikalavimų, kylančių iš mokesčių neutralumo principo, neatsiejamo nuo bendros PVM sistemos. Iš pastarojo principo išplaukia, kad ūkio subjektai turi turėti galimybę pasirinkti veiklos organizavimo formą, kuri griežtai ekonominiu požiūriu jiems labiausiai tinka, nerizikuodami, kad jų sandoriams nebus taikomas šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20060504">2006 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abbey National</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑169/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:289">EU:C:2006:289</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130307">2013 m. kovo 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GfBk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑275/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:141">EU:C:2013:141</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl jurisprudencijoje įtvirtintų kriterijų, susijusių su Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> taikymo srities</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Kalbant apie Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto materialinę taikymo sritį, pažymėtina, kad, nepaisant teisės akto pasiūlymo, kuriame apibrėžiama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>2007 m. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112 ir kurioje patikslinamas draudimo paslaugų ir finansinių paslaugų vertinimas (COM(2007) 747 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>). Buvo siūloma, be kita ko, įterpti 135a straipsnį, kuriame pateikiamos sąvokų apibrėžtys. <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>Draudimas ir perdraudimas<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> buvo apibrėžiami kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>įsipareigojim[as], kurį prisiimdamas asmuo, įvykus draudiminiam įvykiui, privalo kitam asmeniui mainais už apmokėjimą atlyginti žalą arba išmokėti išmoką, kaip nustatyta įsipareigojime<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>. Taryba pasiūlymo nepriėmė ir 2016 m. jis buvo atsiimtas.</P></NOTE>, šioje nuostatoje tokios apibrėžties iki šiol nėra pateikiama. Taigi minėta nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į kontekstą, šios direktyvos tikslus ir sistemą, pirmiausia – į joje numatytą neapmokestinimo atvejų <HT TYPE="ITALIC">ratio</HT> <HT TYPE="ITALIC">legis</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20140313">2014 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ATP Pension Service</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑464/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:139">EU:C:2014:139</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Taigi kokios yra esminės draudimo sandorio sudedamosios dalys? Pagal Teisingumo Teismo jurisprudencijoje jau suformuotą apibrėžtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20061207">2006 m. gruodžio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> <HT TYPE="ITALIC">/ Graikija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑13/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:765">EU:C:2006:765</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0010">10</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20091022">2009 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Swiss Re Germany Holding</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:647">EU:C:2009:647</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mapfre asistencia ir Mapfre warranty</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑584/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:488">EU:C:2015:488</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> draudimo sandoriams būdinga <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>tai, jog draudikas, gavęs draudimo įmoką, įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudėjui išmoką, sutartą sudarant sutartį<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Taigi būtent <HT TYPE="ITALIC">rizikos prisiėmimas</HT> už atlygį leidžia kvalifikuoti veiklą kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>draudimo sandorį<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:850">EU:C:2015:850</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Pati <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>draudimo sandorio<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> esmė ta, kad draudėjas apsisaugo nuo rizikos ateityje patirti neapibrėžtų, bet galbūt didelių finansinių nuostolių, sumokėdamas tam tikrą apibrėžtą, bet ribotą įmoką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mapfre asistencia ir Mapfre warranty</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑584/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:488">EU:C:2015:488</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). <DATE ISO="20091022">2009 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Swiss Re Germany Holding</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:647">EU:C:2009:647</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad gyvybės perdraudimo sutarčių portfelio perleidimas už atlygį pagal savo pobūdį nėra draudimo sandoris, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, taigi jam netaikomas šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Be to, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> turi būti suprantama siaurai. Šiuo klausimu, kaip yra pažymėjusi generalinė advokatė J. Kokott, Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatoje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>nėra bendrais bruožais kalbama apie <HT TYPE="ITALIC">draudimo veiklos</HT> &lt;…&gt; sandorius arba <HT TYPE="ITALIC">draudimo valdymą</HT> &lt;…&gt;, remiantis jos tekstu ji taikoma vien tik draudimo sandoriams<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:850">EU:C:2015:850</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad draudimo sandorius reikia skirti nuo finansinių paslaugų, nes yra skirtingai suformuluotas Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktas, kuris susijęs tik su draudimo sandoriais tikrąja prasme, ir šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies d ir f punktai, kurie susiję su sandoriais <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>dėl<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> tam tikrų banko sandorių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Be to, pažymėtina, kad dėl draudimo sandorių pobūdžio draudimo paslaugos teikėją, t. y. draudiką, ir asmenį, kurio rizika apdrausta, t. y. draudėją, sieja sutartiniai santykiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, pagal minėtą jurisprudenciją Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti atvejai apima ne visus sandorius, o tik šiuos konkrečius draudimo kriterijus atitinkančius sandorius.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Vadovaujantis minėta jurisprudencija, draudimo sandorį sudaro šios dalys: rizika, atlygis ir garantija grindžiamos paslaugos suteikimas įvykus draudiminiam įvykiui. Kitaip tariant, Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti atvejai apima ne visus sandorius, o tik sandorius, kurie atitinka šiuos kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Dėl taikymo asmenims srities Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> yra pakankamai plati, kad apimtų draudžiamąją apsaugą, suteikiamą draudėjo, kuris pats nėra draudikas, bet kolektyvinio draudimo atveju suteikia savo klientams tokią apsaugą, naudodamasis draudiko, prisiimančio draudžiamąją riziką, paslaugomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mapfre asistencia ir Mapfre warranty</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑584/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:488">EU:C:2015:488</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi formalaus bendrovės statuso nepakanka siekiant nustatyti, ar jos veikla patenka į aptariamo neapmokestinimo taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas turėjo išnagrinėti klausimą, ar žalos reguliavimo draudiko vardu ir naudai veikla gali būti laikoma veikla, kurią vykdo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>draudimo brokeriai ir draudimo agentai<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą.</P></NOTE>. Būtent sutartinių santykių tarp draudimo paslaugos teikėjo ir asmens, kurio rizika apdraudžiama, buvimas ir pats aptariamos veiklos turinys atsižvelgiant į šios išvados 40–42 punktuose minėtas sąlygas turi lemiamos reikšmės dėl Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:172">EU:C:2016:172</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 35 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl jurisprudencijoje įtvirtintų kriterijų taikymo šioje byloje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Mano manymu, šioje byloje aptariamos apeliantų įsigytos paslaugos neatitinka šios išvados 40–42 punktuose minėtų kriterijų, bet prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tai patikrinti. Iš tikrųjų prašyme priimti prejudicinį spendimą pažymima, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>[pensijų fondų valdymo] paslaugas, kurios buvo teikiamos [apeliantams] &lt;…&gt;, sudaro investicijų valdymas [jų] vardu<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> ir kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>investicijų valdytojai [nesudarė] sutarties su patikėtiniais dėl kokios nors rūšies žalos atlyginimo, jeigu įvyktų draudžiamasis įvykis<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>. Teismo posėdyje dėl šios aplinkybės pateikus klausimą apeliantams, jie patvirtino, kad kalbama apie pensijų fondų valdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad ginčijamos pensijų fondų valdymo paslaugos nereiškia, jog investicijų valdytojai už atlygį prisiima riziką. Priešingai, kaip pabrėžia Komisija, aišku, kad šios paslaugos reiškia apeliantų laikomo finansinio turto valdymą. Tačiau pats turto valdymas nereiškia rizikos prisiėmimo, tai kitokia paslauga, būtina tam, kad tinkamai veiktų apeliantų valdomas pensijų fondas. Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad apeliantų pagrindinėje byloje ir pensijų fondo naudos gavėjų nesieja draudimo sutartiniai santykiai. Nors patikėtiniai ir investicijų valdytojai yra susiję teisiniais santykiais, kurie iš tikrųjų gali būti reikšmingi atliekant sandorius profesinių pensijų sistemų naudai, patikėtinių vykdoma veikla savaime nereiškia neapmokestinamų draudimo sandorių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Taigi, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, investicijų valdytojai nesudarė sutarties su patikėtiniais dėl kokios nors rūšies žalos atlyginimo, jeigu įvyktų draudžiamasis įvykis, todėl ginčijamos pensijų fondų valdymo paslaugos nereiškia, kad investicijų valdytojai už atlygį prisiima riziką. Tai reiškia, kad tokia veikla nepriskiriama prie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>draudimo sandorių<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą; prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis jam nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, turi tai patikrinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje aptariama profesinių pensijų išmokų sistema <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0053" ID="QS0053"/>panaš[i] į nagrinėtąj[ą] Teisingumo Teismo sprendime <HT TYPE="ITALIC">Wheels Common Investment Fund Trustees ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT>.<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20130307">2013 m. kovo 7 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑424/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:144">EU:C:2013:144</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad pensijų fondų valdymas nėra neapmokestinamas PVM kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0054" ID="QS0054"/>specialių investicinių fondų &lt;…&gt;<?PAGE NO="10"?> valdym[as]<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies d punkto 6 papunktį ir Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies g punktą. Tačiau minėtoje byloje neapmokestinimo kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0055" ID="QS0055"/>draudimo sandorių<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, kuris nagrinėjamas šioje byloje, klausimas nebuvo keliamas. Taigi, nors tas sprendimas leidžia suprasti aptariamą profesinių pensijų sistemą, juo šioje byloje remtis negalima.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Vadinasi, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0056" ID="QS0056"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> apibrėžtis neapima aptariamų investicijų valdytojų paslaugų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto sąsajos su draudimo direktyvomis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Apeliantai pagrindinėje byloje neginčija, kad fondų valdymo sandoriai neatitinka su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0057" ID="QS0057"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> susijusių jurisprudencijoje įtvirtintų kriterijų, primintų šios išvados 39–44 punktuose. Vis dėlto jie yra tos nuomonės, kad ši sąvoka įvairiuose Sąjungos teisės aktuose turi būti aiškinama vienodai; ją reikia vienodai aiškinti ir pagal Direktyvą 2006/112, ir pagal Pirmąją gyvybės draudimo direktyvą, ir pagal Direktyvą 2002/83, ir pagal direktyvą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0058" ID="QS0058"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> (toliau visos kartu – draudimo direktyvos). Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0059" ID="QS0059"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> Sąjungos teisėje turi <HT TYPE="ITALIC">sui</HT> <HT TYPE="ITALIC">generis</HT> reikšmę, kuri skiriasi nuo nacionalinės teisės sistemose vartojamų sąvokų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0060" ID="QS0060"/>rizikos draudimas<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>, taigi yra savarankiška sąvoka. Todėl ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į šias draudimo direktyvas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Apeliantai pagrindinėje byloje pažymi, be kita ko, kad draudimo direktyvos aiškiai reglamentuoja investicijų ir pensijų fondų turto valdymo sandorius, kurie apibūdinami kaip draudimo grupė. Todėl jie mano, kad pagrindinėje byloje aptariama veikla laikytina <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0061" ID="QS0061"/>draudimo sandoriais<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, ir tuo remiantis neapmokestintina. Savo argumentus jie grindžia Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 18 punktu, kuriame Teisingumo Teismas nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0062" ID="QS0062"/>nėra jokių priežasčių sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0063" ID="QS0063"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> aiškinti skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar ji vartojama [Pirmojoje ne gyvybės draudimo direktyvoje], ar Šeštojoje direktyvoje<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taigi šioje byloje reikia išnagrinėti klausimą, ar sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0064" ID="QS0064"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, apibrėžtis gali būti išplėsta, kaip siūlo apeliantai.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl kryžminės nuorodos tarp Direktyvos 2006/112 ir draudimo direktyvų nebuvimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Pirmiausia konstatuotina, kad jokioje draudimo direktyvų ar Direktyvos 2006/112 nuostatoje nėra aiškiai nurodyta, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0065" ID="QS0065"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> turi būti vienodai suprantama pagal šias dvi teisės aktų grupes. Apie galimybę sugretinti kai kurias bendras dviejų antrinės teisės normų sąvokas užsimenama jurisprudencijoje. Be kita ko, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT>, kuriame pateiktos su tuo susijusios gairės, Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0066" ID="QS0066"/>nėra jokio pagrindo skirtingai aiškinti sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0067" ID="QS0067"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, atsižvelgiant į tai, ar ji vartojama [Pirmojoje ne gyvybės draudimo direktyvoje], ar Šeštojoje direktyvoje<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, todėl aptariamą paslaugą <HT TYPE="ITALIC">galėjo</HT> sudaryti Pirmosios ne gyvybės draudimo direktyvos priede nurodyta draudimo veikla. Be to, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas išplėtė šios formuluotės reikšmę, darydamas nuorodą ne tik į Pirmąją ne gyvybės draudimo direktyvą, bet ir į draudimo direktyvas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi nagrinėdamas šią bylą, be svarstymų, ar investicijų ir pensijų fondų valdymo sandorius apima sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0068" ID="QS0068"/>draudimo sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>, kaip tai suprantama pagal suformuotoje<?PAGE NO="11"?> jurisprudencijoje išaiškintą Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą, Teisingumo Teismas turi nuspręsti, ar šios sąvokos reikšmė yra tokia pati kaip ir sąvokos, vartojamos draudimo direktyvose, todėl investicijų valdymo paslaugas, teikiamas administruojant bendrovės pensijų sistemą, apima ši sąvoka, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu nesant aiškių patikslinimų pažymėtina, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0069" ID="QS0069"/>tai atitinka Teisingumo Teismo praktiką – aiškinant konkrečias [Direktyvos 2006/112] sąvokas atsižvelgti į reikšmingus su mokesčių teise nesusijusius [Sąjungos] teisės aktus tiek, kiek jais siekiama tų [tokių pačių] <HT TYPE="ITALIC">tikslų</HT><QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TNT Post UK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑357/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:7">EU:C:2009:7</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano. Tuo metu nuoroda daryta į Šeštąją direktyvą.</P></NOTE>. Taigi, reikia išnagrinėti, viena vertus, priežastis, dėl kurių investicijų valdymo sandoriai patenka į draudimo direktyvų taikymo sritį, ir, kita vertus, draudimo sandorių, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112, neapmokestinimo PVM tikslą ir funkciją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl investicijų valdymo sandorių įtraukimo į draudimo direktyvų taikymo sritį priežasčių</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Apeliantai pabrėžia, kad pagal Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos, kuria nustatoma sistema, susijusi su ilgalaikio draudimo veikla, 1 straipsnio 2 dalies c punktą į šios direktyvos taikymo sritį patenka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0070" ID="QS0070"/>kolektyvinių pensijų fondų valdymas<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>. Į šią taikymo sritį kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0071" ID="QS0071"/>draudimo rūšys<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> taip pat patenka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0072" ID="QS0072"/>gyvybės draudimas<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/> (šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punktas ir priedo I punktas), <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0073" ID="QS0073"/>anuitetai<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> (šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punktas) ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0074" ID="QS0074"/>tontinos<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> (šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punktas). Vis dėlto nė viena iš šių veiklos rūšių neatitinka šios išvados 40–44 punktuose minėtoje jurisprudencijoje nustatytos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0075" ID="QS0075"/>klasikinės<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> apibrėžties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia patikslintina, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0076" ID="QS0076"/>kolektyvinių fondų valdymas<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/> negali būti palikta kiekvienos valstybės narės vertinimui, nes nei Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, nei šios direktyvos priede, nei jokioje atitinkamoje Direktyvos 2002/83 ar direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0077" ID="QS0077"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> nuostatoje nėra nuorodos į valstybių narių teisę, kiek tai susiję su šia sąvoka. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų išplaukia, kad jei Sąjungos teisės nuostatoje dėl jos prasmės ir taikymo srities nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, ši nuostata visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑162/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2146">EU:C:2014:2146</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Kalbant, pirma, apie Pirmojoje gyvybės draudimo direktyvoje vartojamas formuluotes, iš šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkto teksto matyti, kad reikia skirti, viena vertus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0078" ID="QS0078"/>draudimo rūšis<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Tai gyvybės draudimas, anuitetai, papildomas draudimas, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės, taip pat Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikoma draudimo rūšis, vadinama <HT TYPE="ITALIC">permanent health insurance</HT> (nuolatinis sveikatos draudimas, kurio negalima panaikinti). Pažymėtina, kad visos šios veiklos rūšys pagal šią direktyvą kvalifikuojamos kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0079" ID="QS0079"/>draudimo rūšys<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>.</P></NOTE> ir, kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje minimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0080" ID="QS0080"/>operacijas<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Šioje direktyvoje minimos tontinos, aktuariniais apskaičiavimais paremtos kapitalo išpirkimo operacijos, kolektyvinių pensijų fondų valdymas ir tokios gyvybės draudimo įmonių vykdomos operacijos, kaip nurodyta Prancūzijos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0081" ID="QS0081"/>Code des assurances<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> IV tomo 4 dalies 1 skyriuje.</P></NOTE>. Net jei pirmosios reiškia draudimo veiklą tiesiogine prasme, antrosios reiškia panašią veiklą, glaudžiai susijusią su šia draudimo veikla. Taigi kalbama apie papildomas operacijas, kurias apima Pirmoji gyvybės draudimo direktyva ir ją pakeitę teisės aktai, nors tai nėra draudimo veikla tiesiogine prasme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Be to, pažymėtina, kad tokį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0082" ID="QS0082"/>draudimo rūšių<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0083" ID="QS0083"/>operacijų<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> skyrimą lemia visų redakcijų Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 8 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį reikalaujama, kad gauti leidimą siekiančios draudimo įmonės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0084" ID="QS0084"/>vykdytų tik šioje direktyvoje nurodytą veiklą ir tiesiogiai su ja susijusias operacijas<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>. Skirtumas tarp <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0085" ID="QS0085"/>draudimo rūšių<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0086" ID="QS0086"/>operacijų<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> taip pat išlaikomas tiek Direktyvoje 2002/83, tiek direktyvoje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0087" ID="QS0087"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0088" ID="QS0088"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/> 2 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.</P></NOTE>, kuriose daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0089" ID="QS0089"/>kolektyvinių pensijų<?PAGE NO="12"?> fondų valdymą<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>, kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0090" ID="QS0090"/>operaciją<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. Direktyvos 2002/83 2 straipsnio 2 dalį ir direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0091" ID="QS0091"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/> 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii papunktį.</P></NOTE>, minėtą pirmesniame punkte. Minėta dichotomija taip pat lemia tai, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Alonso</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20120301">2012 m. kovo 1 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑166/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:119">EU:C:2012:119</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuriuo remiasi apeliantai pagrindinėje byloje, pateikti argumentai šioje byloje netaikytini. Iš tikrųjų tas sprendimas susijęs su gyvybės draudimo sutartimis, kurioms gali būti taikomas Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punktas ir šios direktyvos priedo III punktas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr., be kita ko, šio sprendimo 29 ir 30 punktus.</P></NOTE>, o šioje byloje apeliantai remiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta operacija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Be to, kiek tai susiję su apeliantų argumentu, grindžiamu Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, siejamos su šios direktyvos priedu, formuluote, palyginti su kalbinėmis versijomis, kuriomis ši direktyva buvo priimta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Tai šios kalbos: danų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų ir nyderlandų.</P></NOTE>, matyti, kad tik versijose danų ir anglų kalbomis investicijų valdymo sandoriai apibūdinami kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0092" ID="QS0092"/>draudimo grupė<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje versijoje danų kalba daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0093" ID="QS0093"/>forsikringsklasse<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/>, o versijoje anglų kalba – į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0094" ID="QS0094"/>class of insurance<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/>. Šios direktyvos priedas pavadintas atitinkamai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0095" ID="QS0095"/>Inddeling efter klasse<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0096" ID="QS0096"/>Classes of Insurance<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/>.</P></NOTE>. Priešingai, versijose vokiečių, prancūzų, italų ir nyderlandų kalbomis minėtos direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir priedo pavadinime daroma nuoroda tik į veiklos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0097" ID="QS0097"/>rūšis<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Iš tikrųjų Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir šios direktyvos priede versijoje vokiečių kalba daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0098" ID="QS0098"/>Einteilung nach Zweigen<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>, versijoje prancūzų kalba – į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0099" ID="QS0099"/>Classification par branche<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/>, versijoje italų kalba – į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0100" ID="QS0100"/>Classificazione per ramo<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/> ir versijoje nyderlandų kalba – į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0101" ID="QS0101"/>Indeling per branche<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/>.</P></NOTE>, taigi leidžiama suprasti, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0102" ID="QS0102"/>kolektyvinių pensijų fondų valdymas<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/>, minimas šio priedo VII punkte, reiškia veiklos, o ne draudimo rūšį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0103" ID="QS0103"/>Draudimo grupių<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> sąrašas išliko ir Pirmąją gyvybės draudimo direktyvą pakeitusiose direktyvose (žr. Direktyvos 2002/83 I priedo VII punktą ir direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0104" ID="QS0104"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> II priedo VII punktą).</P></NOTE>. Tačiau reikia pripažinti: kadangi minėto 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta galimybė apeliantams prašyti išduoti leidimą pageidaujant <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0105" ID="QS0105"/>prisiimti tik kai kurias tai grupei priskiriamas rizikas<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/>, atrodo, kad šioje nuostatoje daroma nuoroda į draudimo grupę. Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad pagal minėto 7 straipsnio 2 dalį visa atitinkama veikla laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0106" ID="QS0106"/>draudimo veikla<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/>. Priešingai, kaip pabrėžė Komisija, nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0107" ID="QS0107"/>rizikas<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/> aiškiai rodo, kad draudimo veiklai pirmiausia būdingas būtent rizikos prisiėmimas. Tai, mano manymu, reiškia, kad argumentas, grindžiamas Pirmosios gyvybės draudimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, siejamos su šios direktyvos priedu, formuluote, neturi reikšmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju pagal suformuotą jurisprudenciją esant įvairių kalbinių Sąjungos teisės teksto versijų neatitikimų, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės nuostatų, kurių dalis ji yra, bendrą sistemą ir tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061123">2006 m. lapkričio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ZVK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑300/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:735">EU:C:2006:735</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija), <DATE ISO="20131024">2013 m. spalio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Haasová</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑22/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:692">EU:C:2013:692</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131024">2013 m. spalio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Drozdovs</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:685">EU:C:2013:685</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Taigi, antra, kiek tai susiję su Sąjungos draudimo srities teisės aktų bendra sistema ir tikslu, mano manymu, sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0108" ID="QS0108"/>kolektyvinių pensijų fondų valdymas<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0109" ID="QS0109"/>operacija<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/> turi būti suprantamos atsižvelgiant, viena vertus, į tikslą suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su gyvybės draudimo veikla, nurodytą Pirmojoje gyvybės draudimo direktyvoje, ir, kita vertus, į tikslus nustatyti klasifikaciją pagal veiklos rūšis, apibrėžiant tas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0110" ID="QS0110"/>kurioms vykdyti būtina gauti leidimą<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/>, ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0111" ID="QS0111"/>patikslinti tokio leidimo išdavimo ir panaikinimo sąlygas<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>, nurodytus šios direktyvos antroje ir penktoje konstatuojamosiose dalyse. Mano nuomone, visus šiuos tikslus reikia vertinti atsižvelgiant į minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad šioje nuostatoje minimos operacijos patenka į šios direktyvos taikymo sritį tik tuo atveju, jei nurodytas veiklos rūšis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0112" ID="QS0112"/>prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos administracinės institucijos<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Pirmąją gyvybės draudimo direktyvą pakeitusiuose teisės aktuose pateikiamos tokios formuluotės: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0113" ID="QS0113"/>jeigu jas prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos administracinės institucijos<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/> (Direktyvos 2002/83 2 straipsnio 2 dalis) ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0114" ID="QS0114"/>kai jas prižiūri už privataus draudimo sektoriaus priežiūrą atsakingos institucijos<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> (direktyvos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0115" ID="QS0115"/>Mokumas II<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/> 2 straipsnio 3 dalies b punktas).</P></NOTE>. Tokia formuluotė akivaizdžiai vartojama sąmoningai, todėl negali būti laikoma nereikšminga. Iš tikrųjų šis žodžių junginys reiškia, kad Pirmoji gyvybės draudimo direktyva apima tik veiklą, kurią leidžia vykdyti šios institucijos. Vadinasi, siekiant minėtų tikslų ši direktyva, kuri yra derinimo direktyva, apima tiek gyvybės draudimo veiklą, kuri yra pagrindinė gyvybės draudimo bendrovėms, tiek papildomus sandorius, kurie nereiškia draudimo veiklos siaurąja prasme.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi darytina tarpinė išvada, jog tai, kad operacija, kaip antai kolektyvinių pensijų fondų valdymas, yra minima Pirmojoje gyvybės draudimo direktyvoje ir ją pakeitusiuose teisės aktuose, nereiškia, kad ji yra gyvybės draudimo veikla, kaip tai suprantama pagal Sąjungos draudimo srities teisės aktus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Draudimo sandorių, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112, neapmokestinimo PVM tikslas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Kaip jau yra pabrėžę generaliniai advokatai M. Poiares Maduro<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arthur Andersen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑472/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:8">EU:C:2005:8</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir P. Mengozzi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Swiss Re Germany Holding</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:300">EU:C:2009:300</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0116" ID="QS0116"/>draudimo ir perdraudimo sandorių<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/> neapmokestinimo pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnį negalima aiškiai ar akivaizdžiai pateisinti nei remiantis pačia Direktyva 2006/112, nei netgi prieš ją galiojusia Šeštąja direktyva. Jų teigimu, teisės aktų leidėjo sprendimas neapmokestinti tokių sandorių paaiškinamas, viena vertus, socialinio ir politinio pobūdžio motyvais ir, kita vertus, administracinio pobūdžio priežastimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvada, <DATE ISO="20050612">2005 m. birželio 12 d.</DATE> pateikta byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20050303">2005 m. kovo 3 d.</DATE> sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arthur Andersen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑472/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:135">EU:C:2005:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato P. Mengozzi išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Swiss Re Germany Holding</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑242/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:300">EU:C:2009:300</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Pirma, dėl šių socialinių ir politinių motyvų pakanka konstatuoti, kad pagal Direktyvos 2006/112 401 straipsnį (anksčiau – Šeštosios direktyvos 33 straipsnis) valstybėms narėms iš esmės leidžiama <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0117" ID="QS0117"/>toliau taikyti ar įvesti mokesčius draudimo sutartims<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/>. Atsižvelgdamas būtent į tai, kad gali būti taikomas dvigubas apmokestinimas, t. y. tų pačių sandorių apmokestinimas PVM ir draudimo sutarčių mokesčiais, Teisingumo Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT> nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0118" ID="QS0118"/>jei galutinis vartotojas būtų apmokestinamas ne tik pastaruoju mokesčiu, bet – kolektyvinio draudimo atveju – ir PVM<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0119" ID="QS0119"/>toks rezultatas prieštarautų [šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies a punkte] nurodyto atleidimo nuo mokesčio tikslui<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kaip remdamasi Šeštosios direktyvos parengiamaisiais dokumentais per teismo posėdį paaiškino Komisija, nors tiesa, kad Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto ir 401 straipsnio genezės nėra tiesiogiai susijusios, vis dėlto pirmoji nuostata yra antrosios nuostatos pasekmė. Taigi draudimo sandorių ir susijusių paslaugų, kurias teikia draudimo brokeriai ir draudimo agentai, neapmokestinimas tokiais atvejais turėtų neleisti dvigubai apmokestinti galutinio vartotojo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aspiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:850">EU:C:2015:850</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Antra, dėl priežasčių, susijusių su administraciniais sunkumais, pažymėtina, kad, kaip nurodė Komisija šioje byloje pateiktose rašytinėse pastabose ir generalinis advokatas N. Fennelly byloje <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Generalinio advokato N. Fennelly išvada, pateikta byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:281">EU:C:1998:281</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, sunku iš anksto nustatyti apmokestinamąją vertę, susijusią su kiekvienu draudimo įmokos mokėjimu, nors tai būtina taikant dabartinę PVM sistemą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Iš tikrųjų, kaip Komisija paaiškino savo pastabų 30 punkte, draudėjo mokamą įmoką sudaro dvi dalys: atlygis už draudiko teikiamą paslaugą ir įnašas į kapitalo rezervą, kuris investuojamas ir naudojamas užtikrinant apsaugą nuo rizikos, kai įvyksta draudiminis įvykis; tačiau pastarasis įnašas nėra atlygis už paslaugą, taigi negali būti apmokestinamas PVM. Komisija pripažįsta, kad visa sumokėtų įmokų suma gali būti analizuojama atskiriant kiekvieną iš minėtų dviejų dalių, bet tai paprastai galima atlikti tik <HT TYPE="ITALIC">a</HT> <HT TYPE="ITALIC">posteriori</HT>. Taigi neįmanoma iš anksto nustatyti apmokestinamosios vertės, susijusios su kiekviena draudimo įmoka, o tai būtina taikant dabartinę PVM sistemą.</P></NOTE>. Kaip per teismo posėdį paaiškino Komisija, tai yra pats aptariamo neapmokestinimo buvimo pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Pritariu minėtam generalinių advokatų M. Poiares Maduro ir P. Mengozzi požiūriui, kiek tai susiję su aptariamo neapmokestinimo tikslais. Tačiau pagrindinėje byloje aptariamų patikėtinių vykdoma veikla, atrodo, kaip konstatuota šios išvados 46–48 punktuose, nėra vykdoma pagal draudimo sutartį ir nesuteikia pagrindo mokėti draudimo įmoką atitinkančią sumą. Taigi matyti, kad būtent apeliantams pagrindinėje byloje tenka to nulemta PVM našta, kuri, beje, gali būti apskaičiuojama atsižvelgiant į valdymo paslaugų pobūdį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju apskritai šis dvigubas neapmokestinimo, nustatyto Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte, tikslas skiriasi nuo draudimo direktyvomis siekiamų tikslų, nurodytų šios išvados 62–66 punktuose, – suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su gyvybės draudimo veikla, ir nustatyti klasifikaciją pagal veiklos rūšis, apibrėžiant tas, kurioms vykdyti būtina gauti leidimą, taip pat tokio leidimo išdavimo sąlygas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, nors draudimo direktyvos susijusios su pačia draudimo ir papildoma veikla, kaip antai investicine veikla, Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte kalbama tik apie draudimo veiklą siaurąja prasme, t. y. apie tokią veiklą, kuri reiškia tik rizikos prisiėmimą pagal sutartį. Be to, investicijų valdymo operacijoms draudimo direktyvos taikomos tik tiek, kiek jas vykdo patvirtintas draudikas, o pagrindinėje byloje taip, atrodo, nėra. Vis dėlto, kiek tai susiję su PVM sistema, apmokestinamojo asmens statusas, t. y. aplinkybė, kad atitinkamą sandorį įvykdė draudikas arba bendrovė, kuri nėra draudikas, atrodo, neturi reikšmės neapmokestinimo taikymui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Be to, praktiniai argumentai patvirtina aiškinimą, pagal kurį investicijų valdymo operacijos, kaip jos suprantamos pagal draudimo direktyvas, atskiriamos nuo draudimo sandorių, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą. Iš tikrųjų investicijų valdymo operacijos patenka į draudimo direktyvų taikymo sritį tik tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia jas reglamentuoti taip pat, kaip draudimo sandorius. Tai reiškia, kad jei apeliantų argumentų logika plėtojama iki galo, sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0120" ID="QS0120"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/> reikšmė PVM taikymo tikslais įvairiose valstybėse narėse galėtų skirtis, o tai prieštarautų vienodo Direktyvos 2006/112 taikymo principui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant į skirtingus draudimo direktyvomis ir Direktyva 2006/112 siekiamus tikslus, jose vartojamų sąvokų apimtis skiriasi. Jokia aplinkybė nepateisina to, kad neapmokestinimas būtų taikomas ir papildomoms paslaugoms, kurios, kaip susijusios, reglamentuojamos kartu su draudimo paslaugomis. Manau, kad tokiai išvadai neprieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sprendimuose <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0121" ID="QS0121"/>CPP<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0122" ID="QS0122"/>Skandia<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> suformuotos jurisprudencijos reikšmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Tiesa, sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas patikslino, kad nėra jokio pagrindo skirtingai aiškinti sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0123" ID="QS0123"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/>, atsižvelgiant į tai, ar ji vartojama draudimo direktyvose, ar Šeštojoje direktyvoje. Nors greitai peržvelgus šią ištrauką galima pagalvoti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0124" ID="QS0124"/>draudimas<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/> turi būti suprantama taip pat tiek pagal draudimo direktyvas, tiek pagal su PVM susijusias direktyvas, atlikus išsamesnę analizę matyti, kad toks aiškinimas negalimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, pirma, kalbant apie Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 18 punkte pateikiamą teiginį, reikia atsižvelgti į jo kontekstą. Toje byloje Teisingumo Teismo buvo prašoma patikslinti, ar įvairioms paslaugoms, susijusioms su <HT TYPE="ITALIC">Card Protection Plan Ltd</HT> (CPP) teikiamų kredito kortelių apsaugos plano įgyvendinimu, taikomas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punkte nustatytas neapmokestinimas, todėl jos gali būti iš visai arba iš dalies neapmokestinamos. Minėtas 18 punktas susijęs būtent su klausimu, ar pagal <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0125" ID="QS0125"/>draudimą<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> įvykus draudiminiam įvykiui gali būti numatytos išmokos natūra, o ne piniginė kompensacija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir darydamas nuorodą į Pirmąją ne gyvybės draudimo direktyvą Teisingumo Teismas patikslino, jog nebūtina, kad paslauga, kurią draudikas įsipareigojo suteikti įvykus draudiminiam įvykiui, reikštų tam tikros pinigų sumos sumokėjimą, nes šią paslaugą taip pat gali sudaryti pagalba arba pinigais, arba natūra, nurodyta šios draudimo direktyvos priede. Manau, kad taip Teisingumo Teismas nesistengė patikslinti šio sprendimo 17 punkte pateiktos apibrėžties, pagal kurią <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0126" ID="QS0126"/>draudimo sandoriui paprastai būdinga tai, kad draudikas,<?PAGE NO="15"?> gavęs draudimo įmoką, įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudėjui išmoką, sutartą sudarant sutartį<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/>. Todėl skaitant visą Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 18 punktą ir siejant jį su pirmesniu punktu matyti, kad juo nesiekiama paneigti šios apibrėžties, ir neleidžiama manyti, kad bet kuriuo atveju bendrų Direktyvos 2006/112 ir draudimo direktyvų sąvokų taikymo sritis yra visiškai tokia pati.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 18 punkte Teisingumo Teismas pripažino, kad tam tikrais atvejais galimas kelių tekstų kartu aiškinimas, taigi įvairiose direktyvose vartojamos sąvokos gali įgyti tokią pačią reikšmę. Vis dėlto, viena vertus, šis aiškinimo metodas taikytinas tik jei atitinkamomis direktyvomis siekiama tokių pačių tikslų, o šioje byloje, kaip matyti iš šios išvados 66–70 punktų, taip akivaizdžiai nėra. Kita vertus, iš šio sprendimo 18 punkto visiškai nematyti, kad Teisingumo Teismas mano, jog visoms Pirmojoje gyvybės draudimo direktyvoje ir ją pakeitusiuose teisės aktuose nurodytoms veiklos rūšims ir operacijoms taikomas Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas neapmokestinimas. Priešingai, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 18 punkte daroma nuoroda būtent į Pirmąją ne gyvybės draudimo direktyvą. Tačiau reikia konstatuoti, kad ši direktyva netaikoma papildomoms operacijoms, kaip antai investicijų valdymo veiklai, taigi klausimo dėl kitos veiklos nei draudimas (įprasta šio žodžio prasme) įtraukimo nekilo. Todėl minėto 18 punkto taikymo srities negalima išplėsti įtraukiant kitose direktyvose vartojamas sąvokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Antra, dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> pažymėtina, kad Teisingumo Teismo buvo prašoma nuspręsti, ar draudimo bendrovės įsipareigojimas už atlygį, apskaičiuotą remiantis rinkos kaina, vykdyti kitos draudimo bendrovės – jai 100 % priklausančios patronuojamosios bendrovės – kuri toliau savo vardu sudarinėjo draudimo sutartis, veiklą yra draudimo sandoris, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies a punktą. Šio sprendimo 31 punkte Teisingumo Teismas, be kita ko, patikslino, kad ne visa draudimo bendrovės vykdoma veikla būtinai yra draudimo veikla. Manau, iš to darytina išvada, kad net darant prielaidą, jog veikla patenka į draudimo direktyvų taikymo sritį, ją automatiškai apima sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0127" ID="QS0127"/>draudimo veikla<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/>, kaip tai suprantama pagal šias direktyvas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Trečia, nė viename Teisingumo Teismo sprendime nebuvo abejojama dėl suformuotos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0128" ID="QS0128"/>draudimo sandoris<QUOT.END REF.START="QS0128" CODE="201C" ID="QE0128"/> apibrėžties, pateiktos Sprendime <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir primintos šios išvados 39 punkte, nei remiantis draudimo direktyvomis, nei kitais teisės aktais. Priešingai, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Skandia</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P><DATE ISO="20010308">2001 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:140">EU:C:2001:140</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 40 ir 41 punktuose Teisingumo Teismas taikė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">CPP</HT> nustatytus kriterijus, susijusius su draudimo sandorio apibrėžtimi, pabrėždamas, kad draudimo sandoris pagal savo pobūdį reiškia, jog draudimo paslaugos teikėją ir asmenį, kurio rizika apdraudžiama draudimu, t. y. draudėją, sieja sutartiniai santykiai. Taigi, jei vienas draudikas atlieka visas kito draudiko funkcijas, bet neprisiima rizikos pagal sutartį dėl žalos atlyginimo, atitinkami sandoriai nėra draudimo sandoriai, kiek tai susiję su neapmokestinimu PVM.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl vienodo požiūrio ir neutralumo principų</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Galiausiai reikia patikslinti, kad atskiras nagrinėjamų sąvokų aiškinimas neprieštarauja vienodo požiūrio principui ir mokesčių neutralumo principui, kurie ypač svarbūs Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Vadovaujantis suformuota jurisprudencija, pagal mokesčių neutralumo principą draudžiama PVM tikslais laikytis skirtingo požiūrio į panašias, taigi konkuruojančias tarpusavyje, paslaugas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20121115">2012 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zimmermann</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑174/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:716">EU:C:2012:716</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Į tai atsižvelgiant primintina, kad mokesčių neutralumo principas – tai konkreti vienodo požiūrio principo išraiška antrinėje Sąjungos teisėje ir specifiniame mokesčių sektoriuje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NCC Construction Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑174/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:669">EU:C:2009:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Būtent pastaruoju aspektu sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0129" ID="QS0129"/>neutralumas<QUOT.END REF.START="QS0129" CODE="201C" ID="QE0129"/> yra reikšminga nagrinėjamu atveju, nes apeliantai pagrindinėje byloje teigia, kad pensijų fondų valdymo paslaugos, kurias teikia ir draudikai, ir bendrovės, kurios nėra draudikai, turi būti vertinamos vienodai, nes paslaugos yra tokios pačios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Vis dėlto šie argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad kiekvienai draudiko suteiktai paslaugai automatiškai taikomas Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas neapmokestinimas. Iš tikrųjų kitoms operacijoms nei draudimo ir perdraudimo sandoriai, nors jas vykdo draudimo bendrovės, šis neapmokestinimas netaikomas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Atrodo, kad ginčas pagrindinėje byloje labai susijęs su tuo, kad Jungtinė Karalystė daugiau kaip 40 metų neapmokestino lėšų valdymo paslaugų, kai jas teikė draudikai. Remiantis Teisingumo Teismui pateikta bylos medžiaga, <DATE ISO="20190401">2019 m. balandžio 1 d.</DATE> mokesčių administratorius pakeitė savo praktiką. Nuo tada tokios draudikų teikiamos paslaugos nebegali būti neapmokestinamos. Vis dėlto tai, kad Jungtinė Karalystė neapmokestino minėtų paslaugų, atsižvelgdama į apmokestinamojo asmens statusą, nors jos neatitiko šios išvados 39–45 punktuose primintų jurisprudencijoje nustatytų kriterijų, susijusių su Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimu, negali būti argumentas, kuriuo remiantis būtų galima pakeisti šių Sąjungos teisės kriterijų aiškinimą. Tai reiškia, kad dėl tariamo skirtingo požiūrio nedraudimo veikla negali būti įtraukta į sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0130" ID="QS0130"/>draudimo sandoris<QUOT.END REF.START="QS0130" CODE="201C" ID="QE0130"/>, kuris neapmokestinamas pagal šią nuostatą, apimtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Be to, atsižvelgiant į šios išvados 77 punkte nurodytą jurisprudenciją, pagal mokesčių neutralumo principą draudžiama PVM tikslais laikytis skirtingo požiūrio į panašias, taigi konkuruojančias tarpusavyje, paslaugas. Vis dėlto pagal Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punktą į panašias paslaugas, kurias apima sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0131" ID="QS0131"/>draudimo sandoris<QUOT.END REF.START="QS0131" CODE="201C" ID="QE0131"/>, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą ir apibrėžtas šios išvados 39–45 punktuose, laikomasi vienodo požiūrio. Priešingai, nei teigia apeliantai, šis mokesčių neutralumo principas būtų pažeistas, jei paslaugoms, kurios neatitinka priskyrimo šiai sąvokai kriterijų, galėtų būti taikomas šioje nuostatoje nurodytas neapmokestinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją mokesčių neutralumo principas nėra pirminės teisės norma, kurioje gali būti nustatytos neapmokestinimo, nurodyto Direktyvos 2006/112 135 straipsnyje, teisėtumo sąlygos. Jis taip pat neleidžia išplėsti tokio neapmokestinimo taikymo srities, jei nėra tam aiškiai suformuluotos nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20120719">2012 m. liepos 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Bank</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑44/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:484">EU:C:2012:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi nei pagal vienodo požiūrio principą, nei pagal neutralumo principą Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto neapmokestinimo taikymo srities išplėsti negalima.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal (England</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">Wales) (Civil Division)</HT> (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas, Civilinių bylų skyrius, Jungtinė Karalystė) pateiktą prejudicinį klausimą:</TXT><P><DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B dalies a punktas ir <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl<?PAGE NO="17"?> pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad trečiųjų asmenų teikiamoms investicijų valdymo paslaugoms, kaip antai aptariamoms pagrindinėje byloje, šiose nuostatose nurodytas neapmokestinimas netaikomas.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>