<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><ORDER xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.ORDER><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑74/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CO0074</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:772">EU:C:2015:772</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>6</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>6</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.ORDER><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20151119">2015 M. LAPKRIČIO 19 D.</DATE> NUTARTIS – BYLA C‑74/15</P><P>TARCĂU</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (šeštoji kolegija) <HT TYPE="UC">nutartis</HT></P><P><DATE ISO="20151119">2015 m. lapkričio 19 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: rumunų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Vartotojų apsauga</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 93/13/EEB</KEYWORD><KEYWORD>1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio b punktas</KEYWORD><KEYWORD>Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais</KEYWORD><KEYWORD>Hipotekos ir laidavimo sutartys, kredito įstaigos sudarytos su fiziniais asmenimis, kurie veikė siekdami su jų profesine veikla nesusijusių tikslų ir kurių su komercine bendrove, dėl kurios jie suteikė garantijas, nesieja funkcinio pobūdžio ryšys</KEYWORD></INDEX><ORDER.INIT><P>Byloje C‑74/15</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel Oradea</HT> (Oradios apeliacinis teismas, Rumunija) <DATE ISO="20150205">2015 m. vasario 5 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20150218">2015 m. vasario 18 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></ORDER.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Dumitru Tarcău,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Ileana Tarcău</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA ir kt.</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE.GEN><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininko pareigas einantis A. Borg Barthet, teisėjai M. Berger (pranešėja) ir S. Rodin,</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>D. Tarcău ir I. Tarcău, atstovaujamų advokato C. Herţa,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA ir kt</HT>., atstovaujamo advokato L. Bercea,</P></ITEM><ITEM><P>Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R. H. Radu bei R. I. Haţieganu ir A.‑G. Văcaru,</P></ITEM><ITEM><P>Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,</P></ITEM><ITEM><P>Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos C. Gheorghiu ir D. Roussanov,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šią</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE.GEN><CONTENTS.ORDER><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Nutartį</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su <DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="095" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="1993">OL L 95, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio b punkto išaiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant D. Tarcău ir I. Tarcău ginčą su <HT TYPE="ITALIC">Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA ir kt</HT>. dėl hipotekos ir laidavimo sutarčių.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 93/13 devinta ir dešimta konstatuojamosios dalys išdėstytos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>&lt;...&gt; asmenys, įsigyjantys prekes ir paslaugas, turi būti apsaugoti nuo pardavėjo ar tiekėjo piktnaudžiavimo savo galia, ypač nuo vienašalių tipinių sutarčių ir nuo esminių teisių nesąžiningo neįtraukimo į sutartis;</P></CONSID><CONSID><P>&lt;...&gt; vartotojo apsauga būtų veiksmingesnė priėmus vienodas teisės normas nesąžiningų sąlygų atžvilgiu; &lt;...&gt; tos normos turėtų būti taikomos visoms pardavėjų ar tiekėjų su vartotojais sudaromoms sutartims; &lt;...&gt; todėl, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, darbo sutartys, sutartys susijusios su teisėmis į paveldėjimą, sutartys susijusios su teisėmis pagal šeimos teisę ir bendrovių inkorporavimo ar organizavimo sutartys arba ūkinių bendrijų sutartys neturi būti įtrauktos į šią direktyvą.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus susijusius su nesąžiningomis sąlygomis pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudaromose sutartyse.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Direktyvos 2 straipsnyje pateiktos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>vartotojo<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>pardavėjo arba tiekėjo<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> sąvokų apibrėžtys:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Šioje direktyvoje:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>: bet kuris fizinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba ar profesija;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>: bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma ši direktyva, veikia ne savo [veikia savo] verslo, prekybos ar profesijos tikslais, nesvarbu, ar tai būtų viešoji, ar privati nuosavybė [veikla].<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Rumunijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Iš naujo paskelbtoje Įstatymo Nr. 193/2000 dėl nesąžiningų sąlygų tiekėjų ar pardavėjų su vartotojais sudarytose sutartyse (<HT TYPE="ITALIC">Legea nr. 193/2000 privind clauzele abuzive din contractele încheiate între comercianţi şi consumatori</HT>) redakcijoje (<HT TYPE="ITALIC">Monitorul Oficial al României</HT>, Nr. 305, I dalis, <DATE ISO="20080418">2008 m. balandžio 18 d.</DATE>) Direktyva 93/13 perkeliama į vidaus teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Pardavėjų ar teikėjų su vartotojais sudaromų sutarčių dėl prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos ir joms suprasti nereikia turėti specialų žinių.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Vartotojas – tai bet kuris fizinis asmuo arba į asociaciją susijungusių fizinių asmenų grupė, veikiantys pagal sutartį, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami tikslų, nesusijusių su jų komercine, pramonine ar gamybine veikla, amatu ar profesine veikla.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT><DATE ISO="20081024">2008 m. spalio 24 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Sanpaolo</HT>), kaip kreditorius, ir komercinė bendrovė <HT TYPE="ITALIC">SC Crisco SRL</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Sanpaolo</HT>), veikianti kaip kredito gavėja, sudarė kredito sutartį. Pastarajai bendrovei atstovavo Cristian Tarcău kaip vienintelis akcininkas ir vadovas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Paprašyti sūnaus Cristian Tarcău, kuris norėjo, kad bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Crisco</HT> suteiktas kreditas būtų padidintas, <DATE ISO="20090807">2009 m. rugpjūčio 7 d.</DATE> Dumitru ir Ileana Tarcău pasirašė šios bendrovės ir <HT TYPE="ITALIC">Sanpaolo</HT> sudarytą kredito sutarties priedą. Šiame akte pakartotos esminės pradinės kredito sutarties sąlygos ir jau suteiktos garantijos sudarant šią sutartį papildytos dviem naujomis D. ir I. Tarcău suteiktomis garantijomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Naujas garantijas, skirtas bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Crisco</HT> suteikto kredito gražinimui užtikrinti, suteikė D. ir I. Tarcău; jie <DATE ISO="20090807">2009 m. rugpjūčio 7 d.</DATE> sudarė hipotekos sutartį, pagal kurią įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą <HT TYPE="ITALIC">Sanpaolo</HT> naudai, ir laidavimo sutartį, taip pat pasirašytą <DATE ISO="20090807">2009 m. rugpjūčio 7 d.</DATE>, pagal kurią jie garantavo visų vykdant kredito sutartį bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Crisco</HT> mokėtinų sumų sumokėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Remiantis D. ir I. Tarcău teiginiais, jie sutiko suteikti garantijas dėl bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Crisco</HT> suteikto kredito grąžinimo tik dėl to, kad jų sūnus buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas ir vadovas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Manydami, kad jie veikė kaip vartotojai ir kad jiems taikytinos Įstatymo Nr. 193/2000 nuostatos, D. ir I. Tarcău kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Tribunalul Satu Mare</HT> (Satmaro teismas) su prašymu panaikinti <DATE ISO="20090807">2009 m. rugpjūčio 7 d.</DATE> priedą ir hipotekos bei laidavimo sutartis arba, nepatenkinus šio reikalavimo, – kai kurias šių sutarčių sąlygas, kurios, jų teigimu, yra nesąžiningos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20140508">2014 m. gegužės 8 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Tribunalul Satu Mare</HT> (Satmaro teismas) atmetė šį prašymą todėl, kad pagal Įstatymo Nr. 193/2000 1 straipsnio 1 dalį jis taikomas tik sutartims dėl turto pardavimo arba paslaugos teikimo vartotojui, o ši sąlyga pagrindinėje byloje nėra tenkinama, nes kredito gavėja yra<?PAGE NO="4"?> bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Crisco</HT>. Šis teismas taip pat nusprendė, jog dėl to, kad hipotekos ir laidavimo sutartys papildo kredito sutartį, negalima manyti, kad jos patenka į Įstatymo Nr. 193/2000 taikymo sritį, nes kredito gavėja yra komercinė bendrovė, kuri nėra vartotoja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>D. ir I. Tarcău dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Curtea de Apel Oradea</HT> (Oradios apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> apibrėžtimi, ar Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ši sąvoka apima fizinius asmenis, kurie, kaip laiduotojai, pasirašė komercinės bendrovės su jos einamosios veiklos vykdymu susijusią kredito sutartį papildančius aktus ir papildomas sutartis (laidavimo sutartis ar hipotekos sutartis), nors šie fiziniai asmenys niekaip nesusiję su šios komercinės bendrovės veikla ir veikė siekdami su jų profesine veikla nesusijusio tikslo, ar, atvirkščiai, tokių asmenų neapima?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar Direktyvos 93/13 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenka tik pardavėjų ar tiekėjų su vartotojais sudarytos sutartys, kurių dalykas – prekių pardavimas ar paslaugų teikimas, ar vis dėlto taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį taip pat patenka kredito sutartį, pagal kurią naudos gauna komercinė bendrovė, papildančios sutartys (garantijos suteikimo ar laidavimo sutartis), sudarytos fizinių asmenų, kurie niekaip nesusiję su šios komercinės bendrovės veikla ir veikė siekdami su jų profesine veikla nesusijusio tikslo?<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Remiantis Procedūros reglamento 99 straipsniu, jeigu atsakymas į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Ši nuostata taikytina nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 93/13 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma hipotekos ar laidavimo sutarčiai, sudarytai kredito įstaigos su fiziniu asmeniu siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė šiai įstaigai, įvykdymą, kai šio fizinio asmens nesieja jokie profesiniai ryšiai su minėta bendrove.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies, ši direktyva taikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudaromų sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> sąlygoms, dėl kurių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>nebuvo atskirai derėtasi<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šiba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑537/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:14">EU:C:2015:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Kaip nurodyta Direktyvos 93/13 dešimtoje konstatuojamojoje dalyje, vienodos teisės normos dėl nesąžiningų sąlygų turėtų būti taikomos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>visoms sutartims<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, pardavėjų ar tiekėjų sudaromoms su vartotojais, kaip jie apibrėžti šios direktyvos 2 straipsnio b ir c punktuose (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šiba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑537/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:14">EU:C:2015:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Taigi, nepažeidžiant Direktyvos 93/13 dešimtoje konstatuojamojoje dalyje išvardytų išimčių, sutarties dalykas neturi reikšmės nustatant šios direktyvos taikymo sritį. Dėl to ši direktyva skiriasi visų pirma nuo <DATE ISO="19861222">1986 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos direktyvos 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės<?PAGE NO="5"?> aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="042" PAGE.FIRST="48" DATE.PUB="1987">OL L 42, 1987, p. 48</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 326), taikomos tik sutartims, pagal kurias kreditorius suteikia vartotojui kreditą atidėto apmokėjimo, paskolos arba kitu panašiu finansiniu būdu, todėl Teisingumo Teismas pašalino laidavimo sutartį iš šios direktyvos taikymo srities (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berliner Kindl Brauerei</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑208/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:152">EU:C:2000:152</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Sutartys, kurioms taikoma Direktyva 93/13, šioje direktyvoje apibrėžiamos remiantis jas sudarančių asmenų statusu pagal tai, ar jie veikia verslo, prekybos arba profesijos tikslais, ar ne (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šiba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑537/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:14">EU:C:2015:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Šis kriterijus atitinka idėją, kuria pagrįsta šioje direktyvoje nustatyta apsaugos sistema: kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl turimos informacijos, taigi jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šiba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑537/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:14">EU:C:2015:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Ši apsauga ypač svarbi banko su vartotoju sudarytos hipotekos ar laidavimo sutarties atveju. Iš tiesų tokia sutartis grindžiama asmeniniu laiduotojo įsipareigojimu sumokėti trečiojo asmens prisiimtą skolą. Taip įsipareigojęs asmuo prisiima didelės apimties pareigas, dėl kurių jo paties turtui atsiranda finansinė rizika, kurią dažnai sunku apibrėžti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Dėl klausimo, ar fizinis asmuo, įsipareigojęs užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė bankui, įvykdymą, gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>vartotoju<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktą, reikia nurodyti, kad hipotekos ar laidavimo sutartis, jei dėl jos dalyko ją galima laikyti pagrindinę sutartį, pagal kurią atsirado skola, kurios grąžinimas pagal ją užtikrinamas, papildančia sutartimi (kalbant apie <DATE ISO="19851220">1985 m. gruodžio 20 d.</DATE> Tarybos direktyvą 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="372" PAGE.FIRST="31" DATE.PUB="1985">OL L 372, p. 31</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 262), žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dietzinger</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑45/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:111">EU:C:1998:111</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), susitariančių šalių požiūriu, yra atskira sutartis, nes ją sudarė ne pagrindinės sutarties šalys, bet kiti asmenys. Taigi atsižvelgiant į hipotekos ar laidavimo sutarties šalis reikia įvertinti, koks jų statusas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>vartotojo<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> sąvoka pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punktą yra objektyvaus pobūdžio (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Costea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:538">EU:C:2015:538</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Ji turi būti vertinama pagal funkcinį kriterijų, pagal kurį turi būti vertinama ir tai, ar nagrinėjami sutartiniai santykiai priskirtini prie veiklos, kuri nesusijusi su jų profesinės veiklos vykdymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Ginčą dėl sutarties, kuri gali patekti į šios direktyvos taikymo sritį, nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įrodymus, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties šalis gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>vartotoja<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Costea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:538">EU:C:2015:538</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Fizinio asmens, kuris įsipareigojo užtikrinti komercinės bendrovės įsipareigojimų įvykdymą, atveju nacionalinis teismas turi nustatyti, ar šis asmuo veikė vykdydamas savo profesinę veiklą, ar dėl funkcinių ryšių su šia bendrove, pavyzdžiui, ją valdė arba reikšmingai dalyvavo valdant jos įstatinį kapitalą, ar jis veikė siekdamas privačių tikslų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 93/13 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma hipotekos ar laidavimo sutarčiai, sudarytai fizinio asmens su kredito įstaiga siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė šiai įstaigai, įvykdymą, jei šis fizinis asmuo veikė siekdamas tikslų, kurie nesusiję su profesine veikla, ir jo su minėta bendrove nesieja jokie funkcinio pobūdžio ryšys.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma hipotekos ar laidavimo sutarčiai, sudarytai fizinio asmens su kredito įstaiga siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė šiai įstaigai, įvykdymą, jei šis fizinis asmuo veikė siekdamas tikslų, kurie nesusiję su profesine veikla, ir jo su minėta bendrove nesieja jokie funkcinio pobūdžio ryšys.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.ORDER><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></ORDER>