<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑609/13 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62013CC0609</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:785">EU:C:2015:785</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>39</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>39</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO M. WATHELET IŠVADA – BYLOS C‑613/13 P, C‑609/13 P, C‑625/13 P, C‑636/13 P ET C‑644/13 P</P><P>KOMISIJA / KERAMAG KERAMISCHE WERKE E.A. ET SANITEC EUROPE</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Melchior Wathelet Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20151126">2015 m. lapkričio 26 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Bylos C‑613/13 P, C‑609/13 P, C‑625/13 P, C‑636/13 P ir C‑644/13 P</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisija</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P>Keramag Keramische Werke GmbH ir kt. (C‑613/13 P)</P><P>ir</P><P><HT TYPE="BOLD">Duravit AG ir kt.</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P>Europos Komisiją (C‑609/13 P)</P><P>ir</P><P><HT TYPE="BOLD">Villeroy &amp; Boch AG</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P>Europos Komisiją (C‑625/13 P)</P><P>ir</P><P><HT TYPE="BOLD">Roca Sanitario SA</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P>Europos Komisiją (C‑636/13 P)</P><P>ir</P><P><HT TYPE="BOLD">Villeroy &amp; Boch SAS</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P>Europos Komisiją (C‑644/13 P)</P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Karteliai</KEYWORD><KEYWORD>Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka</KEYWORD><KEYWORD>Pardavimo kainų derinimas ir keitimasis neskelbtina komercine informacija</KEYWORD><KEYWORD>Lygiagrečiai priimtų Bendrojo Teismo sprendimų tarpusavio nesuderinamumas</KEYWORD><KEYWORD>Bauda</KEYWORD><KEYWORD>Pažeidimo sunkumas</KEYWORD><KEYWORD>Nediskriminavimas</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šioje išvadoje kartu nagrinėsiu apeliacinius skundus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Žr. šios išvados 5 punktą.</P></NOTE>, pirma, Europos Komisijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Byla <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag Keramische Werke</HT> ir kt. (C‑613/13 P).</P></NOTE> pateiktą apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑379/10 ir T‑381/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:457">EU:T:2013:457</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>), antra, <HT TYPE="ITALIC">Duravit AG</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Duravit BeLux SPRL / BVBA</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Toliau – <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. Tai yra byla <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT> (C‑609/13 P).</P></NOTE> apeliacinį skundą dėl Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑364/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:477">EU:T:2013:477</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT>), trečia, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Byla <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG / Komisija</HT> (C‑625/13 P).</P></NOTE> ir, ketvirta, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch<?PAGE NO="2"?> SAS</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Byla <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS / Komisija</HT> (C‑644/13 P).</P></NOTE> apeliacinį skundą dėl Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑373/10, T‑374/10, T‑382/10 ir T‑402/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:455">EU:T:2013:455</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>) ir, penkta, <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario SA</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Byla <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT> (C‑636/13 P).</P></NOTE> apeliacinį skundą dėl Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑408/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:440">EU:T:2013:440</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Minėti sprendimai buvo susiję su <DATE ISO="20100623">2010 m. birželio 23 d.</DATE> Komisijos sprendimu C(2010) 4185 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir [EEE] susitarimo 53 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Šioje išvadoje toliau nurodysiu tik SESV 101 straipsnį.</P></NOTE> (byla COMP/39092 – vonios kambarių įranga, toliau – ginčijamas sprendimas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ginčijamu sprendimu Komisija skyrė iš viso daugiau kaip 622 mln. EUR baudų 17 vonios kambario įrangos gamintojų už jų dalyvavimą darant vieną tęstinį konkurencijos teisės pažeidimą vonios kambario įrangos sektoriuje. Komisijos teigimu, minėtos įmonės reguliariai, įvairiais laikotarpiais nuo <DATE ISO="19921016">1992 m. spalio 16 d.</DATE> iki <DATE ISO="20041109">2004 m. lapkričio 9 d.</DATE> dalyvavo antikonkurenciniuose susitikimuose šiose teritorijose: Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Komisija padarė išvadą, kad minėtų įmonių vykdytas metinių kainų dydžių ir kitų kainodaros aspektų derinimas, taip pat neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimas ir keitimasis ja tarp minėtų įmonių reiškė kartelį. Komisijos teigimu, šis pažeidimas buvo susijęs su santechninės armatūros prekėmis, dušo uždangomis ir jų detalėmis, taip pat keramikos prekėmis (toliau – trys prekių pogrupiai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Dėl įvairių Bendrojo Teismo sprendimų, susijusių su ginčijamu sprendimu, Teisingumo Teisme buvo pareikšta ne mažiau kaip keturiolika apeliacinių skundų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Bylos: C‑604/13 P, C‑609/13 P, C‑611/13 P, C‑613/13 P, C‑614/13 P, C‑618/13 P, C‑619/13 P, C‑625/13 P, C‑626/13 P, C‑636/13 P, C‑637/13 P, C‑638/13 P, C‑642/13 P ir C‑644/13 P.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą ir, kaip nurodyta šios išvados 1 punkte, joje bus nagrinėjami tik du pagrindai, sudarantys penkių iš šių keturiolikos apeliacinių skundų esmę. Šiais dviem pagrindais kvestionuojami, pirma, prieštaringi vertinimai, pateikti kai kuriuose Bendrojo Teismo sprendimuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt. (C‑613/13 P)</HT> Komisijos ieškinio pirmojo pagrindo antra, trečia ir penkta dalys, taip pat <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. priešinio apeliacinio skundo antrasis pagrindas; byloje <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT> (C‑609/13 P) – trečiasis pagrindas; byloje <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG / Komisija</HT> (C‑625/13 P) – pirmasis pagrindas ir antrojo pagrindo antra dalis ir galiausiai byloje <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS / Komisija</HT> (C‑644/13 P) – pirmasis ir antrasis pagrindai.</P></NOTE>, ir, antra, Bendrojo Teismo tinkamas pasinaudojimas savo neribota jurisdikcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Antrojo pagrindo pirma dalis byloje <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT> (C‑636/13 P).</P></NOTE>. Atsižvelgiant į tai, aišku, kad ši išvada gali padėti Teisingumo Teismui išnagrinėti kitus apeliacinius skundus, kuriuose keliami analogiški klausimai.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ginčų aplinkybės ir ginčijamas sprendimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Ginčų aplinkybės apibūdintos Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 1–26 punktuose, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 1–25 punktuose, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> 1–19 punktuose ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 1–28 punktuose. Jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad vonios kambario įrangos sektoriuje buvo padarytas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="20040715">2004 m. liepos 15 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Masco Corp</HT>. ir jos dukterinės bendrovės, viena iš kurių yra <HT TYPE="ITALIC">Hansgrohe AG</HT>, gaminanti santechninę armatūrą, ir <HT TYPE="ITALIC">Hüppe GmbH</HT>, gaminanti dušo uždangas, pranešė Komisijai apie kartelį vonios kambario įrangos rinkoje ir paprašė atleisti jas nuo baudų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių atveju (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="045" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="2002">OL C 45, 2002, p. 3</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo).</P></NOTE>, o neatleidus nuo baudų, sumažinti jų dydį. <DATE ISO="20050302">2005 m. kovo 2 d.</DATE> Komisija priėmė sąlyginį sprendimą atleisti <HT TYPE="ITALIC">Masco Corp</HT>. nuo baudų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="20041109">2004 m. lapkričio 9</DATE> ir <DATE ISO="20041110">10 d.</DATE> Komisija atliko iš anksto nenumatytus patikrinimus kelių bendrovių ir nacionalinių profesinių asociacijų, veikiančių vonios kambario įrangos sektoriuje, patalpose. <DATE ISO="20051115">2005 m. lapkričio 15 d.</DATE>–<DATE ISO="20060516">2006 m. gegužės 16 d.</DATE> ji paprašė daugumos šių bendrovių ir asociacijų pateikti informacijos. <DATE ISO="20041115">2004 m. lapkričio 15 d.</DATE>–<DATE ISO="20060120">2006 m. sausio 20 d.</DATE> kelios įmonės paprašė atleisti nuo baudų arba sumažinti jų dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="20070326">2007 m. kovo 26 d.</DATE> Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus (toliau – pranešimas apie kaltinimus), jis buvo pateiktas kelioms įmonėms, įskaitant apeliantes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20071112">2007 m. lapkričio 12</DATE>–<DATE ISO="20071114">14 d.</DATE> įvyko apklausa, joje dalyvavo minėtos apeliantės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20090709">2009 m. liepos 9 d.</DATE> Komisija įvairioms bendrovėms, tarp jų ir kai kurioms šios bylos apeliantėms, išsiuntė raštą su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atkreipė jų dėmesį į tam tikrus įrodymus, kuriais numato remtis priimdama galutinį sprendimą. <DATE ISO="20090619">2009 m. birželio 19 d.</DATE>–<DATE ISO="20100308">2010 m. kovo 8 d.</DATE> Komisija paprašė kelių bendrovių pateikti papildomos informacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100623">2010 m. birželio 23 d.</DATE> Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Kad nustatytų kiekvienai įmonei skirtą baudą, Komisija rėmėsi Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="210" PAGE.FIRST="2" DATE.PUB="2006">OL C 210, 2006, p. 2</REF.DOC.OJ>, toliau – 2006 m. gairės). Ji nustatė bazinį baudos dydį, patikslinusi, kad ši kiekvienai įmonei apskaičiuota remiantis pardavimais kiekvienoje valstybėje narėje, padauginus iš tiek metų, kiek buvo dalyvaujama darant kiekvienoje valstybėje narėje dėl atitinkamo prekių pogrupio konstatuotą pažeidimą, taigi atsižvelgta į tai, kad kai kurios įmonės vykdė veiklą tik kai kuriose valstybėse narėse arba su vienu (arba dviem) iš trijų prekių pogrupių.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Keramag ir kt.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> bauda</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Už pažeidimo sunkumą Komisija nustatė 15 % koeficientą, atsižvelgdama į keturis kriterijus – bendras rinkos dalis, pažeidimo pobūdį, geografinę aprėptį ir įgyvendinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Be dauginimo koeficiento už pažeidimo trukmę, Komisija, siekdama atgrasyti nagrinėjamas įmones nuo dalyvavimo slaptuose susitarimuose, kurie yra ginčijamo sprendimo dalykas, nusprendė padidinti bazinį baudos dydį 15 %.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Nustačiusi bazinį baudos dydį Komisija patikrino, ar yra sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių, galinčių pateisinti bazinio baudos dydžio patikslinimą. Ji nenustatė jokios sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės ir, pritaikiusi 10 % viršutinę ribą, nustatė <FT TYPE="NUMBER">57690000</FT> EUR baudą, kurią skyrė <HT TYPE="ITALIC">Keramag Keramiche Werke ir kt</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. (ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 7 dalis).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Duravit ir kt.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> bauda</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Už pažeidimo sunkumą Komisija nustatė 15 % koeficientą, atsižvelgdama į keturis kriterijus, t. y. rinkos dalis bendrai, pažeidimo pobūdį, geografinę aprėptį ir įgyvendinimą. Be koeficiento už pažeidimo trukmę, siekdama atgrasyti nagrinėjamas įmones nuo dalyvavimo slaptuose susitarimuose, kurie yra ginčijamo sprendimo dalykas, Komisija nusprendė padidinti bazinį baudos dydį 15 %.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Nustačiusi bazinį baudos dydį Komisija nenustatė jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir, pritaikiusi 10 % viršutinę ribą, nustatė <FT TYPE="NUMBER">29266325</FT> EUR baudą, kurią skyrė <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Villeroy &amp; Boch AG<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Villeroy &amp; Boch France<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> baudos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje Komisija nubaudė <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> už dalyvavimą darant vieną tęstinį pažeidimą nuo <DATE ISO="19940928">1994 m. rugsėjo 28 d.</DATE> iki <DATE ISO="20041109">2004 m. lapkričio 9 d.</DATE> ir jos dukterines bendroves <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria GmbH</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>), <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Belgium</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT>) už dalyvavimą darant tą patį pažeidimą nuo <DATE ISO="19941012">1994 m. spalio 12 d.</DATE> bent iki <DATE ISO="20041109">2004 m. lapkričio 9 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 8 dalyje Komisija skyrė baudas, pirma, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> <FT TYPE="NUMBER">–54436347</FT> EUR, antra, solidariai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> <FT TYPE="NUMBER">–6083604</FT> EUR, trečia, solidariai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Belgium</HT> <FT TYPE="NUMBER">–2942608</FT> EUR ir, ketvirta, solidariai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> <FT TYPE="NUMBER">–8068441</FT> EUR. Taigi <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> iš viso skirta <FT TYPE="NUMBER">71531000</FT> EUR bauda.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">D –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Roca Sanitario<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> bauda</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje Komisija konstatavo, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> ir dvi nagrinėjamos jos dukterinės bendrovės pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį, Prancūzijoje ir Austrijoje dalyvaudamos tęstiniame susitarime arba derindamos veiksmus vonios kambario įrangos sektoriuje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalį Komisija skyrė <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> <FT TYPE="NUMBER">17700000</FT> EUR baudą solidariai su <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> ir <FT TYPE="NUMBER">6700000</FT> EUR baudą solidariai su <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT>. Be to, ji <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> atskirai skyrė <FT TYPE="NUMBER">14300000</FT> EUR baudą už dalyvavimą darant pažeidimą iki <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> įsigijo <HT TYPE="ITALIC">Laufen</HT> grupę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiami sprendimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Keramag ir kt.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo (bylos T‑379/10 ir T‑381/10). Byloje T‑379/10 buvo pateikti septyni, o byloje T‑381/10 – devyni ieškinio pagrindai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas byloje T‑381/10 atmetė daugumą <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. pagrindų, tačiau pritarė trečiojo pagrindo pirmai ir trečiai dalims<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Byloje T‑379/10 pateikti septyni pagrindai iš esmės sutapo su penkiais pirmais ir aštuntuoju bei devintuoju pagrindais, pateiktais byloje T‑381/10, tad Bendrasis Teismas perteikė pagrindus tokia tvarka, kaip jie nurodyti pastarojoje byloje.</P></NOTE>. Pripažinęs, jog Komisija klaidingai nusprendė, pirma, kad bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Allia SAS</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">PCT</HT> dalyvavo darant pažeidimą, ir, antra, kad bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> dalyvavo darant pažeidimą nuo <DATE ISO="19960310">1996 m. kovo 10 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010914">2001 m. rugsėjo 14 d.</DATE>, nors jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo pakankamai teisiškai įrodytas tik nuo <DATE ISO="19960514">1996 m. gegužės 14 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010309">2001 m. kovo 9 d.</DATE>, Bendrasis Teismas panaikino atitinkamą ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkto dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Dėl baudų sumažinimo pažymėtina, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. pateiktam trečiajam pagrindui buvo pritarta iš dalies, panaikino ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 7 dalį, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>kiek visa &lt;…&gt; paskirta bauda viršija <FT TYPE="NUMBER">50580701</FT> EUR<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> (rezoliucinės dalies 2 punktas), t. y. sumažino baudą <FT TYPE="NUMBER">7109299</FT> EUR.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Duravit ir kt.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir pateikė devynis pagrindus. Pirmi šeši pagrindai buvo susiję su ginčijamo sprendimo panaikinimu, atitinkamai pirmasis pagrindas – su SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodinėjimo reikalavimų pažeidimu, antrasis – pirma, su <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. teisės į gynybą pažeidimu ir, antra, vertinimo klaida dėl tariamo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. dalyvavimo įvairias prekes vonios kambario įrangos sektoriuje apėmusiame kartelyje, trečia, vertinimo klaida dėl tariamo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. dalyvavimo pažeidžiant konkurencijos taisykles keramikos prekių sektoriuje Vokietijoje, ketvirta, vertinimo klaida dėl tariamo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. dalyvavimo susitarime dėl kainų Belgijoje ir Prancūzijoje, penkta, vertinimo klaida dėl nagrinėjamos veiklos laikymo vienu tęstiniu pažeidimu ir, šešta, teisės būti išklausytam pažeidimu dėl administracinės procedūros trukmės nuo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. apklausos iki ginčijamo sprendimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Septintasis pagrindas buvo susijęs su <DATE ISO="20021216">2002 m. gruodžio 16 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="001" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2003">OL L 1, 2003, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų ir 2006 m. gairių neteisėtumu, pateikiant du neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Aštuntasis ir devintasis pagrindai buvo susiję su baudos sumažinimu, kaip aštuntąjį pagrindą nurodant, kad, nustatant bazinį baudos dydį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. atžvilgiu konstatuotas pažeidimas buvo lengvesnis nei kitų dalyvių, o kaip devintąjį pagrindą nurodant neproporcingą galutinės paskirtos baudos pobūdį, pritaikius 10 % viršutinę ribą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 339 punkte Bendrasis Teismas nutarė, jog Komisija padarė vertinimo klaidą, pripažinusi, kad <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. dalyvavo darant konstatuotą pažeidimą Italijos, Austrijos ir Nyderlandų teritorijoje. Todėl sprendimo 352–357 punktuose Bendrasis Teismas iš dalies pritarė reikalavimams, visų pirma pateiktiems dėl ginčijamo sprendimo dalies panaikinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Kalbant apie subsidiariai pateiktus reikalavimus, susijusius su <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. skirtos baudos sumažinimu, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 376 ir 384 punktuose, pirma, atmetė kaip nepagrįstus pagrindus, kuriais <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. teigė, kad taikant bazinio baudos dydžio apskaičiavimo metodą nebuvo laikomasi vienodo požiūrio ir bausmių individualumo principų, kad galutinė joms skirta bauda buvo neproporcinga ir neatitiko lygybės principo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Antra, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 385 ir 386 punktuose Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad, remdamasis savo neribota jurisdikcija, jis neturi pagrindo sumažinti <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. skirtos <FT TYPE="NUMBER">29266325</FT> EUR baudos ir kad ši suma yra tinkama sankcija, atsižvelgiant į nagrinėjamo pažeidimo trukmę ir sunkumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Villeroy &amp; Boch AG<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> pareiškė Bendrajame Teisme ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai prašė sumažinti jai skirtų baudų dydį (byla T‑374/10).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Ji teigė, kad Komisija klaidingai kvalifikavo pažeidimą kaip vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, ir subsidiariai – kad šitaip ji pažeidė pareigą nurodyti motyvus, pakankamai tiksliai neapibrėždama nagrinėjamų rinkų. <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> taip pat teigė, kad, kiek tai susiję su trimis prekių pogrupiais, Vokietijoje ji nepadarė jokio pažeidimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> taip pat teigė, kad jos nebuvo galima laikyti atsakinga už vienos iš dukterinių bendrovių <HT TYPE="ITALIC">Ucosan BV</HT> antikonkurencinį elgesį, nes ši bendrovė rinkoje elgėsi savarankiškai. Šiuo klausimu ji pažymi, kad <HT TYPE="ITALIC">Ucosan BV</HT> valdytojui ir steigėjui pagal sutartį buvo numatyta galutinė atsakomybė už veiklą ir kad jis vienintelis buvo atsakingas už rinkodarą ir pardavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> teigimu, Komisija klaidingai nusprendė, kad ši bendrovė dalyvavo kartelyje Austrijos rinkoje. Iš tiesų, kaip patronuojančioji bendrovė, ji negalėjo būti laikoma atsakinga už <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> padarytą pažeidimą, nes Europos teismų praktika, susijusi su patronuojančiajai bendrovei visiškai priklausančios dukterinės bendrovės antikonkurencinio elgesio priskyrimu jai, prieštarauja, be kita ko, pažeidimų ir bausmių teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos principams. Be to, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> nurodė, kad nebuvo pateikta pažeidimo Austrijoje įrodymų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Galiausiai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> nesutiko, kad pažeidimas buvo padarytas Prancūzijoje, Belgijoje ir Italijoje, taip pat ginčijo solidarų baudų pobūdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Bendrojo Teismo teigimu, Komisija neįrodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> dalyvavo darant minėtą vieną pažeidimą iki <DATE ISO="19941012">1994 m. spalio 12 d.</DATE> (žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> 321 punktą). Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies panaikinimas atsižvelgiant į šią išvadą nesukelia jokių padarinių <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 8 dalyje skirtos baudos dydžio apskaičiavimui. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, apskaičiuodama šią baudą Komisija bet kuriuo atveju atsižvelgė į <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> dalyvavimą darant pažeidimą tik nuo <DATE ISO="19941012">1994 m. spalio 12 d.</DATE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">D –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Villeroy &amp; Boch France<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai sumažinti jai skirtų baudų sumą (byla T‑382/10). Bendrasis Teismas atmetė visą <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> ieškinį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">E –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Roca Sanitario<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> pareiškė Bendrajame Teisme ieškinį, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai sumažinti jai skirtų baudų dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Savo reikalavimams, susijusiems šio sprendimo panaikinimu iš dalies, pagrįsti <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> iš esmės pateikė šešis pagrindus. Pirmasis, antrasis ir penktasis pagrindai buvo susiję su atsakomybės už dukterinių bendrovių antikonkurencinį elgesį priskyrimu <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT>. Konkrečiai penktasis pagrindas buvo susijęs su laikotarpio, per kurį <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> galėjo būti atsakinga už <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> veiksmus, nustatymu. Trečiasis pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas buvo susijęs su <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> solidariai skirtos baudos apskaičiavimu. Šeštasis pagrindas buvo susijęs su vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant bazinį baudos dydį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> savo reikalavimams pagrįsti pateikė du argumentus, subsidiariai susijusius su baudų dydžio sumažinimu. Pirmasis argumentas buvo susijęs su tuo, kad pažeidimas, už kurį ji laikyta atsakinga, buvo lengvesnis nei kitų kartelio dalyvių padarytas pažeidimas. Antruoju argumentu <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> prašė sumažinti baudą, kurią Bendrasis Teismas prireikus skirtų jos dukterinėms bendrovėms priimdamas sprendimą dėl lygiagrečiai jos pareikštų ieškinių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Kadangi sprendimu dėl <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> ieškinio Bendrasis Teismas sumažino šiai bendrovei ir <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> solidariai skirtą baudą dėl to, kad Komisija padarė klaidą vertindama <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pateiktus įrodymus, susijusius su prašymu atleisti ją nuo baudos arba ją sumažinti, jis pritarė <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> pateiktam antrajam argumentui, kuriuo ši siekė pagrįsti savo subsidiarius reikalavimus. Taip Bendrasis Teismas sumažino <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> solidariai skirtą baudą 6 %, t. y. <FT TYPE="NUMBER">402000</FT> EUR. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinių skundų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Visos šalys buvo išklausytos <DATE ISO="20150910">2015 m. rugsėjo 10 d.</DATE> posėdyje.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Byla <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo: tik pirmojo pagrindo antra, trečia ir penkta dalys</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmojo pagrindo antra dalis (Bendrasis Teismas nenagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pateikto prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">i)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Glausta šalių argumentų santrauka</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas, klaidingai konstatavęs, kad <HT TYPE="ITALIC">American Standard Inc</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT>) pareiškimas, kurį ji padarė pateikdama prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, turėjo būti patvirtintas kitais įrodymais, nepagrįstai neišnagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimo, pateikto kartu su prašymu atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ir, kadangi Bendrasis Teismas išnagrinėjo šį pareiškimą kituose tą pačią dieną tų pačių teisėjų dėl to paties kartelio paskelbtuose sprendimuose, jis nemotyvuotai nesuteikė <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimui jokios įrodomosios galios ir padarė tai tiesiog pateikdamas nuorodą į ginčijamo sprendimo ištrauką, kurioje buvo apibendrintas <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymas į pranešimą apie kaltinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. apskritai teigia priešingai, t. y. kad: i) Komisija neteisingai suprato teisminės kontrolės pobūdį, manydama, kad Bendrasis Teismas negali skirtingose bylose prieiti prie skirtingų išvadų, jeigu yra pateikti skirtingi argumentai ir įrodymai; ii) Komisija rėmėsi nepriimtinais įrodymais, kurie nebuvo pridėti prie jų bylos medžiagos, tad jais nebuvo galima remtis prieš šias bendroves; iii) Komisija iškreipė byloje esančius įrodymus, teigdama, kad sprendimai lygiagrečiose bylose yra susiję su tais pačiais įrodymais, nors įrodymai, kuriais remiasi Komisija, nebuvo pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos; ir iv) prašydama Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą remiantis kitose bylose pateiktais įrodymais Komisija iš tikrųjų prašo Teisingumo Teismo pažeisti <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. teisę į gynybą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Tuomet, kiek tai konkrečiai susiję su antra pagrindo dalimi, <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. tvirtina, kad Bendrasis Teismas neturėjo nagrinėti <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimo, padaryto per atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūrą, nes Komisija nepridėjo šio įrodymo prie bylos medžiagos. Kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nesuklydo rėmęsis atitinkamomis ginčijamo sprendimo ištraukomis. Galiausiai šioje byloje įrodymai nebuvo iškreipti, nes tai buvo skirtingi įrodymai, kurie skirtingose bylose nagrinėti skirtingai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">ii)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Pirmiausia, kaip ir Komisija, pažymiu, kad Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> iš esmės prieštarauja kitiems trims tą pačią dieną ir tų pačių teisėjų dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų priimtiems teismo sprendimams dėl to paties Komisijos sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> Bendrasis Teismas nenagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimo, kurį ji pridėjo prie prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ir nesuteikė jam jokios įrodomosios galios <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimui patvirtinti, sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> jis nusprendė kitaip:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>iš tiesų Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> Bendrasis Teismas nusprendė, kad antikonkurencinės diskusijos, vykusios per <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Association française des industries de céramique sanitaire</HT> (toliau – AFICS) susitikimą, buvo pakankamai teisiškai įrodytos. Šiuo atžvilgiu jis rėmėsi dviem <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pateiktais prašymais atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, kurie vienas kitą patvirtina, ir taikė savo praktiką, pagal kurią prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti gali patvirtinti kitas prašymas atleisti nuo baudos arba ją sumažinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Patvirtinimas nebūtinai turi būti pagrįstas faktinių aplinkybių laikotarpį atitinkančiais dokumentais. Nemažai pareiškimų gali būti įtikinami, jeigu jie vienas kitą patvirtina. Šiuo atžvilgiu žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lögstör Rör / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑16/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2002:72">EU:T:2002:72</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bolloré ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:115">EU:T:2007:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0168">168</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polimeri Europa / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑59/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2011:361">EU:T:2011:361</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Patvirtinimo kitu pareiškimu pateikiant prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti gali pakakti, jeigu jis pateikiamas savarankiškai ir patvirtina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>pažeidimo aprašymo esmę<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>. Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Total Raffinage Marketing / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑566/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:423">EU:T:2013:423</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> (apeliacinis skundas atmestas Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Total Marketing Services / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑634/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:614">EU:C:2015:614</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> Bendrasis Teismas padarė tokią pat išvadą ir</P></ITEM><ITEM><P>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> Bendrasis Teismas sumažino <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> baudą 6 %, nes ši bendrovė suteikė didelę papildomąją vertę, įrodžiusi, kad <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime vyko antikonkurencinės diskusijos, t. y. už tą pačią pažeidimo dalį kaip ir nagrinėjamoji šioje apeliacinėje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roca / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑412/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:444">EU:T:2013:444</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0198">198</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0239">239</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT>). Tą pačią dieną Bendrasis Teismas taip pat priėmė sprendimą, kuriuo šis sumažinimas buvo pritaikytas ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> dukterinei bendrovei (byla <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑408/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:440">EU:T:2013:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0213">213</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Pirmiausia išanalizuosiu abu Komisijos argumentus.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="6"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis argumentas: Bendrasis Teismas neatsižvelgė į <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimą, kurį ji pridėjo prie prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti</HT></TXT></NP></TI></TITLE><P>Teismų praktikos apžvalga</P><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog savo apeliaciniame skunde apeliantas gali teigti, kad Bendrasis Teismas nesilaikė teisės normų ir bendrųjų principų, susijusių su įrodinėjimo pareiga, arba įrodinėjimo srityje taikomų procedūrinių taisyklių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Konkrečiai konkurencijos teisės srityje žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hüls / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑199/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:358">EU:C:1999:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) arba <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Technische Unie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑113/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:593">EU:C:2006:593</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0111">111</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0113">113</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0161">161</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Apskritai žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑136/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:211">EU:C:1994:211</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">San Marco / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑19/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:331">EU:C:1996:331</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AIUFFASS ir AKT / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑55/97 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:465">EU:C:1997:465</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Somaco / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑401/96 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:208">EU:C:1998:208</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schröder ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑221/97 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:597">EU:C:1998:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Be to, Bendrojo Teismo sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas, kad Teisingumo Teismas galėtų jį patikrinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba / de Nil ir Impens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑259/96 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:224">EU:C:1998:224</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taip pat <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisės klausimas ir gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20060921">2006 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑105/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:592">EU:C:2006:592</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baustahlgewebe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑185/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:608">EU:C:1998:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Somaco / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑401/96 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:208">EU:C:1998:208</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cubero Vermurie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:703">EU:C:2001:703</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BEI / Hautem</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑449/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:502">EU:C:2001:502</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aristrain / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑196/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:529">EU:C:2003:529</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑404/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:6">EU:C:2007:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Dėl panaikinimo remiantis motyvų nenurodymu žr., pvz., sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P –C‑252/99 P ir C‑254/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:582">EU:C:2002:582</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0428">428</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑197/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:444">EU:C:2003:444</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0130">130</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">International Power ir kt. / NALOO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:534">EU:C:2003:534</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0121">121</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Nagrinėjant apeliacinį skundą priimtinu pripažįstamas ir pagrindas dėl neišsamaus faktinių aplinkybių nagrinėjimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P– C‑252/99 P ir C‑254/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:582">EU:C:2002:582</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0392">392</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0405">405</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20080919">2008 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chassagne / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑253/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2008:386">EU:T:2008:386</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); taip pat <DATE ISO="20091119">2009 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Michail / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑50/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:457">EU:T:2009:457</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, be to, teisės klausimu laikomas klausimas, ar Bendrasis Teismas klaidingai aiškino skundžiamą aktą ir nustatė tai, ko jame nėra, arba neteisingai jį citavo. Šiuo atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, minėto akto motyvus pakeisdamas savo motyvais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DIR International Film ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑164/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:48">EU:C:2000:48</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Kalbant apie bylas, kuriose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamą aktą, taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑197/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:444">EU:C:2003:444</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">International Power ir kt. / NALOO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:534">EU:C:2003:534</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0156">156</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0381">381</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0385">385</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Bendrasis Teismas, apskaičiuodamas <HT TYPE="ITALIC">Ciments français</HT> skirtas baudas, neatsižvelgė į šios bendrovės dukterinių bendrovių Ispanijoje ir Graikijoje apyvartą, nes buvo įrodyta, kad <HT TYPE="ITALIC">Ciments français</HT> jų dar nekontroliavo tuo metu, kai buvo pripažinta kalta dėl pažeidimą sudarančio elgesio. Be to, Bendrasis Teismas pripažino, kad 1990 m. <HT TYPE="ITALIC">Ciments français</HT> nutraukė visą ginčijamą elgesį. &lt;…&gt; Tačiau iš paties Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ciment</HT> matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Ciments français</HT> ėmė kontroliuoti CCB 1990 m., t. y. tais pačiais metais, kai pradėjo kontroliuoti savo dukterines bendroves Ispanijoje ir Graikijoje. &lt;…&gt; <HT TYPE="ITALIC">todėl Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią klaidą, kurią galima aptikti skaitant tokį dokumentą kaip Sprendimas</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/><HT TYPE="ITALIC">Ciment<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, dėl kurio nuo pat pradžių buvo diskutuojama daugiausia</HT><QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Be to, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PKK ir KNK / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑229/05 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:32">EU:C:2007:32</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad „iš to išplaukia, jog skundžiamos nutarties 35 punkte padaryta išvada, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>remiantis prie ieškinio pridėtais (Osman) Ocalan parodymais, PKK suvažiavimas paskelbė jos likvidaciją<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, yra netiksli ir prieštarauja Osman Ocalan pareiškimo tekstui, kuriuo paremta ši išvada. &lt;…&gt; Be to, skundžiamos nutarties 37 punkte nuoroda, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>neįrodę (Osman) Ocalan teisės atstovauti PKK, ieškovai, atvirkščiai, teigia, kad pastaroji <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>nebeegzistuoja<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, <HT TYPE="ITALIC">neatitinka Pirmosios instancijos teismo turimų įrodymų</HT>. <HT TYPE="ITALIC">Taigi skundžiamos nutarties 35 ir 37 punkte pateikiamas faktų pripažinimas yra netikslus ir iškraipo Pirmosios instancijos teismo turimus įrodymus</HT>. Iš to matyti, kad ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas yra pagrįstas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> (Išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Be to, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Industrias Químicas del Vallés / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑326/05 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:443">EU:C:2007:443</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>reikia pripažinti, kad skundžiamo sprendimo 94 ir 104 punkte konstatuotos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis Komisija niekada nepakeitė savo pozicijos dėl ieškovės būtinybės pateikti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>visą medžiagą<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, patvirtinančią jos prašymą įregistruoti Metalaxil, yra neteisingos ir iškreipia Bendrajam Teismui pateiktus įrodymus<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Galiausiai, kaip pažymėjo generalinis advokatas G. Mischo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. jo išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IPK / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑433/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:133">EU:C:1999:133</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Jis nurodo Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑136/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:211">EU:C:1994:211</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš principo apeliaciniame skunde negalima ginčyti Bendrojo Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės. Tačiau šio principo išimtis taikoma tuo atveju, jeigu ši faktinė aplinkybė buvo konstatuota padarius akivaizdžią vertinimo klaidą. <HT TYPE="ITALIC">Taip visų pirma yra tuomet, kai Bendrojo Teismo konstatuotą faktinę aplinkybę paneigia bylos medžiaga</HT><QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (išskirta mano).</TXT><P>Analizė</P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Mano nuomone, analizę reikia pradėti išsamiai cituojant Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 112–121 punktus, nes juose Bendrasis Teismas pateikė išvadas, susijusias su pažeidimu, padarytu pasitelkus AFICS.</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>112.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog iš [ginčijamo] sprendimo 1223 konstatuojamojoje dalyje pateiktos D lentelės aišku, kad Komisija nurodė faktinį PCT ir <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> dalyvavimą darant ginčijamą pažeidimą Prancūzijos rinkoje aštuonis mėnesius, kurie atitiko laikotarpį nuo <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> iki lapkričio 9 d., remdamasi jų dalyvavimu <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>113.</NO.P><TXT>Be to, iš [ginčijamo] sprendimo 556 ir 590 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisijos išvada, kad per <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimą keramikos gaminių gamintojai derino minimalias savo žemiausios kategorijos prekių kainas, yra grindžiama keturiais įrodymais, t. y. pirma, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> atsakymu į pranešimą apie kaltinimus ([ginčijamo] sprendimo 584 konstatuojamoji dalis), antra, <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> prašymu pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ([ginčijamo] sprendimo 583 konstatuojamoji dalis), trečia, <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> lentele, kurią ji pateikė savo prašymo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo priede ([ginčijamo] sprendimo 588 konstatuojamoji dalis), ir, ketvirta, <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> prašymu pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ([ginčijamo] sprendimo 556 konstatuojamoji dalis).</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>114.</NO.P><TXT>Taigi šiuos įvairius įrodymus reikia nagrinėti atsižvelgiant į šios išvados 95–108 punktuose nurodytą teismų praktiką, visų pirma siekiant patikrinti jų įrodomąją galią.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>115.</NO.P><TXT>Pirma, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> pareiškimą atsakant į pranešimą apie kaltinimus, patvirtinantį, kad <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime buvo aptariamos minimalios kainos, reikia pažymėti, kad, kaip Komisija patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį užduotą klausimą, šis pareiškimas nebuvo pateiktas ieškovėms per administracinę procedūrą. Be to, reikia pripažinti, kad apie šį pareiškimą nebuvo užsiminta <DATE ISO="20090609">2009 m. birželio 9 d.</DATE> ieškovėms išsiųstame laiške, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>116.</NO.P><TXT>Tačiau pagal teismų praktiką, jeigu dokumentas nebuvo pateiktas atitinkamai įmonei, nors Komisija juo rėmėsi, šiame dokumente esanti informacija negali būti naudojama per procedūrą (šiuo klausimu žr. Sprendimo &lt;…&gt; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AKZO / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑62/86</NO.CASE>, [<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:286">EU:C:1991:286</NO.ECLI>], <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Iš to darytina išvada, kad šio dokumento negalima laikyti galiojančiu įrodymu, susijusiu su šia procedūra (šiuo klausimu žr. Sprendimo &lt;…&gt; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AEG‑Telefunken / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>107/82</NO.CASE>, [<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:293">EU:C:1983:293</NO.ECLI>], <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Todėl <HT TYPE="ITALIC">Duravit [ir kt</HT>.] pareiškimo negalima laikyti įrodymu, kuriuo būtų galima remtis prieš apeliantes.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>117.</NO.P><TXT>Antra, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimus pateikiant prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, reikia priminti, kad pagal šios išvados 105 punkte nurodytą teismų praktiką kaltinamos įmonės pareiškimas dėl jos dalyvavimo kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="11"?><ITEM><NP><NO.P>118.</NO.P><TXT>Tačiau šioje byloje iš [ginčijamo] sprendimo matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimai, susiję su <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimu, buvo ginčijami. Taigi [ginčijamo] sprendimo 585 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> manė, kad minimalių kainų derinimas, visų pirma per minėtą susitikimą, nebuvo įrodytas. Todėl reikia manyti, kad pačių <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimų negalima laikyti pakankamu per šį susitikimą vykusių diskusijų antikonkurencinio pobūdžio įrodymu.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>119.</NO.P><TXT>Trečia, kalbant apie lentelę, kurią <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pridėjo prie savo prašymo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, Bendrasis Teismas pažymi, kad ją sudaro keturi stulpeliai, atitinkamai pavadinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>mini<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>maxi<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>IS<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Porcher<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, suprantant, kad raidės IS reiškia <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT>, o <HT TYPE="ITALIC">Porcher</HT> yra įregistruotas kaip <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> priklausantis prekių ženklas. Tačiau reikia pripažinti, kad ši lentelė yra be datos ir joje nėra jokios informacijos, kuri galėtų būti susieta su <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimu ar antikonkurencinėmis diskusijomis. Visų pirma lentelėje nenurodyti nei konkurentų vardai, nei minimalios ar maksimalios kainos, kurias turėtų taikyti šie konkurentai. Tad negalima pagrįstai teigti, kaip tai atsiliepime į ieškinį daro Komisija, kad ši lentelė yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis kainų nustatymą minėtame susitikime, kaip <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> tai apibūdino savo pareiškimuose, pateikdama prašymą pagal minėtą pranešimą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>120.</NO.P><TXT>Ketvirta, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, reikia pažymėti, kad pati Komisija [ginčijamo] sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad, nors <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> šiame prašyme bendrai patvirtina keitimąsi informacija apie minimalias kainas AFICS 2002–2004 m., AFICS tvirtina, visų pirma kiek tai susiję su <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimu, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pateikto minimalių kainų derinimo per tą susitikimą apibūdinimo nepatvirtino kitos įmonės, pateikusios prašymą pagal minėtą pranešimą. Taigi reikia pripažinti, kad Komisija negali remtis <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą pagal minėtą pranešimą, kad įrodytų, kad per minėtą susitikimą buvo derinamos kainos, nesant šiuos pareiškimus patvirtinančių įrodymų.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>121.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus samprotavimus, apeliantės pagrįstai priekaištauja Komisijai padarius išvadą dėl <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">PCT</HT> dalyvavimo antikonkurenciniuose veiksmuose per <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimą. Taigi trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta.<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kiek Komisija jame padarė išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Allia SAS</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">PCT</HT> dalyvavo darant pažeidimą, susijusį su karteliu Prancūzijos rinkoje, nuo <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> iki <DATE ISO="20041109">2004 m. lapkričio 9 d.</DATE> Nors rezoliucinės dalies 2 punkte <HT TYPE="ITALIC">Allia SAS</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">PCT</HT> aiškiai nepaminėtos, bauda sumažinta siekiant atsižvelgti į Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 326 punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>Antra, kalbant apie [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio 7 dalį, pirma, atsižvelgiant į [to sprendimo] 325 punkte padarytą išvadą, reikia panaikinti jo 2 straipsnio 7 dalies d ir e punktus, kiek jais <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Sanitec Europe</HT> solidariai skirta <FT TYPE="NUMBER">4579610</FT> EUR bauda, ir PCT, <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Sanitec Europe</HT> solidariai skirta <FT TYPE="NUMBER">2529689</FT> EUR bauda. Todėl visa ieškovėms skirta baudos suma, <FT TYPE="NUMBER">57690000</FT> EUR, nustatyta [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio 7 dalyje, turi būti panaikinta, kiek ji viršija <FT TYPE="NUMBER">50580701</FT> EUR (t. y. <FT TYPE="NUMBER">57690000</FT> EUR <FT TYPE="NUMBER">–4579610</FT> EUR <FT TYPE="NUMBER">–2529689</FT> EUR).<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/></P></QUOT.S></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Šioje išvadoje jau minėti Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> punktai aiškiai neatskleidžia priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas neatsižvelgė į <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimą, pridėtą prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Manau (kaip ir Komisija), jog Bendrasis Teismas tikriausiai manė, kad pakanka nurodyti ginčijamo sprendimo 586 punktą, kuriame apibendrintas <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymas į pranešimą apie kaltinimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> patvirtino <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>keitimąsi informacija apie minimalias kainas AFICS<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, ir priduriama, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>mėgina paneigti tai patvirtinantį <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimą<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> (Komisijos apeliacinio skundo 20 pastaba).</P></NOTE>, norint neatsižvelgti į <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimą, pridėtą prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Tačiau šis <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymas į pranešimą apie kaltinimus nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos. Taigi reikia atsakyti į klausimą, ar Bendrasis Teismas galėjo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį remdamasis prie bylos medžiagos nepridėtu dokumentu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismų praktiką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktų, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi tiems faktams pagrįsti. Kadangi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, laikytasi bendrųjų teisės principų ir įrodinėjimo pareigai bei įrodymams vertinti taikomų procedūrinių taisyklių, tik Bendrasis Teismas turi teisę vertinti jam pateiktų įrodymų įrodomąją galią.<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Visų pirma žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baustahlgewebe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑185/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:608">EU:C:1998:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑136/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:211">EU:C:1994:211</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">San Marco / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑19/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:331">EU:C:1996:331</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑362/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:401">EU:C:1997:401</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato P. Léger išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baustahlgewebe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑185/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:37">EU:C:1998:37</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0105">105</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vadinasi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>jei šie įrodymai nėra iškraipomi, toks vertinimas nėra teisės klausimas, kurį tikrina Teisingumo Teismas<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Visų pirma žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">New Holland Ford / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:257">EU:C:1998:257</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore ir Compagnie Continentale / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑24/01 P ir C‑25/01 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:642">EU:C:2002:642</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Be to, pagal teismų praktiką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>[Sąjungos] teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Procedūros reglamento nuostatomis dėl tyrimo priemonių, turi nuspręsti, ar reikia pateikti tam tikrą dokumentą. Kalbant apie Bendrąjį Teismą, [pagal] jo Procedūros reglamentą prašymas pateikti dokumentus yra viena iš tyrimo priemonių, kurias Bendrasis Teismas gali taikyti bet kuriuo proceso etapu<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Corus UK / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑199/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:531">EU:C:2003:531</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / ICI</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑286/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:188">EU:C:2000:188</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Salzgitter / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑182/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:526">EU:C:2003:526</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aristrain / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑196/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:529">EU:C:2003:529</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ensidesa / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑198/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:530">EU:C:2003:530</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismo praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ismeri Europa / Audito Rūmai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑315/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:391">EU:C:2001:391</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore ir Compagnie Continentale / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑24/01 P ir C‑25/01 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:642">EU:C:2002:642</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">L / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑230/05 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:270">EU:C:2006:270</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>tik Bendrasis Teismas sprendžia, ar būtina papildyti apie jo nagrinėjamas bylas turimą informaciją. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo, kurio Teisingumo Teismas netikrina apeliaciniame procese, <HT TYPE="ITALIC">išskyrus Bendrojo Teismo [Bendrajam Teismui] pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios</HT><QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Be to, kaip buvo ne kartą priminta teismų praktikoje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį Teisingumo Teismas gali tikrinti nagrinėdamas apeliacinį skundą<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NDC Health / IMS Health ir Komisija</HT></NAME.CASE> [<NO.CASE>C‑481/01 P(R)</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:223">EU:C:2002:223</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>].</P></NOTE>, be to, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktų, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi tiems faktams pagrįsti. Iš tikrųjų, kadangi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, laikytasi bendrųjų teisės principų ir proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodymo administravimo srityje, tik Bendrasis Teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodymų vertės. Taigi šis įvertinimas pats savaime, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, todėl nepatenka į apeliacinio skundo pagrindu atliekamos Teisingumo Teismo kontrolės taikymo sritį<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑105/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:592">EU:C:2006:592</NO.ECLI> <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Todėl Teisingumo Teismo kompetencija tikrinti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes taikoma tik tais atvejais, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>kai šie konstatavimai iš esmės neatitinka bylos medžiagos dokumentų, kai iškraipomi įrodymai, taip pat kai atliekamas šių įrodymų teisinis vertinimas ir kai reikia išsiaiškinti, ar buvo laikytasi įrodinėjimo pareigai ir įrodymams pateikti taikomų taisyklių<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑403/04 P ir C‑405/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:52">EU:C:2007:52</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Galiausiai pateikiant Teisingumo Teismo atliekamos kontrolės pavyzdį šiomis aplinkybėmis, remiantis Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Activision Blizzard Germany / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑260/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:62">EU:C:2011:62</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>Teisingumo Teismo kontrolė, atlikta vertinant šį pagrindą, susijusį su [toje byloje nagrinėtų] faksimilinių pranešimų iškraipymu, apsiriboja patikrinimu, ar Pirmosios instancijos teismas, tų faksimilių pagrindu pripažindamas, kad <HT TYPE="ITALIC">CD-Contact Data</HT> dalyvavo neteisėtame susitarime riboti lygiagrečiąją prekybą apskritai, <HT TYPE="ITALIC">akivaizdžiai neviršijo šių faksimilių protingo vertinimo ribų</HT>. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi ne vertinti savarankiškai, ar Komisija įrodė tokį dalyvavimą ir taip įvykdė įrodinėjimo pareigą, kuri jai tenka norint įrodyti, jog buvo pažeistos konkurencijos teisės taisyklės, <HT TYPE="ITALIC">o nustatyti, ar Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jog iš tikrųjų taip ir buvo, minėtus faksimilinius pranešimus skaitė ir aiškino akivaizdžiai priešingai jų formuluotei</HT>, o šiuo atveju taip nėra<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Galima naudingai sugretinti šią bylą ir Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ufex ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑199/97 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:116">EU:C:1999:116</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Jame Teisingumo Teismas nusprendė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>kadangi ieškovai aiškiai prašė Bendrojo Teismo įpareigoti pateikti minėtą laišką, jis padarė teisės klaidą taikydamas piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoką, nes, nepasivarginęs išnagrinėti šio laiško, nusprendė, kad jis nėra pakankamas įrodymas<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> (109 punktas); kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas negalėjo atmesti ieškovų prašymo įpareigoti pateikti dokumentą, kuris buvo akivaizdžiai reikšmingas ginčui išspręsti, motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas į bylos medžiagą ir kad nė viena aplinkybė neleido patvirtinti jo buvimo<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> (110 punktas); ir kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>reikia pripažinti, kad iš [toje byloje] skundžiamo sprendimo 113 punkto matyti, kad ieškovai nurodė laiško, kurį jie prašė pateikti, autorių, adresatą ir datą. Esant tokiai informacijai Bendrasis Teismas negalėjo tiesiog atmesti šalių teiginių, motyvuodamas nepakankamu įrodymu, nors tai jis, patenkindamas ieškovų prašymą įpareigoti pateikti dokumentus, turėjo išsklaidyti abejones, kurių galėjo kilti dėl šių teiginių teisingumo, ar paaiškinti priežastis, dėl kurių toks dokumentas bet kuriuo atveju ir, nepaisant jo turinio, negalėjo būti reikšmingas ginčui išspręsti<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> (111 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Mano nuomone, pirmesniuose punktuose cituota teismo praktika negali reikšti, kad Bendrasis Teismas gali remtis dokumente esančiais pareiškimais, apibendrintais kitame dokumente, kad panaikintų sprendimą, jeigu jis neturėjo ir nenagrinėjo tų pareiškimų, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymo į pranešimą apie kaltinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Be to, minėto atsakymo nebuvo bylos medžiagoje ir jis nebuvo pateiktas apeliantėms pirmojoje instancijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr. <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. atsakymo į pranešimą apie kaltinimus 11 punkto b papunktį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>pirma, kad pagal rungimosi principą, kuris yra teisės į gynybą dalis ir kurio laikymąsi turi užtikrinti Sąjungos teismai, bendrai reikalaujama, kad bylos šalys turėtų teisę susipažinti su teisme pateiktais įrodymais ir pastabomis ir juos ginčyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Varec</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑450/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:91">EU:C:2008:91</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir, antra, jeigu teismas savo sprendimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir dėl kurių negalėjo pareikšti savo pozicijos, tai pažeidžia pagrindinį teisės principą<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Snupat / Haute Autorité</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>42/59 ir 49/59</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1961:5">EU:C:1961:5</NO.ECLI>, Rink. p. <REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0156">156</REF.NP.ECR></REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Plant ir kt. / Komisija ir South Wales Small Mines</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑480/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:8">EU:C:2002:8</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); taip pat Teisingumo Teismo sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Corus UK / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑199/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:531">EU:C:2003:531</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Airija ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:742">EU:C:2009:742</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Iš tiesų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>tam, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys žinotų tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų pagal rungimosi principą dėl jų pareikšti savo poziciją<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Airija ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:742">EU:C:2009:742</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Teisė į gynybą yra viena pagrindinių teisių, priskiriamų prie bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑413/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:392">EU:C:2008:392</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solvay / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑109/10 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:686">EU:C:2011:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR></REF.DOC.ECR> ir paskesni punktai).</P></NOTE>. Paisant teisės į gynybą per Komisijoje vykstančią procedūrą dėl baudos skyrimo įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą reikalaujama, kad įmonei, dėl kurios pradėtas tyrimas, per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo, taip pat dėl teiginiui dėl pažeidimo buvimo pagrįsti Komisijos panaudotų dokumentų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šios teisės numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Taigi dėl to, kad Bendrasis Teismas Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 120 punkte savo išvadas grindė ginčijamame sprendime apibendrintais <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> argumentais, pateiktais jos atsakyme į pranešimą apie kaltinimus, neišnagrinėjęs jų tiesiogiai ir atsižvelgdamas į šios bendrovės pareiškimą, pridėtą prie prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, pažeidžiamas teisės į gynybą paisymo principas ir pareiga nurodyti motyvus. Be to, kaip pažymėjo Komisija, jeigu <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> nebūtų padėjusi Komisijai, kaip Bendrasis Teismas pripažino Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 120 punkte, šiai įmonei nebūtų buvę galima Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> pritaikyti baudos sumažinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Priešingai Bendrojo Teismo nuomonei (kuria remiantis reikėtų pakoreguoti <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareikštas pozicijas), manau, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> siekė kuo labiau sumažinti <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimų įrodomąją galią, kad padidintų savo pačios pareiškimų papildomą vertę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Šitokios pozicijos šioje byloje laikausi ne tik aš ir Komisija. Ji taip pat atitinka Bendrojo Teismo išvadas sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT>; be to, toje byloje Bendrasis Teismas išnagrinėjo patį <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, nes šis dokumentas neabejotinai buvo pridėtas prie bylos medžiagos (o šioje byloje taip nėra), ir šios įmonės pareiškimus, padarytus pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Taip turi būti aiškinama dar ir todėl, kad reikia suteikti daugiau reikšmės sprendimui, priimtam byloje, kurioje nagrinėjami dokumentai, sudarantys bylos medžiagos dalį, buvo išnagrinėti, nei sprendimui, priimtam byloje, kurioje Bendrasis Teismas neišnagrinėjo šių dokumentų arba jie nebuvo pridėti prie bylos medžiagos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Tačiau jeigu atidžiau išanalizuotume Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT>, taptų aišku, jog Bendrasis Teismas jame laikėsi nuomonės, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pateiktų įrodymų nepakako pažeidimui patvirtinti, o <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> suteikė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>didelę papildomąją vertę<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> savo pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (197–202 punktai). Paskesniuose punktuose (203 ir paskesniuose) Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimas, pateiktas su prašymu atleisti nuo baudos ar ją panaikinti, neatitinka jos atsakymo į pranešimą apie kaltinimus, ir 210 punkte nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>[ginčijamo] sprendimo 586 punkte nurodyta informacija, kurią Komisija išplėtojo savo procesiniuose dokumentuose, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė diskreditavo savo pačios pateiktą informaciją. Iš tiesų, viena vertus, remiantis tiek [ginčijamu] sprendimu, tiek Komisijos procesiniais dokumentais darytina išvada, kad ieškovė patvirtino, jog būtent 2004 m. per susitikimą AFICS buvo diskutuojama apie žemiausios rūšies sanitarinės keramikos minimalias kainas, ir tai neneigiama. Antra vertus, ieškovė iš tikrųjų sukėlė abejonių dėl <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> parodymų apie <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimą ir dėl dokumento, kurį ši pateikė parodymams pagrįsti, papildomosios vertės. Vis dėl to reikia pažymėti, kad taip ieškovė tik pateikė Komisijai argumentus, kuriais atkreipė dėmesį, jog <HT TYPE="ITALIC">Ideal<?PAGE NO="15"?> Standard</HT> pateikti duomenys buvo nepakankami 2004 m. Prancūzijoje darytam su sanitarine keramika susijusiam pažeidimui įrodyti, kad informacija, kurią pati pateikė prašyme sumažinti baudą, buvo reikalinga Komisijai, kad ši galėtų įrodyti tą pažeidimą, todėl ta informacija turi didelę papildomąją vertę<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Taigi Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> ir Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pateiktos išvados, susijusios su <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> pareiškimais, akivaizdžiai prieštarauja vienos kitoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai panaikino ginčijamo sprendimo dalį remdamasis prie bylos medžiagos nepridėtu dokumentu, kuriuo remdamasis lygiagrečiai nagrinėtoje byloje, prie kurios medžiagos šis dokumentas buvo pridėtas ir išsamiai aptartas, jis, be kita ko, padarė kitokias išvadas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Telieka nustatyti, ar Bendrasis Teismas Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 120 punkte klaidingai nusprendė, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>todėl reikia pripažinti, kad Komisija, nesant tai patvirtinančių įrodymų, negalėjo remtis <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimais, pateiktais kartu su prašymu pagal pranešimą [dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo], siekdama įrodyti, kad per minėtą susitikimą buvo derinamos minimalios kainos<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Visų pirma, nepaisant žodžio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>todėl<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, prisipažįstu, kad neįžvelgiu ryšio tarp ginčijamo sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje padarytos nuorodos ir Komisijos negalėjimo remtis <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimais, pridėtais prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Tuomet Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> 197 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/><HT TYPE="ITALIC">be [Roca France] pateiktos informacijos</HT> ir remdamasi tik <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pateiktame prašyme sumažinti baudą išdėstyta informacija <HT TYPE="ITALIC">Komisija nebūtų galėjusi įrodyti</HT> 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Be to, sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> (324 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> (289 ir 290 punktai) Bendrasis Teismas aiškiai paminėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimą, pateiktą kartu su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kaip įrodymą, <HT TYPE="ITALIC">leidžiantį jam padaryti išvadą, kad pažeidimas, susijęs su keramikos prekėmis Prancūzijoje, yra įrodytas</HT>. Bendrasis Teismas abiejuose minėtuose sprendimuose laikėsi nuomonės, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> patvirtino viena kitos pareiškimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Bent kiek tai susiję su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>žemiausios kategorijos<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> prekėmis, nes Komisijos išvados buvo susijusios būtent su šiomis prekėmis. Žr. ginčijamo sprendimo 590 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Iš tiesų patvirtinimo samprata nebūtinai yra susijusi su tuo atveju, kai tas pats įrodymas pateikiamas du ar tris kartus. Veikiau tai yra dvi ar trys skirtingos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>dėlionės<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> dalys, kurios tinka ir taip atskleidžia visą vaizdą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Taigi nekelia nuostabos tai, kad Bendrasis Teismas sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> nusprendė, kad pareiškimą, padarytą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, galėjo patvirtinti kitas pareiškimas. Tačiau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> Bendrasis Teismas net nenagrinėjo nei <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimo įrodomosios galios, nei kiek jis patvirtina <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimą, o tiesiog padarė nuorodą į <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> apibendrinto atsakymo į pranešimą apie kaltinimus frazę (nors šis dokumentas nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas nurodyta pirma, darau dvi išvadas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Pirma, manau (kaip ir Komisija), kad Bendrojo Teismo sprendimas yra nemotyvuotas dėl to, kad, pirma, neišnagrinėta <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimo įrodomoji galia, juo labiau kad sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> jis yra lemiamas įrodymas, ir dėl to, kad, antra, užuot atlikęs analizę, jis tiesiog be konteksto paminėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymo į pranešimą apie kaltinimus santrauką (pateiktą ginčijamame sprendime) (kuri, be to, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> buvo išaiškinta kitaip).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Bendrasis Teismas negalėjo nemotyvuotai remtis teismų praktika, pagal kurią jam leidžiama nenagrinėti nereikšmingų įrodymų reikšmės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dorsch Consult / Taryba ir Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑237/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:321">EU:C:2000:321</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nes trijuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose Bendrasis Teismas, manė, kad šis įrodymas yra reikšmingas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Antra, sutinku su Komisija, kad Bendrojo Teismo teiginys Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 120 punkte, kad pareiškimas, padarytas pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, negali patvirtinti kito pareiškimo, taip pat yra teisiškai klaidingas, tačiau Bendrasis Teismas trijose lygiagrečiai nagrinėtose bylose pagrįstai manė, kad pareiškimą, padarytą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, gali patvirtinti kitas pareiškimas, ir padarė išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimai patvirtina vienas kitą (bent kiek jie susiję su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>žemiausios kategorijos<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> prekėmis).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="6"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Antrasis argumentas: Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> ir sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> prieštaringi motyvai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><P>Teismų praktikos apžvalga</P><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Pagal teismų praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Team Relocations ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:464">EU:C:2013:464</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus <HT TYPE="ITALIC">iš principo</HT> negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat jau yra nusprendęs, kad jei sprendimo adresatas ketina pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, Sąjungos teismas sprendžia tik dėl su juo susijusių sprendimo dalių. Tačiau su kitais adresatais susijusios dalys, kurios nebuvo apskųstos, nėra ginčo, kurį turi išspręsti Sąjungos teismas, dalykas<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Be to, pagal teismų praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Siemens ir kt / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:866">EU:C:2013:866</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>Teisingumo Teismo atliekama kontrolė siekiant įvertinti pagrindą, susijusį su įrodymų iškraipymu, apima tik patikrinimą, ar Bendrasis Teismas, remdamasis šiuo įrodymu, kad konstatuotų dalyvavimą kartelyje, <HT TYPE="ITALIC">akivaizdžiai</HT> neperžengė jo pagrįsto vertinimo ribų. Taigi Teisingumo Teismas turi ne vertinti savarankiškai, ar Komisija įrodė tokį dalyvavimą ir taip įvykdė įrodinėjimo pareigą, kuri jai tenka norint įrodyti, jog buvo pažeistos konkurencijos teisės taisyklės, o nustatyti, ar Bendrasis Teismas, pripažindamas jog iš tikrųjų taip ir buvo, įrodymą aiškino <HT TYPE="ITALIC">akivaizdžiai</HT> priešingai jo formuluotei<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> (išskirta mano).</TXT><P>Analizė</P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Laikausi nuomonės, kad Bendrasis Teismas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>akivaizdžiai peržengė [įrodymo] pagrįsto vertinimo ribas<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, vertindamas jį visiškai kitaip lygiagrečiose bylose, susijusiose su tuo pačiu pažeidimu ir tuo pačiu sprendimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Be to, pažymiu, kad, Teisingumo Teismo teigimu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>iš principo<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus <HT TYPE="ITALIC">&lt;…&gt;</HT> negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, o tai reiškia, kad gali būti išimtinių atvejų, kai teismų praktika dėl prieštaringų motyvų, apskritai taikoma motyvams, išdėstytiems <HT TYPE="ITALIC">viename ir tame pačiame teismo sprendime</HT>, taip pat turi būti taikoma prieštaringiems motyvams, išdėstytiems lygiagrečiai priimtuose teismo sprendimuose. Manau, kad taip yra šios bylos atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Iš tiesų šioje išvadoje nagrinėjami apeliaciniai skundai yra susiję su labai neįprastu atveju. Komisija konstatavo vieną, tęstinį ir sudėtinį pažeidimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Šiuo atžvilgiu žr. D. Riley <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>Revisiting the Single and Continuous Infringement of Article 101: The Significance of Anic in a New Era of Cartel Detection and Analysis<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>, <HT TYPE="ITALIC">World Competition Law and Economics Review</HT>, Kluwer, 2014,t. 37, Nr. 3, p. 293–318.</P></NOTE>, apėmusį kelias valstybes nares ir tris prekių grupes (keramikos prekes, dušo uždangas ir santechninę armatūrą). Tačiau keturiuose sprendimuose dėl to paties ginčijamo sprendimo tų pačių konstatuojamųjų dalių Bendrasis Teismas padarė dvi absoliučiai<?PAGE NO="17"?> skirtingas išvadas. Trijuose sprendimuose (sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT>) AFICS pažeidimas, kaip nurodė Bendrasis Teismas, buvo aiškus, nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> jis manė priešingai, remdamasis tuo pačiu įrodymu, pripažintu trijuose pirmuose sprendimuose ir atmestu ketvirtame sprendime, niekaip nemotyvuojant šio skirtumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Dėl to esu linkęs daryti išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> atsakymo aiškinimas ir nuoroda į šios bendrovės atsakymą į pranešimą apie kaltinimus Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> iškreipia byloje esančius įrodymus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Ši teisės klaida padaryta greta kitų teisės klaidų, kurios turėjo lemiamą reikšmę bylos baigčiai (Bendrasis Teismas nemotyvavo, kodėl nenagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, panaikino ginčijamą sprendimą remdamasis bylos medžiagoje nesamu dokumentu ir nusprendė, kad pareiškimas, padarytas pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, negali patvirtinti kito pareiškimo).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Taigi reikia pritarti Komisijos pateikto pirmojo pagrindo antrai daliai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmojo pagrindo trečia dalis (Bendrasis Teismas, neišnagrinėjęs prie <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pridėtos lentelės paaiškinimų, klaidingai nusprendė, kad ši lentelė savaime turi įrodyti antikonkurencinių sutarčių buvimą)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas, pažeisdamas nusistovėjusią teismų praktiką, pernelyg siaurai aiškino įrodymų patvirtinimo reikalavimą, kiek tai susiję su minėta lentele dėl <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. savo ruožtu mano, kad Bendrasis Teismas teisingai išnagrinėjo šią lentelę ir kad Komisija nepateikė paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti išvadą, kad <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimo tikslas buvo antikonkurencinės diskusijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Iš karto norėčiau pažymėti, kad Bendrasis Teismas atsisakė laikyti šią lentelę rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu kainų nustatymą per minėtą <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimą, kaip <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> jį apibūdino savo pareiškimuose, pridėtuose prie prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 119 punktą), nes ji yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>be datos<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>joje nėra jokios informacijos, kuri galėtų būti susieta su <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimu ar antikonkurencinėmis diskusijomis<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>nenurodyti nei konkurentų vardai, nei minimalios ar maksimalios kainos, kurias turėtų taikyti šie konkurentai<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Salzgitter Mannesmann / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:54">EU:C:2007:54</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo poziciją, kurios jis laikėsi apskųstame sprendime, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>kad anoniminis įrodymas, pavyzdžiui, dokumentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>Pasidalijimo raktas<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>, negali vienas įrodyti Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimo<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/> ir kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>galima teigti, kad šie įrodymai vienas kitą patvirtina<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Iš tiesų patvirtinamieji įrodymai gali būti tokie, kurie patys vieni neįrodo pažeidimo, tačiau gali padėti patvirtinti kitus įrodymus, pavyzdžiui, prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Tame pačiame Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Salzgitter Mannesmann / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:54">EU:C:2007:54</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad net dokumento anonimiškos kilmės nepakanka, kad jis visiškai netektų įrodomosios galios, jeigu galima pakankamai tiksliai nustatyti jo kilmę, galimą sudarymo datą ir turinį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Shell / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑11/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:1992:33">EU:T:1992:33</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cimenteries CBR ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2000:77">EU:T:2000:77</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0901">901</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Groupe Danone / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑38/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2005:367">EU:T:2005:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0288">288</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FNCBV ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑217/03 ir T‑245/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2006:391">EU:T:2006:391</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0124">124</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); apeliacinis skundas buvo atmestas: Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Coop de France bétail et viande ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑101/07 P ir C‑110/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:741">EU:C:2008:741</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), taip pat Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Total Raffinage Marketing / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑566/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:423">EU:T:2013:423</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) (žr. šios išvados 14 išnašą).</P></NOTE>. Be to, net nesant dokumente parašo, turi būti atsižvelgta į įmonės, kurios darbuotojas parengė šį dokumentą, paaiškinimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr., pvz., Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lafarge / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑54/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2008:255">EU:T:2008:255</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0369">369</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0373">373</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kuriame <HT TYPE="ITALIC">Lafarge</HT> ginčijo anonimiško raštelio be adresato įrodomąją galią. Bendrasis Teismas atsižvelgė į <HT TYPE="ITALIC">Gyproc</HT> paaiškinimus dėl raštelio autoriaus ir jo parengimo sąlygų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Šiuo atveju Bendrasis Teismas neatkreipė dėmesio į <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> paaiškinimus dėl minėtos lentelės parengimo aplinkybių, jos autoriaus, datos ir kt., nors lentelę sudarė įvykių liudininkas, glaudžiai siejamas su šiais įvykiais, ir visi šie veiksniai iš principo patvirtina lentelės patikimumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr., be kita ko, sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ensidesa / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑198/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:530">EU:C:2003:530</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0312">312</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑5/00 ir T‑6/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2003:342">EU:T:2003:342</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0181">181</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">JFE Engineering ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2004:221">EU:T:2004:221</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0207">207</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Taigi manau (kaip ir Komisija), kad nustatydamas nepagrįstus ir pernelyg griežtus įrodymų, vertinamų atskirai, ir, bet kuriuo atveju, jų bendro vertinimo reikalavimus, Bendrasis Teismas paneigė bet kokią esamos teismų praktikos, susijusios su tuo, kad šie įrodymai gali patvirtinti vieni kitus, prasmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Todėl laikausi nuomonės, jog reikalaudamas, kad minėta lentelė pati savaime įrodytų pažeidimo buvimą, ir neatsižvelgdamas į kitus įrodymus ir papildomus paaiškinimus (pateiktus <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti) Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Šią išvadą patvirtina tai, kad įvertinus tą patį įrodymą lygiagrečiai išnagrinėtoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> buvo prieita prie visiškai kitokios išvados, t. y. kad ši lentelė turi įrodomąją galią. Taigi, jeigu Bendrasis Teismas būtų išnagrinėjęs aptariamus paaiškinimus, kaip jis teisingai padarė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT>, šios bylos baigtis būtų buvusi kitokia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Remiantis tuo darytina išvada, kad reikia pritarti Komisijos pirmojo pagrindo trečiajai daliai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Penkta dalis (Bendrasis Teismas neatliko bendro vertinimo)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> teigia, kad neišnagrinėjęs kelių įrodymų (būtent mėnesio lentelių, kuriose buvo pateikti konfidencialūs pardavimų duomenys, arba Laligné pareiškimo) ir taikydamas pernelyg griežtus įrodinėjimo reikalavimus, kiek tai susiję su įrodymais, kuriuos jis faktiškai išnagrinėjo, Bendrasis Teismas neįvertino šių įrodymų bendrai, kaip reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. pažymi, kad jos rėmėsi Laligné pareiškimu siekdamos įrodyti <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> prašymų atleisti nuo baudos ar ją sumažinti nenuoseklumą ir kad tas pareiškimas bet kuriuo atveju neturėjo reikšmės ginčijamam sprendimui. Jos tvirtina, kad kai kurių įrodymų neišnagrinėjimas, visų pirma tų įrodymų, kurie neturi reikšmės, nereiškia, kad Bendrasis Teismas neatliko bendro vertinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Bendrasis Teismas tikrai neišnagrinėjo, ar apie antikonkurencinio elgesio buvimą buvo galima spręsti iš įvairių sutapimų ir požymių, kurie, vertinami bendrai, gali būti pažeidimo įrodymas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT>Neišnagrinėjęs kelių svarbių įrodymų ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 119 punkte reikalaudamas, kad lentelė, susijusi su antikonkurenciniu susitikimu, kuria remtasi kaip patvirtinamuoju įrodymu, būtų su data ir joje būtų nurodyti konkurentų pavadinimai, taip pat minimalios ir maksimalios kainos, Bendrasis Teismas iš tiesų reikalavo, kad ši lentelė savaime būtų įrodymas, kurio pakaktų pažeidimui įrodyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Tačiau Teisingumo Teismas labai aiškiai pripažino, kad įvairūs kartelio įrodymai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas yra priminęs: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>kad būtų konstatuotas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, reikia, jog Komisija pateiktų rimtų, tikslių ir nuoseklių įrodymų &lt;…&gt;. Tačiau ne kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas būtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo epizodo atveju. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų visi bendrai vertinami požymiai, kuriais remiasi ši institucija &lt;…&gt;. Todėl net jeigu nė vienas iš įvairių nagrinėjamo pažeidimo epizodų, vertinamas atskirai, nėra pagal EB 81 straipsnio 1 dalį draudžiamas susitarimas ar veiksmas &lt;…&gt;, tokia išvada neužkerta kelio tam, kad minėti epizodai, vertinami kartu, būtų pripažinti tokiu susitarimu ar tokiais veiksmais &lt;…&gt;. &lt;…&gt; kadangi draudimas dalyvauti vykdant antikonkurencinius veiksmus ir sudarant antikonkurencinius susitarimus bei sankcijos, kurios gali būti skirtos pažeidėjams, visuotinai žinomi, įprasta, jog šiuos veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai (dažniausiai trečiosiose šalyse) ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jeigu Komisija ir randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, pavyzdžiui, susitikimų protokolų, jie paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų ar susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėja[mi] kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Knauf Gips / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑407/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:389">EU:C:2010:389</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Minėtos klaidos poveikį bylos baigčiai patvirtina tai, kad trijuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose Bendrasis Teismas nusprendė kitaip.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Neišnagrinėjęs, ar įrodymai, vertinami bendrai, galėjo vieni kitus patvirtinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Salzgitter Mannesmann / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:54">EU:C:2007:54</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT>Remiantis tuo darytina išvada, kad dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių pritarta pirmojo pagrindo trečiai daliai, šio pagrindo penktai daliai taip pat reikėtų pritarti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Todėl Teisingumo Teismui siūlau panaikinti Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Atkreipiu Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad Komisija apeliaciniame skunde neskundžia Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> išvadų, dėl kurių <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> dalyvavimas darant pažeidimą Italijos rinkoje šiek tiek sumažėjo (Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 245 punktas), todėl šios išvados neturi jokio poveikio baudos dydžiui (minėto sprendimo 337 ir 338 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Padariniai, atsirasiantys Teisingumo Teismui panaikinus Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Pirma nurodytos aplinkybės įrodė, kad įrodymų, kuriais remtasi Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, buvo gana nedaug, tačiau kadangi Teisingumo Teismas turėjo galimybę išnagrinėti kelis kitus Bendrojo Teismo sprendimus, kuriuose šie įrodymai išnagrinėti išsamiai, manau, kad pagal proceso ekonomiškumo principą Teisingumo Teismas turėtų pats priimti sprendimą dėl <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio dėl panaikinimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. savo ieškinyje iš esmės teigė, kad Komisijos išvada ginčijamo sprendimo 556 ir 590 konstatuojamosiose dalyse, jog <HT TYPE="ITALIC">Allia</HT> ir PCT per <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> vykusį AFICS susitikimą derino minimalias žemiausios kategorijos prekių kainas, buvo grindžiama įrodymais, kurie yra arba nepriimtini, arba nepatikimi, nepatvirtinti ir nepakankami.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Tačiau, kaip jau tapo aišku, kitaip nei Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, kuriame Bendrasis Teismas, analizuodamas AFICS susitikimo įvykius, padarė kelias teisės klaidas, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> (286 punktas) jis teisingai nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>minėto sprendimo 556 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė turinti įrodymus, leidžiančius įrodyti AFICS narių dalyvavimą kainų derinimo diskusijose tik nuo <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimo. [Ginčijamo] sprendimo 572 konstatuojamojoje dalyje Komisija paminėjo, kad, <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> teigimu, minėto susitikimo dalyviai sutarė, kad jų minimalios kainos yra per mažos ir kad reikia jas pakelti, visų pirma 3 % padidinant katalogų kainas. [Ginčijamo] sprendimo 573 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino, kad šią informaciją patvirtino <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>]. To paties sprendimo 574 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad po šio susitikimo dalyviai keitėsi konfidencialia informacija apie kainas ir pardavimus<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>Pirma, Bendrasis Teismas minėto sprendimo 287 punkte nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> argumentą, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> dalyvavimą trijuose AFICS susitikimuose 2004 m. (žr. [ginčijamo] sprendimo 11 priedą), reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš tiesų, kaip matyti iš [ginčijamo] sprendimo 572 ir 573 konstatuojamųjų dalių, Komisija, siekdama įrodyti <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> dalyvavimą minėtuose susitikimuose, rėmėsi <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimais<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Antra, remiantis to paties sprendimo 288 punktu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>kaip nepagrįstus reikia atmesti <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> argumentus, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė neteisėtų diskusijų per <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimą, nes ji rėmėsi <HT TYPE="ITALIC">a posteriori</HT> padarytais žodiniais pareiškimais, kurie buvo neapibrėžti ir prieštaringi, be to, Komisija tai pripažino [ginčijamame] sprendime<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Tuomet to sprendimo 289 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>iš tiesų, nors iš teismų praktikos darytina išvada, kad asmens, kuriam bauda buvo visiškai arba iš dalies sumažinta, pareiškimas, kurį ginčija kita šalis, turi būti patvirtintas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">JFE Engineering ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2004:221">EU:T:2004:221</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0219">219</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, niekas nedraudžia jo patvirtinti kitos kartelyje dalyvavusios įmonės parodymais, nors bauda buvo sumažinta ir jai. Šis patvirtinimas taip pat patvirtintų diskusijų dėl minimalių kainų, kurios buvo paminėtos <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikimo protokole, turinį<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128.</NO.P><TXT>Be to, to paties sprendimo 290 punkte, išanalizavęs <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] ir <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimus (ir nusprendęs, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimas yra labiau neapibrėžtas ir sąlyginis nei <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimas), Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>tai vis dėlto neleidžia suabejoti išvada, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] parodymai iš esmės patvirtina nagrinėjamų neteisėtų diskusijų laikotarpį, vietą, dalyvius ir dalyką, kaip iš tiesų ir buvo paminėta darbotvarkėje. Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT>, pareiškimas, kurį patvirtina <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimas, teisiškai pakankamai įrodo, jog vyko nagrinėjamos neteisėtos diskusijas<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129.</NO.P><TXT>To sprendimo 293 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>nors Komisija [ginčijamame] sprendime nesiremia [<HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą sumažinti baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo], vis dėlto, priešingai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> teiginiams, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> taip pat patvirtino <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimą dėl neteisėtų diskusijų, kurios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>tikriausiai<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> vyko <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE>, turinio<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130.</NO.P><TXT>Galiausiai 295 punkte Bendrasis Teismas patvirtino, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/><HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimų pakanka SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimui &lt;…&gt; dėl dalyvavimo <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime konstatuoti<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0131"><NO.P>131.</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjant šį apeliacinį skundą tai, kas nurodyta pirma, <HT TYPE="ITALIC">mutatis mutandis</HT> taikoma <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. atveju ir to pakanka atmesti <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. ieškinį dėl panaikinimo, kiek jis susijęs su įvykiais AFICS viduje, kaip Bendrasis Teismas tai padarė sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo (dėl antrojo pagrindo)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0132"><NO.P>132.</NO.P><TXT>Antrasis priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindas iš esmės susijęs su dviem aspektais: pirma, įtariamu faktų iškraipymu ir, antra, įtariamu nesuderinamumu su Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wabco Europe ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑380/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:449">EU:T:2013:449</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, dar vadinamu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT><QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT>).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Iškraipytos faktinės aplinkybės?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0133"><NO.P>133.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. subsidiariai nurodo, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 289 punkte padaryta išvada, kad pranešime apie kaltinimus buvo pakankamai informacijos, leidusios <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>tiksliai sužinoti apie <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> inkriminuojamą elgesį<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/>, akivaizdžiai iškraipė pranešimo apie kaltinimus turinį ir dėl to galėjo būti paduotas apeliacinis skundas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0134"><NO.P>134.</NO.P><TXT>Jų teigimu, kadangi pranešimo apie kaltinimus 277 punkte buvo tiesiog nurodyta, kad <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> dalyvavo kai kuriuose susitikimuose, per kuriuos vyko <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>antikonkurenciniai veiksmai<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>, tačiau pranešime apie kaltinimus nebuvo nurodytas šių veiksmų <HT TYPE="ITALIC">pobūdis</HT>, Bendrasis Teismas negalėjo laikyti jo pakankamai tiksliu. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 289 punkte padaryta išvada (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>pranešimo apie kaltinimus 277 punkte Komisija ieškovėms nurodė Komisijos nustatytų veiksmų pobūdį [per <HT TYPE="ITALIC">Michelangelo</HT> grupės susitikimus], dažnumą, tikslią datą ir savo turimus įrodymus<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, taigi pranešimas apie kaltinimus leido <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>tiksliai sužinoti apie elgesį, kuriuo buvo kaltinama <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT><QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>) tiesiogiai prieštaravo išvadai dėl tos pačios pranešimo apie kaltinimus ištraukos adekvatumo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT>, ir tai savaime rodė faktinių aplinkybių iškraipymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0135"><NO.P>135.</NO.P><TXT>Konstatuoju (kaip ir Komisija), kad <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. nenurodė jokio įrodymo, kuris tariamai buvo iškraipytas, ir faktiškai pripažįsta, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 288 punkte Bendrasis Teismas teisingai priminė pranešimo apie kaltinimus 277 punkto turinį. Taigi <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. tiesiog reikalauja Teisingumo Teismo persvarstyti šį punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0136"><NO.P>136.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, nors <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. bando remtis Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Archer Daniels Midland / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑511/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:433">EU:C:2009:433</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir teigia, kad Bendrasis Teismas netaikė tame sprendime suformuluoto teisinio kriterijaus, kad įvertintų <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. galimybę naudingai apsiginti, šiam argumentui negalima pritarti. Iš tiesų antikonkurenciniai veiksmai buvo aprašyti minėto pranešimo 256 ir 393–400 punktuose ir <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. atsakydamos į šį pranešimą įrodė, kad puikiai suprato nagrinėjamų antikonkurencinių veiksmų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>pobūdį<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/>. Taigi tariamas pranešimo apie kaltinimus nepakankamumas negalėjo turėti jokio poveikio procedūrai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="22"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> tarpusavio nesuderinamumas?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0137"><NO.P>137.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. teigia, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad pranešimas apie kaltinimus yra pakankamas, kiek jis susijęs su pažeidimu keramikos sektoriuje Italijoje, remdamasis prieštaringais motyvais, ir kad šiuo atžvilgiu jis tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Jos teigia, kad pranešimo apie kaltinimus vertinimas, kiek jis susijęs su <HT TYPE="ITALIC">Michelangelo</HT> grupės susitikimais, lygiagrečiai nagrinėtoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> prieštarauja šioje byloje pateiktam vertinimui. <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. teigimu, pranešimo apie kaltinimus apimtis turi būti vienoda visiems adresatams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0138"><NO.P>138.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju Bendrojo Teismo išvada yra nepakankamai motyvuota, nes nebuvo galima patikrinti priežasčių, dėl kurių išsamumo lygio to paties pranešimo apie kaltinimus tame pačiame punkte vertinimas byloje <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. turėjo skirtis nuo byloje <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> pateikto vertinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0139"><NO.P>139.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. mano, kad dėl tokio su pranešimu apie kaltinimus susijusio skirtumo buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes tikriausiai jos būtų pasirinkusios kitokią gynybos strategiją, jeigu būtų teisingai informuotos apie joms pareikštus kaltinimus. Jų nuomone, tai, kad pranešime apie kaltinimus nebuvo nurodyti <HT TYPE="ITALIC">Sanitec Europe Oy</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> pareikšti kaltinimai, turėjo poveikį jų gynybai ir ginčijamam sprendimui. <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. nuomone, remiantis tuo darytina išvada, kad reikia panaikinti visą šį sprendimą arba jo dalį, kiek jame padaryta išvada, kad <HT TYPE="ITALIC">Sanitec Europe</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> pripažintos kaltos dėl pažeidimų keramikos sektoriuje Italijoje ir kad dėl to baudą reikia panaikinti arba sumažinti. Jos priduria, kad ginčijamas sprendimas būtų buvęs kitoks, jeigu jų teisės į gynybą nebūtų buvusios pažeistos, ir patikslina, kad vien dėl šio pažeidimo bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, net nepaisant minėtos aplinkybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0140"><NO.P>140.</NO.P><TXT>Nagrinėjant Komisijos apeliacinį skundą (šios išvados 93 ir 96 punktai) buvo minėta, kad pagal teismų praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Team Relocations ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:464">EU:C:2013:464</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus <HT TYPE="ITALIC">iš principo</HT> negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/> (išskirta mano). Esu patikslinęs, jog Teisingumo Teismas vartojama frazė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>iš principo<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> pagrindžia nuomonę, kad teismų praktika dėl prieštaringų motyvų, kuri apskritai taikoma tame pačiame sprendime nurodytiems motyvams, <HT TYPE="ITALIC">išimtinėmis aplinkybėmis</HT> gali būti taikoma dviejuose ar daugiau sprendimų, priimtų lygiagrečiose bylose, susijusiose su tuo pačiu pažeidimu ir (ginčijamu) sprendimu, nurodytiems motyvams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0141"><NO.P>141.</NO.P><TXT>Tačiau, priešingai Komisijos apeliaciniam skundui, laikausi nuomonės, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde tokių išimtinių aplinkybių nėra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0142"><NO.P>142.</NO.P><TXT>Nors <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. argumentui dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> trūksta tikslumo, nes juo tiksliai nenurodoma Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> ištrauka, kuria turėtų būti paremtas jų argumentas, pakanka pripažinti, kad Bendrojo Teismo išvados abiejuose sprendimuose nėra nesuderinamos. Iš tiesų kontekstas, į kurį atsižvelgdamas Bendrasis Teismas nagrinėjo pakankamą pranešimo apie kaltinimus 277 punkto pobūdį, ir nagrinėti klausimai abiejose bylose iš esmės skyrėsi. Pirma, kaip pažymi Komisija, byloje <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> buvo kalbama apie galimybę tylėjimą laikyti prilygstančiu antikonkurencinio elgesio, bet ne pranešimo apie kaltinimus pakankamumo arba nepakankamumo pripažinimui, kad <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. galėtų pasinaudoti teise į gynybą. Antra, priešingai nei <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> netylėjo dėl kaltinimų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">Michelangelo</HT> grupės susitikimais Italijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0143"><NO.P>143.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju pažymiu, kad <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. nepateikė jokio kito įrodymo, kuriuo būtų galėjusios remtis, jeigu per <HT TYPE="ITALIC">Michelangelo</HT> susitikimus vykusių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>antikonkurencinių veiksmų pobūdis<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> būtų buvęs kaip nors patikslintas. Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. argumentai tėra prielaidos ir neturi pagrindo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0144"><NO.P>144.</NO.P><TXT>Taigi priešpriešinio apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Bylos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>Duravit ir kt. / Komisija<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/> (trečiasis pagrindas), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>Villeroy &amp; Boch AG / Komisija<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> (pirmasis ir antrasis pagrindai), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>Villeroy &amp; Boch SAS / Komisija<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> (pirmasis ir antrasis pagrindai)</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0145"><NO.P>145.</NO.P><TXT>Laikausi nuomonės, kad minėtose bylose Teisingumo Teismas gali gana glaustai padaryti išvadas dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> apskundimo ir mano siūlymo Teisingumo Teismui pačiam išnagrinėti <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. ieškinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0146"><NO.P>146.</NO.P><TXT>Iš tiesų <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>., <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> argumentai iš esmės tėra Komisijos argumentų, pateiktų jos apeliaciniame skunde dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, kita pusė. Tačiau, kaip jau paaiškinau, būtent Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> įrodymai buvo vertinami netinkamai. Remiantis tais pačiais įrodymais ir, priešingai ieškovių teiginiams, sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> nebuvo nei iškraipyti įrodymai, nei nenurodyti motyvai. Todėl su šiais įrodymais susiję argumentai yra nepriimtini ir, atsižvelgiant į mano išvadą dėl apeliacinio skundo <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag ir kt</HT>., <HT TYPE="ITALIC">ipso facto</HT> nebėra nieko, ką galima būtų priskirti nevienodam požiūriui skirtinguose sprendimuose, iš anksto nenusprendžiant, kad šis argumentas galėjo būtų priimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0147"><NO.P>147.</NO.P><TXT>Todėl šias bylas toliau nagrinėsiu išsamiau tik subsidiariai, nes tokia yra generalinio advokato užduotis.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT> (dėl trečiojo pagrindo)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0148"><NO.P>148.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. teigia, kad Bendrasis Teismas daug kartų akivaizdžiai ir lemiamai iškraipė bylos medžiagos turinį ir taip padarė teisės klaidas bei pažeidė pripažintus įrodymų vertinimo principus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0149"><NO.P>149.</NO.P><TXT>Iš keturiolikos įrodymų iškraipymo atvejų, kuriuos nurodo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>., septintajame ir dvyliktajame (susiję su Bendrojo Teismo sprendimo 213 ir 312 bei paskesniais punktais) nurodoma, kad Bendrasis Teismas nagrinėjamoje byloje ir lygiagrečiai nagrinėtose bylose skirtingai vertino tuos pačius įrodymus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0150"><NO.P>150.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Komisijos</HT> teigimu, reikia atmesti kiekvieną įtariamą įrodymų iškraipymo atvejį, nes jie arba grindžiami klaidingu Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> suvokimu, arba <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. šiuo pagrindu iš tiesų siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, neįrodžius, kad Bendrasis Teismas jas akivaizdžiai iškraipė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0151"><NO.P>151.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo prašymu minėtas pagrindas šioje išvadoje bus analizuojamas tik tuo aspektu, ar Bendrojo Teismo išvados dėl tam tikrų įrodymų, kurie kitose bylose buvo įvertinti kitaip, galėjo būtų padarytos šioje byloje (t. y. tik septintasis ir dvyliktasis <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. įtariami įrodymų iškraipymo atvejai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0152"><NO.P>152.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. tvirtina, kad Bendrasis Teismas šioje byloje ir lygiagrečiai nagrinėtose bylose (sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>) skirtingai vertino tuos pačius įrodymus, kiek tai visų pirma susiję su kai kurių susitikimų, kuriuose dalyvavo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>., turiniu ir atsižvelgimu į juos siekiant įrodyti antikonkurencinį elgesį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0153"><NO.P>153.</NO.P><TXT>Laikausi nuomonės, kad šioje byloje Bendrasis Teismas neperžengė protingo įrodymų vertinimo ribų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="24"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Septintasis įtariamas iškraipymo atvejis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0154"><NO.P>154.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. teigia, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 213 punkte Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus ir pažeidė įrodymų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">Hansgrohe</HT> darbuotojo Schinle užrašų dėl <DATE ISO="20001005">2000 m. spalio 5 d.</DATE> DSI (<HT TYPE="ITALIC">Freundeskreis der deutschen Sanitärindustrie</HT>) / IFS [<HT TYPE="ITALIC">Industrie Forum Sanitär</HT> (Santechnikos pramonės forumas)] susitikimo turinio, vertinimo principus, nes šie įrodymai Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> buvo aiškinami kitaip.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0155"><NO.P>155.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šie argumentai tėra pretekstas kvestionuoti Bendrojo Teismo sprendimo 213 punkte pateiktą įrodymų vertinimą, kurio savaime negalima ginčyti apeliaciniame skunde.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0156"><NO.P>156.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Siemens ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:866">EU:C:2013:866</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame daroma nuoroda į Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Activision Blizzard Germany / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑260/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:62">EU:C:2011:62</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0157"><NO.P>157.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, kaip pažymėjo Komisija, iš Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 213 punkto matyti, kad, darydamas nuorodą į šio sprendimo 210–212 punktuose minėtą teismų praktiką, Bendrasis Teismas padarė tą patį, ką ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> 133 punkte, kurį nurodo <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0158"><NO.P>158.</NO.P><TXT>Tačiau tame 133 punkte Bendrasis Teismas vienareikšmiai nusprendė manantis, kad antikonkurencinį tikslą rodė užrašai, susiję su <DATE ISO="20001005">2000 m. spalio 5 d.</DATE> susitikimu: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>šio sprendimo 132 punkte nurodyta <HT TYPE="ITALIC">Hansgrohe</HT> užrašų ištrauka <HT TYPE="ITALIC">vienareikšmiai įrodo antikonkurencinį šio susitikimo tikslą</HT>. Iš tiesų kainų padidinimai 2001 m., apie kuriuos dalyviai ta proga pranešė vieni kitiems, yra neskelbtina informacija, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 54–57 punktuose nurodytą teismų praktiką<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/> (išskirta mano).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dvyliktasis įtariamas iškraipymo atvejis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0159"><NO.P>159.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. tvirtina, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> 312 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su įrodymų dėl <DATE ISO="20010424">2001 m. balandžio 24 d.</DATE> IFS susitikimo ir <DATE ISO="20020123">2002 m. sausio 23 d.</DATE> ir <DATE ISO="20020705">liepos 5 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Fachverband Sanitärkeramische Industrie</HT> (toliau – FSKI) susitikimais, įrodomąja galia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0160"><NO.P>160.</NO.P><TXT>Kaip jau pažymėjau dėl septintojo įtariamo iškreipimo atvejo, ir šiais argumentais siekiama kvestionuoti Bendrojo Teismo pateiktą įrodymų vertinimą, kurio negalima ginčyti apeliaciniame skunde.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0161"><NO.P>161.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> Bendrasis Teismas iš tiesų konstatavo, kad abu FSKI susitikimai nebuvo paminėti ginčijamo sprendimo motyvuose kaip nulėmę antikonkurencinius dalyvių veiksmus. Bendrasis Teismas pateikia tą pačią išvadą dėl <DATE ISO="20020123">2002 m. sausio 23 d.</DATE> IFS susitikimo (minėto sprendimo 129 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0162"><NO.P>162.</NO.P><TXT>Tačiau manau, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> nenurodyta priešingai. Tie trys susitikimai jame niekada nebuvo nagrinėti. Tai, kad to sprendimo 313 punkte nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>beveik visų<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> įrodymų dėl IFS ir FSKI susitikimų didesnė įrodomoji galia, gali būti susiję tik su Bendrojo Teismo nagrinėtais susitikimais. Todėl tai netaikoma minėtiems trims susitikimams. Ta pati išvada turi būti daroma ir dėl <DATE ISO="20011114">2001 m. lapkričio 14 d.</DATE> IFS susitikimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="25"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Išvada</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0163"><NO.P>163.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. įtariamus septintąjį ir dvyliktąjį iškraipymo atvejus reikia atmesti kaip nepriimtinus arba nepagrįstus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG / Komisija</HT></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo pagrindo (inkriminuojamo pažeidimo Prancūzijoje vertinimas yra prieštaringas, prieštarauja vienodo požiūrio principui, principui <HT TYPE="ITALIC">in dubio pro reo</HT> ir logikos taisyklėms)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">i)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Glaustas <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> argumentų apibendrinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0164"><NO.P>164.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinti įrodymai, susiję su Prancūzijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma. Šios bendrovės teigimu, įrodymų analizė yra labai prieštaringa. Jos nuomone, tokia prieštaringa įrodymų analize pažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir Bendrasis Teismas padarė daug jai pakenkusių teisės klaidų. Pirma, Bendrasis Teismas du įrodymus (<HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimą ir <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti) įvertino visiškai skirtingai nei Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, jos nenaudai ir pažeisdamas vienodo požiūrio bei visų abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus. Antra, Bendrasis Teismas nenaudotiną įrodymą (<HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. pareiškimą) taip pat analizavo <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> nenaudai, nesilaikydamas savo paties praktikos ir vienodo požiūrio ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų, taip pat SESV 263 straipsnio ir 296 straipsnio antros pastraipos, kartu neteisėtai pakeisdamas ginčijamo sprendimo motyvus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0165"><NO.P>165.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> teigimu, įmonės, kuri paprašė atleisti ją nuo baudos ar ją sumažinti, parodymai, remiantis teismų praktikoje nustatytu principu <HT TYPE="ITALIC">testis unus</HT>, <HT TYPE="ITALIC">testis nullus</HT>, taip pat negali būti pagrįsti kitų kartelio dalyvių parodymais. Taip buvo šioje byloje, nes parodymai, kuriuos <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> davė teikdama prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, buvo patvirtinti <HT TYPE="ITALIC">Roca [France</HT>] pareiškimu. Jų nenaudai pateiktų įrodymų, skirtų jų dalyvavimui Prancūzijoje įrodyti, vertinimą visiškai paneigia Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> pateiktas vertinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0166"><NO.P>166.</NO.P><TXT>Kadangi dėl pažeidimo, kurį galbūt buvo galima inkriminuoti <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> Prancūzijoje, nebuvo teisėtai pasiremta jokiu kitu įrodymu, jos nuteisimas buvo pagrįstas tokia pačia teisės klaida kaip ir šiame sprendime minėtos teisės klaidos dėl Prancūzijoje padarytų pažeidimų. Todėl reikia panaikinti Bendrojo Teismo konstatuotą vieną pažeidimą, nes Prancūzijos atveju netenkinamos sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sąlygos. Reikėtų bent jau panaikinti ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsniuose padarytas išvadas, susijusias su Prancūzija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0167"><NO.P>167.</NO.P><TXT>Komisijos nuomone, tokie argumentai yra nepagrįsti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">ii)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0168"><NO.P>168.</NO.P><TXT>Kaip jau pažymėjau analizuodamas apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt</HT>. (šios išvados 45–131 punktai), tam tikri Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> pateikti vertinimai visiškai prieštarauja juos atitinkantiems vertinimams, pateiktiems kituose trijuose sprendimuose (sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>), kuriuos tą pačią dieną dėl to paties Komisijos sprendimo priėmė tie patys teisėjai. Visų šių sprendimų faktinės aplinkybės yra tos pačios ir Komisija juose rėmėsi tais pačiais įrodymais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="26"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0169"><NO.P>169.</NO.P><TXT>Tačiau, priešingai <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> teiginiams, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime vykusios antikonkurencinės diskusijos teisiškai buvo pakankamai įrodytos, šiuo tikslu remiantis <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pateiktais vienodais prašymais taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo. Taip Bendrasis Teismas rėmėsi nusistovėjusia teismų praktika, pagal kurią prašymo taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo turinį gali patvirtinti kitas prašymas taikyti šį pranešimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Patvirtinimą nebūtinai turi lemti dokumentai iš to laikotarpio, kuriais susiklostė faktinės aplinkybės. Gali būti patikimi ir kiti pareiškimai, jeigu tik jie patvirtina vienas kitą. Šiuo klausimu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Siemens ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:866">EU:C:2013:866</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0190">190</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0191">191</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lögstör Rör / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑16/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2002:72">EU:T:2002:72</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bolloré ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:115">EU:T:2007:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0168">168</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polimeri Europa / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑59/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2011:361">EU:T:2011:361</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Patvirtinimo kitu pareiškimu, padarytu pateikiant prašymą taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, gali pakakti, jeigu šis pareiškimas pateikiamas savarankiškai ir patvirtina pažeidimo aprašymo esmę. Šiuo klausimu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Total Raffinage Marketing / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑566/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:423">EU:T:2013:423</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tą patį jis nusprendė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> (324 punktas). Galiausiai Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> (198 ir 239 punktai), kaip nurodžiau šios išvados 49 punkte (trečioji įtrauka), Bendrasis Teismas sumažino baudą 6 %, nes pateikta informacija suteikė didelę papildomą vertę, kadangi patvirtino, kad šios antikonkurencinės diskusijos vyko <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> AFICS susitikime. Taigi Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> buvo susijęs su tuo pačiu pažeidimo aspektu kaip ir nagrinėjamoje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0170"><NO.P>170.</NO.P><TXT>Kaip jau tapo aišku, nors trijuose sprendimuose (t. y. <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT>) Bendrasis Teismas konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas per AFICS susitikimus, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> jis padarė priešingą išvadą. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta šios išvados 99 punkte, įrodymų vertinimo klaida padaryta Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, kurį siūlau panaikinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0171"><NO.P>171.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nesivadovautų mano siūlymu byloje <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag ir kt</HT>., pažymiu, jog <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> neteigia, kad Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> yra nepakankamai motyvuotas ar Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Kaip pažymi Komisija, jeigu Bendrasis Teismas nebūtų priėmęs Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> nebūtų skundusi šios sprendimo dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0172"><NO.P>172.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Koninklijke Wegenbouw Stevin / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑586/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:863">EU:C:2013:863</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ieškovė taip pat rėmėsi vienodo požiūrio principo ir pagrindinių teismo sprendimų nuoseklumo reikalavimų pažeidimu, tačiau Teisingumo Teismas atmetė šį pagrindą kaip nepriimtiną, nes ieškovė nenurodė jokio ginčijamų įrodymų iškraipymo. Tą patį reikėtų pasakyti apie argumentą dėl <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> sprendimo nepakankamų motyvų (apeliacinio skundo 18 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0173"><NO.P>173.</NO.P><TXT>Dėl įtariamo principų <HT TYPE="ITALIC">testis unus</HT>, <HT TYPE="ITALIC">testis nullus</HT>, <HT TYPE="ITALIC">in dubio pro reo</HT> ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, konkrečiau – dėl nepakankamų įrodymų, nagrinėtų siekiant įrodyti pažeidimą, kurį <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> padarė Prancūzijoje, primenu (žr. šios išvados 169 punktą), kad pagal teismų praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Žr. šios išvados 52 išnašą.</P></NOTE> prašymą taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo gali patvirtinti kitas prašymas. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> Bendrasis Teismas tiesiog neįvertino <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> prie prašymo pridėtų pareiškimų įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. šios išvados 77 ir paskesnius punktus).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0174"><NO.P>174.</NO.P><TXT>Tačiau šioje byloje, t. y. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> (taip pat, kaip nurodyta pirma, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT>), Bendrasis Teismas aiškiai patvirtino, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimai, padaryti pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, sudarė įrodymų visumą, leidusią jam konstatuoti pažeidimą, susijusį su sanitarinės keramikos prekėmis Prancūzijoje. Tuose dviejuose sprendimuose jis nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> patvirtina viena kitos pareiškimus, bent kiek jie susiję su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>žemiausios kategorijos<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/> prekėmis, nes Komisijos išvados yra susijusios su šia prekių kategorija.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="27"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0175"><NO.P>175.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas nemanė, kad reikia nagrinėti kitus įrodymus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> 295 punkte padarytas išvadas, iš tikrųjų susijusias su <DATE ISO="20040225">2004 m. vasario 25 d.</DATE> susitikimo lentele, <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> paaiškinimais dėl šio dokumento parengimo aplinkybių, autoriaus, datos, mėnesio apžvalgomis, kuriose buvo pateikti konfidencialūs duomenys apie pardavimus, arba Laligné pareiškimais.</P></NOTE>, nes nusprendė, kad pakanka <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimų. Iš tiesų tik jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad dviejų <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimų nepakanka pažeidimui Prancūzijoje konstatuoti, Bendrasis Teismas (arba Teisingumo Teismas, jeigu manytų, kad byloje galima priimti sprendimą) turėtų išnagrinėti šių papildomų aplinkybių įrodomąją galią.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0176"><NO.P>176.</NO.P><TXT>Todėl pirmąjį <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną arba nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo pagrindo antros dalies (logikos taisyklių ir vienodo požiūrio principo pažeidimas, kiek tai susiję su esmės vertinimu ir inkriminavimu Italijoje)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0177"><NO.P>177.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis šiai bendrovei, kaip sanitarinių keramikos prekių gamintojai, inkriminavo pažeidimus, kuriuos Italijoje padarė su ieškove nekonkuruojantys subjektai (santechninės armatūros gamintojai), nors ji nevykdė veiklos šioje šalyje ir nedalyvavo tariamai kartelių teisės neatitikusiuose susitikimuose. Be to, Bendrasis Teismas lygiagrečiai nagrinėtose bylose nusprendė, kad dėl toje rinkoje veikusių įmonių nereikėjo imtis veiksmų. Šiuo atveju ieškovei ne tik akivaizdžiai diskriminuojamai taikomas skirtingas požiūris, bet ir pažeista nekaltumo prezumpcija bei logikos taisyklės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0178"><NO.P>178.</NO.P><TXT>Komisija ginčija pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu, priimtinumą, kiek jis susijęs su Bendrojo Teismo išvadomis trijose lygiagrečiose bylose dėl kitų sanitarinės keramikos prekių gamintojų. Nors išvados, kurias galima buvo pritaikyti ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT>, buvo padarytos kituose sprendimuose, vis dėlto ši bendrovė pirmojoje instancijoje nepateikė jokio atitinkamo pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0179"><NO.P>179.</NO.P><TXT>Kad ir kaip būtų, pakanka konstatuoti, kad pagal teismų praktiką <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>iš tiesų &lt;…&gt; turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir Teisingumo Teisme remtis pagrindais, kylančiais iš paties skundžiamo sprendimo<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑176/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:730">EU:C:2007:730</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/11 P– C‑233/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:256">EU:C:2014:256</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0102">102</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> (t. y. skirtingu požiūriu, palyginti su kitomis šalimis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0180"><NO.P>180.</NO.P><TXT>Kalbant apie esmę ir, nesant reikalo nuspręsti, ar yra reikšmingas argumentas, susijęs su galimu nevienodu požiūriu, palyginti su kitomis Bendrojo Teismo lygiagrečiai priimtuose sprendimuose nurodytomis įmonėmis, reikia pažymėti, kad panaikinimą iš dalies, dėl kurio Bendrasis Teismas priėmė sprendimą atsižvelgęs į Italijoje konstatuotą pažeidimą, lėmė tik tai, kad tam tikros įmonės dalyvavo trumpiau, ir jis neturi jokio poveikio klausimui, ar <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> galėjo žinoti apie pažeidimą šioje šalyje ir galėjo pagrįstai jį numatyti. Kad būtų inkriminuotas visas pažeidimas, reikia įrodyti, kad įmonė negalėjo nežinoti apie bendrą viso kartelio aprėptį ir esmines ypatybes, o nežinojimas apie jo detales neturi jokios lemiamos reikšmės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Raiffeisen Zentralbank Österreich ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑259/02–T‑264/02 ir T‑271/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2006:396">EU:T:2006:396</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0193">193</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Team Relocations ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:464">EU:C:2013:464</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0181"><NO.P>181.</NO.P><TXT>Tiksliau norėčiau aptarti šiuos aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0182"><NO.P>182.</NO.P><TXT>Pirma, kaip pažymėjo Komisija, Bendrasis Teismas sprendime <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> (apeliacinio skundo 37–41 punktai) konstatavo, jog nepakako įrodymų padaryti išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. žinojo apie Italijoje padarytą pažeidimą; tai <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. aiškiai ir konkrečiai neigė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="28"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0183"><NO.P>183.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. padėtis nebuvo tokia pati, pirma, nes <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. dalyvavo darant pažeidimą trijose valstybėse narėse, o <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> – penkiose, ir, antra, nes <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> dalyvavo darant pažeidimą gerokai ilgiau, ir šios dvi aplinkybės paprastai leidžia geriau įsivaizduoti tikrąjį pažeidimo mastą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0184"><NO.P>184.</NO.P><TXT>Antra, kalbant apie Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> (apeliacinio skundo 42 ir 43 punktai), panaikinimas iš dalies grindžiamas konkrečia problema. Didelė baudos dalis buvo susijusi su pažeidimu dėl Italijoje pardavinėtų sanitarinės keramikos prekių, tad dalis šios baudos buvo apskaičiuota remiantis šių prekių pardavimų verte Italijoje, o <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> atveju bauda kaip tik buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į Italijoje vykdytų pardavimų vertę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0185"><NO.P>185.</NO.P><TXT>Trečia, byloje <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> Bendrasis Teismas konstatavo, kad šios įmonės dalyvavimas darant pažeidimą, susijusį su sanitarinėmis keramikos prekėmis, Italijos rinkoje buvo įrodytas tik apibrėžtą laikotarpį, todėl jis atitinkamai sumažino baudą. Tačiau jis aiškiai nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> taip pat dalyvavo šiame kartelyje keisdamasi informacija su santechninės armatūros prekių gamintojais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Sprendimo 91 ir 99 punktai.</P></NOTE>. <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> neginčijo baudos dalies, grindžiamos santechninės armatūros prekių pardavimu šioje rinkoje, ir Bendrasis Teismas jos taip pat nepanaikino. Kadangi Bendrasis Teismas nenusprendė, kad <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> nežinojo apie pažeidimo dalį, nesuprantu (kaip ir Komisija), kaip <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> padėtį Italijoje galima būtų palyginti su <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> padėtimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0186"><NO.P>186.</NO.P><TXT>Ketvirta, dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> (apeliacinio skundo 44–47 punktai) pažymėtina, kad Bendrojo Teismo priimtas sprendimas dėl panaikinimo susijęs su ribota pažeidimo dalimi ir yra nulemtas <HT TYPE="ITALIC">Pozzi Ginori</HT> dalyvavimo kelis mėnesius įrodymų nebuvimo. Dėl šio panaikinimo nebuvo sumažinta bauda, kuri taip pat buvo apskaičiuota remiantis sanitarinės keramikos prekių pardavimų verte Italijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Skirtingai nei bauda, kuri buvo skirta <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0187"><NO.P>187.</NO.P><TXT>Kadangi Bendrasis Teismas nenusprendė, kad <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. nežinojo apie Italijoje padarytą pažeidimą, nesuprantu, kaip <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> padėtį Italijoje būtų galima palyginti su <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. padėtimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0188"><NO.P>188.</NO.P><TXT>Todėl reikia atmesti antrojo pagrindo antrą dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS / Komisija</HT></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo pagrindo (prieštaringas įrodymų, susijusių su Prancūzija, vertinimas pažeidžiant vienodo požiūrio principą, principą <HT TYPE="ITALIC">in dubio pro reo</HT> ir sprendimo loginį bei teisinį nuoseklumą)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0189"><NO.P>189.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> pareiškimų dėl visų Prancūzijoje konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimas neatitinka tų pačių įrodymų vertinimo sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT>, tad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą ir principą <HT TYPE="ITALIC">in dubio pro reo</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0190"><NO.P>190.</NO.P><TXT>Iš tiesų, <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch France</HT> nuomone, Bendrasis Teismas Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> grindė <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> pareiškimais, nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> jis laikėsi nuomonės, kad vien <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimas negalėjo būti pakankamas įrodymas ir kad Komisija negalėjo kliautis <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> <HT TYPE="ITALIC">France</HT> pareiškimais, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad buvo derinamos minimalios kainos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="29"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0191"><NO.P>191.</NO.P><TXT>Dėl <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. pareiškimo pažymėtina, kad <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> nurodo, jog Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis pareiškimas nebuvo pateiktas jai per administracinę procedūrą ir kad todėl juo negalima remtis prieš šią bendrovę. Kadangi Bendrasis Teismas rėmėsi <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. pareiškimu, kad patvirtintų <HT TYPE="ITALIC">Ideal Standard</HT> pareiškimą, buvo iškreipti ginčijamo sprendimo motyvai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0192"><NO.P>192.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> mano, kad šitaip Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnį ir SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje ir <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0193"><NO.P>193.</NO.P><TXT>Dėl prieštaravimo Sprendimui <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> nurodau šios išvados 45 ir paskesnius punktus, susijusius su tuo sprendimu, ir 148 bei paskesnius (dėl <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>.) ir 168 bei paskesnius (dėl <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT>) punktus, kuriuose motyvavau savo siūlymą atmesti pagrindus, kuriais <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. ir <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG</HT> grindė šį prieštaravimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0194"><NO.P>194.</NO.P><TXT>Be to, sutinku su <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT>, kad <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt</HT>. atsakymo į pranešimą apie kaltinimus negalima naudoti kaip įrodymo. Vis dėlto šis <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> argumentas neturi reikšmės, nes Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT> nebuvo akivaizdžiai grindžiamas šiuo atsakymu (žr. pastarojo sprendimo 295 punktą). Pati Komisija neginčija, kad šis atsakymas buvo nurodytas tik išsamumo sumetimais ir kad į jį nebuvo galima atsižvelgti, nes jis nebuvo paminėtas nei pranešime apie kaltinimus, nei rašte, kuriame pateikiamos faktinės aplinkybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0195"><NO.P>195.</NO.P><TXT>Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo pagrindo (įtariama teisės klaida kvalifikuojant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą – įvairūs sprendimai prieštarauja vienas kitam)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0196"><NO.P><HT TYPE="ITALIC">196.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas dėl jos padarė ne tokias išvadas kaip sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT>. Jeigu Bendrasis Teismas būtų jomis vadovavęsis, jis nebūtų galėjęs įrodyti vieno, tęstinio ir sudėtinio pažeidimo. Iš tiesų šiuo kaltinimu <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> subsidiariai teigia, kad trūksta įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę: a) Prancūzijoje, atsižvelgiant į Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT> konstatuotus aspektus; b) Italijoje, atsižvelgiant į dalinį arba visišką išvadų dėl dalyvavimo darant pažeidimus panaikinimą sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Wabco</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Keramag</HT>; c) Vokietijoje; ir d) Nyderlanduose, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo panaikinimą iš dalies, kiek tai susiję su patronuojančiosios bendrovės elgesiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0197"><NO.P>197.</NO.P><TXT>Šalia argumentų, kuriais motyvavau savo siūlymą atmesti pirmąjį <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS</HT> pagrindą, kuriame nurodyti įvairių Bendrojo Teismo lygiagrečiai priimtų sprendimų tarpusavio prieštaravimai (žr. šios išvados 189 ir paskesnius punktus), reikia paneigti kaltinimus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas panaikino <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>daugumą išvadų<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/> (apeliacinio skundo, 52 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0198"><NO.P>198.</NO.P><TXT>Prancūzijos atveju panaikinimą lėmė tai, kad įmonė mažiau dalyvavo darant pažeidimą arba pažeidimo geografinė aprėptis buvo mažesnė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0199"><NO.P>199.</NO.P><TXT>Kalbant apie Vokietiją ir Italiją, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas sumažino dviejų kitų įmonių dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, atsižvelgdamas į būdingas jų dalyvavimo aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0200"><NO.P>200.</NO.P><TXT>Kalbant apie Nyderlandus, pažymėtina, kad dėl panaikinimo buvo šiek tiek sutrumpintas patronuojančiosios bendrovės dalyvavimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="30"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0201"><NO.P>201.</NO.P><TXT>Be to, kaip pažymėjo Komisija, vien tai, kad tam tikros įmonės galėjo nežinoti apie visą pažeidimą, nėra nesuderinama su vieno pažeidimo buvimu. Teismų praktikoje yra tiksliai atskirtas vieno pažeidimo konstatavimas nuo kiekvienos įmonės atsakomybės. Tai, kad tam tikros įmonės galėjo nežinoti apie bendrą pažeidimo mastą, paaiškina aplinkybė, kad šios įmonės savo veiklą sutelkia tik tam tikrose rinkose, o kitose rinkose veikia nedaug.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0202"><NO.P>202.</NO.P><TXT>Todėl reikia atmesti antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Byla <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>Roca Sanitario / Komisija<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/> (tik antrojo pagrindo pirma dalis)</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Glausta šalių argumentų santrauka</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0203"><NO.P>203.</NO.P><TXT>Šioje pagrindo dalyje <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> tvirtina, kad nors Bendrasis Teismas pripažino, kad geografiniu požiūriu pažeidimas, už kurį ji pripažinta atsakinga, buvo ne toks sunkus, palyginti su kartelio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0091" REF.END="QE0091"/>pagrindinio branduolio<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/> (arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0092" REF.END="QE0092"/>centrinės grupės<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/>) įmonėms inkriminuotais pažeidimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Šios įmonės – tai ginčijamo sprendimo 797 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytos aštuonios įmonių grupės, sudariusios pagrindinį kartelio branduolį, nes dalyvavo kartelyje visose arba daugumoje atitinkamų valstybių narių ir priklausė bent vienai derinimo struktūrai.</P></NOTE>, jis nenustatė padarinių, kuriuos reikėjo nustatyti, nes Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, nesumažino jai skirtų baudų, nepakeitė dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0093" REF.END="QE0093"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0094" REF.END="QE0094"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/> taikytų koeficientų ir nepripažino, kad yra lengvinančios aplinkybės. Taigi Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos motyvuoti ir pažeidė bausmių individualumo ir asmeninės atsakomybės principus, taip pat proporcingumo principą (įtvirtintą Chartijos 49 straipsnio 3 dalyje), vienodo požiūrio principą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0204"><NO.P>204.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> pirmiausia teigia, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> ir jos dukterinių bendrovių padarytų pažeidimų ribotą geografinę aprėptį jau atspindi bazinis baudos dydis, nes jis buvo apskaičiuotas remiantis tik Prancūzijoje ir Austrijoje vykdytais pardavimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0205"><NO.P>205.</NO.P><TXT>Be to, nors geografinė aprėptis yra paminėta 2006 m. gairėse kaip veiksnys, į kurį atsižvelgtina nustatant taikytinus koeficientus, jos vaidmuo yra nedidelis, nes pardavimų vertė šiuo atžvilgiu jau yra pakankamas rodiklis, o pažeidimo pobūdis – lemiamas vertinimo veiksnys. Taigi Komisija išplėtojo praktiką taikyti nedidelį padidinimą, paprastai 1 %, jeigu geografinė aprėptis sutampa su visa Europos Sąjunga arba Europos ekonomine erdve. Tačiau ji gali pagrįstai netaikyti šios praktikos, jeigu pažeidimo geografinė aprėptis yra mažesnė, antraip valstybių narių, kuriose buvo daromas pažeidimas, skaičių turėtų išreikšti dešimtosiomis procento dalimis. Taigi taikydama 15 % koeficientus Komisija nenukrypo nuo 2006 m. gairėse nurodytos metodikos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0206"><NO.P>206.</NO.P><TXT>Komisija taip pat pažymi, kad niekas neįpareigoja Bendrojo Teismo sumažinti baudos, kurią jis laiko proporcinga, remiantis vien tuo, kad jis mano, kad kitiems kartelio dalyviams turėjo būti skirta didesnė bauda. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas nuosekliai atsisako taikyti tokį sumažinimą laikydamasis principo, pagal kurį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0095" REF.END="QE0095"/>niekas negali savo naudai remtis kito naudai padarytu pažeidimu<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>. Ir iš teismų praktikos, ir iš Komisijos sprendimų praktikos matyti, kad bet koks dalyvavimo darant pažeidimą skirtumas nebūtinai turi lemti baudos sumažinimą, jeigu tik ji teisingai atspindi individualų atitinkamos įmonės dalyvavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0207"><NO.P>207.</NO.P><TXT>Be to, Komisija teigia, jog Teisingumo Teismas nereikalauja išsamaus motyvavimo, jeigu (bazinio baudos dydžio padidinimo) koeficientai yra apie 15 %<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Team Relocations ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:464">EU:C:2013:464</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0118">118</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0126">126</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Bet kuriuo atveju Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> aiškiai paaiškinta, kodėl jie buvo tinkami.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="31"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0208"><NO.P>208.</NO.P><TXT>Dėl kaltinimo, susijusio su šio sprendimo nederėjimu su sprendimais, priimtais lygiagrečiai nagrinėtose bylose, Komisija mano, kad jis nepriimtinas, nes norint jį išnagrinėti reikėtų atlikti reikšmingų faktinių aplinkybių lyginamąją analizę. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas taikė tuos pačius 15 % koeficientus kitoms įmonėms, kurios nebuvo laikomos atsakingomis už visą kartelį, pavyzdžiui, <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Dornbracht</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Analizė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Teismų praktikos apžvalga</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0209"><NO.P>209.</NO.P><TXT>Pirmiausia nurodau savo išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Telefónica ir Telefónica de España / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑295/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:619">EU:C:2013:619</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kurioje išsamiai analizavau Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Taip pat žr., be kita ko, generalinio advokato N. Fennelly išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Compagnie maritime belge transports ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/96 P ir C‑396/96 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:518">EU:C:1998:518</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0184">184</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); generalinio advokato G. Mischo išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Weig / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑280/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:260">EU:C:2000:260</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Technische Unie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑113/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:752">EU:C:2005:752</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0132">132</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Groupe Danone / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑3/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:720">EU:C:2006:720</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">E.ON Energie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:375">EU:C:2012:375</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0115">115</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/11 P–C‑233/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:578">EU:C:2013:578</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0210"><NO.P>210.</NO.P><TXT>Nagrinėjant šį apeliacinį skundą reikia priminti, kiek tai susiję su Teisingumo Teismo šiuo atžvilgiu atliekamos kontrolės aprėptimi, kad nors tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas tikrinti, kaip Komisija kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti neteisėto elgesio sunkumą, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi patikrinti, kiek Bendrasis Teismas teisiškai teisingai atsižvelgė į visus nustatyto elgesio sunkumui įvertinti svarbius veiksnius atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baustahlgewebe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑185/95 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:608">EU:C:1998:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0128">128</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:408">EU:C:2005:408</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0244">244</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0211"><NO.P>211.</NO.P><TXT>Tuomet Bendrajam Teismui, kai jis priima sprendimą dėl baudų dydžio įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, galioja tos pačios teisinės prievolės kaip ir Komisijai, kai ji skiria sankciją, taigi visų pirma ir vienodo požiūrio į SESV 101 straipsnį pažeidžiančiame susitarime dalyvavusias įmones principas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sarrió / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑291/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:631">EU:C:2000:631</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0096">96</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0097">97</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/11 P à C‑233/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:256">EU:C:2014:256</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0105">105</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Groupe Danone / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑3/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:720">EU:C:2006:720</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0212"><NO.P>212.</NO.P><TXT>Primenu, kad principas, pagal kurį Teisingumo Teismas dėl teisingumo priežasčių neturi savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo, priimančio sprendimą įgyvendinant šią jurisdikciją, vertinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Visų pirma žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Finsider / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑320/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:414">EU:C:1994:414</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nekliudo Teisingumo Teismui tikrinti, ar šios pareigos laikytasi.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="32"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0213"><NO.P>213.</NO.P><TXT>Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra sumažinęs baudą tais atvejais, kai Bendrasis Teismas be jokio objektyvaus pagrindo vertino įmonę griežčiau nei kitas tame pat kartelyje dalyvavusias įmones<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Weig / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑280/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:627">EU:C:2000:627</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Pagal Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Salzgitter Mannesmann / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:54">EU:C:2007:54</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0096" REF.END="QE0096"/>nors nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas teisingumo sumetimais negali savo vertinimu pakeisti Pirmosios instancijos teismo įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Bendrijos teisės pažeidimą paskirtų baudų dydžio, tokios jurisdikcijos įgyvendinimas nustatant minėtų baudų dydžius negali lemti įmonių, dalyvavusių susitarime ar suderintuose veiksmuose, draudžiamuose EB 81 straipsnio 1 dalimi, diskriminacijos<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/> (sprendimai &lt;…&gt; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sarrió / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑291/98 P</NO.CASE>, [<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:631">EU:C:2000:631</NO.ECLI>] <REF.NP.ECR REF="NP0096">96</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0097">97</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir &lt;…&gt; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> <NO.CASE>C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P‑C‑252/99 P ir C‑254/99 P</NO.CASE>, [<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:582">EU:C:2002:582</NO.ECLI>], <REF.NP.ECR REF="NP0617">617</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)“. Taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dalmine / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑407/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:53">EU:C:2007:53</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 152 ir paskesni punktai) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Evonik Degussa / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑266/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:295">EU:C:2008:295</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0114">114</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, tad, įgyvendinant neribotą jurisdikciją, darant tą patį pažeidimą dalyvavusios įmonės negali būti diskriminuojamos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P – C‑208/02 P ir C‑213/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:408">EU:C:2005:408</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0337">337</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0097" REF.END="QE0097"/>jei Pirmosios instancijos teismas konkrečios įmonės atžvilgiu ketina nukrypti nuo Komisijos taikyto ir jo nekvestionuoto apskaičiavimo metodo, tai turi būti paaiškinta skundžiamame sprendime<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/>). Teisingumo Teismas Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑580/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2363">EU:C:2014:2363</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0098" REF.END="QE0098"/>šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad konstatavęs, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, Teisingumo Teismas, naudodamasis savo neribota jurisdikcija, gali pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti baudą &lt;…&gt;. Šia jurisdikcija naudojamasi atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes &lt;…&gt; Todėl minėtą Komisijos argumentą reikia atmesti<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>. Taigi Teisingumo Teismas 80 punkte nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsniu <HT TYPE="ITALIC">Guardian</HT> skirtą baudą reikia sumažinti 30 % ir nustatyti <FT TYPE="NUMBER">103600000</FT> EUR baudą (iš pradžių baudos dydis buvo <FT TYPE="NUMBER">148000000</FT> EUR).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Bendrasis Teismas konstatavo nevienodą požiūrį, tačiau nenustatė jokių to padarinių</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0214"><NO.P>214.</NO.P><TXT>Šioje byloje Bendrasis Teismas, konstatavęs (187 punktas), kad būtent dėl didesnės geografinės aprėpties už pagrindinį branduolį sudariusių įmonių padarytą pažeidimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0099" REF.END="QE0099"/>turėjo<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/> skirta bauda, apskaičiuota remiantis didesniais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0100" REF.END="QE0100"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0101" REF.END="QE0101"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/> koeficientais, <HT TYPE="ITALIC">pripažino, kad skirtingi atvejai</HT> (t. y. pagrindinį branduolį sudariusių įmonių ir kitų įmonių) <HT TYPE="ITALIC">buvo neteisingai įvertinti panašiai</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0215"><NO.P>215.</NO.P><TXT>Tačiau Bendrasis Teismas nepadidino ir nesumažino bazinio baudos dydžio ir visoms įmonėms pritaikė tą patį koeficientą už sunkumą ir tą patį 15 % atgrasomąjį daugiklį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Bendrasis Teismas tai vadina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0102" REF.END="QE0102"/>papildoma suma<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0216"><NO.P>216.</NO.P><TXT>Kad pagrįstų šią išvadą, Bendrasis Teismas Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 169 punkte, nagrinėdamas pagrindus, pateiktus siekiant pagrįsti reikalavimus dėl panaikinimo, nusprendė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0103" REF.END="QE0103"/>tačiau net darant prielaidą, jog reikėjo manyti, kad Komisija, nustatydama minėtus koeficientus, turėjo įmones, dalyvavusias darant vieną pažeidimą, apėmusį šešias Sąjungos valstybes ir tris prekių pogrupius, vertinti skirtingai nuo įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą tik vienoje šalyje, vis dėlto toks skirtingas vertinimas negalėjo būti naudingas ieškovei. Iš tiesų, kaip pažymėta [šio sprendimo] 155 punkte, kalbant apie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0104" REF.END="QE0104"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> koeficientą, Komisija, apskaičiuodama baudos dydį, pagal 2006 m. gairių 25 punktą pagrįstai atsižvelgė į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0105" REF.END="QE0105"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/> 15 % koeficientą, kuris nėra neproporcingas antikonkurencinio elgesio, už kurį ieškovė laikoma atsakinga, sunkumui. Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos [minėto sprendimo] 155 punkte, Komisija pagrįstai ir nepažeisdama proporcingumo principo pagal minėtų gairių 21–23 punktus atsižvelgė į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0106" REF.END="QE0106"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/> 15 % koeficientą. Todėl visų įmonių, [ginčijamo] sprendimo adresačių, vienodas vertinimas ieškovei nebuvo nenaudingas<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0217"><NO.P>217.</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas, sprendimo 168 punkte konstatavęs mažesnį <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> inkriminuoto pažeidimo sunkumą, apdairiai išvengia klausimo, ar yra diskriminacija, ar ne, tiesiog nurodydamas, kad bet kuriuo atveju ji nebuvo nenaudinga <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT>, ir nutaria, kad ši įmonė visai neturėjo būti vertinama skirtingai, nes jai skirtos baudos dydis nebuvo neproporcingas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="33"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0218"><NO.P>218.</NO.P><TXT>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 185 punkte Bendrasis Teismas, atsakydamas į pagrindus, pateiktus siekiant pagrįsti reikalavimus, susijusius su baudos dydžio sumažinimu, primena, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0107" REF.END="QE0107"/>[šio sprendimo] 168–170 punktuose konstatavo, kad Komisija nepažeidė vienodo požiūrio principo, taikydama ieškovei 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0108" REF.END="QE0108"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0109" REF.END="QE0109"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/> koeficientus. Kita vertus, reikia priminti, kad, kaip buvo pripažinta šios išvados 155 punkte, Komisija pagal 2006 m. gairių 21–23 ir 25 punktus galėjo pagrįstai manyti, kad 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0110" REF.END="QE0110"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0111" REF.END="QE0111"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/> koeficientai nebuvo neproporcingi pažeidimo sunkumui<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0219"><NO.P>219.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas sprendimo 187 punkte priduria: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0112" REF.END="QE0112"/>tai, kad įmonėms, kurios darė vieną pažeidimą, apimantį šešias valstybes nares ir tris prekių pogrupius, skirtina bauda turėjo būti apskaičiuota taikant didesnius nei 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0113" REF.END="QE0113"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0114" REF.END="QE0114"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> koeficientus, kurie buvo taikomi ieškovei, nereiškia, kad Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota kompetencija, turėtų ieškovei skirti baudą, kuri nebūtų pakankamai atgrasanti atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0220"><NO.P>220.</NO.P><TXT>Taigi buvo vertinama nevienodai, tačiau vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas, nes bauda išliko proporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0221"><NO.P>221.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0115" REF.END="QE0115"/>bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/>. Pagal šią taisyklę nelogiška pripažinti mažesnį pažeidimo sunkumą, kartu išlaikant vienodai griežtą bausmę už sunkesnius pažeidimus, konstatuotus lygiagrečiai priimtuose sprendimuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0222"><NO.P>222.</NO.P><TXT>Tačiau primenu, kad konstatavęs mažesnį <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> inkriminuoto pažeidimo sunkumą Bendrasis Teismas nesumažino jai skirtos baudos ir toliau taikė tuos pačius sunkumo ir atgrasymo koeficientus kaip ir pagrindinį branduolį sudariusioms įmonėms, nors Bendrasis Teismas nutarė, kad Komisija turėjo joms taikyti didesnius koeficientus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0223"><NO.P>223.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar Bendrasis Teismas galėjo atsisakyti <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> taikyti mažesnius koeficientus, kurie būtų leidę vienodai vertinti visus dalyvius, remdamasis tuo, kad tai prieštarautų proporcingumo principui, pagal kurį reikalaujama, kad baudos būtų pakankamai atgrasančios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0224"><NO.P>224.</NO.P><TXT>Aš taip nemanau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0225"><NO.P>225.</NO.P><TXT>Iš tiesų vadovaujantis Bendrojo Teismo, kuris išskyrė <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> ir kitų dalyvių padarytus pažeidimus pagal sunkumą, nurodytais motyvais reikėtų daryti išvadą, kad atgrasomasis baudos pobūdis niekaip nesusijęs su pažeidimo sunkumu, nors Bendrasis Teismas 187 punkte kalba apie atgrasomąjį baudos dydį <HT TYPE="ITALIC">atsižvelgiant į</HT> pažeidimo sunkumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0226"><NO.P>226.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, jeigu už du skirtingo sunkumo pažeidimus skiriama tokia pati bauda, ji yra arba nepakankamai atgrasanti nuo vieno, arba neproporcinga kitam. Kadangi baudos apskaičiavimas nebuvo persvarstytas už sunkiausią pažeidimą atsakingiems asmenims, tokia pati bauda, skirta lengvesnį pažeidimą padariusiam asmeniui, neabejotinai yra neproporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0227"><NO.P>227.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas negalėjo pakeisti vieno, tęstinio ir sudėtinio pažeidimo, kurį darant dalyvavo ieškovė, geografinės aprėpties, pavyzdžiui, vietoj šešių valstybių narių nustatyti tik dvi (kaip jis tai padarė byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dornbracht / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑386/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:450">EU:T:2013:450</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), arba pripažinti, kad už pagrindinį branduolį sudariusių įmonių padarytą pažeidimą dėl jo platesnės geografinės aprėpties <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0116" REF.END="QE0116"/>turėjo<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/> būti nubausta skiriant baudą, apskaičiuotą remiantis didesniais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0117" REF.END="QE0117"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0118" REF.END="QE0118"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/> koeficientais (Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 187 punktas), ir kartu pareikšti, kad skirtingi atvejai buvo nepagrįstai įvertinti panašiai (kaip jis padarė šioje byloje), <HT TYPE="ITALIC">ir nuspręsti, pirma, nepadidinti pagrindinį branduolį sudariusių įmonių baudų ir, antra, pavyzdžiui, nesumažinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0119" REF.END="QE0119"/>Roca Sanitario<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/> skirtos baudos (arba minėtų koeficientų), ir kartu šiuo atžvilgiu nepateikti pakankamų motyvų</HT>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="34"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0228"><NO.P>228.</NO.P><TXT>Kaip Bendrasis Teismas nusprendė Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mamoli Robinetteria / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑376/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:442">EU:T:2013:442</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0174">174</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0120" REF.END="QE0120"/>iš tiesų pažeidimo, apėmusio šešias Sąjungos valstybes ir susijusio su trimis prekių pogrupiais, negalima pagrįstai laikyti panašaus sunkumo kaip pažeidimo, padaryto tik vienoje valstybėje narėje ir susijusio su dviem iš trijų prekių pogrupių. Atsižvelgiant į apimtį ir poveikį Sąjungos konkurencijai, pirmasis pažeidimas turi būti laikomas sunkesniu už antrąjį<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0229"><NO.P>229.</NO.P><TXT>Be to, manau, kad Bendrasis Teismas nesivadovavo savo paties praktika, taikytina baudų diferencijavimo srityje pagal kiekvienai įmonei, esant vienam, tęstiniam ir sudėtiniam pažeidimui, inkriminuotų pažeidimų sunkumą. Iš tiesų pagal bausmės individualumo, asmeninės atsakomybės ir nediskriminavimo principus iš principo mažesnę atsakomybę turi atspindėti baudos dydis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0230"><NO.P>230.</NO.P><TXT>Kad proporcingumas arba atgrasomasis poveikis būtų objektyvaus pobūdžio, Bendrasis Teismas mano, kad reikia vadovautis 2006 m. gairėmis. Šiuo klausimu primenu, kad šiose gairėse <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0121" REF.END="QE0121"/>nustatyta orientacinė elgesio taisyklė &lt;…&gt; nuo kurios konkrečiu atveju administracija negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">KME Germany ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑389/10 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:816">EU:C:2011:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0127">127</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi gairės negali būti taikomos aklai ir automatiškai, to negali daryti ir Bendrasis Teismas, jeigu tai lemtų nevienodą požiūrį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Kaip jau paaiškinau savo išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Telefónica ir Telefónica de España / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑295/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:619">EU:C:2013:619</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), Bendrasis Teismas negali remtis Komisijos gairėse numatytomis taisyklėmis ir taikyti jas automatiškai, kaip tai leidžia manyti Sprendimo 185 punktas, visų pirma jeigu šis taikymas neužtikrina vienodo požiūrio principo laikymosi.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0231"><NO.P>231.</NO.P><TXT>Be to, Bendrasis Teismas jau yra konstatavęs vienodo požiūrio principo pažeidimus ir nustatęs to padarinius, sumažindamas baudą. Taip nutiko sprendimuose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bolloré ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:115">EU:T:2007:115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 694 ir paskesni punktai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Teisingumo Teismas iš dalies panaikino šį sprendimą, tačiau dėl kitų motyvų ir tik tiek, kiek jis buvo susijęs su <HT TYPE="ITALIC">Bolloré</HT> (Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Papierfabrik August Koehler ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑322/07 P, C‑327/07 P et C‑338/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:500">EU:C:2009:500</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chalkor / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑21/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:205">EU:T:2010:205</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0104">104</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0113">113</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Tame pat sprendime Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0122" REF.END="QE0122"/>įmonei negali būti skirta bauda, kurios dydis apskaičiuotas remiantis dalyvavimu [darant] pažeidim[ą], už kurį ji nebuvo pripažinta atsakinga<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> (93 punktas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sigma Tecnologie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑28/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2002:76">EU:T:2002:76</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kuriame Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimą, nes <HT TYPE="ITALIC">Sigma</HT> nebuvo atsakinga už visą kartelį, ir sumažino baudą <HT TYPE="ITALIC">in casu</HT> 10 %. Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IMI ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑18/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:202">EU:T:2010:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0157">157</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) bauda taip pat buvo sumažinta 10 % siekiant atspindėti tai, kad IMI nedalyvavo antikonkurencinių veiksmų serijoje. Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Adriatica di Navigazione / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑61/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2003:335">EU:T:2003:335</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0190">190</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0191">191</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0232"><NO.P>232.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad yra pozityvi pareiga (o ne teisė, kaip, atrodo, mano Bendrasis Teismas) nustatant baudos dydį atsižvelgti į mažesnį pažeidimo sunkumą: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0123" REF.END="QE0123"/>tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, nėra svarbu nustatant jos įvykdyto pažeidimo buvimą, nes <HT TYPE="ITALIC">reikia atsižvelgti į šias aplinkybes tik vertinant</HT> pažeidimo <HT TYPE="ITALIC">sunkumą ir</HT> prireikus <HT TYPE="ITALIC">nustatant baudos dydį</HT><QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/> (išskirta mano)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Anic Partecipazioni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑49/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:356">EU:C:1999:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Kartu sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Archer Daniels Midland / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑59/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2006:272">EU:T:2006:272</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0296">296</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AC-Treuhand / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑99/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2008:256">EU:T:2008:256</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0131">131</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IMI ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑18/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:202">EU:T:2010:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0164">164</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chalkor / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑21/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:205">EU:T:2010:205</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0092">92</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Kaip vertinti motyvavimą?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0233"><NO.P>233.</NO.P><TXT>Svarbu pažymėti, kad Bendrasis Teismas niekaip nepaaiškino, kodėl net ir nedaug sumažinus <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> skirtą bazinį baudos dydį būtų nustatyta nepakankamai atgrasanti suma (be to, pakankamai nemotyvavo, kodėl 15 % koeficientas yra tinkamas). Bendrasis Teismas tiesiog nurodė, kad taikyti koeficientai buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0124" REF.END="QE0124"/>tinkami<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/> <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT>. Tai tikrai nėra tinkamas motyvavimas! Be to, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> nagrinėjamas tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0125" REF.END="QE0125"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> (koeficientas) ir nekalbama apie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0126" REF.END="QE0126"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/> koeficientą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="35"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar bet koks nagrinėjamų įmonių padėties diferencijavimas turi atsispindėti nustatant baudos dydį?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0234"><NO.P>234.</NO.P><TXT>Teismų praktikoje taip pat reikalaujama, kad nustatant baudos dydį būtų atsižvelgiama į to paties pažeidimo dalyvių daugetui inkriminuotų pažeidimų santykinį sunkumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Suiker Unie ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1975:174">EU:C:1975:174</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0623">623</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Anic Partecipazioni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑49/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:356">EU:C:1999:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0150">150</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hercules Chemicals / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑51/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:357">EU:C:1999:357</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0110">110</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti bausmių individualumo principo taikymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0235"><NO.P>235.</NO.P><TXT>Tiesa, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pagal šį principą nereikalaujama, kad būtų atspindėtas bet koks diferencijavimas, kiek tai susiję su minėtų dalyvių apyvarta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P– C‑208/02 P ir C‑213/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:408">EU:C:2005:408</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0312">312</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0236"><NO.P>236.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šis apribojimas, kuriuo pripažįstama, kad neįmanoma užtikrinti visiškos minėtų dalyvių lygybės, logiškai pagal analogiją turi apimti diferencijavimus, susijusius su geografine aprėptimi, taigi ir su konstatuotų pažeidimų sunkumu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0237"><NO.P>237.</NO.P><TXT>Tai juo labiau taikoma todėl, kad šiuos diferencijavimus, kaip ir diferencijavimus, susijusius su apyvarta, jau atspindi pardavimų vertė, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant bazinį baudos dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0238"><NO.P>238.</NO.P><TXT>Taigi reikia įvertinti, ar nustatant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0127" REF.END="QE0127"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0128" REF.END="QE0128"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0128" CODE="201C" ID="QE0128"/> koeficientus neatsižvelgimas į mažesnį santykinį sunkumą, susijusį su <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> inkriminuotu pažeidimu, reikštų diferencijavimą peržengiant sunkumo ribą, kai jau tektų taisyti diskriminaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0239"><NO.P>239.</NO.P><TXT>Visų pirma manau, kad, be geografinės aprėpties aspekto, Bendrojo Teismo sprendime niekaip neatskiriamas <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> dukterinių bendrovių elgesio, už kurį <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> turėjo atsakyti, ir pagrindinį branduolį sudariusių įmonių (kurios buvo kartelio pradininkės ir kurios, <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> teigimu, taikė priemones, skirtas vykdymui ir derinimui Europos mastu išplėsti ir užtikrinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Žr. pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio 97–102 punktus ir 71 išnašą.</P></NOTE>) elgesio sunkumas. Pakanka konstatuoti, kad Bendrasis Teismas savo sprendime visiškai neatsižvelgė į tai, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> neįėjo į pagrindinį kartelio branduolį ir kad viena iš jos dukterinių bendrovių dalyvavo kartelyje tik dėl dviejų, bet ne trijų prekių pogrupių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0240"><NO.P>240.</NO.P><TXT>Tačiau Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Telekom / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑280/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:603">EU:C:2010:603</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0274">274</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nurodo, kad: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0129" REF.END="QE0129"/>veiksniams, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumo laipsnį, priklauso <HT TYPE="ITALIC">kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų vaidino derinant veiksmus</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cimenteries CBR ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2000:77">EU:T:2000:77</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP4949">4949</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika). Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑418/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2015:516">EU:T:2015:516</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 408 ir paskesni punktai). Pastarajame sprendime, kiek tai susiję su <HT TYPE="ITALIC">voestalpine</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">voestalpine Austria Draht</HT> solidariai skirta bauda, Bendrasis Teismas pažymi, jog Komisija neįrodė, kad <HT TYPE="ITALIC">voestalpine Austria Draht</HT> tiesiogiai dalyvavo <HT TYPE="ITALIC">club Zurich</HT>, <HT TYPE="ITALIC">club Europe</HT> ar <HT TYPE="ITALIC">club España</HT>, t. y. esminiuose kartelio aspektuose. Tačiau Bendrasis Teismas pažymi, kad į <HT TYPE="ITALIC">voestalpine Austria Draht</HT> dalyvavimą <HT TYPE="ITALIC">club Italia</HT> buvo teisingai atsižvelgta dėl antikonkurencinių jos prekybos atstovo Italijoje veiksmų, nors nė vienas įrodymas neleidžia nustatyti, kad <HT TYPE="ITALIC">voestalpine Austria Draht</HT> žinojo apie šio atstovo antikonkurencinį elgesį. Iš tiesų, kadangi prekybos atstovas veikė pagal įgaliojimą, kuris apėmė tik Italiją, jį reikia laikyti įmonės dalimi. Tačiau Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad <HT TYPE="ITALIC">voestalpine Austria Draht</HT> negalima buvo priskirti atsakomybės už šio atstovo antikonkurencinius veiksmus už Italijos rinkos ribų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas nusprendė sumažinti abiem bendrovėms solidariai skirtą 22 mln. EUR baudą iki 7,5 mln. EUR.</P></NOTE>, pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šių veiksmų, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokie pažeidimai kelia Sąjungos tikslams<QUOT.END REF.START="QS0129" CODE="201C" ID="QE0129"/> (išskirta mano)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Pagal analogiją žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Musique Diffusion française ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>100/80–103/80</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:158">EU:C:1983:158</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0129">129</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:408">EU:C:2005:408</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0242">242</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Jeigu pažeidimą padarė kelios įmonės, reikia patikrinti santykinį kiekvienos iš jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą (Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hercules Chemicals / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑51/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:357">EU:C:1999:357</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0110">110</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="36"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0241"><NO.P>241.</NO.P><TXT>Iš teismų praktikos taip pat aišku, jog į tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose arba jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo nesvarbus, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Anic Partecipazioni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑49/92 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:356">EU:C:1999:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aalborg Portland ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:6">EU:C:2004:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0242"><NO.P>242.</NO.P><TXT>Visų pirma, jeigu yra padarytas vienas pažeidimas, t. y. tęstinis ir sudėtinis pažeidimas, apimantis susitarimų ir suderintų veiksmų visumą atskirose rinkose, kuriose veikia ne visi pažeidėjai arba jie gali žinoti tik apie viso plano dalį, bausmės turi būti individualizuojamos, t. y. jos turi būti siejamos su konkrečioms įmonėms būdingu elgesiu ir ypatybėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Pagal analogiją žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Britannia Alloys &amp; Chemicals / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑76/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:326">EU:C:2007:326</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0243"><NO.P>243.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis pagal proporcingumo principą bauda turi būti paskirta proporcingai aplinkybėms, į kurias atsižvelgtina tiek vertinant objektyvų paties pažeidimo sunkumą, tiek santykinį nubaustos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Šiuo klausimu ir atsižvelgiant į vėliau taikytą skirtumą tarp nubaustos įmonės padaryto pažeidimo objektyvaus sunkumo, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 22 ir 23 punktus, ir dalyvavimo darant pažeidimą santykinio sunkumo, vertinamo atsižvelgiant į šiai įmonei būdingas aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šių gairių 27 ir paskesnius punktus, žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jungbunzlauer / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑43/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2006:270">EU:T:2006:270</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0226">226</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0228">228</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0244"><NO.P>244.</NO.P><TXT>Be to, reikia priminti, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 186 punkte Bendrasis Teismas teisingai ištaisė požiūrį, kurio laikytasi ginčijamame sprendime, ir pareiškė, kad mažesnis <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> dalyvavimas, apėmęs tik dvi nacionalinių pasaulinio kartelio, už kurį nubausta, dalis iš šešių, neabejotinai rodo mažiau sunkų elgesį nei tų įmonių, kurios dalyvavo daugiau kartelio dalių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0130" REF.END="QE0130"/>Taip pat tiesa, kad, kaip matyti iš [ginčijamo] sprendimo 1211 konstatuojamosios dalies, 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0131" REF.END="QE0131"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0131" CODE="201C" ID="QE0131"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0132" REF.END="QE0132"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0132" CODE="201C" ID="QE0132"/> koeficientus Komisija taikė apskaičiuodama baudas įmonėms, dariusioms vieną pažeidimą, apimantį tris prekių pogrupius šešiose valstybėse narėse. <HT TYPE="ITALIC">Tačiau pastarasis pažeidimas, atsižvelgiant į jo geografinę aprėptį, yra sunkesnis už ieškovės padarytąjį</HT><QUOT.END REF.START="QS0130" CODE="201C" ID="QE0130"/> (išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0245"><NO.P>245.</NO.P><TXT>Tačiau 187 punkte jis nusprendė, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0133" REF.END="QE0133"/>tai, kad įmonėms, kurios darė vieną pažeidimą, apimantį šešias valstybes nares ir tris prekių pogrupius, skirtina bauda turėjo būti apskaičiuota taikant didesnius nei 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0134" REF.END="QE0134"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0134" CODE="201C" ID="QE0134"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0135" REF.END="QE0135"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0135" CODE="201C" ID="QE0135"/> koeficientus, kurie buvo taikomi ieškovei, nereiškia, kad Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota kompetencija, turėtų ieškovei skirti baudą, kuri nebūtų pakankamai atgrasanti atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą<QUOT.END REF.START="QS0133" CODE="201C" ID="QE0133"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0246"><NO.P>246.</NO.P><TXT>Iš to, kas nurodyta pirma, aišku, kad nebuvo laikomasi bausmių individualumo principo ir vėl nebuvo nurodyti motyvai, kodėl nėra ryšio tarp lengvesnio pažeidimo konstatavimo ir baudos dydžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0247"><NO.P>247.</NO.P><TXT>Aišku, Komisijos teigimu, lengvesnis įmonių pažeidimo pobūdis jau buvo pakankamai atspindėtas pasirenkant pardavimus, kuriems buvo pritaikytas sunkumo koeficientas ir atgrasymo veiksnys. Vis dėlto Bendrasis Teismas atmetė šį teiginį Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> (žr. 186 punktą) ir kituose lygiagrečiai dėl to paties kartelio priimtuose sprendimuose. Be to, šie sprendimai rodo, kad, konstatavusi lengvesnį pažeidimą, Komisija turėjo taikyti skirtingus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0136" REF.END="QE0136"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0136" CODE="201C" ID="QE0136"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0137" REF.END="QE0137"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0137" CODE="201C" ID="QE0137"/> koeficientus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0248"><NO.P>248.</NO.P><TXT>Taigi Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zucchetti Rubinetteria / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑396/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:446">EU:T:2013:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0114">114</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0119">119</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Bendrasis Teismas, mano nuomone, pagrįstai nusprendė, kad: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0138" REF.END="QE0138"/>dėl ieškovės nurodytos faktinių aplinkybių vertinimo klaidos reikia konstatuoti, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0139" REF.END="QE0139"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0139" CODE="201C" ID="QE0139"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0140" REF.END="QE0140"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0140" CODE="201C" ID="QE0140"/> koeficientus pateisino aplinkybė, kad ginčijamame sprendime nurodytos įmonės darė vieną pažeidimą, apimantį visus tris prekių pogrupius šešiose valstybėse narėse. Iš tikrųjų, kaip [ginčijamo] sprendimo 879 konstatuojamojoje dalyje nurodė pati Komisija, ieškovė prisidėjo prie pažeidimo, susijusio su kainų kėlimo derinimu Italijoje, o ne kitose<?PAGE NO="37"?> penkiose valstybėse narėse, nurodytose šio sprendimo 1 punkte, nes vykusios neteisėtos diskusijos buvo susijusios su armatūra ir sanitarine keramika, tačiau nebuvo kalbama apie dušo uždangas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija Komisijos vertinimo, pagal kurį ji darė pažeidimą, susijusį ne tik su armatūra, bet ir su sanitarine keramika<QUOT.END REF.START="QS0138" CODE="201C" ID="QE0138"/> (114 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0249"><NO.P>249.</NO.P><TXT>Taigi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0141" REF.END="QE0141"/>iš ginčijamo sprendimo 879 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktos išvados matyti, kad ji 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0142" REF.END="QE0142"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0142" CODE="201C" ID="QE0142"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0143" REF.END="QE0143"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0143" CODE="201C" ID="QE0143"/> koeficientų taikymo ieškovei negalėjo grįsti aplinkybe, kad ši darė vieną pažeidimą, apimantį tris prekių pogrupius ir šešias teritorijas. Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija šiuo klausimu padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą<QUOT.END REF.START="QS0141" CODE="201C" ID="QE0141"/> (115 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0250"><NO.P>250.</NO.P><TXT>Pirmiausia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0144" REF.END="QE0144"/>Komisijos argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovei skirtos baudos dydis atspindi jos dalyvavimą tik su Italija susijusioje nustatyto pažeidimo dalyje, kad pardavimo vertė, į kurią buvo atsižvelgta kiekvienos įmonės atveju, atspindi jų individualų, realų ir konkretų prisidėjimą prie pažeidimo ir kad 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0145" REF.END="QE0145"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0145" CODE="201C" ID="QE0145"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0146" REF.END="QE0146"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0146" CODE="201C" ID="QE0146"/> koeficientai yra nedideli, atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą, yra netinkami. Iš tikrųjų nė vienas iš šių argumentų nepaneigia išvados, kad Komisija negalėjo pagrįstai remtis šio sprendimo 115 punkte nurodytais motyvais, kad nustatytų 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0147" REF.END="QE0147"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0147" CODE="201C" ID="QE0147"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0148" REF.END="QE0148"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0148" CODE="201C" ID="QE0148"/> koeficientus<QUOT.END REF.START="QS0144" CODE="201C" ID="QE0144"/> (116 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0251"><NO.P>251.</NO.P><TXT>Taip pat <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0149" REF.END="QE0149"/>reikia konstatuoti, kad Komisijos argumentai, pagal kuriuos ji apskaičiuodama baudą laikėsi atskirų etapų, numatytų 2006 m. gairėse, tvarkos, panaudojo apyvartos duomenis, kuriuos ginčijamame sprendime minimos įmonės jai pateikė, kad nustatydama baudos dydį ji turi didelę diskreciją ir kad ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą atspindi pardavimo vertė, į kurią buvo atsižvelgta, taip pat yra nereikšmingi. Šie argumentai neturi jokios reikšmės išvadai, kad Komisija negalėjo remtis šio sprendimo 115 punkte nurodytu motyvu<QUOT.END REF.START="QS0149" CODE="201C" ID="QE0149"/> (117 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0252"><NO.P>252.</NO.P><TXT>Galiausiai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0150" REF.END="QE0150"/>reikia atmesti Komisijos argumentą, nurodytą atsakant į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus, kad geografinės apimties skirtumai, kylantys iš įmonių dalyvavimo, viena vertus, darant visą vieną pažeidimą ir, kita vertus, darant pažeidimą tik Italijos teritorijoje, nepateisina skirtingų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0151" REF.END="QE0151"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0151" CODE="201C" ID="QE0151"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0152" REF.END="QE0152"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0152" CODE="201C" ID="QE0152"/> koeficientų taikymo. Iš tikrųjų pažeidimas, apimantis šešias Sąjungos valstybes nares ir tris prekių pogrupius, negali būti vertinamas kaip tokio paties sunkumo pažeidimas kaip ir vienos valstybės narės teritorijoje padarytas pažeidimas, apimantis du prekių pogrupius. Atsižvelgiant į apimtį ir poveikį Sąjungos konkurencijai, pirmasis pažeidimas turi būti vertinamas kaip sunkesnis už antrąjį<QUOT.END REF.START="QS0150" CODE="201C" ID="QE0150"/> (118 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0253"><NO.P>253.</NO.P><TXT>119 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0153" REF.END="QE0153"/>reikia konstatuoti, kad Komisija padarė dvi vertinimo klaidas, nes grindė 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0154" REF.END="QE0154"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0154" CODE="201C" ID="QE0154"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0155" REF.END="QE0155"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0155" CODE="201C" ID="QE0155"/> koeficientų taikymą aplinkybe, kad ieškovė darė vieną pažeidimą, apimantį šešias Sąjungos teritorijas ir tris prekių pogrupius. Taigi šiuo klausimu pateiktas ieškovės argumentas turi būti pripažintas pagrįstu<QUOT.END REF.START="QS0153" CODE="201C" ID="QE0153"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0254"><NO.P>254.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas padarė tą pačią išvadą lygiagrečiai priimtame Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dornbracht / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑386/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:450">EU:T:2013:450</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0163">163</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0168">168</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Kituose keturiuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose: <HT TYPE="ITALIC">Duravit</HT> (366 ir paskesni punktai), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch Austria</HT></NAME.CASE> (<REF.NP.ECR REF="NP0384">384</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0385">385</REF.NP.ECR> punktai), <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hansa Metallwerke ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑375/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:475">EU:T:2013:475</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 180 ir paskesni punktai) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mamoli Robinetteria / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑376/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:442">EU:T:2013:442</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 170 ir paskesni punktai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>176 punktas: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0156" REF.END="QE0156"/>argumentai, kad pagrindiniai įgyvendinto kartelio mechanizmai – metinės kainų politikos derinimas – buvo tie patys visoms įmonėms, neturi reikšmės. Iš tiesų tai, kad visos įmonės dalyvavo derinant kainų didinimą, neturi įtakos išvadai, kad Komisija negalėjo taikyti 15 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0157" REF.END="QE0157"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0157" CODE="201C" ID="QE0157"/> koeficiento visoms įmonėms, kurioms buvo skirtas [ginčijamas] sprendimas, remiantis tuo, kad jos dalyvavo darant vieną pažeidimą, nors kai kurios iš jų nedalyvavo darant minėtą vieną pažeidimą, <HT TYPE="ITALIC">apėmusį šešias valstybes ir tris prekių pogrupius</HT><QUOT.END REF.START="QS0156" CODE="201C" ID="QE0156"/> (išskirta mano).</P></NOTE> Bendrasis Teismas iš principo neatmetė kaltinimų, kad nagrinėjami koeficientai turėjo būti individualizuojami.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="38"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0255"><NO.P>255.</NO.P><TXT>Norėčiau pridurti, kad Komisija šio požiūrio laikėsi daugelyje bylų, t. y. kad užtikrintų nediskriminacinį vertinimą, taikytų skirtingus koeficientus už sunkumą ir atgrasomąjį veiksnį ir šitaip diferencijuotų bazinį baudos dydį atsižvelgdama į santykinį kiekvienai viename tęstiniame kartelyje dalyvavusiai įmonei inkriminuoto pažeidimo sunkumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Žr. bylą COMP/F/38.344 – Įtempiama plieninė armatūra, 953 punktas ir šios išvados 86 išnašoje minėtus sprendimus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0256"><NO.P>256.</NO.P><TXT>Dėl <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> kaltinimo, susijusio su lengvinančios aplinkybės nepripažinimu nesumažinus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0158" REF.END="QE0158"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0158" CODE="201C" ID="QE0158"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0159" REF.END="QE0159"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0159" CODE="201C" ID="QE0159"/> koeficientų, atsižvelgiant į tai, kad jai buvo inkriminuotas lengvesnis pažeidimas, manau, kad Bendrasis Teismas pagrįstai pripažino jį nepriimtinu, nes jis pateiktas per vėlai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0257"><NO.P>257.</NO.P><TXT>Iš tiesų, nors šis kaltinimas buvo pateiktas ieškinio išnašoje, o ne per posėdį, kaip teigia Bendrasis Teismas, mano nuomone, jis nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai ir tiksliai, kaip to reikalaujama Teisingumo Teismo praktikoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑197/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:444">EU:C:2003:444</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kaip pažymėjo Komisija, bendra nuoroda į gairių 29 punktą ieškinio išnašoje nėra pakankamai tiksli, kad taptų tokio kaltinimo pagrindu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0258"><NO.P>258.</NO.P><TXT>Galiausiai dėl to, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> nurodo neproporcingą baudos pobūdį, nepaisant diskriminacijos, pakanka pripažinti, kad ji neįrodė, kad šioje byloje taip yra.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">e)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Išvada</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0259"><NO.P>259.</NO.P><TXT>Todėl darau išvadą, kad tiek, kiek nenurodęs tinkamų motyvų Bendrasis Teismas, pirma, pripažino lengvesnį <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> dukterinių bendrovių elgesio pobūdį ir, antra, nusprendė nepadidinti pagrindinį branduolį sudariusių įmonių baudų, jis, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, turėjo sumažinti <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> taikytus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0160" REF.END="QE0160"/>pažeidimo sunkumo<QUOT.END REF.START="QS0160" CODE="201C" ID="QE0160"/> ir (arba) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0161" REF.END="QE0161"/>papildomos sumos<QUOT.END REF.START="QS0161" CODE="201C" ID="QE0161"/> koeficientus, siekdamas užtikrinti, kad būtų paisoma vienodo požiūrio ir bausmių individualumo principų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P>Komisija per posėdį Bendrajame Teisme nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> ieškinį pripažino, kad <HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca France</HT> elgesys buvo lengvesnis nei pasaulinio kartelio, už kurį nubausta, pagrindinį branduolį sudariusių įmonių ir kad ji galėjo taikyti minėtoms bendrovėms mažesnį koeficientą (14 %), paisydama vienodo požiūrio principo, ir atsižvelgti į santykinai lengvesnį jų elgesio pobūdį (žr. <DATE ISO="20130306">2013 m. kovo 6 d.</DATE> įvykusių posėdžių bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Laufen Austria / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑411/10</NO.CASE> <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:443">EU:T:2013:443</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <HT TYPE="ITALIC">Roca</HT> protokolą). Ji nurodė tą patį nagrinėjant ieškinį, kurį <HT TYPE="ITALIC">Zucchetti</HT> pareiškė dėl ginčijamo sprendimo. Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zucchetti Rubinetteria / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑396/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:446">EU:T:2013:446</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), žr. teismo posėdžio pranešimo, pridėto prie <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> apeliacinio skundo kaip 11 priedas, 42 punktą. Taip pat žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Team Relocations ir kt./ Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑204/08 ir T‑212/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2011:286">EU:T:2011:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0091">91</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame cituojamas <DATE ISO="20081001">2008 m. spalio 1 d.</DATE> sprendimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0162" REF.END="QE0162"/>Candle waxes<QUOT.END REF.START="QS0162" CODE="201C" ID="QE0162"/>, C(2008) 5476, susijęs su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP / C.39.181 – Parafino vaškas), ir <DATE ISO="20091111">2009 m. lapkričio 11 d.</DATE> Sprendimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0163" REF.END="QE0163"/>Heat stabilisers<QUOT.END REF.START="QS0163" CODE="201C" ID="QE0163"/>, C(2009) 8682, susijęs su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/38.589 – Šilumos stabilizatoriai), kuriuose Komisija taikė skirtingus koeficientus skirtingoms nagrinėjamo kartelio dalyvių kategorijoms, atsižvelgdama į santykinį jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0260"><NO.P>260.</NO.P><TXT>Akivaizdžiai netikslu, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0164" REF.END="QE0164"/>kad &lt;…&gt; skirtingas [dviejų įmonių grupių] vertinimas negalėjo būti naudingas ieškovei<QUOT.END REF.START="QS0164" CODE="201C" ID="QE0164"/> (Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> 169 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0261"><NO.P>261.</NO.P><TXT>Iš to, kas nurodyta pirma, aišku, kad <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> antrojo pagrindo pirmai daliai reikia pritarti, o Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> šiuo atžvilgiu iš dalies panaikinti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">f)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> panaikinimo Teisingumo Teisme padariniai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0262"><NO.P>262.</NO.P><TXT>Manau, jog bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl baudos ir nustatytų, be kita ko, pirma nurodytų samprotavimų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> antrojo pagrindo pirma dalimi, padarinius.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="39"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0263"><NO.P>263.</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių ir, nedarant poveikio kitų šių apeliacinių skundų pagrindų nagrinėjimui, siūlau Teisingumo Teismui priimti toliau nurodytą sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0264"><NO.P>264.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt</HT>. (C‑613/13 P):</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>panaikinti Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑379/10 ir T‑381/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:457">EU:T:2013:457</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punktą, kiek ja panaikintas <DATE ISO="20100623">2010 m. birželio 23 d.</DATE> Komisijos sprendimo C(2010) 4185 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir [EEE susitarimo] 53 straipsnį (byla COMP/39092 – Sanitarinė vonios kambario įranga) 1 straipsnis, susijęs su įvykiais <HT TYPE="ITALIC">Association française des industries de céramique sanitaire</HT> (AFICS) ir <HT TYPE="ITALIC">Allia SAS</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Produits Céramique de Touraine SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Sanitec</HT> atsakomybe klostantis šiems įvykiams;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>panaikinti visą minėto Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>atmesti ieškinį dėl panaikinimo, kiek jis susijęs su įvykiais AFICS, ir iš naujo nustatyti <HT TYPE="ITALIC">Allia SAS</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Produits Céramique de Touraine SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Sanitec</HT> skirtas baudas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4)</NO.P><TXT>atmesti <HT TYPE="ITALIC">Keramag ir kt</HT>. priešinio apeliacinio skundo antrą pagrindą kaip nepriimtiną ir (arba) nepagrįstą.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0265"><NO.P>265.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT> (C‑609/13 P): atmesti nurodytus septintąjį ir dvyliktąjį įrodymų iškraipymo atvejus kaip nepriimtinus arba nepagrįstus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0266"><NO.P>266.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch AG / Komisija</HT> (C‑625/13 P): atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepriimtiną arba nepagrįstą ir atmesti antrojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0267"><NO.P>267.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Villeroy &amp; Boch SAS / Komisija</HT> (C‑644/13 P): atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą ir antrojo pagrindo kaltinimą, kad Bendrasis Teismas nesivadovavo savo išvadomis sprendimuose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑379/10 ir T‑381/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:457">EU:T:2013:457</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Duravit ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑364/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:477">EU:T:2013:477</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wabco Europe ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑380/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:449">EU:T:2013:449</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0268"><NO.P>268.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT> (C‑636/13 P): pritarti <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> antrojo pagrindo pirmai daliai; iš dalies panaikinti Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑408/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:440">EU:T:2013:440</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl baudos ir nustatytų visų pirma šioje išvadoje pateiktų samprotavimų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">Roca Sanitario</HT> antrojo pagrindo pirma dalimi, padarinius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0269"><NO.P>269.</NO.P><TXT>Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>