Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis
Byloje C-569/10
dėl 2010 m. gruodžio 3 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija , atstovaujama K. Herrmann ir M. Owsiany-Hornung, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Lenkijos Respubliką , atstovaujamą M. Szpunar, M. Drwięcki ir. B. Majczyna,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai J.-C. Bonichot, C. Toader, A. Prechal ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 20 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2012 m. lapkričio 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1. Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, jog nesiėmusi priemonių, tinkamų garantuoti, kad suinteresuotieji subjektai nediskriminuojami turėtų galimybę žvalgyti, tirti bei išgauti angliavandenilius ir kad leidimai būtų išduodami tokia tvarka, pagal kurią visi suinteresuotieji subjektai gali pateikti paraiškas, remdamiesi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje prieš prasidedant paraiškų teikimo laikotarpiui paskelbtais kriterijais, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t. p. 262) 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 ir 2 punktus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
2. Direktyvos 94/22 1 straipsnio 3 punkte terminas „leidimas“ apibrėžtas kaip „įstatymų ir kitų teisės aktų ar sutarties nuostatos ar dokumentas, išduotas remiantis anksčiau nurodytais aktais, kuriais valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia subjektui išimtinę teisę savo vardu ir rizika žvalgyti ar tirti ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje. Leidimas gali būti išduodamas kiekvienai veiklos rūšiai atskirai arba iš karto kelioms veiklos rūšims“.
3. Tos pačios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Valstybės narės pasilieka teisę savo teritorijoje nustatyti tas vietoves, kuriose gali būti žvalgomi, tiriami ir išgaunami angliavandeniliai.
2. Paskirsčius [Paskyrusios] teritoriją 1 dalyje nurodytai veiklai, valstybės narės garantuoja, kad subjektų galimybės imtis šios veiklos ir ją vykdyti nebus diskriminuojamos.
Tačiau valstybės narės nacionalinio saugumo sumetimais gali atsisakyti leisti subjektui, kurį efektyviai kontroliuoja trečiosios šalys arba trečiosios šalies piliečiai, imtis šios veiklos ir ją vykdyti.“
4. Minėtos direktyvos 3 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, garantuojančių, kad leidimai būtų išduodami ta tvarka, kuria visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas pagal 2 ar 3 dalies nuostatas.
2. Šią tvarką inicijuoja:
a) kompetentingos institucijos, prieš 90 dienų iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos paskelbdamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje kvietimą pateikti paraiškas; arba
b) paskelbdamos kvietimą pateikti paraiškas, kuris bus paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje po to, kai kuris nors subjektas pateiks paraišką, nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kitiems suinteresuotiems subjektams nustatomas 90 dienų laikotarpis nuo paskelbimo dienos, per kurį jie privalo pateikti paraišką.
Skelbimuose nurodoma leidimo rūšis, geografinė vietovė ar vietovės, kurioms buvo ar yra prašoma leidimo, ir numatyta diena ar laikotarpis, per kurį leidimas turi būti išduotas.
Kai pirmenybė suteikiama atskirų fizinių ar juridinių asmenų paraiškoms, pranešime tai turi būti nurodoma.
< ... >
5. Leidimo išdavimu, kaip apibrėžta 1 dalyje, nelaikoma:
< ... >
b) leidimo išdavimas subjektui, turinčiam kitos formos leidimą, jeigu pastarajame leidime numatyta teisė išduoti anksčiau nurodytos formos leidimą;
< ... > “
5. Direktyvos 94/22 5 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių [būtinų] garantuoti, kad:
1) Leidimai visuomet būtų išduodami remiantis kriterijais, susijusiais su:
a) subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis
ir
b) jų siūlomu žvalgybos, tyrimo ir (arba) gavybos būdu atitinkamoje geografinėje vietovėje;
o kur reikia:
c) jeigu leidimas parduodamas, kaina, kurią subjektas pasirengęs sumokėti, kad gautų leidimą;
d) jeigu, įvertinus pagal a, b ir, kur reikia, c punkte nurodytus kriterijus, dvi ar daugiau paraiškos turi vienodus privalumus, siekiant išrinkti vieną iš šių paraiškų, kitais atitinkamais objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais.
< ... >
Apie šiuos kriterijus paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje prieš paraiškų pateikimo laikotarpį. Valstybės narės, paskelbusios kriterijus savo oficialiuose žurnaluose, Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje gali pateikti tik nuorodą į publikaciją savo oficialiuose žurnaluose. Informacija apie kriterijų pakeitimus detaliai paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje .
2) Sąlygos ir reikalavimai, susiję su veiklos vykdymu ar nutraukimu, nustatyti kiekvienos rūšies leidimams ir numatyti paraiškos pateikimo metu taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tiek nurodyti leidime, tiek kaip viena iš sąlygų, kurią būtina priimti prieš išduodant tokį leidimą, nustatomi ir paskelbiami suinteresuotiems subjektams. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais šie reikalavimai ir sąlygos gali būti paskelbiami tik paraiškų leidimui gauti pateikimo dieną.
< ... > “
6. Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės garantuoja, kad 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir reikalavimai bei detalūs, susiję su konkretaus leidimo naudojimu, įpareigojimai, nustatyti tik veiklai, kuriai buvo prašoma leidimo, deramai vykdyti, taikant 2 dalies nuostatas arba sumokant įnašą pinigais ar angliavandeniliais.
2. Valstybės narės siekdamos valstybės ir viešo saugumo, visuomenės sveikatos apsaugos, transporto saugumo, aplinkos apsaugos, biologinių išteklių ir nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsaugos, įrenginių ir darbuotojų saugumo, angliavandenilių išteklių planuoto valdymo (pavyzdžiui, angliavandenilių eikvojimo greitis arba regeneravimo optimizavimas) arba prireikus garantuoti iš mokesčių gaunamas pajamas, gali nustatyti sąlygas ir reikalavimus 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms veiklos rūšims.“
Lenkijos teisė
7. Direktyva 94/22 į Lenkijos teisę perkelta 1994 m. vasario 4 d. Geologijos ir kasybos įstatymu, kuris vėliau buvo iš dalies pakeistas ( Dz. U. , Nr. 228, 2005 m., 1947 pozicija, toliau – Geologijos ir kasybos įstatymas), ir 2005 m. birželio 21 d. Ministrų Tarybos nuostatais dėl konkurso kasybos uzufruktui įgyti ( Dz. U. Nr. 135, 1131 pozicija, toliau – Ministrų Tarybos nuostatai).
8. Minėtame įstatyme Valstybės iždo, kaip angliavandenilių telkinių savininko, suteikiamas kasybos uzufruktas atskirtas nuo Aplinkos ministro suteikiamos koncesijos. Lenkijoje angliavandenilių žvalgymo, tyrimo arba išgavimo veiklai vykdyti reikia gauti ir kasybos uzufruktą ir koncesiją.
9. Geologijos ir kasybos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad kasybos uzufruktorius, laikydamasis galiojančiuose įstatymuose ir kasybos uzufrukto sutartyje nustatytų apribojimų, turi išimtinę teisę vykdyti nustatyto mineralo žvalgymo, tyrimo ir išgavimo veiklą ir kad, nepažeisdamas minėtų apribojimų, jis taip pat gali disponuoti savo teise.
10. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kasybos uzufruktas nustatomas už atlygį ir su sąlyga, kad bus suteikta koncesija.
11. Geologijos ir kasybos įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalys suformuluotos taip:
„2. Nepažeidžiant 12 straipsnio 1 dalies, gamtinių dujų, naftos ir natūraliųjų jos produktų bei anglių klodo metano žvalgymo, tyrimo ir išgavimo kasybos uzufruktas nustatomas per konkursą.
< ... >
3. Institucijos, kompetentingos skelbti konkursą kasybos uzufruktui nustatyti, yra už koncesijų suteikimą atsakingos institucijos.
4. Ministrų Taryba priimdama nuostatus nustato taisykles, reglamentuojančias kasybos uzufrukto nustatymo konkurso skelbimą ir informaciją, kuri turi būti paskelbta pranešime, reikalavimus konkurso dalyviams ir jų teikiamiems pasiūlymams, pasiūlymų teikimo terminus, viešųjų pirkimų pabaigos terminą bei konkurso organizavimo ir vykdymo bei viešųjų pirkimų komiteto sušaukimo ir darbo principus bei tvarką.“
12. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:
„1. Valstybės iždui priklausančius mineralų telkinius tyręs ir aprašęs ūkio subjektas, pateikęs pakankamai tikslius geologinius dokumentus išgavimo koncesijai gauti, gali prašyti, kad jam būtų nustatytas kasybos uzufruktas, ir šiuo atveju turi pirmumo teisę prieš kitus subjektus.
< ... >
3. 1 dalyje numatytos teisės netenkama praėjus 2 metams po to, kai gaunamas rašytinis pranešimas, patvirtinantis, kad geologijos srityje kompetentinga valstybės institucija patvirtino šiuos dokumentus.“
13. Pagal Geologijos ir kasybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį koncesija reikalinga: „1) mineralų telkiniams žvalgyti arba tirti; 2) mineralams išgauti“. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tam, kas nereglamentuojama šiame įstatyme, taikomas 2004 m. liepos 2 d. laisvės užsiimti ūkine veikla įstatymas ( Dz. U ., Nr. 173, 1807 pozicija).
14. Geologijos ir kasybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Prieš suteikiant koncesiją gali būti reikalaujama pateikti garantiją, kuria būtų galima kompensuoti veiklos, kuriai skirta koncesija, neigiamas pasekmes, jei tai pateisina ypač svarbus valstybės arba viešasis interesas, visų pirma susijęs su aplinkos apsauga.
2. 1 dalyje numatytos garantijos forma ir dydis nustatomi koncesijoje atsižvelgiant į vykdomos veiklos rūšį, teritoriją, dėl kurios išduota koncesija, koncesijos laikotarpį ir numatytos veiklos neigiamo poveikio aplinkai dydį.“
15. Geologijos ir kasybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje numatyta, kad paraiškoje suteikti koncesiją turi būti nurodytas Įmonių registro arba Ekonominės veiklos registro numeris.
16. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą su paraiška dėl koncesijos mineralams išgauti suteikimo turi būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi teisę naudotis geologiniais dokumentais.
17. Geologijos ir kasybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Pagal šį įstatymą priimtų sprendimų pagrindu atliktų geologinių darbų išlaidas padengęs subjektas turi išimtinę teisę nemokamai naudotis atliekant šiuos darbus surinkta geologine informacija tyrimo, mokslo arba šiuo įstatymu reguliuojamos veiklos vykdymo tikslais. Šios teisės netenkama praėjus penkeriems metams po to, kai baigia galioti sprendimas, kuriuo remiantis atlikti darbai, leidę surinkti informaciją, arba buvo leista vykdyti kitą įstatymu ar kitomis nuostatomis reguliuojamą veiklą. Jei koncesijoje arba sprendime patvirtinti numatytus geologinius darbus nenurodyta kitaip, teisę naudotis taip gauta geologine informacija turintis subjektas gali ją suteikti kitiems subjektams.“
18. Pagal Ministrų Tarybos nuostatų 6 straipsnį:
„1. Specialiose konkurso sąlygose nurodoma:
< ... >
4) informacija apie dokumentus, kuriuos konkurso dalyvis turi pateikti, kad įrodytų, jog atitinka nustatytus reikalavimus, visų pirma įmonių registro išrašas ir deklaracija, patvirtinanti, kad jis nėra pašalintas iš konkurso pagal 5 straipsnio 2 dalį;
5) objektyvūs pasiūlymų vertinimo kriterijai, užtikrinantys sąžiningą konkurenciją ir apibrėžiantys jų reikšmingumą;
< ... >
2. Konkurso dalyviui raštu pateikus prašymą konkursą organizuojantis asmuo nuo pranešimo apie konkursą paskelbimo dienos jam pateikia specialias konkurso sąlygas.
3. Vėliausiai 14 dienų iki galutinės pasiūlymų pateikimo dienos konkurso dalyviui leidžiama kreiptis į konkursą organizuojantį asmenį su prašymu paaiškinti specialias konkurso sąlygas.
4. Konkursą organizuojantis asmuo nedelsdamas paaiškinimus išsiunčia visiems konkurso dalyviams, neatskleidęs prašymą pateikusio konkurso dalyvio tapatybės. Paaiškinimai griežtai taikomi visiems konkurso dalyviams.
< ... >
6. Konkursą organizuojantis asmuo pratęsia pasiūlymų teikimo terminus, kad konkurso dalyviai galėtų pasiūlymus pataisyti pagal gautus paaiškinimus arba konkurso specialių sąlygų pakeitimus.“
Faktinės bylos aplinkybės ir ikiteisminė procedūra
19. 2007 m. kovo 23 d. Komisija nusiuntė Lenkijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad Geologijos ir kasybos įstatymas neatitinka Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 ir 2 punktų.
20. 2007 m. gegužės 23 d. laišku Lenkijos Respublika atsakė į oficialų pranešimą ir iš esmės nurodė, kad Direktyva 94/22 į Lenkijos teisę buvo perkelta teisingai.
21. 2008 m. sausio 31 d. Komisija nusiuntė Lenkijos Respublikai pagrįstą nuomonę, kurioje dar kartą išdėstė visus oficialiame pranešime nurodytus kaltinimus.
22. 2008 m. kovo 20 d. laiške Lenkijos Respublika, neginčydama pagrįstoje nuomonėje nurodytų kaltinimų, prašė nutraukti pažeidimo procedūrą ir nurodė, kad rengiant naują Geologijos ir kasybos įstatymą „ištaisyti pažeidimai“ ir panaikintos „nuostatos, kėlusios abejonių Europos Komisijai“. Be to, ši valstybė narė pranešė Komisijai, kad iki 2008 m. birželio mėnesio pabaigos jai pateiks šio įstatymo projekto priėmimo tvarkaraštį.
23. 2010 m. balandžio 27 d. Lenkijos Respublika Komisijai pranešė, kad šis įstatymo projektas perduotas Lenkijos Respublikos Parlamentui 2008 m. lapkričio 18 d., tačiau jis negalėjo jo priimti 2009 m., o naujasis įstatymas Komisijai bus perduotas, kai bus priimtas.
24. Šiomis aplinkybėmis Komisija pareiškė šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Dėl priimtinumo
25. Lenkijos Respublika tvirtina, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo nepriimtinas, nes jame nurodyti kaltinimai skiriasi nuo tų, kurie buvo suformuluoti per ikiteisminę procedūrą.
26. Komisija atsako, kad ginčo dalykas ir vykstant ikiteisminei procedūrai suformuluoti kaltinimai yra identiški tiems, kurie sudaro ieškinio pagrindą. Lenkijos Respublikos nurodomų ieškinio pagrindų dalys yra ne nauji kaltinimai, o išsamesni teisiniai Komisijos pagrįstoje nuomonėje jau nurodytų kaltinimų argumentai.
27. Be to, ji nurodo, kad bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad ieškinyje yra naujų kaltinimų, nepriimtini galėtų būti pripažinti vien jie, o ne visi šiame ieškinyje nurodyti kaltinimai.
28. Prieš nusprendžiant dėl Lenkijos Respublikos pareikšto prieštaravimo dėl priimtinumo primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką ikiteismine procedūra siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę, pirma, įvykdyti iš Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus ir, antra, veiksmingai pateikti savo gynybos pagrindus atsakant į Komisijos pateiktus kaltinimus. Taigi pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dalykas apibrėžiamas per šioje nuostatoje numatytą ikiteisminę procedūrą. Todėl ieškinys negali būti grindžiamas kitais nei per ikiteisminę procedūrą pareikštais kaltinimais (žr., be kita ko, 2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus , C-152/98, Rink. p. I-3463, 23 punktą ir 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Kiprą , C-340/10, 21 punktą). Konkrečiai kalbant, ieškinys turi būti grindžiamas tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir pagrįsta nuomonė (žr., be kita ko, 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją , C-50/09, Rink. p. I-873, 93 punktą), kurioje turi būti nuosekliai ir detaliai išdėstytos priežastys, kodėl Komisija įsitikinusi, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę (žr., be kita ko, 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Lietuvą , C-274/07, Rink. p. I-7117, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29. Tačiau šis reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įpareigojantis, kad kiekvienu atveju nacionalinės teisės nuostatos, nurodytos pagrįstoje nuomonėje ir ieškinyje, visiškai sutaptų (žr. 1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją , C-11/95, Rink. p. I-4115, 74 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją , C-283/07, 22 punktą).
30. Tačiau jeigu Komisija vykstant ikiteisminei procedūrai nenurodė, kad jos dalykas, t. y. atitinkamai valstybei narei priskiriamas įsipareigojimų neįvykdymas, yra platesnis nei konkrečios per šią procedūrą nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, ieškinys, tiek, kiek jis pareikštas ne dėl per ikiteisminę procedūrą nurodytų, o dėl kitų nuostatų, yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 1984 m. vasario 7 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją , 166/82, Rink. p.459, 19–22 punktus ir 1993 m. birželio 22 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją , C-243/89, Rink. p. I-3353, 15–17 punktus). Iš tikrųjų tokiu atveju nurodomo įsipareigojimų neįvykdymo motyvai ir atitinkamai jo pagrindimas išplečiamas nesuteikiant atitinkamai valstybei narei galimybės, pirma, įvykdyti iš Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų ir, antra, veiksmingai pateikti savo gynybos pagrindus atsakant į Komisijos kaltinimus.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo
– Šalių argumentai
31. Kalbėdama apie pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tvirtinamu Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pažeidimu, Komisija nurodo subjektų diskriminaciją tiek, kiek tai susiję su galimybe užsiimti angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo veikla ir ją vykdyti. Ji pirmiausia nurodo, kad Geologijos ir kasybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje numatyta subjekto, kuris angliavandenilių telkinių tyrimo koncesijos pagrindu atliko geologinius darbus, išimtinė teisė nemokamai naudotis geologine informacija, aiškinama kartu su reikalavimu pateikiant paraišką dėl eksploatavimo koncesijos suteikimo įrodyti, kad pareiškėjas turi to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisę naudotis geologiniais dokumentais, prieštarauja galimybės visiems suinteresuotiesiems subjektams be diskriminacijos užsiimti angliavandenilių išgavimo veikla principui.
32. Lenkijos Respublika tvirtina, kad šis kaltinimas pirmą kartą buvo nurodytas nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme, todėl yra nepriimtinas.
– Teisingumo Teismo vertinimas
33. Nors tiesa, kad Komisija pagrįstoje nuomonėje Lenkijos Respubliką iš esmės vien kaltino tuo, kad asmenims, pateikusiems paraišką dėl koncesijos mineralams išgauti suteikimo, nustačiusi pareigą pateikti įrodymą, kad jie turi teisę naudotis geologiniais dokumentais, kaip tai numatyta Geologijos ir kasybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neužtikrino galimybės be diskriminacijos užsiimti angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo veikla, pažymėtina, kad tokios, kaip nagrinėjamuoju atveju, pareigos būtina sąlyga – aplinkybė, kad pagal to paties įstatymo 47 straipsnio 3 dalį teisė nemokamai naudotis tokiais dokumentais priklauso subjektui, kuris angliavandenilių telkinių tyrimo koncesijos pagrindu atliko geologinius darbus.
34. Todėl nuoroda ieškinyje į šią antrąją Geologijos ir kasybos įstatymo nuostatą turi būti suprantama kaip išplėtojusi kaltinimą, kurį Komisija jau buvo nurodžiusi pagrįstoje nuomonėje.
35. Todėl Lenkijos Respublikos prieštaravimas dėl priimtinumo atmestinas, kiek jis susijęs su pirmuoju ieškinio pagrindu.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo
– Šalių argumentai
36. Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su tvirtinamu Direktyvos 94/22 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu, Komisija Lenkijos Respubliką pirmiausia kaltina tuo, kad kalbant apie šios direktyvos 1 straipsnio 3 punkte numatyto leidimo išdavimą ji nenumatė, jog tiek kasybos uzufruktas, tiek koncesija turi būti suteikiami taikant konkurso procedūrą ir pagal tvarką, užtikrinančią galimybę leidimus gauti be diskriminacijos. Be to, Geologijos ir kasybos įstatymo 12 straipsnyje numatyta teisės naudotis geologiniais dokumentais savininko pirmenybė taip pat prieštarauja reikalavimui taikyti konkurso procedūrą. Komisija dar pažymi, kad Laisvės užsiimti ūkine veikla įstatymo 52 straipsnyje numatyta, kad viešojo pirkimo procedūra organizuojama tik tada, kai koncesijos suteikimo reikalavimus atitinkančių ir garantuojančių tinkamą veiklos, kuriai išduodama koncesija, vykdymą įmonių skaičius didesnis už numatomų suteikti koncesijų skaičių.
37. Galiausiai Komisija ieškinyje taip pat tvirtina, kad minėto įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymas turi būti pateiktas lenkų kalba, ir tai prieštarauja principui, pagal kurį visiems suinteresuotiems subjektams turi būti leista pateikti paraiškas išduoti leidimus žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenius. Tačiau šio kaltinimo Komisija atsisakė dublike.
38. Lenkijos Respublika nurodo, kad šie kaltinimai nepriimtini, nes pirmą kartą buvo pateikti per procesą Teisingumo Teisme.
– Teisingumo Teismo vertinimas
39. Dėl kaltinimo, susijusio su tuo, kad Lenkijos Respublika nenumatė, kalbant apie šios direktyvos 1 straipsnio 3 punkte numatyto leidimo išdavimą, jog tiek kasybos uzufruktas, tiek koncesija turi būti suteikiami taikant konkurso procedūrą ir pagal tvarką, užtikrinančią galimybę leidimus gauti be diskriminacijos, pakanka pažymėti, kad šis kaltinimas nurodytas dar pagrįstoje nuomonėje. Todėl šioje byloje šis kaltinimas priimtinas.
40. Kaltinimas, susijęs su tuo, kad Geologijos ir kasybos įstatymo 12 straipsnyje numatyta teisės naudotis geologiniais dokumentais savininko pirmenybė prieštarauja reikalavimui taikyti konkurso procedūrą, nenurodytas pagrįstoje nuomonėje. Taigi, darytina išvada, kad šis kaltinimas nepriimtinas.
41. Kaltinimas, susijęs su tuo, kad Laisvės užsiimti ūkine veikla įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog viešojo pirkimo procedūra organizuojama tik tada, kai koncesijos suteikimo reikalavimus atitinkančių ir garantuojančių tinkamą veiklos, kuriai išduodama koncesija, vykdymą įmonių skaičius didesnis už numatomų suteikti koncesijų skaičių, taip pat nenurodytas pagrįstoje nuomonėje. Taigi šis kaltinimas yra nepriimtinas.
42. Kalbant apie kaltinimą dėl reikalavimo, numatyto Laisvės užsiimti ūkine veikla įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje, pagal kurį pasiūlymas turi būti pateiktas lenkų kalba, kadangi Komisija jo atsisakė, dėl jo nebereikia priimti sprendimo.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo
– Šalių argumentai
43. Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su tvirtinamu Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimu, Komisija konkrečiai nurodo, kad Lenkijos teisės aktais neteisingai perkeltas su šio straipsnio 1 punkte nurodytų vertinimo kriterijų skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reikalavimas. Ieškinyje Komisija Lenkijos Respublikai taip pat pateikia kaltinimą, kad ši vienodai traktuoja tiek, pirma, kriterijus, susijusius su konkurso dalyvio techniniais ir finansiniais pajėgumais bei su numatytų geologinių darbų dydžiu ir jiems atlikti pasitelkiama technologija, tiek, antra, sumą, siūlomą už įstaigai skirtą kalnakasybos uzufruktą. Šį kaltinimą Komisija atsiėmė per posėdį.
44. Lenkijos Respublikos vyriausybė tvirtina, kad šie kaltinimai nepriimtini, nes nenurodyti pagrįstoje nuomonėje.
– Teisingumo Teismo vertinimas
45. Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad Lenkijos teisės aktais neteisingai perkeliamas su Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkte nurodytų vertinimo kriterijų skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reikalavimas, konstatuotina, kad šis kaltinimas nurodytas pagrįstoje nuomonėje. Taigi šis kaltinimas yra priimtinas.
46. Dėl šio sprendimo 43 punkte nurodyto kaltinimo, atsižvelgiant į tai, kad Komisija jį atsiėmė per posėdį, dėl jo nebereikia priimti sprendimo.
Dėl esmės
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo
47. Pirmasis pagrindas, susijęs su tvirtinamu Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pažeidimu, sudarytas iš dviejų dalių.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmos dalies
– Šalių argumentai
48. Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad pagal Geologijos ir kasybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį reikalaujant, kad paraiškoje suteikti koncesiją būtų nurodytas Įmonių registro arba Ekonominės veiklos Lenkijoje registro numeris, Lenkijos teisės aktais sukuriama padėtis, kai, kalbant apie pačią galimybę dalyvauti koncesijos gavimo procedūroje, kitose valstybėse narėse įsisteigę subjektai diskriminuojami, nes paraišką suteikti koncesiją jie gali pateikti tik jei turi Lenkijoje registruotą įmonę.
49. Lenkijos Respublika atsako, kad pateikiant paraišką suteikti koncesiją numatyta pareiga turėti buveinę nėra kliūtis verstis numatoma ekonomine veikla, nes paprastai šis etapas susijęs su patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi formaliųjų reikalavimų, ir paprastai baigiasi koncesijos suteikimu.
– Teisingumo Teismo vertinimas
50. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalį valstybės narės garantuoja, kad subjektams be diskriminacijos suteikiama galimybė imtis angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo veikla ir ją vykdyti tam skirtose vietovėse.
51. Tačiau Geologijos ir kasybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis tiek, kiek juo reikalaujama, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigęs ūkio subjektas, siekiantis gauti angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo Lenkijoje koncesiją, turėtų Lenkijoje buveinę arba padalinį dar iki suteikiant jam koncesiją, apsunkina šio ūkio subjekto galimybę imtis numatomos ūkinės veiklos, palyginti su ūkio subjektu, kurio pagrindinė buveinė yra Lenkijoje. Iš tikrųjų minėta nuostata reikalaujama, kad paraišką suteikti koncesiją pateikiantis ūkio subjektas padarytų investicijas, kurios gali būti didelės, nors jis nežino, ar gaus koncesiją.
52. Tad Geologijos ir kasybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis nesuderinamas su Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalimi.
53. Lenkijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad su tam tikra vietove susijusiai koncesijai suteikti pareiškėjui nustatyti tik tam tikri formalūs reikalavimai ir paprastai jis gauna šios vietovės kasybos uzufruktą, negali paneigti pirmesniame punkte padarytos išvados. Iš tikrųjų, pirma, negalima laikyti įrodyta, kad pareiškėjas visais atvejais atitiks koncesijai gauti nustatytus reikalavimus, ir, antra, pati ši valstybė narė pripažino, kad pasitaikė atvejis, kai buvo atsisakyta suteikti koncesiją.
54. Todėl ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis yra pagrįsta.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies
– Šalių argumentai
55. Pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje Komisija tvirtina, kad Geologijos ir kasybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtinė subjekto, kuris angliavandenilių telkinių tyrimo koncesijos pagrindu atliko geologinius darbus, teisė nemokamai naudotis geologine informacija, aiškinama kartu su to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu reikalavimu paraiškoje dėl eksploatavimo koncesijos suteikimo įrodyti, kad pareiškėjas turi teisę naudotis geologiniais dokumentais, prieštarauja galimybės visiems suinteresuotiesiems subjektams be diskriminacijos užsiimti angliavandenilių išgavimo veikla principui. Iš tikrųjų anksčiau koncesiją tirti angliavandenilių telkinius gavęs subjektas yra palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais koncesiją išgauti gamtos išteklius turinčiais suinteresuotais subjektais.
56. Šiuo atžvilgiu Lenkijos Respublika nurodo, kad pagal Lenkijos teisę visi suinteresuotieji subjektai turi lygias ir nediskriminacines galimybes gauti angliavandenilių žvalgymo ir tyrimo darbų koncesijas. Tad visi subjektai turi galimybę pateikti su mineralų telkiniais susijusius dokumentus, parengti su jais susijusius geologinius dokumentus ir gauti išimtinę teisę naudoti šią geologinę informaciją.
57. Lenkijoje taikomos su geologine informacija susijusios taisyklės, pagal kurias teisė ja naudotis priklauso subjektams, savo lėšomis padengusiais šiai informacijai gauti reikalingas išlaidas, pagrįstos vienu iš pagrindinių Lenkijos teisės ir Sąjungos teisės principų – nuosavybės ir kitų turtinių teisių apsauga.
58. Lenkijos Respublikos teigimu, Geologijos ir kasybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi perkeliamas Direktyvos 94/22 3 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad leidimo išdavimu, kaip apibrėžta pagal to paties 3 straipsnio 1 dalį, nelaikoma leidimo išdavimas subjektui, turinčiam kitos formos leidimą, jeigu pastarajame leidime numatyta teisė gauti anksčiau nurodytos formos leidimą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
59. Reikia priminti, kad pagal Geologijos ir kasybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, gamtinių dujų, naftos ir natūraliųjų jos produktų bei anglių klodo metano žvalgymo, tyrimo ir išgavimo kasybos uzufruktas nustatomas konkurso būdu ir įgyvendinamas sudarant sutartį, kurioje numatytas atlyginimas, ir su sąlyga, kad bus suteikta koncesija.
60. Tačiau, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 81 punkte, pagal kartu taikomus Geologijos ir kasybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą suinteresuotasis subjektas, kuris laimėjo su kasybos uzufruktu, apimančiu atitinkamų angliavandenilių išgavimą, susijusį konkursą, per minėtą išimtinį penkerių metų laikotarpį negali gauti išgavimo koncesijos, jei anksčiau geologinius darbus atlikęs subjektas, turintis išimtinę teisę naudoti geologinius dokumentus, neleidžia jam naudotis šiais dokumentais.
61. Vadinasi, dėl aptariamos sistemos, atsižvelgiant į per penkerių metų laikotarpį žvalgymo ir tyrimo darbus jau atlikusiam subjektui sudaromą palankesnę situaciją, bet kuriuo atveju subjektui, kuris nežvalgė ir netyrė atitinkamų telkinių, gauti leidimą išgauti angliavandenilius yra sudėtingiau ar netgi neįmanoma.
62. Šios išvados negali paneigti Lenkijos Respublikos argumentas, kad pagal nacionalinę procedūrą numatytas leidimas apima tiek su žvalgymu ir tyrimu, tiek su išgavimu susijusią koncesiją.
63. Be to, nors valstybėms narėms leidžiama užtikrinti tam tikrą kompensaciją subjektui, kuris užsiėmęs žvalgymo ir tyrimo veikla patyrė išlaidų rengdamas geologinius dokumentus, ši kompensacija negali būti tokios formos, kaip antai nurodytos Geologijos ir kasybos įstatyme, nes tokiu atveju ji pažeis taisyklę, pagal kurią visi subjektai turi turėti galimybę nediskriminuojami užsiimti bet kokia veikla, pirmiausia – angliavandenilių išgavimu, kaip numatyta Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalyje.
64. Todėl antra pirmojo ieškinio pagrindo dalis pagrįsta.
65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti Komisijos ieškiniui pagrįsti nurodytam pirmajam pagrindui.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo
66. Antrajame ieškinio pagrinde, susijusiame su tvirtinamu Direktyvos 94/22 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu, lieka tik dvi dalys.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo pirmos dalies
– Šalių argumentai
67. Antrojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje Komisija nurodo, kad Geologijos ir kasybos įstatymo nuostatos neužtikrina, kad visais atvejais leidimas žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius būtų išduodamas taikant konkurso procedūrą, tenkinančią Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalyje numatytus principus.
68. Komisija neginčija Lenkijos Respublikos pasirinkimo atskirti Direktyvos 1 straipsnio 3 punkte nurodytą leidimą, tai reiškia, kad pirma reikėtų gauti uzufruktą, paskui koncesiją. Tačiau šiuo atveju šios dvi teisės turi būti įgyjamos pagal Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir tvarką, garantuojančią galimybę gauti leidimą be diskriminacijos. Todėl tik kasybos uzufruktas suteikiamas taikant konkursą, o koncesija suteikiama pagal statusu paremtą procedūrą.
69. Lenkijos Respublika primena, kad pagal Geologijos ir kasybos įstatyme numatytą sistemą leidimą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 94/22 1 straipsnio 3 punktą, sudaro kasybos uzufruktas ir koncesija.
70. Visi subjektai gali pateikti paraišką nustatyti kasybos uzufruktą, dėl ko turėtų galimybę gauti koncesiją. Kiekvienas per konkursą, kuriuo siekiama nustatyti kasybos uzufruktą, pateiktas pasiūlymas būtų vertinamas pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus.
71. Tai, kad per praktiškai formalią administracinę koncesijos suteikimo procedūrą leidžiama dalyvauti tik vieninteliam subjektui, būtent tam, dėl kurio pasiūlymo buvo nuspręsta, kad jis geriausias, ir kuris buvo pasirinktas per konkursą, per kurį siekiama nustatyti kasybos uzufruktą, Lenkijos Respublikos teigimu, patvirtina, jog konkurso dėl kasybos uzufrukto rezultatas lemia, kam bus suteikta koncesija. Todėl Direktyvos 94/22 tikslas, kad koncesija būtų suteikta subjektui, per konkurso procedūrą pateikusiam geriausią pasiūlymą, įvertintą pagal skaidrius ir nediskriminacinius kriterijus, nacionalinės teisės nuostata pasiekiamas, jeigu ji aiškinama atsižvelgiant į visą tekstą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
72. Pagal Direktyvos 94/22 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi reikalingų priemonių, garantuojančių, kad leidimai būtų išduodami ta tvarka pagal, kurią visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas remdamiesi šio straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatomis.
73. Aišku, kad pagal Geologijos ir kasybos įstatyme nustatytą nacionalinę procedūrą leidimą įgyvendinti išimtinę teisę žvalgyti, tirti ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 94/22 1 straipsnio 3 punktą, sudaro kasybos uzufruktas ir koncesija.
74. Tačiau aplinkybė, kad tik kasybos uzufruktas suteikiamas konkurso būdu, o koncesija šį konkursą dėl uzufrukto laimėjusiam subjektui suteikiama tik laikantis tam tikrų formalių reikalavimų, savaime nėra nesuderinama su Direktyvos 94/22 3 straipsnio 1 dalimi. Iš tikrųjų a priori negalima atmesti prielaidos, kad tokia sistema galėtų užtikrinti, kad „leidimai būtų išduodami ta tvarka, kuria visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas“, kaip tai suprantama pagal šio 3 straipsnio 1 dalį. Taip būtų, be kita ko, ir tokiu atveju, kai visi suinteresuotieji asmenys nediskriminacinėmis sąlygomis galėtų pateikti paraiškas suteikti uzufruktą, o koncesija konkursą dėl uzufrukto laimėjusiam subjektui būtų suteikiama vien remiantis reikalavimais, neapimančiais paraiškų privalumų vertinimo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkto d papunktį.
75. Todėl antrojo ieškinio pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo antros dalies
– Šalių argumentai
76. Antrojo ieškinio pagrindo antroje dalyje Komisija tvirtina, kad pranešimas apie reikalingumą organizuoti konkursą skelbiamas tik Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej ( Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys ), o ne Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , kaip reikalaujama Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalyje, į kurią daroma nuoroda jos 3 straipsnio 1 dalyje.
77. Lenkijos Respublika nurodo, kad pagal Ministrų Tarybos nuostatus pranešimas apie konkursą dėl gamtinių dujų, naftos ir natūraliųjų jos produktų bei anglių klodo metano žvalgymo, tyrimo ir išgavimo kasybos uzufrukto suteikimo taip pat skelbiamas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .
– Teisingumo Teismo vertinimas
78. Pagal Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalį, į kurią daroma nuoroda to paties straipsnio 1 dalyje, procedūra, kurioje visi suinteresuoti subjektai turi galėti pateikti paraiškas išduoti leidimus, prasideda arba kompetentingoms institucijoms paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kvietimą pateikti paraiškas, arba po to, kai kuris nors subjektas pateikia paraišką, paskelbus kvietimą pateikti paraiškas, skelbiamą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .
79. Neginčijama, kad Lenkijos teisės sistemoje šio skelbimo reikalavimo laikomasi, kiek jis susijęs su kasybos uzufrukto konkursu.
80. Tačiau tai, kad neskelbiama apie koncesijos procedūrą, dėl tų pačių argumentų, kaip antai išdėstytų nagrinėjant antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį, savaime nereiškia Direktyvos 94/22 3 straipsnio 2 dalies ar atitinkamai to paties straipsnio 1 dalies pažeidimo.
81. Todėl antrojo ieškinio pagrindo antra dalis yra nepagrįsta, taigi jis turi būti atmestas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo
82. Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu, sudarytas iš trijų dalių.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmos dalies
– Šalių argumentai
83. Trečiojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad tiek, kiek Geologijos ir kasybos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, jog prieš suteikiant koncesiją gali būti reikalaujama pateikti garantiją, kuria būtų galima kompensuoti veiklos, kuriai skirta koncesija, galimas neigiamas pasekmes, jei tai pateisinama dėl ypač svarbaus valstybės arba viešojo intereso, iš esmės susijusio su aplinkos apsauga, šis straipsnis prieštarauja Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkto a papunkčiui. Komisija, be kita ko, pažymi, kad aplinkybė, jog koncesija suteikiama su sąlyga, kad pateikta garantija, negali būti pagrįsta šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi, t. y. nuostata, susijusia tik su sprendimo dėl leidimo priėmimo metu esančia situacija, o ne su leidimo suteikimu arba atsisakymu jį suteikti.
84. Lenkijos Respublika nepritaria šiam Komisijos teiginiui ir mano, kad pagal Direktyvos 94/22 6 straipsnio 2 dalį kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms leidžiama suteikiant koncesiją nustatyti sąlygą pateikti garantiją, jei tai pateisinama dėl ypač svarbaus valstybės arba viešojo intereso, iš esmės susijusio su aplinkos apsauga.
– Teisingumo Teismo vertinimas
85. Pagal Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkto a papunktį leidimai išduodami remiantis kriterijais, visada susijusiais su subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis.
86. Tiesa, kad reikalavimas pateikti garantiją, kuris gali būti nustatytas kaip koncesijos suteikimo sąlyga, kaip tai suprantama pagal Geologijos ir kasybos įstatymo 17 straipsnį, nepatenka į Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkto a papunktį.
87. Tačiau iš kartu aiškinamų Direktyvos 94/22 5 straipsnio 2 punkto ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei tai pateisinama dėl ypač svarbaus valstybės arba viešojo intereso, iš esmės susijusio su aplinkos apsauga, valstybė narė gali, kaip tai numatyta Geologijos ir kasybos įstatymo 17 straipsnyje, nustatyti, jog prieš suteikiant koncesiją gali būti reikalaujama pateikti garantiją ir ja galima kompensuoti veiklos, kuriai skirta koncesija, neigiamas pasekmes.
88. Todėl trečiojo ieškinio pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo antros dalies
– Šalių argumentai
89. Trečiojo ieškinio pagrindo antroje dalyje Komisija nurodo, kad reikalavimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti tikslius kriterijus, susijusius su Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkte nurodytais duomenimis, netinkamai perkeltas į Lenkijos teisės sistemą.
90. Lenkijos Respublika nesutinka, kad ji pažeidė pareigą aiškiai nustatyti visus suinteresuotųjų subjektų pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos paskelbti. Jos teigimu, Ministrų Tarybos nuostatų 2 straipsnio 3 punktu ši pareiga įgyvendinta.
– Teisingumo Teismo vertinimas
91. Pagal Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punkto penktą pastraipą valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kriterijai, kuriais remiantis išduodami leidimai, būtų nustatyti ir paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje prieš paraiškų pateikimo laikotarpį.
92. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip nurodė Komisija, o Lenkijos Respublika jai neprieštaravo, Ministrų Tarybos nuostatų 2 straipsnio 3 punkte, kuriuo ši valstybė narė remiasi, nurodytos tik kriterijų, kuriais remiantis nustatomas palankiausias pasiūlymas, rūšys. Be to, nors, kaip pažymi Komisija, tų pačių nuostatų 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad skelbimas apie konkursą su jame nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atrodo, kad praktiškai Lenkijos vyriausybė minėtame Oficialiajame leidinyje tik paskelbė pasiūlymų vertinimo kriterijų kategorijas, o dėl tiksliai apibrėžtų kriterijų padarė nuorodą į „išsamias konkurso dėl naftos ir gamtinių dujų telkinių tam tikrose koncesijos vietovėse žvalgybos ir išgavimo uzufrukto suteikimo sąlygas“, dėl kurių galima kreiptis į kompetentingą Aplinkos ministerijos tarnybą.
93. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Lenkijos Respublika nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų, jog Direktyvos 94/22 5 straipsnio 1 punktas tinkamai perkeltas į Lenkijos teisės sistemą.
94. Todėl trečiojo ieškinio pagrindo antra dalis pagrįsta.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo trečios dalies
– Šalių argumentai
95. Trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Direktyvos 94/22 5 straipsnio 2 punkto pažeidimu, trečioje dalyje Komisija tvirtina, kad Lenkijos teisės aktais neužtikrinama, jog visos su direktyvoje reglamentuojamos veiklos vykdymu susijusios sąlygos ir reikalavimai būtų nustatyti ir suinteresuotiems subjektams paskelbti paraiškų pateikimo dieną.
96. Lenkijos Respublika, prieštaraudama Komisijos kaltinimui, tik nurodo, jog Lenkijos teisės aktuose numatyta, kad suinteresuotiems subjektams pateikiama visa reikalinga informacija, o su šia informacija susipažinti galima tam tikrame procedūros etape, ir tik išimties tvarka numatyta galimybė tam tikras sąlygas nustatyti koncesijos aktuose.
– Teisingumo Teismo vertinimas
97. Kaip numatyta Direktyvos 94/22 5 straipsnio 2 punkte, sąlygos ir reikalavimai, susiję su veiklos vykdymu ar nutraukimu, nustatyti kiekvienos rūšies leidimams ir numatyti paraiškos pateikimo metu taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tiek nurodyti leidime, tiek kaip viena iš sąlygų, kurią būtina priimti prieš išduodant tokį leidimą, nustatomi ir paskelbiami suinteresuotiems subjektams. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu atveju šie reikalavimai ir sąlygos gali būti paskelbiami tik paraiškų leidimui gauti pateikimo dieną.
98. Tačiau nors Lenkijos Respublika nesutinka su kaltinimu, kurį Komisija nurodo trečiojo ieškinio pagrindo trečioje dalyje, ji neginčija jos argumento, pagal kurį Lenkijos teisės aktuose neužtikrinama, kad visos su direktyvoje reglamentuojamos veiklos vykdymu susijusios sąlygos ir reikalavimai nustatomi ir suinteresuotiems subjektams paskelbiami paraiškų pateikimo dieną.
99. Todėl minėti teisės aktai neatitinka Direktyvos 94/22 5 straipsnio 2 punkto.
100. Vadinasi, trečiojo pagrindo trečia dalis pagrįsta.
101. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos ieškiniui pagrįsti nurodyto trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta ir turi būti pritarta antrajai ir trečiajai dalims.
102. Todėl reikia pripažinti, kad, pirma, nesiėmusi priemonių, tinkamų garantuoti, kad suinteresuotieji subjektai nediskriminuojami turėtų galimybę žvalgyti, tirti bei išgauti angliavandenilius ir kad leidimai būtų išduodami tokia tvarka, pagal kurią visi suinteresuotieji subjektai gali pateikti paraiškas, remdamiesi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje prieš prasidedant paraiškų teikimo laikotarpiui paskelbtais kriterijais, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 94/22 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 ir 2 punktus ir, antra, atmesti likusią ieškinio dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
103. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, kadangi kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinta, o dalis atmesta, reikia nuspręsti, kad jos padengs savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Nesiėmusi priemonių, tinkamų garantuoti, kad suinteresuotieji subjektai nediskriminuojami turėtų galimybę žvalgyti, tirti bei išgauti angliavandenilius ir kad leidimai būtų išduodami tokia tvarka, pagal kurią visi suinteresuotieji subjektai gali pateikti paraiškas, remdamiesi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje prieš prasidedant paraiškų teikimo laikotarpiui paskelbtais kriterijais, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 ir 2 punktus.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Komisija ir Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.